-
Uostamiestyje sukurtas jūrinio paveldo ženklas 1
Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto bendruomenė pateikė šešias vizualizacijas, kurios buvo panaudotos realiam ženklui sukurti ir pritaikyti. Jos pristatytos komisijai, išrinksiančiai nugalėtoją. Vizualizacijas taip pat vertino uostamiesčio savivaldybės paskyros socialiniame tinkle „Facebook“ lankytojai. Į jų balsus komisija taip pat atsižvelgė. Maža to, nuomonės sutapo – jūrinio paveldo ženklu komisija išrinko tą patį, už kurį sulaukta daugiausia lankytojų balsų – Kornelijos Jociūtės darbą.
Baigus ženklo kūrimo etapą, pradėtas antrasis – vyko labiausiai su jūriniu paveldu susijusių objektų Klaipėdoje atranka, istoriko Dainiaus Elerto pagalba įvardyti 30 objektų. Tarp jų 1918–1944 m. veikusi Pauliaus Lindenau laivų statykla, kuri tęsė nuo XVIII a. šioje vietoje gyvavusias laivų remonto ir statybos tradicijas. 1937–1938 m. pastatytas laivų statyklos elingas yra Pauliaus Lindenau laivų statyklos komplekso dalis. Taip pat pažymėtas Klaipėdos uosto statybos inspektoriaus Liudviko Hageno (1829–1892) paminklas ant jo vardo kopos. Liudvikas Hagenas 1876–1892 m. parengė didžiųjų Vokietijos uostų ir Klaipėdos išplėtimo planus, dirbo Architektūros akademijos Berlyne profesoriumi. Abu šie objektai ir beveik visi kiti jau pagerbti naujuoju Klaipėdos jūrinio paveldo ženklu.
„Už bendradarbiavimą esame dėkingi Ievos Simonaitytės Kraštotyros ir skaitmeninimo skyriaus darbuotojams, su jų pagalba perkėlėme Jūrinio paveldo ženklu pažymėtus objektus į virtualųjį „Krašto paveldo gido“ žemėlapį. Apie objektą sužinoti daugiau galima nuskaičius šalia ženklo aprašymo esantį QR kodą išmaniuoju telefonu ir į įrenginį bus atsiųsta platesnė informacija. Svetainėje www.krastogidas.lt susiradus Jūrinio paveldo objektus galima susidaryti puikų maršrutą ekskursijai“, – pasakojo Klaipėdos miesto savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Palubinskaitė. Ateityje analogiškai pažymėti planuojama ir karinius paveldo objektus.
Klaipėdos jūrinio paveldo ženklas naudojamas pažymėti tam tikrus su jūriniu paveldu susijusius objektus: pastatus ir buvusių pastatų vietas, krantines, takus, laivus ir kt. Taip pat numatyta papildoma galimybė ženklą naudoti ir kitoms reikmėms, susijusioms su jūrinio paveldo propagavimu – leidyboje, internetinėje erdvėje, suvenyrų gamyboje.
-
Paroda „Prie Babilonijos upių“: darbus inspiravo pabėgėlių tema 2
Pabėgėliai yra tema, kurios ikonografija aptinkama nuo 6-ojo amžiaus prieš Kristų papirusų iki gotikinių katedrų portalų, nuo Rembrandto iki Ketes Kollwitz, sako tapytoja Sigita Maslauskaitė-Mažylienė. Sukurti darbus parodai pabėgėlių tema, – pavadintai „Prie Babilonijos upių. Pabėgėlių laiškai“, – inspiravo dabartiniai Europos įvykiai, karas Sirijoje ir nuolat matomi nuo karo bėgančių žmonių vaizdai. Darbais tapytoja siekia apmąstyti ištrėmimo, išvarymo, ilgesio būsenas, išreikšti sunkias žmogiškąsias patirtis.
„Prieš daugiau nei metus ėmiau dirbti prie ciklo. Pavadinau jį „Prie Babilonijos upių“. Atėjau į galeriją su aiškiai suformuota mintimi apie parodą. Bet aš tai vadinu labiau pasakojimu apie pabėgimo temą, o ne paroda“, – sakė tapytoja S. Maslauskaitė-Mažylienė.
„Artifex“ galerijos erdvėje eksponuojami penki tapybos darbai, tačiau parodoje ne tik paveikslai: eksponuojamas spaudinys, nuotrauka iš interneto, labiausiai pasiekusi žmones, greta ant drobės tapyta jo replika, o vaizdus drobėse lydi užrašai ant medžio skeveldrų – psalmės iš šventojo rašto.
„Ant drobės pradedu rašyti tremties, ilgesio psalmes, taip susiklostė, kad tekstai iš šventojo rašto, nes senajame testamente žydų tauta kalba apie tremtį, apie pabėgimą, ir kai kurie tekstai tiesiogiai siejasi. Rašiau psalmes ant seno klevo atplaišų, nes norėjosi emocionaliai rištis prie kažko kas siejasi su laivu, plaukimu“, – kalbėjo menininkė.
S. Maslauskaitė sako darbuose jai svarbu atskleisti įkvėpimo šaltinio ir replikos sąlygiškumą ir kad jie susijungtų į vieną pasakojimą apie pabėgimą ir išvarymą: „Darbuose akcentuojamos ne socialinės problemos, bet stengiamasi pabrėžti, kad tokiais išvarytaisiais galime tapti visi, bet kada.“
Parodą „Artifex“ galerijoje apžiūrėti galima iki liepos 8-osios, šeštadienį čia rengiamas susitikimas su parodos autore.
-
Dailės akademijoje – unikali stiklo dirbinių paroda 2
Vilniaus dailės akademijoje atidaryta meninių stiklo dirbinių paroda. Stiklas – ne tik buičiai, tai – dedikacija menui, grožiui, medžiagos universalumui.
Paroda „Kontekstas“ – Vilniaus dailės akademijos stiklo katedros bakalaurų ir magistrų darbai. Eksponuojami stiklo kūriniai labai įvairūs, tačiau visus juos jungia iš pirmo žvilgsnio nematomos detalės, konteksto paieškos.
„Pagrindė idėja – kontekstas, kurį pamatys žiūrovai, nes pati paroda yra gana plataus spektro. Ji prasideda vienaip, o baigiasi jau truputį kitokiais darbais. Tas kontekstas pavadinime ir yra, kad kiekvienas žiūrovas turėtų jį atrasti“, – teigia VDA Stiklo ir keramikos skyriaus vedėjas prof. Valmantas Gutauskas.
Plačiau apie tai – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“.
-
Balti marškiniai menininkų akimis – paroda Energetikos muziejuje
Vilniaus dailės akademijos įvairių specialybių studentai ir dėstytojai Vilniuje kviečia į intriguojančią ir ilgai lauktą parodą. Ji sukurta iš baltų vyriškų marškinių ir eksponuojama Energetikos ir technikos muziejaus „Turbinų salėje“.
Paroda „Modernūs Marškiniai“ energetikos ir technikos muziejuje veiks iki lapkričio 14 dienos. Ją inspiravo dažna menininkams būdinga balto popieriaus lapo baimė. Tik šį kartą lapą pakeitė balti vyriški marškiniai, dažniau visuomenėje simbolizuojantys pareigas ir šiokį tokį įpareigojimą elgtis deramai.
Autoriai gvildena jiems aktualias temas – besaikį vartojimą, godumą, moteriškumą, meilę, tikėjimą, sėkmingą gyvenimą ir net matematiką. Vieni užsimoję suskaičiuoti, kiek marškinių sudėvi žmogus per 26 metus, kiti ieško dialogo su neįprasta ekspozicine muziejaus erdve.
Daugiau apie šią parodą žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ reportaže.