Inicijuoti būsto atnaujinimo procesus gali patys gyventojai, tuomet už tai tampa atsakingas namo valdytojas. Juo gali būti bendrijos pirmininkas, gyventojų jungtinei veiklai atstovaujantis fizinis asmuo ar žmogus, įgaliotas namą administruojančios įmonės.

Proceso pradžia – butų savininkų susirinkimas

Pirmasis žingsnis daugiabučio modernizacijos link – butų savininkų susirinkimas, kuriame yra aptariamos galimybės renovuoti namą, taip pat jo metu gyventojams turi būti suteikti atsakymai į visus rūpimus klausimus apie renovacijos procesą.

Apie organizuojamą susirinkimą gyventojams turi būti pranešta likus ne mažiau kaip keturiolikai dienų iki susitikimo. Pranešime taip pat privaloma nurodyti organizatoriaus rekvizitus, susirinkimo datą, laiką ir vietą, darbotvarkę bei kokiais būdais gyventojai gali susipažinti su papildoma informacija, iki kada gali teikti pasiūlymus ar klausimus.

Suplanuoto susirinkimo metu organizatorius turėtų aptarti esamą namo būklę ir kaip atnaujinimas ją pagerintų, apžvelgti galimas renovacijos priemones, kurios pagerintų ne tik daugiabučio energinį efektyvumą, bet ir užtikrintų mažesnes sąskaitas bei pagerintų gyvenimo kokybę.

Svarbi detalė – finansinių klausimų aptarimas

Pastato atnaujinimo finansinės sąlygos – dar vienas svarbus aspektas, kurį organizatorius turėtų paaiškinti susirinkimo metu. Jau po pirmojo susirinkimo gyventojai turi būti susipažinę, kokią paramą gali suteikti valstybė, kokie žmonės turi teisę gauti šimtaprocentinę kompensaciją ir su kitais finansavimo ypatumais.

Dalyvauti susirinkime galima pakviesti ir Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA), administruojančios renovacijos projektų įgyvendinimą Lietuvoje, atstovą ar net finansinės institucijos specialistus tam, kad susirinkimo metu gyventojai kuo geriau suprastų visas finansavimo sąlygas ir gautų atsakymus į jiems rūpimus klausimus.

Savivaldybė taip pat gali inicijuoti renovaciją

Renovacijos procesą inicijuoti gali ir savivaldybė, pasirinkusi daugiausiai energijos vartojančius daugiabučius namus.

Savivaldybė apie renovacijos siūlymą turi pranešti daugiabučio butų savininkams ir sulaukti jų pritarimo. Jei pritarimo sulaukia, savivaldybė paskiria projekto administratorių – ne pelno siekiančią organizaciją arba kitą savivaldybei pavaldžią įmonę.

Atnaujinimui turi pritarti dauguma

Tiek gyventojų, tiek savivaldybės iniciatyvos atveju, būsto modernizavimą galima pradėti, tik jei jam pritarė 55 proc. daugiabučio butų savininkų. Gyventojų iniciatyvos atveju, pritarus pradėti atnaujinimą, buto savininkai privalo išsirinkti projekto administratorių, kuris yra atsakingas už būsto modernizavimo eigos priežiūrą, bendravimą su rangovais, techniniais prižiūrėtojais, valstybinėmis įstaigomis bei pačiais gyventojais.

Kriterijai valstybės paramai

Daugiabučių namų modernizavimo programoje dalyvauti ir gauti valstybės paramą gali daugiabučiai namai, kurie buvo pastatyti pagal iki 1993 m. galiojusius techninius reikalavimus ir turintys tris ar daugiau butų.

Parama skiriama pastatams, kurie po atnaujinimo pasiekia B arba didesnę pastato energinio naudingumo klasę, o po renovacijos sutaupo ne mažiau kaip 40 proc. šilumos energijos.

„Tyrimas buvo atliktas siekiant išsklaidyti mitą, kad pasiekti aukštesnę energinio efektyvumo klasę – itin brangu, norėjome nešališkų ekspertų vertinimo ir įrodymų, kad A klasę pasiekti įmanoma ir tai finansiškai apsimoka. Jeigu imtume C klasės energinio efektyvumo pastatą kaip bazinį, gyventojams siekti B klasės yra 3 proc. brangiau, o A klasės – 23 proc. brangiau. Kalbant skaičiais, jeigu gyvenate standartiniame dviejų kambarių bute, kurio plotas 50,8 kv. m, už C ir žemesnės energinio efektyvumo klasės renovuotą daugiabutį kas mėnesį turėsite mokėti 71,12 euro, B – 73,15 euro, o A klasės – 80,85 euro“, – pasakoja aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Analizė atskleidė, kad, renovavus pastatą iki A energinio naudingumo klasės, jo šiluminės energijos sąnaudos per metus gali sumažėti net aštuonis kartus. Šiandienos šilumos kainomis per 20 metų gyventojai sutaupytų 204 253 eurus, o šilumos sutaupymas siektų net 1 571 176,8 kWh.

Kokios priemonės prisideda prie taupymo?

Daugiabučio atnaujinimo metu A, B ir C energinio naudingumo klasėms naudojamos šios priemonės: šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas, saulės kolektorių įrengimas, išorės atitvarų šiltinimas, langų ir išorinių durų keitimas, balkonų įstiklinimas, natūralaus vėdinimo sistemos atnaujinimas ar rekuperacinės vėdinimo sistemos įrengimas, bendrojo naudojimo elektros inžinerinių sistemų ir apšvietimo atnaujinimas, vėdinamas fasadas.

„A energinio naudingumo klasė yra XXI a. sprendimas – vėdinimas, gryno oro įtraukimas, ventiliacinės sistemos, atsinaujinantys energijos ištekliai (pavyzdžiui, saulės kolektoriai vandeniui šildyti ant stogų). Atlikta studija rodo, kad tai nėra žymiai brangiau, negana to – toks daugiabučio atnaujinimas sumažina šilumos sąskaitas iki aštuonių kartų, palyginti su B klase. Todėl, be išimties, kiekvienas daugiabutis Lietuvoje gali būti atnaujintas iki A energinio naudingumo klasės ir valstybės parama vis labiau bus kreipiama būtent į šią klasę“, – sako S. Gentvilas.

Ministrą papildo ir Gediminas Šilanskas, analizę atlikusios nepriklausomos inžinerinių sistemų projektavimo ir energinio efektyvumo konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovas: „Sutaupymai priklauso nuo esamo pastato būklės, bet jie siekia apie 40–70 proc. esamų sąskaitų.“

APVA primena apie du galiojančius kvietimus

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena, kad nuo vasario 24 d. gyventojai, norintys atnaujinti savo gyvenamąjį daugiabutį, gali teikti paraiškas pagal naujausią kvietimą, kurio pagrindinė sąlyga – pasiekti A energinio naudingumo klasę. Kvietimui numatyta 410 mln. eurų, jo metu nebus taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas.

Taip pat praėjusių metų pabaigoje paskelbtas kvietimas teikti paraiškas seniems daugiabučiams atnaujinti pratęstas iki š. m. gegužės 31 d. Pagal jo sąlygas, valstybės parama bus skiriama tik tiems projektams, kurie pasieks B ir aukštesnę pastato energinio naudingumo klasę.

„Šis kvietimas išryškina strategines daugiabučių namų atnaujinimo programos kryptis – einame į aukštesnę energinio naudingumo klasę ir prioritetą teikiame kvartalinei daugiabučių namų renovacijai“, – tvirtina APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorė Gintarė Burbienė.

Daugiau informacijos apie daugiabučių modernizavimo programą ir sąlygas rasite APVA tinklalapyje: https://modernizuok.apva.lt/.

Pirmadienio vidurdienį pietinėje uostamiesčio pusėje, Vyturio gatvėje, daugiabutį namą renovuojantys darbininkai kasė žemę prie namo pamatų ir aptiko grėsmingai jiems pasirodžiusį metalinį objektą. Atrodė, kad tai – senas sprogmuo.

Kaip ir privalu tokiais atvejais, jie pranešė apie radinį pagalbos telefonu.

Pareigūnai įvedė planą „Skydas“, atskubėjo ugniagesiai, greitosios medicinos pagalbos medikai, policininkai užtikrino įvykio vietoje viešąją tvarką.

Labai greitai įtampa atslūgo, nes J. Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai nustatė, kad radinys nėra sprogmuo, tai metalinis didelį šovinį primenantis objektas, betonuojant naudotas oro burbulams išstumti į paviršių.

Kadangi su šiais objektais išminuotojai susidūrė ne pirmą kartą, pavojus buvo atšauktas. Tačiau išminuotojai abejonių sukėlusio daikto nepaliko statybvietėje, jie išsivežė sprogmenį primenantį objektą ir ketina panaudoti jį būsimųjų išminuotojų mokymų metu.

Išminuotojai tikino, kad statybininkai pasielgė visiškai teisingai. Specialistai tikina, kad kilus bent menkiausiai abejonei būtina tokio daikto nejudinti, nekelti, o visų geriausiai iškart pranešti išminuotojams.

„Kurie ateidavo tvarkyti šilumos punkto, asmenukes darydavosi“, – sako vieno Vilniaus namo bendrijos valdybos pirmininkas Povilas Petraukas.

Tai šilumos punktas vieno Vilniaus daugiabučio rūsyje.

„Tokių senų nedaug kur galima jau pamatyti. Jis pasenęs, jau atitarnavęs“, – tęsia P.Petrauskas

Gyventojai jau surinko parašus, pateikė dokumentus renovacijai, keis šilumos punktą, langus, radiatorius, šiltins fasadą, neabejoja, kad laimės. Norėtų, kad renovacija vyktų dar sparčiau.

„Jeigu darytų viską greičiau, tikrai išsimokėtume. Su baime laukiame kiekvienos žiemos – nežinia, kaip bus, kokios sąskaitos ir t.t. Tai bent aiškumo būtų dabar“, – pažymi P.Petrauskas.

Šio namo gyventojai jau pritarė renovacijai. Seime svarstomos pataisos, kad patys blogiausi pasenę šilumos punktai būtų keičiami be gyventojų sutikimo.

„Tai turi būti technologiškai tvarkingas. Technologiškai netvarkingus šilumos punktus bus siūloma rekonstruoti per prievartą“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Šilumos punktų keitimas vadinamas mažąja renovacija. Dabar valstybė kompensuoja 30 proc. Siūloma, kad, renovuojant be gyventojų sutikimo, būtų kompensuojami du trečdaliai Europos fondų lėšomis.

„Yra siūlymas didinti paramos sumą nuo 30 proc. iki 70 proc. Tai būtų skirta šilumos punkto renovacijai“, – akcentuoja S.Gentvilas.

Anot Vilniaus šilumos tinklų, dabar vien sostinėje nedelsiant reikia keisti šimtus šilumos punktų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„500 šilumos punktų yra likę istoriniai, senos konstrukcijos“, – sako Vilniaus šilumos tinklų vadovas Vytautas Jakelaitis.

Ministrai sako, net ir be valstybės paramos šilumos punktų sutvarkymas nebrangus, panašiai kaip pakeisti liftą – apie 50 tūkst. eurų. Jei 70 proc. dengtų valstybė, daugiabučių gyventojams liktų pasidalyti 15 tūkst. eurų.

„Jau ruošiamės naujam sezonui be rusiškų dujų, naftos. Tikrai reikės stipriai ir greitai sumažinti“, – teigia aplinko ministras S.Gentvilas.

„Darysime viską, kad lengvai kabantys vaisiai būtų nuskinti ir žmonėms tai nesukeltų didelio skausmo“, – vaizdžiai sako energetikos ministras Dainius Kreivys.

Anot šilumininkų, modernizavus šilumos punktą ne tik namas sutaupo šilumos, laimi visi. Dabar Vilniuje dėl senų šilumos punktų laikomos papildomos siurblinės slėgiui reguliuoti, kad tokiuose namuose nesprogtų radiatoriai.

„500 šilumos punktų, kurie aptarnauja nedidelę dalį šilumos vartotojų, išlaiko šiandien visi Vilniaus miesto šilumos vartotojai“, – pažymi Vilniaus šilumos tinklų vadovas V.Jakelaitis.

„Juos renovavus nedidelėmis lėšomis – 10–15 tūkst. eurų ribose, galima pagerinti šilumos taupymą apie 20 proc. Tai labai reikšmingas skaičius“, – naudą pabrėžia energetikos ministras Dainius Kreivys.

Darysime viską, kad lengvai kabantys vaisiai būtų nuskinti ir žmonėms tai nesukeltų didelio skausmo.

Įstatymui taikoma skuba, Seimo teisininkai turėjo nemažai pastabų. Dalis jų ignoruotos.

„Daugiausia šilumos energijos yra prarandama per langus, o ne dėl to, kad blogas šilumos mazgas. Vis vien ir senas dar gali būti reguliuojamas“, – mano Seimo narys Algirdas Butkevičius.

Bet aplinkos ministras sako, pakeitus problemiškiausius šilumos punktus, realu, kad žiemą Vilniuje nereikės deginti rekordiškai brangių dujų. Šildymas pigtų visiems.

„Didelei renovacijai spėsime dar, laiko bus. Per vasarą reikia padaryti pagrindinius darbus, todėl didiname paramos sumą“, – pabrėžia S.Gentvilas.

„Aš klausiau, kiek laiko truktų biurokratinės procedūros. Buvau patikinta, kad pusės metų iki susitvarkymų tikrai turėtų pakakti“, – viliasi Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

Ar tikrai?

„Ne. Kiti procesai trunka gana ilgai“, – teigia V.Jakelaitis.

Anot Vilniaus šilumos tinklų, pagal dabartinę tvarką iki žiemos nėra realu pakeisti bent vieną šilumos punktą. Net ir be gyventojų sutikimo ilgai trunka statybos leidimų gavimas.

„Mūsų patirtis sako, nes iki šio įstatymo priėmimo dalis aktyvių gyventojų, besirūpinančių savo būstais, jau pradėję procesą. Jis trunka daugiau nei vienus metus“, – realią trukmę pabrėžia V.Jakelaitis.

Skaičiuojama, kad visoje Lietuvoje yra apie 3 tūkst. daugiabučių su šilumos punktais, kuriuos reikia tvarkyti nedelsiant.

„Savivaldybė iš savo pusės padarė absoliučiai viską, ką galėjo – nuo vasario mėnesio esame aptvėrę pastatą, išimtine skubos tvarka ruošėme renovacijos dokumentus, kad gyventojai turėtų išeitį iš susidariusios situacijos, tačiau šį mėnesį įvykęs balsavimas dėl namo modernizacijos mus tiesiog pribloškė. Balsavime sudalyvavo tik 40 būtų savininkų, o ir dalyvavusieji buvo nusistatę prieš renovaciją. Galbūt gyventojai nesuvokia, kad visa atsakomybė dėl namo būklės ir galimų padarinių teks būtent jiems“, – apie situaciją pasakoja Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Gali imtis kraštutinių priemonių

Daugiabutyje yra 39 balkonų atitvarai, turintys avarinės būklės požymių. Skaičiuojama, kad jų demontavimas gyventojams turėtų atsieiti 63 tūkst. eurų. Tačiau tokių lėšų bendrija nėra sukaupusi, o bankai paskolos pavienėms daugiabučio namo atnaujinimo priemonėms suteikti neketina. Tad kaip bendrija ketina pasirūpinti savo turtu – neaišku.

Bendrija atsisako naudotis valstybės siūlomomis lengvatinėmis sąlygomis pastatų renovacijai ir tikisi, kad namo remonto išlaidas visiškai padengs mokesčių mokėtojai.

Vilniaus miesto savivaldybė oficialiai kreipėsi į daugiabučio gyventojus ir informavo, kad pagal LR statybos įstatymo 47 straipsnį, statinių naudotojai privalo suremontuoti arba rekonstruoti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi teisę pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, o kraštutiniu atveju – pavesti organizuoti evakuaciją, sustabdyti statinio naudojimą ir uždrausti bet kokią veiklą statinyje.

„Be abejo, tai yra kraštutinės priemonės, bet, jei namas ir toliau bus neprižiūrimas, neturėsime kito pasirinkimo“, – aiškina vicemeras.

Savivaldybės administracija artimiausiu metu savo lėšomis užsakys pakartotinę namo konstrukcijų ekspertizę, kurios metu bus įvertinta, ar visas namas nėra avarinės būklės. Iki tol, Vilniaus miesto savivaldybės ir VšĮ „Atnaujinkime miestą“ atstovai kviečia gyventojus į spalio 6 d. vyksiantį bendraturčių pasitarimą, kur supažindins su esamomis rizikomis ir darkart pristatys renovacijos sprendinius.

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Susidūrė su bendrijos pirmininko nusistatymu

Į Vilniaus miesto savivaldybę po balsavimo dėl daugiabučio renovacijos kreipėsi bendrijai priklausanti vilnietė. Jos teigimu, gyventojai kurį laiką buvo specialiai nuteikinėjami prieš renovaciją, o balsavimui dėl namo modernizacijos buvo trukdoma laiku nepastačius balsadėžės. Moteris pateikė informacinius pranešimus, kuriuose bendrijos pirmininkas atvirai abejoja renovacijos poreikiu, selektyviai pateikia informaciją apie renovacijos naudą bei nurodo, kad bendrija reikalaus lėšų balkonų remontui iš valstybės institucijų.

„Toks elgesys nuoširdžiai stebina. Bendrija atsisako naudotis valstybės siūlomomis lengvatinėmis sąlygomis pastatų renovacijai ir tikisi, kad namo remonto išlaidas visiškai padengs mokesčių mokėtojai. Pagalvokite, ar neatrodytų keista, jei atlikti jiems priklausančių pastatų remontą iš valstybės reikalautų individualių namų savininkai. Čia situacija yra visiškai analogiška, tiesiog kalbame ne apie vienos šeimos, o apie kelių dešimčių savininkų privatų turtą“, – sako V. Benkunskas.

Vicemerui antrina ir VšĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorė Eglė Randytė. Pasak jos, visą įmanomą pagalbą valstybė jau suteikė – konsultavo, rengė dokumentus ir gelbėjo finansiškai, tačiau savo indėlį turi įdėti ir patys gyventojai.

„Ne tik šiuo, bet ir kitais atvejais susiduriame su keistu įsitikinimu, kad butų savininkai turi rūpintis tik tuo turtu, kuris yra buto viduje, o tai, kas vyksta su namo konstrukcijomis, inžinerinėmis sistemomis, fasadu, stogu ir kita bendra namo nuosavybe yra tarsi kažkieno kito reikalas. Tačiau tiek teisiniu požiūriu, tiek iš žmogiškosios perspektyvos, toks požiūris yra neteisingas. Tai yra bendras butų savininkų turtas, nuo kurio būklės priklauso butų vertė, gyventojų saugumas ir gyvenimo kokybė“, – pabrėžia E. Randytė.

Pagal daugiabučių namų atnaujinimo programą, gyventojai galėtų gauti 30 proc. išlaidų kompensaciją energinio efektyvumo didinimo priemonėms ir 100 proc. išlaidų kompensaciją techninei dokumentacijai, projekto administravimui ir techninei priežiūrai. Pastato modernizavimui taip pat būtų suteikiamas lengvatinis kreditas, o nepasiturintiems asmenims apmokamos visos namo atnaujinimo išlaidos.

„Gali pasirodyti, kad dėl karantino sustojo darbai ir kainos galėtų kristi, tačiau per metus bendra statybos darbų skaičiuojamoji kaina padidėjo 4 proc., per dvejus metus darbai pabrango 8 proc. Matome, kad kainos nemažėja, todėl svarstantiems dėl daugiabučio renovacijos tikrai nereiktų laukti kainų kritimo, o gerinti gyvenimo kokybę jau dabar“, – patarė BETA direktorius Valius Serbenta.

Augo medžiagų kainos

Preliminari daugiabučio namo atnaujinimo priemonių įgyvendinimo kaina nustatoma pagal Statybos produktų sertifikavimo centro rekomendacijas. Skaičiuojamoji kaina apskaičiuojama pagal normatyvus, kuriais pagrindžiami darbo vienetui arba darbų grupei reikalingi resursai: medžiagos, mechanizmai, darbo laikas.

Per metus nuo 2020 m. balandžio mėn. bendras jų indeksas padidėjo 3,8 proc.

„Pagal medžiagų grupes labiausiai pabrango metalas (20 proc.) ir izoliacinės medžiagos (3 proc.). Vienoje medžiagų grupėje taip pat gali būti didelė kainų diferenciacija. Pavyzdžiui izoliacinė medžiaga putų polistirenas pabrango iki 20 proc., tai paveiks gyventojų, planuojančių įsidiegti ventiliuojamą fasadą, renovacijos kainą“, – paaiškino V. Serbenta.

Per metus daugiau nei 5 proc. išaugo ir renovacijos darbams atlikti reikalingų mechanizmų kainos. Didžiausią įtaką šiam pokyčiui turėjo kuro kainų ir įrenginius eksploatuojančių darbininkų atlyginimų augimas. Per metus jis padidėjo 5,6 proc.

Rinkos pokyčiai suteikia aiškumo

Norint geriau suprasti renovacijos kainas būtina atskirti dvi sąvokas: skaičiuojamoji ir faktinė kaina. Pinigų suma, pagal kurią atliekamas investicijų planavimas, yra vadinama skaičiuojamąja kaina. O galutinė pinigų suma, gauta pabaigus darbus, atlikus išlaidų apskaitą ir apmokėjus sąskaitas, yra faktinė kaina.

Be statybos darbų rinkos kainų pokyčių stebėjimo, projektų administratoriams ir projektuotojams būtų daug sunkiau parengti investicijų planą, kad planuojamas biudžetas nebūtų deficitinis. O kuo tiksliau suplanuotas biudžetas, tuo mažesnė rizika, kad pastato atnaujinimo darbų metu pritrūks pinigų ir nebus galimybės laiku užbaigti projekto įgyvendinimo. BETA duomenimis, šiemet įgyvendintų projektų vidutinė rangos darbų vertė siekė 451 tūkst. eurų. Vidutinė skaičiuojamojo 1 kv. m kaina yra apie 233 eurus iki valstybės paramos suteikimo.

Abejonės dėl kokybės

"Kauno dienai" Šiaurės pr. 19 namo gyventojai skundėsi, kad renovaciją atliekanti bendrovė "Brosta", kaip įtariama, naudoja prastesnės kokybės medžiagas. Kauniečiams užkliuvo, kad pagal projektą buvo numatyta fasadą dengti lenkiškomis apdailos plytelėmis, o rangovai pradėjo montuoti rusiškas.

Gyventojai įtaria, kad rusiškos plytelės yra ne tokios kokybiškos, pigesnės ir neatitinka reikalingų standartų: jos bus labiau pažeidžiamos, braižysis, todėl gali trumpiau tarnauti.

"Dabar ne viename name yra atliekama renovacija, kalbėjau su kitais žmonėmis – nemažai namų kažkodėl dengia tomis rusiškomis plytelėmis. Jos yra pigesnės, tad dalis projekto sumos nubyra rangovams. Baisu, kad, sudėjus ne tokias apdailos plyteles, bus nesaugu gyventi. Juk yra pavyzdžių, kai dėl nekokybiškų medžiagų sudegė daugiabučiai, nukentėjo žmonės. Mes projekte buvome numatę lenkiškas plyteles, atitinkančias visus ES reikalavimus, tai kodėl klojamos rusiškos?" – stebėjosi vietos gyventojas.

Gyventojams kliūva, kad vietoj lenkiškų apdailos plytelių buvo montuojamos rusiškos. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Anksčiau namo bendrijos atstovai "Kauno dienai" pasakojo, kad projekte buvo numatyta, jog bus naudojamos septintos kategorijos plytelės, tačiau buvo atvežtos prastesnės kategorijos. Todėl tiek namo gyventojams, tiek projektuotojams rangovai turėjo pateikti abiejų plytelių specifikacijas. Dienraščio žiniomis, dėl plytelių kokybės buvo surengtas ir gyventojų susirinkimas. Tačiau dabar bendrijos pirmininkas nesutiko pakomentuoti, ar rusiškų plytelių kokybė tenkina gyventojus.

Nesutarimai dėl įvado

Kauniečiai redakcijai vardijo, kad renovuojant namą problemų kilo ne tik dėl fasado apdailos plytelių. Problemų būta ir daugiau. Kaip teigė vietos gyventojai, rangovai kitoje, nei buvo numatyta, vietoje įrengė dujų įvadą.

"Darbininkai nesuderinę kitoje vietoje įrengė dujų įvadą. Dėl to laikinai buvo sustabdyti darbai. Kol viską tinkamai sutvarkė, name nebuvo dujų", – teigė gyventojas.

"Energijos skirstymo operatoriaus" (ESO) atstovai "Kauno dienai" nurodė, kad šių metų kovo mėnesį dujų avarinė tarnyba sulaukė skambučio, jog objekte nėra dujų. Nuvykus į vietą nustatyta, kad adresu Šiaurės pr. 19 rangovas ruošiasi atitraukti bendrovei priklausantį dujotiekį nuo daugiabučio namo sienos.

"Rangovo darbuotojai teigė manę, kad atlieka daugiabučiui  priklausančio dujotiekio atitraukimo darbus. Avarinės tarnybos darbuotojai neleido vykdyti šių darbų ir buvo atnaujintas dujų tiekimas vartotojams. Įmonė buvo informuota, kad, norint atitraukti ESO priklausantį dujotiekį, reikia kreiptis į bendrovę", – apie tai, kad "Brostos" darbuotojai iš tiesų savavališkai ketino vykdyti dujų įvado atitraukimo darbus, patvirtino ESO viešųjų ryšių atstovas Paulius Kalmantas.

Vis dėlto jis pažymėjo, kad vėliau prašymas atlikti minėtus dujų įvado atitraukimo darbus buvo gautas, tuo pasirūpins ne daugiabutį renovuojančios bendrovės darbininkai, bet "Energijos skirstymo operatoriaus" paskirti specialistai.

"ESO perdavė užsakymą savo rangovui, kuris darbus turėtų atlikti per šių metų gegužę. Bendrovė žalos neteiks, nes nebuvo tiesiogiai patirtų nuostolių dėl dujotiekio remonto darbų. Šiuo atveju operatyviai buvo užkirstas kelias nelegaliam dujotiekio atitraukimui", – nurodė P.Kalmantas.

Už darbus minėtame Šiaurės pr. 19 name atsakingas bendrovės "Brosta" statybinės dalies darbų vadovas "Kauno dienai" aiškino, kad tiek dėl plytelių, tiek dėl dujų įvado visi klausimai buvo išspręsti su gyventojais ir šie esą jokių pretenzijų nebeturi. Jis nurodė, kad renovacija toliau vyksta.

Vyks patikrinimai

Vis dėlto galimi renovacijos projekto pažeidimai patraukė įvairių institucijų dėmesį. Patikrinimus planuoja ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) bei Būsto energijos taupymo agentūra (BETA).

BETA direktorius Valius Serbenta aiškino, kad agentūra šiuo metu neturi duomenų dėl Šiaurės pr. 19 vykdomų renovacijos darbų neatitikimo investicijų ar techninio darbo projektui. Jis dėstė, kad už tinkamų medžiagų ir technologijų panaudojimą yra atsakingas užsakovas – gyventojų paskirtas projekto administratorius. Techninę priežiūrą jam padeda vykdyti paskirtas techninis prižiūrėtojas ir techninio darbo projekto rengėjai, vykdantys autorinę priežiūrą.

Baisu, kad, sudėjus ne tokias apdailos plyteles, bus nesaugu gyventi.

"Būna atvejų, kai projekto įgyvendinimo metu atsiranda poreikis koreguoti techninį darbo projektą. Tuomet visi pakeitimai turi būti derinami su užsakovu. Jeigu gyventojai pastebi kažkokių netikslumų ar neatitikimų projektui, pirmiausia jie turėtų kreiptis į renovacijos projekto administratorių, tuomet administratorius turėtų aiškintis situaciją su rangovais, su techninę priežiūrą vykdančiais darbuotojais, su projekto vykdymo priežiūrą atliekančiais projektuotojais", – kur pirmiausia dėl galimų projekto neatitikimų turi kreiptis gyventojai, komentavo V.Serbenta.

Kilus įtarimų, kad Šiaurės pr. 19 namo renovacija vyksta ne pagal projektą, įvairios institucijos žada rengti patikrinimus. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Tačiau jis pažymėjo, kad BETA taip pat atliks daugiabučio namo renovacijos patikrą. "Atsižvelgiant į šią situaciją, agentūra surengs neplaninę Šiaurės pr. 19, Kaune, įgyvendinamo projekto patikrą. Agentūra kontroliuoja, ar vykdomi darbai atitinka gyventojų daugumos patvirtintą investicijų planą. Jame paprastai nebūna nurodytos medžiagos, kurios turi būti panaudotos įgyvendinant projektą. Medžiagos numatomos techniniame darbo projekte. Investicijų plane nustatomi siektini energijos sutaupymai ir galimos maksimalios išlaidos, kad gyventojai, priimdami sprendimą įgyvendinti projektą, preliminariai žinotų, kokios išlaidos jų laukia", – nurodė BETA direktorius.

"Atkreipiame dėmesį, kad apdailos medžiagos neturi įtakos energijos sutaupymui, todėl ir įtakos valstybės paramai negali turėti, kadangi valstybės parama priklauso nuo to, ar bus pasiekti 40 proc. energijos sutaupymas ir pastato C energinio efektyvumo klasė", – pridūrė V.Serbenta ir išsklaidė gyventojų abejones dėl to, kad rusiškos plytelės gali pakenkti gaunant didesnę valstybės paramą.

Galimos baudos

VTPSI atstovai nurodė, kad gegužės pradžioje iš BETA gavo informacijos, jog Šiaurės pr. 19 namo renovacija galimai atliekama ne pagal projektą, todėl taip pat ketina surengti patikrinimą. Jei bus nustatyta pažeidimų, rangovų lauks baudos.

"Atlikus patikrinimą vietoje ir nustačius atliktų statybos darbų neatitikimų projekto sprendiniams, būtų surašomas privalomasis nurodymas, kuriuo rangovams būtų nurodyta pašalinti nustatytus neatitikimus", – nurodė VTPSI.

Jei bus užfiksuoti projekto pažeidimai, rangovų lauktų baudos. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 350 straipsnio 1 dalį, statinio statyba pažeidžiant nurodytus statinio projekto sprendinius, išskyrus esminius statinio projekto sprendinius, užtraukia baudą nuo 30 iki 60 eurų.

Pagal kodekso 356 straipsnį, statybos darbų atlikimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 50 iki 1 tūkst. eurų.

Namo gyventoja Nina sako, kad nepadaryta nieko. „Štai – mūsų laiptinė. Prašau atkreipti dėmesį į faktą, kad taip atrodė visą laiką ir nieko padaryta iš tikrųjų nebuvo. Taip pat, kol buvo tvarkoma viena fasado pusė, kita po remonto jau pradėjo luptis. Padėtis laiptinėje tik pablogėjo“, – LNK žinioms pasakojo moteris.

Nina, turinti 64 kvadratinių metrų butą, už namo remontą šešiolika metų turės mokėti po 110 eurų per mėnesį. Iš viso tai – daugiau nei 21 tūkst. eurų.

Remontą turėjusi atlikti įmonė bankrutavo, rezultato nėra, o pinigus  mokėti reikia. „Remontas buvo padarytas per sukčiavimo schemą, leisiu sau taip teigti, nes įmonė, atliekanti tą remontą, bankrutavo, o dabar, nors ir vyksta teismas, bet iš jos paimti nėra ką, o paskola banke paimta ir gyventojai turi mokėti tą paskolą, kurią paėmė bendrijos pirmininkas Aleksandras Urbanavičius“, – kalbėjo Nina.

Kaip praneša LNK, anot gyventojos, bendrijos pirmininkas ją net buvo padavęs į teismą. „Pasakė, kad užtampys mane po teismus ir sufabrikavo bylą, kad aš skolinga įnašus. Bylą jis pralaimėjo ir turėjo sumokėti mano ir savo advokatui apie 500 eurų. Visa tai – už namo gyventojų pinigus, kurie mokėjo už remontą“, – atviravo moteris.

Remontas buvo padarytas per sukčiavimo schemą, leisiu sau taip teigti, nes įmonė, atliekanti tą remontą, bankrutavo, o dabar, nors ir vyksta teismas, bet iš jos paimti nėra ką.

Apie tai, kad daugiabutyje išties verda aistros, liudija ir kita gyventoja. Anot jos, pirmininkas į gyventojų klausimus dėl remonto neatsako, dokumentų, patvirtinančių, už ką mokami pinigai, nerodo. Pirmininko sąžiningumu abejoja ir dar vienas namo gyventojas. Pasak jo, pirmininkas A. Urbanavičius žaidžia dvigubą žaidimą. Jam sako, kad dėl blogai atliktų darbų kalta statybų įmonė „Magirnis“, o bendruomenės susirinkimuose kalba priešingai. Vyro teigimu, nesusipratimus su pirmininku gyventojai galėtų spręsti susirinkimuose. Tačiau esą bėda ir juos organizuojant. 

„Daugybę kartų aš norėdavau eiti į tuos susirinkimus, tuomet jie vykdavo kas antrą savaitę, berods, antradieniais, nurodytą valandą. Aš tik vieną kartą papuoliau į tą susirinkimą, nes kitus kartus jie būdavo nukeliami ar paankstinami valandai, ar įvykdavo kitoje vietoje negu numatyta, ir aš juose nedalyvaudavau, nors pirmininko klausdavau: „Kodėl nepranešėte, būčiau norėjęs dalyvauti“. Jis sakydavo: „Oi, pamiršau...““ – detalizavo Aivaras.

LNK žurnalistams bendrijos pirmininkas komentuoti situaciją atsisakė. „Nieko, – absoliučiai nė vieno žodžio, teismai eina. Ne, neatisakau, teismai eina, nieko negalima kalbėti“, – teisinosi A. Urbanavičius.

Anot advokato, kilus konfliktui tarp bendrijos vadovybės ir gyventojų, šioje situacijoje, kai pirmininkas atsisako pateikti gyventojams dokumentus už renovaciją ir paaiškinti, kam išleido pinigus, telieka teismai.

„Tada jau gali būti advokatinis paklausimas bendrijos pirmininkui. Jeigu vis tiek ši pareiga neįvykdoma, deja, tada kito varianto išskyrus teisminį. Tai yra, būna ieškinys dėl pareigų vykdymo, dokumentų išreikalavimo“, – teigė advokatas Igor Smirnov.

Advokatas pabrėžė ir tai, kad nepatenkinti bendrijos pirmininku gyventojai gali jį perrinkti. Pasak I. Smirnov, jeigu bendrijos susirinkime balsų dauguma pirmininkas būtų įpareigotas tam tikriems veiksmams, pavyzdžiui, pateikti dokumentus, jis privalėtų tai vykdyti.

Advokato teigimu, pagal įstatymą, bendrija yra tik pinigų administratorė, o pinigų savininkai – namo gyventojai. Ir kiekvienas savininkas turi teisę susipažinti su dokumentais ir sąskaitomis, pagal kurias moka.