Tarp tokių aukų atsirado ir skandalingais pareiškimais apie rusų atominius ginklus pagarsėjęs, bet dabar jau nušalintas „Roskosmos“ Dmitrijus Rogozinas. Jis sunkiai sužeistas į galvą ir į užpakalį, kai šventė gimtadienį viename okupuoto Donecko restoranų. Kartu su juo nuo ukrainiečių didelio tikslumo artilerijos sviedinio nukentėjo ir keli D. Rogozino bendražygiai. 

Manoma, kad taip atsitiko dėl ukrainiečiams nutekintos jų baliaus vietos. Kremliaus valdžia ir toliau parodomai piktinasi, kad Ukraina apšaudo Donecką – pagrindinį rusų karių puolimo Donecke karinio tiekimo mazgą.

Bet rusams, nepaisant mobilizuotų 300 tūkst. vyrų ir kalėjimuose pasamdytų nusikaltėlių nepavyksta įveikti ukrainiečių pasipriešinimo Donecko srityje. Ten rusų kariai jau kelis mėnesius meta gausybę patrankų mėsos ir artilerijos į maždaug 100 km pločio fronto ruožą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Matyt, todėl Vladimiras Putinas prabilo apie Rusijos gynybą. „Reikia atnaujinti civilinės ir teritorinės gynybos organizavimo ir sąveikos su pramone sistemą. Visų pirma, būtina tobulinti karinės technikos, ginklų ir materialinių išteklių kaupimo ir saugojimo sistemą, skirtą mobilizuoti dalinius į ginkluotąsias pajėgas. Kaip žinia, pašaukta 300 tūkst. žmonių. Dalis jų yra kovos zonoje. Krašto apsaugos ministro ir generalinio štabo viršininko teigimu, kariniuose poligonuose mokosi dar 150 tūkst. Tai – pakankamas rezervas operacijoms atlikti“, – kalbėjo Rusijos prezidentas.

Šis rezervas juda ir po Baltarusiją, bet Minsko diktatorius tvirtina, kad karo pradžios scenarijus nesikartos. Tada, vasario mėnesį, Baltarusijoje surengti bendri su Rusija kariniai manevrai baigėsi V. Putino puolimu per Baltarusijos sieną Kyjivo link.

„Todėl mes savo teritorijoje perkeliame karines pajėgas ir bendras, ir savo, ten, kur manome, kad jų reikia. Jokio kito sumanymo, jokios konspirologijos “, – sakė Aliaksandras Lukašenka.

Rusų kariai puola ne tik Donecko srityje, bet ir toliau apšaudo išvaduotas Charkivo ir Chersono sritis. Chersone pataikyta į, laimė, nuotoliniu būdu veikiančią mokyklą ir ligoninę.

„Mes gi negalime bėgti, todėl sėdime, nes čia gi neįgalūs žmonės, senukai. Ne tik, kad bėgti – mes atsigulti ant grindų negalime“, – teigė viena moteris.

Laimė, ligoninėje niekas rimčiau nenukentėjo. Vietos gyventojai sakė jau baigiantys priprasti prie tokio pafrontės gyvenimo. „O čia viskas pasiekė. Per Dniprą pralėkė ir viskas – tik 5-7 km. Todėl ir minosvaidžiai, ir raketos, ir patrankos daužė nuo pat ryto“, – sakė kalbintas vyras.

Rusų kariai ne tik toliau daužo ukrainiečių miestus, bet ir bando parodyti, kad juos atstato. Pavyzdžiui, barbariškai suniokotame Mariupolyje jau pastatyta naujų namų. Nors butus ten daugiausiai gavo atvykę rusų kariškiai ir kita nomenklatūra. 

„Aš nežinau, kaip tai galima – dabar kiša tau saldainį už sugriautus namus, už nužudytus žmones. Ir jie kažkuo tiki. Nežinau, aš to nesuprantu“, – graudinosi šnekėjusi moteris.

Turint omenyje, kad karas vyksta jau beveik dešimt mėnesių, o jo galo nesimato, tokių – parodomųjų statybų bus daugiau.

D. Rogozinas po to, kai vasario 24 dieną Maskva pasiuntė savo karius į Ukrainą, socialinėje žiniasklaidoje nuolat skelbė invaziją palaikančius pareiškimus.

Aštrių pareiškimų nevengiantis pareigūnas, kuris yra pagarsėjęs dėl savo ginčų su JAV milijardieriumi Elonu Musku (Ilonu Masku) socialiniame tinkle „Twitter“, liepą buvo atleistas iš Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovo posto.

Platformoje „Telegram“ D. Rogozinas ketvirtadienį pranešė, kad patyrė nugaros „traumą“, kai metalinis fragmentas įstrigo jam virš dešiniosios mentės, bei pridūrė, kad jam bus reikalinga operacija.

Rusijos oficialioji naujienų agentūra TASS pranešė, kad incidentas įvyko trečiadienio vakarą Donecko viešbutyje, kuriame D. Rogozinas buvo apsistojęs su vietos pareigūnais ir grupe patarėjų.

Rusijos tyrėjai teigia, kad smūgis, per kurį žuvo ir buvo sužeisti kiti asmenys, buvo suduotas naudojant „didelio tikslumo šaudmenis, tikriausiai...prancūzų artilerijos sistemą „Cezar“.

D. Rogozinas teigė, kad šis įvykis nutiko per „darbo susitikimą“ viešbučio restorane, o Rusijos valstybinė televizija „Rossija 24“ pranešė, kad buvęs kosmoso agentūros vadovas šventė savo 59-ąjį gimtadienį.

„Tai yra pareigūnų komandiruotės, visiškai normalu, kad pareigūnas vyksta į Rusijos regionus“, – žurnalistams teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie incidentą.

„Deja, kai kuriose vietovėse vis dar yra pavojinga, tačiau tai nereiškia, kad tai turėtų trukdyti pareigūnams atlikti savo pareigas“, – pridūrė jis.

„Rossija 24“ reportaže parodė smarkiai apgadinto viešbučio ir restorano vaizdus: dalis stogo buvo nuniokota, o kambariuose ir sode mėtėsi nuolaužos.

D. Rogozinas teigė, kad jis reguliariai apsistodavo šiame viešbutyje per keliones į Donecko sritį, vieną iš keturių Ukrainos regionų, kuriuos rugsėjį po pseudoreferendumų paskelbė aneksavęs Rusijos prezidentas.

Tačiau Rusijos kariuomenė nė viename šių regionų niekada nekontroliavo visos jų teritorijos, o praėjusį mėnesį buvo išstumta iš pietinės Chersono srities sostinės.

Jungtinės Tautos pasmerkė „bandymą neteisėtai aneksuoti“ Ukrainos žemes ir paragino tarptautinę bendruomenę „nepripažinti jokių Rusijos paskelbtų sienų pakeitimų“.

Dmitrijus Rogozinas buvo atleistas iš kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovo pareigų. Ši valstybinė agentūra prižiūri šalies kosmoso programą ir raketas gaminančias įmones, kosmodromus ir įvairius kitus objektus.

D. Rogoziną pakeitė premjero pavaduotojas Jurijus Borisovas, iki šiol buvęs atsakingas už gynybos pramonę. J. Borisovo pareigos buvo perduotos  pramonės ministrui Denisui Manturovui, kuriam taip pat suteiktas vicepremjero postas.

D. Manturovas ministru dirbo nuo 2012 metų ir yra laikomas V. Putinui itin artimu veikėju. Jis lydi prezidentą per daugelį kelionių į užsienį ir šalies viduje.

Šis perskirstymas atliktas pasirodžius spėlionių, kad J. Borisovas bus atleistas iš pareigų, kurias ėjo ketverius metus, dėl Rusijos ginkluotės programos trūkumų ir nepakankamų pajėgumų, ypač išryškėjusių per šalies karą Ukrainoje.

J. Borisovas kai kuriuos trūkumus neseniai pripažino, sakydamas, kad gynybos pramonei derėjo būti aktyvesnei kuriant ir gaminant karinius dronus.

„Manau, pavėlavome diegdami dronus“, – jis sakė duodamas vieną interviu valstybinei televizijai.

J. Borisovo paskyrimas į svarbias „Roskosmos“ vadovo pareigas rodo, kad jis ne visiškai prarado pasitikėjimą, nepaisant ginkluotės vystymo problemų.

Kol kas nebuvo paskelbta, kur dirbs D. Rogozinas, vadovavęs „Roskosmos“ nuo 2018 metų ir pagarsėjęs prieš Vakarus nukreipta retorika.

Šio šimtmečio pradžioje D. Rogozinas vadovavo vienai nacionalistinei partijai ir pagarsėjo dėl savo nusistatymo prieš imigrantus. Vėliau jis buvo paskirtas Maskvos pasiuntiniu prie NATO.

2011 metais D. Rogozinas buvo paskirtas vicepremjeru, atsakingu už gynybos ir kosmoso pramonę. Šias pareigas jis ėjo, kol V. Putinas jį paskyrė vadovauti „Roskosmos“.

Kai kurios Rusijos žiniasklaidos priemonės spėliojo, kad D. Rogozinas nėra praradęs V. Putino malonės ir gali gauti kitas svarbias pareigas, pavyzdžiui, prižiūrėti Maskvos kontroliuojamas teritorijas pietų ir rytų Ukrainoje.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė, kad nebuvo jokių skundų dėl D. Rogozino vadovavimo „Roskosmos“. Jis pridūrė, kad D. Rogozinas bus paskirtas į naujas pareigas, bet daugiau detalių nepateikė.

EKA jau anksčiau buvo sustabdžiusi ryšius dėl bendros misijos „ExoMars“, Rusijai įsiveržus į Ukrainą. Per šią misiją buvo planuojama į Raudonąją planetą rusiškomis raketomis nuskraidinti Europos marsaeigį „Rosalind Franklin“, skirtą ieškoti gyvybės pėdsakų.

ESA generalinis direktorius Josefas Aschbacheris (Jozefas Ašbacheris) antradienį per „Twitter“ parašė, kad jo agentūra „oficialiai nutraukia“ ryšius su Rusija dėl „ExoMars“ ir jo nusileidimo platformos, kadangi tęsiasi karas ir Maskvai dėl jo taikomos sankcijos.

Tiesmukai kalbėti nevengiantis Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas piktai sureagavo į tokį žingsnį.

„Ar šis Europos kosmoso agentūros vadovas pagalvojo, kiek tūkstančių mokslininkų ir inžinierių Europoje ir Rusijoje darbo jis sužlugdė savo sprendimu? Ar jis pasirengęs atsakyti už bendros marsaeigių misijos sabotažą?“ – paskelbė D. Rogozinas platformoje „Telegram“.

„Aš savo ruožtu įsakau mūsų TKS įgulai nutraukti darbą su Europos manipuliatoriumi ERA“, – pridūrė jis.

Vos prieš kelis mėnesius sumontuotas ERA yra vienas iš trijų tokių įrenginių kosminėje stotyje, tačiau jis vienintelis gali pasiekti rusišką segmentą.

Panašus į skriestuvą 11 metrų ilgio robotas padeda perkelti krovinius TKS viduje ir išorėje, taip pat gali gabenti kosmonautus „kaip kranas su platforma“, rašoma ESA interneto svetainėje.

Dėl pandemijos „ExoMars“ paleidimas jau kartą buvo sustabdytas 2020 metais. Paskui, kovą dėl karo buvo atšauktas šių metų rugsėjį turėjęs įvykti startas.

Praėjusį mėnesį J. Aschbacheris pranešė, kad „intensyviai diskutuoja“ su JAV kosmoso agentūra NASA dėl marsaeigio nuskraidinimo į Raudonąją planetą. Jis pridūrė, jog yra „tikras, kad rasime gerą partnerystę“.

Praėjusią savaitę įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) sankcijoms, Lietuva apribojo plieno, juodųjų metalų ir kitų prekių tranzitą į Kaliningradą, ir nurodė tai padariusi remdamasi EK išaiškinimu.

Maskva pirmadienį pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pagrasino atsaku. Lietuvos pareigūnai teigia, jog Rusija šalį dėl tranzito ribojimų kaltina nepagrįstai, nes ji tiesiog įgyvendina ES sankcijas.

Duodamas interviu televizijai „Rossija 24“ agentūros „Roskosmos“ vadovas D. Rogozinas, kuris prieš Lietuvai 2004 metais įstojant į Europos Sąjungą buvo specialusis prezidento atstovas Kaliningrado srities problemoms, susijusioms su Bendrijos plėtra, sakė, kad Vilnius savo sprendimu apriboti tranzitą „iššovė netgi ne sau į koją, o į galvą“.

„Kadangi mes tarėmės dėl tranzito per Lietuvą, Lietuva iškėlė klausimą, kad [susitarimų] paketo dalimi turi tapti Lietuvos Respublikos sienos su RF [Rusijos Federacija] pripažinimas, – kalbėjo D. Rogozinas. – Jeigu jie dabar imasi šiurkščiai ardyti susitarimus, kurie 2003 metais pašalino milžinišką įtampą, kilusią tarp Europos Sąjungos, Rusijos ir Lietuvos... mano, kaip tas derybas vedusio žmogaus, požiūriu, ji [Lietuva] tiesiog privertė suabejoti visu susitarimų paketu.“

„Iš esmės Lietuva sukėlė abejonių dėl jos pačios sienų“, – pridūrė jis.

„Giliai apgailestaujame dėl žmonių aukų ir agresijos prieš Ukrainą tragiškų pasekmių“, – sakoma agentūros pranešime, kuriuo patvirtinamas misijos „ExoMars“  mission.

Maskva savo ruožtu pareiškė apgailestaujanti dėl šio sprendimo.

„Iš tikrųjų tai labai kartus visiems kosmoso entuziastams įvykis. Tai reiškia, kad 2022-ųjų rugsėjį bendra Rusijos ir Europos misija į Marsą atšaukiama“, – per platformą „Telegram“ rašė Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas.

Jis pridūrė, kad Rusija „šią tyrimų ekspediciją surengs savarankiškai“.

Planuota, kad rugsėjį Rusijos nešančioji raketa iškels nuleidžiamąjį modulį ir marsaeigį. Pastarasis turėjo daryti grunto gręžinius ir ieškoti potencialių gyvybės pėdsakų.

Tačiau Europos Sąjungai įvedus Rusijai sankcijų dėl karo Ukrainoje „Roskosmos“ sustabdė raketų startus ir atšaukė daugiau kaip savo darbuotojų iš Europos kosmodromo Prancūzijos Gvianoje.

Ketvirtadienį EKA valdybos paskelbtame pareiškime sakoma, kad agentūros generalinis direktorius dabar „atliks paspartintą techninių aspektų tyrimą, kad būtų geriau apibrėžtos prieinamos galimybės įgyvendinti marsaeigio „ExoMars“ misiją“.

Iš pradžių „ExoMars“ planuota paleisti 2020 metais, bet startas buvo atidėtas dėl COVID-19 pandemijos.

Raketa „Sojuz“ turėjo pakilti iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane ir iškelti Rusijos sukonstruotą nusileidimo modulį „Kazačiok“.

Kad taptų įmanoma nuskraidinti į kosmosą marsaeigį „Rosalind Franklin“, pavadintą anglų chemikės ir DNR tyrimų pionierės vardu, misiją reikėtų iš pagrindų perplanuoti. Be to, raketos startui tinkamas laikas atsiveria tik maždaug kas dvejus metus.

Visos kitos EKA misijos, per kurias naudojamos rusiškos raketos „Sojuz“, taip pat buvo įšaldytos, nurodė agentūra.

Be kita ko, šios raketos turėjo iškelti du Europos navigacinės sistemos „Galileo“ palydovus, kosminį teleskopą „Euclid“, taip pat Europos ir Japonijos sukurtą Žemės stebėjimų palydovą „EarthCARE“.

EKA pranešime sakoma, kad „Tarptautinės kosminės stoties (TKS) programa toliau veikia kaip įprasta“.

Praeitą savaitę D. Rogozinas perspėjo, kad dėl Vakarų sankcijų Rusijai TKS gali nukristi ant Žemės.

Be to, nuogastauta, kad didėjant įtampai tarp JAV ir Rusijos amerikietis astronautas Markas Vande Hei (Markas Vande Hėjus), turintis vėliau šį mėnesį grįžti iš TKS į Žemę erdvėlaivio „Sojuz“ kapsule, bus paliktas stotyje.

„Kontaktas yra!!!“ – tviteryje parašė „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas.

„Roskosmos“ paskelbtuose vaizduose matyti, kaip rusiškas TKS segmentas 16 val. 29 min. Lietuvos laiku buvo papildytas nauja dalimi, susijungusia su į Žemę nukreipta tarnybinio modulio „Zvezda“ jungtimi.

Modulis bus visiškai integruotas į kosmoso stotį tik po kelių mėnesių ir ne vieno kosmonautų išėjimo į atvirą kosmosą.

Rusiškos raketos „Proton“ gabentas modulis „Nauka“ buvo pasiųstas į orbitą praėjusią savaitę iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane.

Startą atidžiai stebėjo Europos kosmoso agentūra (ESA), nes kartu su moduliu į kosmosą pakilo ir „European Robotic Arm“ – pirmoji robotinė ranka, kuri galės veikti rusiškame TKS segmente.

Modulis „Nauka“, kuris išvertus iš rusų reiškia „mokslas“, daugiausia bus naudojamas tyrimams ir laboratorinės įrangos laikymui.

„Nauka“ taip pat suteiks daugiau saugojimo vietos ir naujų vandens bei deguonies regeneravimo sistemų, taip pat pagerins gyvenimo sąlygas rusiškame TKS sektoriuje dirbantiems kosmonautams.

Daugiafunkcinis laboratorinis modulis „Nauka“ buvo suprojektuotas dar praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio viduryje. Tuomet buvo planuota, kad jis taps rusų kontrolinio modulio „Zaria“ atsargine įranga.

Vėliau jis buvo iš naujo suprojektuotas kaip mokslinis modulis, bet tapo dar vienu iš Rusijos kosmoso projektų, įstrigusių dėl finansavimo trūkumo ar biurokratinių procedūrų.

Iš pradžių buvo numatyta, kad 20 tonų sveriantis „Nauka“ – vienas didžiausių TKS modulių – bus paleistas 2007 metais, tačiau dėl įvairių problemų startas buvo keliskart atidėtas.

Nors praėjusią savaitę surengtas skrydis buvo sėkmingas, „Nauka“ per savo aštuonių dienų kelionę į TKS susidūrė su keliomis „menkomis kliūtimis orbitoje“, pranešė Europos kosmoso agentūra.

„Nauka“ pakeičia ilgą laiką veikusį susijungimo modulį „Pirs“, kuris su TKS susijungė 2001 metais kaip laikinas priedas, bet buvo eksploatuojamas du dešimtmečius.

Užleisdamas vietą „Nauka“, „Pirs“ anksčiau šią savaitę atsiskyrė nuo stoties ir sudegė Žemės atmosferoje, o jo liekanos nukrito į Ramųjį vandenyną.

Moldovoje viešintis D. Rogozinas nurodė, kad Rusija ir JAV jau pradėjo keisti su šiais planais susijusius Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) atliekamus eksperimentus.

„Šiuo metu visus eksperimentus perorientuojame, kad sukurtume technologijų ir parengtume įgulą darbui kur kas mažesnio komforto sąlygomis. Tai yra, kai erdvėlaivis rytoj neatskris ir neatgabens vandens“, – aiškino „Roskosmos“ vadovas.

„Neduok Dieve, jeigu erdvėlaivyje kas nors susirgtų arba sugestų koks nors aparatas. Viskas turi būti regeneruojama – kad būtų galima trimačiu spausdintuvu pagaminti bet kokį aparatą. Jeigu kažkas sugedo – iškart pataisyti. Platus robotų, androidų technikos taikymas. Tai didžiulis kelias, (bet) jau pradėjome juo eiti“, – teigė D. Rogozinas.

D. Rogozinas taip pat pajuokavo, kad Rusijos kosmonautai patikrins, ar amerikiečiai praeitame šimtmetyje tikrai buvo išsilaipinę Mėnulyje.

„Jie sako, kad buvo – mes patikrinsim“, – sakė jis.

D. Rogozinas pažymėjo, kad per skrydžius į Mėnulį gali iškilti naujo pobūdžio pavojų.

„Viena yra palaikyti stotį su žmonėmis 400 km aukštyje, o visai kas kita – 400 tūkst. km aukštyje, tai yra, tūkstantį kartų toliau. Kuriame transporto sistemą skrydžiams į Mėnulį. Ne vien nuskristi – įskrieti į orbitą aplink Mėnulį, dirbti jo paviršiuje. Tai yra, (bus sukurtas) nusileidimo aparatas, kad jis galėtų ne vien nusileisti, bet ir pakilti“, – sakė jis.

„Siekiant sukurti ne (nuolat) gyvenimą, o lankomą bazę Mėnulyje, reikia įsikasti į gruntą, siekiant (pašalinti) spinduliuotės ir meteoritų grėsmes... Nė viena šalis, net ir pati turtingiausia, viena šito nepadarys“, – teigė „Roskosmos“ vadovas.

Kiaurymė buvo aptikta TKS praėjusį mėnesį ir tuoj pat buvo hermetiškai užtaisyta, bet Rusija užsiminė, kad korpusas galėjo būti tyčia pažeistas grąžtu.

Rusų dienraštis „Kommersnat“ trečiadienį informavo, kad Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ pradėjo tirti versiją, kad JAV astronautai sąmoningai išgręžė skylutę, kad priverstų grąžinti namo vieną sergantį kolegą.

Savo straipsnyje cituodamas vieną šaltinį, dalyvaujantį tyrime, leidinys nurodė, kad toks scenarijus nagrinėjamas „kaip prioritetinis“.

Tačiau Rusijos vicepremjeras Jurijus Borisovas nesureikšmino „Kommersant“ pranešimo ir pareiškė, kad „visiškai nepriimtina mesti šešėlį tiek ant mūsų kosmonautų, tiek ant amerikiečių astronautų“, pranešė valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Vicepremjeras pridūrė, kad spėlioti nesulaukus tyrimo rezultatų yra „trumparegiška ir pavojinga“.

Jis taip pat pabrėžė, kad TKS yra „vieningas kolektyvas, kur nėra jokių politinių nesusitarimų“.

Nors JAV ir Rusijos santykiai šiuo metu yra labai įtempti, darbas orbitinėje laboratorijoje yra viena paskutiniųjų abiejų šalių aktyvaus bendradarbiavimo sričių.

Pati „Roskosmos“ nurodė naujienų agentūrai AFP, kad agentūra nekomentuos padėties, kol bus paviešinti tyrimo rezultatai. Jų laukiama jau šį mėnesį.

Rugpjūčio 30-ąją astronautai rado ir užsandarino kiaurymę viename su TKS susijungusiame rusų gamybos erdvėlaivyje, kuriame buvo pastebėtas oro nuotėkis.

„Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas praėjusią savaitę pareiškė žurnalistams, kad incidentas gali būti traktuojamas kaip tyčinis sabotažas, kurio galbūt buvo imtasi kosmose arba dar Žemėje.

Trečiadienį D. Rogozinas taip pat paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“, jog „spėlionių ir gandų apie incidentą TKS skleidimas nepadeda „Roskosmos“ ekspertams – juo mėginama pakenkti draugiškiems kosmoso stoties kolektyvo santykiams“.

Antradienį jis sakė žurnalistams, kad pirminės išvados rodo, jog „padėtis yra daug sudėtingesne nei atrodė anksčiau“.

TKS įgulos skraidinamos į kosminę stotį ir atgal Rusijos gamybos erdvėlaiviais „Sojuz“. Kosminio laivo dalis, kur buvo aptikta skylutė, nebus naudojama kelionei atgal į Žemę.

„Padarysiu viską, kas įmanoma ir reikalinga, kad pateisinčiau jūsų lūkesčius“, – sakė D. Rogozinas prezidentui per susitikimą Sankt Peterburge vykstančio ekonomikos forumo kuluaruose, informavo valstybinė naujienų agentūra TASS.

Iki šiol „Roskosmos“ vadovavo Igoris Komarovas, tapęs agentūros vadovu 2015-ųjų rugpjūtį.

1963 metais gimęs D. Rogozinas nuo 2012-ųjų buvo šalies premjero pavaduotoju; jis buvo atsakingas už karinės pramonės kompleksą ir kosmoso programą, vadovavo „Roskosmos“ stebėtojų tarybai.

Vis dėlto jis nepateko į praėjusią savaitę suformuotą naują ministrų kabinetą.