Nuo Kaune vykusio dailiojo čiuožimo čempionato praėjo jau du mėnesiai. Bronzos medaliu pasibaigusias pirmenybes tą kartą puikiai įvertino ir Lietuvos federacijos čiuožimo prezidentas. Spaudos konferencijoje tą pakartojo kelis kartus.

„Labai dėkoju puikiai dvylikos žmonių komandai, kuri padarė neįtikėtiną darbą be valstybės paramos. Dar kartą akcentuoju – be valstybės paramos. Mes džiaugiamės, visi dirbo puikiai, idealiai. prieš porą dienų man pasakė gerą frazę: jums pavyko padaryti šį čempionatą idealiai, nes jūs nepavogėt nei cento“, – teigė Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas Vytautas Jasutis. 

Nors tą kartą V. Jasutis aiškino, kad čempionatas buvo puikiai suorganizuotas ir be Vyriausybės indėlio, praėjus daugiau nei mėnesiui Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, vis dėlto, skyrė pinigų jau įvykusiam renginiui.

„Mes tą konkursą paskelbėme sausio ketvirtą dieną, tai dar nebuvo to renginio. Žinojom, kad jis vyks. Tai jis, pavadinkime, įvyko konkurso eigoje“, – sakė Nacionalinės sporto agentūros atstovas Marius Žiūkas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Valdžios pinigus skirstanti Nacionalinė sporto agentūra šiems metams iš viso padalijo 1 mln. eurų, kurie skirti aukšto meistriškumo sporto varžyboms organizuoti. Kone pusė šios sumos atiteko jau praėjusiam Europos dailiojo čiuožimo čempionatui. 

„Renginys jau įvykęs. Ir, kiek žinom iš viešos erdvės, – rezultatai puikūs. Tai kyla klausimas, jeigu puikūs rezultatai, kam reikalingos lėšos. Nes šitos lėšos skirtos ne federacijai, ne reikmėms. Jos skirtos konkrečiai renginio išlaidų apmokėjimui, – kalbėjo Nacionalinės sporto federacijų asociacijos direktorius Edis Urbanavičius.

„Kadangi čempionatas jau įvykęs, tai mums buvo lengviau įvertinti realias išlaidas“, –  sakė M. Žiūkas.

Lietuvos teniso sąjunga, kuri organizuoja tarptautinį moterų turnyrą su vienuolika rinktinių iš Afrikos ir Europos žemynų, taip pat teikė paraišką gauti valstybinių pinigų, deja, iš valdžios jie gaus lygiai nulį.

„Kalbant apie valstybinį finansavimą, tai kaip žinia, mes jo negavome, nes nebuvome įvertinti taip aukštai, kaip kiti pareiškėjai“, – pasakojo Lietuvos teniso sąjungos prezidentas Ramūnas Grušas. 

Šiemet pinigų, skirtų varžyboms organizuoti, iš valdžios prašė daugiau nei 30 sporto federacijų, tačiau milijonas eurų padalintas tik penkioms.

LNK stop kadras

„Nejaugi tarp tų 30 nebuvo aukštesnio rango varžybų, o, žinau, kad tikrai buvo, kurios pretendavo, tai tada klausimas, kokie prioritetai?“ – svarstė E. Urbanavičius.

Pagal tvarką, kiekviena organizacija gali teikti tik vieną prašymą finansavimo gavimui, tačiau, kol vienos sporto šakos iš valdžios nieko negavo, šiuolaikinė penkiakovė su valstybės pinigais šiemet rengs net du čempionatus.

„Paraiškas teikė Lietuvos studentų sporto asociacija. Ji nori surengti pasaulio studentų šiuolaikinės penkiakovės čempionatą. Taip pat teikė ir Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija, kuri organizuos pasaulio jaunimo čempionatą“, – aiškino M. Žiūkas

„Neišeina suprasti, kodėl vieniems skiriami vieni balai? Kodėl vienas sportas nusineša pusę bendro biudžeto? Arba kodėl kitas sportas finansuojamas per dvi paraiškas?“ – mąstė R. Grušas.

Pinigų varžyboms organizuoti šiemet taip pat gavo ir plaukimo, ir ledo ritulio federacijos. 

Istorinis pasiekimas – gimtajame mieste

„Viskas po truputį atslūgsta. Niekada net nenusapnuosi, kad medalius iškovosi savo gimtajame mieste. Ypatingai paskutiniais programos momentais, kuomet čiuožti yra sunkiausia, arenos atmosfera iš tiesų palengvina. Gausus palaikymas buvo tarsi papildomas jėgų pliūpsnis.

Kaunas buvo ir visada išliks mano namai. Čia visada gera sugrįžti. Iš visos Europos atvykusiems savo draugams sportininkams pasakojau, kur jie gali nueiti, ką pamatyti per tą neilgą laiką tarp treniruočių ir pasirodymų. Visi liko sužavėti Kaunu. Sakiau jiems, kad tai pats lietuviškiausias miestas. Iki šio čempionato kai kas gal net nelabai žinojo apie Lietuvą, o dabar tikrai iš arti pažino Kauną. Daugelis norėtų jį dar kartą aplankyti.

Puikiai išvystyta sporto infrastruktūra leidžia siekti rezultatų įvairių sporto šakų atstovams. Jau esu užsiminęs savo treneriams, kad čia galėtume rengti ir vaikų čiuožimo stovyklas. Naujieji Ledo rūmai – tikrai puiki vieta tam“, – kalbėjo S. Ambrulevičius, savo karjerą pradėjęs „Baltų ainių“ žiemos sporto mokykloje.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Kokybiškos sąlygos treniruotėms

Europos čempionate sužibėję čiuožėjai iki šiol atstovauja Kauno sporto mokyklai „Startas“. Vilnietė Aleksandra Golovkina, šiuo metu gyvenanti ir sportuojanti Škotijoje, kone 10 metų į Kauną keliaudavo iš sostinės ir treniruodavosi tuometinėje „Baltų ainių“ mokykloje.

Pasak nusipelniusios dailiojo čiuožimo trenerės Lilijos Vanagienės, Kaune įvykęs Europos dailiojo čiuožimo čempionatas sužavėjo ne tik šios sporto šakos gerbėjus užsienyje, bet ir pačius sportininkus.

„Kaunas yra vienintelis miestas Lietuvoje, kuris turi ne vieną reikalingą čiuožyklą treniruotėms. „Žalgirio“ arenoje ledas nebūna nuolatos. Bet šiame čempionate jis buvo pačios aukščiausios kokybės. Tą vienbalsiai patvirtino ir čempionato dalyviai.

Lietuvoje netrūksta sportininkų, norinčių siekti aukštumų dailiajame čiuožime. Daug jų tame pačiame Vilniuje. Bet turime pripažinti, kad tai vienintelė Europos sostinė, kuri neturi normalių sąlygų treniruotis. Neabejoju, kad ypač po šio čempionato sulauksime čiuožėjų anšlago“, – sakė L. Vanagienė.

Kaunas yra vienintelis miestas Lietuvoje, kuris turi ne vieną reikalingą čiuožyklą treniruotėms.

Pašnekovė tikisi, kad S. Ambrulevičiaus ir Allison Reed iškovoti medaliai taps atspirties tašku aukštesniems pasiekimams. Jau artimiausiose žiemos olimpinėse žaidynėse 2026 metais, anot jos, Lietuva gali turėti net dvi poras. Tačiau tam būtina sąlyga – Lietuvos pilietybė S. Ambrulevičiaus šokių partnerei A. Reed.

Miesto padėka ir apdovanojimai

Kauno miesto vadovai pirmieji priėmė čempionato organizatorius ir Lietuvai garbingai atstovavusius sportininkus. Susitikime ne tik padėkota už sukurtą išskirtinę šventę miestui bei visai šaliai, bet ir įteikti simboliniai apdovanojimai.

A. Golovkina, Paulina Ramanauskaitė ir Deividas Kizala pagerbti Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotais medaliais. S. Ambrulevičiaus ir A. Reed porai, po 18 metų pertraukos padovanojusiems Lietuvai Europos pirmenybių medalius, įteiktas miesto simbolis – Tauro skulptūrėlė.

„Allison ir Saulius parodė, kad sunkiu darbu galima pasiekti didžiausių aukštumų. Tai įkvepiantis pavyzdys jaunajai kartai. Visa Lietuva turėjo unikalią progą pasimėgauti mūsų sportininkų pasirodymais. Pasididžiavimo verti visi penki mūsų šalies atstovai. Nepaisant to, kad Aleksandra kilusi iš Vilniaus, ji net dešimt metų važinėdavo treniruotis į Kauną, tad visus drąsiai galime vadinti kauniečiais.

Tačiau vien gražių žodžių ir dėmesio neužtenka – visa tai galima pasiekti tik turint kokybiškas sąlygas treniruotėms. Atnaujinome žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai“ infrastruktūrą, greta „Girstučio“ komplekso pastatėme Ledo rūmus su dviem aikštėmis. Kaunas dar kartą įrodė, kad yra sporto miestas, kuriame gali vykti tarptautinio masto varžybos“, – teigia Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas Vytautas Jasutis ir legendinė trenerė L. Vanagienė užsiminė, kad puikių vertinimų iš tarptautinės bendruomenės sulaukęs Kaunas ateityje galėtų priimti ir pasaulio čempionatą ar net žiemos olimpinių žaidynių dailiojo čiuožimo pasirodymus.

„Kai kas sako, jog mes Europos čempionatą surengėme iš anksto nepranešę. Tad nesakykit, kad neįspėjome, jog Kaunas turi šansų tapti olimpiniu miestu“, – šyptelėjo LČF prezidentas V. Jasutis.

Prisijaukino ledą

Nuo mažų dienų Agnę žavėjo dailiojo čiuožimo sportininkės, pačiūžų ašmenimis raižančios ledą, todėl nenuostabu, kad vieną dieną įsikibusi tetai į ranką mažoji ir pati išbandė žiemos sporto šakos magiją.

„Tuo metu man buvo penkeri. Nuėjau į masinio čiuožimo seansą ir nebeišėjau“, – šypsojosi Agnė Poškevičiūtė.

Ledo trauka buvo tokia stipri, kad galiausiai moksleivė nusprendė lankyti čiuožimo treniruotes. Tiesa, pirmasis susitikimas su sporto mokyklos trenere stulbinančios karjeros nežadėjo. Dirstelėjusi į aštuonerių mergaitę ji pasakė, kad profesionaliam sportui Agnės amžius netinkamas.

„Tai reiškė, kad aš buvau per sena. Tėvai pasakė: „Per sena, tai per sena. Čiuožimą lankysi kaip būrelį“, – tuo metu, nei pati A. Poškevičiūtė, nei jos tėvai neįtarė, kur nuves ir kaip baigsis ši avantiūra.

Pradžia nebuvo lengva. Teko susitaikyti su šalčiu, kurio dabar Agnė tiesiog nebejaučia, ir perprasti ledą. Čiuoždama mergaitė suprato, kad jis gali būti ir slidus, ir šlapias, o pargriuvus – kietas ir skaudus.

„Laikui bėgant išmokau griūti. Be to, maunamės specialius šortus. Žinoma, pasitaiko visko, kaip ir bet kokiame kitame sporte“, – krepšinio kamuolys, anot A. Poškevičiūtės, yra apvalus, o ledas – slidus.

Istorija: kitiems pasaulio čempionatas teliko svajone, o Agnei – maloniu prisiminimu. (Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Įtemptas grafikas

Su meile dailiajam čiuožimui augo ir treniruočių skaičius. Į tuometę Kauno žiemos sporto mokyklą „Baltų ainiai“ moksleivė ėjo du kartus per dieną. Papildomai lankė bendro fizinio pasirengimo užsiėmimus manieže.

„Tokiu ritmu gyvendavau nuo pirmadienio iki penktadienio. Šeštadienį galėdavau atsipūsti kiek lengviau, nes vykdavo tik viena treniruotė. Sekmadienis – laisvadienis“, – A. Poškevičiūtė neslėpė, kad dėl tokio grafiko teko riboti savo laisvalaikį, socialinį ir kultūrinį gyvenimą.

Juolab kad moksleivei nuolatos reikėjo laviruoti tarp ledo ir mokyklos, o praleistas pamokas kompensuoti darbu su korepetitore namuose.

„Įsivaizduojate, grįžtu po treniruočių labai pavargusi, o dar reikia mokytis“, – anot pašnekovės, noras mesti pačiūžas į šalį buvo kilęs ne sykį.

To ji nepadarė, o pavienio dailiojo čiuožimo rungtyse pasiekė puikių rezultatų. Agnė ne kartą tapo šalies ir tarptautinių varžybų prizininke, Latvijos čempione.

„Latvijos?“ – nors aiškiai girdėjau, ką sako Agnė, pasitikslinau, ar ji tikrai nieko nesupainiojo.

Po akimirkos išgirdau kino juostos vertą istoriją.

Netikėtas pasiūlymas

2017-aisiais pavienio čiuožimo srityje sportinę karjerą baigusios mokyklos „Baltų ainiai“ merginos susibūrė į pirmąją Lietuvoje sinchroninio čiuožimo komandą „Team Spice“ su trenere Rūta Sudakoviene.

Persiorientuoti iš pavienio dailiojo čiuožimo į sinchroninį Agnei nebuvo sudėtinga. Tiesiog reikėjo išmokti naujų elementų. Tarkim, pavienis dailusis čiuožimas žiūrovus žavi šuoliais ir suktukais, o sinchroniniame čiuožime pagrindiniai elementai – pakėlimai, persikeitimai, įvairių kombinacijų žingsniai. Svarbiausia, kad visi elementai būtų atliekami sinchroniškai. Šokant pavieniui keliais centimetrais aukščiau ar žemiau pakelta ranka nieko nereiškia, o štai sinchroniniame pasirodyme tie centimetrai gali nurėžti balus.

„Sinchroniniame čiuožime reikia stebėti aplinką, įveikti baimę, jausti kitas čiuožėjas ir išmokti jomis pasitikėti. Reikia daug treniruočių ant ledo, choreografijos salėje, taip pat fizinio pasirengimo“, – ne mažiau nei treniruotas kūnas, A. Poškevičiūtės teigimu, komandoje labai svarbi ir emocinė aplinka.

Laiką sinchroninio čiuožimo komandoje Agnė prisimena kaip vieną gražiausių. Sportininkė patyrė daug gerų emocijų, įgijo naujos patirties, sustiprėjo psichologiškai. „Team Spice“ merginos dalyvavo įvairiose varžybose, aplankė ne vieną Europos šalį. Pašnekovė džiaugėsi, kad kiekviena tokia kelionė ją praturtino įspūdžiais ir naujomis pažintimis. Po vienų tokių varžybų Agnė sulaukė kvietimo iš Latvijos trenerės prisijungti prie jų komandos. Iš pradžių galvojusi, kad pasiūlymas – didžiausia beprotybė, galiausiai mergina priėmė iššūkį ir tapo viena iš šešiolikos „Team Amber Latvia“ narių. Lietuvos sporto universitete studijuojančiai merginai treniruotes teko derinti su studijomis.

„Būdavo, išvažiuoju į Latviją ketvirtadienį vakare, o į Lietuvą grįžtu pirmadienio vakarą. Kai pradėjau dirbti, nebegalėjau to daryti. Teko važinėti kelis kartus per savaitę“, – A. Poškevičiūtė pasakojo išmokusi kitaip planuoti ne tik aktyvią dienos dalį, bet ir poilsį. Iš pradžių pati vairavusi automobilį į Rygą ir atgal, vėliau mergina ėmė važinėti autobusais. Toks pasirinkimas jai leido nusnausti bent kelias valandas. Kelionės lėktuvu nepasiteisino – nors pats skrydis trunka mažiau nei valandą, dvigubai tiek reikia sugaišti pačiame oro uoste.

„Užtai skambėdavo gerai: skrendu į treniruotes“, – juokėsi čiuožėja.

Užtai skambėdavo gerai: skrendu į treniruotes.

Tokia vienintelė

Kartu su Latvijos komanda Agnė pasiekė tai, ko nepavyko padaryti nė vienai lietuvei, – mergina išvyko į sinchroninio dailiojo čiuožimo pasaulio čempionatą. Tiesa, tai pasisekė ne iš pirmo karto. 2020-aisiais, kai iki kelionės į Kanadą buvo likusios vos dvi treniruotės, pasaulį sukaustė pandemija. Užsidarius sienoms tarp šalių, Agnė treniravosi individualiai per nuotolį. Vos tik neliko trikdžių, sportininkė atnaujino treniruotes ant ledo.

„Iš pradžių čempionatas buvo atidėtas pusmečiui, tačiau rudenį sužinojome, kad jis ir vėl neįvyks. Normalios treniruotės prasidėjo tik praėjusį sezoną, todėl laiko pasiruošti nebuvo daug“, – A. Poškevičiūtė džiaugėsi, kad, nepaisant visų susiklosčiusių aplinkybių, praėjusių metų pavasarį pavyko išvykti į JAV.

Leik Plaside vykusiame sinchroninio dailiojo čiuožimo pasaulio čempionate varžėsi komandos iš 20 šalių. „Team Amber Latvia“ buvo vienintelė planetos čempionate kovojusi komanda, atstovavusi Baltijos šalims. Aukso medaliai tąkart atiteko Kanados ekipai, antrą ir trečią vietas užėmė Suomijos atstovės. Latvijos komanda su viena lietuve užėmė 22 vietą.

„Sinchroninis čiuožimas – neolimpinė sporto šaka, todėl pasaulio čempionatas – aukščiausio rango varžybos. Tai buvo labai įdomi ir naudinga patirtis, leidusi pamatyti iš arti, kaip viskas vyksta“, – kalbėjo 25-erių A. Poškevičiūtė, anuomet galėjusi tik pasvajoti, kad ant ledo pasieks tokių aukštumų.

Padėjo rajono valdžia

Iš pirmo žvilgsnio dailusis čiuožimas neatrodo brangus užsiėmimas. Sakysite, tereikia poros pačiūžų ir gero ledo. Anaiptol! Profesionalios pačiūžos kainuoja nemažus pinigus. Tikslių sumų Agnė neįvardijo, tik prasitarė, kad geros pačiūžos gali atsieiti ir virš 1 tūkst. eurų.

„Dažniausiai vienam sezonui reikia vienų pačiūžų, tačiau man yra tekę pirkti ir antras, nes pirmosios sulūžo“, – pasakojo sportininkė.

Ryšys: neseniai su profesionaliu sportu atsisveikinusi Agnė kaip niekas kitas geba bendrauti su jaunosiomis sportininkėmis. (Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Profesionalaus trenerio paslaugos taip pat nepigios. Kišenę tenka papurtyti ir specialiems drabužiams. Vieni jų skirti treniruotėms, kiti – pasirodymams. Nereikia pamiršti ledo arenos nuomos ir dalyvavimo konkursuose mokesčių. Kol ledą arenoje raižė individualiai, visomis dukros išlaidomis rūpinosi jos tėvai. Perėjusiai į sinchroninį čiuožimą sportininkei labai daug padėjo Kauno rajono savivaldybė. Ji finansavo Agnės treniruotes Latvijoje, nes ledo arenos nuoma ten beveik tris kartus brangesnė nei Lietuvoje. Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir Raudondvario dvaro direktorė Snieguolė Navickienė rėmė čiuožėjos kelionę į čempionatą JAV.

„Jiems esu be galo dėkinga už paramą ruošiantis ir dalyvaujant čempionate“, – A. Poškevičiūtė džiaugėsi besitęsiančia draugyste.

Dalijasi savo patirtimi

Davusi sau pažadą po pasaulio čempionato baigti karjerą, Agnė laikėsi žodžio ir atsisveikino su profesionaliuoju sportu, bet ne su ledu. Jauna moteris dirba Kauno sporto mokykloje „Startas“, Kauno ledo arenoje ir ruošia naują čiuožėjų kartą.

Patirtis: trenerė įsitikinusi, kad tik sunkiu darbu galima pasiekti rezultatų. (Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Mokant vaikus dailiojo čiuožimo pirmiausia reikia daug kantrybės. Vaikai yra labai skirtingi. Vieni supranta greičiau, kiti – lėčiau, todėl reikia įsigilinti į kiekvieno vaiko asmeninius gebėjimus, – kalbėjo trenerė, dirbanti ne tik su ūgtelėjusiais sportininkais, bet ir su triskart jaunesniais pypliukais. – Su mažiausiais – dvejų ar trejų metų vaikučiais treniruotės vyksta žaidimo forma. Jie dar sunkiai koncentruoja dėmesį.“

Paklausta, ar sėkmę lemia talentas, ar darbas, Agnė tikino, kad svarbu ir vienas, ir kitas veiksnys. Visgi daugiausia pasiekia tie, kurie nebijo sunkaus darbo ir nepasiduoda silpnumo akimirkoms, kurios neišvengiamos bet kurioje sporto šakoje.

„Smagiausia – vaikų pasiekimai ir jų laimėjimai. Tuomet džiaugiamės kartu. Sudėtingiausia, kai vaikams nesiseka, kai jie išgyvena varžybų stresą. Kaip jaučiuosi aš pati? Dėl kiekvieno vaiko varžybų metu jaudinuosi taip, lyg čiuožčiau pati. Kitaip ir būti negali, – dirstelėjusi į laikrodį pokalbį baigė A. Poškevičiūtė. – Atsiprašau, turiu bėgti. Laukia mano mažieji čiuožėjai!“

„Visos institucijos turi daryti savo darbą. Mes, kaip Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pirmiausia pareiškėme vertybinę poziciją. Tyrimais užsiima Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Darbo inspekcija, Mokesčių inspekcija, o mes, kol nebus kažkokių išvadų, veiksmų jokių nesiimsime, lauksime tyrimų rezultatų“, – pirmadienį žurnalistams ministerijoje komentavo G. Jakštas.

Ministras teigė, jog nebuvo susisiekęs su Lietuvos čiuožimo federacijos (LČF) prezidentu Vytautu Jasučiu. G. Jakštas nemano, kad toks susitikimas būtų tikslingas.

„Manau, kad netikslinga būtų susitikti, kai dabar yra atliekami tyrimai. Turėtų tarnybos dirbti savo darbą“, – sakė ministras.

Istorijai pasitvirtinus, būtų peržiūrėtas teisinis reglamentavimas

Pasak G. Jakšto, galimi priekabiavimo ar mobingo atvejai turi būti nedelsiant tiriami. Todėl jis džiaugiasi, kad čiuožimo čempionate dirbusi mergina savo istorija apie galimą netinkamą elgesį pasidalino viešai.

„Pirmiausia pozityvu tai, kad tokios istorijos nebenutylimos, o drąsiai keliamos viešumon. Mano supratimu, tai parodo ir mūsų visuomenės brandą. Bendrai, bet kokie smurto, priekabiavimo, mobingo, patyčių atvejai turi būti nedelsiant tiriami, o pasitvirtinus – turėtų būti priimami principingi sprendimai“, – kalbėjo švietimo ministras.

Turėtų tarnybos dirbti savo darbą.

G. Jakštas neatskleidė, kokių tiksliai veiksmų būtų imamasi, jei pasitvirtintų šis galimo priekabiavimo atvejis. Visgi, anot jo, tokiu atveju reikėtų peržiūrėti teisinį reglamentavimą.

„Dabar būtų anksti spekuliuoti, spėjant, kas pasitvirtintų, kaip pasitvirtintų, kokios bylos būtų ir taip toliau. Tada turėtume žiūrėti jau teisinį reglamentavimą, ar jis yra pakankamas“, – sakė ministras.

„Teoriškai, turėtų federacijos užsiimti ir savireguliacija, kadangi jos yra pakankamai autonomiškos, veikia pagal teisės aktus ir pagal savo įstatus. Reikėtų vertinti, ar užtenka to, ar reikėtų kažko daugiau“, – aiškino jis.

Sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ didelio dėmesio sulaukė dailiojo čiuožimo čempionate dirbusios merginos įrašas, kuriame teigiama, jog renginio metu grubiu elgesiu pasižymėjo sporto žurnalistas E. K. ir Lietuvos čiuožimo federacijos (LČF) prezidentas Vytautas Jasutis. Mergina nurodo, kad buvo nepagrįstai išmesta iš „Žalgirio“ arenos, kai susiginčijo su E. Kvitkausku, kuris esą trukdė darbui.

Vytautas Jasutis (E.Ovčarenko/BNS nuotr.)

Kaip vėliau skelbė portalas delfi.lt, pats V. Jasutis tokius kaltinimus neigia ir vadina tai provokacija.

„Tai visiška provokacija. Ji pateko ant teisėjų platformos, kurioje negalėjo būti jokių pašalinių žmonių“, – kalbėjo jis.

Mergina taip pat skelbė, kad renginyje dirbo be sutarties, nes tokios nesulaukė. Tyrimą dėl galimai nelegalaus darbo yra pradėjusi Valstybinė darbo inspekcija.

Kaune – ugnis ir ledas

„Į gimtinę stengiuosi sugrįžti kasmet. Tiesa, šįmet viešnagė Kaune truks gerokai ilgiau nei įprastai, nes turėjau atsisveikinti su netikėtai mus palikusiu tėčiu. Svajojau, kad jis išvys specialiai paruoštą numerį, kurį įtraukiau į pirmą kartą rengiamo šou programą, kartu sutiksime jo gimtadienį. Deja, tėtis išėjo anksčiau“, – sakė pašnekovas.

Kauno ledo rūmuose A. Reklys kartu su garsiais pasaulio ledo čiuožėjais pasirodymus surengs tris kartus – gruodžio 26, 28 ir 30 d. Jau dabar aišku, kad žinomas čiuožėjas publiką tikrai nustebins ne tik sportiniu talentu, bet ir įvairiais efektais – renginyje bus ir ugnies, ir iš ledo sukurtų skulptūrų.

L. Kondratės nuotr. 

„Lietuvoje tokio renginio dar nebuvo – statysime ledą ant ledo ir čiuošime ant jo. Apskritai, tikimės įgyvendinti tokius sumanymus, kokių Lietuvos publika iki šiol nėra mačiusi. Jau atlikome bandymus. Na, lyg pavojingus triukus pavyksta atlikti saugiai“, – šypsojosi Lietuvos dailiojo čiuožimo šokėjas ir treneris A.Reklys.

Jis ne tik ruošiasi neužilgo vyksiantiems įspūdingiems renginiams, bet ir jauniems čiuožėjams, norintiems pasitobulinti, veda seminarus.

„Grįžęs į Lietuvą visada pasidarau kraujo tyrimus. Bet, kai pradėjau šlaunyje jausti neįprastą maudimą, nusprendžiau ryžtis detalesniai „techninei apžiūrai“. Nenorėjau rizikuoti ir iškristi iš „žaidimo“ prieš itin man svarbų įvykį“, – pasakojo sportininkas.

Tam, kad vienoje vietoje jis gautų kuo daugiau paslaugų, A. Reklys kreipėsi į šeimos kliniką Kaune. Čia jam teko pasikonsultuoti su gydytoja radiologe – echoskopuotoja, odontologe, urologu, pasinaudoti intravenine terapija su vitaminu C bei pažeisto kojos raumens spartesniam gijimui skirta fotodinamine terapija.

L. Kondratės nuotr. 

Geriau nei Beverli Hilse

„Lietuvos klinikos, restoranai, pramogų vietos, grožio salonai jau seniai yra aplenkę daugelį prabangiomis laikomų JAV paslaugas teikiančių vietų. Užsukęs Kaune kur nors kavos dažnai pamąstau, jog čia geriau nei Beverli Hilse“, – sakė A. Reklys.

Septyniolika metų už Atlanto gyvenantis, o pastaruoju metu Kalifornijoje reziduojantis sportininkas pasakojo lankęsis restoranuose, į kuriuos gali patekti rezervavęs laiką prieš keturis – šešis mėnesius.

„Porcijos juose ne amerikietiškos, o europietiškos, t.y. suvokiamo dydžio. Maistas skanus, gražiai pateiktas. Dažnai naudojami kokybiškesni produktai, ingredientai. Bet tokių JAV nedaug, todėl ir eilės tokios. O Lietuvoje… sunkoka rasti prastesnį restoraną su primityviu interjeru. Kai Lietuvoje gyveni nuolat, atrodo, jog tai normalu. O iš tiesų čia tiek daug prabangos, kad net sunku suvokti. Kad ir šeimos klinika, kurioje lankiausi – joje mačiau viską, kuo didžiuojasi brangiausios Kalifornijos grožio įstaigos. Tad, tam, kad pasilepintum pasaulio garsenybių mėgstamomis procedūromis, reikia vykti ne pas amerikiečius, o į Kauną“, – sakė A. Reklys.

L. Kondratės nuotr. 

Jis neabejojo, jog po šou sėkmingą savo debiutą ant lietuviško ledo reikės atšvęsti pamėgtoje klinikoje ne tik atliekant sveikatos patikrinimą, bet ir pasilepinant masažais ar neinvazinėmis veido bei kūno priežiūros procedūromis.

„Renginys yra išskirtinis tuo, kad jame bus daug „pamišimo“ lygių. Į šitą projektą sudėjome viską, kad tik būtų patenkinti kiekvieno žiūrovo poreikiai – daug adrenalino, meilės, minkštumo, atsipalaidavimo bei kvapą gniaužiančių triukų, kurių neišvysite varžybų metu“, – teigė ledo šou, vyksiančio Kauno ledo rūmuose, organizatorius A.Reklys.

Būtent jis nuo menkiausių smulkmenų iki sudėtingų detalių planuoja pirmą kartą Lietuvoje vyksiantį šou. Į Kauną kartu su juo atvyks ir gausus būrys užsienio dailiojo čiuožimo žvaigždžių iš JAV, Prancūzijos bei Ispanijos – „Naujametinio sapno“ metu ant ledo bus galima išvysti Olimpinių žaidynių dalyvių, akrobatinio čiuožimo čempionatų prizininkų ir nuolatinių šou arenų dalyvių. Kauno ledo rūmuose taip pat pasirodys ir Lietuvos čiuožėjai. Žiūrovus į sapnų karalystę nukels lanksčios čiuožėjos ir oro akrobatės, kvapą gniauš įvairūs artistai, pirotechnika ir fakyrai.

Galimybę aplankyti visai šeimai skirtą ledo šou „Naujametinis sapnas“ kauniečiai ir miesto svečiai tarpušvenčiu turės net tris dienas.

Tokių triukų dar nebuvo

Olimpinių žaidynių dalyviai, dailiojo čiuožimo čempionatų prizininkai, būrys ledo šokių ir akrobatikos žvaigždžių iš JAV, Prancūzijos ir Ispanijos patikėjo A. Reklio idėja ir netrukus rinksis į Kauną. Čia, naujuosiuose Ledo rūmuose, nuo gruodžio 26-osios iki pat Naujųjų sportininkai iš užsienio ir geriausi Lietuvos čiuožėjai kas vakarą kurs nuostabią pasaką ant ledo.

„Mūsų renginiai išskirtiniai tuo, kad juose bus daug pamišimo lygių. Į šį projektą sudėjome viską, kad tik būtų patenkinti kiekvieno žiūrovo poreikiai – daug adrenalino, meilės, švelnumo, atsipalaidavimo ir kvapą gniaužiančių triukų, kurių neišvystumėte varžybų metu“, – renginio uždangą praskleidė A. Reklys.

Žiūrovus į sapnų karalystę nukels lanksčios čiuožėjos ir oro akrobatės, kvapą gniauš įvairūs artistų triukai, pirotechnika ir fakyrų pasirodymas. Pasak šventės organizatoriaus, jis šou suplanavo nuo menkiausių smulkmenų iki sudėtingų detalių, todėl šis pasižymės nestandartiniais sprendimais. Ne veltui tarp daugelio skambių apibūdinimų būsimieji startai pavadinti ir ledo skulptūrų šou.

„Garantuoju, kad Lietuvoje tokio renginio dar nebuvo – statysime ledą ant ledo ir čiuošime ant jo. Mūsų žinutė yra paprasta – nenustokime sapnuoti, nes kartais tie sapnai pildosi!“ – sakė pašnekovas.

Laisvalaikis: saulėtoje Kalifornijoje įsikūręs veiklus lietuvis nepamiršta pasimėgauti ir gamtos teikiamais malonumais. / A. Reklio asmeninio archyvo nuotr.

Dovana tėčiui

Buvęs profesionalus čiuožėjas rengiasi po ilgos pertraukos pradžiuginti savo gerbėjus ir pats čiuožti ant ledo. Tiesa, jam asmeniškai šį pasirodymą lydės liūdna gaida. A. Reklys kone kasmet į Lietuvą grįždavo aplankyti savo tėvo Kazimiero Reklio. Tačiau prieš mėnesį jam brangus žmogus iškeliavo anapilin.

Naujamečiai pasirodymai Kaune man bus ne tiek darbas, kiek maloni pramoga ir dovana tėčiui ir mano mylimam miestui.

„Į programą įtraukiau ir savo pasirodymą, skirtą tėčiui. Norėjau jį pradžiuginti ir nustebinti artėjančio 85-ojo jubiliejaus proga. Labai skauda širdį, bet jis tos dovanos nebeišvys... O gal atvirkščiai? Žiūrės į mus iš aukštybių kartu su mama ir džiaugsis“, – širdį virpinančiais išgyvenimais dalijosi vyras.

Pasak pašnekovo, būtent tėvas ir mama jį vaikystėje nuvedė į pirmąsias treniruotes ir taip nulėmė jo tolesnį gyvenimo kelią. Nuo to laiko A. Reklys garsino Kauną ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų. Jis laimėjo net aštuonis Lietuvos dailiojo čiuožimo čempiono titulus, dalyvavo septyniose pasaulio ir aštuoniose Europos dailiojo čiuožimo pirmenybėse, buvo atsidūręs per žingsnį nuo žiemos olimpinių žaidynių.

Atminimas: šou Kaune turėjo tapti dovana čiuožėjo tėvui K. Rekliui, tačiau prieš 85-ąjį jubiliejų jis baigė savo žemišką kelionę. / A. Reklio asmeninio archyvo nuotr.

Vien sportu neapsiriboja

Dar prieš karjeros finišą jis persikėlė į JAV. Iš pradžių gyveno Čikagoje, kur čiuožė pats ir treniravo jaunimą. Pastaraisiais metais A. Reklys įsikūrė šiltojoje Kalifornijoje, kur mėgaujasi saulės ir vandenyno teikiamais malonumais.

Už Atlanto lietuvis tęsia trenerio darbą, bet drauge ir vysto savo verslo idėjas. Viena tokių – 2010 m. jo sugalvotas ir pagamintas treniruoklis čiuožėjams „Power twist“ paplito po visą pasaulį. Juo naudojasi sportininkai daugiau nei 50-yje pasaulio šalių, net karštojoje Afrikoje. A. Reklys JAV įgyvendino keletą sėkmingų būsto renovacijos projektų.

„Esu veiklus, bet nepamirštu mėgautis gyvenimu. Juk jis toks trapus… Naujamečiai pasirodymai Kaune man bus ne tiek darbas, kiek maloni pramoga ir dovana tėčiui ir mano mylimam miestui“, – sakė pašnekovas.

Apie tai rašo „Kyodo“. Teigiama, kad Japonijos dailiojo čiuožimo žvaigždė taip pasielgė, nes fanai persekiojo jo žmoną, o iš žiniasklaidos buvo itin didelis dėmesys.

„Pagalvojęs apie ateitį, aš nusprendžiau išsiskirti, nes noriu, kad partnerė būtų laiminga. Ir man norisi, kad laimės nevaržytų kažkokie ribojimai“, –  pareiškė sportininkas.

Japonijos dailiojo čiuožimo talentas Y. Hanyu dukart laimėjo olimpinius aukso medalius vyrų dailiojo čiuožimo varžybose – 2014 ir 2018 metais. 2014 m. Y. Hanyu laimėjo Sočio žiemos olimpinių žaidynių vyrų varžybas, o 2018 m. triumfavo Pjončongo olimpiadoje.

Pagalvojęs apie ateitį, aš nusprendžiau išsiskirti, nes noriu, kad partnerė būtų laiminga.

Y. Hanyu tapo pirmuoju čiuožėju nuo 1952 metų, kuriam pavyko apginti olimpinio čempiono titulą. 1948 ir 1952 metų olimpinėse žaidynėse triumfavo amerikietis Dickas Buttonas.

Japonas taip pat du kartus tapo pasaulio čempionu (2014 ir 2017 m.).

2016-aisiais „Autumn Classic International“ konkurse Y.Hanyu tapo pirmuoju čiuožėju istorijoje, varžybų metu atlikusiu keturgubą ritbergerį.

2022 metų vasarą japonas pranešė, kad baigia sportininko karjerą ir nuo šiol dalyvaus įvairiuose dailiojo čiuožimo šou.

Po pirmo šokio – septinti

Vakar Saitamoje (Japonijoje) vykstančiame pasaulio dailiojo čiuožimo čempionate A. Reed ir S. Ambrulevičius atliko pirmą programos dalį – ritminį šokį.

Teisėjai jį įvertino 78,70 balo. Šis rezultatas – tik 0,28 balo prastesnis nei A. Reed ir S. Ambrulevičiaus karjeros rekordas. Lietuvos ledo šokėjai – septinti.

Sėkmingiau pasirodė amerikiečiai Madison Chock ir Evanas Batesas (91,94 balo), Europos čempionai Italijos atstovai Charlene Guignard ir Marco Fabbri (88,21), kanadiečiai Piper Gilles ir Paulis Poirier (87,34), Europos vicečempionai britai Lilah Fear ir Lewisas Gibsonas (86,56), Kanados pora Laurence Fournier ir Nikolajus Soerensenas (85,59), JAV čiuožėjai Caroline Green ir Michaelis Parsonsas (78,74).

Allison ir Saulius aplenkė Suomijos atstovus Juulią Turkkilą ir Matthiasą Versluisą (76,97), kurie Europos čempionate iškovojo bronzą, nustūmę mūsiškius į ketvirtą vietą.

Šiandien – finalas

„Jaučiamės gerai, varžybų atmosfera – nuostabi. Sirgaliai mums suteikė papildomų jėgų“, – kalbėjo S. Ambrulevičius.

„Mano mama kilusi iš Japonijos, čia sportavo mano brolis ir sesuo, tad esu emocijų sūkuryje“, – dalijosi įspūdžiais A. Reed.

Mano mama kilusi iš Japonijos, čia sportavo mano brolis ir sesuo, tad esu emocijų sūkuryje.

Antra Lietuvos pora Paulina Ramanauskaitė ir Deividas Kizala surinko 58,06 balo, pagerino savo šio sezono rekordą, tačiau, bendroje įskaitoje užėmę 26 vietą, į finalą nepateko.

Paulina ir Deividas aplenkė Latvijos (55,90), Estijos (55,67), Azerbaidžano (55,59), Ispanijos (53,94), Nyderlandų (50,94), Belgijos (50,67) ir Kazachstano (47,77) duetus.

Laisvąją programą ledo šokėjai atliks šiandien.

A. Reed ir S. Ambrulevičius pasirodys ketvirtoje grupėje, kurioje taip pat startuos C. Green ir M. Parsonsas, J. Turkkila ir M. Versluisas.

Rezultatas: P. Ramanauskaitė ir D. Kizala aplenkė septynių šalių ledo šokėjus./„Reuters“ nuotr.

Japonų triumfas

Porų varžybas laimėjo japonai Riku Miura ir Ryuichis Kihara, surinkę iš viso 222,16 balo.

Antri buvo pasaulio čempionų titulą gynę amerikiečiai Alexa Knierim ir Brandonas Frazieris (217,48), treti – italai Sara Conti ir Niccolo Macii (208,08).

Vengrijai atstovavo iš Rusijos kilę Maria Pavlova ir Aleksejus Sviatčenka (190,67 – septinta vieta), Australijai – buvusi maskvietė Anastasija Golubeva ir Melburne užaugęs Hektoras Giotopoulos Moore'as (189,47 – aštunta vieta), Nyderlandams – Maskvoje gimusi Daria Danilova ir olandas Michelis Tsiba (173,85 – trylikta vieta), Sankt Peterburge pirmus žingsnius žengusi Nika Osipova ir Rusijoje šaknų turintis Dmitrijus Epsteinas (146,27 – 20 vieta), Prancūzijai – prancūzė Camille Kovaliov ir iš Sankt Peterburgo kilęs Pavelas Kovaliovas (172,29 – keturiolikta vieta), Filipinams – amerikietė Isabella Gamez ir rusas Aleksandras Korovinas (147,07 – aštuoniolikta vieta), Sakartvelui – Čeliabinske gimusi Karina Safina ir buvęs maskvietis Luka Berulava (146,99 – devyniolikta vieta).

Anksčiau 46 metų čiuožėjui jau buvo amputuotos pėdos ir blauzdos, taip pat dešinė ranka. Vėliau buvusio sportininko būklė pagerėjo ir jis buvo atjungtas nuo dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato. Tačiau po to jo kairioji ranka ėmė juoduoti, todėl buvo nuspręsta amputuoti ir ją.

Gydytojas paaiškino, kodėl R. Kostomarovo situacijoje nemato pagrindo bandyti elgtis kitaip:  „Amputuoti kairės rankos pirštus reikėjo, nes jie pradėjo juoduoti, o tai reiškė, kad rankoje prasidėjo gangrenos procesas. Šiuo atveju svarbi kiekviena valanda, kiekviena minutė. Tai nenutrūkstamas procesas, kuris greitai gali išplisti į visą ranką. Kodėl tai vyksta? Bet kuris gydytojas jums pasakys, kad dėl per silpnos plaučių veiklos deguonis nepatenka į kraujagysles.“

Pasak Rusijos žiniasklaidos, šiuo metu bendra R. Kostomarovo būklė tikrai sunki. Jam diagnozuotas daugybinis organų nepakankamumas t.y. visi organai yra išsekę ir negali funkcionuoti.

„R. Kostomarovas iš tiesų atgavo sąmonę, jo žmona, dailiojo čiuožimo atstovė Oksana Domnina, nuolat yra šalia jo“, –  sakė  ligoninėje esantis MK  šaltinis.  Teigiama, kad šiuo metu jis taip pat yra labai stipriai sukrėstas psichiškai: jam  buvo atlikta daug operacijų, jis suvokė savo padėtį. Kiekvieną dieną, tiksliau, kiekvieną valandą, čiuožėjo būklė keičiasi. Su juo dirba psichologas.

Rinktinėje – dešimt atletų

Lencerhaidėje (Šveicarija) surengtame Europos biatlono čempionate mūsų šaliai atstovauja dešimt sportininkų.

Rinktinėje – Gabrielė Leščinskaitė, Natalija Kočergina, Judita Traubaitė, Karolis Dombrovskis, Tomas Kaukėnas, Maksimas Fominas, Nikita Romanovas, Jokūbas Mačkinė, Linas Banys ir Stepanas Terentjevas.

Komandos lyderis Vytautas Strolia šias varžybas praleidžia, nes ruošiasi vasario 8–19 d. Oberhofe (Vokietija) vyksiančiam pasaulio čempionatui.

„Vytautui pagrindinis startas – Oberhofe, o pasirengti abiem čempionatams neužtenka laiko. Be to, reikia suteikti galimybę jaunimui“, – paaiškino Lietuvos rinktinės treneris Sergejus Sokolovskis.

Startavo moterys

Europos čempionato varžybas pirmiausia pradėjo moterys. 15 km asmeninėse lenktynėse N. Kočergina užėmė 51 vietą, G. Leščinskaitė – 59, J. Traubaitė – 65.

Galimybės: buvusi orientacininkė, pasaulio jaunimo taurės laimėtoja J. Traubaitė sėkmingai dalyvauja ir biatlono varžybose. (orienteering.lt nuotr.)

„Rezultatu, ypač šaudymo, esu patenkinta. Nesitikėjau, kad varžybas pavyks užbaigti tik su viena baudos minute“, – komentavo buvusi orientacininkė J. Traubaitė.

Rungtį laimėjo be klaidų šaudžiusi vokietė Lisa Maria Spark. Ji vos 5,5 sek. pranoko tituluotą ukrainietę Juliją Džymą ir 33,3 sek. – kitą Vokietijos biatlonininkę aštuoniolikmetę Seliną Grotian.

Dvylikta buvo Latvijos atstovė Baiba Bendika. Startavo iš viso 94 biatlonininkės.

N. Kočergina nugalėtojai pralaimėjo 5 min. 4,5 sek., G. Leščinskaitė – 5 min. 46,3 sek., J. Traubaitė – 6 min. 53,3 sek.

Du šūviai – pro šalį

Vyrų 20 km asmeninių lenktynių šaudyklose K. Dombrovskis nepataikė du kartus ir užėmę 20 vietą.

Identiškai šaudęs J. Mačkinė liko 53 pozicijoje, T. Kaukėnas – 57, N. Romanovas – 75, S. Terentjevas – 91.

Europos čempionu tapo nė vienos baudos minutės nepelnęs norvegas Endre Stroemsheimas. Jis net 2 min. 4,7 sek. pranoko sidabrą iškovojusį ukrainietį Antoną Dudčenką ir 2 min. 16,5 sek. – slovėną Lavro Planką.

K.Dombrovskis nuo čempiono atsiliko 5 min. 5,8 sek. 32 ir 33 vietas užėmė Latvijos biatlonininkai – Edgaras Misė ir Andrejus Rastorgujevas. Varžybose dalyvavo iš viso 112 biatlonininkų.

Šiandien vyks sprinto lenktynės: moterų – 7,5 km, vyrų – 10 km.

Nesitikėjau, kad varžybas pavyks užbaigti tik su viena baudos minute.

Čiuoš dvi poros

Suomijos miesto Espo arenoje „Metro“ prasidėjo 115-asis Europos dailiojo čiuožimo čempionatas.

Apmaudžiai nepasisekė 15-metei Medai Variakojytei: tikėtasi, kad ji atsigavo po traumos, tačiau per treniruotę paaiškėjo, kad čiuožėja negalės dalyvauti varžybose.

Šiandien šokių ant ledo trumpąsias programas atliks Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius, Paulina Ramanauskaitė ir Deividas Kizala.

Sportinių porų trumpąją programą sėkmingiausiai atliko italai Sara Conti ir Niccolo Macci, vyrų – Prancūzijos atstovas Adamas Siao Himas Fa, o trečias buvo Latvijos čiuožėjas Denisas Vasiljevas.

Varžosi Italijoje

Italijoje, Friulio-Venecijos Džulijos regione, tęsiasi Europos jaunimo žiemos olimpinis festivalis.

Dailiojo čiuožimo trumpąją programą atliko merginos ir vaikinai. Lietuvos sportininkė Daria Afinogenova surinko 45,17 taško ir tarp 30 dalyvių užėmė vienuoliktą vietą, o vaikinų grupėje Danielius Korabelnikas (49,26 tšk.) buvo dešimtas.

5 km slidinėjimo laisvuoju stiliumi varžybose Emilija Bučytė užėmusi 56 vietą, jos sesuo Gabija – 57.

Akrobatinio slidinėjimo didžiojo šuolio (big air) rungties atrankos varžybose Medeinė Povilavičiūtė buvo devinta, Rusnė Rudzianskaitė – dešimta, Pijus Baniulis – keturioliktas. Mūsiškiai į finalus nepateko.

Biatlono varžybų sprinto rungtis sėkmingiausiai iš mūsiškių susiklostė Danieliui Buchovskiui (7,5 km – 38 vieta).