Kas antras – statybose
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Kauno skyriaus vedėjas Adas Baliukevičius pasakojo, kad Kaunas šiuo aspektu niekuo neišsiskiria iš kitų šalies regionų. „Beveik kas antras tikrinimas vyko statybose, ir kas antras inspektorius, tikrinęs statybvietes, rasdavo nelegaliai dirbančių darbuotojų.
Įvertinant tai, kad Kaune statybų yra daug, nelegalaus darbo problema tikrai egzistuoja“, – teigė vedėjas. Nelegaliais darbuotojais, kaip pastebėjo A.Baliukevičius, įpratusios naudotis smulkios bendrovės arba gyventojai, pageidaujantys itin pigių namo statybos, renovacijos paslaugų, apdailos darbams samdantys mokesčių mokėti nenorinčius meistriukus.
VDI inspektorių Kauno regione nustatytų nelegaliai dirbusių daugiau kaip pusę sudaro fiziniai asmenys, neįsigiję verslo liudijimo arba kitaip neįforminę savo veiklos. Pagal išaiškinamų nelegalių darbuotojų skaičių po statybų sektoriaus – autoservisai, žemės ūkis, maitinimo įstaigos.
A.Baliukevičius pasakojo, kad patikrinimų metu nustatyta, jog nelegaliai dirba ir nepilnamečiai, ir pensinio amžiaus žmonės.
Apgaulingas įspūdis
„Darbuotojams atrodo, kad jie gauna didesnį darbo užmokestį, nei gautų dirbdami legaliai. Darbdaviai mano, kad nemokėdami mokesčių neva sutaupo“, – apie tai, kodėl kai kurie gyventojai renkasi dirbti nelegaliai, o darbdaviai naudojasi jų paslaugomis, kalbėjo A.Baliukevičius. Anot jo, yra pasitaikę asmenų, kurie kelis kartus per metus nustatomi nelegaliai dirbantys.
Vieni jų atvykus inspektoriams bėga, kiti vengia kalbėti, bando nuslėpti savo tapatybę, aiškina, kad dirba pas draugą, pas pažįstamą, galvojo, kad tai nelaikoma darbu. Kiti pripažįsta, kad dirbo nelegaliai. Teisinasi, kad veiklos neįteisino dėl sunkios finansinės padėties.
„Atsižvelgdami į 2018 m. rezultatus, kitais metais Kauno regione tikrinsime dar dažniau. Statybų nemažėja, matome, kad nelegaliam darbui reikia skirti dar daugiau dėmesio“, – dėstė vedėjas.
Daug informacijos apie nelegalaus darbo atvejus, kuri vėliau pasitvirtina, inspektoriai sužino iš aktyvių piliečių. Arba pasitaiko, kad į inspekciją kreipiasi nukentėję darbuotojai ir tuomet atlikus patikrinimą nustatoma ir nelegalaus darbo faktų.
Susirgus, susižalojus – be išmokų
Pagal ekonomistų skaičiavimus, jeigu Lietuvoje nebūtų toleruojamas šešėlis taip, kaip Švedijoje, pensijos galėtų daugiau nei padvigubėti, išmokos vaikams padidėtų 10–18 kartų, o sveikatos apsaugai galėtų būti skirta dvigubai daugiau pinigų.
Šešėlinėje ekonomikoje šiuo metu esančios milijardinės lėšos leistų užtikrinti didesnes senatvės pensijas, geresnę sveikatos apsaugą ir net perkamų prekių kokybę.
„Sodros“ Kauno skyriaus direktorė Jurgita Bumbulienė atkreipė dėmesį, kad net kas ketvirtas pensinio amžiaus sulaukęs gyventojas neturi sukaupęs būtinojo darbo stažo. Prie to, anot pašnekovės, prisideda tai, kad nemažai žmonių dirba nelegaliai arba dalį atlyginimo gauna vokelyje, tai yra oficialiai, pavyzdžiui, nurodoma, kad uždirba net mažiau nei minimali mėnesio alga (MMA). Nuo mažesnės sumos skaičiuojami mažesni mokesčiai, tačiau nepasiekiant MMA mažėja kaupiamasis darbo stažas.
Nelegaliai dirbantis žmogus negaus išmokų įvykus nelaimingam atsitikimui, ligos atveju ar gimus vaikui, negalės gauti paskolos banke ar pasinaudoti išperkamąja nuoma, o iš dalies dirbantis šešėlyje išmokas, paskolas gaus kur kas mažesnes, senatvėje gaus mažesnę pensiją.
Jeigu bus nustatyta, kad darbuotojas dirba nelegaliai arba individualiai, neregistravęs šios veiklos, bus mažinamos arba naikinamos jo gaunamos socialinės ir nedarbo socialinio draudimo išmokos bei kompensacijos. Todėl nukentės ir šeima.
Sužalojimų darbe, deja, pasitaiko. Pavyzdžiui, medienos įmonėje nelegaliai dirbusiai moteriai buvo sužalota ranka. „Ji teigė, kad nelaimė įvyko pirmą jos darbo dieną, tačiau kai neįforminti dokumentai – tai jau nelegalus darbas. Pirma diena darbe – vienas dažnesnių pasiteisinimų, tačiau tai nėra švelninanti aplinkybė. Bandytume spėti, kad tai buvo ne pirma sužalotos moters pirma darbo diena, tačiau ji pati teigė priešingai, o mums daugiau dirbtų dienų įrodyti nepavyko“, – aiškino A.Baliukevičius ir įvardijo dar skaudesnį atvejį, kai Kauno regione žemės ūkyje nelegaliai dirbęs nepilnametis darbe žuvo.
J.Bumbulienė patikslino, kad sužalojimo atveju specialios išmokos darbuotojui priklauso, jeigu pavyksta įrodyti, kad taip nutiko darbo metu darbo vietoje, net jeigu dirbta nelegaliai.
Atsižvelgdami į 2018 m. rezultatus, kitais metais Kauno regione tikrinsime dar dažniau.
Slepia darbdavius
Nustačius, kad gyventojas nelegaliai dirbo įmonėje, ji būna priversta sumokėti mokesčius, darbuotojas gali išsireikalauti išmokėti jam atlyginimą, jeigu įmonė nesutinka to padaryti geruoju. Tačiau pasitaiko, kad darbdavys dingsta, darbuotojas lieka ir be socialinių garantijų, ir be darbo užmokesčio.
Nelegalios individualios veiklos atveju susimokėti mokesčius valstybei yra darbuotojo pareiga.
„Atsižvelgiant į tai, kiek ir kokių nusiskundimų šiemet gavome, aišku, kad mažėja visuomenės tolerancija nelegaliam darbui. Asmenų, dirbančių nelegaliai, manau, nedaugėja, tačiau daugiau informacijos apie juos pasiekia viešumą“, – teigė VDI atstovas.
Nelegaliai dirba ir nepilnamečiai, ir pensinio amžiaus žmonės. Tarp nelegaliai dirbusių – nemažai ir trečiųjų šalių piliečių. „Patikrinimų metu jie pasisako dirbantys nelegaliai individualiai. Tikėtina, kad slepia darbdavius, kad galėtų pas juos darbuotis ir toliau, gali būti, kad tikisi, jog jie padės legalizuotis“, – pasakojo A.Baliukevičius.
Norintiems išvengti nelegalaus darbuotojo statuso ne savo noru jis patarė atkreipti dėmesį, kad ne vėliau kaip pirmosios darbo dienos išvakarėse būtų pasirašyta darbo sutartis dviem egzemplioriais. Ant jų abiejų turi būti ir darbuotojo, ir darbdavio atstovo parašai, sutarties sudarymo data, turi būti nurodytos darbo apmokėjimo sąlygos, darbo laikas, funkcijos, konkreti darbo vieta.
„Jeigu darbdavys vengia atiduoti vieną sutarties egzempliorių – vadinasi, kažkas yra ne taip“, – perspėjo A.Baliukevičius.
Mažėja pasitikėjimas ir gerovė
Nelegalus darbas kenkia ir verslui. Sąžiningas verslas dėl nelygių konkurencinių sąlygų patiria nuostolių. Mažėja sąžiningo, mokančio mokesčius, verslo galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nes nelegalų darbą naudojančios įmonės gali pasiūlyti mažesnę kainą, dėl mažėjančio pelno mažėja ir galimybės didinti darbuotojų darbo užmokestį, gerinti darbo sąlygas, darbuotojai nesuinteresuoti dirbti našiau, produktyviau, veiksmingiau.
Nelegalus darbas stabdo ekonomikos augimą, mažina valstybės ir savivaldybių biudžetus, mažiau lėšų gauna tokios kiekvienam svarbios sritys kaip Valstybinė ligonių kasa, socialinės paramos, įvairių socialinių ir nedarbo socialinio draudimo išmokų bei kompensacijų fondai, švietimas, sveikatos apsauga, viešoji tvarka, kultūra ir pan. Mažėja ir visuomenės pasitikėjimas valstybe, didėja emigracijos mastai.
