Papiktino sprendimas

Gyventojai situacija ėmė domėtis, kai sulaukė oficialaus įmonės „Green Admin“ patikinimo, kad kaupiamosios lėšos buvo panaudotos valstybinių vėliavų iškėlimui ir nukėlimui.

Tokį atsakymą gavę Žvejybos uosto rajono gyventojai kreipėsi į kaimynus su klausimu – ar ir kitų daugiabučių gyventojai sulaukė tokio pranešimo?

Kiti šio rajono daugiabučių gyventojai tikino, kad iš savo administratorių tokio pranešimo nebuvo gavę.

„Kaupiamosios lėšos negali būti nuskaičiuojamos tokiems darbams, kaip vėliavos kėlimas“, – pastebėjo viena gyventoja.

Tačiau kitas kaimynas priminė, kad valstybinių švenčių ar minėtinų datų metu privalu kelti valstybines vėliavas.

Naudota ne tam

Klaipėdos savivaldybės Statinių administravo skyriaus specialistas Algis Gaižutis patikino, kad namo administratorius neturėtų kaupiamųjų lėšų leisti tokioms paslaugoms.

„Įstatymas reglamentuoja, kam gali būti leidžiamos kaupiamosios lėšos. Kaupiamąsias lėšas galima naudoti tik namui atnaujinti ir tik vadinamiesiems privalomiesiems darbams, numatytiems ir nenumatytiems, finansuoti, o visoms kitoms būtinosioms reikmėms yra renkamos kitos bendrijos biudžete numatytos įmokos“, – paaiškino A. Gaižutis.

Sukauptos lėšos skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir gali būti naudojamos tik pagal paskirtį – ilgalaikiame plane numatytiems, taip pat ir nenumatytiems darbams finansuoti.

Algis Gaižutis. Vytauto Petriko nuotr.

Ieško paslaugų teikėjo

A. Gaižutis priminė, kad namų administratoriai turi prievolę laikytis nustatytų tvarkų – valstybines vėliavas privalu iškelti, kaip numato įstatymas.

„Kitaip jiems grės baudos. Namų administratoriai įvairiai sprendžia šiuos klausimus. Didžioji dalis įmonių perka šią paslaugą. Dažniausiai apklausos būdu atrenkama įmonė, kuri tokią paslaugą teikia. Patalpų savininkai supažindinami su apklausos rezultatais ir atrinktu tiekėju. Dažniausiai paslaugą perka trejiems metams“, – pasakojo A. Gaižutis.

Bendrijos dažniausiai sutaria ir koks atsakingas asmuo iškabins vėliavas.

Kaupiamosios lėšos leidžiamos tik šimtaprocentiniu gyventojų pritarimu.

„Jei bendrija turi vieną ar du namus. Žiūrint koks administratorius. Vėliava – ne inžinerinis įrenginys. Ir ne konstrukcija, o daiktas. O kaupiamosios lėšos gali būti tik tam panaudotos“, – patikino A. Gaižutis.

A. Gaižutis priminė, kad kaupiamosios lėšos leidžiamos tik šimtaprocentiniu gyventojų pritarimu.

„Tų dienų, kai privalu iškabinti vėliavas, nėra tiek daug“, – pastebėjo A. Gaižutis.

Lėšas grąžins

Įmonės „Green Admin“ direktorius Mindaugas Starkus, išgirdęs, kad gyventojai sulaukė oficialaus įmonės administratorės pranešimo, jog kaupiamosios lėšos buvo panaudotos vėliavų iškėlimui, patikino, kad tai klaida.

„Negali būti. Kažkokia klaida. Sunku pasakyti, kas tame name kelia vėliavas, mano kolega tuo užsiima. Bet tam negalime naudoti kaupiamųjų lėšų. Tikrai išsiaiškinsiu, kas per klaida“, – patikino M. Starkus.

Įmonės direktorius tikino, kad grąžinti lėšas nebus sudėtinga.

„Čia mažiausia bėda. Gali žmonės asmeniškai kreiptis. Tikrai bus ištaisyta. Reikia išsiaiškinti, gal ne už tą darbą buvo nuskaitymai. Daliai namų samdome paslaugą, dalyje keliame patys vėliavas“, – patikino M. Starkus.

„Ryžtis tokiam žygdarbiui – nėra lengva. Audrius, rizikuodamas savo gyvybe ir sveikata, įrodė, kad priesaiką tėvynei ir jos žmonėms davė ne veltui. Tokie pareigūnai yra Lietuvos policijos stiprybė ir pasididžiavimas“, – įteikdamas apdovanojimą sakė Klaipėdos apskr. VPK viršininkas Alfonsas Motuzas.

Pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje Plungėje, Birutės gatvėje esančiame bute, pareigūnai gavo rugsėjo 13 d., apie 21 val. Pranešėjas minėjo, kad įsisiautėjęs galimai neblaivus vyras grasina butą padegti. Atvykus į įvykio vietą, per pirmame aukšte esančio buto langą Plungės r. PK Reagavimo skyriaus pareigūnas A. Tamošauskas pastebėjo, kad dujinės viryklės orkaitė atidaryta, o degikliai uždegti. Supratęs, kad bute esantis asmuo realiai kėsinasi sunaikinti turtą visuotinai pavojingu būdu, bandė kuo greičiau patekti į užrakintą butą, tuo pačiu – atkreipti kitų daugiabučio namo gyventojų dėmesį ir įspėti apie jiems gresiantį pavojų. Pradėjus naudoti jėgą, duris įtariamasis galų gale atidarė ir pareigūnas, kartu su subėgusiais kaimynais, užsuko dujas bei užgesino jau padegtą patalynę ir drabužius. 2000 m. gimęs įtariamasis, kuriam nustatytas 3,13 prom. neblaivumas, buvo uždarytas į areštinę.

Pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus“ įvertintas ketverius metus policijos sistemoje tarnaujantis Plungės r. PK Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas A. Tamošauskas sako, kad tokia ekstremali situacija jo tarnyboje buvo pirmoji:

„Veikiau galvodamas apie daugiabučio gyventojų saugumą. Ar pagalvojau apie grėsmę sau – matyt, nespėjau. Tokia jau mūsų tarnyba...“ – sako A. Tamošauskas.

Klaipėdos daugiabučio gyventojai atšaukė sprendimą sudaryti jungtinės veiklos sutartį ir namo priežiūrą patikėti bendrovei „Green admin“, kai suprato, kad juos apsuko aplink pirštą.

Persigalvoti gyventojams padėjo ir žinia, kad namo vadybininke galimai dirbs prastai užsirekomendavusi daugiabučių priežiūros specialistė.

Supratę apgaulę, atšaukė parašus

Klaipėdos Žvejybos uosto rajono kaimynai tarpusavyje šneka, kad iš daugiabučių gyventojų išviliojami parašai, teigiant, kad bus remontuojamas pastatas, o vėliau paaiškėja, jog jų kaupiamąsias lėšas ir kitą namo gyventojų bendrosios nuosavybės valdymą perima koks nors asmuo ar įmonė.

Alfa.lt duomenimis, taip nutiko ir daugiabutyje Žalgirio g. 1, Klaipėdoje. Pas šio namo butų savininkus vaikščiojo asmenys ir pasakojo, kad atliks remonto darbus. Surinkus parašus paaiškėjo, kad bus daromi ne darbai, o sudaroma jungtinės veiklos sutartis, kurios pagrindu net ne patys gyventojai valdys namą, o namas su visomis jo kaupiamosiomis lėšomis perduodamas UAB „Green admin“.

Kai atsikvošėjo ir suprato, ant kokių dokumentų pasirašė, gyventojai nedelsdami pakeitė savo nuomonę, atsisakė „Green admin“ paslaugų ir grįžo pas buvusį administratorių.

Nenori „draugauti“ su vadybininke

Ne tik galima apgaulė paveikė gyventojų apsisprendimą. Bėgti nuo „Green admin“ malonės žmones paskatino ir vieno asmens klausimas.

Pasirodo, apie įmonėje dirbančią vadybininkę uostamiestyje sklando įvairūs mitai. Anksčiau kitoje administravimo įmonėje dirbusi moteris tarp dalies Klaipėdos daugiabučių namų gyventojų užsirekomendavo kaip atsainiai į savo pareigas žiūrinti darbuotoja, galimai nevengianti taurelės.

Šios vadybininkės darbu buvo nepatenkinti ir Žalgirio g. 1 namo gyventojai, todėl galimai dėl to ji ir neteko darbo įmonėje. Gyventojai, sužinoję, kad vėl pateko į šios moters rankas, priėmė sprendimą taisyti situaciją ir sugrįžo pas buvusį administratorių.

„Pirma, „Green admin“, švelniai tariant, mus apgavo. Jų atstovai, vaikštinėdami po butus, miglotai pasakojo apie mistinius remontus, kad štai pasirašykite ant protokolo ir darbai bus atlikti. Dalis gyventojų, ypač senyvo amžiaus, net nesuprato, ant ko pasirašė, ir tik vėliau paaiškėjo, kad jų parašai leido įmonei šiame name sudaryti Jungtinės veiklos sutartį.

Antra, kaip vėliau paaiškėjo, namo vadybininke tapo liūdnai pagarsėjusi moteris, kuri anksčiau tas pačias pareigas ėjo kitoje įmonėje, kuri šiuo metu prižiūri mūsų namą. Mes tikrai buvome labai nepatenkinti jos darbu. Kaip specialistė visiškai nekompetentinga, keistai bendraujanti. Taigi, iš esmės bėgti nuo „Green admin“ mus paskatino būtent šie du aspektai – nešvarūs parašų rinkimai ir minėtos darbuotojos šešėlis“, – pasakojo pavardės nenorėjęs minėti Žalgirio g. 1 namo gyventojas.

Neigia rinkusi parašus

UAB „Green admin“ redakcijai atsiųstame komentare teigia, kad minėto namo gyventojų (gyventojų sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančio įgalioto asmens) ir UAB „Green admin“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kuria įmonė nurodytam namui yra įsipareigojusi teikti su bendrojo naudojimo objektų priežiūra susijusias paslaugas.

„Atkreiptinas dėmesys, kad daugiabučiame name administratorius UAB „Green admin“ jokių darbų neorganizavo ir tokios informacijos neteikė. Pagal mums pateiktą informaciją darbus organizavo ir galimai parašus rinko buvęs administratorius“, – teigiama komentare.

Žadėjo mažus mokesčius

Keturių aukštų Liepų gatvės 21 namas yra sovietinio romantizmo architektūros pavyzdys, kur keli pastatai sujungti į vieną, o kiekvieno jų gyventojai tvarkosi skirtingai.

Taip Liepų gatvės 21, 23 ir 25 namai sudaro vientisą statinį. Tačiau viena jo dalis – jau renovuota ir traukia akį nauju įvaizdžiu, o kitos griūvantys balkonai apdengti apsauginiu tinklu.

Ilgą laiką Liepų gatvės 21, kurio pirmajame aukšte – parduotuvės ir kitos įstaigos, buvo administruojamas didelę patirtį pastatų priežiūroje turinčios bendrovės.

Pasak šio namo gyventojo Vytauto, prieš kelerius metus kilo kelių kaimynų nepasitenkinimo banga.

„Viena namo aktyvistė pradėjo ieškoti kito administratoriaus, tikėdamasi, kad šis bus geresnis. Kadangi namas nėra didelis, surinkti gyventojų parašus nebuvo sunku. „Bonus Admin ir Co“ vadovė agitavo rinktis jos bendrovę ir tikino, kad viskas bus pigu ir gražu. Didžioji dalis kaimynų patikėjo pažadais, bet vėliau paaiškėjo, kad nemokamas sūris būna tik spąstuose. Administratoriaus pakeitimas buvo visiškai demokratinis veiksmas“, – prisiminė namo gyventojas.

Kaip pasakojo Vytautas, viena aktyvi kaimynė ėmėsi šio reikalo ir labai greitai namo administravimą perėmė bendrovė „Bonus Admin ir Co“.

Didžioji dalis kaimynų patikėjo pažadais, bet vėliau paaiškėjo, kad nemokamas sūris būna tik spąstuose.

Nustebino kainos

„Nepasitikėjimo daigai pradėjo dygti tada, kai prasidėjo įvairūs brangiai kainuojantys darbai. Kažkodėl namo administratoriai nusprendė, kad reikia keisti tris balkonus. Sužinojome, kad jų pakeitimas kainuos 15 tūkst. eurų be PVM, reali kaina – 18 150 eurų. Tokių balkonų name – gal 20 ar daugiau, vien už jų remontą būtų išėję daugiau nei 100 tūkst. eurų. Jau tada pradėjome pastebėti, kad visų darbų name kainas mums pateikdavo be PVM, o sąskaitose pamatydavome kur kas didesnę kainą. Vien žalio tinklo pakabinimas po balkonais kainavo apie pusantro tūkstančio eurų“, – pasakojo Vytautas.

Vardindamas kitus darbus, kurių kaina nustebino, gyventojas minėjo elektros instaliacijos ir lempučių keitimą. Tai kainavo per tūkstantį eurų.

Kai pernai įvyko dvi šildymo tinklų avarijos, žmonės ėmė stebėtis, kad esą vien už meistrų atvykimą būdavo priskaičiuojama apie 150 eurų, o remonto kaina gerokai viršijo 3 tūkst. eurų.

Rinko namui spalvą

Matydami, kad namo sienos aptrupėjusios, gyventojai ėmė kalbėti, kad norėtų renovacijos.

Kaimynai apsisprendė ne remontuoti pastatą dalimis, o imtis viso namo atnaujinimo.

Vienas labiausiai kaimynus nustebinusių dalykų buvo renovacijos reikalų aptarimai. Į susirinkimą pakviesta vadybininkė, pasak Vytauto, neatsinešė anketų, buvo labai susijaudinusi ir aiškino, kad brangus balkonų remontas – būtinas dar iki renovacijos.

Gyventojas pasakojo, kad vadybininkė kalbėjo apie būtinybę nežinia kodėl mažinti kaminų aukštį.

„Mūsų namas yra už penkių pastatų nuo savivaldybės, valdininkai dažną dieną pro jį eina pietauti. Jiems užkliuvo tie mūsų apgriuvę balkonai, bet, dar prieš administratoriaus pakeitimą kalbant apie renovaciją, buvo kalbėta, kad balkonus būtų galima sutvarkyti viso namo atnaujinimo metu. Nepaisant mūsų apsisprendimo renovacijos naudai, balkonai buvo suremontuoti. Ėmėme laukti žinių, kada pagaliau prasidės kažkoks judėjimas. Kiek žinau, skambino ne vienas kaimynas. Atsakymai stebino, ypač vienas jų – „šiuo metu renkamos spalvos namo fasadui“, – stebėjosi gyventojas.

Paprastiems žmonėms buvo aišku, kad spalva turėtų būti tokia pat, kaip 25-ojo namo, kuris yra 21-ojo dvynys. Konkrečių pasiūlymų dėl namo renovacijos gyventojai tikino iš namo administratoriaus esą nesulaukę.

Nustebino duomenys

„Rinkdamiesi administratorių nesigilinome į oficialiai skelbiamus naujosios įmonės duomenis. Kai toks administratorių darbo stilius ėmė kelti nerimą, pradėjome domėtis pačia įmone. Pastebėjome, kad „Sodrai“ mokesčiai įmonės sumokami ne kiekvieną mėnesį, kad beveik tuo pačiu vardu vadinta ir tos pačios vadovės vadovauta įmonė bylinėjosi dėl bankroto, o oficialiai skelbiamoje informacijoje užsimenama, kad bylinėtasi dėl tyčinio bankroto“, – paminėjo Vytautas priežastis, kodėl gyventojai vėliau atsisakė „Bonus Admin ir Co“ paslaugų.

Šių metų pradžioje kaimynai nusprendė nebeturėti su šia įmone nieko bendro. Kovo gale Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius pasirašė sprendimą, kuriuo pastato administravimas perduotas anksčiau namą administravusiai bendrovei „Mano BŪSTAS“.

„Mes tikimės, kad dabar namo administravimo sąskaitos nebus didesnės. Mano supratimu, didelei įmonei nereikės mūsų užkrauti nedideliais, bet labai brangiais darbais, kad išgyventų. Norėčiau, kad kiti klaipėdiečiai labai gerai pagalvotų prieš keisdami administratorių ir nepasitikėtų vien gražiais pažadais, o pasidomėtų visais įmonės veiklos aspektais. Juk namo administratorius pirmiausia turi atstovauti gyventojų interesams. Mūsų interesas buvo gauti paslaugas, kurių reikia mums, o ne administratoriui“, – reziumavo gyventojas.

Visiems neįtiksi

Kas iš tiesų lėmė gyventojų norą atsisakyti „Bonus Admin ir CO“ paslaugų?

Administratoriumi prisistatęs šios bendrovės atstovas dienraščiui teigė, kad pandemijos metu per savivaldybės organizuotą balsavimą raštu gyventojai išreiškė savo valią, taip įmonė buvo paskirta administruoti šį namą.

„Viso administravimo metu vieniems tikome, kitiems ne, treti išvis nesuprato, kad yra pakeistas namo administratorius. Tikiu, kad ne visiems patinka, kai reikia investuoti į savo pastato atnaujinimą, gerovės kūrimą“, – savo komentare pastebėjo įmonės atstovas.

Jis taip pat minėjo, kad gyventojai visada turi teisę išreikšti savo norą dėl namo administratoriaus pasirinkimo.

Paklausti apie gyventojų pretenzijas dėl esą pernelyg didelių namo administravimo mokesčių, „Bonus Admin ir CO“ atstovai atsakė, kad administravimo mokestis yra vienas ir jis yra toks, koks pateiktas įmonės deklaracijoje bei skelbiamas viešai savivaldybės puslapyje.

Pretenzijų įmonės atstovai teigė gaudavę tik iš kelių namo gyventojų, kurie nenorėjo gerinti savo namo būklės bei vykdyti renovacijos. Didžioji dalis gyventojų buvusi už namo renovaciją ir niekada nebuvo nepatenkinti mokesčiais.

Balkonai – didelė problema

„Atskira tema Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statinių priežiūros skyriaus reikalavimas sutvarkyti namo balkonus, kurie kėlė grėsmę žmonių gyvybei bei sveikatai. Name buvo organizuojamas ne vienas susirinkimas, kuriuose teikėme visą informaciją, taip pat gyventojai buvo raginami pasirašyti bendrojo naudojimo objekto aprašą, kurio pagrindu skirstomas mokestis būtų buvęs tik asmenims, kurių balkonai buvo remontuojami. Tačiau tai padarė tik vienas gyventojas, todėl už jų remontą mokėjo visi namo gyventojai, kaip tai reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso. Balkonus tvarkėme, nes avarinės būklės balkonai būtų nesulaukę namo renovacijos“, – rašoma oficialiame atsakyme.

Primenant gyventojų svarstymus, kad nedidelė įmonė atskirais namui užsakomais darbais siekia gauti pajamų ir išlaikyti savo darbuotojus, „Bonus Admin ir Co“ darbuotojas teigė: „Kiekvieno kliento praradimas yra didelė žala, kuri gal ne visada apčiuopiama skaičiais, bet visada jaučiami nuostoliai dėl skirto laiko perimant, susipažįstant su objektu, jo savininkais, sprendžiant problemas, teikiant siūlymus ir t. t.“

Vadovė ir telefonai sutampa

Laiške taip pat aiškinama, kad bendrovės „Bonus Admin“ ir „Bonus Admin ir Co“ yra dvi skirtingos įmonės. Asmuo, pasirašęs administratoriumi, teigia: „Jūsų minimos įmonės yra dvi skirtingos įmonės. Aš asmeniškai susijusi tik su jūsų minima „Bonus Admin ir Co“. Niekada nesu vadovavusi įmonei „Bonus Admin“.

Tačiau internete viešai prieinama informacija skelbia, kad abiem įmonėms vadovauja tas pats asmuo – Lina Matulaitytė, skelbiami abiejų įmonių telefonai yra vienodi.

Paprašytas pakomentuoti šį faktą administratoriumi pasirašantis asmuo nurodė, kad įmonės yra dvi, o jų vadovė – ta pati.

Lesina lyg paukštyne

Šilutės pl. 34–36 namų gyventojai jau ne kartą pastebėjo, kad iš trečio arba ketvirto aukšto skraido batono gabalai ir kitos maisto atliekos, kuriuos gaudo aplink skraidžiojantys kirai, varnos.

„Jau ne kartą teko kalbėtis su senole, kuri maitina paukščius, bet ji nesupranta, kad lesinti paukščius – draudžiama. Kirai, kurie pagal savo dydį jau primena vištas, ne tik teršia balkonų langus, bet ir skleidžia erzinantį triukšmą. Be to, baisu balkoną palikti pravirą, nes gali įskristi ir pagriebti kokį daiktą“, – skundėsi vienas Šilutės pl. 36 gyventojas.

Sprendimas: prie daugiabučių vis atskrendančių kirų maitinimas patinka toli gražu ne visiems. Su realia gamtosauga toks veiksmas tikrai niekaip nėra susijęs. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Ką blogo darau?“

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai priminė, jog gyventojai, matydami, kad kirai yra lesinami daugiabučių namų kiemuose, gali apie tai pranešti šiam skyriui elektroniniu paštu.

Tačiau ne visi gyventojai nori skųsti savus kaimynus, ypač garbaus amžiaus moterį, kuri įsitikinusi, kad elgiasi nepiktybiškai ir paukščiams nori tik gero.

„Jos argumentai visada vienodi: „Ką tokio blogo aš darau?“ Tad ar yra vilčių, kad toks žmogus susiprotės?“ – klausė klaipėdietis.

Paukščiai turi susirasti maisto savo aplinkoje.

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas įspėjo, kad batono gabalai ir panašios maisto atliekos tikrai nėra natūralus maistas paukščiams.

„Paukščiai turi susirasti maisto savo aplinkoje. Jeigu konteineriai bus uždaryti, jeigu nebus atliekų, kuriomis galėtų misti, tada išsispręs triukšmo ir teršimo po balkonais klausimas. Čia, sakyčiau, elementaru. Paukščių pritraukimas prie nenatūralaus maisto sudaro nepatogumų, nėra gerai tiek gyventojams, tiek paukščiams“, – pažymėjo V. Marozas.

Pasak jo, jei moteriškė ir toliau maitins paukščius, jų populiacija didės, nes paukščiams nebeliks paskatų kur nors toliau skristi.

Vitalis Marozas. Vytauto Petriko nuotr.

Mėtyti maistą draudžiama

Ką daryti gyventojams, kurie suvokia, kad paukščiai daugiabutyje arba šalia jo gali pradėti sukti lizdus?

Pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą, draudžiama tyčia naikinti arba pažeisti laukinių paukščių lizdus ir kiaušinius.

Gyvūnų laikymo Klaipėdos savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašas numato, kad draudžiama šerti bepriežiūrius, bešeimininkius, laukinius gyvūnus viešosiose, bendrojo naudojimo vietose ar patalpose, daugiabučių gyvenamųjų namų balkonuose, tuo tikslu mėtyti maistą, jo likučius iš balkonų, pro langus ar panašiai.

„Vandens paukščius galima lesinti vandens telkinių pakraščiuose, šiems pasidengus ledu. Kitus laukinius paukščius, išskyrus balandžius, galima lesinti tik žiemą tinkamu lesalu, jei tam tikslui įrengiamos ir prižiūrimos lesyklėlės bei nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai“, – teigė minėto skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas.

Nustačius pažeidimą taikomos Administracinių nusižengimų kodekso 346 str. numatytos sankcijos – bauda nuo 30 iki 120 eurų.

Jeigu žmogus nori rūpintis, būti reikšmingas, gal jis norėtų savanoriauti gyvūnų globos organizacijoje?

Nori jaustis reikšmingi

Psichologas, psichoterapeutas Gediminas Navaitis teigė, kad paukščius nuolat maitinantys asmenys dažniausiai yra vienišiai, kuriems ši veikla – būdas pasijusti geru, reikšmingu.

„Žmogaus elgesys nepriklauso nuo vieno motyvo. Manyčiau, kad čia yra svarbus pagrindinis motyvas – pasijusti geru ir svarbiu, kad galiu kažkuo pasirūpinti, pamaitindamas paukščius. Dalis nuolatos juos maitinančiųjų yra vieniši, dažnai vyresnio amžiaus žmonės“, – pastebėjo psichologas.

Anot jo, užuot konfliktavus su kaimynu, reikėtų pasiūlyti kokią nors veiklą, susijusią su gyvūnų globa.

„Nereikia ko nors minėti, reikia kažką pasiūlyti. Jeigu žmogus nori rūpintis, būti reikšmingas, gal jis norėtų savanoriauti gyvūnų globos organizacijoje? Galbūt galima būtų maistą surinkti, kad taip galėtų prisidėti prie rūpinimosi gyvūnais. Tokiu būdu, užuot darę kažką ne visai priimtino, darytų tai, kas priimtina ir gal net svarbu. Tokiu atveju, manyčiau, tokiam žmogui būtų gerai duoti kokį nors ženklelį, kad jis yra gyvūnų globėjas, ir įtraukti jį į tą veiklą. Veiklą galima įvairiai organizuoti. Nepamirškime, kad kalbame apie tuos, kurie tai daro ne atsitiktinai, o nuolatos, sistemingai. Vadinasi, jie nori veiklos. Tai kodėl jiems jos nepasiūlius?“ – svarstė G. Navaitis.

„Mes pasirinkome visai kitą administratorių ir mums nepavyksta jo pakeisti“, – susirūpinimo neslėpė daugiabučio gyventoja.

„Kabiname savo plakatus, mes čia dirbame“, – į žurnalisto repliką, kad jūs čia nedirbate, atsakė senosios administracijos atstovas.

Gyventojai balsavo ir nutarė, kad namus turėtų administruoti nauja bendrovė ir kreipėsi į savivaldybę. Ši oficialiu įsakymu nurodė, kad naujasis administratorius turėtų pradėti veiklą nuo gruodžio pradžios.

„Nesąžiningai vyksta. Mes balsavome, oficialiai pakeitėme administratorių, tai turėjo viską perduoti sąžiningai“, – kalbėjo daugiabučio gyventoja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau šioje istorijoje įdomiausia dalis prasideda tuomet, kai senasis administratorius atsisako palikti šiuos objektus. Teigia dirbantys toliau teisėtai. Šį procesą užginčijo teisme ir nesiruošia nieko perduoti naujajam administratoriui – nei raktų, nei kitokio turto, kas yra susiję su šiais daugiabučiais. Nepaisant to, kad savivaldybė perdavusi administravimą kitam namo valdytojui.

„Mūsų valdžia, mūsų direktorius liepė mums dirbti toliau, kol vyksta ginčai“, – teigė senosios administracijos darbuotojas.

O štai tuomet užsikuria visi teisiniai bei biurokratiniai procesai, kur ir pats velnias, matyt, nusilaužtų koją. Įmonė, kurią pasirinko gyventojai, vis dėlto nori pradėti dirbti ir sukviečia namo atstovus, paskiria laiką, iki kada senasis administratorius turi grąžinti raktus. O kai tai neįvyksta, prasideda veiksmai. Keičiamos durų spynos tam, kad galėtų veikti ir dirbti. Kartu su gyventojais laiptinėje apžiūrimi skaitikliai, nurašomi jų duomenys ir visa kita.

„Kadangi senas administratorius, kuris turėjo išeiti ir perduoti visus raktus, atsisakė tai padaryti geranoriškai, buvo atvykęs naujas administratorius. Kartu su namo atstovais buvo pakeistos spynelės“, – situaciją komentavo pašnekovas.

Gresia nemaža bauda beveik iki 2 tūkst. eurų. Tačiau valdytojai vis dėlto rizikuoja ir kažkodėl direktoriaus įsakymo nurodymų nevykdo.

Na, štai spynos pakeistos, viskas lyg ir turėtų pradėti veikti, tačiau kitą rytą gyventojai pamato senos administracijos darbuotoją su rankose laikomu grąžtu ir bandantį pragręžti jau pakeistas spynas. Ir, be abejo, išgirsta pasiteisinimą, kad viskas vyksta legaliai ir teisingai.

„Va, matote, gręžiame spyną, nes mūsų valytojai negali papulti į vandens mazgą, – aiškino senosios administracijos darbuotojas, paklaustas, ką čia daro, juk jau yra paskirtas naujas „Admi“ administratorius. – Mes dirbame toliau, kol vyksta ginčai“.

„Mums paskambino ir pranešė, kad vyksta kažkoks keistas dalykas, kažkas bando patekti į patalpą, gręžti durų spyneles. Iš matymo galiu pasakyti, kad tai yra seno administratoriaus atstovai. Yra paskirtas naujas namo administratorius ir akivaizdu, kad senas namo valdytojas, kaip ir priklauso pagal įstatymą, nenori perduoti namo raktų“, – teigė pašnekovas.

Žurnalistas pasiteiravo, ar buvusios administracijos atstovas turi savivaldybės, policijos leidimą gręžti spynas – visa tai daryti.

„Aš vykdau direktoriaus užduotį“, – toks buvo senos administracijos darbuotojo atsakymas.

Sakoma, kuo gilyn į mišką, tuo daugiau medžių. Pasiklausėme pačių gyventojų, kaip jiems atrodo, kas iš tiesų, jų nuomone, administruoja namą ir kam jie turės apmokėti sąskaitas.

„Už lapkritį kol kas mes gausime sąskaitas iš  seno administratoriaus – iš „Orenos“, o paskui, už dalį gruodžio – jau neaišku kaip bus. Manau, kad neturėtume abiem administratoriams mokėti“, – svarstė daugiabučio gyventoja.

„Viską mes žinome, kad yra savivaldybės įsakymas paskirti naują administratorių, visi terminai yra tvarkingai išlaikyti. Tačiau senas administratorius, kiek man žinoma, yra parašęs, kad nieko neatiduos“, – komentavo pašnekovas.

„Viskas vyksta nesąžiningai. Mes balsavome ir oficialiai pakeitėme administratorių, tai turėjo viską perduoti“, – piktinosi pašnekovė.

O buvęs administratorius paslapčia ir toliau gręžė spynas.

Atrodo, kad gyventojams nieko kito nelieka, kaip tik pasikliauti teisėsaugos organais – policijos pareigūnais, kurie turėtų pabandyti išspręsti šią problemą ir paaiškinti, ar vienas kitas durų pragręžimas yra teisėta ar vis dėlto tai – gyventojų turto niokojimas. Kokiu būdu turėtų vykti legalūs procesai?

„Viename iš dokumentų minima, kad bendrovės vadovui už įsakymo nevykdymą bus pradėta administracinio nusižengimo teisena už nusižengimą“, – komentavo policijos pareigūnas.

„Man direktorius pasakė, kad vyksta ginčai ir mes dar aptarnaujame šį pastatą“, – policijos pareigūnams aiškino senos administracijos atstovas.

Apie administratorių tarpusavio kovas LNK žurnalistas pakalbino ir savivaldybės atstovus, kurie turėtų situaciją žinoti geriausiai.

„Bendraturčiai pakeitė administratorių, savivaldybė tai įformino direktoriaus įsakymu. Kaip ir turėtų viskas suveikti, bendraturčiai turėtų turėti naują namo valdytoją. Tačiau senas valdytojas per nustatytą terminą namo valdymo naujam išrinktam administratoriui neperduoda. Dėl šios priežasties savivaldybė surašė administracinio nusižengimo protokolą. Gresia nemaža bauda beveik iki 2 tūkst. eurų. Tačiau pastebime, kad valdytojai vis dėlto rizikuoja ir kažkodėl direktoriaus įsakymo nurodymų nevykdo. Seno administratoriaus įgaliojimai yra pasibaigę, tačiau Vyriausybės nutarimu sureguliuota taip, kad kol priėmimo-perdavimo aktas nepasirašytas,  tol senas valdytojas teikia administravimo paslaugas. Taip išeina, kad naujasis valdytojas, kol neperims iš seno administratoriaus dokumentų ir raktų, tarsi negalėtų imtis tokių aktyvių veiksmų“, – kalbėjo savivaldybės atstovas.

Nelauktas svečias

Taikos prospekte 21A name gyvenanti moteris pasakojo, kad prieš porą savaičių ją nustebino nepažįstamų žmonių vizitas.

Duris tąkart atidarė jos sutuoktinis. Į namus atėjęs nepažįstamasis ėmė raginti pasirašyti raštą, kad buto šeimininkai sutinka, jog kita įmonė perimtų namo administratoriaus darbą.

"Maniškis labai greitai pakvietė su svečiu kalbėti mane, nes namų reikalais labiau rūpinuosi aš. Pirmiausia, labai nustebau, kad karantino metu, kai bendravimas ribojamas, žmogus vaikšto po butus ir gyvai bendrauja su gyventojais. Iš kaimynų išgirdau, kad pas juos užsuko keli vyrai ir moteris. Kiek pamenu, jie minėjo esantys iš kažkokios įmonės, kurios pavadinime yra žodis "green". Mano galva, ne tik karantino metu, bet ir įprastu laiku nėra ko vaikščioti pas žmones. Visa tai galima padaryti kitais būdais", – dienraščiui pasakojo namo gyventoja.

Pareigūnai primygtinai pataria, jei įmanoma, išvengti kontaktų.

Nenori permainų

Savo pasipiktinimu pasidalijusi moteris stebėjosi neatsakingu atvykėlių elgesiu. Tuo metu, kai draudžiama bendrauti net su kartu negyvenančiais šeimos nariais, esą šie asmenys eina nuo vieno buto prie kito.

Kita vertus, moteris patikino, kad tiek ją kalbinęs jaunas vyras, tiek kaimynus aplankę žmonės dengė veidus kaukėmis.

Atvykėlis esą turėjo visą pluoštą popierių ir tikino, kad dauguma kaimynų jau pasirašė dokumentą.

Kai moteris kategoriškai atsisakė, vyras nuėjo pas kaimynus, o grįždamas užsuko dar kartą, bet ir tąkart ji nepasirašė.

Tikino nesilankantys

Vienintelė namus administruojanti įmonė, kurios pavadinime yra moters minimas žodis, – bendrovė "Green Admin".

Internete nurodytu telefonu atsiliepęs įmonės vadovo pavaduotojas Rimas Lygutas patikino pats nieko nežinantis apie įmonės darbuotojų lankymąsi pas gyventojus ir paprašė laiko pasiteirauti apie tai bendrovės vadybininkų.

Netrukus R.Lygutas paaiškino, jog pasikalbėjo su kolegomis ir jie patikino, kad šios įmonės darbuotojai pas gyventojus nesilanko.

"Mes kartais gauname gyventojų pasiūlymų perimti namo administravimą. Galbūt ir šiuo atveju patys gyventojai rinko parašus ir žada kreiptis į mus. Tokios tikimybės neatmetame, bet mūsų darbuotojai tikrai pas žmones neina. Dauguma dirbame nuotoliniu būdu, net į darbo vietą ateiname tik tada, kai labai reikia", – tvirtino bendrovės vadovo pavaduotojas.

Nedraudžia, bet nepataria

Klaipėdiečiai ne pirmą kartą skundžiasi sulaukiantys namo administravimą perimti norinčių bendrovių darbuotojų. Tiesa, nė vienos jų atstovai to nepripažino.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus pareigūnai paaiškino, kad gyvas bendravimas karantino metu nėra pageidautinas, bet ir nėra draudžiamas.

Pasak pareigūnų, jeigu kontaktas netrunka ilgiau nei 15 minučių, laikomasi tinkamo atstumo, dėvimos apsaugos priemonės, tai negalėtų būti vadinama pažeidimu. Juk net kai kurios paslaugos teikiamos, kai kontaktas su klientu netrunka ilgiau kaip 15 minučių.

Nepaisant to, pareigūnai primygtinai pataria, jei įmanoma, išvengti kontaktų.

Kuo sąžiningiau bus laikomasi karantino ribojimų, tuo labiau bus užkirstas kelias virusui plisti.

Tarsi žaidimas

Ukmergės g. 9A daugiabučio namo gyventojai pakliuvo į keblią padėtį. Netoliese yra naujai klojamas šaligatvis, kurį dabar dengia stambūs skaldos akmenukai. Juos pamėgo varnos, o  gyventojai skaičiuoja nuostolius.

Kalbinti gyventojai pasakojo, kad maždaug tris savaites varnos atakuoja jų automobilius, pastatytus ties daugiabučiu įrengtoje aikštelėje. Varnos snapu pasiima maždaug 3 cm skersmens akmenukus, pakyla keliasdešimt metrų į viršų ir paleidžia akmenis ant automobilių.

„Turime didelę problemą. Kuo toliau, tuo ji darosi didesnė. Gal būtumėme ir nesupratę, kad tai varnų darbas, bet vienas mūsų kolega, įsėdęs į mašiną, pamatė, kad varnos ant kapoto numetė akmenį. Po kelių dienų pastebėjo, kad ir jo žmonos mašina apgadinta. Tada pradėjome stebėti varnas ir pamatėme, kad jos snapu neša akmenis ir mėto į automobilius. Jei nepataiko, neria žemyn, vėl pasiima tą akmenį, pakyla maždaug ties penktu aukštu ir vėl meta. Būna, trys varnos atskrenda ir visos turi po akmenuką snape. Būna, kad tuos akmenukus tiesiog ant šaligatvio mėto, pakelia, vėl numeta“, – pasakojo Ukmergės g. 9A bendrijos pirmininkas Eugenijus.

Jei nepataiko, neria žemyn, vėl pasiima tą akmenį, pakyla maždaug ties penktu aukštu ir vėl meta.

Iš aukštai į automobilius varnų paleisti akmenys jau pridarė nuostolių. Vienai šeimai ypač nepasisekė. Varnos apgadino kelis šeimos automobilius, tad teko ne vieną šimtą eurų pakloti už kėbulo tiesinimo darbus. Varnos jau pataikė ir į kitų gyventojų automobilius, tad nuostoliai vis didėja.

„Situacija tikrai neįprasta. Man asmeniškai buvo apgadinti du automobiliai. Žala tikrai nemaža. Be to, nežinia, kada vėl jos tą patį padarys. Varnos visiškai nebijo žmonių. Kyla reali tikimybė, kad gali nukentėti ir žmonės, nes kieme žaidžia vaikai, gali ir ant jų pradėti akmenis mėtyti“, – pridūrė nuo varnų atakų nukentėjęs Tadas.

Perėjimo metas

Kauniečiai tikino, kad dėl įžūlių varnų jau kreipėsi į miesto savivaldybės aplinkos apsaugos specialistus, tačiau šie niekuo padėti negali. Dabar yra paukščių perėjimo metas, todėl juos vaikyti draudžia įstatymai.

„Iš tiesų gyventojams rekomenduojama paprasčiausiai pralaukti periodą, kol varnos peri ir saugo savo jauniklius. Šiuo metu varniniai paukščiai augina jauniklius ir labai juos saugo nuo šunų, kačių, žmonių, todėl gali elgtis gana agresyviai. Nuo kovo 1-osios iki liepos 1 d. pagal ES direktyvas varninius paukščius medžioti draudžiama, kaip ir ardyti varnų lizdus ar baidyti jas garsinėmis priemonėmis“, – komentavo Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Aplinkos apsaugos departamento atstovai taip pat atsiuntė nuorodas į galiojančius teisės aktus, kuriuose pažymėta, jog vaikyti varnų, kovų ar kitų paukščių šiuo metu negalima. Tačiau tam tikrais atvejais yra numatytos medžiojamų gyvūnų populiacijos mažinimo išimtys. Norint reguliuoti populiaciją, reikia gauti departamento patvirtinimą.

Paukščių elgsena

Juk paukščiams nepasakysi, kad jie nemėtytų akmenų.

Ornitologas Marius Karlonas „Kauno dienai“ aiškino, kad varnos akmenų mėtymą greičiausiai mato kaip žaidimą. Jis siūlė, jei yra galimybė, uždengti skaldos akmenis. Jei akmenų daug ir jų paslėpti nėra galimybės, reikėtų pastebėti, ar varnos akmenis mėto po visą teritoriją, ar tik į konkrečias vietas, tad galbūt kurį laiką kelias stovėjimo vietas vertėtų palikti tuščias.

„Taip, vaikyti paukščius dabar draudžia įstatymai. Sunku net sugalvoti, kaip būtų galima padėti gyventojams. Juk paukščiams nepasakysi, kad jie nemėtytų akmenų. Kartais būna, kad varnos pamėgsta vieną šaką, ant jos tupi ir mėto ką nors. Tada reikėtų gal laikinai po tuo medžiu nestatyti automobilių“, – kalbėjo M.Karlonas.

Pasak ornitologo, varnos mėgsta prisigalvoti neįprastų veiklų, kurios atstoja arba žaidimus, arba tam tikrus bendravimo ypatumus.

„Dažnai galima stebėti, kaip varnos pakelia ir meta riešutus, taip juos suskaldydamos. Aišku, nemanau, kad skalda joms asocijuojasi su riešutu, varnos nėra kvailos. Gali būti, kad joms automobilio kapote kažkas atsispindi, todėl ir mėto. Nemanau, kad toks poelgis turi kažkokios didesnės prasmės. Varnos – išradingi paukščiai, tad gali būti, joms tai – tik žaidimas“, – sakė M.Karlonas.

Įklimpo teismuose

Demokratijos viršūne sostinės valdžios išdidžiai įvardijama galimybė daugiabučių gyventojams patiems išsirinkti savo namo prižiūrėtoją virto tikromis šias paslaugas teikiančių verslo subjektų pjautynėmis. Internete dygo įmonių reitingavimo puslapiai su neaiškiais užsakovais, konkurentai vieni kitus pilstė purvais, rašydami skundus ir atsiliepimus visur, kur tik rasdavo galimybę. Atkakliausieji siuntinėjo savo žygūnus per gyventojų būstus, žmonės buvo įtikinėjami, primygtinai prašomi ir net apgaule raginami atiduoti balsą už „patikimiausią, skaidriausią, sąžiningiausią, pigiausią“ būsto administratorių.

Panašus procesas vyko ir Architektų g. 32 name. Jo gyventojai nebuvo itin aktyvūs balsavime, bet po antrojo turo sužinojo, kad išsirinko naują savo namo bendrųjų patalpų administratorių UAB „Orenus“. Gyventojams patiko, kad šios įmonės imamas administravimo mokestis – 1 centas už kvadratinį metrą – kelis kartus mažesnis, negu daugumos didžiųjų paslaugų teikėjų.

Tačiau tikras šaršalas prasidėjo, kai gyventojai už liepos mėnesį gavo sąskaitas ir iš UAB „Orenus“, ir iš ankstesnio administratoriaus UAB „Lazdynų butų ūkis“.

Pasirodo, senasis administratorius neperduoda naujajam nei pastato valdymo, nei kaupiamųjų lėšų, yra apskundęs „Orenus“ paskyrimą teismui, įtarus, kad rinkimų antrasis turas galėjo būti suklastotas. Dalis namo gyventojų irgi dalyvauja byloje kaip trečioji šalis.

Įtaria klastą

Namo gyventoja Rūta pasipiktinusi pasakojo „Vilniaus dienai“ , kaip savivaldybė žmones pavertė neva demokratinių rinkimų įkaitais.

„Savivaldybė nesprendžia problemos, aiškina, kad rinkimai įvyko ir UAB „Orenus“ namo administratoriumi paskirta teisėtai. Mes prašome parodyti balsavimo biuletenius, ar pasirašė butų savininkai, ar nuomininkai, kurių parašų niekas netikrino, bet savivaldybė mojuoja duomenų apsaugos įstatymu – tai būtų asmens teisių pažeidimas, – sakė moteris. – O ar ne pažeidimas, kai nepažįstamas žmogus vaikšto po butus ir reikalauja pasirašyti už kažkokią įmonę? „Orenus“ dabar neigia, kad jų žmogus vaikščiojo, bet ne aš viena tą vyrą mačiau. Kaimynai sakė, kad net jų asmeniniais telefonais skambino iš „Orenus“. Įdomu, kaip gavo numerius – kur čia ta asmens duomenų apsauga?“

Mes prašome parodyti balsavimo biuletenius, ar pasirašė butų savininkai, ar nuomininkai, kurių parašų niekas netikrino, bet savivaldybė mojuoja duomenų apsaugos įstatymu.

Kitas dalykas, kritęs į akis, kai žmonės pradėjo domėtis naujuoju administratoriumi – įmonės patikimumas. Remiantis oficialia informacija, UAB „Orenus“ tada dirbo 6 apdrausti darbuotojai, jų vidutinis atlyginimas liepą nesiekė nė 52 eurų, o įmonės pajamos – nuo 10 iki 20 tūkst. eurų.

„Ar tai tikrai yra patikima įmonė, kaip skelbiasi? Abejoju. Net interneto puslapio nerasta – tik reklaminis paveikslėlis, – ironizavo Rūta. – Nesuprantu, kaip tokia įmonė galėjo patekti į administratorių sąrašą ir dalyvauti konkurse. Savivaldybė, manau, privalėtų tų įmonių patikimumą kažkokiu būdu tikrinti, o ne nusiplauti rankas – patys tvarkykitės“, – piktinosi vilnietė.

Galų gale gyventojų kantrybė trūko, kai praėjusį pirmadienį UAB „Orenus“ sukvietė juos į susirinkimą ir pareiškė, kad sudarė jų namo defektinį aktą, o po poros savaičių pateiks priemonių planą, kaip likviduoti defektus, ir darbų sąmatą. Jeigu gyventojai nenorės mokėti, privalės patvirtinti raštu, kad nereikš administratoriui jokių pretenzijų, jeigu, pavyzdžiui, dėl netvarkingos elektros instaliacijos laiptinėje atsitiks nelaimė.

„Čia ir pamatėme tikrąjį „Orenus“ veidą – jie rodė nuotraukas iš mūsų laiptinės, kur matyti kabantys laidai, neizoliuoti šildymo vamzdžiai ir pan. Mes tai matome kasdien ir žinome, kad viskas turėjo būti sutvarkyta dar balandį, nes mūsų namas buvo renovuojamas. Tai darė „Lazdynų butų ūkis“, bet samdytas rangovas pasirodė sukčius, neatliko paskutinių darbų, ir dabar per teismą bandoma išieškoti sumokėtą avansą. Gyventojai jau dalimis grąžina bankui paskolą, paimtą renovacijai, o „Orenus“ reikalauja dar kartą mokėti už renovacijos užbaigimą. Dabar jau jiems. Taigi, supratome atsidūrę, atvirai sakant, tikrame mėšle“, – piktinosi Rūta.

Valdyti ėmėsi patys

Savivaldybė ir šį kartą liko kurčia vilniečių problemai: gyventojai ir bendrovė „Orenus“ kvietė aklavietėje atsidūrusio namo susirinkime dalyvauti ir savivaldybės atstovą, bet niekas iš valdininkų nepanoro lipti į pačių pridarytą krūvą.

Neviltis privertė žmones atsakomybę imti į savo rankas. Anksčiau tik svarstę galimybę sudaryti butų savininkų jungtinės veiklos sutartį, gyventojai per dvi dienas ir apsisprendė, ir parašus susirinko.

„Išsirinkome įgaliotą asmenį, įregistravome sutartį Nekilnojamojo turto registre.

Registrų centro įrašą mato ir savivaldybė, kuri privalo išbraukti mūsų namą iš administruojamų namų sąrašo, – gera žinia ketvirtadienį pasidalijo Rūta iš Architektų g. 32 namo. – Gerai, kad vienas iš kaimynų, labai protingas ir gerbiamas žmogus, ėmėsi šito darbo. Net jeigu mūsų namo pinigai jo spintoje gulėtų, labiau pasitikėčiau juo, negu kažkokia neaiškia įmone.“

Pasak moters, jungtinę veiklą įforminę gyventojai sudarė sutartį su „Lazdynų butų ūkiu“, kad šis pagaliau užbaigtų renovaciją. O kaip bus toliau, vėl spręs patys žmonės.

Gatvėse atsiradus duobėms, gyventojai dažniausiai keiksnoja miesto savivaldybę. Tačiau yra ir kitas, kur kas geresnis problemos sprendimo būdas – patiems užlopyti duobes.

Didelių lėšų ir titaniško darbo tam nereikia. Tuo įsitikino ir V.Landsbergio-Žemkalnio gatvės 17-ojo namo gyventojai. Šio namo, esančio Kalniečių mikrorajone, bendrijos pirmininkas Markas Rakauskas ėmėsi iniciatyvos ir kelių vyrų padedamas sutvarkė gatvėje atsiradusią vieną didesnę ir kelias mažesnes duobes.

Gyventojams duobių užlopymas kainavo labai mažai.

„Iš tų, kurie turi automobilius, rinksime po 5 eurus. Kurie automobilio neturi – sutaupė“, – šmaikštavo M.Rakauskas.