Klaipėdos savivaldybės administracija su rangovais dėl darželio „Svirpliukas“ renovacijos ir naujo priestato statybų sutartį, kurios vertė – 2,3 mln. eurų, pasirašė 2020 m. lapkritį.

Darbai turėjo trukti dvejus metus, juos planuota baigti pernai gruodžio 1-ąją, bet terminai nukelti šių metų rudeniui.

Savivaldybės atstovai tuomet teigė turėję rimtą problemą su projektuotojais, bet tie klausimai buvo išspręsti.

Dar viena bėda buvo šilumos vamzdžiai, kurie buvo gaminami Ukrainoje, tad dėl ten vykstančio karo teko ieškoti kompromisinių variantų.

Rūpestį kėlė ir tai, kad projektas yra europinis, ir nustatyta konkreti data, kada jis turėjo būti pabaigtas.

Maža to, per tą laiką projektas kiek pabrango, bet rangos sutartis savivaldybė indeksavo, kiek leidžiama pagal įstatymą.

Labai tikimės, kad darželis duris atvers jau šio rugsėjo 1-ąją.

Nepaisant visų nesklandumų, jau pastatytas naujas modernus darželis, kur papildomai įrengtos penkios grupės, įstaiga pritaikyta 250 vaikų, iki tol tilpo tik 150.

„Labai tikimės, kad darželis duris atvers jau šio rugsėjo 1-ąją“, – patikino Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Valdas Švedas.

Kol vyksta remontas, vaikai iš lopšelio-darželio „Svirpliukas“ ugdomi moduliniuose nameliuose, pastatytuose darželių „Pingvinukas“ ir „Obelėlė“ teritorijose.

Namelių nuoma miestui kainuos apie pusę milijono eurų.

„Yra galimybė dar pratęsti tų namelių nuomą, nes remontuojame ir kitus darželius. Yra poreikis iš kitur laikinai iškelti vaikus, kol vyksta remontas. Kaip tik dabar remontuojamas darželis „Žiogelis“ Kauno gatvėje. Kitais metais ruošiamės kitas įstaigas atnaujinti. Bet kuriuo atveju tuos modulinius namelius reikia išnaudoti, jei nebus poreikio vaikų perkelti iš remontuojamų patalpų, ten bus galimybė formuoti daugiau grupių, nes vietų darželinukams mieste nuolat trūksta“, – teigė V. Švedas.

Kaip antradienį pranešė ministerija, neformaliajame švietime galėtų dalyvauti vaikai, besimokantys pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programą. Dabar NVŠ krepšelio finansuojamuose veiklose dalyvauja tik mokyklinio amžiaus vaikai.

Visuomenės diskusijoms pateikiamame koncepcijos projekte taip pat patikslinta NVŠ apibrėžtis, nurodomos NVŠ ugdomos kompetencijos, kurios siejamos su atnaujintomis bendrojo ugdymo programomis.

Projekte skiriama dėmesio NVŠ prieinamumui ir kokybei – pateikiamos rekomendacijos švietimo teikėjams, savivaldybėms ir valstybei, aiškiau numatomos teikėjų, savivaldybių, valstybės atsakomybė už NVŠ veiklų planavimą, įgyvendinimą, kokybę, su kuria siūloma susieti NVŠ veiklų finansavimą.

NVŠ koncepcija bus įgyvendinama etapais, atsižvelgiant į valstybės strateginius dokumentus ir finansines galimybes.

Siekiama, kad iki 2030 metų NVŠ naudotųsi 75 proc. visų šalies vaikų, dalyvavimas STEAM krypčių (gamtos mokslų, technologijų, inžinerinio, menų ir matematinio ugdymo) programose išaugtų iki 15 procentų, 50 savivaldybių galėtų pasiūlyti visų NVŠ krypčių programas.

Taip pat siekiama, kad NVŠ dalyvautų bent 50 proc. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų.

Pastabų ir pasiūlymų šiam projektui laukiama iki kitų metų sausio 15 dienos. NVŠ koncepcija paskutinį kartą buvo atnaujinta 2012 metais.

Mažiausiems trūksta vietų

Remiantis spalio 11 d. duomenimis, savivaldybės ikimokyklinėse ir priešmokyklinėse įstaigose buvo 205 laisvos vietos, o eilėje laukia 215 vaikų.

Tačiau šis nedidelis skirtumas neatspindi realios situacijos.

Daugiausia vietų šiuo metu trūksta 2–3 metų vaikams.

Mieste esančiuose darželiuose tokio amžiaus vaikams yra 32 laisvos vietos, o laukiančiųjų – 103.

Visai kitokia padėtis dėl 3–4 metų vaikų. Jiems darželiuose laisvų vietų yra 80, o laukiančiųjų – 29.

4–5 metų vaikams yra 35 laisvos vietos, eilėje laukia 48 mažyliai, 5–6 metų vaikams yra 21 laisva vieta, laukia 20, o 6–7 metų ikimokyklinukams yra 37 laisvos vietos, laukiančiųjų – 15.

Atsiras po kelerių metų

Savivaldybės atstovai tikina, kad po kelerių metų situacija turėtų realiai pagerėti.

Kaip tik kitą rudenį planuojama baigti lopšelio-darželio "Svirpliukas" modernizavimą.

Prieš dvejus metus lapkričio 12 d. Klaipėdos savivaldybės administracija su rangovais dėl darželio "Svirpliukas" pasirašė sutartį, kurios vertė – 2,3 mln. eurų.

Darbai turėjo trukti dvejus metus, juos planuota baigti šių metų gruodžio 1-ąją, bet terminai nukeliami į kitų metų rugsėjį.

Pastačius naują "Svirpliuko" korpusą, įstaigoje po renovacijos kitų metų rudenį atsiras 100 papildomų vietų vaikams.

Taip pat yra rekonstruojamas lopšelio-darželio "Traukinukas" skyrius, papildomos trys grupės bus įsteigtos lopšelyje-darželyje "Čiauškutė".

Tauralaukio progimnaziją pertvarkius į ikimokyklinę ugdymo įstaigą, iš viso papildomai mieste bus įsteigtos 375 ikimokyklinio ugdymo vietos.

Lina Skrupskelienė. 

Rajonas tėvams – dosnesnis

Tačiau kol atsiras papildomos vietos savivaldybės darželiuose, miesto politikams siūloma skirti kompensacijas tėvams, pasirinkusiems privatų darželį, ne po metų laukimo eilėje į miesto įstaigą, o po 6 mėnesių.

Taip būtų sudarytos palankesnės sąlygos gauti kompensaciją tėvams, kurių vaikai nepateko į savivaldybės įstaigas ir pasirinko nevalstybines.

Klaipėdos rajone ta kompensacija jau pernai buvo padidinta iki 200 eurų mėnesiui.

"Juk žmonėms visaip nutinka, pasikeičia šeimos aplinkybės, tad tas laukimas eilėje, kad gautų kompensaciją, pasirinkus privatų darželį, yra perteklinis. Be to, siūlyčiau didinti kompensaciją tėvams, kurie vaikus veda į privatų darželį, nes, pavyzdžiui, Klaipėdos rajone ta kompensacija jau pernai buvo padidinta iki 200 eurų mėnesiui", – tikino Klaipėdos miesto tarybos narė Lina Skrupskelienė.

Uostamiestyje ši suma siekia 100 eurų, ji patvirtinta dar prieš 7 metus ir nesikeitė augant infliacijai.

Reikėtų pusės milijono

Politikės teigimu, kiekvienam vaikui, lankančiam savivaldybės darželį, miestas iš biudžeto per mėnesį skiria apie 220 eurų.

L.Skrupskelienė mano, kad reikėtų didinti kompensaciją tėvams, vedantiems vaikus į privačius darželius Klaipėdoje.

Esą visi tėvai vienodai moka mokesčius, tad finansinė našta turėtų būti visiems tolygi.

Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. mokesčio kompensavimas Klaipėdoje taikomas 111 vaikų (tiems, kurie lanko privačius darželius). Per metus miesto biudžetui tai kainuoja 133,2 tūkst. eurų.

Jei politikai bent iki pusmečio sumažintų laukimo eilėje į savivaldybės darželį terminą, prognozuojama, kad būtų apie 200 klaipėdiečių vaikų, papildomai gaunančių 100 eurų kompensaciją kiekvieną mėnesį.

Tada per metus kompensacijoms iš miesto biudžeto išmokėti papildomai reikėtų apie 240 tūkst. eurų.

Jei būtų nuspręsta kompensaciją didinti dvigubai, miestui tai kainuotų pusę milijono eurų per metus.

Netradiciškai paminėti 770-ąjį miesto jubiliejų sumanė Klaipėdos vaikų lopšelio "Ąžuoliukas" priešmokyklinio ugdymo mokytojos Jolanta Gricevičienė, Jolanta Jucienė bei įstaigos vadovė Aušra Zarambienė.

"Norėjome miesto gimtadienį paminėti kūrybiškai, o, anot garsios amerikiečių maisto gaminimo knygų rašytojos Julijos Child, vakarėlis be torto yra tik susitikimas. Todėl ir pakvietėme kitus darželius prisijungti prie rekordinio smėlio tortų "kepimo" Klaipėdos jubiliejui", – kalbėjo A.Zarambienė.

Girulių paplūdimyje susirinko per 200 vaikų iš 8 darželių.

Dalyvavo ne tik vaikai, bet ir tėveliai, ir seneliai, auklėtojos.

Per kelias valandas pajūryje atsirado 1 113 tortų – gerokai daugiau, nei planuota.

"Buvo užfiksuotas smėlio tortų rekordas pajūryje. Kalbėjau su agentūra, jie teigė, kad patvirtins rekordą. Smėlio tortai buvo pažymėti popieriniais žymekliais, taip pavyko suskaičiuoti, kiek jų iš viso yra. Žymeklius jau surinkome, kad nebūtų šiukšlių, dabar baigiame surinkti ir tortų puošmenas – pagaliukus, kriauklytes, giles, kaštonus, kankorėžius, kad paliktume paplūdimį tokį, koks jis buvo iki mūsų renginio", – teigė A.Zarambienė.

Su pliažus tvarkančia įmone "Klaipėdos paplūdimiai" buvo sutarta, kad vaikų smėlio "kepiniai" išliks bent parą nesulyginti, bent dvi dienas šių trumpalaikių vaikų kūrinių niekas nesuardė.

Pasak vicemerės Editos Tamošiūnaitės, per du priėmimo etapus į sostinės darželius priskirti 8 265 vaikai, 1071 šeima pirmuoju etapu atsisakė pasirašyti sutartis – šios vietos siūlomos kitiems eilėje laukiantiems vaikams.

„Šiuo metu laukiame pasirašyti šių sutarčių. Laisvų vietų dar yra 614 įvairiuose Vilniaus mikrorajonuose, aišku, didžiausia paklausa yra Pilaitėje, Perkūnkiemyje, kur ir planuojama šiuo metu darželių plėtra. Nepatekusių ir laukiančių šiuo metu yra apie 3 tūkst., bet iš jų apie 1,5 tūkst. vaikų lanko privačius darželius, 530 yra vaikai, kurių nė vienas iš tėvų nedeklaravo gyvenamosios vietos Vilniuje“, – BNS sakė vicemerė.

Pasak jos, didžiausia eilė yra į mažiausiųjų grupes – nuo 1,5 iki 3 metų, čia laukiantieji sudaro apie 2 tūkst., iš jų beveik 400 lanko privačius darželius, beveik 250 tėvų nėra deklaravę gyvenamosios vietos Vilniuje – tai yra vienas iš svarbiausių keliamų reikalavimų siekiant darželio.

„Matome, kad beveik 12 proc. šeimų poreikiai pasikeičia ir dažniausiai tie prašymai neatitinka tikrovės, nes tėveliai dar nori metus pabūti su mažuoju vaiku namuose“,  – sakė E. Tamošiūnaitė.

Savivaldybė baigia projektuoti du darželius Pilaitėje, artimiausiu metu žadam skelbti konkursą vieno darželio rangai. Čia naujos įstaigos pradėtų veikti 2023-iaisiais. Taip pat numatyta nuomotis patalpas aštuonioms darželinukų grupėms, tai nuo 2022-ųjų leistų priimti į darželius apie 160 vaikų. Darželių patalpų plėtra  planuojama ir Perkūnkiemyje, nauja įstaiga daugiau nei 250-čiai vaikų statoma Bajoruose, ją tikimasi atidaryti kitų metų pradžioje.

Planuojama plėtra ir Verkiuose – čia tvarkomas sklypas, planuojama didinti „Malūnėlio“ darželio patalpas didinti, įsteigus 2022-aisiais dvi-tris grupes.

Vilniuje tėvai vienu metu gali teikti prašymus į kelis darželius, nesant vietų artimiausiame, siūloma leisti vaikus į atokesnes įstaigas. Taip pat savivaldybė kas mėnesį skiria 100 eurų tiems, kurie apsisprendžia vaikus leisti į privačius darželius.

"Visą laiką svajojau, kad augantis vaikas pajaustų tautiškumą. Daug metų Dzūkijoje dirbau su folkloro ansambliais, dėvėjau tautinius drabužius, todėl norėjau, kad ir mano ugdytiniai Lietuvos gimtadieniui būtų pasipuošę", – sakė gražios idėjos autorė.

Siuvo laisvadieniais ir vakarais

Karantino metu grupę lanko dvylika mažylių iš 20. Berniukams V.Valevičienė pasiuvo tautines varlytes, išsiuvinėjo marškinių apykakles. Šešios mažosios lietuvaitės darželyje vasario 15-ąją vilkėjo tautiniais sijonukais ir liemenėmis, siuvinėjimais puoštais marškinukais, ryšėjo siuvinėtomis prijuostėmis. Ikimokyklinio ugdymo mokytoja apgailestavo, kad pritrūko kelių juostų ir neslėpė, kad mergaičių papuošimas pareikalavo gerokai daugiau laiko.

"Man patinka šis užsiėmimas, neskaičiavau laiko, kiek užtruko pasiūti komplektą vienai mergaitei, manau, kad prireikė dviejų savaitgalių. Be to, prie siuvimo mašinos sėsdavau kaskart grįžusi iš darbo, nors vakarai dar ilgi, kartais nuvogdavau ir kelias valandas miego. Siūdama įsivaizduodavau konkretų vaiką, įdėjau nemažai meilės, todėl ir tikėjausi, kad drabužiai patiks auklėtiniams", – pasakojo V.Valevičienė.

"Nykštukų" grupės vaikučiai nėra dideli – 3–4 metukų, tačiau jiems labai patiko ikimokyklinio ugdymo mokytojos sukurti tautiniai ansambliai, jie nenorėjo persirengti net eidami į lauką. "Vaikučiai buvo tokie laimingi ir gražūs, kad man atrodė kaip gyvos mažos tautinės lėlytės. Žinoma, drabužėliai nėra autentiški, bet vis į tą pusę", – džiaugėsi ir ikimokyklinio ugdymo mokytoja. Audinių ji tvirtino prikaupusi iš anksčiau: juos atidavė Dzūkijos senolės.

Šventės proga pasipuošė ir "Nykštukų" grupės ikimokyklinio ugdymo mokytoja. Jos tautiniai drabužiai autentiški, sijonui – mažiausiai 100 metų. Jį moteris iš varėniškės kuparo (senovinė skrynia – red. past.) gavo dovanų, kai dirbo su folkloro ansambliu.

V.Valevičienei patriotiška idėja kilo likus mažai laiko iki Vasario 16-osios, todėl ji nespėjo sukurti tautinių drabužių visiems 20 grupės vaikučių, tačiau ji tikisi, kad sumanymą pavyks įgyvendinti iki kitos šalies istorijoje svarbios datos – Kovo 11-osios.

"Nykštukų" grupės auklėtoja V.Valevičienė mažylius papuošė Lietuvos gimtadieniui. (Kačerginės pradinės mokyklos-daugiafunkcio centro nuotr.)

Atkeliavo mamos audiniai

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga V.Valevičienė papuošė ir grupę. "Panaudojau jau anapilin iškeliavusios mamos austus darbus: rankšluostį ir užtiesalą arba dzūkiškai – divoną. Namuose turėjau senovišką pintinę ir mamos verpimo ratelį. Šalies vėliavos spalvų paukštelius aplikavome kartu su vaikučiais", – vardijo pašnekovė.

"Nykštukai" atliko ir programėlę "Mažoj širdelėj – Lietuva": deklamavo eilėraštį apie Lietuvą, šoko lietuvių liaudies šokį "Upytėlė teka", dainavo "Pas močiutę augau" ir "Garnys, garnys".

"Esu dzūkė. Ankstesnė mano veikla buvo susijusi su papročių saugojimu, tautiškumo ir patriotiškumo puoselėjimu. Darželyje dirbu penkerius metai, manau, kad laikas šia dvasia pradėti ugdyti naują kartą, ir po mažą meilės dalelytę turime įdėti visi", – sakė V.Valevičienė.

"Jau ne vienus metus stebiuosi šios ikimokyklinio ugdymo mokytojos entuziazmu, nuoširdumu, meile vaikams ir savo dirbamam darbui. Mano mažylis į darželį noriai eina dėl to, kad, jo žodžiais, "Vacytė jį myli ir laukia". Tai viena iš kūrybiškiausių mano matytų auklėtojų apskritai. Lietuva prasideda nuo tokių žmonių kaip Vaclava", – šiltai apie auklėtoją ir iniciatyvą atsiliepė mama Aistė.

Maisto davinyje šiandien mamos neįskaito pasibaigusio galiojimo datų. Taip pat jos pastebi, kad davinio priešmokyklinukams už atostogas nėra ko lyginti su anuo, kuriame buvo prikrauta pasibaigusio galiojimo maisto. 

Taigi, koks tas davinys vaikams, sukėlęs šoką tėvams, darželiui užtraukęs gėdą, tarnybas įsukęs ištirti?

„Vaikams išdalinti mėsos produktai, jogurtas, tam tikros šaldytos daržovės ir kiti produktai. Kai kurių galiojimas buvo pasibaigęs, pavyzdžiui, šaldytos mėsos – keletą mėnesių atgal“, – sakė Žydrūnas Vaišvila, Maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento vadovas.

Kad dėl izoliacijos namie sėdintiems vaikams, kuriems priklauso nemokamas maitinimas, buvo iškaišiotas senas užsilikęs maistas, darželio administracijai aiškintis sunku. 

„Aš neturiu paaiškinimo šiam atvejui“, – teigė Edita Tinkūnienė, darželio direktorė.

Paskui priežasčių pagrįsti randama. Bet kalčiausia esą produktų galiojimo neįskaičiusi sandėlininkė. 

„Čia yra pirmiausia aplaidus darbas, nes tokius produktus mes ir mokame, ir privalome nurašyti, tai yra viena. O kitas dalykas, kad buvo truputį sutrikęs ir tiekimas, nes mūsų šiai dienai sąrašinis vaikų skaičius yra 216 vaikų, o lankomumas vidutiniškai karantinui prasidėjus staiga krito iki 70–80 vaikų“, – kalbėjo E. Tinkūnienė.

Į seno maisto davinius, anot direktorės, buvo sureaguota tik sužinojus, skambinta tėvams, jų atsiprašyta. Taip pat prašyta maistą grąžinti, kuris bus pakeistas, bet su paketais grįžo tik keli tėvai. 

Švietimo skyrius dėl paketuose iškaišioto seno maisto irgi pradėjo tyrimą. Pripažįsta, kad per pandemiją, kai reikia izoliuotis ištisoms vaikų grupėms, tvarkytis su darželinukų maitinimu į namus – iššūkis ir ne visiems pasiseka. 

„Pirmą kartą ikimokyklinio ugdymo įstaigos vykdo nemokamo maitinimo organizavimą tokiu būdu, tai yra išdalindamos maisto produktus sausu paketu“, – sakė Aušra Burbienė, Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė.

Iki šiol Panevėžyje iš beveik 30 darželių vos keliems pasisekė išvengti vaikų izoliavimosi namie ir kartu išsineštinių maisto paketų.

„Nuo sausio pirmos įsigaliojo nauja galimybė, kad pasirinkus vaikų neleisti į darželius abu tėvai gali gauti ligos išmokas“, – pirmadienį po Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdžio sakė ministrė.

M. Navickienė pažymėjo, kad tuo atveju, jei į ugdymo įstaigas neina du priešmokyklinio amžiaus vaikai, abu tėvai gali likti namie gaudami išmoką vaikui prižiūrėti.

„Taip pat aptarti tam tikri įgyvendinimo principai, kad jei į priešmokyklinio ugdymo įstaigą neina du vaikai, abu tėvai gali turėti nedarbingumą tų vaikų priežiūrai namuose. Svarbiausia žinia, kad nuo sausio pirmos dienos vaikų, kurių tėvai pasirenka neleisti į priešmokyklines ugdymo įstaigas, tėvai gali gauti ligos išmoką“, – pažymėjo ministrė.

Seimas gruodžio pabaigoje priėmė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisą, kad Vyriausybei rekomenduojant nevesti vaikų į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigą, tėvai gali prižiūrėti vaiką namie gaudami ligos išmoką.

Vyriausybė nutarime dėl karantino priemonių yra patvirtinusi rekomendaciją ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose dalyvauti tik tiems vaikams, kurių tėvai neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu.

Ligos išmoka už vaiko priežiūrą siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Ją gali gauti ligos socialiniu draudimu apdrausti vaiko tėvai, įtėviai, globėjai, budintys globotojai, seneliai.

Tėvai gali derinti darbą iš namų ir vaiko priežiūrą arba kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo, gauti ligos išmoką ir padėti atžaloms mokytis.

Ministerija taip pat pažymi, kad pasibaigus žiemos atostogoms tėvai gaudami ligos išmoką galės likti namie su pradinukais.

„Pasibaigus žiemos atostogoms, pradinukų mokymas bus tęsiamas nuotoliniu būdu. Tėvai gali derinti darbą iš namų ir vaiko priežiūrą arba kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo, gauti ligos išmoką ir padėti atžaloms mokytis“, – sakoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išplatintame pranešime.

Ministerija skelbė, kad nedarbingumas iš pradžių išduodamas iki 60 kalendorinių dienų, bet ne ilgiau nei baigiasi karantinas ar ekstremalioji situacija. Jei karantinas ir ekstremali padėtis tęsiasi ilgiau, o nuotolinis mokymas išlieka, tuomet nedarbingumo pažymėjimas pratęsiamas. Ligos išmoka irgi siekia 65,94 proc. darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

Kaip BNS informavo SADM, jeigu įvedus ir ekstremalią situaciją, ir karantiną švietimo įstaigose pereinama prie visuotinio nuotolinio mokymo, vaikus iki ketvirtos klasės imtinai ar pagal bendrojo, taip pat specialiojo ugdymo programą besimokančius neįgalius asmenis prižiūrintys suaugusieji gali gauti nedarbingumą ir ligos išmoką. Ligos išmoka už vaiko ar neįgalaus asmens priežiūrą gali būti mokama vaiko ar neįgalaus asmens tėvams, globėjams, budintiems globotojams ar dirbantiems seneliams.

Pasak ministerijos, tokią tvarką reglamentuoja Vyriausybės nutarimas, kai skelbiamas karantinas. Jeigu tokio nurodymo nėra, tuomet tai reiškia, kad vaikai iki ketvirtos klasės ar neįgalūs asmenys yra ugdomi kontaktiniu būdu, nedarbingumas už jų priežiūrą nėra suteikiamas ir ligos išmokos nemokamos, nebent savivaldybės administracijos direktorius įvestų infekcijų plitimą ribojantį režimą.

Ligos išmoką prižiūrėdami namie likusius vaikus pirmojo karantino metu pavasarį irgi galėjo gauti ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikus bei pradinukus namie prižiūrėję tėvai, globėjai ir t. t.

Profesinės sąjungos kreipimesi sakoma, kad virusui sparčiai plintant „situacija tampa ypač nepalanki ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo įstaigose, nes būtent jos dirba kontaktiniu būdu“. Vyresnieji mokiniai nuo lapkričio pradžios yra perėję prie nuotolinio arba mišraus mokymosi.

„Remiantis lapkričio 4 dienos Vyriausybės nutarimu lopšeliai-darželiai ir pradinės mokyklos dirba kontaktiniu būdu. Tačiau praėjus daugiau nei trims savaitėms, situacija katastrofiškai prastėja: švietimo įstaigose užsikrėtimų skaičius sparčiai didėja, serga ir mokiniai, ir mokytojai. Todėl kyla klausimas, ar verta rizikuoti mokinių, mokytojų sveikata ir tęsti darbą gyvai?“ – sako Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

Pranešime cituojamas Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijos anglų kalbos mokytojas Aivaras Dočkus, pats ką tik persirgęs COVID-19, sako, kad karantinas turi būti karantinas, o ne parodija.

Turime informacijos, jog savivaldybių švietimo skyriai daro didžiulį spaudimą švietimo įstaigų administracijoms tęsti mokymą tiesiogiai ir reikalauja kuo skubiau grįžti į mokyklas.

„Turime informacijos, jog savivaldybių švietimo skyriai daro didžiulį spaudimą švietimo įstaigų administracijoms tęsti mokymą tiesiogiai ir reikalauja kuo skubiau grįžti į mokyklas. Gal  Švietimo, mokslo ir sporto ministerija duoda tokius nurodymus savivaldybėms?“ – pranešime cituojamas mokytojas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praėjusią savaitę skelbė, kad šalies švietimo ir ugdymo bei aukštojo mokslo įstaigose nuo rugsėjo pradžios registruota per 4,4 tūkst. koronaviruso atvejų.

NVSC atstovė Daiva Razmuvienė tuomet tvirtino, kad didžiąją dalį sudaro užsikrėtusieji mokyklose ir darželiuose, iš 3,7 tūkst. atvejų ugdymo įstaigose 55 proc. sudarė moksleiviai, likusi dalis, 45 proc. – ugdymo įstaigų darbuotojai. Aukštosiose mokyklose užsikrėtusių skaičius nuo rugsėjo siekė per 600.

Šalyje lapkričio 7-ąją įvedus karantiną, mokslas, išskyrus ugdymą darželiuose bei pradines klases, vyksta nuotoliniu arba mišriu būdu. Karantinas šiuo metu pratęstas iki gruodžio 17 dienos imtinai.

„Vaikų ugdymo namuose gairės karantino metu parengtos Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų Darbo grupės atsižvelgiant į darželius nevedančių vaikų tėvų prašymus. Ugdymo namuose gairės yra rekomendacinio pobūdžio, jas kiekvienas darželis gali prisitaikyti atsižvelgdamas į savo įstaigos savitumą ir bendruomenės poreikius. Pažymima, kad ikimokyklinis ugdymas įstaigose vyksta įprasta tvarka, tačiau dalis tėvų neveda vaikų į darželius ir nori nenutraukti ugdymo proceso“, – teigė E. Tamošiūnaitė.

Ikimokyklinis ugdymas įstaigose vyksta įprasta tvarka, tačiau dalis tėvų neveda vaikų į darželius ir nori nenutraukti ugdymo proceso.

Mero pavaduotoja pridūrė, kad vaikai nuotoliniu būdu ugdomi tik tada, kai įstaigai dėl COVID-19 infekcijos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro siūlymu ir Administracijos direktoriaus įsakymu yra pritaikytas infekcijų plitimą ribojantis režimas arba dėl infekcijos visa ar dalis grupės izoliuota.

E. Tamošiūnaitė nuramino tėvus – kol kas į nuotolinį ugdymą darželinukų perkelti neketinama. „Parengtos gairės padės įstaigų pedagogams ir tėvams organizuoti tiek ugdymą namuose, kai tėvai, saugodami vaikų sveikatą ir turėdami galimybę nevesti jų į darželius, ugdo namuose, tiek vykdant nuotolinį ugdymą, kai viso darželio ar atskiros (-ų) grupės (-ių) veikla sustabdyta dėl COVID-19 infekcijos. Vilniaus darželiai dirba vadovaudamiesi Vyriausybės nutarimais, kurie šiuo metu reglamentuoja įprastinį ugdymą darželiuose, todėl neplanuojama ugdymo organizuoti nuotoliniu būdu“, – informavo mero pavaduotoja.

Feisbuko nuotr.

Tačiau panašu, kad grėsminga COVID-19 situacija šalyje gerokai praretino darželinukų gretas – beveik pusė jų lieka namuose. „Prasidėjus karantinui, Vilniaus darželius lanko virš 50 proc. vaikų. Pastebima tendencija, jog apie 20 proc. padaugėjo tėvų, kurie pastaruoju metu neveda vaikų į darželį“, – apie situaciją sostinės darželiuose pasakojo E. Tamošiūnaitė. 

Tačiau sostinėje apstu ir darželių, kuriuose grupėms privaloma saviizoliacija - ten ugdymas vyksta nuotoliniu būdu. „Lapkričio 16 dienos duomenimis, mieste yra 27 darželiai, kurių 40 grupių yra dėl infekcijos saviizoliacijoje ir jose vykdomas nuotolinis ugdymas“, – informavo mero pavaduotoja.