Prokuratūra pranešė, kad teisėjų kolegija atmetė D. Norkaus kasacinį skundą ir paliko galioti Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo už didelės vertės kyšio reikalavimą ir paėmimą jam buvo skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams ir įpareigojant D. Norkų dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat buvo nusprendęs konfiskuoti iš D. Norkaus nusikalstamos veikos gautus pinigus – daugiau nei 14,3 tūkst. eurų.

Teikdamas skundą D. Norkus prašė bylą dar kartą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Baudžiamoji byla teismui buvo perduota dar 2013 metais, ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.

D. Norkus kaltintas didelės vertės kyšio reikalavimu ir jo paėmimu iš įmonės, teikusios paslaugas „Vilniaus vandenims“, direktoriaus Antanas Čijunčikas už tai, kad minėtai įmonei būtų grąžinti uždelsti „Vilniaus vandenų“ įsiskolinimai už suteiktas paslaugas.

Pinigus bendrovės direktorius A. Čijunčikas iš pradžių perduodavo per savo sūnėną Rolandą Čijunčiką, kuris buvo pažįstamas su D. Norkumi, vėliau kyšius mokėjo ir pats A. Čijunčikas.

Ši byla teismuose nagrinėta ne vieną kartą, LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus kasacinis skundas atmestas.

„Kolegija neturi pagrindo nesutikti su apygardos teismo nuosprendžiu, visas kaltinimas grindžiamas ganėtinai blogos kokybės garso įrašais“, – paskelbė Aukščiausiojo Teismo teisėjas Olegas Fedosiukas.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama, procesas daug metų trukusioje byloje yra baigtas.

D.Norkų pernai balandį išteisino Vilniaus apygardos teismas.

Tada teismas paskelbė, kad D.Norkui kaltinimai grindžiami blogos kokybės garso įrašais. Įrašus tyrė ir valstybės skirtas ekspertas, ir D. Norkaus pasikviestas ekspertas, abu jie nurodė, kad priskirti įraše esančio balso konkrečiam asmeniui dėl blogos įrašo kokybės nėra galimybių.

D. Norkų kaltu 2012 metais pripažino Vilniaus apylinkės teismas. Ši byla tris kartus buvo nagrinėjama Aukščiausiajame Teisme, Vilniaus apygardos teismas šią bylą nagrinėjo taip pat tris kartus.

Kitas asmuo, buvęs rinkodaros ir pardavimų direktorius Nerijus Laurinaitis, šioje byloje liko nuteistas.

Kaltinimai šioje byloje susiję su informacinių technologijų bendrovės „Vilniaus vandenims“, kaip įtariama, mokėtais kyšiais už galimybę pasirašyti 200 tūkst. litų (beveik 58 tūkst. eurų) vertės sutartį.

D. Norkus ir N. Laurinaitis buvo kaltinami, kad 2010 metų vasarį kavinėje iš bendrovės „Komsetas“ komercijos direktoriaus P.K. pareikalavo kyšio už tai, kad „Vilniaus vandenys“ pasirašytų su šia bendrove serverinės virtualizavimo paslaugų sutartį. Pusė šios sumos turėjo būti perduota iki sutarties pasirašymo.

Bylos duomenimis, po kurio laiko N. Laurinaitis paėmė 8 tūkst. litų (apie 2,3 tūkst. eurų). 2010 metų vasario 18 dieną N. Laurinaitis pareikalavo iš P.K. papildomų 4 tūkst. litų (apie 1,1 tūkst. eurų).

Po kurio laiko N. Laurinaitis susitiko su P.K. ir pareikalavo, kad dalis kyšio būtų perduota ne pinigais, bet jam ir dar vienam asmeniui nuperkant poilsinę kelionę į Egiptą. Atvykusieji apsistojo viešbutyje „Coral Sea Holiday“ Šarm El-Šeikho mieste Egipte.

Teisme „Vilniaus vandenų“ atstovai savo kaltės niekada nepripažino.

Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad N. Laurinaitis dalį kyšio paėmė grynais, o dalį kaip poilsinę kelionę, tačiau pašalinta aplinkybė, kad N. Laurinaitis nusikaltimą įvykdė bendrininkaudamas su D.Norkumi.

Teismas pripažino, kad kaltinimai N. Laurinaičiui pagrįsti ir visiškai įrodyti minėtos bendrovės darbuotojų parodymais, kelionių agentūros darbuotojos parodymais, elektroninio susirašinėjimo medžiaga bei banko dokumentais.

Ankstesniu nuosprendžiu N. Laurinaičiui ir D. Norkui buvo skirta skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams. Abu asmenys turėjo sumokėti po daugiau nei 700 eurų įmokas į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Dabar tokia bausmė palikta tik N. Laurinaičiui.

Ši byla yra nedidelė dalis 2009 metų pradėto ikiteisminio tyrimo prieš N. Laurinaitį, D. Norkų bei kitus tuometinius „Vilniaus vandenų“ darbuotojus. Dėl didžiosios dalies kitų galbūt D. Norkaus ir N. Laurinaičio padarytų nusikaltimų ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dar 2013 metais.

Tuomet prokuroras nutarimu konstatavo, kad garso įrašai, susiję kyšininkavimu „Vilniaus vandenyse“, nėra pakankami, kad būtų galima perduoti bylą nagrinėti teismui.

D. Norkus buvo pagrindinis kaltinimo liudytojas už korupciją nuteisto buvusio Vilniaus vicemero Romo Adomavičiaus byloje.

LAT ketvirtadienį nusprendė, jog Apeliacinis teismas, kuris buvo išteisinęs D. Norkų, turi dar kartą išnagrinėti bylą, kurioje pastarasis kaltintas reikalavęs kyšio.

LAT teisėjas Alvydas Pikelis, skelbdamas sprendimą, sakė, kad Apeliacinis teismas ne iki galo išnagrinėjo D. Norkaus pateiktus pokalbių įrašus.

D. Norkus po teismo posėdžio BNS atsisakė komentuoti sprendimą.

Prokurorai D. Norkų kaltina kyšio reikalavimu iš bendrovės, teikusios paslaugas „Vilniaus vandenims“, direktoriaus Antano Čijunčiko už tai, kad „Vilniaus vandenys“ jo įmonei grąžintų uždelstus šimtatūkstantinius įsiskolinimus už paslaugas.

Byloje minimi Rolandas ir Antanas Čijunčikai yra giminaičiai – pirmasis yra antrojo sūnėnas. R. Čijunčikas žadėjo padėti dėdei spręsti problemas, nes „Vilniaus vandenys“ delsė atsiskaityti. R. Čijunčikas anksčiau buvo pažįstamas su D. Norkumi ir tikėjosi, kad sena pažintis padės išspręsti problemą.

A. Čijunčikas sakė, kad iš pradžių pinigus „Vilniaus vandenų“ atstovams davė per sūnėną, vėliau mokėjo pats. Manoma, kad Utenoje veikusios įmonės vadovas sumokėjo apie 90 tūkst. litų (daugiau nei 26 tūkst. eurų) kyšių ir dėl šių pinigų byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį.

Ši byla teismui perduota 2013 metais.

Vilniaus apygardos prokuratūros skundas atmestas.

„Pagrįstas ir teisėtas išteisinamasis nuosprendis, tenkinti prokuratūros skundą nėra pagrindo“, – sakė teisėjas Valdimaras Bavėjanas.

Jis teigė, kad „per šitą bylą raudona gija eina operatyvinių priemonių taikymas pagal operatyvinės veiklos įstatymą“, o vėliau procesinių prievartos priemonių taikymas pagal Baudžiamojo proceso kodeksą. Šiais duomenimis prokuroras iš esmės ir grindė apeliacinį skundą .Pirmos instancijos teismas paskelbė, kad duomenys, gauti neteisėtu būdu, negali būti laikomi įrodymais. Su tokiu vertinimu Apeliacinis teismas sutiko.

Teismas akcentavo, kad pokalbių įrašai gauti neteisėtu būdu.

Šiaulių apygardos teismo nutartimis buvo sankcionuotas telefoninių pokalbių kontrolė, vėliau pasiklausymo sankcija pratęsta.

Teisėjas V.Bavėjanas sakė, kad nedažnai mato tokias nutartis, kur nenurodytas joks faktinis pagrindas naudoti operatyvines priemones – pasiremta teiginiu, kad D.Norkus gali būti susijęs su nusikaltimu. Be to, buvo sankcionuotas technikos panaudojimas, bet nesankcionuotas patekimas į patalpą.

Be to, garso įrašų fonoskopinę ekspertizę atlikę ekspertai teigė, kad įrašai nėra ištisiniai, tačiau jie nepadarė kategoriškos išvados, kad jie sumontuoti. Teisėjas atkreipė dėmesį ir į pokalbių foną – keiksmažodžius, provokavimą ir t.t.

Šioje baudžiamojoje byloje išteisinamąjį nuosprendį 2015 metų lapkritį paskelbė Vilniaus apygardos teismas. Prokuratūra siekė, kad kaltinamieji būtų nuteisti, nubausti baudomis ir būtų išieškota daugiau nei 26 tūkst. eurų, kurie galėjo būti sumokėti kaip kyšis.

Be D.Norkaus šioje byloje kaltinimai buvo pateikti buvusiam įmonės pardavimo ir rinkodaros direktoriui Nerijui Laurinaičiui, buvusiam gamybos padalinio vadovui Vytautui Kisieliui ir plėtros direktoriui Linui Didrikui, tuometiniam „Vilniaus vandenų“ vadovo patarėjui viešųjų pirkimų klausimais Sauliui Lukošiui, bendrovės „Lukoil Baltija“ tiekimo ir didmeninės prekybos direktoriui Raimundui Dabravalskiui.

S.Lukošius kaltinamas padėjęs tuometiniam generaliniam direktoriui D.Norkui susitarti dėl kyšio priėmimo iš R.Dabravalskio už neteisėtą veikimą bendrovės „Lukoil Baltija“ naudai organizuojant ir vykdant viešojo pirkimo konkursą.

Įtarta, kad stengtasi sudaryti įmonei „Lukoil Baltija“ palankias konkurso sąlygas.

Prokuratūros kaltinamajame akte rašoma, kad D.Norkus, būdamas „Vilniaus vandenų“ generaliniu direktoriumi, veikdamas su buvusiu pardavimo ir rinkodaros direktoriumi N.Laurinaičiu, gamybos padalinio vadovu Vytautu Kisieliumi ir plėtros bei pardavimų direktoriaus pavaduotoju L.Didriku, reikalavo duoti kyšį.

Bylos duomenimis, 2009 metų spalio 16 dieną „Vilniaus vandenų“ būstinėje kabinete vykstant pokalbiui su įmonės „Viltekta“ atstovu dėl projektavimo paslaugų pirkimo, „Vilniaus vandenų“ vadovai pareikalavo nupirkti jiems trijų dienų poilsines keliones į Turkiją ar Jungtinius Arabų Emyratus.

Kaip teisme yra sakęs „Viltektos“ vadovas architektas Tomas Segalis, po tokių užuominų apie neteisėtą reikalavimą jam dingo noras pasirašyti sutartį su „Vilniaus vandenimis“ ir jis nesiekė sutarties pasirašymo.

„Nuperki mums visiems kelionę, mes nuvažiuojame, pailsime, mes važiuojame išgerti alaus trims dienoms“, – specialiųjų tarnybų slapta užfiksuotus „Vilniaus vandenų“ darbuotojų pokalbių įrašus yra skelbęs prokuroras Giedrius Tarasevičius.

Išteisintieji teisėjams nuosekliai aiškino, kad pokalbis apie keliones buvo išgėrusių žmonių pokalbis, jis nebuvo realus.

„Apeliaciniame teisme T.Segalis sakė, kad nežino, ar rimtas, ar nerimtas pokalbis buvo. Tokiais parodymas grįsti nuosprendžio negalima“, – sakė teisėjas V.Bavėjanas.

Tuo metu prokuratūra yra teigusi, kad visi kaltinamieji veikė savanaudiškai, jie žinojo, ko reikalauja. Kelionės reikalaujama didesnę dalį pokalbio, grasinant atsisakyti įmonės paslaugų ateityje. Tuo metu teismas padarė išvadą, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog kaltinamieji tiesiogiai reikalavo, kad bendrovės ,,Viltekta“ direktorius duotų kyšį.

„Pagal šio įstatymo prasmę reikalavimas duoti kyšį turi būti realus. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad tarp kaltinamųjų ir T.Segalio vyko pokalbis dėl minėtos teritorijos projekto, tačiau nėra surinkta įrodymų, kad šis susitikimas būtų planuotas iš anksto ir žinota, apie ką susitikimo metu bus kalbama. Taip pat nenustatyta, kad susitikime kartu su D.Norkumi ir T.Segaliu turėjo dalyvauti ir kiti kaltinamieji. Iš telefoninių pokalbių matyti, kad susirinkimas buvo neoficialus, bendravimas neįpareigojantis ir nedalykiškas“, – yra paskelbęs Vilniaus apygardos teismas.

Buvęs bendrovės generalinis direktorius D.Norkus taip pat kaltintas kyšio reikalavimu iš kitos bendrovės, teikusios paslaugas „Vilniaus vandenims“, direktoriaus už tai, kad minėtai bendrovei būtų grąžinti uždelsti „Vilniaus vandenų“ šimtatūkstantiniai įsiskolinimai už suteiktas paslaugas.

Šioje byloje minimi Rolandas ir Antanas Čijunčikai yra giminaičiai – R.Čijučinkas yra A.Čijunčiko sūnėnas. R.Čijunčikas žadėjo padėti dėdei spręsti problemas, nes „Vilniaus vandenys“ delsė atsiskaityti su dėdės įmonėje už atliktus darbus. R.Čijunčikas anksčiau buvo pažįstamas su D.Norkumi  ir tikėjosi, kad sena pažintis padės išspręsti problemą. A.Čijunčikas sakė, kad iš pradžių pinigus „Vilniaus vandenų“ atstovams davė per sūnėną, vėliau mokėjo pats. Manoma, kad Utenoje veikusos įmonės vadovas sumokėjo apie 90 tūkst. litų kyšių (daugiau nei 26 tūkst. eurų) ir dėl šių pinigų byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį.

Apeliacinio teismo teisėjams nuostabą kelia tai, kad Čijunčikai negalėjo tiksliai įvardyti, kiek pinigų perdavė. Sumos svyravo nuo 20 tūkst., 25 tūkst. litų  iki 90 tūkst., 100 tūkst. litų. Teisėjai stebėjosi, kad asmenys negalėjo nurodyti perduotos asmeninių lėšų sumos.

Vilniaus apygardos teismas taip pat akcentavo, kad byloje nebuvo duomenų, jog tokio dydžio kyšis buvo perduotas ir kad A.Čijunčikas galėjo turėti ir perduoti tokio dydžio pinigų sumą. Slapta užfiksuoti pokalbiai nebuvo informatyvūs, prieštaringi.

Ši byla teismui perduota dar 2013 metais. Po Apeliacinio teismo verdikto apeliacinis nuosprendis įsiteisėjo.

Tai jau antra baudžiamoji byla, kurioje korupcija įtartam buvusiam „Vilniaus vandenų“ vadovui D.Norkui pavyko pasiekti išteisinimą.

Balandžio 5 dieną Vilniaus apygardos teismas D.Norkų išteisino dėl kyšininkavimo.

Teismas paskelbė, kad D.Norkui kaltinimai grindžiami blogos kokybės garso įrašais. Įrašus tyrė ir valstybės skirtas ekspertas, ir D. Norkaus pasikviestas ekspertas, abu jie nurodė, kad priskirti įraše esančio balso konkrečiam asmeniui dėl blogos įrašo kokybės nėra galimybių.

D.Norkų kaltu 2012 metais pripažino Vilniaus apylinkės teismas. Ši byla du kartus buvo nagrinėjama Aukščiausiajame Teisme, Vilniaus apygardos teismas šią bylą nagrinėjo tris kartus.

Kitas asmuo, buvęs rinkodaros ir pardavimų direktorius N.Laurinaitis, šioje byloje liko nuteistas.

Kaltinimai šioje byloje susiję su informacinių technologijų bendrovės „Vilniaus vandenims“, kaip įtariama, mokėtais kyšiais už galimybę pasirašyti 200 tūkst. litų (beveik 58 tūkst. eurų) vertės sutartį.

Teismas paskelbė, kad D.Norkui kaltinimai grindžiami blogos kokybės garso įrašais. Įrašus tyrė ir valstybės skirtas ekspertas, ir D.Norkaus pasikviestas ekspertas, abu jie nurodė, kad priskirti įraše esančio balso konkrečiam asmeniui dėl blogos įrašo kokybės nėra galimybių.

D.Norkų kaltu 2012 metais pripažino Vilniaus apylinkės teismas. Ši byla du kartus buvo nagrinėjama Aukščiausiajame Teisme, Vilniaus apygardos teismas šią bylą nagrinėjo tris kartus. Trečiadienio nuosprendis taip pat galės būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui.

Kitas asmuo, buvęs rinkodaros ir pardavimų direktorius Nerijus Laurinaitis, šioje byloje liko nuteistas.

Kaltinimai šioje byloje susiję su informacinių technologijų bendrovės „Vilniaus vandenims“, kaip įtariama, mokėtais kyšiais už galimybę pasirašyti 200 tūkst. litų (beveik 58 tūkst. eurų) vertės sutartį.

D.Norkus ir N.Laurinaitis buvo kaltinami, kad 2010 metų vasarį kavinėje iš bendrovės „Komsetas“ komercijos direktoriaus P.K. pareikalavo kyšio už tai, kad „Vilniaus vandenys“ pasirašytų su šia bendrove serverinės virtualizavimo paslaugų sutartį. Pusė šios sumos turėjo būti perduota iki sutarties pasirašymo.

Bylos duomenimis, po kurio laiko N.Laurinaitis paėmė 8 tūkst. litų (apie 2,3 tūkst. eurų). 2010 metų vasario 18 dieną N.Laurinaitis pareikalavo iš P.K. papildomų 4 tūkst. litų (apie 1,1 tūkst. eurų).

Po kurio laiko N.Laurinaitis susitiko su P.K. ir pareikalavo, kad dalis kyšio būtų perduota ne pinigais, bet jam ir dar vienam asmeniui nuperkant poilsinę kelionę į Egiptą. Atvykusieji apsistojo viešbutyje „Coral Sea Holiday“ Šarm El-Šeikho mieste Egipte.

Teisme „Vilniaus vandenų“ atstovai savo kaltės niekada nepripažino.

Vilniaus apygardos teismas paliko galioti nustatytas aplinkybes, kad N.Laurinaitis dalį kyšio paėmė grynais, o dalį kaip poilsinę kelionę, tačiau pašalinta aplinkybė, kad N.Laurinaitis nusikaltimą įvykdė bendrininkaudamas su D.Norkumi.

Teismas pripažino, kad kaltinimai N Laurinaičiui pagrįsti ir visiškai įrodyti minėtos bendrovės darbuotojų parodymais, kelionių agentūros darbuotojos parodymais, elektroninio susirašinėjimo medžiaga bei banko dokumentais.

Ankstesniu nuosprendžiu N.Laurinaičiui ir D.Norkui buvo skirta skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams. Abu asmenys turėjo sumokėti po daugiau nei 700 eurų įmokas į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Dabar tokia bausmė palikta tik N.Laurinaičiui.

Nuosprendį paskelbęs teisėjas Audrius Cininas pažymėjo, kad ši byla yra nedidelė dalis 2009 metų pradėto ikiteisminio tyrimo prieš N.Laurinaitį, D.Norkų bei kitus tuometinius „Vilniaus vandenų“ darbuotojus. Dėl didžiosios dalies kitų galbūt D.Norkaus ir N.Laurinaičio padarytų nusikaltimų ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dar 2013 metais.

Tuomet prokuroras nutarimu konstatavo, kad garso įrašai, susiję kyšininkavimu „Vilniaus vandenyse“, nėra pakankami, kad būtų galima perduoti bylą nagrinėti teismui.

D.Norkus yra pagrindinis kaltinimo liudytojas už korupciją nuteisto buvusio Vilniaus vicemero Romo Adomavičiaus byloje.

Pagrindinis liudytojas korupcijos byloje nuteisto buvusio Vilniaus vicemero Romo Adomavičiaus baudžiamojoje buvęs „Vilniaus vandenų“ vadovas Darius Norkus Apeliaciniam teismui trečiadienį pareiškė, kad neprovokavo politiko imti kyšį ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas išsižadėjo 2013 metų gruodį Vilniaus apygardos teismui duotų parodymų, esą vicemeras iš jo jokių pinigų neprašė ir sumų nenurodė.

„Pateikiu patikslintus parodymus prie bylos. Baudžiamojo byloje liudytoju buvau apklaustas keletą kartų, buvo nutylėtos aplinkybės. Nebuvo užduoti klausimai, kokiu būdu ir kada, kas buvo pažadėta už bendradarbiavimą, kas pažadėta už pinigų perdavimą R. Adomavičiui", - tada apygardos teismui sakė D.Norkus.

„Juk teisme duoti parodymai “, – besikeičiančiais liudytojo parodymaus stebėjosi Apeliacinio teismo teisėja Rūta Mickevičienė.

D.Norkus pareiškime Apeliaciniam teismui nurodė, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, o kiti parodymai yra „su neesminiais netikslumais“.

Proceso dalyvių klausinėjamas, kodėl taip įvyko, D.Norkus aiškino, kad galbūt įtaką galėjo daryti bendravimas su advokatu Aidu Mažeika. Pastarasis teisininkas dirba advokato Romualdo Mikliušo kontoroje. R.Mikliušas teisme gina buvusį vicemerą R.Adomavičių.

D.Norkus teismui aiškino, kad su advokato A.Mažeikos pagalba galėjo atsirasti raštai Generalinei prokuratūrai ir Vilniaus apygardos teismui, kuriuose bylos įvykiai parodomi R.Adomavičiui naudinga linkme.

„Buvau piktas ant STT, man reikėjo gintis“, – posėdyje sakė D.Norkus.

Jis pasakojo, kad su R.Adomavičiaus advokatu R.Mikliušu buvo susitikęs pramogų centre „Forum Palace“, juos suvedė kitas advokato klientas. D.Norkus pasakojo, kad neturėjo lėšų samdytis advokato baudžiamosiose bylose, kuriose jam buvo pareikšti įtarimai.

Teisme buvo paskelbta, kad dėl poveikio liudytoju buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, joje advokatas R.Mikliušas buvo apklaustas specialiuoju liudytoju. Vėliau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Proceso dalyviai iškėlė klausimą dėl advokato A.Mažeikos apklausos, tačiau teisėja R.Mickevičienė teisininko nusprendė į posėdį nekviesti, nes advokatas vis tiek negalės pasakoti apie konfidencialius susitarimus su savo klientu.

Teismas žadėjo įvertinti duotus D.Norkaus parodymus.

Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas birželio 8 dieną.

Pernai birželio 12 dieną paskelbtu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio R.Adomavičiui skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri atidėta trejiems metams.

Dėl tarpininkavimo kyšininkaujant nuteistas R.Adomavičius Apeliacinio teismo prašo panaikinti jam paskelbtą nuosprendį ir jį išteisinti.

Nuteistasis taip pat teigia, kad ikiteisminio tyrimo teisėsauga provokavo daryti nusikalstamą veką, rinko įrodymus pažeisdamos įstatymus, o D.Norkų STT skatino jį provokuoti.

R.Adomavičius nuteistas už tai, kad 2012 metais tarėsi su bendrovės „Utenos melioracija“ interesams netiesiogiai atstovaujančiu buvusiu „Vilniaus vandenų“ vadovu D.Norkumi jam duoti 40 tūkst. litų (11 tūkst. 584 eurų) kyšį. Pasak prokuroro, už tai jis žadėjo, kad bendrovė laimės 9 mln. litų (2,6 mln. eurų) vertės vandentiekio statybos ir renovacijos darbų konkursą. Anot prokuroro, politikas taip pat provokavo duoti 5 proc. kyšį nuo viso projekto vertės.

R.Adomavičius kaltinimus vadino provokacija.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį atidėjo dėl korupcijos išteisinto buvusio „Vilniaus vandenų“ vadovo Dariaus Norkaus bylos nagrinėjimą.

Ketvirtadienio posėdis atidėtas, pavėlavus proceso dalyviams. Kitas posėdis numatytas birželio 3 dieną, BNS pranešė teismo atstovė spaudai Kristina Petrošienė.

Apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo išteisinamojo nuosprendžio pateikė prokuratūra. Prokurorai siekia įrodyti, kad D.Norkus, būdamas „Vilniaus vandenų“ generaliniu direktoriumi, 2009 metais veikdamas kartu su kitais įmonės vadovais, reikalavo iš įmonės atstovo duoti kyšį.

Ši byla teismui perduota dar 2013 metais.

Lietuvos apeliaciniam teismui buvusio Vilniaus vicemero Romo Adomavičiaus baudžiamojoje byloje trečiadienį nepavyko apklausti pagrindinio liudytojo buvusio „Vilniaus vandenų“ vadovo Dariaus Norkaus.

Teisėja Rūta Mickevičienė susirinkusiems į posėdį pranešė, kad šaukimai liudytojui buvo siųsti dviem adresais Vilniuje.

„Aštuoni šaukimai išsiųsti ir grįžo neįteikti. Nė vieno neatsiėmė teisme“, – konstatavo teisėja. Ji pasakojo, kad ieškant liudytojo, buvo net tikrinami duomenys „Sodroje“. Paaiškėjo, kad D.Norkus iš darbo išėjo pernai gruodį.

„Per darbovietę jo taip pat nepavyko rasti“, – paaiškino teisėja.

Tuo metu R.Adomavičius piktinosi, kad teismai pusantrų metų prarado gaudydami D.Norkų. Panaši situacijai buvo susiklosčiusi ir Vilniaus apygardos teisme, kuriame buvo nagrinėjama R.Adomavičiaus byla.

„Kiek čia gali užsiimti gerbiamas teismas detektyvais ir gaudytojais. Jis daug kartų apklaustas teisme, ką naujo galėtų pasakyti, sudėtinga atspėti. Jis pakankamai davęs informacijos, iš kurio galima susidaryti liudytojo patikimumą. Atsako, kaip reikia prokurorui, atsako ir kaip reikia gynėjui“, – teisme kalbėjo R. Adomavičius.

Jis pasiūlė negaišti laiko, nes jo byla tęsiasis jau ketveri metai ir užtenka medžiagos, iš kurios, jo manymu, galima daryti išvadas.

„14 posėdžių dėl jo buvo atidėta. Jo apklausa nieko neduos, jis nepatikimas liudytojas“, – klientui pritarė advokatas Romualdas Mikliušas.

Lietuvos apeliaciniame teisme ketvirtadienį bus nagrinėjama D.Norkaus baudžiamoji byla. Prokuroras Gedgaudas Norkūnas pasiūlė D.Norkui įteikti šaukimą, kai jis atvyks į savo bylos posėdį. Ši byla bus nagrinėjama pagal prokuratūros skundą, todėl išteisintojo D.Norkaus dalyvavimas posėdyje yra būtinas.

Teisėja R.Mickevičienė pranešė, kad iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) gauta medžiaga, tačiau įstaiga nepilnai atsakė į teismo užklausą.

STT pranešė, kad buvo gauta informacija apie nusikalstamas veikas,  bendrovė „Vilniaus vandenys“ paskelbė keturis vandentvarkos konkursus, kiekvieno jų vertė siekia apie dešimt milijonų litų. Buvo sužinota, kad galbūt derinamas neteisėto atlygio dydis, esą vienam iš potencialių laimėtojų atstovauja D.Norkus.

R.Adomavičiaus pasipiktino STT informacija ir paprašė, kad būtų išsamiai viskas paaiškinta.

„Iš ko ima kyšius, kas juos jam neša labai tiksliai turėtų pasakyti, už kokių objektų pridavimą ir iš kokios įmonės“, – sakė jis.

Bylos nagrinėjimą teismas tęs kovo 9 dieną.

Pernai birželio 12 dieną paskelbtu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio eksvicemerui skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri atidėta trejiems metams.

Dėl tarpininkavimo kyšininkaujant nuteistas R. Adomavičius Apeliacinio teismo prašo panaikinti jam paskelbtą nuosprendį ir jį išteisinti.

Skunde R. Adomavičius teigia, kad pirmos instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nutylėjo kaltinimui nenaudingas aplinkybes, pareigūnai neteisėtai panaudojo nusikalstamos veikos imitavimo modelį, o Vilniaus apygardos teismas buvo šališkas ir iš anksto surašė nuosprendį, nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Švedienė nuosprendį paskelbė tą pačią dieną, praėjus vos kelioms valandoms, kai paskutinį žodį pasakė kaltinamasis.

Nuteistasis taip pat teigia, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos provokavo daryti nusikalstamą veką, rinko įrodymus pažeisdamos įstatymus, o D.Norkų STT skatino jį provokuoti.

Nuosprendžio buvusiam vicemerui prokuratūra neskundė, nors anksčiau reikalavo griežtesnės bausmės. Buvęs jo kaltintojas prokuroras Linas Kuprusevičius siūlė R. Adomavičių pripažinti kaltu ir skirti jam penkerius metus laisvės atėmimo.

R.Adomavičius nuteistas už tai, kad 2012 metais tarėsi su bendrovės „Utenos melioracija“ interesams netiesiogiai atstovaujančiu buvusiu „Vilniaus vandenų“ vadovu D.Norkumi jam duoti 40 tūkst. litų (11 tūkst. 584 eurų) kyšį. Pasak prokuroro, už tai jis žadėjo, kad bendrovė laimės 9 mln. litų (2,6 mln. eurų) vertės vandentiekio statybos ir renovacijos darbų konkursą. Anot prokuroro, politikas taip pat provokavo duoti 5 proc. kyšį nuo viso projekto vertės.

R.Adomavičius kaltinimus vadino provokacija.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį korupcijos byloje išteisino didžiausios šalyje vandens tiekimo įmonės „Vilniaus vandenys“ buvusį generalinį direktorių Darių Norkų. Taip pat išteisinti kiti šios įmonės darbuotojai bei bendrovės „Lukoil Baltija“ atstovas.

D.Norkui prokuratūra siūlė skirti pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat 13 tūkst. 181 eurų baudą bei išieškoti daugiau nei 26 tūkst. eurų, kurie galėjo būti sumokėti kaip kyšis.

„Nuosprendyje pažymima, kad išteisinami nepadarius veikų, kuriomis buvo kaltinami. Teismas konstatavo, kad buvo pažeistos Operatyvinio veiklos įstatymo nuostatos, slaptus veiksmus reglamentuojančios Baudžiamojo kodekso nuostatos, nurodytas ne tas faktinis pagrindas, dėl kurio galima atlikti slaptus veiksmus, faktiniai bylos duomenys yra prieštaringi, todėl jais negalima remtis“, - BNS sakė teismo atstovė spaudai Vaida Bytautė.

Nuosprendis nėra galutinis, jis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

„Aš niekada (dėl nuosprendžių - BNS) nei liūdžiu, nei džiaugiuosi. Tiesiog mane nuosprendis nustebino. Teismas pripažino žvalgybos ir procesinių veiksmų atlikimo neteisėtumą, bet gi neaišku, dėl ko“, - BNS sakė šioje byloje kaltinimą palaikęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Giedrius Tarasevičius.

Jis neslėpė, kad ketina rašyti apeliacinį skundą ir kad nuosprendžio neskųs, „tikimybė 1 procentas“.

Buvusiam įmonės pardavimo ir rinkodaros direktoriui Nerijui Laurinaičiui, buvusiam gamybos padalinio vadovui Vytautui Kisieliui ir plėtros direktoriui Linui Didrikui prokuratūra siūlė skirti baudas po 7 tūkst. 532 eurus.

Tuometinio „Vilniaus vandenų“ vadovo patarėjui viešųjų pirkimų klausimais Sauliui Lukošiui siūlyta skirti 5649 eurų baudą, bendrovės „Lukoil Baltija“ tiekimo ir didmeninės prekybos direktoriui Raimundui Dabravalskiui taip pat siūlyta skirti tūkstantinę baudą.

S.Lukošius kaltinamas padėjęs tuometiniam generaliniam direktoriui D.Norkui susitarti dėl kyšio priėmimo iš R.Dabravalskio už neteisėtą veikimą bendrovės „Lukoil Baltija“ naudai organizuojant ir vykdant viešojo pirkimo konkursą.

Įtariama, kad stengtasi sudaryti įmonei „Lukoil Baltija“ palankias konkurso sąlygas.

Prokuratūros kaltinamajame akte rašoma, kad kad D.Norkus, būdamas „Vilniaus vandenų“ generaliniu direktoriumi, veikdamas su buvusiu pardavimo ir rinkodaros direktoriumi N.Laurinaičiu, dabartiniu gamybos padalinio vadovu Vytautu Kisieliumi ir plėtros bei pardavimų direktoriaus pavaduotojo pareigas dabar einančiu Linu Didriku, reikalavo duoti kyšį.

Bylos duomenimis, 2009 metų spalio 16 dieną „Vilniaus vandenų“ būstinėje kabinete vykstant pokalbiui su įmonės „Viltekta“ atstovu dėl projektavimo paslaugų pirkimo, „Vilniaus vandenų“ vadovai pareikalavo nupirkti jiems trijų dienų poilsines keliones į Turkiją ar Jungtinius Arabų Emyratus.

Kaip teisme yra sakęs „Viltektos“ vadovas architektas Tomas Segalis, po tokių užuominų apie neteisėtą reikalavimą jam dingo noras pasirašyti sutartį su „Vilniaus vandenimis“ ir jis nesiekė sutarties pasirašymo.

„Nuperki mums visiems kelionę, mes nuvažiuojame, pailsime, mes važiuojame išgerti alaus trims dienoms“, - specialiųjų tarnybų slapta užfiksuotus „Vilniaus vandenų“ darbuotojų pokalbių įrašus yra skelbęs prokuroras G.Tarasevičius.

„Visi kaltinamieji veikė savanaudiškai, jie žinojo, ko reikalauja. Kelionės reikalaujama didesnę dalį pokalbio, grasinant atsisakyti įmonės paslaugų ateityje“, - yra sakęs prokuroras.

Tuo metu teismas padarė išvadą, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog kaltinamieji tiesiogiai reikalavo, kad bendrovės ,,Viltekta“ direktorius duotų kyšį.

„Pagal šio įstatymo prasmę reikalavimas duoti kyšį turi būti realus. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad tarp kaltinamųjų ir T.S. vyko pokalbis dėl minėtos teritorijos projekto, tačiau nėra surinkta įrodymų, kad šis susitikimas būtų planuotas iš anksto ir žinota, apie ką susitikimo metu bus kalbama. Taip pat nenustatyta, kad susitikime kartu su D.N. ir T.S. turėjo dalyvauti ir kiti kaltinamieji. Iš telefoninių pokalbių matyti, kad susirinkimas buvo neoficialus, bendravimas neįpareigojantis ir nedalykiškas“, - rašoma teismo pranešime.

Bylą nagrinėjo teisėja Laureta Ulbienė.

Bendrovės generalinis direktorius D.Norkus taip pat kaltintas kyšio reikalavimu iš kitos bendrovės, teikusios paslaugas „Vilniaus vandenims“, direktoriaus už tai, kad minėtai bendrovei būtų grąžinti uždelsti „Vilniaus vandenų“ šimtatūkstantiniai įsiskolinimai už suteiktas paslaugas.

Šioje byloje minimi Rolandas ir Antanas Čijunčikai yra giminaičiai - R.Čijučinkas yra A.Čijunčiko sūnėnas. R.Čijunčikas žadėjo padėti dėdei spręsti problemas, nes „Vilniaus vandenys“ delsė atsiskaityti su dėdės įmonėje už atliktus darbus. R.Čijunčikas anksčiau buvo pažįstamas su D.Norkumi ir tikėjosi, kad sena pažintis padės išspręsti problemą. A.Čijunčikas sakė, kad iš pradžių pinigus „Vilniaus vandenų“ atstovams davė per sūnėną, vėliau mokėjo pats. Manoma, kad Utenoje veikusos įmonės vadovas sumokėjo apie 90 tūkst. litų kyšių (daugiau nei 26 tūkst. eurų) ir dėl šių pinigų byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį.

„Byloje nebuvo duomenų, kad tokio dydžio kyšis buvo perduotas ir kad A.Č. galėjo turėti ir perduoti tokio dydžio pinigų sumą. Slapta užfiksuoti D.N. pokalbiai nebuvo informatyvūs, prieštaringi“, - teigia teismas.

Ši byla teismui perduota dar 2013 metais.

D.Norkus ir N.Laurinaitis buvo teisiami kitoje kyšininkavimo byloje, ją dar nagrinėja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.