Šventinė ceremonija vyko Kauno centrinio pašto rūmuose, viename iš reikšmingiausių tarpukario Lietuvos moderniosios architektūros objektų.

2023 m. dėl geriausiųjų vardo 9-iose skirtingose kategorijose varžėsi komisijos atrinkti 35 architektūros projektai iš pateiktų 127-ių. Pagrindinio Didžiojo prizo laimėtojas buvo renkamas iš visų kategorijų nugalėtojų. Laimėtojus rinko speciali komisija, sudaryta iš patyrusių architektūros ir susijusių disciplinų profesionalų.

Pasak komisijos pirmininko, Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros docento Romualdo Kučinsko, vertinant apdovanojimams pateiktus kūrinius, išryškėjo platus ir tipologiškai margas Lietuvos architektūros laukas.

„Mūsų šalies architektūros lauke sau vietą yra atradę ir labai kuklūs, ir labai prabangūs objektai, ir statiniai, įgyvendinti per labai trumpą laiką, ir kompleksai, kurių projektavimas, tyrimai, vystymas ar statybos užtruko daugiau nei dešimtmetį. Daug į paraiškas „netilpusios“ informacijos suteikė ir nominuotų objektų lankymas gyvai. Vizitai leido įvertinti kontekstą, pastatų rakursus, interjero sprendimus, aplinkos detales ir net tokius dalykus kaip objektų akustinės savybės. Dalis vizitų patvirtino pradžioje susidarytą nuomonę, o po dalies apsilankymų, priešingai, žiuri nariai visiškai pakeitė nuomonę“, – teigia R. Kučinskas.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tikisi, kad Nacionaliniai architektūros apdovanojimai taps prasminga ir laukiama tradicija ne tik architektų bendruomenėje, bet ir visuomenėje, kuri tampa vis smalsesnė ir reiklesnė savo aplinkai.

„Užsiimdami architektūros sferos teisėkūra, diskutuodami ir bendraudami su architektais, supratome, jog būtina įvertinti autorius, kurie kuria aukštos kokybės, darnią ir ilgaamžę architektūrą. Tokią, kuri daro ilgalaikį poveikį ir rodo kryptį kitiems. Džiugu, kad į mūsų kvietimą teikti apdovanojimams savo darbus atsiliepė gausus būrys talentingų kūrėjų ir šiandien galime švęsti jų drąsias vizijas ir meistrystę“, –  sako S. Gentvilas.

Kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė pabrėžė, kad šiandien visi esame ne tik Nacionalinių architektūros apdovanojimų, bet ir Kauno centrinio pašto, kuris pagaliau verčia naują savo istorijos puslapį, svečiai.

„Šio pastato istorija mums primena, kaip svarbu architektūroje ir urbanistikoje pajusti, kada reikia dėti kablelį, o kada jau – tašką. Iš pradžių prie šio Felikso Vizbaro pastato juk buvo suplanuotas ir didžiulis paminklas – Vytauto Didžiojo skulptūra. Vis dėlto pastačius pašto rūmus šios minties atsisakyta. Nes šis pastatas savo grožiu, didybe, tobulomis formomis pats yra lyg paminklas, prie kurio nieko daugiau nereikia nei pridėti, nei atimti. Visiems Nacionalinių architektūros apdovanojimų nominantams bei laureatams linkiu, kad ir jūsų darbai taptų tokiais kūriniais – gyvais, aktualiais, pagarbiais žmogui ir aplinkai“, – teigia D. Urbanavičienė.

Įteikta 10 apdovanojimų

Geriausiu gyvenamosios architektūros kūriniu išrinkta architektų studijos „Heima Architects“ sukurta pavėsinė privačiame sklype Zarasų rajone (architektai Povilas Žakauskas, Povilas Daugis, Rūta Kazėnaitė, Elena Gaidelytė). Ši pavėsinė pritaikyta poilsiauti visais metų laikais, o jos architektūrinę kaimo trobelės formą padiktavo supantis kraštovaizdis – miškas ir ežeras.

Geriausiu kultūrinės ir socialinės architektūros kūriniu pripažinta architektų studijos „Do Architects“ įgyvendinta Vilniaus rajone, Pagiriuose, esančio darželio „Pelėdžiukas“ rekonstrukcija (architektai Gilma Teodora Gylytė, Sabina Grincevičiūtė, Andrė Baldišiūtė, Algimantas Neniškis, Ignas Uogintas, Justina Jauniškytė, Vadim Babij, Justas Paičius, Domantas Baltrūnas, Karolina Čiplytė, Motiejus Vyšniauskas). Šiuo projektu siekta pastatyti medžiu kvepiantį darželį – sukurtas natūraliai pilkėjantis medinis fasadas, medinės vidaus sienos ir grindys, ant kurių smagu ir šilta sėdėti,  mediniai laiptai, ant kurių galima žaisti. Projektą ir statybų eigą padiktavo ir noras išgelbėti didelę eglę darželio kieme.

Geriausio komercinės architektūros kūrinio apdovanojimą pelnė architektų studijos „Aketuri architektai“ apartamentai „Gallery 4A“ (architektai Milda Rekevičienė, Kazimieras Kasteckas, Samuel Mora, Ieva Marcinonytė, Kristina Šimkūnaitė, Lukas Rekevičius; kontruktoriai Kristupas Veteris, Jevgenij Anančenko). Projektas pasižymi kontekstualumu ir suformavo vientisą bei harmoningą J. Basanavičiaus g. išklotinę.

Geriausia viešąja erdve paskelbtas Vingrių šaltinių skveras Vilniuje, kurį įgyvendino projektus miestui kurianti įmonė „Vilniaus planas“ (architektai Lolita Vileikienė, Paulius Jonys). Projekto tikslas buvo kompleksiškai sutvarkyti ir atkurti istoriškai svarbią teritoriją, kurioje nuo XVI a. iki XIX a. antrosios pusės sruvo šaltiniai, aprūpinę miestą geriamuoju vandeniu.

Geriausia konversija komisija pripažino Vilniaus senamiestyje šimtmečius veikusios seniausios miesto ligoninės (špitolės) vietoje įkurtą kompleksą „Bokšto skveras“ („Archinova“ ir „Studio Seilern Architects“).

Geriausio urbanistikos kūrinio kategorijoje triumfavo projektas „Svencelė. Miestas prie vandens“ („Do Architects“). Jo autoriai – Andrė Baldišiūtė, Algimantas Neniškis, urbanistinės koncepcijos autorių komanda ir detaliojo plano rengėjai – Andrė Baldišiūtė, Algimantas Neniškis, Sabina Grincevičiūtė, Ignas Uogintas („Do Architects“), Bartas Brandsas, Sylvia Karres, Katarina Brandt, Ursas Haerdenas, Uta Krause („Karres en Brands“) ir Lukas Rekevičius, Milda Jusaitė, Margarita Ramanauskienė. Vizijos autoriai Dainius Šatkus ir Marius Šatkus. Pastatų architektūros autorių komanda – Andrė Baldišiūtė, Algimantas Neniškis, Sabina Grincevičiūtė, Gilma Teodora Gylytė, Ignas Uogintas, Kasparas Žiliukas, Milda Grabauskaitė, Emilija Deksnytė, Laura Gaudulytė, Marija Steponavičiūtė, Emilija Martinkevič, Grasilda Mintaučkytė, Justas Paičius, Edvinas Skiestenis, Gediminas Aismontas („Do Architects“). Projektas įvertintas už naujos kokybės kultūrinio kraštovaizdžio formavimą ir vientisą urbanistinę architektūrinę idėją formuojant integralią vandens kanalų ir užstatymo struktūrą.

Geriausio kultūros paveldo objekto atnaujinimo apdovanojimą už autentiškumo puoselėjimą, nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių išsaugojimą, tinkamai parinktą pastato kultūrinę edukacinę funkciją pelnė Medinės miesto architektūros muziejaus kūrėjai, „Vilniaus planas“ architektai Vincas Brezgys ir Rūta Astasevičiūtė.

Kategorijos „Už architektūros teoriją ir sklaidą“ apdovanojimas, skiriamas už svariausią baigtą architektūros mokslinį, meninį tyrimą arba publicistikos kūrinį, atiteko Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus iniciatyva  suorganizuotos parodos ir parengtos knygos „ARNO FUNKcionalizmas. Architekto Arno Funko (1898–1957) gyvenimas ir kūryba“ kūrėjams (autorė Marija Drėmaitė, dizainerė Vika Pranaitytė-Bareckė, fotografas Lukas Mykolaitis, projekto vadovė Lina Pranaitytė, vaizdų redagavimas „aust.studio“).

Pagrindinis Didysis prizas už nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo, pritaikymo ir įveiklinimo kultūrą atiteko „Bokšto skvero“ kūrėjams („Archinova“ ir „Studio Seilern Architects“). Projektas įvertintas už autentiškumo puoselėjimą, vientisumo išlaikymą ir harmoningą įsiliejimą į urbanistinę miesto struktūrą. Tai puikus pavyzdys, kaip istorinius pastatus pritaikyti naujoms funkcijoms, nedarant žalos jų vertingosioms savybėms ir harmoningai įsiliejant į miesto tūrinę erdvinę struktūrą.

Komisija šiemet įsteigė ir papildomą Specialųjį apdovanojimą. Už fundamentalų indėlį į urbanistikos mokslą šiuo prizu buvo pagerbtas architektas prof. Zigmas Jonas Daunora.

NAA laimėtojus rinko Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros docentas, architektas ir komisijos pirmininkas Romualdas Kučinskas, Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto docentas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, architektas Gintaras Balčytis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) profesorė architektė Dalia Dijokienė,  Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatai, architektai Gintautas Vieversys ir Gražina Janulytė-Bernotienė, architektas, „Mies van der Rohe“ fondo nepriklausomas ekspertas Audrys Karalius, architektė ir urbanistė, Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė, architektė, kultūros paveldo specialistė Irena Kliobavičiūtė, kraštovaizdžio architektas Alvydas Žickis.

NAA laimėtojai buvo apdovanoti šiuolaikinio meno kūrėjos, architektės ir dizainerės Aistės Ambrazevičiūtės sukurtomis originaliomis statulėlėmis.

Šiemet buvo nutarta neskirti apdovanojimo už tvarias inovacijas architektūroje. Komisijos teigimu, iš dviejų nominuotų kūrinių nebuvo rasta ryškaus tvarumo principus įgyvendinančio architektūros kūrinio.

„Galiu pasakyti apie kanclerį Rolandą Kvietkauską, kuris, jei viskas tvarkoje, turėtų pradėti dirbti šiomis dienomis (...). Kalba apie Dainą Urbanavičienę taip pat yra teisinga“, – sakė ministras.

Pasak jo, komanda šiuo metu formuojama toliau, žmonės užbaigia šiuo metu turimus darbus, laukiama, specialiųjų tarnybų išvadų.

Pati D. Urbanavičienė BNS teigė, kad ji turėtų būti atsakinga už kelias sritis, įskaitant profesionalųjį meną, o prioritetus žada skirti ir kultūros sektoriaus, nukentėjusio nuo COVID-19 situacijos, paramos tobulinimui, kurią, kaip ir Kultūros rėmimo fondą, administruoja jos dvi kadencijas vadovaujama Lietuvos kultūros taryba.

„Be abejonės, tobulinti kultūros sektoriaus finansavimo sistemą tikrai reikės, nes pamatėme ir iš pandemijos situacijos, kad tą tikrai reikės apgalvoti, bus tikrai dedamos visos pastangos, kad pagelbėtumėme“, – tvirtino D. Urbanavičienė.

Ji žada nusišalinti nuo visų sprendimų ministerijoje, kai galėtų kilti klausimas dėl interesų konflikto.

„Žinoma, nusišalinsiu, ką ir dariau aštuonerius metus Kultūros taryboje. Ne, tikrai neturėtų kilti problemų“, – sakė būsimoji viceministrė.

D. Urbanavičienė yra baigusi UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos magistro studijas Vilniaus universitete, ji nuo 2013 metų vadovauja Lietuvos kultūros tarybai.

Lietuvių filologijos išsilavinimą buvusiame Lietuvos pedagoginiame universitete įgijęs Kultūros ministerijos kancleriu skiriamas R. Kvietkauskas 2012-ųjų iki šių metų spalio dvi kadencijas vadovavo Lietuvos kino centrui, kur jį pareigose pakeitė buvęs Kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius. Jis jau vadovavo Kultūros ministerijos kanceliarijai 2002-2009 metais tuometinėse ministerijos sekretoriaus pareigose – jas ministerijose vėliau pakeitė kanclerio pareigybė.

Prieš dešimtmetį R. Kvietkauskas taip pat dirbo tuometinio kultūros ministro Arūno Gelūno patarėju, kiek anksčiau vadovavo viešajai įstaigai „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“.

Vyriausybė, Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba sutarė skelbti vieną konkursą valstybės atkūrimo šimtmečio projektams finansuoti, todėl bendra šiai programai finansuoti skirta valstybės lėšų suma išaugo ir sudaro 400 tūkst. eurų. Bus panaudoti 2018 metams numatyti 250 tūkst. eurų Kultūros rėmimo fondo lėšų ir 150 tūkst. eurų Vyriausybės kanceliarijos asignavimų, pranešė Kultūros taryba.

„Labai svarbu, kad pavyko suformuoti vieningą šiai išskirtinei sukakčiai skirtos finansavimo programos struktūrą ir sutelkti didesnį biudžetą jai įgyvendinti. Tikimės, kad tai padės kultūros bendruomenei sėkmingai pasirengti valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti, įtraukiant kuo platesnę visuomenės dalį“, – teigė Kultūros tarybos pirmininkė Daina Urbanavičienė.

Paraiškas programai „Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis“  Kultūros tarybai galima teikti iki spalio 20 dienos.

Tarybos teigimu, valstybės atkūrimo šimtmečiui skirti projektai gali būti finansuojami ir kituose, kultūros ir meno sričių bei programų konkursuose.

Penktadienį Vilniuje vyks vienos nakties kultūros ir meno festivalis „Kultūros naktis“, jo programoje – daugiau kaip šimtas įvairių meno ir kultūros renginių.

Pasak „Kultūros naktis“ iniciatorės ir Kultūros tarybos pirmininkės Dainos Urbanavičienės, jau devintus metus „Kultūros nakties“ metu lankytojams duris atveria muziejai, galerijos, teatrai ir net bažnyčios. Visą miestą užpildo šokiai, kinas, muzika ir instaliacijos.

Šių metų festivalio programą pradės kontraversiško menininko iš Čekijos Davido Černy meninės instaliacijos „Kabantis žmogus“ pristatymas. Vilniaus gatvėse vyks Airijos teatralų „Macnas“ ir gatvės cirko iš Prancūzijos pasirodymai.

Prezidentūros kieme įsikurs „Šiaurės šalių scena“, kurioje spektaklio „Black diamond“ ištraukas pristatys Danijos modernaus šokio teatras.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kieme suksis vilkeliai – čia vyks Olandijos kompozitoriaus Gertjano Ademos projektas „Humming around and around“ („Suktis užburtu ratu“).

Neliks užmirštos ir mažiau tradicinės erdvės – keletas šių metų projektų vyks ant vandens – Neries ir Vilnelės upėse. Neryje prie Baltojo tilto bus galima pamatyti „Vandens iliuzijas“, o Vilnelėje – šviesos instaliacijas.

Į muzikinius koncertus kvies „LRT Opus scena“ Vilniaus mokytojų namų kiemelyje, Menų fabrikas „Loftas bei „Piano.lt“ vasaros terasa, o klasikinės muzikos gerbėjai bus laukiami „Skambančiuose Valdovų rūmuose“ bei Vilniaus Rotušėje.

Kaip ir praėjusiais metais, mažiesiems festivalio lankytojams bus skirtas visas Bernardinų sodas. Čia įsikursiančioje „Šeimų erdvėje“ vyks žaidimai, kūrybinės dirbtuvės bei muzikantų pasirodymai.

Festivalis „Kultūros naktis“ Vilniaus miesto gyventojus ir svečius šviesos ieškoti tamsoje pakvies birželio 19-ąją. Visi „Kultūros nakties“ festivalio renginiai yra nemokami.

Vilnius rengiasi penktadienį vyksiančiam festivaliui „Kultūros naktis“. Ketvirtadienį skirtingose miesto erdvėse įsikūrė kūrėjai, užsienio svečiai tikrinosi vietas, kuriose pasirodys, buvo įrenginėjamos parodos. Tuo metu organizatoriai viliasi, kad žiūrovams apsilankyti daugiau nei 100 renginių nesutrukdys lietus, kurio, atrodo, ir šiemet nepavyks išvengti.

Prancūzų cirko trupės „Cie SOLTA“ spektaklis „Nepaisant“ penktadienį bus vaidinamas Paveikslų galerijos kieme. Ketvirtadienio vakarą specialų pasirodymą jie surengė Prancūzų kultūros instituto kiemelyje.

Iš viso „Kultūros naktis“ penktadienį pakvies į daugiau nei 100 įvairių meno ir kultūros renginių, tarp kurių – ir pripažintų užsienio menininkų projektai, kino, teatro, muzikos, cirko ir vizualiųjų menų bei technologiniai renginiai.

„Kultūros naktis“ rengiama jau devintus metus. Per šiuos egzistavimo metus buvo visko – ir nusivylimų, ir sunkumų, ir finansinio bado, bet džiaugsmų – daugiau. „Kultūros naktis“ pelnė ne tik menininkų, bet ir žiūrovų pasitikėjimą.

Džiugu, kad „Kultūros naktis“ yra pripažinta ne tik nacionaliniu mastu, bet ir tarptautiniu, 2013 m. buvome priimti į „La nuit blanche“ tarptautinį tinklą. Šiemet vėl įvertinti tarptautiniu mastu – esame įtraukti į Europos festivalių klubą, kuris vadinasi „Europa festivaliams, festivaliai Europai“. Šis prekės ženklas suteikiamas įdomiausiems Europos festivaliams“, – pasakoja festivalio „Kultūros naktis“ iniciatorė Daina Urbanavičienė.

Vienas iš „Kultūros nakties“ renginių pakvies į Taikomosios dailės muziejų, kur bus atidaryta restauruotų kūrinių paroda, veiksianti iki metų pabaigos, o per „Kultūros naktį“ čia bus įrengtos improvizuotos restauratorių dirbtuvės – lankytojai galės susipažinti su restauravimo procesu, kaip patekęs į restauratorių dirbtuves kūrinys tyrinėjamas, nustatoma jo būklė, suirimo priežastys ir ką daryti, kad kūrinys būtų išgelbėtas.

„Kai lankytojas ateina į muziejų, jis retai kada galvoja, kokius kelius tas kūrinys turi nueiti iki ekspozicijos. Tad penktadienį mes praskleisime uždangą ir parodysime, ką veikia restauratorius ir kaip tas kūrinys pasiekia ekspoziciją“, – sako Lietuvos dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo centro vadovė dr. Jūratė Senvaitienė.

Kultūros nakties renginiai prasidės penktadienį 6 valandą vakarą ir truks iki 2 valandos nakties. Visi renginiai – nemokami.

Organizatoriai, kaip ir kasmet, spėlioja, ar aplankyti visų renginių nesutrukdys lietus.

„Lietui labai patinka „Kultūros naktis“. Pagal prognozes, šiek tiek [ir šiemet] apsilankys, nes negali nė vienų metų praleisti“, – juokiasi D. Urbanavičienė.

Lietuvos kultūros taryba paskirstė lėšas šių metų kultūros projektams – pirmuoju projektų konkurso etapu parėmė beveik pusantro tūkstančio kultūros projektų, skirta per 35 milijonus litų. Kurie projektų vertinimo kriterijai kritikuotini ir kokią įtaką tarybos sprendimams turėjo iš anksto numatytos lėšos prioritetinėms veikloms? Apie tai taryba diskutavo su kultūros žmonėmis.

Į Kultūros tarybos projektų pristatymą susirinko daug projektų teikėjų, daugiausiai jų – nepatenkinti dėl negautų lėšų ar dėl esą nepakankamo finansavimo. Pasak tarybos pirmininkės Dainos Urbanavičienės, nors taryba įsteigta Mokslo tarybos pavyzdžiu, siekiant savarankiškumo ir norint depolituozuoti kultūros finansavimą, praktiškai taip neįvyko.

Kultūros ministerijos patvirtintas priemonių sąrašas su sumomis apriboja ir stabdo realius poreikius atitinkančio kultūros ir meno projektų finansavimo procesą.

„Mokslo taryba yra nepriklausoma, jie gali nusistatyti kvotas, o mes esam pavaldūs Kultūros ministerijai. (…) Yra nustatyti šeši prioritetai, jie suskirstyti smulkiomis priemonėmis. Vertindami mes susidūrėm su iššūkiu, kad realus lauko poreikis į tam tikras priemones viršijo kvotas ir mes negalėjome jų keisti, dėl to nemažai projektų atkrito dėl tų kvotų. Ateity norėtumėm ir ministrui siūlysim, kad nereikėtų smulkių sumų nustatyti“, – sako D. Urbanavičienė.

Iš pateiktų 3446 paraiškų finansavimas skirtas 1477 projektams. Kadangi kultūros ministro Šarūno Biručio nustatytas šių metų kultūros politikos prioritetas – kultūros edukacija ir sklaida regionuose, kaip tik šiems projektams teko didžiausia finansavimo dalis.

Taip pat, Kultūros tarybos teigimu, tarybai neturėtų būti teikiamos kino srities paraiškos, nes skirstyti ir administruoti šios srities lėšas buvo įsteigtas Kino centras.

„Kino laukas tapo skirstymo įkaitu, nes Kino centro dalis, kino industrijos dalis buvo permesta Kultūros tarybai skirstyti, bet žiūrint į visą lauką, kinas sudaro aštuntadalį. Žinant, kad kino centras sukurtas, kad rūpintųsi visa kino sfera. Ir čia atitenka dar viena dalis. Negalim skriaust kitų sričių kino sąskaita“, – sako tarybos narys Vaidas Jauniškis.

Tarybos nariai taip pat teigė, kad bus prašoma atskirti biudžetinių bei nebiudžetinių įstaigų konkursus. Dabar kiekvienoje priemonėje konkuruoje tiek biudžetinė, tiek viešoji įstaiga, skiriasi jų pobūdis ir mastas, todėl taryba gauna nusiskundimų dėl nevienodos konkurencijos. Šiuo metu jau vertinamos antrajam etapui pateiktų projektų paraiškos. Iš viso jų gauta daugiau nei 500.

Kultūros taryba savaite pratęsė paraiškų dėl 2014 metų projektų finansavimo priėmimą.

Gruodžio 13-ąją planuotas baigti paraiškų priėmimas truks iki gruodžio 20 dienos, BNS sakė tarybos pirmininkė Daina Urbanavičienė.

Jos teigimu, šiuo metu tarybą pasiekusių paraiškų bendra prašoma skirti suma siekia 11 mln. litų. Iš viso kitų metų projektams dalinai remti numatyti 49 mln. litų.

Edukacijai numatoma skirti 6,6 mln. litų, kultūrai regionuose - 7 mln. litų, kultūros produktų ir paslaugų kūrimui - apie 22,9 mln. litų, tarptautiniams mobilumo projektams - 8,1 mln. litų, kultūros tapatumo projektams - 3,15 mln. litų, o meno, socialiniams, taikomiesiems bei tarpdisciplininiams projektams - 1,3 mln. litų.

Kultūros rėmimo fondo lėšomis gali būti finansuojama 90 proc. visų projekto išlaidų.

Atrinkti ir paskelbti finansuojamus projektus tikimasi vasarį.

Pernai rugsėjį Seimas priėmė Kultūros tarybos įstatymą, kuriuo įsteigta Kultūros taryba, atsakinga už kultūros ir meno programų, projektų ir kitokių priemonių finansavimą. Ji taip pat turi administruoti Kultūros rėmimo fondo lėšas, skirti kultūros ir meno kūrėjams stipendijas ir kitokią finansinę paramą, organizuoti kultūros ir meno tyrimus, koordinuoti jų gyvendinimą, stebėti, kaip projektai įgyvendinami.

Vyriausybė Kultūros tarybos sudėtį patvirtino šių metų gegužės 31 dieną.

Sostinėje yra daugiau kaip pusšimtis skverų. Tiesa, iš pažiūros lyg ir ne visi jų verti skvero vardo. Taip, vieni jų gražiai sutvarkyti, juose stovi paminklai – puikuojasi obuolys arba granitinis katinas, kabo sūpynės, tačiau kiti dar tik laukia savo eilės, rašo savaitraštis "Vilniaus diena".

Prieštaravo bendruomenė

Remiantis miesto savivaldybės pateiktu sąrašu galima suskaičiuoti, kad Vilniuje turime 63 skverus. Tiesa, keturi jų vadinami aikštėmis-skverais: Vinco Kudirkos, Petro Cvirkos, Tremtinių ir Andrejaus Sacharovo.

Kaip teigė Miesto plėtros departamento Miesto estetikos skyriaus vedėja Vaiva Deveikienė, šis sąrašas – jokiu būdu ne galutinis, nes siūlymų dėl pavadinimų laikui bėgant vis atsiranda.

Vienas naujausių buvo Krašto apsaugos ministerijos siūlymas skverą Antakalnyje pavadinti Pensilvanijos vardu. Prieš savaitę vykusiame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje šis siūlymas buvo atmestas. Ministerija bendradarbiauja su Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariais ir norėdama paminėti 20-metį kreipėsi į savivaldybę. Tačiau tokiam pavadinimui prieštaravo Antakalnio bendruomenė, siūlymui nepritarė ir miesto taryba. Tiesa, klausimo, kaip tas skveras galėtų būti pavadintas, Antakalnio bendruomenė dar nesvarstė. Tik vienas jos narys užsiminė, kad vargu, ar tą vietą prie Sapiegų parko išvis galima vadinti skveru, ir kėlė tą patį klausimą kaip ir kai kurie tarybos nariai: "Kodėl Pensilvanijos?"

"Diskusijos, kaip ta vieta galėtų vadintis, nebuvo. Tiesiog buvo pateikta informacija, kad Vilnius yra susigiminiavęs su Čikaga, bet kol kas pas mus nėra nei skvero, nei gatvės Čikagos vardu. Todėl keista, kad norima pavadinti Pensilvanijos vardu. Tą vietą pavadinti skveru, sakyčiau, per drąsu. Ten tiesiog yra gatvių sankryža, trikampis, prie Sapiegų parko. Toli gražu ten iki skvero. Bet jei bus poreikis, svarstysime, kaip ta vieta galėtų būti pavadinta", – sakė Antakalnio bendruomenės narys Gediminas Vaišvila.

Konkrečių kriterijų nėra

Vietų sostinėje, kurios vadinamos skverais, dydis svyruoja nuo 0,1 (Šv. Onos bažnyčios, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus, buvęs Liudo Giros, nes skulptūra dabar iškelta, Rusų dramos teatro skveras) iki 4 ha (Justiniškių skveras). Daugiausia skverų įkurta senamiestyje ir Naujamiestyje.

Apžvelgus sąrašą, skverams suteikti pavadinimai didelės nuostabos nekelia. Vis dėlto iš kur jie atsiranda? Savivaldybės atstovų teigimu, pavadinimus skverams siūlo ne jie, tos iniciatyvos ateina iš išorės: dažniausiai jas rodo organizacijos, garbiems žmonėms atstovaujantys asmenys, mokslininkai ir t. t.

"Prašymų dėl skverų gauname nedaug. Gauti siūlymai svarstomi iš vienuolikos žmonių sudarytoje visuomeninėje komisijoje. Vertiname, kokios svarbos tas prašymas, kas kreipiasi, kokia motyvacija. Svarstome, pritariame arba ne, o paskui tie prašymai keliauja į tarybą. Konkrečių, specialių kriterijų, pagal kuriuos būtų sprendžiama, pavadinti ar nepavadinti siūlomu vardu, nėra", – procedūrą trumpai nupasakojo Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos pirmininkė, tarybos narė Daina Urbanavičienė.

Tiesa, prieš pusmetį buvo priimtas tarybos sprendimas, pagal kurį kokio nors žinomo žmogaus vardu objektus galima pavadinti tik praėjus dešimčiai metų nuo jo mirties, atminimo lentas statyti – po penkerių.

Naujai sutvarkyta – ketvirtadalis

Dabartiniai Vilniaus skverai įmantriais pavadinimais neišsiskiria. D.Urbanaviečienės teigimu, itin keistų prašymų, siūlymų taip pat nėra tekę gauti. "Jeigu kyla klausimų dėl siūlomo pavadinimo, kviečiamės pareiškėjus, kad jie paaiškintų, kodėl gatvę ar skverą nori pavadinti būtent tokiu vardu", – sakė komisijos pirmininkė.

Iš skverų sąrašo matyti, kad 16 jų yra naujai sutvarkyti. Septyniems rengiami teritorijų tvarkymo projektai. 25-i tvarkomi ir prižiūrimi, o 15-a jų pažymėti kaip teritorijos, reikalaujančios tvarkymo projekto.

Prie L.Stuokos-Gucevičiaus (senamiestyje), Lakštingalos, Jurgos (Naujamiestyje) skverų pažymėta, kad juos būtina papildyti žoliniais augalais. Šiuo metu rengiamas konkursas Geležinkelio stoties skvero (Naujamiestis) teritorijai tvarkyti. Kunigo Broniaus Laurinavičiaus skverui Šnipiškėse yra parengti rekonstravimo projektiniai pasiūlymai. Skverui prie Antakalnio ir Pauliaus Širvio gatvių (Antakalnyje), teritorijai tarp Sluškų ir T.Kosčiuškos gatvių (Antakalnyje) parengti projektiniai pasiūlymai. Skverui Sluškų gatvėje taip pat parengti projektiniai pasiūlymai – numatyta pastatyti skulptūrą Vileišiams.

Naujos viešosios erdvės

Pasak Miesto plėtros departamento Miesto estetikos skyriaus vedėjos V.Deveikienės, šiuo metu yra parengti projektiniai pasiūlymai teritorijoms tarp Geležinio Vilko, Kalvarijų, Žalgirio gatvių ir Konstitucijos prospekto, kurių pagrindu numatoma formuoti naujas viešąsias erdves. Tai – Giedraičių, Lvovo (tarp Linkmenų ir Geležinio Vilko gatvių), Kernavės, Samuelio Fino ir Daugėliškio gatvių pėsčiųjų zonų projektiniai pasiūlymai, taip pat Konstitucijos prospekto pėsčiųjų zonos projektiniai pasiūlymai.

Galbūt ne visi miestiečiai žino, kad automobilių stovėjimo aikštelė prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios yra pavadinta Pauliaus XVI vardu. Tiesa, kai kurie žinantys tuo labai piktinasi. Savivaldybės atstovai ramina: yra rengiamas projektas, pagal kurį vietoj vadinamojo Antakalnio žiedo turėtų atsirasti sankryža. O esą kai ji bus įrengta, ten atsiras ir gražus skveras.

Skverai Vilniuje

1. Evangelikų reformatų (senamiestis)
2. Aušros Vartų (senamiestis)
3. Odminių (senamiestis)
4. Malkų turgaus (senamiestis)
5. Vokiečių gatvės (senamiestis)
6. Užupio (senamiestis)
7. Vingrių (senamiestis)
8. S.Moniuškos (senamiestis)
9. L.Stuokos-Gucevičiaus (senamiestis)
10. Trakų gatvės-Pranciškonų (senamiestis)
11. Rūdninkų (senamiestis)
12. K.Sirvydo (senamiestis)
13. Lazdynų Pelėdos (senamiestis)
14. Lapų gatvės (Rasos)
15. Gervėčių gatvės (Rasos)
16. Buvęs L.Giros (senamiestis)
17. Adomo Mickevičiaus (senamiestis)
18. Dailės akademijos (senamiestis)
19. Tibeto (senamiestis)
20. Lakštingalos (Naujamiestis)
21. Geležinkelio stoties (Naujamiestis)
22. Pelesos ir Liepkalnio gatvių (Rasos)
23. Skveras prie K.Žoromskio galerijos (Naujamiestis)
24. Skveras tarp K.Kalinausko ir J.Basanavičiaus gatvių (Naujamiestis)
25. Jurgos (Naujamiestis)
26. Vašingtono (Naujamiestis)
27. E.Balsio (Žvėrynas)
28. Žemaitės (Naujamiestis)
29. Operos ir baleto teatro (senamiestis)
30. LRT (Naujamiestis)
31. Rusų dramos teatro (senamiestis)
32. Skveras Kaštonų gatvėje (Naujamiestis)
33. Skveras prie Birutės ir Vykinto gatvių sankirtos
(Žvėrynas)
34. Skveras prie Kęstučio ir Liubarto gatvių sankirtos (Žvėrynas)
35. Dž.Dudajevo skveras (Žvėrynas)
36. Skveras prie Saltoniškių ir Upės gatvių (Žvėrynas)
37. Kun. B.Laurinavičiaus skveras (Šnipiškės)
38. Skveras tarp Konstitucijos prospekto, Kalvarijų ir Lvovo gatvių (Šnipiškės)
39. Skveras Savanorių prospekte, prie "Teo" (Vilkpėdė)
40. Skveras prie Savanorių prospekto ir Kedrų gatvės (Vilkpėdė)
41. Popiežiaus Jono Pauliaus II (Antakalnis)
42. Skveras prie Antakalnio ir P. Širvio gatvių (Antakalnis)
43. Skveras prie Žukausko ir Žygio gatvių (Žirmūnai)
44. Ulonų gatvės (Žirmūnai)
45. Skveras prie Žirmūnų ir Lakūnų gatvių (Žirmūnai)
46. E.Šimkūnaitės (Lazdynai)
47. Naujosios Vilnios seniūnijos (Naujoji Vilnia)
48. Skveras Gandrų gatvėje (Naujoji Vilnia)
49. Ugnijos (Pašilaičiai)
50. Skveras tarp Pilaitės prospekto ir Kavoliuko gatvės (Karoliniškės)
51. Justiniškių (Justiniškės)
52. Karoliniškių (Karoliniškės)
53. Skveras prie M.Daukšos ir Rasų gatvių (Rasos)
54. Skveras Sluškų gatvėje (Antakalnis)
55. Sluškų ir Kosciuškos gatvių (Antakalnis)
56. M.Jankaus ir I.Simonaitytės gatvių (Pilaitė)
57. Šv. Onos bažnyčios (senamiestis)
58. Skveras ties Ukmergės gatve (Šeškinė)
59. Vinco Kudirkos aikštė (skveras) (senamiestis)
60. Petro Cvirkos aikštė (skveras) (Naujamiestis)
61. Tremtinių aikštė (skveras) (Naujoji Vilnia)
62. A.Sacharovo aikštė (skveras) (Viršuliškės)
63. Tbilisio (Žirmūnai)

Lietuvos kultūros taryba (LKT) nuo ketvirtadienio lauks kultūros projektų autorių paraiškų finansavimui 2014 metais gauti, pranešė tarybos pirmininkė Daina Urbanavičienė.

Ji ir tarybos nariai ketvirtadienį spaudos konferencijoje tikino, kad taryba sieks kuo didesnio skaidrumo, taip pat kreips didelį dėmesį į teikiamų projektų kokybę.

"Kokybė bus vienas iš didžiausių Kultūros tarybos prioritetų", - teigė tarybos narys Kęstutis Pempė.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis nurodė, jog kultūros finansavimo prioritetai bus vaikų edukacija ir kultūros sklaida regionuose.

Šios sritys numatytos kultūros finansavimo gairėse. Į jas turės atsižvelgti ir projektus finansavimui rinksianti taryba.

Edukacijai numatoma 6,6 mln. litų, kultūrai regionuose - 7 mln. litų, kultūros produktų ir paslaugų kūrimui - apie 22,9 mln. litų, tarptautiniams mobilumo projektams - 8,1 mln. litų, kultūros tapatumo projektams - 3,15 mln. litų, o meno, socialiniams, taikomiesiems bei tarpdisciplininiams projektams - 1,3 mln. litų.

"Svarbu užauginti kultūros vartotoją, kad kultūros vartojimas taptų jo esminiu poreiku, kad tam jis išleistų savo, ne valstybės, lėšas, bent jau 10 proc. savo pajamų", - apie kultūros edukacijos skatinimo svarbą kalbėjo ministras.

Paklaustas apie 7 mln. litų poveikį kultūrai regionuose, Š.Birutis teigė neabejojantis, kad "postūmis atsiras".

Teikti paraiškas dėl projektų, programų ar priemonių dalinio finansavimo Kultūros tarybai bus galima iki gruodžio 13 dienos.

Atrinkti ir paskelbti finansuojamus projektus, programas bei kitas priemones tikimasi vasarį.

"Tris savaites teiks projektus, tada apie mėnesį - pusantro mėnesio reiks sutikrinti, perduoti ekspertams (...). Vasario mėnesį reikėtų turėti patvirtinimus", - kalbėjo D.Urbanavičienė.

Pernai rugsėjį Seimas priėmė Kultūros tarybos įstatymą, kuriuo įsteigta Kultūros taryba, atsakinga už kultūros ir meno programų, projektų ir kitokių priemonių finansavimą. Ji taip pat turi administruoti Kultūros rėmimo fondo lėšas, skirti kultūros ir meno kūrėjams stipendijas ir kitokią finansinę paramą, organizuoti kultūros ir meno tyrimus, koordinuoti jų gyvendinimą, stebėti, kaip projektai įgyvendinami.

Vyriausybė Kultūros tarybos sudėtį patvirtino šių metų gegužės 31 dieną.