„Neringa turi tik vieną specializuotą barstymo automobilį ir šiuo metu jis yra sugedęs“, – pranešė Neringos miesto meras Darius Jasaitis.

Vis dėlto, pagrindinis kelias yra prižiūrimas.

„Žinoma, kalba eina ne apie pagrindinį miesto kelią, jis yra prižiūrimas kitų institucijų“, – tikino D. Jasaitis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nors miesto keliai barstomi kitomis priemonėmis, Neringos meras pataria elgtis atsargiai ir įspėja, kad visais keliais pasirūpinti nepavyks.

„Reikia elgtis atsargiai, rinktis saugų greitį. Tikrai barsto, prižiūri kitomis priemonėmis, tačiau visko aprėpti nespėsime“, – aiškino D. Jasaitis.

Dabar neveikiantis barstytuvas yra naudojamas konkrečiai pajūrio gyvenvietėse, todėl ne visada jo vieno pakanka, tad pasitelkiami ir kiti būdai.

„Juodkrantėje mes turime kitokią techniką, kurios neplukdome į Nidą, tačiau ta kita technika viena irgi atvažiuoti ir į Pervalką, ir į Preilą, ir į Nidą negali. Rūpinasi tiktai Juodkrantės keliais“, – aiškino D. Jasaitis.

Dabar barstymas druska yra pagrindinis būdas kovoti su slidžiais keliais.

„Dabar yra labai slidu, todėl barstymas druska yra pagrindinė priemonė“, – sakė D. Jasaitis.

Neringos meras pabrėžė, kad tokioje situacijoje reikšmingas ir gyventojų elgesys. Sarbu, kad žmonės neapsunkintų situacijos. Reikia suprasti, kad važiuojama ne asfaltu, o ledu, todėl išėjimus iš namų geriausia mažinti iki minimumo.

Tikimės, kad iki tol išsisuksime su tokiomis priemonėmis, kurios yra, arba ieškosime pagalbos.

„Jei nėra poreikio, gyventojai galėtų neiti ir nevažiuoti. Taip pat turėtų elgtis labai atsakingai, galvoti, kad visur yra ledas“, – teigė D. Jasaitis.

Žmonės gali prisidėti ir prižiūrėdami keliukus prie savo namų.

„Gyventojai slidžius ruožus prie savo namų gali prižiūrėti, draugiškai prisidėti prie miesto tvarkymo“, – kalbėjo D. Jasaitis.

Sugedus pagrindiniam barstytuvui, savivaldybė priversta tam tikrus kelius prioritizuoti.

„Pirmiausia stengiamasi dirbti prie pagrindinių objektų – parduotuvių, administracinių centrų, ligoninės. Pirmenybė teikiama toms vietoms, kur daugiausiai vaikšto žmonių. Tai yra prioritetas. Į mažiau lankomas vietas technika atvažiuos vėliau“, – sakė D. Jasaitis.

Paklaustas, kiek laiko užtruks vienintelio barstytuvo remontas, D. Jasaitis atsakė nedvejodamas.

„Vėliausiai ketvirtadienį turi būti sutvarkytas. Tikimės, kad iki tol išsisuksime su tokiomis priemonėmis, kurios yra, arba ieškosime pagalbos“, – kalbėjo D. Jasaitis.

Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ darbuotojai. Stebina naktinių vandalų noras daryti bloga, pakenkti.

Įstaigos projektų vadovė Živilė Putnienė pasakojo, kad kartais tokių nelaukiamų svečių sukelta žala būna labiau moralinė, bet vis tiek labai nemaloni. Antai praėjusio penktadienio naktį pavogtas rėmelis, kuriuo naudojasi čiuožti nemokantys vaikai.

Dingsta smulkūs dalykai, kurie vėliau randami numesti kažkur atokiau aikštėje.

Kartą po kitos nakties pastebėta, kad buvo ištampyta laistymo žarna, darbuotojai rado išnešiotas eglutes, kurios buvo sustatytos čiuožyklos centre.

„Facebook“ paskyros „Klaipėdos šventės“ nuotr.

Vaizdo kameros fiksuoja aplinką iš aštuonių pozicijų, todėl matomi ne tik įsibrovėlių veiksmai, bet ir veidai. Jei bus padaryta žymesnė žala, policininkai nesunkiai nustatys kaltininkus.

Kartą kameros užfiksavo vaikiną, kuris tyčia šlapinosi prie generatoriaus.

Tikimės, kad pareigūnai mums padės išsaugoti klaipėdiečiams patikusią pramogą.

Tokie piktavaliai dažniausiai pasirodo iki pirmos ar antros valandos nakties.

Ledas traukia ir keistuolius.

Pastebėta, kad kiekvieną naktį, tuo pačiu laiku prie čiuožyklos ateina viena moteris. Ji visada sustoja toje pačioje vietoje ir apie 20 minučių žiūri į ledo arenos centrą.

Ši moteris nieko blogo nedaro, pastovi ir nueina, bet judesio davikliai suveikia, darbuotojai gauna signalą ir pabunda iš miego.

„Teks kreiptis į policiją ir prašyti, kad iki vėlumos dažniau apsilankytų Teatro aikštėje. Iki šiol nakčiai netverdavome tvora visos ledo arenos, bet panašu, kad teks tai daryti. Kiekvieną naktį kažkam prireikia būtinai perlipti tvorą ir kažką nuveikti ant ledo. Džiaugiamės, kad kol kas niekas nesusižeidė ir nepadarė didelės žalos, bet niekada negali žinoti, kada bus pirmas kartas. Tikimės, kad pareigūnai mums padės išsaugoti klaipėdiečiams patikusią pramogą“, – kalbėjo Ž. Putnienė.

Šeštadienį vakare prie eglutės atėję mažyliai sutiko linksmą Kalėdų Senelį.

Nors ir apvalainas, bet labai judrus jis visą valandą krėtė pokštus, drauge su mažaisiais klaipėdiečiais dainavo, šoko, žaidė žaidimus, ragino vaikus drauge su tėveliais pajudėti.

Vakaro žvarba padėjo išjudinti linksmai nusiteikusius žmones.

Galiausiai Kalėdų Senelis pakvietė vaikučius su juo nusifotografuoti prie gražiosios Klaipėdos eglutės. Norinčių tai padaryti buvo tiek daug, kad jiems teko rikiuotis į eilutę.

Iškart po to, kai baigėsi pačių mažiausiųjų linksmybės, DJ Vladas pradėjo nuotaikingą diskoteką „Retro Kalėdos – 80/90 Disco“. Daugeliui vyresniųjų ji priminė jaunystės metus, o jaunesni mėgavosi klausydamiesi senų gerų dainų.

Diskoteka vyko ne tik ant ledo, puikiai nusiteikę žmonės iki pat 21 val. šoko ir ant sniego.

Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Sekmadienį čiuožykloje numatomos dvi čiuožimo pamokos. Pirmoji prasidės 12 val., antroji – 16 val.

Artėjant kitam savaitgaliui, penktadienį Teatro aikštėje DJ John-B surengs dar vieną diskoteką, pavadinęs ją „Kalėdų klasika“.

O šeštadienį prie eglutės Teatro aikštėje klaipėdiečių lauks tradicinė dovana – Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija bei Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ virėjai pakvies paragauti žuvienės ir šventinės košės.

Vakare vaikai galės dar kartą susitikti su Kalėdų Seneliu.

Po šių linksmybių 18 val. DJ Endrio pakvies linksmintis diskotekoje „Kalėdos šokio ritmu“.

Tuo pačiu metu prie buvusios Šv. Jono bažnyčios erdvės Liepojos simfoninio orkestro pučiamųjų grupė surengs šventinį koncertą.

Šiemet Kalėdų laukimas Klaipėdoje – linksmas, klaipėdiečius ir miesto svečius vilioja ne tik pagrindinės miesto eglutės spindesys, bet ir gausybė pramogų.

Kaip praneša įmonė „Mugių centras“, kiemelyje įsikurs ne tik čiuožėjų laukianti ledo arena, bet ir įspūdingas Kalėdų miestas.

„Jau nuo gruodžio 2 d. vidiniame rūmų kieme miestiečiai ir miesto svečiai galės mėgautis daugiau nei 700 m² veidrodinio lygumo ledo čiuožykla. Prie pagrindinio įėjimo į Valdovų rūmų kiemą, kur bus čiuožykla, įsikurs pasakiškas Kalėdų miestelis, kalėdiniai nameliai bei išdygs Kalėdų senelio rezidencija su tikrais debesų elniais ir pasakų herojais“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje skelbia „Mugių centras“.

Anot jo, tai dar ne viskas, mat vakarais rūmai pavirs spalvinga šviesų jūra, o ant ledo atgims Geležinio vilko legenda ir kunigaikščio Gedimino sapno istorija.

Apsilankyti ledo čiuožykloje ir kalėdiniame miestelyje bus galima nuo gruodžio 2 d. iki vasario 16 dienos.

– Kaip prasidėjo rytas, ar daug tų traumų?

– Kaip ir visuomet ortopedų traumatologų rytas prasideda nuo orų prognozės, bandome nuspėti, kokia bus darbo diena.

– Kokia ji buvo vakar?

– Atšilimas, plikledis kelia didelį rūpestį.

– Kokios dažniausios traumos žiemą?

– Dažniausiai būna pakankamai sunkios traumos – slydimo, didelės energijos traumos. Lūžta galūnės: rankos, kojos. Šių lūžių gydymas ilgai užtrunka – nuo trijų mėnesių iki pusės metų. Jeigu lūžę didieji kaulai, blauzdikauliai, šlaunikauliai, prireikia pusės metų tam, kad pacientas grįžtų į įprastą gyvenimą.

– Patyrusieji nedidelę traumą gydosi namuose. Ką galėtumėte tokiems žmonėms patarti?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Svarbu kiekvienu atveju savikritiškai įvertinti savo būklę. Jei kamuoja dideli skausmai, yra deformacijų po traumos, atsirado keistų garsų judant galūnėje, reikėtų nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių. Tačiau jei skausmas pakeliamas, atsirado kažkoks tinimas, paraudimas, tas skausmas numalšinamas nuskausminamaisiais vaistais, pašaldžius traumuotą vietą būklė gerėja, rekomenduočiau vengti fizinio krūvio. Svarbu leisti pailsėti sumuštai galūnei. Ir, žinoma, stebėti savo būklę. Jei savijauta gerėja, nebūtina kreiptis į gydytojus traumatologus, užtenka  – į polikliniką.

– Kiek tokiais orais, kai gatvės virtę čiuožykla, pacientų tenka priimti per dieną?

Daugelis patiria traumą per neatidumą, nes visą dėmesį sutelkia ne sau po kojomis, o į išmaniuosius telefonus.

 

–  Įprastai į mūsų centrą atvyksta apie 8–10 pacientų, kuriems reikia stacionarinio gydymo. O esant tokiems orams, būna, per parą paguldoma į skyrių ir iki dvidešimt pacientų. O priėmimo, skubios pagalbos skyriui darbo krūvis padidėja maždaug trigubai. Didžiausią darbą atlieka skubios pagalbos skyriaus gydytojai, nes daug traumų, daug lūžių būna, kurie nereikalauja stacionarinio gydymo. Jiems tenka atstatyti kaulus, mobilizuoti galūnes.

– Visi linkę tokiais orais kaltinti kelininkus, kiemsargius, kurie nesutvarko šaligatvių, nepabarsto gatvių. Bet juk ir patys žmonės turi būti atsargesni, stengtis apsisaugoti. Kokių duotumėte patarimų?

– Išeinant iš namų reikėtų įvertinti oro sąlygas, ar yra plikledis, ar pabarstyti šaligatviai. Patarčiau kritiškai įvertinti, ar būtina kažkur eiti, galbūt galima atidėti savo kelionę. Jei svarbu, turime vykti į darbus, mokyklą, reikėtų būti atidesniems. Daugelis visą dėmesį sutelkia ne sau po kojomis, o į išmaniuosius telefonus, naršo socialiniuose tinkluose, susirašinėja žinutėmis, nepastebėdami, kas darosi aplinkui. O sumažėjus dėmesingumui ir įvyksta įvairių nelaimių. Tokiais orais reikėtų susikaupti, susikoncentruoti į kelią, pastebėti kliūtis, kur yra slidžiau – žiūrėti po kojomis, o ne į telefoną.

– Sakoma, geriausiai padeda pingvino eisena. Kai rankos ištrauktos iš kišenių, kojos statomos tvirtai, mažesnė tikimybė paslysti. Ar tai tiesa?

– Taip, tiesa. Reikėtų eiti šiek tiek sulenktais keliais, nedideliais žingsneliais. Nerekomenduojama rankų laikyti kišenėse, nes tuomet sunkiau išlaikyti pusiausvyrą. Neturime kuo atsiremti staiga paslydus, būna sunkesni sužalojimai.

9 val. duomenimis, sudėtingesnės eismo sąlygos dėl plikledžio yra vakarų, šiaurės vakarų, pietvakarių ir vidurio Lietuvoje. Pagrindinių valstybinės reikšmės kelių dangos šlapios, vietomis padengtos ledu, mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai provėžoti, padengti ledu, prispausto ar puraus sniego sluoksniu, kuris vietomis siekia iki 10 centimetrų.

Nuo ankstaus ryto socialiniuose tinkluose vairuotojai praneša apie labai sudėtingas eismo sąlygas, čiuožykla virtusias gatves ir dėl to besiformuojančias spūstis.

„Nuo Kaukazo visos Ironiškas į Garliavos pusę spūstys. Venkite, jei išeina“, – įspėjo Ernesta.

„Kauno gatvės – tikra čiuožykla“, – jai antrino ir kita internautė.

„Nevalyta, nebarstyta čiuožykla.. būkite atsargūs“, – rašė dar vienas.

„Jei turite bent mažiausią galimybę likti namuose – prašau, likite. Viskas gali palaukti, svaikata ir Jūsų saugumas dabar svarbiausias. Vairuoju 18 metų, tokiomis sąlygomis vairavusi nesu... Nuotolinis darbas, mokslas, atidėti susitikimai – šiandien likti namuose ir atšaukti viską, kas nėra gyvybiškai būtina yra privaloma bei pateisinama. Už kelių, šaligatvių bei viešųjų erdvių priežiūrą atsakingi darbuotojai ir technika jau dirba, bet patikėkite, įveikti šią meteorologinę išdaigą nebus lengva ir tai nenutiks iki 8 val. ryto. Saugokite save ir kitus. Likite namuose“, – apie situaciją Lazdijuose informavo Ausma.

„Kelių priežiūra“ valstybinės reikšmės kelius valo ir barsto, tačiau vairuotojai prašomi atsižvelgti į meteorologines sąlygas bei rinktis saugų greitį ir nedaryti staigių manevrų.

Lijundra ir šlapdriba šiuo metu fiksuojama visoje šalyje išskyrus Jurbarką, kur kritulių nėra. Oro temperatūra siekia nuo 0 iki 5 laipsnių šalčio

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną protarpiais laukiama kritulių, daugiausia lietaus. Daug kur bus lijundra, formuosis plikledis, rūkas. Vėjas – pietvakarių, nuo 7 iki 12 m/s. Temperatūra siekia nuo 0 iki 5 laipsnių šilumos.

„Vienintelis klausimas, kuris dar buvo keltas ir kurį ketvirtadienį vadovybėje sutarėm, dėl kito žiemos akcento tai yra čiuožyklos. Bet vis dėl to nusprendėm, kad ją reikia daryti“, – sakė meras.

„Juo labiau, kad pusė sumos prisideda verslas prie to. Tai iš tikrųjų yra labai rimtas indėlis ir tikrai duos didelę naudą visiems vilniečiams“, – pridūrė jis.

Sostinės valdantieji dėl kalėdinių dekoracijų tarėsi po to, kai praėjusią savaitę meras iškėlė siūlymą šventinei eglei suplanuotus biudžeto pinigus skirti su Rusija kovojančiai Ukrainai, o sostinėje pastatyti „pačią kukliausią Kalėdų eglutę“.

Pusė sumos prisideda verslas.

Tokie mero pasisakymai sulaukė kritikos iš turizmo verslo atstovų: jie teigė, jog tai padarytų didelę žalą šalies įvaizdžiui.

„Iš tikrųjų viskas pavyko, viską susitarėm. Eglė bus dėl daugelio priežasčių, ir dėl turizmo, ir dėl to, kad jau pirkimai padaryti iki energetinių kainų pabrangimo, todėl atšaukimas brangiau kainuotų, ir dėl to, kad ukrainiečius džiugins“, – sakė meras.

Pasak R. Šimašiaus, taupoma bus atsisakant ant Katedros šono rodomos Kalėdų pasakos projekcijos, eglės Rotušės aikštėje, bus mažinamas tiltų apšvietimas.

Jis yra teigęs, jog tokie veiksmai leis sutaupyti 157 tūkst. eurų iš Kalėdų sostinėje biudžeto.

Šiųmetinį sostinės konkursą Kalėdų eglei laimėjo vienintelis pasiūlymą pateikęs dalyvis – bendrovė „Švenčių studija“, kalėdinį atributą pasiryžusi pastatyti už 230 tūkst. eurų, nors kvietimą dalyvauti pirkime buvo priėmę keturi tiekėjai. Pernai eglė kainavo 89 tūkst. eurų.

Pasak vicemero Valdo Benkunsko, skatinant gyventojus daugiau judėti, šiemet arenoje surengti 123 nemokami čiuožimo seansai. Specialiųjų seansų metu čiuožyklos paslaugomis nemokamai pasinaudojo per 6000 moksleivių ir dar 350 senjorų.

Ypatingas dėmesys šiemet skirtas ir gyventojų įtraukimui į žiemos sportą. Vilniaus čiuožykloje sostinės įstaiga „Active Vilnius“ kartu su čiuožimo klubu „Ledo magija" suorganizavo 13 čiuožimo pamokų. Olimpinių žaidynių metu čiuožykloje ir jos prieigose vyko olimpinis festivalis „Beijing 2022“, kurio metu vilniečiai buvo skatinami ne tik stebėti ir palaikyti olimpiečius, bet ir išbandyti slidinėjimą, biatloną, duatloną, akmenslydį, ledo ritulį, dailųjį ir greitąjį čiuožimą.

Šiuo metu iš čiuožyklos išvežama įranga, artimiausiu metu bus tirpdomas ledas, jau pradėti ir arenos konstrukcijų ardymo darbai. Visas inventorius bus išvežtas specialiai nutiestu laikinu keliu.

Išvežus įrangą, kaip pažymima savivaldybės pranešime, laukia arenos prieigų tvarkymo etapas – bus išlyginta sklypo teritorija, vietose, kuriose stovėjo arena ir aplinkui – pasėta žolė. Pagal sutartį, atstatymo darbais ir visomis susijusiomis išlaidomis rūpinsis Vilniaus čiuožyklą stačiusi ir operavusi „Sporto namų grupė“.

„Džiaugiamės, kad žiemos čiuožyklos idėja Vilniuje ne tik „prigijo“, bet ir išaugo. Šiemet čia turėsime nedidelį žiemos pramogų miestelį, kur veiklos sau ras ir tie, kurie nori ant ledo užlipti patys, ir alternatyvių poilsio erdvių ieškantys gyventojai“, – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Vilniaus ledo arenos vardą gavusi čiuožykla šį sezoną – priešingai nei anksčiau – veiks po laikinai čia sukonstruotu stogu, mat arenoje be čiuožimo seansų vyks ir sporto bei kultūros renginiai, o tokia konstrukcija puikiai saugos nuo permainingų orų. Arenoje taip pat bus įrengtos tribūnos, veiks lauko kavinė.

„Savo užduotį šiuo žiemos sezonu suvokiame kaip būtinybę pakelti žiemos pramogas Vilniuje į kitą lygį – čiuožykla bus patogu naudotis visiškai bet kokiu oru, kadangi ji atsidurs po lauko arenos stogu, o arena taps įvairiausių pramogų, įskaitant koncertus ir kitus renginius, vieta. Tikimės, kad ši vieta prie Baltojo tilto, priminsianti nedidelį miestą mieste, taps dar vienu traukos centru šaltuoju metų laikotarpiu“, – pabrėžia iniciatyvą šiemet įgyvendinančios  „Sporto namų grupės“ atstovas Arnas Vosylius.

Vilniaus miesto savivaldybės vizualizacija.

Čiuožykloje, kuri veiks septynias dienas per savaitę planuojami ir nemokami čiuožimo seansai. Skirtingais laikais arena lauks moksleivių ir senjorų, o rytiniuose seansuose – visų vilniečių.

„Šaltuoju metų laiku aktyviai fizinei veiklai skiriamas laikas, natūralu, trumpėja, kaip, beje, ir laikas, praleidžiamas gryname ore, todėl norėjome gyventojams suteikti papildomų paskatų sportuoti. Ypač koncentravomės į tas visuomenės grupes, kurioms imuniteto stiprinimas turėtų būti neatsiejama jų kasdienybės dalis – mokyklinio amžiaus vaikus ir senjorus, tačiau nepamiršome ir likusiųjų. O kadangi arenos operatoriams atvirų seansų idėja taip pat pasirodė patraukli, čiuožykla tikrai bus prieinama kiekvienam“, – pažymėjo vicemeras.

Planuojama, kad pirmuosius lankytojus ledo arena priims lapkričio pabaigoje ir veiklą tęs visą žiemą. Numatyta, kad jei orai bus palankūs, čiuožykla galėtų veikti iki pirmojo kovo savaitgalio.

„Mažesniems vaikams žolė ten – iki kaklo. Bijo erkių“, – pasakojo moteris, nusprendusi paadvokatauti mažiesiems kaimynams.

„Gyvenu Vėtrungės g. 4. Mūsų bendrijos pirmininkė pavasarį, kai pradėjo augti žolė, pasirūpino, kad teritorija, kuri priklauso mūsų namui, būtų nušienauta. Bet ta vieta, kur stovi vaikų aikštelės įrenginiai, priklauso Vėtrungės g. 6 namui. Jie nieko nedarė“, – pasakojo gyventoja.

Neapsikentusi ji ir keli kiti gyventojai pradėjo domėtis, kodėl aikštelės niekas netvarko. Sužinojo, kad Vėtrungės g. 6 namo pirmininko ar pirmininkės nėra. Kažkuris gyventojas aplink namą nušienauja, tačiau žaidimų aikštelė palikta likimo valiai.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šilainiškė tikėjosi, kad galėtų sutvarkyti seniūnija ar savivaldybė. „Juk jie turi žolės pjovėjų. Gal bent paragintų susitvarkyti. Daugiau nežinau į ką kreiptis“, – sakė moteris.

Mažesniems vaikams žolė ten – iki kaklo. Bijo erkių.

Iš tiesų miesto viešose erdvėse žolę pjauna „Kauno švaros“ darbuotojai. Jie pagal sutartį su savivaldybe rūpinasi konkrečiomis nurodytomis erdvėmis: parkais, kitomis teritorijomis. 50 m aplink daugiabučius turi prisižiūrėti patys gyventojai arba jų samdyti asmenys, bendrovės. Vaikų žaidimų aikštelė įeina į tuos 50 m.

„Negaliu pasakyti, kodėl to namo gyventojai nesusimeta pinigų žolės pjovėjams pasamdyti. Miesteliuose žmonės aplinką susitvarkę, o vidury Kauno šitaip dedasi. Tegul žino visi“, – truktelėjo pečiais šilainiškė ir prašė viešai sugėdinti kaimynus – gal tada reikalai pajudės geresne linkme.

Už netvarkomą aikštelę gyventojams gresia bauda. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Rimantas Vilimas „Kauno dieną“ informavo, kad iki liepos 22 d. skyrius negavo nė vieno skundo dėl prie Vėtrungės g. 6 namo Kaune esančios neprižiūrimos vaikų žaidimų aikštelės.

R.Vilimas priminė, kad Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse numatyta, kad „asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo. Įstatymų nustatyta tvarka priskirta teritorija – teritorija (žemės sklypas), suformuota kaip daiktas ir įregistruota valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale. Jeigu teritorijų planavimo dokumentuose teritorija neapibrėžta (nurodyta), faktiškai naudojama teritorija laikoma teritorija iki gretimos teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 50 m nuo pastatų išorinių atitvarų arba pagal savivaldybės nustatytas prižiūrimų teritorijų schemas“.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Pirmą kartą per metus padarius šios rūšies administracinį nusižengimą numatyta bauda iki 140 eurų, pakartotinai padarius nusižengimą – iki 600 eurų. Dėl netvarkomos, neprižiūrimos daugiabučių namų teritorijos kaimyninių namų gyventojai gali kreiptis į seniūniją (pagal teritoriją), Viešosios tvarkos skyrių arba policiją“, – nurodė R.Vilimas.