– Pradėkime nuo statistikos. Ar mūsų darbdaviai atsakingi, ar laikosi darbo tvarkos taisyklių, darbo kodekso ir išmoka laiku atlyginimus?

– Yra įvairių atvejų ir, žinoma, darbo užmokestis yra ta tema, kuri yra skaudžiausia, jeigu jis yra nemokamas. Tikrai yra nemažai atvejų, kai darbuotojai kreipiasi į Darbo ginčų komisijas, prašydami išreikalauti jų darbo užmokesčio.

– Kiek buvo tokių prašymų?

– Pernai buvo apie 74 proc. prašymų, susijusių būtent su darbo užmokesčio išieškojimu. Jeigu iš viso mes turėjome apie 7 tūkst. prašymų, juose yra apie 16 tūkst. reikalavimų iškeltų, tai, sakykime, apie 11 tūkst. reikalavimų buvo konkrečiai dėl darbo užmokesčio išieškojimo.

– Kokie tai yra sektoriai? Nes dažniausiai mes žiūrime į tokius verslus, kaip statybos, kur reikia dirbti fizinį darbą, ten bandoma nesumokėti žmonėms atlyginimo. Biure dirbantis darbuotojas turbūt retai kreipiasi į Darbo ginčų komisiją?

– Statistika vis tik rodo, kad dažniausiai ginčai kyla būtent statybos ir transporto sektoriuje. Tačiau pasitaiko ir iš biuro, ir iš įvairių sektorių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ką galite pasakyti apie tendencijas? Keičiasi patys sektoriai ar jie tokie patys lieka? Ar tų prašymų skaičiai auga? Nes turbūt mes čia galim pažiūrėt į COVID-19 laikus, kai darbdaviams buvo tikrai sudėtinga ir turėjo įvairiausių iššūkių. Ar dabar grįžtam į tą laiką ar visgi mažiau turim ginčų?

– Iš tiesų tendencija išlieka labai panaši. Turbūt turim daugiau besikreipiančių, bet daugiau žmonių sužino apie Darbo ginčų komisiją. Skaičiai nėra labai ženkliai pakitę. Tačiau būtent ta tendencija, kad daugiausiai prašymų yra susiję su darbo užmokesčiu jau daug metų išlieka ta pati.

– Kaip visa tai atrodo? Na, tarkime, turime statybininką, kuris negavo darbo užmokesčio. Ar jis laukia, ar greitai kreipiasi į Darbo ginčų komisiją? Kaip atrodo pats procesas? Kaip yra sprendžiamas ginčas?

– Procesas vyksta kreipusis darbuotojui, užpildžius prašymą. Darbuotojas neturėtų per ilgai laukti, kad nepraleistų nustatyto termino. Darbo ginčų komisija gavusi prašymą kviečia abi šalis į posėdį ir nagrinėjamas ginčas. Įvertinus visas faktines aplinkybes, visus įrodymus, priimamas sprendimas.

– Koks tai yra sprendimas? Kieno naudai pasibaigia ginčas?

– Iš tiesų didžioji dauguma tokių prašymų 2023 m. buvo patenkinti. Taip pat nemažai tokių prašymų pasibaigia ir šalių susitarimu, taikos sutartimi, kai pasiekiamas tas tikslas, kad šalys susitaiko, atranda sprendimus. Nemažai prašymų atsiima iki ginčo nagrinėjimo dienos, kas simbolizuoja, kad šalys turbūt irgi susitaikė, išsprendė tą klausimą.

– Galbūt išsigąsta darbo inspektorių?

– Na, darbo inspektorių turbūt nėra ko bijoti, procedūra nėra skausminga ir sudėtinga. Tikrai šalys kreipiasi, žino, kur kreiptis, neabejoja ir pateisina lūkesčius.

– Pagal kokias sutartis dirba tie darbuotojai? Ar tai yra pilna darbo apskaita, ar valandinė? Galbūt jie dirba pagal individualią veiklą ir taip pat kreipiasi? Kur ta rizika didžiausia?

– Į Darbo ginčų komisiją gali kreiptys asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį. Tačiau, be abejo, turbūt sudėtingiausias apskaičiavimas yra tada, kai yra valandinis užmokestis, kai yra kažkokių nukrypimų nuo darbo laiko, viršvalandžių ir pan. Tai jeigu mes nekalbam apie tą atvejį, kai užmokestis yra nemokamas visiškai, o kalbam apie tai, kai yra kažkokių skaičiavimo nesutapimų, galbūt ir keblu apsiskaičiuoti kartais.

– Kokie būtų jūsų patarimai tiems, kurie galbūt pakliuvo į tokią situaciją ar gali susidurti su tuo ateityje? Ką reikia daryti, kaip ginčų komisijoje atstovėti save, nes darbdavys taip pat turi savo įrodymų ir bando įrodyti savo tiesą?

– Svarbiausia, pasirašant sutartį, žiūrėti, kas joje parašyta – kad tas užmokestis, kokį šalys sutarė, būtų parašytas sutartyje. Jeigu jau įvyko kažkokia konfliktinė situacija arba galvoja, kad iki galo neišmokėtas užmokestis, pirmiausia kreiptis į darbdavį, pabandyti išspręsti. O jeigu jau problema neišsisprendė, žinoma, nedvejojant kreiptis į Darbo ginčų komisiją

VDI darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė pastebi, kad tokios bylos sudėtingėja – padaugėjo ginčų dėl nekonkuravimo ir konfidencialumo susitarimų, ikisutartinių santykių, psichologinio smurto.

Daugiausia prašymų gauta iš statybų (17 proc.) ir transporto bei saugojimo (17 proc.) įmonių. 

Apie 40 proc. visų reikalavimų buvo išspręsta ieškovų naudai reikalavimus tenkinant visiškai arba iš dalies. 22 proc. (4 proc. daugiau nei 2022 metais) bylų baigėsi taikos sutartimi, o 14 proc. skundų buvo atmesta.

Pernai apie 27 proc. padidėjo priteistos piniginės sumos: Darbo ginčų komisijos priteisė 10,24 mln. eurų, iš kurių 10,09 mln. eurų – darbuotojų, o 0,14 mln. eurų – darbdavių naudai.

VDI teigimu, kaip ir anksčiau, pernai dominavo (apie 74 proc.) reikalavimai išieškoti nesumokėtą darbo užmokestį ir kitas susijusias išmokas. Antroje vietoje, kaip ir 2022-aisiais, – ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.

– Jūs atlikote tyrimą ir išsiaiškinote, kiek Lietuvoje yra opi problema, kad darbuotojai negauna jiems priklausančio atlygio. Ar rezultatai priverčia sunerimti?

– Mes atlikome tyrimą, kad labiau suprastume darbuotojų, kurie negauna darbo užmokesčio, elgesį. O statistika, kodėl mus įtakoja tas tyrimas, tai praeitais metais besikreipiančių asmenų į darbo ginčų komisiją buvo apie 10 tūkst. O šių metų pirmą pusmetį mes jau turime asmenų, kurie kreipėsi į komisiją 6 tūkst. Tai lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu jų yra 20 proc. daugiau. Iš esmės, matom tendenciją, kad tų besikreipiančių asmenų daugėja. Tai mus paskatino atlikti tyrimą, kad suprastume jų elgesį.

– Kokie yra tyrimo rezultatai?

– Yra keletas krypčių, kurias tiriame, o pagrindinė gal va ta žinutė ir dėl ko būtų verta sunerimti, kad 26 proc. apklaustųjų, negavę darbo užmokesčio, linkę nieko nedaryti, linkę problemos nespręsti. Mažoji dauguma kreipiasi į Darbo ginčų komisiją, kita mažoji dauguma kreipiasi į išieškojimo įmones ir advokatus. Tai pasiskirsto tie atsakymai. Bet būtent 26 proc. asmenų yra linkę išvis nieko nedaryti, dėl jų labai ir liūdna.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kalbant apie darbdavius, apie kokius sektorius mes čia galime kalbėti? Ar tai yra tie sektoriai, kuriuos mes dažniausiai esam linkę linksniuoti, sakyti, rodyti tuos, kurie dar turi, kur pasistengti, na, pavyzdžiui, statybų sektorius patenka? Kokie dar sektoriai?

– Iš tikrųjų, ta vieša informacija ir statistika rodo, kad tie pagrindiniai sektoriai t. y. statybų, ką ir paminėjot, logistika ir saugos bendrovės, ir šiais metais labai suaštrėjo pramonės sektorius. Tai įvairūs gamybininkai. Dėl įvairių ekonominių priežasčių, dėl palūkanų, dėl žaliavų pabrangusių, dėl lėtėjančios nekilnojamo turto rinkos mažėja užsakymų. Dabar matom pramonės sektoriuje tokias negatyvias indikacijas.

– Ar aš gerai suprantu, kad tai yra mažesnės įmonės, ne korporacijos? Nes didesnėms įmonėms buvo lengviau tiek Covid-19 metu, tiek dabar, infliacijos laikais. Koks yra įmonės paveikslas?

– Taip, šitas visas įmones Darbo ginčų komisijos tinklapyje galima pamatyti. Jos yra, kaip ir minėjot, labiau tokių mažų kompanijų profilio, iki 10-15 darbuotojų, iki 5 metų veiklos ir pan. Bet yra pasitaikę praktikoje ir didesnių bendrovių atvejų, kai buvo bankrotas ir buvo neišmokėtas darbuotojams atlygis. Bet dominuoja mažesnės ir vidutinės įmonės.

Šiuo metu konsultuojame asmenis, kurie dirba dar iki šiol bendrovėje, kurioje jau šešis mėnesis nėra gavę atlyginimo ir toliau minta pažadais iš darbdavio, kad bus atsiskaityta.

– Kaip atrodo pats procesas? Na, pavyzdžiui, įsivaizduokime, šiandien yra galbūt algadienis, bet atlyginimo aš negavau. Ar jau reikėtų sunerimti, kažkur kreiptis, gal pirmiausia nueiti pas darbdavį ir paklausti, kur mano atlyginimas? Ar verta panikuoti, galbūt grasinti netgi teisininkais?

– Visų pirma, reikėtų prieš einant kalbėti su darbdaviu visada komunikuot ir žinoti, kokie pažadai dalijami. Bet šiaip reikėtų įsivesti į internetą ir pasitikrinti viešai prieinamą informaciją, pažiūrėti, ar nemažėja darbuotojų toje bendrovėje, ar nėra registruotų viešai kažkokių įsiskolinimų kitoms bendrovėms ar tiekėjams. Nes iš to gali jau suprasti tą bendrą įmonės paveikslą, ar kažkas negero darosi. Jeigu galima giliau pažiūrėti, pasiimti finansines ataskaitas praeitų metų, pasižiūrėti, kokie finansai. Bendrauti tikrai reikia, bet po pirmo mėnesio reikėtų neskubėti su išvadom. Bet jau po dviejų mėnesių galima ir teisiškai nutraukti darbo sutartį, jeigu du mėnesius iš eilės negauni atlyginimo. Tai sakyčiau, kad du mėnesiai yra jau labai labai ryškus ženklas, kad įmonė susiduria su sisteminėmis problemomis.

– Tie, kurie kreipiasi, po kokio laikotarpio jie ateina, po kokio laikotarpio užpildo skundą? Ar yra, galbūt, tokių žmonių, kurie net pusmetį dirba, negauna atlyginimo, jo vis tikisi, bet taip ir nesulaukia?

– Tai pagrindinis dalykas, kad dažniausiai vidutiniškai kreipiasi po trijų-keturių mėnesių. Būna ir ilgesnių atvejų. Netgi šiuo metu konsultuojame asmenis, kurie dirba dar iki šiol bendrovėje, kurioje jau šešis mėnesis nėra gavę atlyginimo ir toliau minta pažadais iš darbdavio, kad bus atsiskaityta. Ir netgi jie klausia, ką daryti. Nes morališkai ir psichologiškai yra sunku nutraukti darbo santykius, neturėti darbo, net jei negauni atlyginimo šiai dienai už savo darbą.

– Taigi, kokie būtų patarimai galbūt ir prie televizijos ekranų esantiems žmonėms – galbūt ir jiems vėluoja atlyginimas, galbūt ir jie pusmetį dirba ir negauna algos. Ką reikėtų daryti, kur kreiptis, ar tai sudėtingas procesas, pildyti kažkokias paraiškas? Ar susidurti čia galim su biurokratija?

– Iš tikrųjų, darbuotojų teisės pakankamai gerai ir operatyviai yra saugomos Lietuvoj. Tam ir yra būtent ikiteisminė institucija – Darbo ginčų komisija. Jeigu nėra mokamas atlyginimas, tai visų pirma reikia pabendrauti su darbdaviu, suprasti bendrą situaciją. Jeigu nebendraujat, tai pasitikrinti bent, kad yra visi reikiami įrodymai, algalapis, darbo sutartis, visa kita komunikacija, kuri yra reikalinga. Na, ir tada su tais dokumentais, su banko išrašu, kad negautas atlyginimas, galima kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Labai paprasta forma užpildyti, nieko nekainuoja. Ir komisija padeda apginti teises, duoda vykdomąjį raštą, kur jau galima padėti išieškojimo procesą.

– Ir kaip baigiasi išieškojimo procesas? Ar darbuotojo naudai, ar įmonės? Nes galbūt įmonė bankrutuoja. Aš, kiek žinau, yra taip pat garantinis fondas, netgi jeigu įmonė bankrutuoja, vis tiek darbuotojas gali tikėtis to nesulaukto atlyginimo.

– Taip, esant įmonės bankrotui, įsijungia garantinis fondas ir valstybė sugrąžina žmogui bent jau dalį uždirbtų pinigų iš garantinio fondo.

Seimas antradienį po svarstymo atmetė tai numatančias Darbo kodekso pataisas. Už jų atmetimą balsavo 109 parlamentarai, prieš buvo vienas, o 10 susilaikė.

Dabar šias pataisas iniciatoriai galės tobulinti ir vėl teikti.

Neigiamą nuomonę dėl pakeitimų buvo išsakiusi Trišalė taryba, o Seimo Teisės departamentas teigė, kad pataisos galimai sukeltų neigiamų ekonominių pasekmių darbdaviams.

Darbo ginčus laimėjusiems darbuotojams buvo siūloma iš darbdavio reikalauti padengti advokatų, teisininkų, ekspertizių, laboratorinių tyrimų ar vertimų išlaidas. 

Pataisas teikusi Audito komitete dirbanti socialdemokratė Rasa Budbergytė BNS yra sakiusi, kad tai turėtų paskatinti darbuotojus labiau ginti savo teises, suteikti jiems daugiau galių, jaustis saugiau, o darbdavius atsakingiau žiūrėti į darbuotojų teises.   

Komisijoje ginčai nagrinėjami nemokamai, bet žmogaus išlaidos nekompensuojamos. Jis gali prisiteisti tik bylinėjimosi teisme išlaidas.

„Tai, kad bus trys meno vadovai, ne vienas, Lietuvoje gal šiek nauja ir nežinoma, bet Europoje tai gana dažna praktika, kai teatro kūrybinę programą kuria keletas, trys, o kartais ir daugiau meno vadovų“, – sakė M. Budraitis.

Anot jo, E. Švedkauskaitė ir A. Obcarskas LNDT – ne naujokai, čia dirba jau kelerius metus, puikiai pažįsta teatrą, tik K. Gudmonaitė nėra jame dirbusi.

„Ji duos gerą žvilgsnį iš šalies“, – tvirtino M. Budraitis.

Anot jo, istoriškai nauja ir tai, kad dvi moterys eis meno vadovių pareigas.

LNDT direktorius atkreipė dėmesį, kad naujieji meno vadovai jau yra gimę nepriklausomoje Lietuvoje.

Mums labai svarbu, kad Nacionalinis dramos teatras taptų stiprios kokybės ženklu.

„Pamenu kokiais 2000-aisiais sklandė tokia nuomonė, kad Lietuva galutinai išsivaduos nuo sovietinės praeities liekanų, kai tie žmonės, kurie gimė nepriklausomoje Lietuvoje, stos prie valdžios vairo. Kaip ir dėsninga, kad teatras šiame procese yra pirmas. Manau, tai pirmieji ženklai, kad tas galutinis išsivadavimas prasideda“, – sakė jis.

Trijų režisierių negąsdina, jog dalysis vienomis pareigomis.

„Puikus dalykas, kad esame trise, nes tai leidžia visada dalyvauti teatro procesuose pasiskirsčius darbais, tai reiškia, kad vienas aktyviai kuria, kiti gali pasijungti į procesus čia“, – per spaudos konferenciją tvirtino E. Švedkauskaitė.

Pasak K. Gudmonaitės, jie dirbs kaip komanda, o sprendimus priims demokratiškai.

„Ko gero trys yra labai geras skaičius, dauguma laimi, ketiname demokratiškai priimti sprendimus, ateiname kaip komanda“, – sakė ji.

Naujoji meno vadovų komanda debiutuos sudarydama naująjį Nacionalinio Lietuvos dramos teatro sezono repertuarą.

E. Švedkauskaitės teigimu, jame numatomos septynios premjeros. Planuojama, kad naujus spektaklius statys režisieriai Jo Stromgrenas, Yana Ross (Jana Ros), Gintaras Varnas.

Gruodį žadama atidaryti didžiąją teatro salę. Šiai progai K. Gudmonaitė kuria šiuolaikinę operą „Dalykai, kurių nepasakiau, ir dabar jau per vėlu“. Tai bus LNDT bendras darbas su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru bei „Operomanija“.

„Pamatysime scenoje ir aktorius, ir chorą, ir orkestrą, kalbėsime praradimo, gedėjimo temomis. Tai bus didelis, svarbus ir rimtas kūrinys“, – pasakojo E. Švedkauskaitė.

„Mums labai svarbu, kad Nacionalinis dramos teatras taptų stiprios kokybės ženklu, ketiname kviesti ir jau bendraujame su įsimintiniausiais ir savičiausiais Europos bei Lietuvos režisieriais, jaunaisiais menininkais, kurie dar tik kuria savitą meninę realybę“, – sakė K. Gudmonaitė.

Pasak A. Obcarsko, jų tikslas – kad į teatrą būtų gera ateiti, kad čia apsilankęs žiūrovas nesijaustų, jog iš jo buvo pavogtas laikas.

Gruodį iš LNDT meno vadovo pareigų atleistas režisierius Oskaras Koršunovas. Teatro vadovybė teigė, kad tokiam administracijos sprendimui įtakos turėjo aplaidus tiesioginių meno vadovo pareigų vykdymas bei sistemingos pravaikštos.

Pats režisierius žurnalistams sakė neturėjęs kūrybinės laisvės, prieš jį buvo taikytas mobingas. Menininko teigimu, jis nebuvo kviečiamas į susirinkimus, nedalyvavo sudarant repertuarą.

Atleidimą iš pareigų O. Koršunovas apskundė Darbo ginčų komisijai.

Pasak M. Budraičio, komisija kol kas nėra priėmusio jokio sprendimo. Jis teigė negalvojantis, kas bus, jeigu komisija vis dėlto nuspręstų O. Koršunovą grąžinti į pareigas.

„Gal nereikia bėgti į priekį – kai bus sprendimai, kokia bus situacija, tada ir spręsime“, – teigė jis.

„O. Koršunovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, ginčydamas atleidimą iš darbo. Sprendimo priėmimo diena kol kas nėra žinoma“, – teigiama LNDT BNS atsiųstame komentare.

Pats menininkas anksčiau teigė neketinantis skųsti sprendimo dėl atleidimo, nes nemato prasmės.

Teatras yra teigęs, jog O. Koršunovo atleidimui įtakos turėjo aplaidus tiesioginių meno vadovo pareigų vykdymas bei sistemingos pravaikštos.

LNDT atšaukė ir planuotą O. Koršunovo premjerą pagal H. Ibseno pjesę „Laukinė antis“, ji turėjo įvykti sausį. Tai padaryta įvertinus faktą, jog O. Koršunovas dalyvavo tik pirminiuose pjesės skaitymuose, vėliau nebelankė suplanuotų repeticijų ir nepateikė tokio elgesio paaiškinimo.

Pats režisierius yra teigęs, jog neturėjo jokios laisvės kurti, o prieš jį buvo taikytas mobingas. Menininko teigimu, jis nebuvo kviečiamas į susirinkimus, nedalyvavo sudarant repertuarą.

Anot režisieriaus, iš pradžių tarp jo ir vadovybės vyko bendradarbiavimas, buvo suformuota penkerių metų teatro strategija, tačiau vėliau O. Koršunovas teigia buvęs eliminuotas.

Tokias Darbo kodekso pataisas Seime įregistravo aštuoni socialdemokratai.

Jeigu Seimas jas priimtų, darbo ginčus laimėję darbuotojai galės darbdavio reikalauti padengti advokatų, teisininkų, ekspertizių, laboratorinių tyrimų ar vertimų išlaidas. 

Pasak Audito komiteto narės Rasos Budbergytės, tai turėtų paskatinti darbuotojus labiau ginti savo pažeistas teises, suteikti jiems daugiau galių, jaustis saugiau, o darbdavius atsakingiau žiūrėti į darbuotojų teises.  

„Dabar darbuotojas dažnai net nesikreipia į tą komisiją, galvoja: nieko neišmanau, reikės teisinės konsultacijos, patirsiu išlaidų, nenoriu jų turėti, todėl geriau patylėsiu ir nieko nedarysiu“, – BNS  aiškino parlamentarė. 

„Turime pastiprinti darbuotoją, kad jis prieš darbdavį nebūtų vienas lauke karys. Darbdaviai dažnai piktnaudžiauja: turi įmonės aparatą, kuris jiems dirba“,– pridūrė R. Budbergytė.

Pakeitimai numato, kad kompensacijos būtų mokamos tik tuomet, kai darbuotojas ginče su darbdaviu įrodytų esantis teisus. Patirtas bylinėjimosi išlaidas priteistų pati Darbo ginčų komisija.

Komisijoje ginčai nagrinėjami nemokamai, bet žmogaus išlaidos nekompensuojamos. Jis gali prisiteisti tik bylinėjimosi teisme išlaidas.

Ukrainiečių viltys užsidirbti Lietuvoje buvo sudaužytos. Abu vyrai nuo kovo iki liepos vidurio plušėjo keliuose statybų objektuose Vilniuje: trijų aukštų kotedžuose, fabrike, mokykloje.

Tačiau už sunkų darbą mokykloje ukrainiečiai teigia negavę nė cento.

"Dirbome ir šeštadieniai, ir sekmadieniais, jei reikėdavo. Užsidirbome pinigų, o jų nėra - kišenės tuščios", - pasakoja Nikolajus.

Nikolajus už darbą mokykloje nesulaukė pusantro tūkstančio eurų. Tokios pat sumos negavo ir kartu su juo dirbęs Aleksandras.

Ukrainiečiai pasakoja, kad nuėjo pas dabar jau buvusį darbdavį prašyti pinigų, tačiau buvo išvaryti.

Įmonė aiškina, kad ukrainiečius išprašė, nes jie buvo išvykę į Ukrainą nemokamų atostogų ir įmonės patalpose pasirodė, kai dar turėjo karantinuotis.

Nesulaukę sunkiai uždirbtų pinigų, abu statybininkai iš Ukrainos kreipėsi į Darbo inspekciją.

Ši nustatė, kad darbdavys buvo neteisus ir jį nubaudė, be to, priteisė nesumokėtą algą. Tačiau Darbo ginčų komisija nusprendė, kad įmonė abiems ukrainiečiams nėra skolinga. Dabar užsieniečiams neliko nieko kita, kaip dėl uždirbtos algos bylinėtis teisme.

DGK pateiktuose prašymuose dominavo reikalavimai dėl darbo užmokesčio, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties sąlygų pakeitimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Iš viso jų pateikta daugiau nei 10,5 tūkst. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu DGK pateiktuose prašymuose reikalavimų skaičius išaugo kone 4 tūkst.

Šiemet besikreipiantieji į DGK pateikė dvigubai daugiau reikalavimų dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu (2020 m. – 766 reikalavimai, 2019 m. – 381 reikalavimas), kartu su jais taip pat padvigubėjo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo (2020 m. – 269 reikalavimai, 2019 m. – 137 reikalavimai). Tačiau kaip ir kasmet reikalavimai, susiję su darbo užmokesčiu, sudaro didžiąją dalį (74 proc.) gaunamų reikalavimų.

„Prašymų nagrinėti darbo ginčus kasmet daugėja. Šiais metais, susiklosčius ekstremaliajai situacijai dėl pandemijos bei karantino, prašymų skaičius dar išaugo. Vis tik sakyčiau, jog daugiau žmonių kreipiasi dėl to, kad didėja Darbo ginčų komisijos žinomumas, ir, apskritai, piliečiai drąsiau kreipiasi į institucijas dėl savo pažeistų teisių. Šį rudenį Kaune pradėjo veikti nauja – penktoji – darbo ginčų komisija. Esame pasiruošę priimti visus prašymus ir juos laiku išnagrinėti“, – sako Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė.

Patenkintų ieškovų reikalavimų šiais metais beveik pusantro karto daugiau nei per 2019 m. devynis mėnesius. Iš viso patenkintų, iš dalies patenkintų, pasibaigusių taikos sutartimis ar šalių susitarimais tarpusavyje per ar iki posėdžio reikalavimų bendras skaičius siekia beveik 7 tūkst.

Per tris šių metų ketvirčius DGK priėmė sprendimų dėl daugiau nei 7,8 mln. eurų išieškojimo. Tai beveik 1,7 mln. eurų daugiau lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Darbuotojų naudai nurodyta išieškoti net 7,7 mln. eurų, darbdavių – 88,5 tūkst. eurų.