Kartu su Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisomis ministerija teikia Darbo, Administracinių nusižengimų kodeksų, Statybos, Valstybinio socialinio draudimo ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pataisas.

Po pateikimo už šį įstatymų paketą balsavo 107, 3 parlamentarai susilaikė, balsavusių prieš nebuvo.

Anot įstatymų iniciatorių, šiuo metu darbuotojų sauga ir sveikata statybos sektoriuje užtikrinama nepakankamai.

„Šiuo projektu siekiame išgelbėti apie dvi gyvybes per metus ir apie dešimt žmonių nuo suluošinimo darbe“, – pristatydamas poreikį keisti esamą tvarką Seimo plenarinių posėdžių salėje akcentavo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

Jo teigimu, šiuo metu Lietuvoje pačioms įmonėms nėra nustatyta jokios finansinės atsakomybės už darbuotojo saugos pažeidimus, administracinė nuobauda taikoma tik fiziniams asmenims, dažniausiai įmonės padalinio vadovui. Minimali tokia bauda už pirmą pažeidimą siekia 120 eurų.

„Šiai dienai aprengti žmogų tinkamais darbo rūbais kainuoja brangiau negu susimokėti baudą. Šiandien darbuotojų sauga, sveikata tiesiog neapsimoka ir tokia situacija negali tęstis“, – pabrėžė jis.

Mūsų pasiūlymas, (...) kad būtų ne bauda, bet įmokos į nelaimingų atsitikimų fondą. (...) Šitas fondas yra naudojamas būtent aukų materialinei naštai palengvinti.

 

Anot SADM, pagal dabartinį teisinį reglamentavimą pernelyg ilgai trunka, kol darbovietėje nutikęs nelaimingas atsitikimas ištiriamas ir pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu. Todėl, pasak ministerijos, ir finansinės sankcijos darbdaviui pritaikomos ne iš karto, o tik praėjus vieneriems metams ar daugiau.

Pakeitimais siūloma įpareigoti darbdavius, pažeidusius darbuotojų saugos taisykles, mokėti papildomą vienkartinę išmoką į Valstybinio socialinio draudimo fondą (VSDF). Jos dydis, kaip teigiama, būtų susietas su minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžiu, kuris šiuo metu siekia 924 eurus.

Tai, kaip teigia ministerija, galėtų sudrausminti darbdavius, nes augant MMA didėtų ir papildoma vienkartinė išmoka. Taip pat, anot V. Šiliausko, pagal naują tvarką darbdaviams labiau apsimokėtų rūpintis darbuotojų sauga.

„Mūsų pasiūlymas, (...) kad būtų ne bauda, bet įmokos į nelaimingų atsitikimų fondą. (...) Šitas fondas yra naudojamas būtent aukų materialinei naštai palengvinti, iš šito fondo yra mokamos išmokos aukoms. Ir matome, kad į fondą šiai dienai didžiąją dalį, virš 80 proc. (lėšų – ELTA), suneša darbdaviai, kurie jokių pažeidimų nepadarė“, – Seime teigė jis.

„Tai vėlgi, yra netinkamos motyvacijos, netinkamos paskatos, mes turime nelaimingų atsitikimų fondą, į kurį moka visi darbdaviai, o naudas gauna tie darbdaviai, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos, nes už juos yra mokamos išmokos“, – pridūrė viceministras.

Įmonė, kurioje apdraustųjų asmenų yra iki 49, už darbuotojo saugos pažeidimą mokėtų 3 MMA dydžio papildomą vienkartinę įmoką (šiuo metu – 2 772 Eur), įmonė, kurioje apdraustųjų asmenų skaičius – nuo 50 iki 249, – 6 MMA dydžio papildomą vienkartinę įmoką (šiuo metu – 5 544 Eur), įmonė, kurioje apdraustųjų asmenų skaičius – 250 ir daugiau, – 9 MMA dydžio papildomą vienkartinę įmoką (šiuo metu – 8 316 Eur).

Taip pat, anot SADM, įstatymo pakeitimai įpareigotų darbdavius geriau prižiūrėti savo įrangą, kad ji būtų saugesnė darbuotojams. Be to, siūloma atsisakyti prievolės asmenims su negalia tikrintis sveikatą tais atvejais, kai jų darbo aplinkoje nėra rizikos darbuotojo saugai, bei skirti juos dirbti naktį ar viršvalandžius tik patiems darbuotojams sutikus ir jeigu leidžia sveikata.

Darbo inspekcijos duomenimis, daugiausia, maždaug penktadalis, sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta statybų sektoriuje.

Čia 2022 metais, neįskaičiuojant nelaimingų atsitikimų darbe dėl eismo įvykių, įvyko 26 sunkūs (20 proc. visų sunkių) ir 6 mirtini (28 proc. visų mirtinų) nelaimingi atsitikimai.

2023 metais, preliminariais duomenimis, statybose įvyko 18 sunkių ir 6 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe, t. y. 17 proc. visų sunkių ir 33 proc. visų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe.

Iš viso Lietuvoje 2022 metais, neįskaičiuojant nelaimingų atsitikimų darbe dėl eismo įvykių, įvyko 21 mirtinas ir 129 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, 2023 m. preliminariais duomenimis – 18 mirtinų ir 106 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe.

Dalį šių pakeitimų toliau svarstys Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) bei Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), į plenarinių posėdžių salę jie sugrįš birželio 4 dieną.

Plačiau papasakojo darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas.

– Kokia dabar iš tikrųjų yra statistika?

– Situacija statybose tikrai netenkina. Lietuvoje stebime tam tikrą mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe bei sunkių nelaimingų atsitikimų darbe mažėjimo tendenciją. Tačiau statybos sektorius išlieka pačiu pavojingiausiu. Statybininko darbas yra pati pavojingiausia profesija Lietuvos Respublikoje.

– Nusikelkime į Kauną. Šiemet šiukšliavežio vairuotojas pervažiavo savo kolegą. Būna ir tokių nelaimingų atsitikimų darbe. Kiek žinau, žmogus nematė savo kolegos.

– Atvejis, kai pervažiuoja kolegą, yra ganėtinai retas. Tačiau dažniausiai žmonės arba darbuotojai tikisi išvengti pavojaus. Jei kalbame apie kritimus, tai darbuotojai dažniausiai krenta nuo kopėčių. Kopėčių naudojimas visada pavojingas, tačiau greitas ir patogus. Žmonės dažnai sako, kad pasistatyti bokštelį užtrunka, o pasiimti kopėčias teužtrunka minutę. Tačiau rizikuojama savo gyvybe arba sveikata.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Pusė nelaimingų atvejų šiemet baigėsi mirtimi.

– Taip, vykdant statybos darbus. Statybos darbus atlieka ne tik statybos įmonės, bet ir žemės ūkio įmonės. Beveik pusė visų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko vykdant statybos darbus.

– Vėliau bandote išsiaiškinti, kaip tai atsitiko. Kokias istorijas girdite? Praėjusią savaitę girdėjome tokią vakarų Lietuvos istoriją, kai ganėtinai jaunas vyras krito iš 4 m aukščio.

– Istorijos pasikartoja. Jei kalbėtume apie mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe, tai didžioji dalis įvyksta dėl to, kad darbdaviai neįgyvendina tų bazinių teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Kalbant apie jūsų minėtą atvejį, tai tyrimas atskleis, kokios buvo priežastys. Kai aš, kaip specialistas, paskaitau pirmines aplinkybes, matau, kad nebuvo koordinatoriaus, kuris tuos darbus prižiūrėtų. Nors vykdant montavimo darbus privalomas kompetentingo asmens vadovavimas. Tai yra tokios esminės klaidos, kai statybos vadovas neužtikrina tam tikrų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Dauguma darbų vysta subrangos būdu, kai yra rangovas, subrangovas bei dar žemesnis subrangovas. Būtent jų darbą ir reikia koordinuoti.

– Ar tai yra tik darbdavio atsakomybė, ar ir darbuotojas turi žiūrėti atsakingai, net jei nesilaikoma taisyklių, priminti apie jas?

– Norėčiau paskatinti visus darbuotojus pasižiūrėti. Tikrai dažnai galvojame, kad geriau greičiau kažką padarysime, nebūtina užsidėti šalmo, nebūtina saugotis. Galbūt nieko ir nenutiks, nes darėme tai jau dešimtis kartų ir esame išmokę. Bet visi tie kartai tik ir didina nelaimingo atsitikimo darbe tikimybę. Vėliau ar anksčiau tai atsitiks.

Per 2021 m. buvo gauti 47 pranešimai (išankstiniais duomenimis) apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė (dešimt iš jų sąlygojo kelių eismo saugos taisyklių pažeidimai), ir 124 (aštuoni iš jų – eismo įvykiai) pranešimai apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai.

Pasekmės, jeigu nesilaikoma darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų

Kiekvieno darbdavio pareiga – sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Priešingu atveju, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavys patiria finansinius nuostolius, nes sutrikdoma veikla dėl darbuotojo nedarbingumo, tuo pačiu gali būti ir kitų materialinių nuostolių. Pažymėtina, kad nuo 2021 lapkričio 1 d., dvigubai didėja baudos, už darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo įstatymų pažeidimus.

Jeigu darbo metu įvyksta įvykis, dėl kurio darbuotojas miršta arba dėl kurio sunkiai pakenkiama darbuotojo sveikatai, inicijuojamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamąjį kodeksą. Pagal jį, darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki 8 metų. Minėta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo.

Kiekvieno darbuotojo pareiga – vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti. Jeigu darbuotojas nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, gali įvykti nelaimingas atsitikimas darbe arba darbuotojui išsivystyti profesinė liga, dėl kurių bus sveikatos sutrikimų, gali būti prarastas darbingumas ir pajamos.

Nelaimė įvyko rugpjūčio 31 dieną, policija ikiteisminį tyrimą dėl darbų saugos pažeidimo pradėjo ketvirtadienį, kai buvo patikslintos aplinkybės.

Kaip skelbia Šiaulių apskrities policija, rugpjūčio 31 dieną, 11.22 val. Linkaičių kaime, bendrovės darbų vadovas, įtariama, nesilaikė darbuotojų saugos reikalavimų ir nukrito nuo stogo.

64 metų nukentėjusysis dėl skruostikaulio, žandikaulių, kaklo slankstelių, šonkaulių lūžių gydomas Kauno klinikinėje ligoninėje.

„Rizikuojame, kad darbdavio prievolė rūpintis sauga darbo vietoje bus perkelta ant darbuotojų pečių. Palaipsniui toks ydingas precedentas galimai privestų prie suprastėjusių darbo saugos standartų ir pavojingų incidentų darbo vietose dažnėjimo“, – pabrėžia LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.

Neskiepytų darbuotojų testavimasis dėl COVID-19 priskirtinas prie privalomo sveikatos tikrinimo. To tvarka aiškiai apibrėžta trijuose nacionaliniuose įstatymuose – Darbo kodekse, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei minėtame Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme. 

Nors darbuotojams gali būti nurodyta privalomai pasitikrinti sveikatą (šiuo atveju – atlikti COVID-19 testą), procesą organizuoti ir susidariusias išlaidas sumokėti turi darbdavys, o ne darbuotojas. Be to, tikrinimo laikas turi būti įskaitomas į darbo laiką.

„Minėtame projekte siūlomi du keliai: jei darbuotojas nepasiskiepijęs, jis arba bus nušalintas nuo darbo, arba turės testuotis savo lėšomis. Iš pirmo žvilgsnio tai gali skambėti logiškai, bet iš tiesų čia slypi didelių pavojų, – sako I. Ruginienė. – Pirma, taip atsakomybė už saugą darbe permetama darbuotojams, kas sukuria pavojingą precedentą. Dabar kalbame tik apie COVID-19, bet kas gali garantuoti, kad kartą pamynus šią svarbią nuostatą, neprieisime prie panašių dilemų? Tai gali atidaryti Pandoros skrynią ir palaipsniui grąžinti darbo saugos situaciją į praeitį. Antra, priėmus įstatymo projektą, būtų „sulaužyta“ pati schema, kaip viskas vyksta, o tai sukeltų chaosą. Teisės aktai nėra autonomiški, o susiję vieni su kitais. Dabar tikrai ne tas laikas, kai galėtume sau leisti neapgalvotai eksperimentuoti.“

LPSK ragina sprendimų priėmėjus atkreipti dėmesį į šias rizikas ir visuomenei aiškiai pasakyti, kad už darbo saugos užtikrinimą atsakingas darbdavys. Deja, profesines sąjungas nuolat pasiekia informacija, kad darbdaviai įsako darbuotojams patiems mokėti už testus, grasindami, jog kitaip nebegalės dirbti, bei reikalauja juos atlikti ne darbo metu.

Karantinas neatleidžia nuo pareigos užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Prieš vykdant bet kokius darbus, o ypač tuos, kurie kelia padidintą pavojų, būtina įvertinti jų keliamą riziką, numatyti ir įgyvendinti tinkamas prevencines priemones.

„Kasmet Lietuvoje apie dešimt šeimų lieka be vieno iš maitintojų, jam žuvus darbe. Dar apie 30 asmenų labai sunkiai sužalojami ir paprastai iki gyvenimo galo lieka neįgalūs. Į darbuotojų saugą ir sveikatą reikia žiūrėti atsakingai – tai gelbsti gyvybes. Labai svarbu, kad kiekvienas darbdavys įsitikintų, kad jų darbuotojai žino ir supranta, kaip elgtis, kad būtų ne tik atliktos kasdienės užduotys, bet ir laikomasi visų saugumo reikalavimų“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

Ministerija ragina darbdavius kuo skubiau patikrinti, ar nepraleistos privalomos darbo įrenginių patikros ir įrenginiai yra saugūs toliau naudoti, pervertinti atliekamų darbų organizavimo ypatumus ir įgyvendinti būtinas, ypač vidinės kontrolės užtikrinimo, darbuotojų saugos ir sveikatos priemones.

Pastebimi atvejai, kai įmonės po ilgų prastovų atnaujindamos veiklą, skiria per mažai dėmesio darbuotojų saugai ir įrenginių techninei būklei. Ilgesnės įmonės veiklos pertraukos turi įtakos ne tik darbuotojų įgūdžiams, bet ir jų budrumui bei atsakingam elgesiui darbe. Skubama atnaujinti veiklą ir tai neretai verčia darbuotojus pasielgti neapgalvotai, savarankiškai priimti sprendimus. Ypač tai aktualu tuose sektoriuose, kur dirbama su potencialiai pavojingais įrenginiais, tokiais kaip įvairi kėlimo įranga ir pan. Taip pat netinkamai atliekama šių įrenginių nuolatinė priežiūra ar nepatikrinta jų techninė būklė gali lemti nelaimingus atsitikimus darbe.

Ministerija ragina darbdavius kuo skubiau patikrinti, ar nepraleistos privalomos darbo įrenginių patikros ir įrenginiai yra saugūs toliau naudoti, pervertinti atliekamų darbų organizavimo ypatumus ir įgyvendinti būtinas, ypač vidinės kontrolės užtikrinimo, darbuotojų saugos ir sveikatos priemones. Tai darbdavio pareiga, numatyta įstatymais. Už šios pareigos nevykdymą gresia įstatymais numatytos sankcijos.

Pasekmės, jeigu nesilaikoma darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų

Kiekvieno darbdavio pareiga – sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Priešingu atveju, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavys patiria finansinius nuostolius, nes sutrikdoma veikla dėl darbuotojo nedarbingumo, tuo pačiu gali būti ir kitų materialinių nuostolių.

Įvertinus įmonėje įvykusius mirtinus, sunkius nelaimingus atsitikimus darbe ir VDI nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus darbdaviai-draudėjai priskiriami atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe įmokos tarifo grupei, t. y. kuo dažniau įmonėje pasitaiko nelaimingų atsitikimų, tuo didesnę nelaimingų atsitikimų darbe įmoką moka.

Įvykus mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe ir nustačius darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, pavyzdžiui, statybų sektoriuje, gali būti sustabdomas statybos darbų vadovo atestatas.

Jeigu darbo metu įvyksta įvykis, dėl kurio darbuotojas miršta arba dėl kurio sunkiai pakenkiama darbuotojo sveikatai, inicijuojamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamąjį kodeksą. Pagal jį, darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Minėta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo.

Pastebima, kad atsakingos įmonės, atnaujindamos veiklą, dažniau taiko įvairesnes gerosios praktikos priemones. Pavyzdžiui, naujiems darbuotojams paskiria mentorius (mokytojus), padedančius naujokams suprasti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Daug dėmesio skiriama darbuotojo aprūpinimui asmeninėmis apsaugos priemonėmis dirbant koronaviruso pandemijos sąlygomis, taip pat darbuotojo socializacijai įmonėje, palaipsniui sugrąžinant ar įvedant jį į įmonės procesus. Tokiose įmonėse darbuotojai nebijo klausti ir spręsti iškylančias problemas. Tuo pačiu tai padeda išvengti nelaimingų atsitikimų darbe.

SADM nuotr.

Kiekvieno darbuotojo pareiga – vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti. Jeigu darbuotojas nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, gali įvykti nelaimingas atsitikimas darbe arba darbuotojui išsivystyti profesinė liga, dėl kurių bus sveikatos sutrikimų, gali būti prarastas darbingumas ir pajamos.

Tuo tarpu tinkamai organizuojant darbą, naudojant darbo priemones, kolektyvines apsaugos priemones, asmenines apsaugos priemones išvengiama traumų, sveikatos pakenkimų darbe, dėl kurių darbuotojas tampa nedarbingas, praranda dalį pajamų, o jei nedarbingumas nuolatinis – ir darbą. Taigi, kiekvienas darbuotojas turi kaip galima labiau rūpintis savo ir kolegų sveikata, kad išliktų sveikas, darbingas ir neprarastų pajamų.

Aukštai ir be šalmo

"Kauno dienos" skaitytojai pasidalijo pastebėjimais, kaip prie vieno Šiaurės prospekto daugiabučio darbininkai stato pastolius. Žmonės nurodė, kad statybininkai visiškai nesisaugo, tad iki nelaimės – tik vienas žingsnis.

"Atsitiktinai pamačiau, kad vienas statybininkas, kuris montavo pastolių pakopas ir sutvirtinimus, buvo be jokių apsaugų. Jis nedėvėjo šalmo, nebuvo net prisirišęs saugos diržais. Jam kolegos paduodavo pastolių detales ir jis sau laisvai virš galvos jas montavo. O juk, kai renki pastolius, nėra jokių pertvarų, kurios apsaugotų, kad žmogus nenukristų. Buvo nejauku stebėti, kad žmonėms taip nusispjauti į saugumą ir gyvybę", – stebėjosi kaunietė Alvyda.

Ji pasakojo, kad kiti darbininkai, paduodavę pastolių detales, bent jau buvo su šalmais ir dėvėjo ryškiaspalvę aprangą.

Inspektoriai gali bausti darbuotoją, jei jis buvo aprūpintas saugos priemonėmis, bet pats jų nedėvėjo. ("Kauno dienos" skaitytojų nuotr.)

"Suprantu, kad galbūt nepatogu dirbti su šalmu, bet gali būti dar blogiau, jei nukritęs žmogus liks neįgalus. O juk gali ir neišgyventi, nes aukštis yra didelis. Iš pradžių mačiau, kad ties pirmaisiais aukštais darbininkai be šalmų ir neprisirišę montuoja pastolius. Iš tokio aukščio nukritus galbūt ir neužsimuštų, tačiau net išsižiojau pamačiusi, kad taip pat be apsaugų darbininkai darbavosi ir viršutiniuose aukštuose. Jie nesisaugo, o paskui iš visų mokesčių mokėtojų pinigų reikia juos rankioti po kaulelį", – pasipiktinimo neslėpė į redakciją parašiusi kaunietė.

Jie nesisaugo, o paskui iš visų mokesčių mokėtojų pinigų reikia juos rankioti po kaulelį.

Priemonės būtinos

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovai "Kauno dienai" aiškino, kad bet kokioje statybvietėje, nepriklausomai, kokias funkcijas atlieka darbininkai ir kokiame aukštyje jie dirba, šalmai yra privalomi. Jei darbai vyksta ne ant žemės, taip pat turi būti pasirūpinta darbo sauga.

"Prieš pradedant darbus aukštyje turi būti įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės nuo kritimo (pvz., apsauginiai aptvarai, apsauginiai tinklai ir kt.). Kai neįmanoma išvengti rizikos ar pakankamai ją apriboti kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis, turi būti naudojamos asmeninės apsauginės priemonės (pvz., apraišai, kritimo blokavimo priemonės, prisitvirtinimo įtaisai ir kt.).

Dažniausiai dirbant ant pastolių reikia prisirišti saugos diržais šiais atvejais: kai pastoliai montuojami ir išmontuojami, kai nėra aptvarų, kurie saugotų nuo kritimo iš aukščio, situacijose, kai atliekant darbus pastoliai trukdo prieiti prie reikiamos vietos, nuimami aptvarai ir atsiranda tarpai, per kuriuos galima įkristi, tuomet taip pat būtina prisirišti saugos diržais", – kaip apsisaugoti aiškino VDI atstovai.

Specialistai taip pat pažymėjo, kad, atliekant pastato fasado šiltinimo darbus, iš vidinės pastolių pusės galima naudoti konsoles. Jos naudojamos tada, kai paliekamas didesnis tarpas tarp pastato ir pastolių, per kurį gali nukristi darbuotojas. Tuomet jis uždengiamas konsole ir nereikia saugos diržų.

Pagal šį dienraščiui atsiųstą komentarą matyti, kad Šiaurės prospekte darbininkai privalėjo prisirišti saugos diržais ir dėvėti šalmus.

Fiksuoja pažeidimus

VDI atstovai nurodė, kad pernai Kauno mieste darbo saugos pažeidimų netrūko.

Daugiausia jų nustatyta dėl darbo vietų įrengimo, darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėje reikalavimų nesilaikymo. Kaune būta pažeidimų, kai darbuotojai neturėjo reikiamų darbo priemonių ar nebuvo supažindinti su darbų saugos klausimais.

"Pagal sektorius, daugiausia pažeidimų dėl reikalavimų nesilaikymo nustatyta statybų, transporto ir saugojimo, apdirbamosios gamybos įmonėse. Baudos dydis priklauso nuo pažeidimo. Gali grėsti ne tik ji, bet ir reikalavimas pašalinti pažeidimus ir sustabdyti darbus", – apie tai, kad kiekvienas darbo saugos pažeidimų atvejis yra individualus, komentavo VDI.

Inspektoriai nurodė, kad, pradėjus nagrinėti gautą skundą, pirmiausia vertinama, ar darbdavys sudarė darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas. Jeigu nustatoma, kad nesudarė, gali būti skiriama bauda įmonės atsakingam asmeniui ar teikiamas reikalavimas pašalinti pažeidimus. Bauda gali būti skiriama ir pačiam darbuotojui, kuris darbo metu nedėvėjo būtinų saugos priemonių, jeigu nustatoma, kad jis buvo jomis aprūpintas.

Jeigu pažeidimai susiję su statybos darbų vadovo atsakomybe, pastarasis gali prarasti atestatą.

Patikslintais duomenimis, lapkričio 23 d. Klaipėdoje, Gedminų g., progimnazijoje, mokyklos darbuotojas (gim. 1949 m.) dirbdamas nukrito nuo kopėčių.

Pradėtas darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo tyrimas.

„Užklausos yra dviejų rūšių. Pirma, atostogos – tiek kasmetinės, tiek nemokamos, kokiais atvejais darbdavys gali priimti vienašališką sprendimą, kaip tas procesas vyksta. Be abejo, ir atleidimai, ypač bandomajame laikotarpyje“, – laidai „DELFI 11“ pirmadienį sakė I. Ruginienė.

„Mes akcentuojame pagrindinį dalyką – klaidingai darbdavys supranta, kad bandomajame laikotarpyje gali tiesiog atleisti nepaaiškinus priežasčių. Reikia turėti objektyvias priežastis“, – pridūrė ji.

I. Ruginienės teigimu, gaunama nemažai užklausų dėl darbo saugos.

Inga Ruginienė. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„Turime šiandien begalinį trūkumą tiek kaukių, tiek dezinfekavimo priemonių, ir žmonės pagrįstai klausia, ar jie gali atsisakyti dirbti, eiti į darbą, jeigu nesuteikiamos tokios priemonės. Darbų saugos įstatymas aiškiai sako, kad darbdavys privalo suteikti saugią darbo vietą ir visokeriopai darbuotoją apsaugoti“, – tikino ji.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis praėjusią savaitę sakė, kad ne visi darbuotojai, galimai dirbantys su užsikrėtusiais asmenimis, turi reikalingas apsaugos priemones.

Sekmadienį Sveikatos apsaugos ministerija išleido rekomendacijas, kuriomis visose prekybos vietose rekomenduojama pagal galimybes riboti vienam gyventojui parduodamą dezinfekcinių priemonių, taip pat apsaugos priemonių – medicininių kaukių, respiratorių, pirštinių – kiekį taip, kad jos būtų prieinamos didesniam skaičiui gyventojų.