Ji prisijungė prie virtinės kitų bendrovių, besitraukiančių iš šios šalies po Maskvos invazijos į Ukrainą.

„Mūsų širdys yra su žmonėmis, kurie kenčia nuo šių tragiškų įvykių Ukrainoje“, – sakoma „Coca-Cola“ tinklalapyje paskelbtame pranešime žiniasklaidai.

„Toliau stebėsime ir vertinsime situaciją, atsižvelgdami į besikeičiančias aplinkybes“, – priduriama jame.

Gėrimų sektoriaus milžinės rezultatai buvo itin teigiami, palyginti su praėjusiais metais, kai pardavimų apimtis staiga sumažino sprendimai daugelyje šalių uždaryti kino teatrus, atšaukti sporto varžybas ir kitus didelius renginius.

„Antro ketvirčio rezultatai rodo, kad mūsų verslas atsigauna greičiau nei visa ekonomika“, – teigė „Coca-Cola“ generalinis direktorius Jamesas Quincey, pažymėjęs, kad bendrovė padidino savo metinių pajamų prognozę, nepaisant „nesinchroniško“ atsigavimo skirtingose pasaulio rinkose.

Šiaurės Amerikoje „Coca-Cola“ pardavimai augo 28 proc. Taip pat smarkiai didėjo pardavimai Kinijoje, Brazilijoje ir Nigerijoje.

Bendrovės ketvirčio pelnas šoktelėjo 48 proc. iki 2,6 mlrd. dolerių, o pajamos – 42 proc. iki 10,1 mlrd. dolerių.

Šiuo metu „Coca-Cola“ tikisi „organiško“, 12–14 proc. siekiančio metinio augimo.

Grupė, vienijanti fizinius asmenis ir aplinkosaugos organizacijas iš viso pasaulio, įvardijo bendroves „Coca-Cola“, „Nestle“ ir „PepsiCo“ kaip didžiausias teršėjas plastiku bei perspėjo, kad bendroves iš esmės vengia atsakomybės už atliekų pašalinimą.

Organizacijos savanoriai per prieš mėnesį vykusią akciją „Pasaulinė aplinkos valymo diena“ 51 šalyje surinko beveik pusę milijono plastiko atliekų, iš kurių 43 procentai buvo pažymėti aiškiu vartotojų prekių ženklu.

Pasak organizacijos, „Coca-Cola“ „pirmavo“ antrus metus iš eilės – šiais metais 11 732 plastiko gabalėlių, surinktų 37 šalyse keturiuose žemynuose, buvo pažymėti šios bendrovės prekių ženklu – daugiau nei trijų kitų didžiausių pasaulio teršėjų.

„Daugelis šių bendrovių prisiėmė įsipareigojimus padaryti savo gaminius tvaresniais, tačiau iš esmės išlaiko pasenusį verslo modelį, kuris, visų pirma, ir tapo šio šiukšlinimo priežastimi“, – sakoma pranešime, paskelbtame Maniloje.

Kinija, Indonezija, Filipinai, Vietnamas ir Šri Lanka išmeta daugiausia plastiko į vandenynus, tačiau „tikroji šios plastinės taršos Azijoje priežastis yra tarptautinės korporacijos, kurių būstinė yra Europoje ir JAV“, – sakoma pranešime.

„Coca-Cola“, „PepsiCo“ ir „Nestle“ iškart neatsakė į naujienų agentūros AFP prašymą pakomentuoti.

Taip pat didžiausių teršėjų dešimtuke yra „Mondelez International“, „Unilever“, „Mars“, „P&G“, „Colgate-Palmolive“, „Philip Morris“ ir „Perfetti Van Mille“, pažymima ataskaitoje.

Tėvas, kuris nemoka „nei skaityti, nei rašyti, nei skaičiuoti, nesupranta situacijos rimtumo ir visas savo gautas pašalpas išleisdavo alkoholiui“, trečiadienį sakė pagalbos aukoms ir tarpininkavimo asociacijos „France Victime 87“ atstovė Carole Papon (Karol Papon).

Kelios dienos po pašalpos gavimo „šeima nebeturėdavo ko valgyti“, sakė advokatė ir pridūrė: „Jie turėdavo tik „Coca-Cola“.“

Tėvas, kaip teigiama, smurtaudavo žmonos ir vaikų atžvilgiu. Trečiadienį Limože centrinėje Prancūzijoje jam buvo skirta trijų mėnesių įkalinimo bausmė.

Vyresniajam berniukui teko pašalinti septynis dėl cukraus sugedusius dantis, o jaunesnysis nekalba. Abu jie buvo perduoti globai ir pradėti maitinti mėsa bei daržovėmis.

„Jų bute nieko nebuvo“, – naujienų agentūrai AFP sakė prokuroro pavaduotojas Bruno Robinet (Bruno Rubenė).

„Nebuvo šaldytuvo, vaikai miegojo ant čiužinio be apklotų, nebuvo jokių žaislų... Jų tėvas juos maitino pyragaičiais ir „kola“, – pridūrė jis.

Šiais duomenimis, „Coca-Cola“ yra didžiausias aplinkos teršėjas plastiku planetoje tarp koncernų. Toliau rikiuojasi „PepsiCo“ ir „Nestle“.

Beveik 10 000 aktyvistų rinko plastiką miestuose, pakrantėse bei parkuose ir pagal prekės ženklus surūšiavo 187 000 vienetų plastiko atliekų. Be prekės ženklų buvo analizuojamos ir įvairios plastiko rūšys.

Dažniausiai randama plastiko rūšis buvo polistirenas, kuris naudojamas išsineštinio maisto pakuočių ir vienkartinių stiklinaičių gamybai bei kaip stiroporas. Toliau eina polietileno tereftalatas (PET). Iš viso buvo surinkta 46 000 vienetų PET atliekų, didžioji dalis jų - gėrimų buteliai.

„Coca-Cola“, „PepsiCo“ ar „Nestle“ šiukšlina mus savo plastiku ir taip smarkiai prisideda prie mūsų miškų ir jūrų naikinimo“, - sakė „Greenpeace“ atstovas Lukas Hammeris. Ataskaita esą aiškiai parodo, kad didieji tarptautiniai koncernai turi būti patraukti atsakomybėn.

Kasmet visame pasaulyje pagaminama 330 mln. tonų plastiko. Tokie kiekiai yra iššūkis atliekų tvarkymo sistemoms ir teršia aplinką. Prognozuojama, kad plastiko gamyba pasaulyje per ateinančius dešimt metų išaugs net 40 proc.

Komentaras

Nele Normak, „Coca-Cola Baltics“ viešųjų reikalų ir komunikacijos vadovė

Mes remiame aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace“ tikslą pašalinti atliekas iš vandenynų ir vertiname jų pastangas didinant visuomenės supratimą apie šį svarbų iššūkį. Tiesa, „Greenpeace“ pasirinko kreipti dėmesį tik į plastiko atliekas. Esame įsitikinę, kad visos pakavimo medžiagos gali būti naudingos ir, jei tinkamai tvarkomos, gali būti paverstos vertingais ištekliais pakartotiniam naudojimui. Kad tai pasiektume, būtina užtikrinti pakuočių surinkimą, 100 proc. perdirbimą ir platesnį perdirbtų medžiagų naudojimą.

Mes esame pasirengę atlikti savo darbus. Dar šių metų pradžioje išsikėlėme ambicingus tikslus, tarp kurių – padėti surinkti ir perdirbti kiekvieną mūsų parduotą buteliuką ar skardinę iki 2030 m. Tai – dalis mūsų „Pasaulio be atliekų“ (angl. „World Without Waste“) vizijos, kurioje kartu esame apsibrėžę, kad iki 2030 m. turime panaudoti vidutiniškai 50 proc. perdirbtų medžiagų mūsų skardinių ir buteliukų gamyboje. Jau šiandien didžioji dauguma (85 proc.) mūsų pakuočių yra perdirbamos ir siekiame, kad iki 2025 m. šis skaičius būtų 100 proc.

Kalbant apie Lietuvą, iš visų pasaulio šalių būtent čia esame arčiausiai užsibrėžto tikslo 2030-iesiems metams. Lietuvoje jau dabar grąžinama 93 proc. pakuočių ir beveik 100 proc. jų perdirbama. Kartu su kitais partneriais, taip pat priklausančiais užstato sistemai, mes ir toliau investuosime, kad šis pokytis būtų matomas ir svarbus kiekvienam iš mūsų.

Mes suprantame, kad pakuotės yra didelė problema visame pasaulyje, ir, kaip ir kitų kompanijų, mūsų atsakomybė yra padėti šią problemą spręsti. Todėl suprantame ir mūsų programos „Pasaulis be atliekų“ svarbą, ir tai, kad vieni to nepasieksime, todėl pasitelkėme savo tarptautinius partnerius ir tikimės nacionalinių ir regioninių partnerių įsitraukimo.

Incidentas įvyko Šiaurės Airijoje, Lisberno mieste. Gamykloje buvo pripildinėjamos „Coca-Cola“ skardinės, tačiau išpilstymo įrenginys strigo. Kuomet darbuotojams teko pasirūpinti su užduotimi nesusitvarkančia technika, šlykštus reikalas ir buvo pastebėtas. Skardinės buvo pilnos žmogaus išmatų, kurios užkimšo išpilstymo įrenginio galvutes ir gerokai užteršė visą gamyklos techniką.

Skardinės atkeliavo iš Vokietijos. Jos į išpilstymo vietą atvežamos visiškai atviros – be dangtelio. Taip sutaupomos logistikai skirtos lėšos. Gamyklose, kaip Lisberno mieste, skardinės yra pripildomos ir užsandarinamos. Visgi, darbuotojai anksčiau gaudavo netoliese Jungtinėje Karalystėje pagamintas skardines, todėl nustebo pamatę, kad šįkart jos atkeliavo iš Vokietijos.

Tai kaip į šias skardines pateko žmogaus išmatos? Skardinių gamybos metu į jų vidų gali patekti metalo dalelių, todėl dar gamykloje jos yra išplaunamos, o jų vidus visuomet padengiamas specialia medžiaga, atskiriančia aliuminio skardinę nuo maisto ar gėrimų. Vėliau skardinės supakuojamos ir sunkvežimiais keliauja į kitas gamyklas. Specialistai tvirtina, kad gamykloje niekas pridirbti į skardinių ruošinius paprasčiausiai negalėjo – kas nors būtų pastebėjęs, nes šis veiksmas turėjo įvykti tarp gamybos linijos ir sunkvežimio.

Tačiau yra ir kita versija. „Coca-Cola“ pilstymu užsiimančios įmonės specialistai turi savo paaiškinimą. Jų manymu, sunkvežimyje greičiausiai važiavo žmonės, kurie ir tuštinosi į atviras skardines, o vėliau jas sudėjo atgal į didžiuosius įpakavimus.

Įmonės administracija nepyksta, kad taip nutiko, tik norėtų sužinoti, kas nutiko su šiais nelegaliais migrantais. Darbuotojai teigia, kad sunku įsivaizduoti, kokia turėjo būti migrantų padėtis, kad šie ryžtųsi sunkiai kelionei tamsiame sunkvežimyje, kuriame jiems ir teko tuštintis į skardines.

Kita vertus, mažų mažiausiai taip padarę žmonės galėjo įsitikinti, kad skardinės nebus pakrautos į išpilstymo įrenginius – jie jas lyg specialiai paliko įpakavimuose. Todėl darbuotojams teko net 15 valandų valyti išpilstymo liniją, kol ji vėl buvo švari ir sterili. „Coca-Cola“ teigia, kad nei viena užteršta skardinė nepateko į parduotuves ir nebuvo nė menkiausios galimybės, jog pateks – įmonėje veikia stipri kokybės kontrolė. Incidentu, žinoma, dabar domisi policija.

"Gruodžio 5 dieną bus pradėtas atleidimo procesas ir truks visą gruodžio mėnesį. Atleidžiama 70 žmonių, o 8 darbuotojai Alytaus padalinyje liks dirbti", - dienraščiui sakė "Coca-Cola HBC Lietuva" komunikacijos vadovė Gabrielė Šerėnienė.

Alytaus teritorinės darbo biržos direktorius Regimantas Mačiulis sako, kad kol kas į darbo biržą niekas iš "Coca-Colos" darbuotojų nesikreipė.

Rugsėjo pradžioje paskelbta, kad "Coca-Cola HBC" uždarys gamyklą Alytuje ir gamybą perkels į Radzymino miestelį netoli Varšuvos.

Alytaus teritorinė darbo birža gavo pranešimą, kad "Coca-Cola HBC Lietuva" nuo gruodžio 5-os iki vasario 6 dienos numato atleisti 64 žmones. Bendrovėje dabar dirba 207 darbuotojai, pranešė Lietuvos darbo birža.

Nuo 1994 metų veikiančią gamyklą "Coca-Cola HBC Lietuva" uždarys lapkričio pabaigoje, o gamybą perkels į Lenkiją. Kaune toliau veiks "Coca-Cola HBC Lietuvos" logistikos centras, bendrovė toliau investuos ir platins produktus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Lietuvos darbo birža rugsėjį iš viso gavo tris pranešimus apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus - įspėti 98 darbuotojai. Pernai rugsėjį buvo gauti 2 pranešimai ir įspėta 117 darbuotojų.

Kiti du pranešimai gauti iš Plungės rajono Nausodžio pagrindinės mokyklos, dėl pertvarkos atleidžiančios 17 darbuotojų, taip pat 17 žmonių dėl bankroto atleis Šiaulių bendrovė "MP ir partneriai".

Per devynis šių metų mėnesius gauti 32 pranešimai apie numatomą 1757 darbuotojų atleidimą (pernai - atitinkamai 29 ir 1077).

Kaip pranešė Muitinės kriminalinė tarnyba, rugsėjo 12 dieną „Kirtimų“ krovinių poste sulaikytas iš Baltarusijos importuojamas beveik 18 tonų „Bela Cola Classic“ krovinys. Įtarta, kad vizualiai į garsaus nealkoholinio gėrimo „Coca - Cola“ panašios etiketės pažeidia prekinio ženklo intelektinės nuosavybės teises.

Susisiekus su prekinio ženklo savininkais, jie šią informaciją patvirtino. Sulaikyto 17 tūkst. 982 litrų baltarusiško gėrimo vertė – 4 tūkst. 171 euras.

Tolesnį sulaikytų prekių likimą lems prekės ženklo savininkai – kaip nurodo Muitinė, dažniausiai tokiais ir panašiais atvejais jos sunaikinamos savininkų ar teismo sprendimu.

Per pirmą šių pusmetį Lietuvos muitinėje jau sulaikyta daugiau nei 4, 8 mln. suklastotų prekių. Dažniausiai klastojami iš Kinijos, Indijos, Singapūro ir JAV siunčiami drabužiai, avalynės, aksesuarai, žaislai.

Viena didžiausių šiemet sulaikytų ir sunaikintų tokio pobūdžio siuntų – 229 tūkst. vienetų Kinijoje pagamintos kramtomosios gumos, neteisėtai pažymėtos „F-1“ ženklu. Šią 15 tūkst. eurų vertės siuntą muitinės pareigūnai sulaikė tarptautinės operacijos „Opson V“ metu.

„Vienas ryškiausių yra rinkos faktorius. Kaip praneša pačios pasitraukiančios organizacijos, jos optimizuoja veiklą, žiūri, kur regione gaminti vietinei rinkai produkciją. Be abejonės, mes neatlaikome šito konkurencinio pranašumo Lenkijos atžvilgiu. Kitas momentas, kad patys investuotojai ieško siauros specifikacijos žmonių ir jeigu tų specialistų stokojama toje rinkoje, tai yra faktorius, kad galima pasitraukti“, - antradienį interviu Žinių radijui kalbėjo M.Lingė.

Jis nesiejo „Coca-Colos“ sprendimo su nepriimtu nauju Darbo kodeksu ir priminė Estijos pavyzdį, kur darbo santykiai buvo liberalizuoti 2009 metais, o 2010-aisiais „Coca-Cola“ perkėlė gamybą iš šalies.

„Investuotojai žiūri į bendrą aplinką. Tą gali lemti ir šalies skaidrumo sistema, tie dalykai, kurie matosi, kokios tradicijos kultūrinės, požiūris į korupciją, skaidrumas yra vienas svarbesnių veiksnių. Kalbame apie kompleksą, ir tai yra signalas ir skambutis Lietuvai, skambutis Vyriausybei ir vykdomai politikai“, - teigė prezidentės patarėjas.

Be „Coca-Colos“, šiemet apie pasitraukimą iš Lietuvos pranešė ir sūdytų užkandžių gamintojos „Intersnack Group“ valdoma traškučių gamybos įmonė „Estrella Baltics“ bei Norvegijos kapitalo „Orkla“ grupės Lietuvos padažų ir kečupų gamybos bendrovė „Suslavičius-Felix“.