Antradienio vidurdienį viename sodininkų bendrijos sklype buvo daug triukšmo – kaimynai stebėjo dviejų visiškai girtų vyrų kivirčą, o vėliau ir muštynes.

Supratęs, kad reikalas gali baigtis kraujo praliejimu ar net kurio nors muštynių dalyvio mirtimi, žmogus iškvietė policiją.

Pareigūnai atskubėjo laiku, abu mušeikos buvo labai girti, vienas jau sužeistas. Iškviesti medikai konstatavo jam galvos traumą.

Besiaiškindami konflikto aplinkybes policininkai atkreipė dėmesį į po stalu stovėjusį 5 litrų talpos plastikinį indą. Jame dar buvo apie 0,7 litro skysčio. Kvapas išdavė, kad tai – naminė degtinė.

Pareigūnai dar atidžiau ėmė dairytis po sodo namelį ir sklypą. Namelio koridoriuje jie aptiko keistų daiktų, įgudę policininkai įtarė, kad tai aparato naminei degtinei gaminti dalys.

Visos šios istorijos finalas toks – pareigūnai pradėjo du ikiteisminius tyrimus. Vienas jų dėl 51-erių vyro sveikatos sutrikdymo, kitas – dėl naminės degtinės laikymo ir aparato tokiems gėrimams gaminti laikymo.

Abiem atvejais vyrams gresia nemenki nemalonumai, galbūt net laisvės atėmimas.

Šioje vietoje tokio pobūdžio eismo įvykiai dažni. Už kelių dešimčių metrų yra įrengta žiedinė sankryža, kuria eismas nukreipiamas Priekulės aplinkkeliu.

Dituviškiai socialiniame tinkle kėlė klausimą, ar neverta būtų rekonstruoti į sodus vedančią sankryžą. Dituvoje įsikūrusi sodų bendrija yra didžiausia Vakarų Lietuvoje, čia gyvena ne vienas tūkstantis žmonių.

Vieni vietiniai socialiniame tinkle tinkino, kad geriausia būtų įrengti žiedinę sankryžą, tad tokių pasikartojančių avarijų čia nebeliktų. Rytais ir vakarais didžiausias eismo srautas juda tarp sodų ir Klaipėdos.

Kiti gyventojai palaikė šviesoforo idėją, nes čia sodų įvaža susikerta su pagrindiniu keliu.

Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos skyriaus vadovė Renata Poviliūnienė informavo, kad centro darbuotojai vakcinacijos akciją pirmiausia rengs Klaipėdos rajone, Dituvos turgaus teritorijoje. Ji numatyta birželio 16 d. (trečiadienį).

„Birželio 25 d. akcija vyks Klaipėdoje. Kurioje miesto aikštėje stovės mūsų palapinė, dar aiškinamės. Liepos 4-ąją planuojame vykti į Palangą. Vietą dar tikslinsime“, – sakė R.Poviliūnienė.

Specialistai perspėja, kad skiepą galės gauti bet kuris pilietis, tačiau privalu turėti asmens dokumentą.

„Atvykusieji gyvos eilės principu bus skiepijami „Janssen“ vakcina, kurios užtenka vienos dozės. Vakcinavimas, padedant Nacionalinio kraujo centro specialistams, vyks daugiau nei dvidešimtyje savivaldybių. Mūsų pagalbos prašo ir kitos savivaldybės, esame kviečiami į Skuodą. Kol kas apie tokią akciją girdėti tik labai geri atsiliepimai. Žmogui labai patogu, jis gaus vieną reikiamą vakcinos dozę, ir viskas, nebeteks daugiau rūpintis“, – pastebėjo R.Poviliūnienė.

Išvažiuojamųjų akcijų metu centro darbuotojai gabensis po kelis šimtus skiepų dozių.

„Vakcinacija vyks nuo 11 iki 16 val. Tereikia apsispręsti ir vakcinuotis. Gerai būtų, kad žmogus pats įvertintų savo sveikatos būklę. Vakcinuotis kviečiame gerai besijaučiančius ir didelių alergijų neturinčius žmones. Pavyzdžiui, nuolat gyvenantiesiems Dituvoje tai tikrai labai patogus būdas gauti skiepą“, – kalbėjo R.Poviliūnienė.

Ugniagesiams apie liepsnojantį pastatą pranešta apie 21.30 val. Laužų gatvėje apimtas atviros ugnies degė medinis, vieno aukšto su palėpe garažas. Prie jo buvo priblokuota medinė malkinė.

Dieną šeimininkas jame restauravo „Volkswagen Golf“ kabrioletą. Ugnis sunaikino šį automobilį ir visus garaže buvusius daiktus.

Atskubėję ugniagesiai pirmiausiai griebėsi gesinti ugnį nuo gyvenamojo namo pusės.

Jiems pavyko apsaugoti namą, tiesa, visiškai išvengti nuostolių nepavyko. Apdegė apie 10 kvadratinių metrų medinių namo apdailos dailylenčių, suskilo septyni langai.

Gaisro priežastis vis dar neaiški, bet tyčinio padegimo versija atmesta, kriminalinio nusikaltimo pareigūnai neįžvelgia.

Šiemet Dituvoje esančiuose soduose tai antras didesnis gaisras.

Vėlų sausio 27-osios vakarą sodų masyve, Ežiuolių gatvėje sudegė nedidelis mūrinis sodo namelis. Tada iš liepsnos apimto namo ugniagesiai išnešė negyvą žmogų. Pasirodo, tai buvo sodo sklypo šeimininkas.

Kaimynai jį apibūdino kaip ramų, nerūkantį vyrą.

Kadangi vyras nedažnai apsilankydavo sode, spėjama, kad gaisras galėjo įsiplieksti dėl netvarkingos krosnies.

Karantinavimasis soduose

Prieš porą savaičių Dituvos soduose dar galėjai pamatyti atsargiai vaikštinėjančius indus, ukrainiečius, tailandiečius.

Neįtikėtina, bet tai buvo jūrininkai, kurie Dituvos soduose laukdavo, o gal nauji jūrininkai ir dabar tebelaukia atplaukiančio laivo.

Baltijos šalys, tarp jų ir Klaipėda, buvo ir yra mėgstamos jūrininkų keitimo vietos. Lėmė tai, kad čia COVID-19 lygis nedidelis, todėl jūrininkus galima palyginti saugiau atskraidinti ir pakeisti.

Gali kilti klausimas, o kam juos laikyti Dituvos soduose? Logika paprasta. Laivuose įgulos nesikeičia 100 proc., o tik dalimis. Dituvos soduose naujai atvykę jūrininkai tarsi praeina dviejų savaičių karantiną.

Į Dituvos sodus jūrininkai iš oro uostų atvežami likus maždaug dviem savaitėms iki jų laivo atplaukimo į Klaipėdą. Nameliuose jie sėdi po 3–4 jūrininkus. Tačiau vienam ar kitam kažko prireikia, jie pasilabina su sodo kaimynais. Taip ir sklinda kalbos apie Dituvos soduose „užsikarantinavusius“, tarsi inkarą išmetusius jūrininkus.

Skiria specialias patalpas

Tarptautinės laivybos vadybos asociacijos („InterManager“) duomenimis, įgulų keitimo reikalai šiuo metu pasaulyje vėl ėmė strigti.

Pasauliniame prekybiniame laivyne repatriacijos, pasibaigus darbo sutarties terminui, laukia apie 400 tūkst. jūrininkų. Kada jie bus pakeisti, neaišku.

„InterManager“ duomenimis, daugiausia jūrininkų buvo pakeista liepą – per 41 tūkstantį. Rugpjūtį keičiamų jūrininkų skaičius sumažėjo apie 40 proc. Taip yra todėl, kad daugelyje vietų vėl kilo COVID-19 bangos. Įtakos turėjo ir tai, kad kai kur į laivus atvykę nauji jūrininkai užkrėtė tuos, kurie juose iki tol dirbo.

Ne atsitiktinai daugelyje vietų prieš patekdami į laivus jūrininkai tarsi turi praeiti dviejų savaičių karantiną. Tai daroma įvairiai, bet galbūt yra panašių atvejų kaip ir Dituvos soduose.

Ar toks karantinavimasis ir jūrininkų keitimas yra nelegalus? Greičiausiai ne, nes jūrininkai keitimui atvyko legaliai.

Tačiau pats faktas, kad jūrininkai yra priversti lūkuriuoti lyg ir paslapčia, skamba negražiai. Siaučiant COVID-19 virusui pasaulyje taip ir nepasirūpinta tinkama jūrininkų keitimo sistema. Vėl kilus naujai koronaviruso bangai, nuo rugpjūčio daugelis uostų griežtina jūrininkų keitimo sąlygas. Daug kur įvedamas privalomas dviejų savaičių karantinavimasis prieš patenkant į laivą.

Įdomu, ar tai daroma panašiai kaip Klaipėdoje – kažkokiuose privačiuose plotuose? Ar vis dėlto yra specialūs viešbučiai? Pavyzdžiui, Pietų Afrikoje, kur jūrininkų keitimas yra leidžiamas tik dviejuose uostuose – Durbane ir Keiptaune, abiejuose miestuose yra specialios jūrininkų karantinavimuisi skirtos patalpos.

Lietuva „A“ lygio sąraše

„InterManager“ pateikė duomenų, kad jūrininkų keitimui palankiausi uostai yra Europoje. Paminėti Nyderlandai, Ispanija, Vokietija, Belgija. Dalyje iš tų uostų ir Lietuvos laivų savininkai keitė įgulų narius.

Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka yra teigęs, kad jų asociacijos nariai jūrininkus pasikeitė. Vieni tai daro palyginti nesunkiai, kaip jūrų keltų kompanija, nes laivai nuolat atplaukia į Klaipėdą. Kiti samdė specialius užsakomuosius reisus naujiems jūrininkams į vieną ar kitą uostą nuskraidinti ir laivuose dirbusiems parskraidinti.

Lietuvos ar kitų Baltijos šalių tarp jūrininkų keitimui minėtų palankiausių uostų nėra. Tai suprantama – čia atplaukia mažiau laivų, mažiau jūrininkų buvo keičiama.

Įdomu ir tai, kad pasaulyje iki šiol taip ir nėra patvirtinta daugmaž bendra jūrininkų keitimo sistema. Daugumoje šalių laikomasi nuostatos, kad vos pakeistas jūrininkas, palikęs laivą, turi be jokių tarpinių sustojimų sėsti į lėktuvą ir išskristi iš šalies. Išvykimui iš laivo skiriamas iki 12 valandų laikotarpis. Tačiau yra šalių, kur jūrininkas net negali išlipti iš laivo, jeigu nėra dokumento, kad jis neužsikrėtė koronavirusu. Tokiose šalyse tyrimo mėginys imamas uostuose, o jūrininkas laive turi laukti atsakymo.

Dar įdomiau yra su jūrininkais, kurie atvyksta keisti įgulas į laivus. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Kipre, jūrininkams leidžiama atvykti tik tokiu atveju, jei jie ne mažiau nei dvi savaites praleido „A“ arba „B“ lygio šalyse. Pagal Kipro pateiktus duomenis, tokių šalių pasaulyje buvo 16 „A“ lygio sąraše ir 16 „B“ lygio sąraše. Lietuva iki šiol buvo kvalifikuojama kaip „A“ lygio šalis. Pats Kipras taip pat yra „A“ lygio šalis.

Išlipti iš laivo Kipre jūrininkas gali tik tuo atveju, jei dvi savaites laivas praleido jūroje arba jei laivas buvo užsukęs tik į „A“ arba „B“ lygio šalių uostus.

Policija į Derceklių kaimą, kur yra sodininkų bendrija „Dituva“, skubėjo penktadienį, apie 14 val. Čia viename namelyje žmonės rado trijų žmonių kūnus. Jie jau buvo apirę.

Kol kas žinoma tik tiek, kad tai yra dviejų vyrų ir moters palaikai. Jų asmenybės dar nustatinėjamos, mirties priežastis dar taip pat nežinoma.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas žmonių mirties priežasčiai nustatyti. Pareigūnams teks palaukti teismo medicinos ekspertų išvados, kurios galima tikėtis tik ateinančios savaitės pradžioje.

Tuo metu policininkai tikisi visuomenės pagalbos ir bando sužinoti daugiau apie mirusiuosius.

Soduose – 60 įmonių

Seimo narių Astos Kubilienės, Vidos Ačienės, Aušrinės Norkienės, Laimutės Matkevičienės ir Rimantės Šalaševičiūtės parengtos Sodų bendrijų įstatymo pataisos sukėlė tikrą pasipiktinimo audrą tarp sodininkų.

Parlamentarės užsimojo uždrausti bet kokią su sodininkyste nesusijusią veiklą.

Tiesa, po kritikos dozės viešumoje, politikės lyg ir ėmė švelninti savo užmojus, tačiau sodininkams iki galo nėra aišku, kas jų laukia.

"Kur dėtis visai Dituvai? Mūsų soduose veikia penkios parduotuvės, yra veterinarijos klinika, biblioteka, masažo kabinetas, penkios sulčių spaudyklos, ambulatorija, statybinių prekių parduotuvė. Soduose veikia kebabinė ir daugybė kitų įmonėlių. Iš viso registruota beveik 60 juridinių vienetų. Dituvoje veikia didžiausias rajone turgus. Ar Seimo nariams rūpi visų šių žmonių gyvenimai? Panašu, jog ne", – piktinosi sodų bendrijos "Dituva" pirmininkas Tadas Vaitkus.

Nori tvarkos

Pataisomis buvo užsimota soduose uždrausti bet kokią ūkinę ir komercinę veiklą.

Ar tai reikštų, jog soduose neliks ne tik automobilio remonto dirbtuvių, bet ir parduotuvių, vaikų darželių ir kirpyklų?

Viena šio įstatymo pataisų autorių R.Šalaševičiūtė tikino, jog jai gerai pažįstamos sodininkų godos, nes ji pati gyvena sodų bendrijoje, netoli Vilniaus.

"Patikėkite, darbo grupė dėl šių pataisų dirbo metus. Lietuvoje yra 1,2 tūkst. sodų bendrijų. O jose sklypų ir nuosavybės turi 220 tūkst. gyventojų, tačiau sodų bendrijos iki šiol yra visiškai užmirštos. Aš pati žinau, kiek reikia jėgų įdėti, norint išspręsti sodininkų bendrijos reikalus. Net ir kalbant apie kelius ar susisiekimą su sodais, visur turi eiti ir būti prašytoju. Tai, kad reikia įstatymo pokyčių, parodė daugybė skundų, kuriuos gavome visos penkios Seimo narės. Yra tokių bendrijų, kur šešių arų sklype veikia lentpjūvė ar autoservisas. O ką daryti tam, kuris sodą pirko ne lentpjūvės triukšmui klausytis? Jis taip pat turi teisėtų lūkesčių", – tikino R.Šalaševičiūtė.

Politikė užsimena, jog noras išguiti taršius ar triukšmingus verslininkus iš sodų bendrijų kilo iš pačių bendrijų.

"Iš dešimties, aštuonios yra už tokį siūlymą. Štai tokius gavau atsakymus iš pačių sodininkų bendrijų. Kol kas tvarkos šioje srityje nėra, pokyčių sodininkų bendrijų įstatyme tikrai reikia. Pataisas aš siūlau švelninti, manyčiau, pačios bendrijos, jų susirinkimai turi nuspręsti, kokį verslą nori įsileisti, kokio ne. Aš girdėjau apie Dituvos sodų bendriją ir džiugu, jei žmonės nori gyventi ir tvarkytis. Man regis, šie sodai tikrai vieni didžiausių Lietuvoje", – sodininkų aistras ramino R.Šalaševičiūtė.

Įstatymų pakanka

Klaipėdos rajone įsikūrusi sodų bendrija "Dituva" jau seniai yra virtusi gyvenviete.

Šis kraštas lengvai galėjo tapti Dievo ir valdžios užmirštu užkampiu, jei ne patys Klaipėdos krašto žmonės, nusprendę savo gyvenimus sieti su šia bendrija.

"Nuolat soduose gyvena pusketvirto tūkstančio žmonių. Ar mums automobiliai negenda? Ar mūsų vaikams nereikia darželio? Politikai užsimena, jog esą sodų bendrijose ne vieta automobilių remonto dirbtuvėms ar kitoms neva taršioms įmonėms. Kodėl kas kartą reikia išradinėti dviratį, ar įstatymų neužtenka? Jei kažkas kažkur veiklą vykdo nesilaikydamas įstatymų, yra daugybė tarnybų. Pavyzdžiui, teršia aplinką automobilių tepalus keičiantis meistras, skambini aplinkosaugininkams ir priverti tokį meistrą dirbti taip, kaip priklauso", – teigė T.Vaitkus.

Jis pastebi, jog tvarkos klausimas sodų bendrijose dažniausiai išsprendžiamas arba pačių gyventojų iniciatyva, arba bendrijos pirmininko rūpesčiu.

"Nereikia jokių įstatymų pakeitimų. Yra pirmininkas ir jis turi pakelti užpakalį, kad būtų tvarka", – akcentavo T.Vaitkus.

Į tai Seimo narė R.Šalaševičiūtė atsakė, jog ne visose sodų bendrijose pavyksta išguiti teršėjus.

"Verslui rūpi tik pelnas. Yra tokių situacijų, kai susiperka verslininkai kelis sklypus ir niekaip jų neišguisi iš bendrijos. Įstatymo pakeitimus rengusi darbo grupė kėlė kelis klausimus – infrastruktūros ir kelių klausimą, tačiau savivaldybės perimtų tik tokias bendrijas, kuriose viskas įrengta. Aš siūlau reglamentuoti tvarkingai ir teisingai visų bendrijos ir ne bendrijos narių santykius. Trečias klausimas – galimybė žemę išsipirkti nominalia, o ne rinkos kaina", – paaiškino R.Šalaševičiūtė.

Bendruomenė turi klausimų

T.Vaitkus tikino turintis daugybę klausimų įstatymo pataisų autorėms.

"Nežinau kur šios politikės gyvena ir kokius sodus yra mačiusios, tačiau mūsų soduose 80 proc. gyventojų sudaro tikri sodininkai. Tačiau yra apstu žmonių, kurie neprašo iš valstybės pašalpų, nestovi su ištiesta ranka, o imasi nors ir mažų, bet savų verslų. Tegul Seimo narės man pasako, tad kuriuos man iš jų išvaryti iš sodų?" – retoriškai klausė T.Vaitkus.

Sodų bendrija "Dituva" per kelerius pastaruosius metus pasikeitė neatpažįstamai. Sodininkai turi aktyvią bendruomenę, kuri ne tik šventes rengti moka.

Gyvenviete virtusiuose soduose randasi sporto aikštynai, vaikų žaidimo aikštelės, o bendruomenės nariai buriasi įvairioms veikloms.

"Septyni šimtai sodininkų vakarais renkasi į bendrijos biblioteką, kur vyksta įvairūs renginiai – kineziterapijos, sveikos gyvensenos užsiėmimai", – pasakojo bendrijos pirmininkas.

Verslui – lengvatos

Tarp trijų tūkstančių nuolat soduose gyvenančiųjų yra daugybė jaunų šeimų, kurie turi poreikių vaikų darželiams.

"Nejau soduose galime tik agurkus auginti? Čia auga vaikai, verda toks pat gyvenimas, kaip ir mieste. Turime masažo saloną, kur senutės džiaugiasi, galinčios už 5 eurus masažo paslaugas gauti. Soduose yra pirtelė. Tačiau svarbu, jog visi šie žmonės patys sau randa darbo, moka mokesčius ir nedaro nieko nelegalaus. 2012 metais Dituvoje buvo registruota vos 12 juridinių vienetų, o šiuo metu jų jau 60", – pastebėjo T.Vaitkus.

Dituviškiai sako įdėję daugybę pastangų, kad verslas imtų kurtis soduose.

"Ieškojome laisvų sklypų, kuriuos siūlėme jauniems žmonėms, kad jie užsiimtų verslu. Pirmais metais neprašėme net nuomos mokėti. Su verslu atsiranda gyvybė. Visi šie mūsų verslininkai yra mūsų bendruomenės nariai. Visas bendruomenės šventes jie remia. Kaip galima paimti ir visa tai sunaikinti?" – stebėjosi T.Vaitkus.

20 tūkst. žmonių turi ryšį su bendrija, o tai jau – visas miestas. Ir kuo mes blogesni už bet kurį šalies miestelį?

Dituviškiai net rengia forumus, į kuruos kviečia bendrijos gatvelių atstovus, verslo žmones, aktyviausius bendruomenės narius ir jų metu aptaria didžiausias problemas arba tariasi dėl kitų reikalų.

"Turime Dituvos sporto ir žaidimų aikštyną, kuriame futbolą žaidžia mūsų vaikai ir jaunimas. Netrukus Klaipėdos miesto vyrų grupėje žais Dituvos futbolo komanda. O aprangą futbolininkams padovanojo mūsų verslininkai, kurie dirba čia. O kas daugiau kels ir judins bendruomenę? Iš biudžeto mes negauname nė euro", – tikino T.Vaitkus.

Nori aiškumo

Sodų bendrijos pirmininkas pastebėjo, jog realiai su šia bendrija ryšių gali turėti per 20 tūkst. žmonių.

"Sodų bendrija turi 6,5 tūkst. narių, o kur dar šeimų nariai ir artimieji? 20 tūkst. žmonių turi ryšį su bendrija, o tai jau – visas miestas. Ir kuo mes blogesni už bet kurį šalies miestelį?" – pastebėjo dituviškis.

Sodininkus stebina ir tai, jog vos pasiūlytos sodų bendrijų pataisos, vaizdžiai tariant, viešoje erdvėje buvo iš karto nušvilptos, tačiau gimstantys nauji pasiūlymai dar labiau stebina sodininkus.

"Dabar lyg jau siūloma, jog sprendimus bendrijose priiminėjantis visuotinis bendrijos narių susirinkimas turės teisę pats nuspręsti, kokie juridiniai vienetai galės kurtis soduose, kurie ne. Pavyzdžiui, ateina pas mane žmogus ir sako, jog nori vasarą teikti vandens pramogų paslaugas. Tokių pripučiamų batutų ir žaidimų vandenyje yra apstu aplink Vilnių. Kitas gal norės bandeles kepti. O aš tokiam žmogui turiu pasakyti – brolau, palauk vienuolika mėnesių, gegužę susirinks bendrija ir gal duos tau leidimą. Į ką tai panašu?" – piktinosi vyras.

Visai neseniai T.Vaitkus tikina sprendęs aplinkinių nepasitenkinimo sulaukusio verslo klausimą.

"Žmonės pasipiktino, jog soduose žmogus nusprendė vaikiškas sūpynes gaminti. Nuvažiavau, pažiūrėjau, sakau, gal tikrai ne vieta čia. Aplinkiniai piktinasi. Pasiūliau žmogui apžiūrėti nenaudojamą techninio aptarnavimo bazę, bendrijos patalpas. Suderinome viską, nuo rytojaus žmogus sklype netriukšmaus", – atviravo T.Vaitkus.

Dituviškiai įsitikinę, jog toks politikų siūlymas tik dar kartą lietuvius nustums į užribį.

Tokius politikus, su tokiais siūlymais sodininkai pasiruošę kepurėmis užmėtyti.

"Galiu drąsiai pasakyti, jog bet kuris verslininkas ir toliau dirbs, žmonės juos gins ir neišduos, kad tik būtų paslaugų. Bet tokius politikus, su tokiais siūlymais sodininkai pasiruošę kepurėmis užmėtyti", – tikino T.Vaitkus.

Rokas:

– Manau, kad įstatymas atgaline data neveiks, tad dirbsime ir toliau. Tačiau politikai mane stebina tokiais siūlymais. Aš čia gyvenu ir čia dirbu ir užsidirbu, neprašau valdžios nieko. Moku mokesčius ir noriu dirbti ir gyventi Lietuvoje. Man nesuprantamos tokios idėjos. Dituva jau kaip miestas, reikia darželių, reikia parduotuvių. Geriau jie keliais pasirūpintų.

Jadvyga:

– Nesąmonė. Tai jau negalėsi nė mašinos pataisyti ar iš medžio ką pagaminti? Jei jau žmogus pats įsikūrė savo darbo vietą, tai kokia čia ta valdžia, kuri ją atimti norėtų?

Staselė:

– Esame prieš tokius siūlymus. Dituva – šitokia didelė gyvenvietė. Mano dukra čia gyvena, o mes su vyru dažniausiai čia būname. Viskas Dituvoje yra, veikia parduotuvės, turgus, ko dar čia reikia? Jei viską uždraus, tai į kokius laikus sugrįšime? Atgal, į sovietmetį? Liaudis ir taip yra pasipiktinusi.

Irena:

– Aš jau pensijoje, tad prie jos prisiduriu dirbdama šeimos versle. Dukra su vyru augina ir raugia daržoves, o aš padedu parduoti. Ką ta valdžia dar sugalvos? Negerai bus. Juk mes patys viską savomis rankomis įkūrėme.

Audrutė:

– Kaip mums reiks gyventi? Šitiek pensininkų gyvena. Pardavinėju maistą gyvūnams, nejau pensininkai iš miesto turės vilkti maišus? Aš čia gyvenu nuo 1995 metų ir džiaugiuosi jog, būdama pensininke, turiu šiokį tokį darbą. Pensija – 240 eurų, o už viską mokėti reikia. Bet iš valdžios nieko neprašau, dar valstybei mokesčius moku. Tai gal kaimus reikia sunaikinti? Paliksime tik miestus?

Apie tai byloja ir pastarųjų dienų įvykiai. Gegužės 18 dieną, penktadienį, apie 16 val. 73 metų moteris ėjo gatve ir buvo užpulta nepažįstamojo tiesiog sankryžoje.

Kažkoks vyras pastvėrė jos rankinę ir pabėgo. Moteris neteko viduje buvusios piniginės, o joje būta dviejų banko kortelių, asmens tapatybės dokumento.

Dingusių daiktų vertės nukentėjusioji nežinojo, nes ir rankinę, ir piniginę buvo gavusi dovanų.

Pensininkė pranešė apie įvykį policijai, bet ikiteisminio tyrimo nepageidavo. Nepaisant to, pareigūnai pradėjo nusikaltimo tyrimą, gali būti, kad sodų bendrijoje apsigyveno nusikaltėlis.

Pirmadienį Dituvos mokyklos direktorė pranešė apie vagystę iš šio kaimo mokyklos.

Veikiausiai nusikaltimas įvykdytas savaitgalį. Kažkas išėmė medinį lango rėmą ir pateko į vidų.

Dingo kompiuterio monitorius ir atminties diskas. Mokyklos vadovė nurodė, kad vagies padaryta žala siekia 200 eurų.

Antradienį vakare, 20.46 val., sodininkų bendrijoje, Alyvų gatvėje, susidūrė 34 metų vyro vairuojamas "Ford Focus" ir 19 metų merginos vairuojamas "Volkswagen Golf".

Žmonės avarijos metu nenukentėjo, tačiau aiškinantis avarijos aplinkybes paaiškėjo, kad fordo vairuotojas – gerokai įkaušęs.

Pareigūnai patikrino jo blaivumą ir konstatavo, kad jo kraujyje yra 1,91 prom. alkoholio.

Girtas vairuotojas buvo pristatytas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę.

Klaipėdos rajono policijos pareigūnai neslepia, kad Dituva vasarą tampa karštuoju tašku, čia įvyksta daugiausia nusikaltimų, chuliganiško elgesio atvejų, nutveriama girtų vairuotojų: "Nenuostabu, juk vasarą soduose apsigyvena kelis kartus daugiau žmonių nei žiemą. Čia ir švenčiama, ir nuo pareigūnų slapstomasi. Mes kartais juokais vadiname šią vietą juodąja skyle. Todėl čia dažniau nei kitur užsuka policijos patruliai, o ir kelių policininkai neretai patruliuoja prie posūkio į Dituvą."

Vyresnysis tyrėjas Petras Šunokas džiaugėsi, kad šiemet po žiemos nebuvo pranešimų apie vagystes iš sodų namelių.

Ko gero, pareigūnams pavyko išsiųsti į pataisos namus visus čia žiemojusius vagis.

Vienas būdų apsaugoti savo turtą ir gyventi be baimės – saugios kaimynystės grupės.

"Energijos skirstymo operatorius" (ESO) pateikė bendrijai pasiūlymą. Vyksta skaičiavimai ir gyventojų paraiškų rinkimas. Dujotiekio atšaka mus turėtų pasiekti nuo pagrindinės magistralės, dujos vedamos Gružeikių pusėje. Taip, tai – labai gera žinia", – tikino sodų bendrijos pirmininkas Tadas Vaitkus.

ESO skelbia preliminariai suskaičiavę, kiek galėtų kainuoti dujų įvedimas kiekvienam sodo sklypui.

"Iš pradžių buvo viena kaina, dabar ji šiek tiek sumažėjo. Preliminariai tai kainuotų 502 eurus su centais. Tačiau pažymėtina, kad jokios prievartos nėra. Žmogus gali panorėti įsivesti dujas, bet gali ir atsisakyti. Kitas momentas – galima įsivesti dujas, bet naudotis nėra būtina tą pačią akimirką", – pasiūlymo pliusus vardijo bendrijos pirmininkas.

Dujotiekio įvedimas bendrijoje turėtų pakelti sodo sklypų kainą.

"Manyčiau, kad 2–3 tūkst. pakiltų vertė. Investuoti apsimoka. Kita vertus, tai jau žingsnis modernesnio gyvenimo link. Tie, kurie gyvena nuolat, galės pagalvoti apie šildymą dujomis. Nebereikėtų rūpintis malkomis. Beje, tai būtų patogu ir tiems klaipėdiečiams, kurie tik retkarčiais atvažiuoja į sodą. Turint dujų katilą, name galima palaikyti minimalią temperatūrą visą žiemą", – aiškino T.Vaitkus.

Planai sodų bendrijoje išvysti dujininkus realybe taps tik surinkus dešimties procentų gyventojų parašus, kad tokios modernizacijos jie nori.

"Preliminariai soduose yra daugiau kaip septyni tūkstančiai galimų vartotojų. Reikėtų surinkti apie 700 žmonių paraiškas. Kol kas pasirašė 51 žmogus. Kiti gal net nežino apie šį projektą", – skaičiavo T.Vaitkus.

Dujotiekis sodus pasiektų nuo Gružeikių pusės, tad gamtinių dujų gali tikėtis ir aplink sodus įsikūrusių vienkiemių gyventojai.

"Investavus 500 eurų, galima tikėtis penkis kartus didesnės naudos. Vien tik vertinant sklypų kainą, gamtinių dujų mazgas, be abejo, pakeltų jų vertę", – argumentavo T.Vaitkus.

ESO Klaipėdos regiono pardavimų grupės specialistė Justina Mikutienė tikino, jog gyventojų paraiškas tikimasi surinkti iki rudens.

„Tik gavę 707-ojo gyventojo pareiškimą, mes galėtume imtis projekto įgyvendinimo. Prašymus galima teikti internetinėje svetainėje „manogile.lt“ arba ESO gyventojų aptarnavimo skyriuose. Tik surinkę reikiamą 10 proc. visų gyventojų paraiškų, galėsime imtis realių darbų“, – aiškino specialistė.

Projektui įgyvendinti yra skirta 410 kalendorinių dienų.

„Atrodytų, kad daug, tačiau teks nutiesti nemažai kilometrų vamzdyno, turime ilgą dujotiekio trasą. Visam projektui įgyvendinti gali prireikti apie dviejų metų. Yra labai daug sklypų, o projekto sėkmė priklausys nuo gyventojų aktyvumo“, – aiškino J.Mikutienė.

Talkos radinys – ieškomojo kūnas

Švarinimosi akcijos bei bendruomenių talkos padeda atskleisti ir mįslingai dingusių žmonių istorijas.

Ko gero, garsiausiai nuskambėjo Drąsiaus Kedžio, kurio ieškojo visos Lietuvos policininkai, radimo aplinkybės.

2010 metų balandžio 20 dieną tvarkydami Kauno marių užkaborius "Darom" talkininkai dumbluose rado tuo metu ieškomiausio mūsų šalyje žmogaus kūną.

Oficialiai pranešta, kad kūnas toje nuošalioje vietoje išbuvęs ne mažiau kaip savaitę.

Neaptarinėsime kitų šios neatskleistų mįslių kupinos istorijos aplinkybių, tačiau ji tik dar kartą patvirtino, kad pavasarinės talkos naudingos ne tik švaros požiūriu.

Palangos policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas Gintautas Pocevičius prisiminė atvejį iš vienų pirmųjų savo karjeros metų. Tada panašios švarinimosi akcijos metu talkininkai po viaduku rado senokai mirusį žmogų.

Būtent balandis yra tas mėnuo, kai dažniausiai baigiasi visą žiemą trukusios be žinios dingusių asmenų paieškos, bet tai atsitinka ir ne tik talkų metu.

Mat būtent balandį jau būna gana šilta, ir žmonės išsiruošia į gamtą.

Žvejybos vietoje – lavonas

Būtent taip šį šeštadienį paaiškėjo nuo kovo 30-osios ieškoto 60-mečio vyro likimas. Žmogaus dingimą gaubė paslaptis, jis paprasčiausiai negrįžo iš darbo.

Kas jam galėjo atsitikti, suko galvas ir artimieji, ir pareigūnai.

Balandžio 21 dieną, apie pietus, Klaipėdos rajono Gelžinių kaime vienas žmogus susiruošė pažvejoti karjere.

Tačiau žvejyba baigėsi netikėtai. Jis pamatė vandens telkinyje plūduriuojantį kūną.

Iškviesti gelbėtojai ištraukė velionį, tada ir paaiškėjo, kad tai ne vieną savaitę ieškoto dingusio vyro palaikai.

Tiesa, iki galo dar nėra žinoma, kas nutiko šiam žmogui. Mirties priežastį bandys nustatyti teismo medicinos ekspertai.

Kadangi kūnas ilgai buvo vandenyje, tikslios priežasties gali ir nepavykti sužinoti.

Vis dar laukia ekspertizės

Panašiai atsitiko ir dėl ilgokai ieškoto klaipėdiečio paauglio. Vaikinas paslapčia išėjo iš namų, buvo naktis, namiškiai nepastebėjo, kada jis dingo.

Paslaptingas paauglio dingimas ir šeimos narių pastangos jį rasti sujaudino ne tik klaipėdiečius. Žmonės būrėsi į grupes, padėjo namiškiams ieškoti berniuko Klaipėdoje, už miesto ir net atokiose vietose.

Kai nepavyko rasti, bandyta pasitelkti dingusiųjų paieškos patirtį turinčius žmones iš Rygos. Jie naudojasi tam tikra metodika.

Nors berniuko tąkart rasti nepavyko, bet bendravimas tapo svaria psichologine pagalba sūnaus ieškančiai mamai.

Moteris iki paskutinės dienos tikėjosi, kad jos vaikas nusprendė pradėti savarankišką gyvenimą ir iškeliavo į užsienį.

Visos viltys žlugo, kai kovo 20 dieną Dangėje žvejoti susiruošęs vyras pamatė žmogaus kūną.

Tai buvo nuo sausio 10 dienos ieškoto vaikino palaikai.

Teismo medicinos ekspertai ieškojo bent mažiausios smurto žymės. Nors kūnas ilgą laiką buvo šaltame vandenyje, aiškios mirties priežasties nustatyti nepavyko.

Pareigūnai oficialaus atsakymo apie nepilnamečio mirties priežastį dar nenurodė, mat ekspertai Vilniuje dar turi nustatyti, ar vaikino organizme nebuvo kokių nors nuskendimą paaiškinti galinčių medžiagų.

Kol kas teigiama, kad paauglys mirė dėl nelaimingo atsitikimo.

Atsakas – tik po DNR tyrimo

Dar viena mistiška istorija ilgokai virpino klaipėdiečių širdis be atsako.

Pernai vasaros pradžioje policijai artimieji pranešė apie 20-mečio vaikino dingimą. Būta pagrįstų įtarimų, kad jis vaikštinėjo ant šiaurinio molo.

Ten pat buvo rasta dalis jo asmeninių daiktų.

Spėjimas, kad jaunuolis žuvo dar neįšilusioje jūroje, vertė jo draugus ir artimuosius ne vieną dieną vaikštinėti pajūriu, žvalgantis, ar bangos išmes ką nors į krantą.

Artimųjų siekis pakrantėje aptikti velionį buvo bergždžias.

Tik po kelių mėnesių jūra į krantą išmetė dvi vyro pėdas.

Pareigūnai išsiuntė jas tirti, o po ilgoko laiko gavo atsakymą.

"Specialisto išvadoje konstatuota, kad nenustatytos tapatybės asmuo, kurio pėdos rastos Klaipėdos miesto I Melnragės paplūdimyje ir prie molo, bei ieškotas dingęs be žinios 20-metis yra tų pačių biologinių tėvų vaikai, – paaiškino Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė spaudai Ignė Rotautaitė-Pukenė. – Kūno dalys buvo grąžintos artimiesiems. Ikiteisminiame tyrime pernai lapkričio 28 d. buvo priimtas sprendimas jį nutraukti, nes nenustatyta nusikalstamos veikos požymių."

Taip paaiškėjo, kad vaikino tikrai nebėra gyvo, bet iki šiol nežinoma, kur yra jo kūnas. Šeima palaidojo tik jo pėdas.

Pėdsakus slėpė sniegas

Balandį nutirpus sniegui randami neįtikimiausiomis aplinkybėmis dingę žmonės, teisingiau – jų kūnai.

Taip Klaipėdoje prieš kelerius metus atsitiko ieškant pagyvenusios moters.

Jos ilgokai ieškota visame uostamiestyje, o kai atšilo ir neliko sniego, pareigūnai nustebo, kad Liepų gatvės gale, netoli kelio, tankiai sužėlusiuose krūmynuose buvo aptiktas senolės kūnas.

Ieškodami dingusiosios policininkai su talkininkais žiemą šukavo būtent tą vietą. Bet storas sniego sluoksnis slėpė šiurpią tiesą.

Pareigūnai dažnai stebisi, į kokias nuošalias vietas pavasarį žmonės užklysta. Vienus ten nuveda keturkojai augintiniai, kiti nueina į  atokias vietas ieškodami gatvės dulkėmis neužterštų vaistažolių, o randa ir negyvus dingusiuosius.

Neretai žmonių kūnai būna ir gerokai suirę bei apgraužti laukinių žvėrių.

Laukia sodininkų pranešimų

Pavasarį lengviau būna rasti ne tik mirusius, bet ir nuo policijos ar artimųjų pasislėpusius asmenis.

Neretai juos padeda aptikti sodininkai, kurie vos atšilus skuba į savo sklypus.

Tada jie pastebi netikėtus "kaimynus" – svetimuose namuose besiglaudžiančius keistuolius.

Sodų bendrijos, ypač didžiosios, yra tikros džiunglės bėgliams, čia jie gali slapstytis metų metus.

Milžiniški plotai, kur nemažai apleistų sklypų ar namelių, kur ne visi žmonės pažįsta ir drįsta pakalbinti savo kaimynus, yra puiki slėptuvė nusikaltėliams.

Ne kartą apie nematytus asmenis užsiminę seniūnijų darbuotojams arba policininkams sodininkai padėjo demaskuoti bėglius.

Būtent į Dituvos sodus patraukė savo žmoną nudūręs klaipėdietis. Čia pareigūnai yra sugavę ir ne vieną vagį.

Šiu metu esama įtarimų, kad didesnėse sodininkų bendrijose, Kretingos rajone, gali slapstytis vagystėmis įtariamas asmuo.

60-metis Adolfas Viskontas ieškomas nuo šių metų vasario pabaigos.

Iš Kretingos rajono kilęs vyras neturi jokių asmens tapatybės dokumentų, valkatauja, neturi namų.

Šis vyras Plungėje yra teisiamas už daugybę vagysčių ir žmogaus sužalojimą, dėl ko nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikta.

Pamačiusių šį asmenį prašoma kaip galima greičiau informuoti vyresniąją tyrėją Ernestą Jašinskaitę telefonu 8 700 60 928 arba elektroniniu paštu ernesta.jasinskaite@policija.lt arba 112.

Klaipėdietis slepiasi Donbase

"Nuo teisingumo pasislėpusius asmenis ištraukti į dienos šviesą ir apsaugoti nuo jų visuomenę įmanoma tik jeigu žmonės bus pilietiški, pastebėję įtartinus asmenis, nenutylės ir iškart praneš sodininkų bendrijos administracijai arba tiesiai policijai", – teigė Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Robertas Gurinskas.

2017 metais uostamiesčio pareigūnai ieškojo apie 120 pasislėpusių nuo teisingumo asmenų.

Daugumos jų ieškoma užsienyje. Dalies bent jau artimiausiu metu rasti nepavyks, nes jie slapstosi Rusijoje.

Pavyzdžiui, uostamiesčio pareigūnai ieško 13-os įtariamųjų Sausio 13-osios byloje.

Užklausus apie juos ir kitus nusikaltėlius, gyvenančius ar besislapstančius Rusijos Federacijoje, šios valstybės atstovai oficialiai atsako, jog jie nebus išduoti, nes valstybė gina savo piliečius.

Esama duomenų, kad būtent Rusijoje pasislėpė vienas ieškomiausių klaipėdiečių – prieš 23 metus apiplėšęs parduotuvę "Deimantas" ir nužudęs policininką Sigitas Norkus.

Dar vienas, įtariamas ekonominiais nusikaltimais, sukčiavimu, klaipėdietis, policininkų žiniomis, slapstosi Donbase.

Iš Ukrainos Klaipėdą pasiekia atsakymai, kad ši sritis yra Ukrainos dalis, tačiau laikinai okupuota, tad nėra galimybės išduoti ieškomą įtariamąjį.

Įtariame, kad keli mūsų ieškomi asmenys gali būti mirę, mat dar iki jų paieškos žinota, kad jie serga AIDS.

"Turėjome duomenų apie mūsų ieškomo asmens buvimą Naujojoje Zelandijoje, tačiau jis išvyko į kitą šalį. Keli kiti ieškoti JAV, Kanadoje, tačiau ir iš šių tolimų valstybių sulaukdavome atsakymų, – pasakojo R.Gurinskas. – Įtariame, kad keli mūsų ieškomi asmenys gali būti mirę, mat dar iki jų paieškos žinota, kad jie serga AIDS. Gydytojai leido tikėtis, kad tinkamai gyvendami ir gydomi jie gali išgyventi nuo trejų iki penkerių metų, tačiau, mūsų žiniomis, jie nesigydė ir veikiausiai jau yra mirę."

Maždaug 60 proc. ieškomųjų yra jau nuteisti ir pasislėpę nuo bausmės, kiti yra įtariami arba teisiami.

Statistika ir faktai

Šiemet Klaipėdoje ieškota 46 dingusių be žinios asmenų.

33 jų atsirado.

Nemažai ieškomų asmenų yra vaikų globos namų auklėtiniai, nuolat bėgantys nuo savo globėjų.

13 dingusiųjų be žinios gali būti užsienyje, kai kurie jų gali būti mirę kitose šalyse.