86 parlamentarams balsavus už, aštuoniems – prieš, keturiems susilaikius, septyniems politikams sugadinus balsavimo biuletenį P. Gražulis prarado parlamentaro mandatą. Jam panaikinti reikėjo mažiausiai 85 balsų iš 141.

Ši apkalta P. Gražuliui surengta dėl to, kad jis sąmoningai balsavo už greta plenarinių posėdžių salėje sėdintį socialdemokratą Liną Jonauską, kol šis buvo nusisukęs.

BNS pateikia įsimintiniausias politikų citatas iš pirmadienio diskusijų Seime.

P. Gražulis apie jam surengtą apkaltą: Esu labai dėkingas, kad pirmą kartą per Lietuvos istoriją man tokia didžiulė garbė suorganizuota – sukviestas neeilinis plenarinis posėdis, kuris truks ilgiau nei koks kitas Kovo 11-osios, Vasario 16-osios paminėjimas ar kitos valstybinės šventės.

Man atrodo, kad tokie Konstitucinio Teismo sprendimai kompromituoja ne mane, galutinai kompromituoja mūsų teisinę valstybę. Mes tapome landsbergine valstybe, per 50 sovietinės okupacijos metų mes buvome diktatūrinė valstybė, komunistinė valstybė, bet per 30 nepriklausomybės metų mes palaidojome demokratiją, laisvą žodį, kitą nuomonę ir sukūrėme taip pat diktatūrinę valstybę.

Kada sėdėjau Lukiškių kalėjime, buvo įsteigtas mano išlaisvinimo komitetas. Jo nariais buvo N. Sadūnaitė, mano brolis kunigas Kazimieras, buvo kunigas V. Grigas ir kiti, jie darė akcijas prie kalėjimo, kad būčiau išlaisvintas, prie Lukiškių lagerio. Taip pat Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai suorganizavo eiseną iš Ročesterio į Vašingtoną, sukūrė dainą „Laisvė Gražuliui!“ Ir tūkstantį kilometrų ėjo pėsti norėdami, kad atkreiptų Jungtinių Amerikos Valstijų visuomenės dėmesį ir nešė laišką R. Reiganui, kad jis, kai važiuos į Maskvą, kad įteiktų, kad būčiau išlaisvintas.

Būdamas kalėjime sapnuoju sapną: sėdžiu geležinkelio stotyje, ant mano rankų ir kojų grandinės ir prieina prie manęs moteris ir vyras juodu kostiumu apsirengęs ir sako, nenusimink, Petrai, būsi laisvas tu ir laisva bus Lietuva. Ir mano nuo ant rankų ir kojų krenta grandinės, aš pašoku ir iš karto policininko balsas: ar čia miega P. Gražulis? Sakau: čia. Sako, kelkis, važiuojame. Mane išvežė etapu vėl į Pravieniškių kalėjimą. Čia mane patalpino su žmogžudžiais. (...) Kai tik užmigdavau, jie įpjaudavo, įdurdavo. Aš visiškai išsekau, man prasidėjo haliucinacijos. O saugumiečiai nuolat reikalavo, kad aš pasirašyčiau raštą, kad gailiuosi, kad atsisakiau tarnauti sovietinei armijai. Bet aš nepalūžau. Man davė stiprybės ir tas sapnas, kad tu laikykis ir tu atsilaikysi.

Man davė stiprybės ir tas sapnas, kad tu laikykis ir tu atsilaikysi.

Žinote, tikrai jūs patys žinote, kad Seimo nariai patys padaro klaidas, nori balsuot už, balsuoja prieš. Ne kartą buvo, kad suklydęs Seimo narys pabalsuoja ir už kitą Seimo narį. Ir šitoje sesijoje buvo taip. Ligita, ar tai pats sunkiausias nusikaltimas Lietuvoje. Jeigu ir būčiau balsavęs, kad reikia atimti teisę iš žmonių, dešimčiai metų, būti renkamam?

Konservatorius Audrius Petrošius: Petrai, jūs man išties imponuojate, gal ne tiek kaip politikas, kaip personažas politikoje. Ta gerąja prasme. Ir iš tikrųjų, jūs priverčiate žmones domėtis Seimo darbu. Problema yra ta, kad žmonės domisi ne mūsų priimamais sprendimais, o šita visa diskusija, ir šitais cirkais, kurie vyksta Seime.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas: Jeigu mes kalbėtume apie visą P. Gražulio gyvenimą, jis ten gerai elgėsi, negražiai elgėsi, taip, jis – ryški asmenybė, jis daug kalba. Bet mes jį teisiame ne už visą gyvenimą, ką jis gyvenime veikia. Mes jį dabar bausime už tai, ko jis nepadarė.

Konservatorius Andrius Vyšniauskas: Teismas pasakė savo poziciją, todėl mes, Seimas, jeigu gerbiame pirmiausia savo paties, kaip Tautos atstovybės, garbę ir orumą, turime atlaisvinti Seimo narį P. Gražulį nuo jo šiuo metu einamų pareigų.

Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė: P. Gražulio mygtuko paspaudimą (...) mes nagrinėjome tikrai ilgiau ir sunkiau negu 160 mln. iš ESO lėšų paėmimą, nuo ko nukentėjo gyventojai, mes nagrinėjome ilgiau negu elektros kainų suvaldymą, kuomet pernai žiemą buvo didžiulė kainų krizė. Aš jau nekalbu apie tai, kad net jeigu paskaičiuotume, kiek laiko sugaišome nuo pavasario sesijos P. Gražuliui ir krašto gynybai, tai net neabejoju, kad pasirodytų, kad krašto gynybai mes laiko sugaišome mažiau.

Jeigu kalbame apie valstybei padarytą žalą ir reputaciją, tai vėl, matyt, retorinis klausimas, kas daugiau valstybei padaro žalos ir reputacijai labiau kenkia, ar tas P. Gražulio mygtukas, ar Seimo pirmininkė, kuri kartu yra ir nuteistos partijos pirmininkė?

„Valstietis“ Dainius Kepenis: Gerbiami kolegos, mes šiandien, sprendžiame ne tiktai P. Gražulio likimą, mes šiandien atsakysime į klausimą, kodėl mūsų Seimas taip žemai nusmuko Lietuvos piliečių akyse. Šiandien mes sužinosime absoliučiai aiškų atsakymą, kodėl mes tame dugne. Labai dažnai mūsų piliečiai klausia, ar jūs turite sąžinę? Ponai, o kur jūsų garbės jausmas? Ir į tą klausimą nelabai eina atsakyti.

Aš ne kartą esu jau paskelbęs, kad sėdžiu veidmainystės bokšte. Tiek daug veidmainių vienoje vietoje nesu matęs. Nesu matęs tiek daug veidmainių vienoje vietoje, kiek čia aš matau Seime. Ir tik ką neseniai sprendėme, kad tuo pačiu metu, kai čia gaudėme Petrą, paspaudus mygtukus, viena ponia anoje pusėje ne kartą spaudė mygtukus, bet tarsi nepastebėjome. Tokia smulkmena tie paspaudimai buvo. Ot, Petro paspaudimas buvo pati didžiausia pasaulyje (nuodėmė – BNS), nekalbu apie Lietuvą, jau čia nusikaltimas, baisesnio nebuvo.

Tiek, kiek valandų mes sprendėme Petro likimą, dar nė karto Seime, nė vieno Seimo nario likimas tiek ilgai nebuvo sprendžiamas. Tiek metų čia jis buvo persekiojamas, gaudomas, ir pagaliau pagavome. Dabar jau Petrui bus šakės. Nes kai sprendžiame žmogaus likimą, gerbiamieji kolegos, tai iš tikrųjų pirmiausia padėkime ranką sau ant širdies ir pakalbėkime, pradėkime nuo savęs.

Po to paaiškės, kiek laiko mes čia sugaišome, ir kiek Lietuvos bėdų ir nelaimių praeina pro šalį, kai mes dabar sprendžiame tą baisų Petrų nusikaltimą. Taip, kad kadangi aš dar manau, kad turiu garbės jausmą, ir sąžinės pakankamai, aš džiaugiuosi, kad mano frakcija palaiko vienas kitą, mes šitame farse nedalyvaujame. Būkite sveiki.

Per priėmimo procedūrą daugumos parlamentarų pritarimo sulaukė tik du valdančiųjų pasiūlymai, kuriems prieš tai pritarė Vyriausybė, visi opozicijos atstovų siūlymai atmesti.

Naujienų agentūra BNS pateikia įsimintiniausias citatas svarstant parlamentarų siūlymus biudžeto projektui.

Konservatorius Vilius Semeška apie 10 mln. eurų skyrimą Druskininkų kultūros centro statybai: „Kolegos, įsiklausykite į skaičius: 44 mln. eurų objektas Druskininkuose! Na, jau (Olegas) Gazmanovas galbūt neatvažiuos į Druskininkus koncertuoti. Buvo statomos tokios salės, kur dydis na tiesiog nesuvokiamai didelis ir gigantomanija Druskininkuose jau gerai žinoma su mero (Ričardo) Malinausko idėjomis.“

Mišrios Seimo narių grupės narys Remigijus Žemaitaitis apie siūlymą skirti 400 tūkst. eurų užbaigti Lietuvos partizanams skirtam memorialui Kryžkalnyje, Raseinių rajone: „Gerbiami konservatoriai, net Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija prie jų visų padorumo nesugalvotų taip tyčiotis, kaip jūs tyčiojatės iš savo rinkėjų ir savo grupės žmonių. Jūs visą gyvenimą politiniais tremtiniais naudojotės kaip įrankiu pasiekti savo politinių tikslų (...) Nuo šito jūsų balsavimo priklausys, koks yra jūsų tikrasis veidas. Jeigu pamatysiu, kad gerbiamas (Paulius) Saudargas, (Laurynas) Kasčiūnas ir visi krikščionys demokratai, esantys konservatorių frakcijoje, balsuos prieš arba nebalsuos, pasižadu, kad per visus tremtinius nupirksiu laikraščius, užsakysiu straipsnius, persiųsiu jūsų tuos balsavimus, taip parodydamas, kokie jūs esate cinikai ir kaip tyčiojatės iš politinių kalinių ir tremtinių.“

„Valstiečių“ frakcijos narys Stasys Tumėnas apie socialdemokrato Eugenijaus Sabučio siūlymą 35 mln. eurų skirti Jonavos pietrytiniam aplinkkeliui: „Siūlyčiau nors vienam (opozicijos siūlymui – BNS) pritarti, kad nebūtumėt apkaltinti, gerbiama pozicija, prekyba poveikiu, nes visi, kuriems ministrė ir ministerija, ir Vyriausybė pritars, tai yra pozicijos siūlymai.“

Cirkas visiškas. Viską atmetė, o dabar tokiems nereikšmingiems yra skiriamas finansavimas... Gėda.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Andrius Mazuronis apie siūlymą skirti 82 mln. eurų pedagogų algoms didinti: „Mes esame frakcijoje pasitarę, partijoje esame priėmę sprendimą, kad jeigu nebus pritarta šitam pasiūlymui, mes nebematysime prasmės toliau likti nacionaliniame susitarime dėl švietimo dėl labai paprastos priežasties – kad susitarimai, kuriuose įtvirtintų nuostatų politinės partijos nesilaiko, yra negyvybingi, deklaratyvūs, politikuojantys ir nenešantys jokios pridėtinės vertės, todėl dalyvauti juose, kaip dokumentuose, kurių nesilaikoma, mes nebematome prasmės.“

Demokratų frakcijos narė Laima Nagienė apie finansų ministrės repliką, kad lėšų pedagogų algoms negalima duoti iš ministerijų miestelio statybos, nes tai atsiperkantis projektas: „Kas šiandien yra svarbiau, ar grąža, kaip jūs sakote, iš investicijų, kurias investuosime į Vyriausybės pastatus, ar šiandien mums svarbiau pedagogas, kuris šiandien augina ir ugdo mūsų jaunąją kartą?“

Socialdemokratas Tomas Bičiūnas kreipėsi į Seimo posėdį stebėjusius pedagogų profsąjungos atstovus: „Sveiki atvykę į cirką!“

„Valstietis“ Robertas Šarknickas apie pritarimą Laisvės frakcijos seniūno Vytauto Mitalo siūlymui skirti 120 tūkst. eurų Ryšių reguliavimo tarnybai ir 30 tūkst. eurų Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai: „Cirkas visiškas. Viską atmetė, o dabar tokiems nereikšmingiems yra skiriamas finansavimas... Gėda.“

„Valstietis“ Giedrius Surplys apie pritarimą „laisvietės“ Morganos Danielės pasiūlymui skirti 45 tūkst. eurų Migracijos departamentui: „Migracijos departamentas jau kelerius metus yra nedafinansuojamas žiūrint į tai, kiek turime migrantų srautų. Dabar už 40 tūkst. eurų jūs tobulinate „Migris“ sistemą. Atleiskite, šita koalicija yra žiauriai pigi, jeigu ją už 160 tūkst. pardavinėjate.“

Premjerė konservatorė Ingrida Šimonytė: „Visada biudžeto diskusijos atrodo labai panašiai, čia, matyt, retorika skiriasi nuo to, kurioje salės pusės sėdi, bet ne visada. Yra labai nuoseklių žmonių, labai įdėmiai klausiau, ką kalbėjo gerbiamas Algirdas Butkevičius, ir dar kartą įsitikinau, kad buvusių finansų ministrų turbūt nebūna. Bet paradoksaliau yra tai, kad kai buvo teikiami siūlymai dar labiau didinti deficitą, dar labiau didinti skolą, dar labiau didinti skolos aptarnavimo išlaidas 2025 metais, priėmus šiuos sprendimus, vis dėlto už tuos visus pasiūlymus kažkaip net ir su tokia griežta nuomone tinkamai atrodo balsuoti.“

Per priėmimo procedūrą daugumos parlamentarų pritarimo sulaukė vienintelis – 24 Seimo narių – pasiūlymas dėl papildomo Lietuvos šaulių sąjungos finansavimo. Jam pirmadienį posėdyje pritarė Vyriausybė.

Naujienų agentūra BNS pateikia įsimintiniausias citatas svarstant parlamentarų siūlymus biudžeto projektui.

„Valstietis“ Dainius Kepenis apie lėšas vaikų neformaliajam ugdymui: „Šiai dienai septynis kartus mažiau skiriame lėšų negu reikėtų, kad prasidėtų reakcija, kad mūsų vaikai galėtų augti sveiki ir stiprūs ir kad užaugus nereikėtų po tris mėnesius laukti priėmimo pas gydytoją. (...)  vaizdingai kalbant norime išvirti maistą 30 laipsnių vandenyje, tiek teskiriame (lėšų – BNS). O tai, ką skiriame, yra tokios menkos kruopos, kurios nieko nekeičia. Vieną kartą, gerbiamieji, reikia baigti tuos bajerius.“

„Valstietis“ Antanas Vinkus apie 249 tūkst. eurų Kretingos dvaro žiemos sodui: „Nesuprantu, kaip galima nepadėti tokiam objektui. Aš jau užsigrūdinau 13 kartų kalbėdamas ta tema ir nesustosiu, neprarasiu vilties todėl, kad nėra nieko svarbiau gyvenime kaip principingai ginti savo įsitikinimus, poziciją ne dėl asmeninės gerovės, o dėl savo gimto krašto žmonių.“

Regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis apie A. Vinkaus siūlymą: „Sveikinu Antaną, nerealus žmogus. Trylika kartų jis žmogus bando galva praskelti tą akmenį, varo ir varo, o ministrė sako: čiuožk į Kretingą, augink bananus, pomidorus cukinijas, baklažanus sode ir užsidirbsi pinigų. Gerbiama ministre, iš tikrųjų, ar neatrodo gėdingas variantas, tai yra reprezentatyvus tas objektas, turistai, kurie atplaukia kruiziniais laivais, jūs neskiriate net 260 tūkst. pinigų, bet žydams skiriate 37 milijonus. Na, kur pas jus čia yra prioritetai?“

„Darbietis“ Valdemaras Valkiūnas apie atsisakymą skirti daugiau lėšų savivaldybių ugniagesiams pagal Eugenijaus Sabučio pasiūlymą: „Finansų yra, jūs tik nemokate valdyti tų finansų, tai kuo kaltas E. Sabutis, kuo kalti kiti Seimo nariai, jeigu jūs negalite suvaldyti pinigų, geriau interpeliuokitės patys, atsistatydinkite ir ateis kiti, kurie suvaldys finansus.“

„Darbietis“ V. Valkiūnas apie 2,4 mln. eurų skyrimą Aplinkos apsaugos departamento darbuotojų algoms didinti ir 1,34 mln. eurų Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojų algoms: „Keistuoliai tie ministrai pas mus, anksčiau sakydavo: turbūt atsilikėlių mokyklų baigė, nes nemoka suskaičiuoti. Labai geras Kęstučio Mažeikos pasiūlymas ir kitų Seimo narių, racionaliai pragmatiškai mąstančių, kad reikia didinti atlyginimus. Nes kas mūsų laukia? Jau dabar einame keliu, kai bus darbuotojų kolapsas, ten darbuotojų trūksta, ten dabuotojų trūksta, vis tiek reikės didinti darbuotojų atlyginimus.“

Neskiria lėšų skrydžio per Atlantą 90-mečiui, dabar nenori skirti lėšų Vytauto Didžiojo paminklui. Tai kur tas patriotizmas dingo?

„Valstietis“ Arvydas Nekrošius: „Tikrai nesuprantu šitos valdančiosios daugumos. Neskiria lėšų skrydžio per Atlantą 90-mečiui, dabar nenori skirti lėšų Vytauto Didžiojo paminklui. Tai kur tas patriotizmas dingo?“

Konservatorė Jurgita Sėjonienė apie siūlymą įvairiems Raseinių objektams skirti 10 mln. eurų: „Su visa pagarba gerbiamam rimtam Seimo nariui Nekrošiui ir su visa mano meile Raseinių kraštui, kuris yra labai gražus ir man labai mielas, bet čia vienam rajonui prašoma arti 10 mln. eurų tokiems projektams, kurie tikrai yra ne šito įstatymo reguliavimo reikalas. Tik noriu dar paklausti, ar tuose Raseiniuose per porą metų viskas ėmė ir sugriuvo, kad staiga atsirado toks lėšų poreikis?“

Demokratas Zigmantas Balčytis apie siūlymą skirti 1,5 mln. eurų Nemuno deltos apžvalgos bokšto statybai: „Iš tikrųjų galėtų atrodyti labai keistas prašymas, tačiau pasitikrinau, kad Lietuvoje yra 62 įvairūs apžvalgos bokštai, vienokie ar kitokie, ir didelė dalis yra dėl tam tikrų išskirtinių gamtinių savybių. Todėl šito apžvalgos bokšto pati pagrindinė esmė – kad jis sudarytų galimybę iš kitos perspektyvos pamatyti, gerbiama ministre, iš kitos perspektyvos pamatyti Kuršių neriją, plačiau suvokti Nemuno deltos kraštovaizdį, taip pat apžvelgti Kuršių marias, Kniaupo įlanką, Ventės ragą, Krokų lankos ežerą ir užliejamas pievas. Esu įsitikinęs, kad tai didins krašto patrauklumą.“

Demokratė Rima Baškienė apie siūlymą skirti 300 tūkst. eurų Simno bažnyčios stogui: „Žiūrint į mūsų balsavimus kyla didelis susirūpinimas, kas gi darosi? Mes neskiriame lėšų partizanų atmintiems įamžinimui, neskiriame lėšų naujoms knygoms įsigyti, dabar gi prašymas skirti lėšų bažnyčios stogo sutvarkymui. Ir prašoma tik 300 tūkst. eurų. Dievo namams. Ar mūsų kadencijos Seimas gali būti dėmesingas tokiam objektui, kuriame kultūra, kuriame bažnytinis menas, kuriame žmonių trauka ir dvasinis pakylėjimas?“

Konservatorius Sergejus Jovaiša apie opozicijos dalyvavimą svarstant siūlymus biudžeto projektui: „Tarp visų pasiūlymų yra gana gerų, racionalių. Bet, gerbiamieji, norint laimėti loterijoje, reikia pirmiausia nusipirkti loterijos bilietą. Jūsų čia (Seimo salėje – BNS) yra vos vos daugiau kaip pusė. Jeigu būtų visi, tikrai tarp liberalų ar tarp kurių nors atsirastų vienas kitas ir tie racionalūs projektai turėtų tikimybę laimėti. Gerbiamieji, susikaupkite, jei norite ką nors pasiekti.“

Konservatorių frakcijos narė premjerė Ingrida Šimonytė apie 1 mln. eurų skyrimą Eurolygos finalo ketverto varžyboms Kaune: „Jeigu paklausysi visą dieną Seimo narių, tai tikrai pradėsi tikėti stebuklais. Ką tik jūs painvestavote 60 mln. eurų pratęsdami pusmečiui lengvatą ir dabar sakote, kad iš tos lengvatos prisemsite pilnas saujas kažkokių papildomų pajamų. Ministrė labai aiškiai pasakė, tai yra komercinis renginys, ir nėra tokios procedūros ir niekada nebuvo, pagal kurią Vyriausybė tokius renginius remtų.“

BNS pristato dešimt citatų iš parlamente vykusių diskusijų.

Konservatorė Jurgita Sejonienė. „Mano labai artimas žmogus, šiandien jo nėra su mumis, nusižudė prieš 11 metų, bet, manau, jeigu šiandien jis būtų gyvas ir norėtų įteisinti savo santykius su kitu žmogumi, jis man būtų tikrai dėkingas. Ir tokių žmonių yra tikrai ne vienas ir aš niekaip nesutinku su nuostata, kad demokratinėje valstybėje XXI amžiuje mes galime kalbėti, na, tai leiskime jiems būti, tiesiog leiskime jiems būti“.

„Valstiečių“ atstovas Algimantas Dumbrava. „Aš neklausiu jūsų kaip Seimo narės, bet noriu paklausti jūsų kaip krikščionės. Šiandien vienalyčių asmenų santykiai, tai būtų civilinė sąjunga, ar partnerystė, ar šeima, yra skaitomi nuodėme. Ar neatrodo, kad mes, krikščionys, tarkime, jūsų asmenyje tampame dviveidžiais?“.

„Darbietis“ Viktoras Fiodorovas. „Norėčiau perfrazuoti tokį žinomą lietuvių liaudies posakį apie suknelę ir panelę. Man toks vaizdas, kad čia yra toks pats iš esmės projektas, tas pats Tomas Vytautas Raskevičius, tiktai ponios J. Sejonienės asmenyje. Iš esmės tai yra dūmų uždanga, pasimokymas iš pirminių klaidų, kada pirmą kartą buvo teikiamas įstatymo projektas ir buvo pralaimėta Seime keliais balsais“.

Kaip šitas projektas prisidės prie to, kad mes apskritai išliktume kaip šalis, valstybė ir tauta?

J. Sejonienė. „Aš nežinau, iš kur jūs ištraukėte, kad aš esu persirengęs T. V. Raskevičius, nes aš palaikiau ir ankstesnį projektą, tas yra akivaizdu ir aš to niekada neslėpiau. Aš suprantu, kaip reikalingi konsensusai, manau, supranta ir T. V. Raskevičius, ir kiti žmonės, ir džiaugiuosi, kad tų konsensusų radome“.

„Valstietis“ Aurelijus Veryga. „Ką mes norime apskritai pasiekti kaip šalis, kaip valstybė? Ar mes norime išlikti, norime išgyventi, norime klestėti, norime augti, ar norime tiesiog važiuoti ta kryptimi, kada po truputį viskas krypsta link kažkokio asmeninių patogumų, malonumų ir mes tiesiog nykstame? Kaip šitas projektas prisidės prie to, kad mes apskritai išliktume kaip šalis, valstybė ir tauta?“.

Lietuvos regionų frakcijos atstovas Valdemaras Valkiūnas. „Reliatyvizmo diktatūra iš Vakarų slenka per pasaulį, dvasinis genocidas – destrukcinių jėgų siekiamybė. Mutuojama teisė be atsakomybės, kas ir dabar daroma. Vyksta vizualinė ir audialinė agresija iš LGBT ir kitų panašių organizacijų, ką matome ir čia, salėje. Vienalyčių santuokos demoralizuoja ir griauna civilizaciją“.

Socialdemokratas Algirdas Sysas. „Man labai keista, kad mes Lietuvoje normalius dalykus bandome pavadinti kažkokiais kitais dalykais. Jūs kažkada su kolegomis smurtą šeimoje pavadinote smurtu artimoje aplinkoje, nors dažniausiai smurtaujama šeimoje. Dabar vietoj to, kad pavadintumėte daiktus savais vardais, jūs įvedate dar naują institutą, artimą ryšį. Tai mano klausimas, ar tame artimame ryšyje, įskaitant jūsų pasiūlymą, galima turėti haremą Lietuvoje, priėmus šitą įstatymą?“.

Konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė. „Aš kviečiu jus kuo labiau ir gausiau palaikyti šį projektą, nes priešingai, negu prieš tai pristatytas kolegės J. Sejonienės projektas, jis neprieštarauja Konstitucijai ir joje įtvirtintai šeimos sampratai, jis nekelia konflikto su didžiąja visuomenės dalimi ir netaiko jai valstybės prievartos“.

Konservatorius Gabrielius Landsbergis. „Tai žmonės, kurie yra ir Seimo salėje, ir čia, ir visur tarp mūsų. Man atrodo yra normalu nebijoti ir vadinti viską taip, kaip yra, bet politika yra kompromisų menas“.

Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė. „Aš tikrai norėčiau pasidžiaugti, kad jums pavyko sugalvoti tokį originalų sprendimą pripažinti įvairialypių santykius ir kartu jų nepaversti šeimos santuoka ar santuokos, netgi pseudo santuokos institutu“.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Rusijoje V. Zelenskio interviu publikuoti draudžiama.

„Kelios Rusijos žiniasklaidos priemonės vakar pakalbino Volodymyrą Zelenskį (ne propagandinės). Dabar „Roskomnadzor“ reikalauja jo neskelbti ir grasina, o Rusijos Federacijos generalinė prokuratūra paskelbė, kad įvertins interviu turinį“, – feisbuke rašo A. Anušauskas.

Ministras pasidalino keletu V. Zelenskio citatų iš prezidento interviu tiems, kurie neskaito rusiškai:

• Apie Rusijos Federacijos požiūrį į žuvusius karius: „Nesuprantu, ką galvoja šių vaikų tėvai. Pas mus tokiam  rajono vadovui žmonės snukį sumaltų, jei atvežtų maiše (lavonus) arba nenorėtų paimti. Net kai šuo ar katė miršta, jie to nedaro. Tai tarsi... Tai šiukšlių maišai.“

70 tankų bėga. Jie ne kariai. Juos privertė. Išsiuntė į skerdyklą. Štai kaip yra.

• Apie Rusijos kariškių moralę: „Yra 200 tankų kolona. Mūsiškiai susprogdina 30. Tai viskas. Manykite, kad kolonos nėra. 70 tankų bėga. Jie ne kariai. Juos privertė. Išsiuntė į skerdyklą. Štai kaip yra.“

• Apie Rusijos kariuomenės sugriautus miestus: „Eina ir degina, tik degina. Net nežinau, su kuo rusų kariuomenė taip elgėsi. Niekada. Nemačiau.“ 

• Apie Rusijos iš Mariupolio evakuotus vaikus: „Mūsų duomenimis, buvo evakuota daugiau nei du tūkstančiai vaikų. Tiksli jų buvimo vieta nežinoma. Jie gali būti su tėvais arba be jų. Apskritai tai yra katastrofa. Negaliu pasakyti, kaip tai išvis atrodo. Tai baisu. Jie laiko juos kaip sielas mainų fondui. Kultūrinių žodžių nėra – dabar iššoka tik emocinės raidės.“

• Apie „biologines laboratorijas Ukrainoje“: „Tai pokštas. Aš neturiu čia ką aiškinti. Na, mes neturime. Na, mes labai norėtume. Bet mes neturime. Branduolinių ginklų nėra, nei cheminių biolaboratorijų ir jokio cheminio ginklo. Jo nėra.“

• Apie rusų kalbą: „Blogiausia, ką Vladimiras Vladimirovičius Putinas padarė rusų kalbai. Manau, tai nepataisoma žala. Kai kuriose bendruomenėse už Rusijos ribų esantiems žmonėms kartais bus gėda kalbėti rusiškai. Taip ir bus“.

Interviu vyko nuotoliniu būdu. Per jį V. Zelenskis papasakojo, kad Mariupolį blokuoja Rusijos kariuomenė, išvažiuoti iš miesto neįmanoma, žmonėms trūksta maisto, vandens, vaistų. V. Zelenskis atskleidė, kad rusų kariai taip pat žudo humanitarinių konvojų vairuotojus.

Premjerė Ingrida Šimonytė: „Valstybei yra geriau turėti biudžetą, nei jo neturėti“.

Konservatorius Mindaugas Lingė: „Klausant opozicijos atstovų labai sudėtinga suprasti, kada ji nuoširdi – ar tada, kai ieško priežasčių, kaip nebalsuoti  už biudžetą ir kaltina, kad skola didinama, ar tada kai registruoja brangius pasiūlymas didinti pensijas, socialines išmokas, vaiko pinigus“.

„Valstietis“ Dainius Gaižauskas: „Suprantu, kad krizė Vyriausybėje, bet kad krizė Seime, niekas nepranešė. O kas valstybėje, krizė? Visiškai. Jeigu visiškai krizė, tada reikia naujų rinkimų“.

„Darbietis“ Artūras Skardžius: „Vyriausybės vertybinę politiką ištiko bankrotas (...) atėjo laikas šiai Vyriausybei susirinkti žaislus ir lipti iš smėlio dėžės lauk“.

Liberalas Eugenijus Gentvilas: „Biudžetas yra geras, bet opozicija nedrįsta to pasakyti, nes tokia jos priedermė“.

Socialdemokratas Gintautas Paluckas: „Matau ir konservatorius, ir liberalus Seimo salės pakampėse“.

Konservatorius Kęstutis Masiulis: „Noriu padėkoti tiems keliems opozicijos atstovams, kurie labai valstybiškai pasielgė ir parėmė šį biudžetą“.

Socialdemokratas Algirdas Sysas: „Senėjančiai visuomenei neužtenka būti tarp keturių sienų. Pirmiausia jai reikia gauti naujų įgūdžių, dalyvauti darbo rinkoje ir taip dalyvauti įvairiuose dalykuose“.

Konservatorius Mykolas Majauskas: „Turime įsipareigojimą visuomenei užtikrinti, kad pajamos žmonių į rankas augtų kartais sparčiau nei auga kainos“. 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius: „Metų pabaigoje infliacija sieks 10 proc., todėl realus gyventojų pajamų padidinimas augs apie 2-4 procentus“.

BNS pateikia penkias įsimintiniausias dienos citatas:

Apie solidarumą: „Kas iš mūsų bus tie patys mažiausieji, patys vargingiausieji, kuriuos privalome priimti šimtosiose nepriklausomybės metinėse? Galbūt tai mūsų miesto etninės mažumos arba bedarbiai, kurie yra priversti emigruoti. Galbūt tai vieniši seneliai, o gal jaunuoliai, nerandantys gyvenimo prasmės, nes yra netekę savo šaknų“.

Apie sovietų ir nacių aukas: „Visa Lietuva tai gali paliudyti, kai nukrečia šiurpas vien tik ištarus žodį Sibiras, arba getai Vilniuje, Kaune ir kitur (...). Prisimindami šiuos laikus, prašykime Viešpatį, kad suteiktų mums įžvalgumo dovaną, kad galėtume laiku atpažinti pražūtingas užuomazgas pasirodančias įvairiais pavidalais“.

Apie Lietuvos misiją: „Viešpatie, te Lietuva būna vilties švyturiu. Kad būtų veiklios atminties žemė, atnaujinanti įsipareigojimą kovai prieš bet kokią neteisybę. Skatinanti kūrybinius siekius apginti visų žmonių, ypač bejėgių ir pažeidžiamųjų teises. Ir kad būtų sutaikinimo ir skirtingumų harmonijos mokytoja.“

Apie Bažnyčios atvirumą: „Sako, žmonės neateina. Eik juos atrasti! Eik jų atrasti! Mūsų vaikai neateina? Sugalvok kažką ir padėk! Viešpats nori ganytojų vyrų ir moterų kaip žmonių, o ne valstybinių klierikų. Ką daro valstybinis klierikas – kunigas? Jis turi darbotvarkę, jis atidaro biurą konkrečiu metu, padaro savo darbą ir uždaro biurą. Jis nesuartėja su žmonėmis. Kristaus sekimas nereiškia, kad reikia gyventi kaip valstybiniam klierikui..

Apie sekmadienio pietus: Baigdamas Mišias, popiežius su šimtatūkstantine minia Kaune atsisveikino lietuviškai: „Gražaus sekmadienio! Skanių pietų!“.

Naujienų agentūra BNS pateikia citatas iš Seime vykusios diskusijos tuo klausimu.

Povilas Urbšys: „Kai buvo svarstomas klausimas dėl šito tyrimo pradėjimo, tai mums visiems buvo pasakyta, kad M. Basčio tyrimo metu buvo atidengta aisbergo viršūnė ir dabar mes, atlikę šitą tyrimą, pamatysime visą aisbergą. Akcentuota, kaip ir šiandien, kad pagrindinis atspirties taškas buvo M. Basčio ryšiai su „Rosatom“. Tai dabar, jeigu mes kalbame, kaip buvo tyrime atskleisti šitie ryšiai, drįsčiau teigti, kad jie atskleisti labai selektyviai ir prie šito pasitarnavo ne kas kitas, o būtent Valstybės saugumo departamentas, jis teikė informaciją, ribodamas galimybę susipažinti su ta situacija, kokia iš tikrųjų yra.“

Arvydas Anušauskas: „Tiesą sakant, diskutuojant apie išvadas komitete visada kildavo vienas klausimas. Jeigu mes kalbame apie tai, ko kokie verslininkai ar grupės, ar atskiros įmonės siekė, tai visiškai natūralus būtų klausimas, o ar pasiekė. Išvadose to nėra. Bet iš bendro politinio proceso, kuris vyko tais laikais, mes žinome, kad dauguma tų siekių taip ir liko siekiais, jie nebuvo įgyvendinti.“

Eugenijus Gentvilas: „Mano manymu, Saugumo departamento pateiktose pažymose matyti daug bravūros iš „MG Baltic“ koncerno vadų, nemažai bravūros iš politikų, kurie susiję „MG Baltic“, o Saugumo departamentas tą bravūrą priėmė kaip gryną pinigą, ir NSGK savo išvadose iš esmės tik sušvelninę pateikė tai kaip išvadas, kurias turime tvirtinti.“

„Pasakysiu ko trūksta. „Vičiūnų“ grupė 2016 metais užima miestą, antrą pagal dydį miestą, ir neslepiama, kad visuomeninis rinkimų komitetas „Vieningas Kaunas“ gaudavo šito verslo paramą. Nutylėta „Vikonda“, ar čia viskas baigėsi? Ar nebuvo šitame laikotarpyje „Vikondos“ galbūt neteisėtos įtakos? „Agrokoncernas“ atsibodusi tema, bet irgi siūlau prasikrapštyti akis ir pažiūrėti, ar viskas ten gerai. Tas pats „Lukoil“ šiandien paminėtas, nebuvo analizuojama jo įtaka. O „Gazprom“ ir Žygaičiai? Pamiršome? „Rosatom“ ir nauja atominė elektrinė, čia nėra Rusijos įtakos?“

Rasa Budbergytė: „Selektyvus tyrimo objektų pasirinkimas, bandymas politizuoti kai kuriuos aspektus, populistiniais sprendimais suvaržyti spaudos laisvę ar išieškoti milijardą iš kol kas dar nenuteistų verslo grupių dažnai panėšėjo labiau į rinkimų kampaniją nei į nuoseklų ir gilų parlamentinį tyrimą.“

Algimantas Dumbrava: „Šiandien noromis nenoromis man į galvą atėjo, ir mes visi prisimename Rolando Pakso apkaltą. Aš labai puikiai atsimenu tuos žodžius, kai visos partijos, iš esmės teisėtvarka kalbėjo: pagaliau Lietuva apsivalė, pagaliau tapo laisviau kvėpuoti ir tikrai pradėsime gyventi geriau, nebūsime korumpuoti. Tačiau praėjo pora metų ir prasidėjo, galima sakyti iš to, kokią mes turime medžiagą, nauja politinės korupcijos era.“

Dainius Gaižauskas: „Kai ėjome į Seimą, vieni išlipome iš traktorių, kiti padėjo skalpelius neoperuoti, mokytojai padėjo savo knygas ir tušinukus. Aš padėjau ginklą ir antrankius ir sakėme: einame, duodame priesaiką, apvalome Lietuvą ir keliame ją nuo kelių. Tarnaukime žmonėms, o ne koncernams.“

„Žiūrėkite, kaip bijo konservatoriai. Žinot, kodėl bijo? Nes jau viskas atvirai. Tuoj baudžiamoji byla parodys savo požymius. Taip, jinai bus atvira ir jūs pažiūrėsite… Gerbiami konservatoriai, jums riesta! Pripažinkit. Ir dar tik ateina debesis ant jūsų ir pamatys jus žmonės, kaip vakar teigė Rasa (Juknevičienė) – nėra įrodymų, kad mes turėjome ryšį. Akivaizdūs!“

Jurgis Razma: „Šiandien nepasisakė valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis, bet esame girdėję štai tokį jo pasisakymą vykstant tam tyrimui, kad tyrimą būtinai reikia pratęsti ir keliasdešimt politikų, kurie dar šypsosi, – nebesišypsos. Vadinasi, tarsi kažkur yra užfiksuotos pavardės, gal Kultūros komiteto pirmininkas gauna išskirtinę specialiųjų tarnybų informaciją apie kokius nors politikus, kurie, pasak jo, nebesišypsos.“

Vytautas Bakas: „Šitas tyrimas nebuvo nukreiptas prieš kokią nors partiją ar prieš asmenis. Šitas tyrimas nebuvo kuriamas tam, kad atsirastų naujos platformos naujiems tyrimas, politiniams susidorojimams. Šitą tyrimą mes komitete, balsuodami visi, tiek kairė, tiek dešinė, matėme kaip galimybę, kaip platformą daryti sprendimus, kad tokių tyrimų daugiau nereikėtų. (...) Tikrai, noriu pakviesti kolegas: bent šiandien sustokime nuo noro, nežinau, atkeršyti kažkam ar už kažkokią nuoskaudą.“

Patys budistai tiki, kad Dalai Lama XIV, kuris yra ilgiausiai gyvenantis Dalai Lama, atgimė, nes norėjo pasauliui ir toliau skleisti taiką, šviesą ir meilę. Ši trejybė lydi vieną didžiausių mūsų siekiamybių ir vertybių – laimę. Apie ją birželio 14 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje, paskaitoje „Laimės menas“, Lietuvos žmonėms pasakos pats Dalai Lama XIV.

Nors jo šventenybė niekuomet paskaitų neskaito iš lapo, o kalba iš sielos gelmių ir širdies.

Susipažinkite su keletu įkvepiančių ir inspiruojančių Dalai Lamos XIV minčių apie laimę ir kaip ją pasiekti.

1. Jeigu manote, kad esate per mažas kažką pakeisti, pamiegokite su uodu.

2. Didžiausia vidinė ramybė kyla ugdant meilę ir atjautą. Kuo labiau rūpinamės kitų laime, tuo geriau jaučiamės patys. Ugdydami šiltus jausmus kitiems nuraminame protą. Tai padeda išsklaidyti bet kokias baimes ar abejones ir susidoroti su kliūtimis. Tai yra pagrindinis gyvenimo sėkmės šaltinis.

3. Žmonės pasitenkinimo ir laimės siekia eidami skirtingais keliais. Jeigu jie nėra jūsų kelyje, nereiškia, kad jie pasiklydo.

4. Mūsų gyvenimo tikslas – būti laimingiems.

5. Puoselėjant pozityvų požiūrį, galima būti laimingam net pačiomis nepalankiausiomis aplinkybėmis. Tad būkite optimistai – šis jausmas geresnis.

6. Būkite geresni, kai tai įmanoma. O tai įmanoma visada.

7. Pradžioje žmogus aukoja savo sveikatą siekdamas uždirbti pinigų. Paskui jis leidžia tuos pinigus sveikatai sugrąžinti. Jis taip nerimauja dėl savo ateities, kad niekada neturi laiko mėgautis dabartimi. Tad jis negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Žmogus gyvena taip, lyg niekada nemirtų, o mirdamas gailisi, kad taip ir negyveno.

8. Jei problemą išspręsti galima – nereikia dėl jos nerimauti. Jei problemos išspręsti negalima – nerimauti beprasmiška.

9. Gerąsias savybes reikia pasėti ir auginti mėnesių mėnesius, metų metus. Nesitikėkite, kad, šiąnakt nuėję miegoti kaip paprasti žmonės, rytoj atsikelsite pasiekę didelių dvasinių laimėjimų.

10. Jei leisime pykčiui užgožti mūsų meilę ir atjautą, paaukosime svarbiausią žmogišką gebėjimą – išmintį, leidžiančią skirti gera nuo bloga. Pyktis, kaip ir savanaudiškumas, bene rimčiausia šiuolaikinio pasaulio bėda.

11. Atminkite, kad kartais tai, jog negavote, ko norėjote, yra sėkmės ženklas.

12. Kuo jus labiau motyvuos meilė, tuo drąsiau ir laisviau jausitės.

13. Kad būtume laimingi, turime išmokti norėti to, ką turime, o ne turėti tai, ko norime.

14. Kai esate nepatenkintas, visuomet norite daugiau, daugiau, daugiau. Taip savo norų galite niekada neišpildyti. Tačiau, jei jausitės patenkintas, sau galėsite pasakyti: „Taip, aš jau turiu viską, ko man iš tiesų reikia“.

15. Metuose yra tik dvi dienos, kuomet negalima nieko daryti. Viena vadinasi vakar, o kita – rytoj. Šiandiena yra diena, kai galite mylėti, tikėti, veikti ir, svarbiausia, gyventi.

16. Kai nebegalime pakeisti situacijos, susiduriame su iššūkiu pakeisti save.

17. Pirmiausia turite išmokti duoti ir už tai nesitikėti nieko gauti.

18. Jeigu norite kito veide matyti šypseną, šypsokitės patys.

19. Gailestingumas ir laimė – tai ne silpnumo ženklai, priešingai – jie simbolizuoja stiprybę.

20. Reikia stengtis būti geresniam ne už kitą, o už ankstesnį save.

Lietuvoje birželio 13–14 d. Dalai Lama XIV viešės jau ketvirtą kartą. Šis taikus jo vizitas skirtas ne tik pasimatyti su šalies, kurią jis visuomet palaikė, gyventojais, bet ir pasveikinti Lietuvą šimtmečio proga.

Žemiau pateikiamos šio žinomiausio savo kartos mokslininko kai kurios sparnuotos mintys.

Kodėl egzistuoja Visata

„Jei rastume atsakymą į šį klausimą, tai būtų didžiausias žmogiškojo proto triumfas – tada pažintume Dievo protą“, – rašė jis knygoje „Trumpa laiko istorija“ (A Brief History of Time) (1988).

Apie savo ligą

„Mano lūkesčiai buvo sumažinti iki nulio, kai man buvo 21 metai. Nuo tada viskas buvo premija“, – 2004 metais sakė S. Hawkingas interviu „The New York Times“.

Apie gyvenimo tikslą

„Mano tikslas paprastas: visiškai suprasti Visatą, kodėl ji yra, kokia yra, ir kodėl ji apskritai egzistuoja“, – 1985-aisiais rašyta Johno Boslough (Džono Boslou) knygoje „Stepheno Hawkingo Visata“ (Stephen Hawking's Universe).

Apie Dievą

„Nebūtina kviestis Dievo, kad būtų uždegtas dagtis ir Visata būtų paleista veikti“, – rašė jis 2010-aisiais pasirodžiusioje knygoje „Didysis projektas“ (The Grand Design).

Apie „žvaigždės“ statusą

„Mano žinomumo minusas – kad negaliu neatpažintas nukeliauti į jokią pasaulio vietą. Man nepakanka užsidėti tamsius akinius nuo saulės ir peruką. Neįgaliojo vežimėlis mane išduoda“, – 2006 metais S. Hawkingas sakė „Israeli TV“.

Apie žmogaus netobulumą

„Be netobulumo nebūtų nei manęs, nei jūsų“, – kanalo „Discovery Channel“ laidoje „Into The Universe With Stephen Hawking“ 2010 metais sakė jis.

Apie kontaktą su ateiviais

„Manau, tai būtų tragedija. Nežemiški gyventojai veikiausiai būtų daug labiau pažengę nei mes. Istorija, kuomet labiau pažengusios rasės sutikdavo primityvesnes, šioje planetoje nebuvo labai laiminga, ir tai buvo tuomet, kai susitikdavo tos pačios rūšies atstovai. Manau, kad savo galvas turėtume laikyti žemiau“, – 2004 metais sakė jis laidoje „Naked Science: Alien Contact“ per „Discovery Channel“.

Apie dirbtinį intelektą

„Primityviosios dirbtinio intelekto formos, kurias jau turime, įrodė esančios labai naudingos. Tačiau manau, kad visiško dirbtinio intelekto sukūrimas gali reikšti žmonių rasės pabaigą“, – 2014-aisiais sakė jis BBC.

Apie mirtį

„Nebijau mirties, bet mirti neskubu. Turiu dar daug ką nuveikti“, – 2011 metais jis sakė britų leidiniui „The Guardian“.