Pelenai tampa deimantais

Daugiau nei prieš metus duris atvėręs modernus ritualinių paslaugų centras „Vakarų Lietuvos krematoriumas“ nuolat stengiasi pasiūlyti naujovių – neseniai pasirašyta sutartis su šveicarų kompanija „Algordanza“. Užuot pelenus laikius urnoje ar išbarsčius gamtoje, įmonė siūlo savaip įprasminti brangaus žmogaus atminimą. Šveicarų įmonė – vienintelė pasaulyje sertifikuota memorialinių deimantų gamintoja pasaulyje.

Iš velionio pelenų arba plaukų užaugintas deimantas turi tokias pat chemines, fizines ir optines savybes kaip ir natūralus. Natūralus deimantas yra geriausiai žinomas ir kiečiausias brangakmenis pasaulyje. Memorialinis deimantas įprastai būna įvairių atspalvių mėlynos spalvos, priklausomai nuo žmogaus organizme buvusio boro kiekio.

Kiekvienas memorialinis deimantas gaminamas pagal individualius kliento užsakymus, vėliau ant jo lazeriu išgraviruojamas individualus užsakymo numeris. Paslaugos kaina priklauso nuo pageidaujamo deimanto dydžio ir formos.

Deimantas užauginamas per 4–8 mėnesius. Kaip teigia šveicarų kompanija, memorialinis deimantas – tai ilgaamžė, unikali artimojo atminimo įamžinimo forma, skirta net kelioms kartoms.

„Vakarų Lietuvos krematoriumo“ nuotr.

Naujovė – stiklinės „urnos“

Įprasminti brangaus mirusiojo atminimą galima ir kitais būdais – velionio pelenai, integruoti į pageidaujamos formos stiklą, gali tapti išskirtiniu papuošalu ar interjero detale. Kataloge išsirinkus stiklinę formą, mirusiojo pelenai siunčiami į Čekiją, kur stiklo meistrai gali įgyvendinti bet kokį norą pagal mirusiojo pomėgius ar profesiją, pavyzdžiui, krepšininkui sukurti stiklinį kamuolį.

Po sąlyčio su karštu stiklu pelenai tampa balti ir primena šerkšną. Pritaikius šviesos instaliaciją, tokia stiklinė „urna“ gali tapti išskirtiniu papuošalu ar interjero detale. Pirmieji užsakymai „Vakarų Lietuvos krematoriume“ parodė, kad klientai dažniausiai renkasi stiklinę širdies formą. 

Įprastai gyventojai pirmenybę teikia medinėms urnoms. Šios, įkastos į seną kapavietę, greičiau suyra, tad į tą pačią vietą po kelerių metų jau galimi nauji palaidojimai.

Gedintiems artimiesiems taip pat siūlomos urnos iš perdirbtos, specialios bei tvarios medžiagos, kuri per kelerius metus suyra ir neteršia aplinkos.

„Vakarų Lietuvos krematoriumo“ nuotr.

Po vienu stogu – visos paslaugos

„Vakarų Lietuvos krematoriumas“ vis dažniau tampa vietos gyventojų atsisveikinimo su išėjusiais artimaisiais vieta. Pastebima, kad žmonės vis dažniau atsisako tradicinio laidojimo ir renkasi kremavimą. Šis laidojimo būdas patrauklus savo estetika, paprastumu ir tvarumu. Per pastarąjį dešimtmetį kremavimą besirenkančių lietuvių padaugėjo net 25 procentais.

„Vakarų Lietuvos krematoriume“ palaikų kremavimo procesas (nuo palaikų įkėlimo į įrenginį iki urnos su pelenais įteikimo artimiesiems) trunka apie 2 val. Tai esąs trumpiausias kremavimo laikas Lietuvoje. Ekologiška, efektyvi ir naujausia kremavimo įranga leidžia išvengti eilių bei netrikdo laidotuvių planavimo procesų.

Per parą galima kremuoti iki 20 mirusiųjų. Nors dar vyrauja mitas, kad kremavimo paslaugos prieinamos ne kiekvienam, „Vakarų Lietuvos krematoriumo“ konsultantai kiekvienam gedinčiajam gali pasiūlyti optimaliausią kainos ir kokybės santykį.

„Vakarų Lietuvos krematoriumo“ nuotr.

Planuose – kolumbariumas

Komplekse veikia 3 atskiros skirtingų dydžių šarvojimo ir atsisveikinimo salės, erdvioje, daugiau nei 50 vietų kavinėje ruošiami gedulingi pietūs. Šalia įrengta didelė ir patogi nemokama automobilių stovėjimo aikštelė su elektros įkrovimo aikštele.

Ritualinių paslaugų centras ir krematoriumas įsikūręs strategiškai patogioje vietoje – netoli miestas ir didžiausios uostamiestyje Lėbartų kapinės, tam tikrą atmosferą kuria greta augantis miškas.

Kitų metų antroje pusėje šalia ritualinių paslaugų centro planuojama pradėti įrenginėti kolumbariumą. Tam tikslui jau dabar ruošiamas 5 ha žemės sklypas. Čia planuojama įrengti įvairių dydžių, pavienes ir šeimynines kriptas. Mirusiojo palaidojimo vietoje bus galima pasodinti medį, kuris taps prieglobsčiu ir kitiems išėjusiems anapilin artimiesiems.

„Vakarų Lietuvos krematoriumo“ nuotr.

Rūpesčiai – laidotuvių planuotojai

Ritualinių paslaugų centre siūlomos visos paslaugos: nuo kūno parvežimo iš užsienio, dokumentų sutvarkymo iki pelenų išbarstymo jūroje. Po vienu stogu – visi oriam atsisveikinimui su velioniu skirti reikmenys: nuo drabužių, žvakių iki urnų.

Estetiškas ir pagarbus laidojimo būdas atliekamas artimųjų pageidaujamu laiku ir aplinkybėmis. Nesant galimybių dalyvauti atsisveikinimo ceremonijoje, apeigas galima stebėti nuotoliu. Internetu transliuojamas velionio palaikų palydėjimas iki kremavimo įrenginio.

Prireikus teikiamos laidotuvių planavimo paslaugos. Tokia praktika yra įprasta pažangiose pasaulio valstybėse, kur laidotuvių planuotojai už gedulo prislėgtus artimuosius pasirūpina atsisveikinimo ceremonijos planavimu, dokumentų sutvarkymu, maitinimo paslaugomis ir visais kitais pageidaujamais apeigų niuansais. 

Pasirūpinti kremavimo paslauga ir būsimomis apeigomis galima iš anksto, sudarant trišalę sutartį su „Vakarų Lietuvos krematoriumu“. Sutartis padeda išreikšti paskutinę valią, kuri bus įgyvendinta po mirties. Toks žingsnis dažnai gerokai palengvina artimųjų rūpesčių naštą sunkiu netekties metu. Ritualinių paslaugų centre jau sudaryta keliasdešimt tokių sutarčių.

Telefonas pasiteirauti: +370 699 24 444

Adresas: Klaipėdos r., Toleikių k., Volungių g. 11

E. p.: info@vakarukrematoriumas.lt

Ypatinga parduotuvė

Naujasis salono interjeras – tarsi klasikos ir modernumo pynė. Jau pirmoji „RIBAS Jewellery“ parduotuvė stebino savo dizaino sprendimais, todėl reikėjo itin pasistengti, kad naujasis salonas išsiskirtų prabangos ir originalaus dizaino sprendimais.

Papuošalai eksponuojami jaukaus salono centre, taip leidžiant pirkėjams iš dar arčiau pamatyti čia parduodamus išskirtinius juvelyrikos dirbinius.

Pasak „RIBAS Jewellery“ įkūrėjo verslininko Patriko Ribas, tokios koncepcijos parduotuvių Lietuvoje nėra. Nenuostabu, kad dažnas prekybos centro lankytojas nori juvelyrikos saloną įamžinti nuotraukose.

„Norėjome įkurti parduotuvę, kokios Lietuvoje dar nėra. Ne paslaptis – mėgstame maloniai stebinti savo klientus. Visi mūsų salonai, kurių galima rasti ne tik Kaune, Vilniuje ir Florencijoje, pasižymi savitu dizainu“, – pasakoja P. Ribas.

Tiesa, šiame prekybos centre „RIBAS Jewellery“ parduotuvė veikė ir seniau. Prekės ženklo vadovas teigia, kad naujoji salono vieta – centrinė aikštė – yra daug patogesnė, tad klientai bus aptarnaujami dar kokybiškiau.

Kaip teigia P. Ribas, parduotuvės svečiai domisi ne tik papuošalais, bet ir analogų neturinčiu interjeru, žavisi profesionaliu aptarnavimu ir išskirtiniu juvelyrikos ekspertų dėmesiu.

Ypatinga: „Norėjome įkurti parduotuvę, kokios Lietuvoje dar nėra“, – sako prekės ženklo „RIBAS Jewellery“ įkūrėjas P. Ribas, tarptautiniu lygiu vertinamas deimantų ir juvelyrikos ekspertas. („RIBAS Jewellery“ nuotr.)

Iš kartos į kartą

Parduotuvėje gausu deimantais ir kitais brangakmeniais – smaragdais, safyrais, rubinais – inkrustuotų papuošalų. Vieninteliame Kaune „RIBAS Jewellery“ salone taip pat parduodami gaminiai iš skirtingų kolekcijų. Čia klientams siūlomas didelis klasikinių, sužadėtuvių ir vestuvinių žiedų, vėrinių, apyrankių, auskarų, įveriamų auskarų pasirinkimas.

Papuošalų kainos salone prasideda nuo 55 eurų, tad kiekvienas pirkėjas turi galimybę įsigyti džiuginančią dovaną sau ar kitiems už prieinamą kainą tiesiai iš pirmų rankų.

P. Ribas linkęs pabrėžti, kad deimantai yra pati geriausia investicija. „Net ir pats brangiausias, deimantais inkrustuotas papuošalas telpa kišenėje, jį, kitaip nei nekilnojamąjį turtą ar kitus daiktus, visuomet galite turėti su savimi. Toks papuošalas bus perduodamas iš kartos į kartą“, – tikina prekės ženklo įkūrėjas.

Patriko pažintis su deimantų pasauliu prasidėjo, kai jam buvo dvylika metų, tuo metu jis įsidarbino juvelyrikos fabrike Izraelyje. Patriko mamai Danai Ribas tapus Izraelio deimantų biržos nare, Patrikas toliau aktyviai gilino savo žinias juvelyrikos ir deimantų srityse, drauge kūrė šeimos verslą, kuris šiandien sėkmingai plėtojamas atskirai.

Sumani investicija

Šiais neramiais laikais žmonės vis dažniau susimąsto apie tai, kur saugiai investuoti pinigus. Deimantų eksperto ir „RIBAS Jewellery“ įkūrėjo P. Ribas teigimu, investicinis deimantas – brangakmenis, kurio vertė laikui bėgant tik didės.

– Ar lietuviai, palyginti su užsieniečiais, yra linkę investuoti į deimantus?

– Taip, pastaruoju metu žmonės Lietuvoje pradėjo žiūrėti į deimantus kaip į investiciją. Deimantas formuojasi daug metų, jis yra unikalus, jo ištekliai – riboti. Tai labai nedidelis, nesunkus, nedūžtantis, nesibraižantis ir nesusidėvintis mineralas, jo vertė gali būti labai didelė. Pastaraisiais metais žmonės vis dažniau domisi investavimu į deimantus, tačiau, palyginti su kitomis investicijomis, ši sritis dar labai jauna, bet tikrai auganti.

– Koks deimantas investicijai geresnis – inkrustuotas į juvelyrinį dirbinį ar tiesiog deimantas?

– Deimantas gali būti inkrustuotas į bet kokį dirbinį, tai yra saugiau:  deimantas visada bus šalia jūsų, jį visada galima išimti, įdėti į kitą gaminį, tačiau tai vis tiek bus tas pats deimantas. Svarbiausia – koks jis. Geriausi investiciniai deimantai yra spalvoti – pasaulyje jie laikomi tinkamiausiais investicijai. Vien per pastaruosius 20 metų jų vertė pakilo šimtais procentų – jeigu kažkas pirko deimantą už milijoną, šiandien gali jį parduoti už penkis milijonus.

Investicinių deimantų vertė su metais kils, nes tokių deimantų iškasama vis mažiau ir mažiau. Pavyzdžiui, kai prieš kurį laiką užsidarė viena didžiausių rožinių deimantų kasyklų Australijoje, tokių deimantų kainos pakilo apie 200 proc., nes jų neberandama. Kasmet vis mažiau randama ir geltonų, mėlynų, raudonų deimantų, todėl jų kaina visada tik kils.

Deimantas formuojasi daug metų, jis yra unikalus, jo ištekliai – riboti.

Papuošaluose paprastai būna mažesni deimantai – jų vertė banguoja kartu su ekonomika, bet jie vis tiek yra vertingi. Jei papuošalas su deimantu – tai vis tiek yra deimantas, ši prekė niekada nepraras savo vertės.

Kiek deimantas vertas – vienas klausimas. Kitas – kiek jis vertingas kaip investicija? Ar jis gali duoti grąžos po daugelio metų? Jeigu to tikimės, reikėtų investuoti į spalvotą deimantą, kuo retesnės spalvos, arba į labai ekskliuzyvinius deimantus – 5, 7 ir 10 karatų.

– Jeigu žmogus klaustų, į ką jam geriau investuoti, – į nekilnojamąjį turtą, auksą ar deimantus, ką jam pasakytumėte?

– Negalėčiau atsakyti į tokį klausimą. Gyvenimas yra gyvas organizmas. Jeigu kitą dieną nukristų butų kainos? Tas pats ir su deimantais, ir su auksu. Viskas labai dinamiška. Tik žinau: jeigu norisi ilgalaikės, amžinos investicijos, kuri būtų perduodama iš kartos į kartą, visada išlaikytų vertę ir ta vertė su metais didėtų, reikėtų pirkti deimantą. Juo labiau šiais neramiais laikais – jeigu kažkas atsitinka, jį visada gali pasiimti, o namo į kišenę neįsidėsi.

Unikalu: salonas Kaune išsiskiria prabangos ir originalaus dizaino sprendimais. („RIBAS Jewellery“ nuotr.)

– Ar investicijai geriau pirkti vieną papuošalą su didesniu deimantu, ar kelis papuošalus su mažesniais?

– Su vienu akmeniu ir kuo didesniu. Kai deimantas padalijamas, jo vertė krinta. Vienas deimantas visada išliks vertingas ir jo vertė metams bėgant tik didės.

– Kokie pagrindiniai patarimai norintiems pirkti investicinių deimantų?

– Pirmas – pirkti deimantus iš patikimo asmens, priklausančio kokiai nors deimantų biržai, kuris prisiima atsakomybę už tai, ką parduoda. Antra – visada pirkti deimantą su sertifikatu, kuriuos turi turėti kiekvienas investicinis deimantas nuo pusės karato. Trečia – nebijoti šio deimantų pasaulio. Deimantai yra vertybė, kuri niekada neišnyks, jie visada bus reikalingi ir kaip papuošalai, ir kaip investicija.

– Be deimantų, kokie dar brangakmeniai, jūsų manymu, yra verti investuotojų dėmesio?

– Smaragdai, safyrai, rubinai. Tačiau kai aš galvoju apie investiciją, visada galvoju apie deimantus, nes tai yra stipriausia medžiaga. Smaragdas kartais gali būti daug brangesnis negu deimantas, nes jie labai reti, tačiau jeigu jis vieną dieną nukris ant žemės – gali sudužti, nes jo kristalizacija yra labai silpna. Jeigu jau pirkti kaip investiciją, sakyčiau, tik deimantą, nes jis nejautrus karščiui, dūžiui ir visada išlaiko savo vertę.

Lagamino turinio vertė – apie 8,5 mln. eurų.

Jame buvo 4,5 mln. eurų vertės deimantinis žiedas, 750 tūkst. eurų vertės „Chanel“ sagė, 500 tūkst. eurų vertės deimantiniai auskarai, 800 tūkst. eurų vertės „Bulgari“ laikrodis, taip pat šimtai tūkstančių eurų grynaisiais.

Tiesa, vagišiai turtais pasidžiaugti nesuspėjo. Oro uosto apsaugos kamerų filmuota medžiaga padėjo nustatyti nusikaltėlius ir išsinuomotą automobilį, kuriuo jie pabėgo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vėliau teisėsauga susekė automobilį ir sulaikė įtariamuosius.

Kaip pranešė Policijos departamentas, pranešimą apie įvykdytą nusikaltimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai gavo trečiadienio vakarą, 21.13 val.

Pranešta, kad tądien, apie 17 val., Vilniuje, Ozo gatvėje, prekybos centre, peržiūrint vaizdo kamerų įrašus pastebėta, jog iš parduotuvės pavogtos dvi auksinės apyrankės su deimantais.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Ir gražu, ir vertinga

Artėja didžiosios metų šventės, tad pats laikas pagalvoti apie vertingą dovaną sau ar artimajam. Jei svarstote įsigyti brangakmenių ar juvelyrinių gaminių su deimantais, pirmiausia rekomenduojama pasikonsultuoti su profesionaliu gemologu ar parduotuvės, kurioje planuojate pirkti, specialistu – taip geriau suprasite, kokios kokybės ar dydžio deimantus galėsite įsigyti už turimą sumą, gausite patarimų, kaip neapsigauti.

Kad neapsiriktumėte, visuomet iš pardavėjo reikalaukite deimanto sertifikato, kuriame bus nurodomos svarbiausios charakteristikos, ir pardavimo kvito. Nors sertifikate yra nurodomos visos svarbiausios deimanto savybės, tačiau sertifikatą, tiksliai atitinkantį konkretaus brangakmenio charakteristikas, pirkėjas gali gauti tik pirkdamas jį iš patikimų pardavėjų. Taip pat labai svarbu, kad akmens kokybė nebūtų mėginta pakoreguoti lazeriniu būdu ar dirbtinai pakeista jo spalva.

„20 metų patirtis deimantų pasaulyje, įdirbis, žinios, užmegzti ryšiai ir atsakomybė prieš klientus leidžia mums užsitikrinti geriausią juvelyrinių dirbinių su deimantais kainą ir kokybę. „RIBAS Jewellery“ yra išskirtinis visame Baltijos šalių regione, nes yra Izraelio deimantų biržos narys“, – sako kuriančios, gaminančios ir parduodančios juvelyrinių dirbinių kolekcijas su deimantais „RIBAS Jewellery“ įkūrėjas Patrikas Ribas.

Jis pataria: išreikškite savo stilių per papuošalus. Ateinančių metų mados tendencija – derinti įvairius brangakmenius tarpusavyje. Tad subtilus, elegantiškas derinys bus geriausias papuošalas. Žiedus su centriniu deimantu derinkite su rubino ar smaragdo žiedais-juostelėmis. Pagal skonį ir stilių galite rinktis konjakinius, šampaninius ar kitų spalvų deimantus.

Žinios: jei sunku apsispręsti, konsultantės „RIBAS Jewellery“ salonuose patars, kaip derinti žiedus, kaklo papuošalus, auskarus./„RIBAS Jewellery“ nuotr.

Taip pat rekomenduojama tarpusavyje derinti aukso spalvas. Baltą auksą puikiai galima derinti su rožiniu ar geltonu auksu. Nebijokite eksperimentuoti, o jeigu manote, kad reikia konsultacijos – „RIBAS Jewellery“ salonuose, įsikūrusiuose Kaune PLC „Mega“, Vilniuje PLC „Panorama“ ir Stiklių g. 7, jus pasitiks profesionalios konsultantės. Jos rekomenduos ir parinks papuošalų derinius, kurie tiks būtent jums.

Puoškitės originaliai

Auskarus derinkite su cuff auskarais – tai ausies papuošalas, nešiojamas aplink ausies kremzlę, jam nereikia papildomos vėrimo skylutės. „RIBAS Jewellery“ salonuose galite rasti auskarų grandinėlių, kurios sujungs visą derinį.

Jeigu norisi pilnai išbaigto komplekto, galite įsiverti auskarą „RIBAS Jewellery“ salone „The House of Diamonds“ Stiklių g. 7, Vilniuje. Čia dirba ilgametę patirtį turinčios meistrės, kurios taip pat pakonsultuos dėl auskarų vėrimo ir parinks geriausius kūno auskarus jūsų stiliui. Auskarus čia veria su kateteriu – taip pažeidžiama mažiausiai odos audinių, todėl auskaro vėrimo vieta gyja greičiau, mažesnė komplikacijų tikimybė.

Pakabukus su centriniu vienu deimantu derinkite su kryželiu arba raidžių pakabukais – pastarieji kitąmet bus labai madingi, todėl šis papuošalas gali būti puiki dovana Kalėdoms ar gimtadienio proga.

„RIBAS Jewellery“ konsultantės patars, kaip derinti žiedus, kaklo papuošalus, auskarus, salonuose galite susikurti savo komplektą. Žinant pagrindinius papuošalų derinimo principus, galima sukurti kelis derinius, kurie leis kiekvieną progą atrodyti naujai ir originaliai – jūs neišleisite daug pinigų, o atrodysite elegantiškai ir prabangiai. Juk geriau nors ir mažas, bet deimantas nei didelis cirkonis.

Juvelyriniai dirbiniai su deimantais yra vertybė, kuri gali būti perduodama iš kartos į kartą, ji nesensta ir nenuvertėja.

Negana to, juvelyriniai dirbiniai su deimantais yra vertybė, kuri gali būti perduodama iš kartos į kartą, ji nesensta ir nenuvertėja. Priešingai – deimantų vertė kyla, nes jų ištekliai yra baigtiniai ir jų randama vis mažiau.

Reikia priežiūros

Deimantai – išties ypatingi akmenys, suteikiantys prabangos jausmą. Jei galite džiaugtis papuošalais su deimantais, nepamirškite jais tinkamai rūpintis. Tai leis išlaikyti deimantų vertę ir nepriekaištingą išvaizdą.

„Kiekvieną papuošalą rekomenduojame laikyti atskirame paminkštintame dėkle. Tai apsaugos nuo susibraižymų ir dulkių, tokių įpakavimų užtikriname kiekvienam mūsų pirkėjui“, – savo rekomendacijomis dalijasi P.Ribas.

Papuošalus reikia reguliariai valyti. Rekomenduojame atlikti valymą ultragarso vonelėje du kartus per metus. Ši juvelyrikos SPA procedūra „RIBAS Jewellery“ klientams atliekama nemokamai.

Nepamirškite, kad visi deimantai yra gražūs, tik jų vertė skiriasi! Susipažinę su deimantų savybėmis galėsite būti tikri, kad jūsų sumokėta kaina atitinka jo vertę.

Eksperimentuokite, išlaisvinkite savo vaizduotę ir puoškitės, kad kitąmet suspindėtumėte tarsi deimantas.

Šiems žmonėms „deimantai, kartais parduodami Antverpene, yra svarbesni“ nei Ukrainos kova už laisvę, sakė V. Zelenskis ketvirtadienį kreipdamasis į Belgijos parlamentą.

V. Zelenskis paragino Belgijos įstatymų leidėjus paremti neskraidymo zoną virš jo šalies ir sakė, kad Mariupolio gyventojai „kovoja už visų Europos miestų saugumą“.

ES sankcijomis buvo uždraustas deimantų ir kitų prabangos prekių eksportas į Rusiją, tačiau nebuvo uždraustas importas. JAV jau uždraudė rusiškų deimantų importą.

Juvelyrinių dirbinių parduotuvėje Vilniuje – tikrai ne šventinės nuotaikos. Jos vadovai bando suprasti, kas galėjo pavogti brangakmenius, kurie keliavo siuntoje į Lietuvą. Apie tai žurnalistai kalbėjosi su „The Factory by Ribas“ įkūrėja Dana Ribas.

– Pagal braižą kalbama apie dešimtmečio vagystę, nes tai yra deimantai. Jie pavogti kelionėje iš Izraelio į Lietuvą. Kaip viskas įvyko?

– Laukėme siuntos. Joje šį kartą buvo tik deimantai. Turėjo atvežti kurjeris, tačiau mums paskambino ryte ir pasakė, kad su siunta yra kažkas įtartino, todėl norėjo, kad atvažiuotumėme patys ir atidarytumėme prie jų. 

– Jūs atvykote į siuntų įmonės ofisą?

– Taip, atvykome į įmonės „Fedex“ ofisą. Atidarėme siuntą – viskas buvo išplėšta ir pavogta.

– Kaip atrodė siunta: kokio ji dydžio, kokie plėšimo bruožai?

– Tai – nedidelė dėžutė „Fedex“ įpakavime. Vidurinė dėžutė, kuri buvo viduje, buvo išplėšta ir viskas paimta.

– Tos įmonės atstovai, kurie teikia siuntų paslaugas, kada jie pamatė, kad dėžė atrodo suniokota? Tai vyko Lietuvoje ar labiau tikėtina, kad dar kitoje šalyje?

– Sunku pasakyti, nes siunta praeina ir muitinę. Tai muitinė turi atlikti patikrinimą. Šitai yra sunkiai suprantama, nes muitinėje praėjo patikrinimą, atėjo į „Fedex“ ir nežinau, kada jie tai pastebėjo.

– Jie nepasakė, ar tai muitininkai jiems pranešė, ar jie patys pastebėjo?

– Ne.

– Kas pavogta?

– Pavogta 117 laisvųjų deimantų. Ne juvelyrinių dirbinių, o deimantų, kurie buvo užsakyti klientų. 

– Kuo šie deimantai ypatingi?

– Ši siunta nebuvo tokia didelė, nes kelis nuostolius mes patyrėme anksčiau. Dirbant su „Fedex“ vagystės prasidėjo kovo mėnesį. Jau yra pavogtos šešios siuntos. Mes ilgą laiką nesinaudojome „Fedex“ siuntų paslaugomis, siuntas siuntėme kitu keliu, o dabar vėl – vos tik išsiuntėme su „Fedex“. Galvojome, kad nepamatys. Vagys gali peršviesti, bet aukso gaminiai matomi, o deimantų nesimato, bet mums atėjo išvogta siunta.

– Koks nuostolis?

– Tai buvo nedideli deimantai, kurių vertė – 27-30 tūkstančių eurų. Tačiau mums dar yra ir toks nuotolis, kad klientai laukė savo užsakymų, kurių negaus. Mes neturime kaip paaiškinti. Jei klientui paaiškiname, kad siunta buvo pavogta, jie galvoja, kad mes meluojame.

– Kam šie deimantai naudojami?

– Žiedams, auskarams, apyrankėms – viskam.

– Jūs bendradarbiaujate su Izraeliu. Kaip reagavo jūsų partneriai? Kaip ir kada jiems pranešėte?

– Aš pranešiau jiems iš karto, kai mūsų administracijos darbuotoja nuvažiavo į „Fedex“, atidarė ir pamatė. Nufotografavome visą vaizdą, kaip atrodo, ir išsiuntėme. Jie buvo labai nustebę ir pasakė, kad siunčia kasdien 7-10 siuntų po visą pasaulį ir niekada nėra buvę, kad būtų pavogta siunta.

– Kas prieš tai buvo pavogta?

– Prieš tai buvo pavogti juvelyriniai dirbiniai. Pirma vagystė įvyko kovo mėnesį, paskui balandį per dieną buvo dvi vagystės – viena siunta keliavo iš Izraelio, kita – iš Paryžiaus – garsiausio ženklo siunta. O kitą dieną buvo pavogta dar viena siunta. Per dvi dienas pavogtos trys siuntos. Daugiau su „Fedex“ nebesiuntėme, nes bijojome, kadangi patyrėme daug nuostolių. Tuo tarpu Kaune atidarėme didžiulį saloną, kuriam buvo skirtas visas prekių asortimentas, o mes likome be jo. Dar buvo toks atvejis, kai prieš du tris mėnesius siuntos nuvažiavę paimti mūsų darbuotojai, vietoj jos atsivežė labai didelius maišus ir pasakė, kad negali jų įkelti, nes jie – sunkūs. Pasakiau, kad taip negali būti, nes tai – nedidelės dėžutės. Kai ji atnešė siuntos maišus, kuri keliavo iš Italijos į Vokietiją, jos vertė siekė maždaug pusantro milijono. Mes gavome tą maišą, ten buvo šešių kilogramų vertės juvelyriniai gaminiai. Paskambinau ir sakau: „Jūs gal ne tą siuntą atvežėte?“. Sako: „Ai, taip. Rytoj kurjeris atvažiuos paimti“, ir viskas. Atvažiavo kurjeris, pasiėmė, išvažiavo, net nepažiūrėjęs, ar tai siuntai nieko neatsitikę.

Kai ji atnešė siuntos maišus, kuri keliavo iš Italijos į Vokietiją, jos vertė siekė maždaug pusantro milijono. Mes gavome tą maišą, ten buvo šešių kilogramų vertės juvelyriniai gaminiai.

– Kaip reagavo teisėsauga? Jei anksčiau vyko vagystės, tai jie ir anksčiau buvo pradėję ikiteisminius tyrimus.

– Buvo pradėję, bet nutraukdavo ir mes niekaip nesupratome, kodėl nutraukia ikiteisminį tyrimą. Klausiau, aiškinausi, bet niekas konkrečiai nieko mums nepasakė.

– Kaip buvo šį kartą?

– Jie visada atvažiuodavo, fiksuodavo. Su policijos atstovais prasėdėdavome po keturias penkias valandas ir nieko iš to – vis nutyla. Bandėme skambinti ir į „Fedex“ – visur, nes matėme, kad su galva atsitrenkiame tarsi į sieną – niekas nekreipia dėmesio.

Kurorto centre – naujas salonas

Sertifikuota deimantų vertintoja, vienintelė Baltijos šalyse Izraelio deimantų biržos narė D.Ribas pirmąją įmonę įkūrė Vilniuje. Po penkerių veiklos metų įmonė sparčiai plečiasi: prieš mėnesį duris atvėrė didžiausias deimantų salonas Baltijos šalyse, įsikūręs Kauno akropolyje.

Nerealių aukštumų gemologijos – deimantų ekspertų – pasaulyje pasiekusi D.Ribas tikina, kad pagaliau atėjo laikas deimantais ir juvelyrikos dirbiniais pradžiuginti pajūrio ir Vakarų Lietuvos gyventojus.

Deimantų ir juvelyrikos salonas įsikūrė pačiame kurorto centre, šalia pagrindinės gatvės – Vytauto g. 98. Pagrindine Palangos promenada sugalvoję pasivaikščioti poilsiautojai ir kurorto svečiai gali užsukti pasigėrėti užburiančiu deimantų spindesiu, apžiūrėti bei pasimatuoti išsirinktą juvelyrikos dirbinį.

Dana Ribas / Tomo Vyšniausko nuotr.

Panašų asortimentą stengiamasi išlaikyti visose trijose parduotuvėse, tad pajūrio gyventojams nebereikės važiuoti kelis šimtus kilometrų, panorus įsigyti kokybišką deimantą ar papuošalą. Daugiau nei prieš 20 metų iš Lietuvos persikėlusi gyventi į Izraelį D.Ribas, kurdama juvelyrinių gaminių kolekcijas ir jas atrinkdama savo parduotuvėms, vadovaujasi lietuvaičių pamėgtu skoniu.

Griauna stereotipus apie deimantus

Kompanijos įkūrėja stengiasi sugriauti stereotipą, kad deimantai tinka tik ypatingomis bei iškilmingomis progomis.

„Mūsų juvelyrika – amžinai madinga ir tinkanti moteriai, kuri niekuomet nestovi vietoje ir nori spindėti kiekvieną akimirką“, – įsitikinusi D.Ribas, siūlanti rinktis papuošalus su deimantais kiekvieną dieną ir nebijoti jų derinti prie kasdienės aprangos.

Naujasis salonas griauna ir dar vieną mitą – be keliolikos tūkstančių eurų neverta eiti į deimantų ir juvelyrikos saloną. „The Factory Diamonds and Jewellery by Ribas“ papuošalų kainos prasideda nuo... 55 eurų.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Daugelis moterų jau pamėgo apyrankes – raudonas juosteles su deimančiuku, kainuojančias 55 eurų. Auskarus galima įsigyti už 200 – 400 eurų, žiedų kainos prasideda nuo 200 eurų. Tokiomis kainomis pateisinama įmonės parduotuvių filosofija – kiekviena Lietuvos moteris gali pasipuošti deimantu.

Įmonė bendradarbiauja su pasaulyje puikiai žinomu aukštosios juvelyrikos prekės ženklu „Messika“, tad nuo šiol ir pajūrio gyventojai galės mėgautis aukštosios mados nuostabiais gaminiais.

Visiems juvelyrikos dirbiniams taikoma 5 metų garantija – tokios paslaugos daugiau niekas nesiūlo šiame versle Lietuvoje. Tai rodo įmonės atsakingą požiūrį į pirkėją, siūlomus gaminius ir, žinoma, deimantus.

Dėl narystės – neribotos galimybės

Pirkėjai taip pat gali įsigyti laisvuosius deimantus, kurie nėra inkrustuoti į papuošalus. Jie puikiai tinka ir investicijai. „The Factory Diamonds and Jewellery by Ribas“, vieninteliai Baltijos šalyse, priklauso Izraelio deimantų biržai.

Narystė užtikrina patikimumą, taip pat geriausią kainos ir kokybės santykį. Deimantų biržos nariai turi ypatingą galimybę išpildyti užsakovo pageidavimus ir gauti bet kokio dydžio, bet kokios spalvos, bet kokio briaunavimo deimantą už bet kokią kainą.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Deimantų ir juvelyrikos salone dažnai lankosi vyrai, kurie nori nustebinti savo mylimąsias. Ne tik jiems išrinkti tinkamą papuošalą ar sužadėtuvių žiedą padės surinkta profesionali deimantų ekspertų – konsultantų komanda. Ji rūpinasi, kad kiekvienas klientas jaustųsi patogiai ir nepatirtų nereikalingo streso, o trokštamą papuošalą galėtų išsirinkti neskubėdamas, jaukiai įsitaisęs atsigerti kavos ar šampano, pasiklausyti faktų, patarimų apie deimantus ar tiesiog pabūti tarp šių žaižaruojančių, magiškai traukiančių brangakmenių.

Šiuose namuose laukiamas kiekvienas bent akimirką pagalvojęs apie deimantą – tokia koncepcija vadovaujasi įmonė „The Factory Diamonds and Jewellery by Ribas“, kviesdama užsukti į savo salonus.

Gali turėti kiekvienas

Kalbėdami apie Daną Ribas, kai kurie žmonės jos istoriją tapatina su Pelenės – neturėdama nieko, moteris sukūrė deimantų imperiją. Žinoma, brangakmeniai iš dangaus nenukrito, o „Deimantų karalienės“ titulą moteris pelnė ne per mėnesį. Tam prireikė ne vienerių metų darbo, užsispyrimo ir begalinio noro pažinti.

Norime griauti stereotipus, kad deimantai kainuoja beprotiškus pinigus.

Šiandien D. Ribas – vienintelė Baltijos šalių atstovė, kuriai atsivėrė Izraelio deimantų biržos durys. Tai ypatingas įvertinimas gemologei ir didelis privalumas „The Factory Diamonds and Jewellery by Ribas“ deimantų namams. Brangakmeniai į juos patenka ne iš antrųjų rankų, bet tiesiai iš deimantų biržos. Toks kelias užtikrina patrauklias juvelyrinių dirbinių kainas, prieš kurias negali konkuruoti jokios iškabos su akcijų ženkleliais.

„Norime griauti stereotipus, kad deimantai kainuoja beprotiškus pinigus“, – bekalbant ant D. Ribas rankos sužibo akivaizdus to įrodymas – balto aukso apglėbtas, subtilus deimantas ant raudonos apyrankės. Nuo nelaimių ir blogų žvilgsnių saugantis, vos 55 eurus kainuojantis papuošalas – vienas populiariausių, o ant riešo jį sega ne tik moterys ar jaunos merginos, bet ir vyrai. Pastarieji mėgsta juodos spalvos juostelę, nevengia ir didesnių deimantų. Tiesa, brangakmenių dydis kelia ir juvelyrinio gaminio kainą. Visgi, jos nereikėtų baimintis. Papuošalai su brangakmeniais – ilgalaikė investicija, o kažkada, kai bus iškastas paskutinis deimantas – neįkainojama vertybė.

Dana Ribas/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Nauji namai – Kaune

Kalbėdama apie „The Factory Diamonds and Jewellery by Ribas“, Izraelio deimantų biržos narė stengiasi nevartoti žodžio „parduotuvė“. Kur kas dažniau D. Ribas lūpose skamba žodis „namai“.

„Stengiuosi sukurti būtent tokią aplinką, nes man labai svarbu atgalinis ryšys ir grįžtantys žmonės“, – deimantų specialistė neslėpė, kad jos siekiamybė virsta realybe.

Klientai grįžta į „The Factory Diamonds and Jewellery by Ribas“, nes žino, kad čia ras ne tik kokybiškus juvelyrinius dirbinius, bet ir profesionalią pagalbą. Mylimosios žiedo dydžio nežinantis vyras gali būti ramus – deimantų namų merginos patars, kaip neprašauti su pasirinkimu. Svarstantys, kokie auskarai derės prie turimos apyrankės ar kaklo papuošalo taip pat gali pasikliauti „The Factory Diamonds and Jewellery by Rybas“ konsultančių patirtimi.

„Visas personalas – savo srities žinovės, tikros profesionalės“, – D. Ribas džiaugėsi subūrusi puikią komandą Vilniuje, kur Stiklių gatvėje esantys deimantų namai skaičiuoja penktus metus ir Kauno „Akropolyje“, kur vos prieš kelias dienas duris atvėrė jau antrieji „The Factory Diamonds and Jewellery by Ribas“ namai. Išlaikiusi jaukių, bet tuo pat metu prabangių namų stilistiką, D. Ribas kauniečius pasitiks su bene didžiausiu Baltijos šalyse juvelyrinių dirbinių asortimentu ir garsiąja Paryžiaus deimantų namų „Messika“ juvelyrika, pasaulyje diktuojančia papuošalų madas.

„Tai išskirtinė, šiuolaikiška ir dinamiška juvelyrika, skirta veržliam žmogui, kuris deimantus nori nešioti kasdien, o ne tik tam tikromis progomis. Džiugu, kad lietuviai jau atpažįsta „Messika“. Įsigiję vieną papuošalą prie jo derina kitą“, – mažiau žinančius apie šį vardą, „The Factory Diamonds and Jewellery by Ribas“ vadovė kvietė į naujuosius deimantų namus Kaune artimesnei pažinčiai.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Žino lietuvių skonį

Išskirtinė, šiuolaikiška ir dinamiška juvelyrika, skirta veržliam žmogui, kuris deimantus nori nešioti kasdien, o ne tik tam tikromis progomis.

D. Ribas įsitikinusi, kad užsukę į naujuosius deimantų namus Kaune sau tinkamus papuošalus ras ir moterys, ir vyrai. Pastarieji esą vis labiau džiugina drąsiais eksperimentais. Renkasi ne tik apsaugą nuo blogų žvilgsnių užtikrinančias apyrankes, bet ir deimantais puoštus auskarus, titano ar aukso žiedus. Moterys? Meilė deimantams joms dažniausiai užgimsta jau pirmojo pasimatymo metu. Žinoma, būna ir tokių, kurios savo ir brangakmenių santykį nori pasitikrinti, todėl į namus užsuka kelis kartus. Matuojasi, prašo patarimo ir daugiau informacijos. Paklausta, ką dažniausiai renkasi lietuvės moterys, D. Ribas nusišypso. Deimantų specialistė geriau nei bet kas kitas tai žino, todėl yra laiminga kaskart galėdama klientes nustebinti naujomis kolekcijomis ir išskirtiniais juvelyriniais dirbiniais.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Pati esu lietuvė, todėl žinau, kas patinka ir ko reikia lietuvėms moterims. Papuošalai turi būti santūrūs, elegantiški, derantys prie daug ko, ilgai tarnaujantys, – D. Ribas užtikrino, kad visus šiuos kriterijus atitinka „The Factory Diamonds and Jewellery by Ribas“ juvelyriniai dirbiniai puikiai tinkantys ir prie džinsų su marškiniais, ir prie lengvai plevėsuojančios vasarinės suknelės, ir prie klasikinio kostiumėlio. – Deimantai yra puikus pasirinkimas dovanai ir sau, nes jie neišeis iš mados, kaip ir maža, juoda suknelė. Be to, deimantai turi ypatingą liekamąją vertę ir gali būti šeimos vertybe, perduodama iš kartos į kartą.“

331 m. pr. Kr. paskutinį Achemenidų valdovą Darijų III (380–330 m. pr. Kr.) Gaugamelų mūšyje sutriuškino Makedonijos nuotykių ieškotojas Aleksandras III (356–323 m. pr. Kr.). Pajutęs užkariavimų ir tyrinėjimo azartą, Aleksandras perėjo kone visą Aziją ir atsidūrė Hindikušo kalnuose. Čia jis vedė vietinio didiko dukterį Roksaną (340–310 m. pr. Kr.) arba Rauxšna, kurios vardas senovės iranėnų kalba reiškia "šviečianti" ar "spinduliuojanti".

326 m. pr. Kr. Aleksandro vedama kariauna jau veikiausiai buvo dabartinio Pandžabo regiono žemėse. Tų pačių metų gegužę graikams teko susikauti smarkiame mūšyje su vietiniu valdovu, vadintu Porusu. Apie jo gyvenimą nėra daug žinoma. Sakoma, kad Porusas buvo narsus ir kariniais talentais apdovanotas žmogus, tačiau pralaimėjo Aleksandrui. Nors makedonas šventė pergalę, nuolatinės kovos ir kelionių išvarginta jo armija atsisakė toliau eiti.

Daugelį amžių Indijos ir kitų Azijos šalių bei Europos ryšius palaikė vadinamasis sausumos Šilko kelias, kuriuo vakariečių turčius pasiekdavo itin brangios ir egzotiškos gėrybės.

1300 m. Europoje pasirodė knyga "Milijonas" ("Il Milione"), kurios autorius Venecijos pirklys Marco Polo (1254–1324) tvirtino 1271–1295 m. kartu su savo tėvu ir dėde keliavęs po Aziją.

Marco ne tik teigė lankęsis Indijoje ir Kinijoje, bet ir asmeniškai susipažinęs su tuomečiu Kinijos monarchu, juanių (mongolų) dinastijos atstovu Kublajumi (1215–1294). Ekspertai iki šių dienų diskutuoja dėl "Milijono". Kas gi tai? Kvapą gniaužiančių kelionių memuarai ar svetimais pasakojimais paremtas romanas?

Trokšdami atsikratyti musulmonų tarpininkavimo ir didelių antkainių, europiečiai daugelį metų siekė atrasti alternatyvų, tiesioginį kelią į Indijos žemes. 1498 m. gegužės 20 d. portugalų keliautojas Vasco da Gama (gimė XV a. septintajame dešimtmetyje, mirė 1524 m.) tapo pirmuoju europiečiu, pasiekusiu Indijos žemes jūra.

Iš pradžių Indijoje bandė įsitvirtinti portugalai, vėliau olandai, prancūzai ir britai. Vykstant vietinių monarchų vidaus kovoms ir silpnėjant Mogolų imperijai, europiečių skverbimasis tik stiprėjo.

1600 m. gruodžio 31 d. grupė britų pirklių įsteigė Rytų Indijos kompaniją (British East India Company). Tai buvo valstybės remiama, privati įstaiga, kuri savo gyvavimo dienomis prekiavo ne tik medvilne, šilku, druska, prieskoniais bei arbata, bet ir opiumu. Siekdama apsaugoti savo prekes, žmones ir investicijas, kompanija pradėjo samdyti vietinius Indijos vyrus, kuriems vadovavo britai karininkai.

Vėliau šiuos samdinius imta vadinti sipajais, kurių angliškas pavadinimas "sepoy" kildinamas iš persiško žodžio "sepahi", reiškusio "karį" arba "raitelį". Kartu su kompanijos turtais sparčiai augo ir jos politinė įtaka.

1757 m. birželio 23 d. tarp kompanijos įgaliotinio Roberto Clive‘o (1725–1774) ir paskutinio laisvo Bengalijos nabobo (monarcho) Mirza Muhammado Siraj-ud-Daulaho (1733–1757) pajėgų įvyko itin rimtų padarinių turėjęs susistumdymas. Smulkūs susirėmimai, pražudę 522 žmones, truko net vienuolika valandų, tačiau britams įsiveržus į nabobo stovyklą, monarchas jau buvo pasprukęs, ir visoje Bengalijoje nebeliko politinės jėgos, galinčios pasipriešinti Rytų Indijos kompanijai.

Vėliau čia buvo auginamas itin aukštos kokybės opiumas, sukėlęs net du britų bei silpstančios Kinijos imperijos karus (1839–1842 m. ir 1856–1860 m.).

Nors britams pavyko įsitvirtinti Bengalijos regione, o kompanijos turtai sparčiai gausėjo, vietiniai gyventojai naujaisiais valdovais nebuvo itin patenkinti.

1769 m. dėl kompanijos mokesčių politikos ir prastų orų Bengalijoje kilo ketverius metus trukęs badas, kuris pasiglemžė nuo dviejų iki dešimties milijonų gyvybių.

1856 m. rugpjūtį kompanijos valdžia savo sipajams pristatė naują žudymo įnagį – "Enfield Pattern 1853" šautuvą. Sklido kalbos, kad naujasis ginklas veikia itin sklandžiai, mat jo užtaisymo procesą palengvina gyvulių taukai.

"Kokie gi tai taukai? – klausinėjo vieni kitų britams dirbantys sipajai. – Gal kiaulės, kurią draudžia liesti islamas? O gal karvės, kuri induistams šventa dar nuo arijų laikų? O gal abiejų? Gal britai taip siekia visus atversti į krikščionybę?"

Atsisakiusieji naudoti naująjį ginklą, būdavo suimami ir išsiunčiami į sunkaus darbo plantacijas kituose pasaulio kraštuose.

1857 m. gegužę Mirato (Utar Pradešo valstija) prasidėjo pusantrų metų trukęs sipajų maištas, į kurį greitai įsitraukė ir kitų sluoksnių Indijos gyventojai. Iš pradžių indai puolė žudyti ne tik britų karininkus, bet ir civilius, moteris, vaikus. Vėliau britai į tai atsakė itin žiauriomis represijomis.

Daugiau nei 800 tūkst. žmonių pražudęs ir Rytų Indijos kompanijos valdymo neįgalumą atskleidęs maištas buvo numalšintas tik gavus Didžiosios Britanijos vyriausybės paramą. Po sukilimo Rytų Indijos kompanija buvo išformuota, o jos valdytos Indijos teritorijos tapo oficialia britų imperijos nuosavybe.

Simbolinį vaidmenį maište suvaidinęs paskutinysis Mogolų imperatorius Bahaduras Shahas Zafaras (1775–1862) buvo ištremtas į Birmą (dabartinį Mianmarą), o apkūnioji nimfomanė, hemofilijos geno nešiotoja Viktorija (1819–1901) Benjamino Disraelio (1804–1881) buvo pakrikštyta dar ir Indijos imperatore.

Reikšdami susižavėjimą naujuoju grobiu, britai praminė Indiją savo Karūnos brangakmeniu. Karūnos, XX amžiaus pradžioje valdžiusios daugiau nei penktadalį visos žmonijos populiacijos.