Istorija, kainavusi nervų
Šio intriguojančio plano užuomazgos veda į prieš du dešimtmečius uostamiestį drebinusią istoriją, kai Klaipėdos valdžiai teko atlaikyti kelių Liepų gatvės namų gyventojų spaudimą dėl jų nuosavybės išpirkimo.
Daugybė klaipėdiečių pamena, kaip tuomečiam uostamiesčio merui Eugenijui Gentvilui teko derėtis su gyventoja Vida Kalantirenko, kuri ilgokai nesutiko su savivaldybės siūlymais mainais perimti jos namą.
Jo vietoje šiuo metu stovi Liepų ir Mokyklos gatvių viadukas.
Su savivaldybe derėjosi ir kitos gyventojų šeimos.
Tačiau ne visi gyventojai stojo į kovą. Daugelis sutiko su mainais ir persikraustė į Liepojos gatvėje jiems pastatytus namus.
Be laikinai naudotis suteikto buto Minijos gatvėje, V.Kalantirenko kaip kompensaciją gavo du 277 tūkst. litų vertės butus.
Vienas – keturių, kitas – vieno kambario. Abu jie – istorinėje miesto dalyje.
Be to, už du septintadalius gyvenamojo namo Skerdyklos gatvėje, garažą ir želdinius mainais tuomet suteiktos 490 tūkst. litų vertės negyvenamosios komercinės paskirties patalpos centrinėje Klaipėdos gatvėje.
Taip pat miesto taryba padengė visas persikraustymo bei su patalpų keitimu susijusias notarines ir tarpininkavimo paslaugų išlaidas.
"Visa ši istorija su V.Kalantirenko miestui kainavo tikrai labai daug. Tačiau praėjo 19 metų, kaip toliau viskas vystėsi, aš nežinau. 2001-ųjų kovo 1 dieną tapau ministru pirmininku ir nebebuvau Klaipėdos meras. Bet taip, šių namų išpirkimo klausimas tuo metu buvo itin triukšmingas. Tai man labai daug nervų kainavo", – prisiminė dabar Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
767 tūkst. litų – tiek tąkart miestui kainavo dviejų septintadalių V.Kalantirenko gyvenamojo namo išpirkimas Skerdyklos gatvėje.
Išleisti biudžeto milijonai
Kiek iš viso uostamiesčio biudžetui kainavo visų šioje vietoje gyvenusių gyventojų iškėlimas, Klaipėdos savivaldybės darbuotojai net nebepamena.
Vieni įvardija milijoną, kiti mano, jog realiai tai kainavo du ar tris milijonus litų.
Esą iškeldinti reikėjo ne vieną šeimą, o jos įsikūrė sublokuotuose namuose Liepojos gatvėje, kurie tuomet buvo ką tik pastatyti.
Nuo Liepų gatvės viaduko statybų pradžios iki šių dienų uostamiesčio savivaldybėje pasikeitė ne viena politikų kadencija.
Dienraščio "Klaipėda" atliktas žurnalistinis tyrimas atskleidė įdomių faktų, kurie byloja, kaip buvo tvarkomasi su valstybei atitekusia nuosavybe.
Aiškėja, jog, praėjus keleriems metams po privačių gyventojų namų išpirkimo, o tiksliau – mainų už jų nuosavybę įvykdymo, patyliukais Klaipėdos nuosavybe tapę objektai buvo privatizuoti.
"Kas dabar pasakys, kaip ten buvo – laikai seni, o daugybė darbuotojų savivaldybėje jau pasikeitę. Miestas tikrai brangiai sumokėjo už pastatus, kuriuos buvo privalu nugriauti. Šalia viaduko neturėjo likti nė vieno gyventojo, toks buvo reikalavimas, kitaip nebūtų buvę įmanoma pripažinti viaduką tinkamu naudoti", – skandalingą istoriją prisiminė Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė.
Gatvės nėra, turtas liko
Šiuo metu uostamiestyje Skerdyklos gatvė nebeegzistuoja, tačiau nuosavybė, esanti joje, tebėra registruota ir turi šios gatvės adresą.
Realiai tai yra pieva ir medžiais apželdinta apvali erdvė šalia Liepų ir Mokyklos gatvių viaduko.
Tai yra vadinamosios dobilo formos sankryžos vidinė dalis, esanti tarp nuovažos į Priestočio gatvę ir Liepų gatvės.
Šiuo metu čia yra suformuoti du sklypai.
1-uoju Skerdyklos gatvės numeriu pažymėtas sklypas vis dar priklauso Klaipėdos savivaldybei, o štai Skerdyklos g. 3 adresu registruotas sklypas jau yra patekęs į privačias rankas.
Pastatus griovė už miesto lėšas
"Tuo metu buvo galima vykdyti mainus. Už pastatus, kurie čia stovėjo, gyventojams buvo suteikti sublokuoti namai Liepojos gatvėje. Skerdyklos g. 1 sklypas yra neišformuotas, jis priklauso miestui, o apleisti pastatai, kurie čia buvo, jau yra nugriauti", – prisiminė R.Gružienė.
Iš tiesų, tarp Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimų galima rasti 2011 m. priimtą nutarimą nugriauti 1-uoju numeriu pažymėto 135,5 kv. m ploto gyvenamąjį namą su kiemo statiniais.
Tuo metu sprendime net buvo užfiksuota, jog šis gyvenamasis namas patenka į Priestočio gatvės sanitarinę apsaugos zoną.
Klaipėdos miesto valdyba 1996 m. patvirtino teritorijos Priestočio gatvės tęsinyje iki viaduko Liepų gatvėje ir Trilapio gatvės Klaipėdoje detalųjį planą.
Jame nurodyta, kad į tiesiamo Priestočio gatvės tęsinio iki viaduko Liepų gatvėje trasą patenkantys statiniai turi būti nugriauti.
Kartu buvo griaunamas ir kitas pastatas Birutės gatvėje. Taryba šiems darbams skyrė 125 985 litus.
Sklypas – iš varžytinių
"Šalia esantis Skerdyklos g. 3 pastatas stovėjo, tikėtina, ant valstybinės žemės. Tačiau kaip ten nutiko, jog pastatas liko nenugriautas, neaišku. Gyventojai buvo iškelti, o Visuomenės sveikatos centras pasirašė viaduko tinkamu naudoti aktą. Savivaldybės privatizavimo komisija kažkokiu būdu nusprendė tą pastatą privatizuoti ir šis buvo pateiktas privatizavimo komisijai. Jį įsigijo privatūs asmenys, po to veikiausiai kažkas įvyko, o šiuo metu sklypą valdantys privatūs asmenys yra tretieji savininkai", – objekto privatizavimo istoriją prisiminė R.Gružienė.
Visa ši istorija sudomino ne tik žurnalistus, bet ir įvairių institucijų valdininkus tik tuomet, kai paaiškėjo, jog 6,4 a sklypą šią vasarą iš varžytinių įsigijo uostamiestyje žinoma projektuotojų įmonė "Danės projektai".
Realiai šiame sklype nematyti jokio statinio, tačiau, Registrų centro duomenimis, šis privatus sklypas yra su gyvenamuoju namu.
Šiuo metu jau net yra parengtas projektas. Viaduko žaliojoje zonoje suprojektuota statyti autoservisą ar kitą komercinį objektą.
Pastatas turėtų atsirasti toje pusėje, kur šiuo metu yra iš gėlių suformuotas užrašas LT 100.
Negali būti. Nejuokaukite, ten bus pastatas? Sankryžoje?
"Negali būti. Nejuokaukite, ten bus pastatas? Sankryžoje?" – kvatodama stebėjosi Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjo patarėja Genovaitė Paulikienė.
Statys autoservisą?
Autoservisą su automobilių stovėjimo aikštele verslininkai panoro pastatyti taip, kad viena jo siena atsirastų tiesiai ant jų sklypo ribos, o tai sukėlė klausimų Klaipėdos savivaldybei.
"Mes sutikimo nedavėme. Gavome planuotojų laišką su raginimu pakeisti nuomonę", – prasitarė R.Gružienė.
Aiškėja, jog šioms statyboms nepritaria ir Nacionalinė žemės tarnyba.
Žurnalistams mėginant išsiaiškinti, kokiu būdu valstybei priklausęs turtas tyliai perėjo į privačias rankas, paaiškėjo, jog Nacionalinėje žemės tarnyboje net nėra sukaupta jokių dokumentų, susijusių su šiuo sklypu.
"Aš taip pat mėginau visur ieškoti. Ir nežinau, ar rasime? Kokiu būdu prie šio pastato buvo suformuotas sklypas ir viskas buvo privatizuota, man nėra aišku. Gal Turto skyrius turi privatizavimo dokumentus?" – klausė R.Gružienė.
Turto skyriaus vedėjo patarėja G.Paulikienė tik gūžčiojo pečiais ir aiškino, jog šio sklypo istorijos dokumentų nėra.
"Gal archyvas ką nors turi?" – klausimu į klausimą atsakė G.Paulikienė.
Informacija – po užraktu
Kas įsigijo apleistą pastatą Skerdyklos gatvėje savivaldybės rengto privatizavimo metu, esą neįmanoma sužinoti, nes pati savivaldybė buvo reorganizuota.
Po šios mįslingos privatizacijos įvyko kitas sandoris – privatūs asmenys sudarė sklypo, tuo metu priklausiusio Lietuvos Respublikai, pirkimo–pardavimo sandorį.
Tačiau šis pirkimas vyko jau kituose valstybiniuose namuose – Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje.
Mėginant rasti mistinį privatizavimo dokumentą, žurnalistai įsitikino, jog šiuo metu veikianti valstybinė sistema ne tik itin palanki neaiškių darbų iniciatoriams, bet net ir dangsto tokius veikėjus.
Nusiuntus prašymą surasti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, kuri šiuo metu jau išformuota, turėtą valstybinės žemės pardavimo dokumentą, Klaipėdos regioninis valstybės archyvas atsakė, jog nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių nesaugo, nebent tai būtų informacija, susijusi su sovietiniu laikotarpiu iki 1992 m.
Paklausus, kas saugo apskričių administracijų dokumentus, paaiškinta, kad tai perduota Valstybės archyvui, tačiau esą saugomi tik apskričių viršininkų įsakymai ir vidaus tvarkos dokumentai.
Klaipėdos regioninis valstybės archyvas pažymėjo, jog, net ir nurodžius konkrečią datą, apskrities viršininko įsakymo paieška trunka 20 darbo dienų, už paslaugą sumokant 7 eurus.
Labai panašiai nutiko ir po kreipimosi į Registrų centrą.
Šiuo metu ši valstybės įmonė žurnalistams leidžia susipažinti tik su duomenų bazės dalimi.
Pavyzdžiui, visuomenės informavimo tikslais Registrų centras neleidžia žurnalistams matyti, kas ir kokiu metu sugebėjo įregistruoti pirmąją nuosavybę, esančią Skerdyklos g. 3.
Pardavimas kelia klausimų
Toliau aiškintasi, kokiu būdu už valstybės pinigus išpirkta nuosavybė virto privačiu objektu.
Pažymėtina, jog šiuo metu šalia Liepų gatvės viaduko kaip tik pardavinėjamas panašus sklypas, už kurį pardavėjai prašo 120 tūkst. eurų.
Kiek bus vertas sklypas su parengtu ir galbūt suderintu projektu autoserviso statybai, sunku nuspėti, tačiau tikrai įmanoma, jog suma bus kur kas didesnė, nei kitapus gatvės esančio sklypo.
"Beje, tuo metu šis sklypas buvo priskiriamas nekilnojamojo turto kultūros vertybių teritorijai. Čia iš viso buvo draudžiama pardavinėti sklypus, todėl tikėtina, jog pastatas buvo privatizuotas tik su valstybinės žemės nuoma", – pastebėjo R.Gružienė.
Be to, anuomet valstybei priklausantis turtas buvo privatizuojamas tam tikra tvarka, pagal Vyriausybės nutarimą.
Visoje šalyje išsibarsčiusio valstybinio ar savivaldybės valdomo turto pardavimo sąrašuose pavyko aptikti 2003 m. sausio 9-osios Privatizavimo komisijos pritarimą projektui Skerdyklos g. 3 esantį apleistą gyvenamąjį pastatą parduoti viešo aukciono būdu.
Iš dokumentų matyti, jog savivaldybės nuosavybės teise valdytas negyvenamas pastatas su garažu ir šiam objektui priskirtu 6,4 a žemės sklypu parduodamas už pradinę 47,2 tūkst. litų sumą.
Aukciono metu šio objekto kaina pakilo vos iki 61 150 litų.
Buvęs meras pamena ne viską
Tuo laikotarpiu, kai Skerdyklos g. 3 nekilnojamasis turtas buvo privatizuotas, Klaipėdos meras buvo Rimantas Taraškevičius.
Istorija, kurią narpliojo žurnalistai, buvusį miesto vadovą itin nustebino.
"Oho! Ant kalniuko, ant to šlaito nori autoservisą statyti? Labai įdomu. Mes savo sklypą pardavinėjome aukcione? Kada sklypą suformavo? Tai aš meravau?" – klausydamas valstybinio turto pardavimo istorijos, klausimus bėrė R.Taraškevičius.
Jis tikino, jog viaduko statybai reikalingų sklypų pirkimą atsimena visi miesto politikai, tačiau kokiu būdu įgytas valstybinis turtas buvo parduotas, nepamena niekas.
"Jei savivaldybė būtų suformavusi sklypą ir leidusi parduoti jį autoserviso statybai, gal būtų gerai uždirbusi? Tuomet nekiltų klausimų. Tačiau vis tiek miestas kažkiek uždirbo. Juk buvo išleisti pinigai gyventojų iškeldinimui, tikėtina, jog sklypą nuspręsta parduoti viliantis, jog aukcione gauta suma padengs išlaidas", – paaiškino R.Taraškevičius.
Tačiau buvęs meras tikino nepamenantis tikslių šios istorijos detalių.
Sklypą pirko politikės dėdė
Dienraščiui pavyko išsiaiškinti, kas vis dėlto tapo pirmuoju šio sklypo savininku. Ir šie duomenys gali nustebinti.
2003 m. spalio 17-ąją valstybės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi sklypo savininku tapo Rolandas Bilotas, dabartinės Seimo narės Agnės Bilotaitės dėdė.
Tiesa, pati parlamentarė su šiuo sandoriu tikrai neturi nieko bendra.
A.Bilotaitė šiandien yra garsenybė, tačiau 2003-iaisiais ji dar net negalvojo apie politikės karjerą.
Mergina tais metais savo gyvenimo kelią pradėjo dalyvaudama "Mis Klaipėda 2003" rinkimuose ir tapo "Mis foto".
Tuo metu A.Bilotaitei tebuvo 21-eri.
Aukcione įsigijęs buvusį gyvenamąjį 194 kv. m pastatą, garažą, R.Bilotas dar išsipirko ir 6,4 a valstybinės žemės sklypą.
Tad kiek Klaipėdos miestas gavo už šį objektą?
Aiškėja, jog grašius – 27 466 litus (apie 7,9 tūkst. eurų).
Kiek brangiau buvo mokėta už žemę, esančią po šiuo pastatu – 33 684 litus (apie 9,7 tūkst. eurų).
Ši suma atiteko ne miestui, o Valstybės turto fondui.
Už gimines neatsako
Paklausta, ar jai žinoma, kokiu būdu jos dėdė įsigijo valstybinės žemės rėžį, A.Bilotaitė atsiduso.
"Su giminėmis bendrauju fragmentiškai, net nežinau, ką ir kur kas perka. Tačiau aš suprantu, tokia jau politiko duona, tenka atsakyti ir už gimines, ir už tėvus. Dabar man teks išsiaiškinti visos mano plačios giminės klausimus. Pamenu istoriją, kaip buvo išpirkinėjami gyventojų būstai. Pardavė atgal? Mane nustebinote", – neslėpė Seimo narė.
A.Bilotaitė patikino, jog jos jau nebeglumina valdininkų požiūris nei į valstybės turtą, nei į valstybines lėšas.
"Aš nesuprantu, kaip taip galima? Jei buvo aukcionas, nebuvo piktnaudžiaujama, ir viskas vyko teisėtai. Bet bent jau reikia pasistengti, jog brangiai pirktas turtas pusvelčiui nebūtų paleistas. Atrodo, jog savivaldybėje – visiškas chaosas, visiška netvarka, pasielgta nešeimininkiškai. Į valstybės turtą žiūrima kaip į niekieno. Tai yra pagrindinė valstybės bėda – pinigus leidžiame neefektyviai, negalvojama, kaip gauti maksimalios naudos. Būtent dėl to mes taip skurdžiai gyvename", – patikino A.Bilotaitė.
Jau leido projektuoti įvažą
Tačiau ši istorija dar nepriartėjo prie finišo. Finalas, matyt, gali tapti dar vieno žurnalistinio tyrimo objektu.
Naujieji sklypo savininkai demonstruoja ambicingus planus ir, panašu, tiki, kad autoservisas ar kitas prabangus komercinis statinys vis dėlto išdygs viaduko papėdėje.
Pastato planuotojai kreipėsi į Klaipėdos savivaldybės Saugaus eismo komisiją, prašydami suderinti eismo organizavimo schemą į jų sklypą.
Paprastai tariant, norima į prie viaduko esančią apvalią erdvę įrengti kelią. Siūloma įvažą tiesti nusileidimo nuo viaduko kryptyje, įrengiant papildomą lėtėjimo zoną.
Saugaus eismo komisija šiai minčiai pritarė, nors, pavyzdžiui, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktorius Jonas Pilipavičius pareiškė, jog pamena gyventojų iškeldinimo istoriją ir, jo manymu, ši vieta netinka nei gyventi, nei dirbti.
Sprendimą kritikavo ir Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda bei Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.
Tačiau komisijos dauguma nusprendė, jog įvažą bus galima rengti.
"Mano galva, tai yra pats idiotiškiausias sprendimas, koks tik gali būti. Kas yra viadukas? Pažiūrėkite apibrėžimą? Tai yra dobilo formos sankryža, šiuo atveju – pusės dobilo. Tai reiškia, jog vidinė erdvė taip pat yra sankryža. Pastatus sankryžoje statysime? Mes, miestas, kažkada iškėlėme gyventojus, davėme jiems butus, o kažkas paėmė ir privatizavo likutį ar pamatus, nežinau, kaip įvardyti, ir ruošiasi statyti kažką? Aš negaliu suvokti – paradoksų paradoksas", – tikino K.Macijauskas.
Beje, K.Macijauską nustebino tai, jog Saugaus eismo komisijos protokole nėra net įrašyti jo prieštaravimai šiam projektui. Argumentai – taip pat.
"Kaip galima sankryžoje statyti namus? Tegul atsako Saugaus eismo komisijos pirmininkas Olegas Mariničius", – pyktelėjo K.Macijauskas.
O.Mariničius tikino, jog jis čia niekuo dėtas, komisija svarstė, tarėsi, išsakė prieštaravimus, bet nubalsavo taip, kaip nubalsavo.
Sklypą ir vėl reikėtų išpirkti?
Nors pats K.Macijauskas neslėpė įsiūčio dėl visos šios istorijos ir tikino, jog ją pradėjo knaisioti dar gerokai anksčiau nei žurnalistai, ant šio sklypo privatizavimo dokumentų matyti ir jo parašas.
"Pamenu viena, po savivaldybę anuomet vaikščiojo dizaineriai ir aiškino, jog prie viaduko norėtų statyti reklaminį stendą, norėtų nuomoti tą teritoriją. Prieš stendą aš neturiu nieko, gali jis čia būti. O kokios problemos? Apie jokius pastatus nebuvo kalbama. Aš esu prieš juos ir dabar tai galiu drąsiai pasakyti", – įtikinėjo K.Macijauskas.
Paklausus, kodėl buvo nuspręsta parduoti žemės sklypą, įsiterpusį tarp dviejų valstybinių sklypų, K.Macijauskas negalėjo atsakyti.
"Aš žemės nevaldau ir nepardavinėju jos. Turto skyriuje reikia klausti. O kas sudarinėjo sąrašus objektų, tinkamų privatizuoti? Mes visi dabar esame įkaitai visos šios situacijos", – tikino K.Macijauskas.
Tuo momentu, kai R.Bilotas pirko miesto ir valstybės turtą, savivaldybės Turto departamento direktorė buvo Danguolė Netikšienė.
Išgirdusi žurnalistų klausimą, valdininkė įpyko.
"Iš kur aš galiu žinoti? Šitiek metų praėjo", – emocijų nevaldė D.Netikšienė.
Visoje šioje istorijoje sunkiai renkant galus, K.Macijauskas pakartojo ir kitų kalbintų valdininkų frazę.
Kaip pirkome, visi pamena, o kaip pardavėme – niekas.
"Kaip pirkome, visi pamena, o kaip pardavėme – niekas. Jei jau taip nutiko, kaip nutiko, gal išsipirkti reikia atgal tą sklypą? Absurdiškesnio reikalo nesu matęs", – rėžė K.Macijauskas.
Komentaras
Valentinas Lucenko
Įmonės "Danės projektai" atstovas, projekto vadovas
Mes sklypą įsigijome varžytinėse, net nežinojome iš ko. Kaip? Politikės giminaitis – savininkas? Aš to nežinau. Mes tuo nesidomėjome, žiūrėjome į teritorijų planavimo dokumentus ir matėme teisėtą būdą, kaip visa tai realizuoti. Šis sklypas yra komercinės paskirties, o greta esantis savivaldybės sklypas – inžinerinės infrastruktūros. Taip, jame nėra namo, nors dokumentuose jis yra. Taip nutiko, jog nebuvo atlikti kadastriniai matavimai ir nebuvo kreiptasi dėl statinio išregistravimo. Nugriovus pastatą, reikia atnaujinti sklypo planą ir kreiptis į Registrų centrą. Tokios procedūros nebuvo padarytos. Kodėl kažkas to nedarė, nežinau. Gyvenamasis namas egzistavo tik popieriuje. Bendrajame miesto plane nėra čia numatyta gyvenamoji statyba, ten numatyta komercinė paskirtis. Kai pirkome sklypą, antstolio žyma buvo, jog pastatas nugriautas. Bet tai nieko nekeičia. Mes sklypo paskirtį jau pakeitėme. Yra Lietuvoje pavyzdžių, kai objektai pastatomi tokiose vietose. Pavyzdžiui, Klaipėdos rajone, prie visiems gerai žinomos degalinės Palangos plente, yra pastatyti pastatai viaduko teritorijoje. Tai nieko nekeičia, ar sankryža vienokios formos, ar kitokios. Aš manau, jog mes pagražinsime šią vietą. Planuojame tokį pastatą, kuris būtų kuo išraiškingesnis, kaip skulptūra. Mes matome tokią viziją, nebūtinai tai autoservisas, gali būti komercinis pastatas.
Visų gyventojų pinigai – išlaikytiniams 14
