Susitikime aptartos įmonės galimybės investuoti į mokslinių tyrimų ir plėtros projektus, taip pat naujų technologijų kūrimą transporto srityje, pranešė ministerija.

Ministrė atkreipė dėmesį į didelę aukštos kvalifikacijos ir reikiamų įgūdžių turinčių specialistų pasiūlą Lietuvoje ir teigė, kad tokių įmonių kaip „Continental“ veikla prisideda prie šalies inžinerijos pramonės ir technologijų sektoriaus augimo.

„Continental“ yra viena didžiausių investuotojų Lietuvoje. Svarbu, kad didžiosios pasaulio įmonės, kuriančios aukštos pridėtinės vertės produktus, renkasi Lietuvą savo veiklai plėsti – tai rodo pasitikėjimą mūsų šalimi“, – pranešime sakė A. Armonaitė.

„Continental Automotive Lithuania“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrė prieš keletą metų ir šiuo metu įgyvendina plėtros projektus. Pernai „Continental“ Lietuvoje atidarė ir paslaugų centrą „Continental Tires Business Services“, kuris atlieka duomenų analitikos, procesų valdymo ir administravimo funkcijas.

A. Armonaitė vizito Vokietijoje metu taip pat susitiks su Japonijos informacinių technologijų įmonės „NTT Data“ bei neįvardijamu vieno didžiausių Vokietijos automobilių gamybos pramonės koncernų vadovybėmis aptarti jų investicijų ir plėtros planų Lietuvoje.

Ministrė taip pat dalyvaus Inovacijų klubo (angl. „Innovation Club“) susitikime, kurio metu Lietuvos, Vokietijos, Estijos ir Latvijos ministrai pasirašys susitarimą dėl bendradarbiavimo skaitmenizacijos ir inovacijų srityje.

Vokietija yra didžiausia investuotoja Lietuvoje ir trečia didžiausia Lietuvos prekybos partnerė – pernai apyvarta tarp šalių siekė 9,7 mlrd. eurų.

Kryptingas darbo rezultatas

Elektronikos sektorius paskutiniais metais kasdien vis labiau plečiasi ir auga, todėl šio sektoriaus specialistų deficitas yra juntamas jau šiandien. Atliepdama verslo poreikius, Kauno technikos kolegija (KTK) plečia elektronikos srities partnerių lauką ir jį papildo rinkos lyderiais „HELLA Lithuania“ ir „Continental“.

Pasak Kauno technikos kolegijos direktoriaus Nerijaus Varno, šios jau seniau atsiradusios ir metų pradžioje įformintos sutartimis partnerystės yra kryptingas darbo rezultatas, kurios vaisiais mėgausis tiek studentai, tiek ir verslas.

„Elektronikos sektorius sparčiai plečiasi, todėl ir specialistų reikia čia ir dabar. Tai matome, girdime verslą ir ieškome sprendimo būdų. Vienas tokių – iniciatyva „Ateitis elektronikams“, kurios tikslas suvienyti didžiausių elektronikos komponentų gamybos įmonių Kauno regione pajėgumus bei kitas suinteresuotas puses ir per artimiausius dvejus metus padvigubinti naujų elektronikos inžinerijos studentų skaičių Kaune. Būtent čia ir užsimezgė mūsų pirmasis bendravimas su „HELLA Lithuania“ ir „Continental“. Dabar tai perėjo į kitą lygį, kuomet atsirado tam tikri formalumai ir įsipareigojimai. Kaunas šiandien yra elektronikos pramonės centru Lietuvoje, o šio sektoriaus įmonių koncentracija augina specialistų poreikį. Vien „Continental“ šįmet planuoja įdarbinti apie 300 specialistų. „Hella“ planai taip pat labai ambicingi. Todėl nuolatos tobuliname studijų programas, džiaugiamės, kad prie šio proceso galės prisidėti ir nauji partneriai. Praktiniai, laboratoriniai, kursiniai ir baigiamieji darbai bus dar labiau nukreipti į verslo poreikius, su partnerių pagalba tobulinsime ir metodologinį turinį, studentai vyks į įmones, o jų atstovai ves paskaitas ir dažnai lankysis kolegijoje“, – sako N. Varnas.

Galimybė perkvalifikuoti

Kolegijos vadovo teigimu, šiose partnerystėse svarbu ne tik studentų ugdymas ir motyvavimas, bet ir galimybė perkvalifikuoti jau esamus partnerių darbuotojus.

„Dėmesys mūsų studentams yra labai svarbus. Todėl labai džiaugiamės, kad sutartis pasirašyti atvyko abiejų įmonių vadovai, kurie atsakė ir į studentų klausimus, dalinosi savo patirtimi, nušvietė sektoriaus perspektyvas ir įkvėpė savo pavyzdžiu rinktis inžinerinį karjeros kelią elektronikos sektoriuje. Tačiau ne tik motyvacija karjerai ir galimybės mūsų studentams buvo svarbus susitikimų aspektas – daug kalbėta apie galimybes perkvalifikuoti rinkoje esančius potencialius darbuotojus „Hella“ ir „Continental“ įmonėms ir taip greičiau padėti spręsti opias specialistų poreikio problemas. Panašiu principu jau 7-erius metus dirbame su kitais mūsų partneriais – „Kitron“. Pradžioje, suvieniję jėgas, mūsų kolegijoje įrengėme ir atidarėme pirmąją Lietuvoje ir Baltijos šalyse IPC standartus atitinkančią „Kitron elektronikos montažo laboratoriją“, po to šioje laboratorijoje perkvalifikavome daugiau nei 1500 darbuotojų įmonei. Šiam tikslui į minėtą laboratoriją buvo investuota virš 140 000 eurų, iš kurių verslo atstovai skyrė daugiau kaip 100 000 eurų. Laboratorijoje savo įgūdžius tobulino ne tik „Kitron“ darbuotojai, bet ir daugiau nei 600 studentų. 2020 metų pabaigoje buvo nuspręsta išplėsti „Kitron elektronikos montažo laboratorijos“ technines galimybes ir reinvestuoti daugiau nei 30 000 eurų“, – naujas galimybes pristato kolegijos vadovas.

Stojimai išaugo 40 proc.

Vykdomos veiklos, prie kurių ženkliai prisidėjo ir 2021 metais startavusi reklaminė kampanija „Ateitis elektronikams“ ir viešoje erdvėje rodomas dėmesys elektronikos inžinerinei sričiai pamažu atsispindi ir stojimų rezultatuose. KTK vadovo teigimu, per paskutinius metus stojančiųjų skaičius išaugo net 40 proc.

„Labai malonu, kad jauni žmonės taip pat mato perspektyvas šioje srityje ir pradeda ją rinktis. Nors inžineriniai mokslai niekada nebuvo lengvu keliu, tačiau tai itin perspektyvus ir atsiperkantis pasirinkimas. Žinoma, reikėjo įdėti daug pastangų ir ilgai kryptingai dirbti, kad rezultatai pradėtų augti. Prie tokio pasirinkimo ženkliai prisideda ir tokie vardai kaip „HELLA“ ir „Continental“. Tai vienos geidžiamiausių darbo ir praktikų vietų šalyje, pasižyminčių aukšta verslo kultūra, vertybių sistema, rodomu dėmesiu darbuotojui ir, žinoma, viliojančiu atlygiu“, – sako KTK direktorius N. Varnas.

„Politinės situacijos nekomentuojame. Nepriklausomai nuo to, jokių naujienų dėl mūsų planų Lietuvoje pasikeitimo nėra – 1,5 tūkst. darbo vietų ir daugiau nei 185 mln. eurų investicijų“, – interviu portalui vz.lt sakė „Continental Automotive Lithuania” vadovas Shayanas Ali.

Nuo praėjusio rudens, kuomet Lietuva leido Taivaniečių atstovybei veikti šalyje pavadinime naudojant salos vardą, Kinija taiko įvairias nepaskelbtas „ekonomines sankcijas“ Lietuvai, tarp jų spaudė „Continental“ nebenaudoti jos gamykloje Lietuvoje pagamintų komponentų.

Bendrovė iki šiol situacijos nekomentavo.

Viena didžiausių investuotojų Lietuvoje „Continental“ veiklą Kauno rajone pradėjo 2019 metų pabaigoje. Bendrovės gamykla buvo didžiausia investicija per 20 metų į gamybos sektorių Lietuvoje.

Pernai balandį bendrovė Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradėjo antros daugiau nei 90 mln. eurų vertės gamyklos statybas, kurias planuoja baigti šiemet pavasarį. Bendros „Continental“ investicijos Kaune sieks apie 185 mln. eurų.

„Continental“ gamykloje gaminamos automobilių durų ir sėdynių kontrolės elementai, išmanios automatinės langų užtamsinimo sistemos, greičio palaikymo sensoriai bei priekiniai radarai automatinio stabdymo funkcijai.

„Turime specializuotą agentūrą „Investuok“ Lietuvoje“, kuri yra tarpininkas, pateikiantis visą informaciją apie šalį, kuria domimasi. O investuotojas dažniausiai prieš priimdamas sprendimą turi net kelis raundus apsispręsti, kur investuoti. Turime suprasti, kad investuotojai ne tik vertina, kiek kainuos pastatyti gamyklą, ar bus įmanoma rasti darbuotojų, kokia teisinė aplinka vyrauja valstybėje, bet domisi ir geopolitiniais dalykais – mūsų kosmopolitiškumo lygiu, ar mes bendraujame ir gerbiame kitataučius, kurie galimai galėtų dirbti gamyklose, joms vadovauti. Klausimų spektras labai platus“, – vardijo Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Kalbėdamas apie iš „Continental“ gamyklos vadovų jaučiamus neramumus investavus Lietuvoje daugiau nei 100 milijonų eurų, pašnekovas neslėpė – dėl investicijų jie sprendė ilgai tikėdamiesi kad sprendimai būtų ilgalaikiai, o ne trumpalaikiai. Todėl esą svarbu ne tik žmonės, teisinė aplinka, kaštų klausimai, bet ir valstybės ilgalaikė užsienio politika.

„Statistiką, ekonomiką, skaičius galima išsitraukti, bet suprasti ir pasitikėti valdžia, kad ji – nekorumpuota, prognozuojama, jog nebus taip, kad atėjus, mokesčių sistema sugrius per pusę metų ar per metus. Kad nebus taip, kad į valdžią atkeliaus populistai, kraštutiniai dešinieji – verslas nori stabilumo ir užtikrintumo“, – pabrėžė M. Sinkevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Continental“ buvo bendrovė, į Lietuvos gamybos sektorių atnešusi daugiausia investicijų per pastaruosius 20 metų. Šios įmonės vadovai domėjosi ir Lietuvos užsienio politikos kryptimi. Neatmetama, kad jiems reikėjo ir garantijų Kinijos klausimu – kad ši politikos kryptis nesikeis, tačiau situacija pasikeitė. Bendrovė svarsto, ar nenutraukti bendradarbiavimo su Lietuva, nes jaučia Kinijos spaudimą.

„Aš manau, kad verslas nori daryti verslą ir verslui reikia tinkamos aplinkos – ekonominės, teisinės ir politinės, kad galėtų tai daryti. Jei viena iš dedamųjų susivyruoja, verslas dažniausiai daro verslą, bet nesikiša į politiką. Jei verslas susiduria su politinėmis rizikomis, dažniausiai jų vengia persikeldamas į kitas šalis. Turbūt, kad „Continental“ ir kitos įminės, kurios svarstė apie Lietuvą kaip apie galimą tikslinę teritoriją savo investicijoms, matyt, dabar sukluso ir bando suprasti, kas čia vyksta, kokie sprendimai toliau laukia – ar mes keisime savo sprendimus, ar su jais gyvensime toliau“, – aiškinio LSA prezidentas.

Pasak M. Sinkevičiaus, verslas nori prognozuojamumo. Jo atstovai supranta, kad demokratinėse valstybėse vyksta rinkimai ir keičiasi valdžios. Tačiau investuotojai nori tikėtis ir turi tam pagrįstą lūkestį, kad po keturių metų vienos valdžios į valdžią atėję kiti neapgręš valstybės užsienio politikos arba nesiims neprognozuojamų veiksmų.

„Viliodami investuotojus į Lietuvą mes žadame politinį stabilumą, teisinę aplinką. Mokesčių klausimais žadame tartis ne tik su investuotojais, bet ir su verslu, kad tai nebus vienos nakties sprendimai. Bet, matyt, kad „Continental“ turėjo ir vis dar turbūt turi lūkesčių dirbti prognozuojamoje valstybėje ir daryti verslą, o ne būti priklausoma nuo politinių sprendimų“, – spėjo pašnekovas.

M. Sinkevičius sakė bendravęs su Kauno LEZ atstovais, tačiau kol kas viskas dar tebėra paslaptyje siekiant neišgąsdinti. Grėsmingų signalų, sakė jis, kol kas esą nėra.

Tokie veiksmai esą susiję su Lietuvos ir Kinijos diplomatiniu konfliktu dėl Taivaniečių atstovybės Vilniuje.

„Continental Automotive Lithuania“ atstovė Ieva Koncevičiūtė sako šią informaciją sužinojusi iš spaudos ir jos nekomentuojanti.

„Politinių klausimų bendrai korporacijos lygiu nekomentuojame“, – BNS sakė I. Koncevičiūtė.

Kiniją pykdo Lietuvos sprendimas leisti Taivaniečių atstovybei veikti pavadinime naudojant salos vardą, nes Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.

Kinija rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, neseniai išbraukė Lietuvą iš muitinės sistemų.

Viena didžiausių investuotojų Lietuvoje „Continental“ veiklą Kauno rajone pradėjo 2019 metų pabaigoje. Bendrovės gamykla buvo didžiausia investicija per 20 metų į gamybos sektorių Lietuvoje.

Šiemet balandį bendrovė Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradėjo antros daugiau nei 90 mln. eurų vertės gamyklos statybas, kurias planuoja baigti kitų metų pavasarį. Bendros „Continental“ investicijos Kaune sieks apie 185 mln. eurų.

„Continental“ gamykloje gaminamos automobilių durų ir sėdynių kontrolės elementai, išmanios automatinės langų užtamsinimo sistemos, greičio palaikymo sensoriai bei priekiniai radarai automatinio stabdymo funkcijai.

Masinis darbuotojų atleidimas parems bendrovės „skubiai reikalingus technologijų pokyčius ir sustiprins mūsų konkurencingumą bei gyvybingumą ateityje“, – sakė „Continental“ generalinis direktorius Elmaras Degenhartas.

Renginyje dalyvavo apie 350 svečių, tarp kurių buvo gamyklos darbuotojai, „Continental“ vadovybės nariai, partneriai ir kiti atstovai iš regioninių ir šalies organizacijų, politikai ir švietimo institucijų atstovai.

„Tai iš tiesų istorinė akimirka – mūsų šalyje pradėjo veikti didžiausia automobilių elektronikos komponentų gamykla. Tai reikšminga paskata vietos ekonomikai, kuri prisidės prie bendros visų mūsų žmonių gerovės. „Continental“ gamykla padės Lietuvai giliau įnerti į naujos pramonės revoliucijos sūkurį“, – teigia Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

„Po daugiau kaip dvejų metų planavimo ir statybos darbų man garbė oficialiai pristatyti ir stebėti mūsų naujos gamyklos paleidimą Kaune. Mes pastatėme modernią automobilių elektronikos komponentų gamyklą, kurioje panaudotos naujausios „Pramonė 4.0“ technologijos ir kuri atitinka tvarios veiklos standartus“, – sako „Continental“ vykdomosios valdybos narys Nikolai Setzer.

„Džiaugiuosi galėdamas patvirtinti, kad laikomės visų suplanuotų šio projekto darbų grafiko ir kad Lietuva atitinka visus mūsų lūkesčius. Sugebėjome parengti pastatą gamybai per 15 mėnesių ir per tą patį laiką suburti stiprią komandą iš beveik 200 specialistų. Tai iš tikrųjų įspūdinga“, – teigia „Continental Automotive Lithuania“ vykdomasis direktorius Shayan Ali.

„Continental“ gamykla padės Lietuvai giliau įnerti į naujos pramonės revoliucijos sūkurį.

Visi darbuotojai numatytas darbo vietas užims 2019 m. ketvirtame ketvirtyje. Iki šiol „Continental Automotive Lithuania“ yra nusamdžiusi 190 darbuotojų iš daugiau kaip 10 skirtingų šalių, o iki 2021 m. planuojama pasiekti 1 tūkst. darbuotojų skaičių. Numatytas pradines 95 mln. eurų vertės investicijas ketinama įsisavinti per artimiausius kelerius metus.

Kaune gaminami produktai bus daugiausia eksportuojami į Europos šalių rinkas. Čia bus gaminami elektronikos komponentai, tarp kurių – automobilių durelių ir krėslų valdikliai, elektroniniai mazgai ir elektrochromatinio stiklo blokai, leidžiantys sumažinti automobilio langų šviesos pralaidumą automatiškai ar pagal vartotojo nustatymus. Šioje gamykloje taip pat bus surenkami trumpojo ir ilgojo nuotolio radarų davikliai, naudojami komforto ir saugumo funkcijoms užtikrinti, bei pagalbinės ir automatizuotos kontrolės modulis (ADCU). Šis modulis – tai universalaus panaudojimo platforma, pritaikoma kuriant pažengusio lygio autonomines transporto priemones.

Dėmesys aplinkai ir tvarumui

Nauja gamykla Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, šiuo metu užimanti 22 tūkst. kv. m teritoriją, susideda iš gamybinių, administracinių ir sandėliavimo patalpų. Ji buvo suprojektuota taip, kad sukurtų inovatyvią, integruojančią ir į ateities poreikius orientuotą darbo aplinką.

Kaune pastatyta gamykla yra etaloninis projektas kitiems „Continental“ statybų projektams visame pasaulyje. Šio projekto metu įgyta patirtis jau taikoma kitose naujose „Continental“ gamyklose Agvaskaljentese, Meksikoje bei Debrecene, Vengrijoje. Kaune esanti gamykla išsiskiria moderniausiomis techninės švaros sąlygomis bei atitinka aukščiausius automobilių pramonės standartus. Be to, ši gamykla buvo suprojektuota ir pastatyta teikiant išskirtinį dėmesį aplinkai ir tvarumui. Tai pirmasis „Continental Automotive“ gamyklos projektas, kuriam suteiktas tarptautiniu mastu pripažįstamas auksinis LEED sertifikatas už panaudotus tvarius sprendimus.

Rekomenduotų ir kitiems

Šiuo metu gamykloje, įsikūrusioje Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, dirba 140 darbuotojų. Per porą metų kolektyvą planuojama išplėsti iki 500 darbuotojų, o investicijos turėtų pasiekti apie 50 mln. eurų.

Tai neeilinis įvykis visos šalies mastu, tad atidaryme planuojama išvysti Kauno miesto ir rajonus vadovus. Planuojamas ir finansų ministro Viliaus Šapokos vizitas.

"Hollister Incorporated" prezidentas, vykdomasis direktorius ir valdybos narys Varghese'as George'as Maliekelis prieš atidarymą "Kauno dienai" pasakojo, kad patirtis įkuriant verslą Lietuvoje – labai teigiama. "Rekomenduotume šalį ir kitiems", – neabejojo bendrovės vadovas.

George'as Maliekelis

Gamyklą Kaune, kai ši pradės dirbti visu tempu, jis apibūdino kaip būsimą didžiausią ir labiausiai technologiškai pažengusį bendrovės padalinį. Gamykla paruošta stomos priežiūros ir šlapimo šalinimo sutrikimų produktams gaminti.

V.G.Maliekelis pridūrė, kad, kaip įgyvendinant kiekvieną didžiulį projektą, ir šįkart iššūkių netrūko, tačiau su nacionalinės ir vietinės valdžios, švietimo įstaigų ir tiekėjų pagalba pavyko viską įgyvendinti laiku.

Jis akcentavo, kad bendrovė tebevaldo savo pastatytas gamyklas (jų yra JAV, Airijoje, Danijoje ir Indijoje). "Mūsų patirtis Lietuvoje leidžia tikėti, kad buvo teisingas žingsnis pasirinkti Lietuvą ir Kauno regioną", – teigė V.G.Maliekelis.

Anot jo, buvo daugybė faktorių, dėl kurių naujai gamyklai buvo pasirinkta Lietuva ir Kauno rajone esanti laisvoji ekonominė zona. Bendrovės dėmesį atkreipė "investuoti kviečiantis Lietuvos Vyriausybės požiūris, kurį transliavo "Investuok Lietuvoje", ir teigiamas "galima padaryti" žmonių požiūris".

Tarp sprendimą nulėmusių aspektų – aukšta darbo kultūra Lietuvoje, techninį išsilavinimą suteikiančios aukštosios mokyklos. "Svarbiausia, kad pajautėme, jog galėsime vystyti verslą Lietuvoje, ir gamykloje plėtoti kultūrą, atitinkančią "Hollister" kultūrą ir "Hollister" verslo vystymo būdą", – komentavo V.G.Maliekelis.

Dauguma – iš Kauno

"Hollister Lietuva" gamyklos generalinis direktorius Shane'as Caheris, kalbėdamas apie personalo naujajai gamyklai paieškas, teigė, kad visi, išskyrus jį patį ir dar vieną darbuotoją, yra lietuviai. Dauguma jų yra iš Kauno ar Kauno regiono, tačiau yra ir tokių, kurie važinėja iš Vilniaus.

"Taip pat mums pavyko sėkmingai motyvuoti žmones grįžti iš emigracijos į Lietuvą ir čia parvežti svetur sukauptą patirtį. Šiuo metu daugiau nei penkiolika bendradarbių anksčiau yra dirbę užjūryje ir dabar grįžo. Tikimės, kad jų skaičius augs", – sakė Sh.Caheris, pats "Hollister" kompanijoje dirbantis šeštus metus.

"Hollister Lietuva" gamyklos generalinis direktorius Sh.Caheris teigė, kad Lietuva yra labai patraukli vieta ir gyvenimui, ir verslui.

Išskyrus pagrindinį vadovą, į visas kitas aštuonias vadovaujamąsias pozicijas yra paskirti lietuviai. Jis tikisi, kad visa vadovų komanda, kuriai dar ieškoma žmonių, bus lietuviška.

Sh.Caheris teigė, kad kol kas lietuviškai jis moka vos kelis žodžius. "Man labai pasisekė, kad tiek daug žmonių Lietuvoje labai gerai kalba angliškai", – pridūrė vadovas.

Ši gamykla tapo didžiausia investicija bendrovės istorijoje, tad sakė tiesiog negalėjęs atsisakyti parodyto pasitikėjimo ir pasiūlymo jai vadovauti. "Be to, Lietuva yra labai patraukli vieta gyventi su savo nuostabia kultūra ir istorija, fastastiška virtuve ir gyventojais", – vardijo Sh.Caheris.

Statė pusantrų metų

Visa gamyklos teritorija užima 13 ha. Pirmasis gamyklos aukštas yra 23 tūkst. kv. m, visas gamyklos plotas – 30 tūkst. kv. m. Statybos darbai truko septyniolika mėnesių.

Šiuo metu Kauno regionas daugiausia yra sulaukęs vokiškojo kapitalo tiesioginių užsienio investicijų. Jos sudaro 23 proc. ir lenkia Nyderlandus (22 proc.), Suomiją (19 proc.) ir beveik dvigubai Švediją (10 proc.).

Didžiausia investicija įvardijama automobilių pramonės gigantės "Continental" atėjimas su 95 mln. eurų ir 1 000 darbo vietų elektroninių automobilių komponentų gamykloje.

Investuotojai labiausiai vertina gerą Lietuvos infrastruktūrą, konkurencingus atlyginimus, darbuotojų mentalitetą ir reikalingų kvalifikuotų darbuotojų pasiūlą.

Aptarnaus elektromobiliai

Karmėlavos seniūnijoje, Sergeičikų kaime, sparčiai kyla elektroninių komponentų gamyklos pastatas, kuriame jau šio rudens pirmoje pusėje ketinama pradėti gamybą. Kol kas įmonėje įdarbinti 68 darbuotojai, tačiau rudenį jų skaičius išaugs iki 200-250, o ilgainiui pasieks tūkstantį.

Per penkerius metus į naują gamyklą „Continental“ investuos 95 mln. eurų. Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) besikurianti įmonė užims 22 tūkst. kv. m plotą, įskaitant gamybos, administracijos ir sandėliavimo patalpas. Ji statoma 13,5 ha sklypo viduryje, kad ateityje prireikus būtų galima plėstis net į tris puses.

Statant gamyklą laikomasi griežtų tvarumo standartų ir aplinkosaugos reikalavimų. Gamyklą aptarnaus elektromobiliai, todėl planuojama įrengti dešimt įkrovos stotelių. Tolesnėje ateityje kompanija savo sklype svarsto ir saulės elektrinės projektą, tačiau šie planai dar laukia patvirtinimo.

Visos gamyklos projekto dizainas buvo patvirtintas pasaulyje pripažintu LEED (angl. Leadership in Energy and Environmental Design) auksiniu tvarumo sertifikatu. Gamykla taip pat atitiks „Industry 4.0“ reikalavimus, kurie įgalins naudotis automatizuotais įrenginiais.

Dėmesys darbuotojams

Shayan Ali tvirtino, kad Sergeičikuose statoma naujos kartos „Continental“ gamykla bus pavyzdinė vykdant tolesnę korporacijos plėtrą pasaulyje.

Architektai suprojektavo erdvias gamybos patalpas ir didžiulius langus, kad į vidų patektų kuo daugiau natūralios šviesos. „Continental“ darbuotojų lauks ne tik patogios darbo vietos, bet ir jaukus restoranas, 360 kv. m sporto centras, skveras su lietaus vandens tvenkinukais, suoleliais ir poilsio zonomis.

Didžiulė verslo plėtra Karmėlavos seniūnijoje kelia daug iššūkių Kauno rajono savivaldybės vadovams. Tai susiję su transporto jungčių, inžinerinių tinklų tiesimu, švietimo, socialinėms problemomis.

Meras Valerijus Makūnas informavo, kad jau netrukus iš Kauno autobusų stoties per Ramučius iki Sergeičikų pradės kursuoti autobusas. Su Lietuvos automobilių kelių direkcija suderinus stotelių vietas, maršrutas bus pratęstas iki Neveronių. „Svarbu, kad būtų patogu ne tik LEZ darbuotojams, bet ir vietos gyventojams“, – pabrėžė meras.

Reikia darželio ir mokyklos

Naujoje „Continental“ gamykloje dalis darbuotojų bus užsieniečiai, čia jie atvyks su šeimomis, todėl susitikime diskutuota ir apie vaikų galimybes mokytis anglų kalba. V. Makūnas pastebėjo, kad Karmėlavos Balio Buračo gimnazijoje būtų galima įsteigti specialias klases iš užsienio atvykusiems vaikams.

Kita problema – vaikų darželis – opi ne tik LEZ darbuotojams, bet ir visai Karmėlavos seniūnijai. V.Makūnas nudžiugo sužinojęs, kad „Continental“ gamyklos projekte yra svarstymų, nors dar ir nepatvirtintų, ateityje savo teritorijoje įrengti vaikų darželį. „Būtų šaunu, jei į šį darželį patektų ne tik gamyklos darbuotojų vaikai, bet ir dalis vietos mažylių“, – kalbėjo meras. Kitas problemos sprendimo būdas – rekonstruoti Ramučių daugiafunkcį centrą, kuriame pakaktų vietos ir darželinukams. „Tikiu, kad surėmę pečius galėsime išspręsti ir daugiau socialinių problemų“, – vylėsi V. Makūnas.

Susitikime taip pat buvo aptarti naujų transporto jungčių kūrimo klausimai bei galimybės sujungti Kauno miestą ir LEZ dviračių takais.

Skaidresni viešieji pirkimai, atsižvelgimas į verslo poreikius, pasak A. Gurinskienės, sudarytų palankesnes sąlygas esamiems ir naujiems investuotojams.

Penktadienį Lietuvoje su oficialiu vizitu lankosi Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Susitikimų su šalies vadovais metu itin didelis dėmesys skiriamas Lietuvos ir Vokietijos ekonominiams ryšiams plėtoti ir iššūkiams aptarti.

A. Gurinskienė sako, kad vis didėjančios Vokietijos investicijos Lietuvoje ženkliai prisideda prie mūsų šalies ūkio stiprėjimo, bet potencialas – dar neišsemtas. Pasak jos, 2017 metus Lietuvoje galima vadinti Vokietijos investuotojų šuoliu.

„Atėjo tokios svarbios kompanijos kaip „Hella“, „Continental“ ir kitos, mažesnės, investuotojos domisi investicine aplinka Lietuvoje. Lietuva yra patraukli Vokietijos investuotojams. Tai lemia gera infrastruktūra, konkurencingi atlyginimai, vokiečiams labai artimas mūsų darbuotojų mentalitetas, išvystytas kelių tinklas, jūrų uostas, greitas internetas, elektroninių paslaugų išvystymas viešajame sektoriuje“, - Eltai sakė A. Gurinskienė.

Lietuva yra patraukli Vokietijos investuotojams. Tai lemia gera infrastruktūra, konkurencingi atlyginimai, vokiečiams labai artimas mūsų darbuotojų mentalitetas, išvystytas kelių tinklas, jūrų uostas, greitas internetas.

Pasak jos, ankstesnis „Lidl“ atėjimas į Lietuvą prisidėjo prie aktyvesnės konkurencijos ir kainų mažėjimo prekybos sektoriuje. O šilumos rinkoje tą patį galima pasakyti apie beveik 100 mln. eurų siekiančias „Danpower“ investicijas.

Praėjusiais metais AHK atlikta investuotojų apklausa parodė, kad pagal investicijų patrauklumą Lietuva yra 7-oje vietoje tarp 20 Vidurio ir Rytų Europos šalių. Tačiau, pasak A. Gurinskienės, Lietuvai dar yra kur pasitempti.

„Amžinos bėdos su viešųjų pirkimų skaidrumu, didelis darbo jėgos apmokestinimas ir auganti jos paklausa, švietimo sistemos pertvarka atsižvelgiant į verslo poreikius - šių sferų tobulinimas sudarytų palankesnes sąlygas plėstis jau atėjusiems investuotojams bei, pasinaudojant jų pavyzdžiu, pritraukti naujų“, - sako A. Gurinskienė.

Vokietijos „Danpower“ dėl investicinių sąlygų pastaraisiais metais taip pat ne kartą kreipėsi į Lietuvos valdžios institucijas. Bendrovė teigė, kad jos investicijoms Lietuvoje yra kuriamos dirbtinės kliūtys, o konkurencinės sąlygos šalies šilumos rinkoje nėra vienodos visiems dalyviams. Šių metų gegužę „Danpower“ ir Energetikos ministerija sudarė taikos sutartį dėl valstybės įsipareigojimų vykdymo, kuri dar laukia galutinio teismo patvirtinimo.

Su kliūtimis teko susidurti ir prekybos tinklui „Lidl“. Į Lietuvą atėjusi bendrovė teisėtai Vilniuje įsigijo sklypą ir nebenaudojamą Kelių policijos pastatą, kurį ketino nugriauti, o jo vietoje statyti centrinę būstinę. Tačiau pradėjus projektavimo darbus paaiškėjo, kad apgriuvęs policijos pastatas galimai yra vertingas architektūros statinys, kilo ginčų su savivaldybe dėl jo griovimo.

Vokietija užima trečią vietą pagal tiesiogines užsienio investicijas Lietuvoje, taip pat yra svarbiausia rinka lietuviškų produktų eksportui. Iš viso Vokietija Lietuvoje yra investavusi 1,14 mlrd. eurų.