Visus, žinančius ar girdėjusius apie Lietuvos partizanų užkasimo vietas, taip pat žuvusių ir nerastų laisvės kovotojų giminaičius kviečiame susisiekti su centru.

Anot centro, net ir praėjus 70 metų nuo laisvės kovų jų dalyvių paieškos vykdomos dėl keleto priežasčių – dauguma laisvės kovotojų norėjo būti palaidoti oriai, pagal šimtmečius gyvuojančią Lietuvos tradiciją mirusiuosius laidoti specialiai tam skirtose ir pašventintose vietose.

Taip pat pat siekiama, kad būtų įvykdytas teisingumas ir šalies didvyriai nebūtų pamiršti, o paieškų metu sukauptos žinios, pasak LGGRTC, priartina tautą prie teisingesnio Lietuvos istorijos supratimo.

Kaip skelbiama pranešime, sovietiniai okupantai stengėsi amžiams paslėpti laisvės kovotojų palaikus, taip bandydami juos suniekinti, „be menkiausios žymės ištrinti iš istorijos ir atminties“.

Paieškos svarbios ne tik dėl žuvusių, bet ir dėl gyvųjų, nes „kiekvienas būsimas laisvės gynėjas turi žinoti, kad valstybė nepamirš jo aukos“, pabrėžia centras.

LGGRTC žiniomis, savo žuvusių tautiečių net svetimuose kraštuose, taip pat ir Lietuvoje ieško ir jų atminimą pagerbia vokiečiai, prancūzai, lenkai, žydai, anglai ir kitos tautos, nors jų kariai yra žuvę gerokai anksčiau nei Lietuvos partizanai.

Centras kviečia atsiliepti laisvės gynėjų giminaičius, nes suradus palaikus būtina nustatyti, kieno jie yra. Anot įstaigos, tai galima padaryti tik vienu būdu: laisvės kovotojo biologinį (DNR) mėginį sulyginus su jo artimųjų biologiniu (seilių) mėginiu. Tinkamiausi palaikams identifikuoti žuvusio asmens vaikų ir seserų, brolių DNR mėginiai. Taip pat tinkami tiek vaikų, tiek seserų, brolių palikuonių – anūkų, sūnėnų, dukterėčių ir jų palikuonių mėginiai.

DNR (seilių) mėginio ėmimo procedūra trunka kelias minutes, atliekama nemokamai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centre (Vilnius, Gedimino pr. 40, dešiniajame sparne, antrame aukšte, 204 kab.). Centro pranešime akcentuojama: procedūra atliekama nuo 9 iki 17 val., prieš tai svarbu paskambinant tel. +370 646 41 626 arba pranešti e. p. paieskos@genocid.lt.

„Jei negalite atvykti, prašom apie savo norą duoti DNR mėginį pranešti nurodytais būdais. Imant mėginį surašomas protokolas, kas mėginį davė ir kokiam asmeniui atpažinti“, – rašo LGGRTC.

Laisvės kovotojų palaikai laidojami už valstybės ir savivaldybės lėšas. Vietos klausimą sprendžia giminės ir šiuo klausimu sudaryta atitinkamos savivaldybės ar Vyriausybės komisija.

„Kiekvienoje mūsų kūno ląstelėje, išskyrus raudonuosius kraujo kūnelius, yra tūkstančiai mitochondrijų. Jos įdomios tuo, kad jose yra labai maža DNR dalis. Taip yra todėl, kad prieš 1,5 milijardų metų jos buvo laisvai gyvenantis savas organizmas, kuris prieš labai daug metų įsiliejo į mūsų ląsteles. Todėl jos vis dar turi šį mažą DNR gabalėlį“,– aiškino Oksfordo universiteto reprodukcinės genetikos profesorius Daganas Wellsas.  

Taigi vieno Anglijos vaisingumo centro mokslininkai iš donorės kiaušialąstės pašalino visas chromosomas, palikdami tik mitochondrijų DNR. Tuomet į donoro į kiaušinėlį buvo įterptos motinos chromosomos. Galiausiai šiam kiaušinėliui apvaisinti buvo panaudota tėvo sperma. Pasak mokslininkų, tai gelbsti vaisių nuo paveldimų ligų. Mat maždaug keturiems tūkstančiams moterų vien Jungtinėje Karalystėje gresia pavojus perduoti mitochondrijų DNR sutrikimus savo vaikui. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Ypač tokius dalykus, kaip regos ar klausos praradimas, raumenų silpnumas. Galima susirgti neurologinėmis ir kitomis ligomis, turinčiomis įtakos kepenims, inkstams bei širdžiai. Tai dažnai baigiasi ankstyva mirtimi. Kartais mirtis gali ištikti dar kūdikystėje“, – teigė D. Wellsas.

Vienintelė problema, kad nors kiaušinėlyje yra labai mažas galimai defektinių mitochondrijų skaičius, jis gali padidėti.

Tad ši nauja apvaisinimo technologija gali būti išeitis, kaip susilaukti sveiko vaiko.

„Jūs pašalinate donoro genetinę medžiagą iš to kiaušinėlio. Iš tikrųjų tai – tuščias kiaušinėlis. Jame yra mitochondrijų ir kitų dalykų, bet nėra donoro genetinės medžiagos. Tada į tą kiaušinėlį perkeliama pacientės genetinės medžiaga, jos chromosomos. Taigi dabar turime jos DNR sveikame kiaušinyje, kuriame nėra tų pažeistų mitochondrijų“, – šio metodo privalumus dėstė D. Wellsas.

Tiesa, kadangi ši technologija nauja, mažai žinoma apie jos ilgalaikes pasekmes.

„Šie tyrimai dažniausiai buvo mažai tęsiami arba visai netęsiami. Arba apie juos buvo pranešama neskaidriai. Labai gerai, kad mūsų darbas licencijuotas ir labai griežtai reglamentuotas. Žinome, kad kai bus viešai paskelbti visi rezultatai, jie bus labai išsamūs ir mes tikrai daug geriau suprasime, ar šis metodas veikia puikiai, ar yra kai kurių trūkumų“, – sakė Oksfordo universiteto reprodukcinės genetikos profesorius. 

Tačiau jau dabar baiminamasi, kad kai kuriais atvejais po apvaisinimo mitochondrijos kaip tik ima sparčiai daugintis.

„Vienintelė problema yra ta, kad pastebėta, jog kartais gali padidėti su genetine medžiaga perduotų mitochondrijų populiacija. Tai reiškia, kad nors kiaušinėlyje yra labai mažas galimai defektinių mitochondrijų skaičius, jis gali padidėti“, – komentavo D. Wellsas.

Ši procedūra gali būti pritaikyta ir kaip nevaisingumo gydymo būdas. Tačiau Anglijos mokslininkai įsitikinę, kad ateityje šios technologijos esmė bus išvengti vaisiui motinos perduotų mitochondrijų sutrikimų.

Centras nurodo, kad būrio vado Petro Bankietos-Kanapyno ir skyrininko Kazimiero Vaikšnoro-Laimino palaikai buvo rasti pernai spalio 19 dieną Leipalingyje, buvusios MGB būstinės kieme. Jų tapatybės patvirtintos DNR tyrimais.

30 centimetrų aukščiau P. Bankietos-Kanapyno ir K. Vaikšnoro-Laimino palaikų, viduryje duobės, buvo įmesta užtaisyta granata, istorikai kelia prielaidą, kad taip čekistai taip bandė apsidrausti, kad partizanai neišsivežtų žuvusių bendražygių.

Kitą dieną 30 metrų nuo jų buvo rasti Pietų Lietuvos partizanų srities vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai – apie tai LGGRTC pranešė praėjusių metų lapkritį.

Kaip pranešė LGGRTC, taip pat atpažinti 1918 metais Leipalingio kapinėse reekshumuoti būrininko Boliaus Savicko-Strazdo, skyrininko Juozo Aleksonio-Medinio ir eilinio Stasio Bučionio-Kalniečio palaikai.

Partizanų tapatybės nustatytos DNR mėginių sugretinimo metodu ir antropologiniais tyrimais, palaikų paieškas vykdė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Kultūros vertybių globos tarnyba.

„Tada nebuvo nustatyta objektyvių duomenų, kad ta mažametė galėjo būti seksualiai išnaudojama. Todėl ikiteisminis tyrimas tuomet buvo nutrauktas“, – komentavo Panevėžio apygardos prokuratūros atstovė Rasa Stundžienė.

Kadangi daug vaikų auginančią šeimą ilgus metus globoja valstybė, t. y. dirba ir atvejo vadybininkas, ir socialinis darbuotojas, būtent jis pastebėjo, kad mažametė nėščia. Medikai patvirtino.

„Aš pats asmeniškai tą mergaitę esu konsultavęs. Buvo sudėtinga nustatyti, kelintas yra nėštumo mėnuo, kadangi organizmas labai nebrandus. Reikėjo atsižvelgti, ar nėra vaisiaus vystymosi sulėtėjimo. Mums buvo iššūkis, kad galėtume patvirtinti, kada tiksliai turi gimdyti“, – kalbėjo Akušerijos skyriaus vedėjas Raimundas Petrauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pavasarį gimdysianti trylikametė būtų jauniausia gimdyvė Panevėžio krašte. Būsimo naujagimio tėvystės klausimas komplikuotas. Kol kas įtarimai pateikti vienam vyrui iš giminės.

 Mums buvo iššūkis, kad galėtume patvirtinti, kada tiksliai turi gimdyti, nes organizmas labai nebrandus.

 

„Taip, tai yra asmuo, susijęs giminystės ryšiais su nukentėjusiąja“, – informaciją patvirtino ir R. Stundžienė.

Tačiau tiksli tėvystė esą bus žinoma tik gimus kūdikiui ir atlikus DNR.

„Aiškinamos visos detalės, aplinkybės, bet, deja, dėl tos šeimos narių ir pačios nukentėjusiosios sveikatos būklės, tai nustatyti sudėtinga“, – aiškino policijos atstovė. 

Ilgus metus vaiko teisų specialistų stebėjimo lauke esanti šeima, su mažametės nėštumu ir dar tėvyste įtariant giminaitį, vaikų sergėtojams reiškia akibrokštą.

„Turbūt kiekvienas turėtume pagalvoti ir pasistengti atsakyti į tokį klausimą, kaip tai gali nutikti“, – sukrėsta kalbėjo Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji patarėja Laima Statkevičienė.

Netrukus gimdysianti trylikametė šiuo metu apgyvendinta pas globėją, kaip ir kiti mažesni už ją šeimos vaikai.

„Mes įveikiame barjerą, kurį, kaip manėme, galėjome pasiekti genetinių tyrimų srityje“, – sakė naujo tyrimo, publikuoto moksliniame žurnale „Nature“, bendraautoris Mikkelis Wintheris Pedersenas (Mikelis Vinteris Perdersenas).

„Ilgą laiką buvo manoma, kad milijonas metų yra DNR išlikimo riba, tačiau dabar radome dvigubai senesnių įrodymų“, – sakė jis agentūrai AFP.

Pasak Kopenhagos universiteto dėstytojo, DNR fragmentus jie rado nuosėdose šiaurinėje Grenlandijos dalyje, vadinamoje Kap Kopenhaga.

Jis pridūrė, kad fragmentai „yra iš aplinkos, kurios šiandien Žemėje niekur nematome“. Užšaldyta atokioje negyvenamoje vietovėje, DNR buvo labai gerai išsilaikiusi.

Naujos technologijos leido mokslininkams nustatyti, kad 41 fragmentas buvo daugiau nei milijonu metų senesnis už seniausią žinomą Sibiro mamuto DNR.

Pirmiausia jie turėjo nustatyti, ar molyje ir kvarciniame smėlyje yra paslėpta DNR, paskui patikrinti, ar ją galima išimti iš nuosėdų ir ištirti.

Taikytas metodas „padeda iš esmės suprasti, kodėl mineralai arba nuosėdos, gali išsaugoti DNR“, sakė tyrime dalyvavusi Kopenhagos universiteto geobiologijos grupės vadovė Karina Sand.

„Tai Pandoros skrynia, kurią netrukus atversime“, – pridūrė ji.

Rūšių gebėjimas prisitaikyti

„Per aplinką tekančios upės pernešė mineralus ir organines medžiagas į jūros aplinką, kur ir nusėdo šios sausumos nuosėdos“, – sakė M. Wintheris Pedersonas.

Tuomet, maždaug prieš du milijonus metų, „šis po vandeniu esantis sausumos masyvas pakilo į viršų ir tapo Šiaurės Grenlandijos dalimi“, paaiškino jis.

Šiandien Kap Kopenhagoje yra arktinė dykuma, kurioje jau aptikta įvairių rūšių telkinių, įskaitant puikiai išsilaikiusias augalų ir vabzdžių fosilijas.

Tačiau mokslininkai nebandė nustatyti fosilijų DNR, o apie tuometinius gyvūnus buvo žinoma labai nedaug.

2006 metais darbą pradėjusi tyrėjų komanda dabar gali susidaryti vaizdą, kaip šis regionas atrodė prieš du milijonus metų.

„Turėjome miškingą aplinką, kurioje ganėsi mastodontai, šiauriniai elniai ir kiškiai, taip pat augo daug įvairių augalų rūšių“, – sakė jis ir pridūrė, kad jie rado 102 skirtingas augalų rūšis.

Jis pridūrė, kad mastodontai (iškastiniai straubliniai žinduoliai) yra ypač verti dėmesio, nes dar niekada nebuvo rasti taip toli į šiaurę. Šis atradimas taip pat suteikė mokslininkams daugiau informacijos apie rūšių prisitaikymo galimybes.

Prieš du milijonus metų Grenlandijoje temperatūra buvo 11–17 laipsnių aukštesnė nei dabar, tačiau Grenlandijos platumoje saulė nenusileidžia vasarą ir nepakyla žiemą.

„Šiandien Žemėje niekur nematome tokios aplinkos ir tokio rūšių derinio“, – sakė M. Wintheris Pedersenas.

„Rūšių plastiškumas, t. y. tai, kaip rūšys iš tikrųjų sugeba prisitaikyti prie skirtingų klimato sąlygų, gali būti kitoks, nei manėme anksčiau. Akivaizdu, kad tai verčia ieškoti naujesnių ir senesnių vietovių. Pasaulyje yra kelios skirtingos vietos, kuriose geologiniai telkiniai iš tikrųjų yra tokio senumo. Net ir dar senesni“, – pridūrė jis.

Apie tai praneša leidinys „The Sydney Morning Herald“.

Nusikaltėliui, pramintam „Žvėris iš Bondi“, pavyko išvengti bausmės net 37 metus. Vyras įtariamas įvykdęs mažiausiai 31 išprievartavimą.

Nusikaltimai įvykdyti nuo 1985-ųjų iki 2001-ųjų metų. Jauniausiai aukai buvo vos 13 metų. Tarp nukentėjusiųjų pasitaikė ir 55-erių metų moteris.

Nusikaltėlis dažnai išprievartaudavo moteris, kurios sportuodavo parkuose. Tačiau retkarčiais vyras prasibraudavo į namus ir užpuldavo miegančias moteris.

2005 m. policijos pareigūnams pavyko aptikti DNR pavyzdžius, kurie sutapo su 2000 m. penkių nusikaltimų vietose aptiktais DNR pavyzdžiais. Vėliau buvo aptikti dar septyni DNR pavyzdžiai, kurie priklausė tam pačiam žmogui ir figūravo išprievartavimo bylose.

Prireikė daugybės metų, kol paaiškėjo, kam jie priklauso. Pasirodo, kad prievartautojas buvo 66-erių metų Keithas Simmsas. Jis gyveno Sidnėjaus priemiestyje.

Giminės nusikaltėlį apibūdino, kaip mylintį vyrą ir tėvą. Jie tvirtino, kad nieko nežinojo apie dvigubą K. Simmso gyvenimą.

K. Simmsas mirė 2022 m. vasario mėnesį, likus šešiems mėnesiams iki jo DNR ištyrimo.

Meno kūrinyje „DNR paveikslas Nr. 1“ pavaizduotas vienas žymiausių Lietuvos menininkų – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, pranešė įmonė „Genomika“, dirbanti sintetinės biologijos, genetikos bei biotechnologijų srityse.

Anot jos, lietuvių metodas atveria duris nesuklastojamiems, informaciją savyje talpinantiems meno kūriniams.

Paveikslas turi dvi puses – matomą ir nematomą. Nematomoje paveikslo dalyje – pirmą kartą istorijoje dažuose panaudota DNR įrašymo technologija, joje užkoduoti 196 žymiausi M. K. Čiurlionio darbai, metus rinkti palinkėjimai Lietuvai bei atvertos durys į skaitmeninę NFT meno formą.

Kūrinio drobė padengta per 30 įvairių akrilo ir lako dažų sluoksnių, jie tarpusavyje persidengdami sukuria spalvingą, užrašų ir simbolių kupiną graffiti stilių.

Šiame kūrinyje taip pat bus galima rasti būtent šio projekto metu sukurtą specialų simbolį, kuris parodo, kad žymėtas objektas yra inkrustuotas DNR su užkoduota informacija.

Pernai tie patys mokslininkai Lietuvos himną įrašė DNR molekulėje. Jis integruotas ir į šį darbą – užkoduotas paveiksle pavaizduoto patefono dažuose.

Išskaityti DNR įrašytą informaciją galima naudojant specialią technologiją.

Paveikslas bus pristatytas Valstybės pažinimo centre liepos 6-ąją.

Siekiant tvariai organizuoti okupacijų laikotarpiu žuvusių ir nužudytų laisvės kovotojų palaikų paieškas ir iki šiol rastų, bet vis dar neatpažintų represinių režimų nusikaltimų aukų identifikavimą, LGGRT Centre darbą pradėjo atskiras Paieškų ir identifikavimo skyrius. Specializuotas naujas padalinys tiesiogiai pavaldus centro generaliniam direktoriui.

„Mūsų centre vykdomi istoriniai tyrimai rodo, kad ginkluotoje rezistencinėje kovoje netekome apie 20 tūkst. laisvės kovotojų ir daugumos jų palaikai arba nerasti, arba neatpažinti“, – sako istorikas dr. Arūnas Bubnys, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius. Lietuvoje yra daugybė numanomų, bet dar netyrinėtų pokario rezistentų masinių kapaviečių, neįtrauktų į valstybės saugomų teritorijų sąrašus – jos laukia tyrėjų dėmesio. Pasak centro vadovo, kad procesas, sėkmingai leidęs atrasti ir iškilmingai palaidoti vieno garsiausių ir labiausiai kankintų partizaninio karo vadų Adolfo Ramanausko Vanago palaikus, įsibėgėtų, būtina kuo skubiau sukaupti ieškomų laisvės kovotojų gyvų giminaičių DNR bazę.

Pagrindiniai įkurto padalinio uždaviniai koncentruojasi ties trimis veiklos kryptimis – pirma, atliekant istorinius tyrimus tikslinti žuvusių pokario pasipriešinimo dalyvių sąrašą. Antra, – ieškoti okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių giminių (genealoginiai registro duomenų tyrimai) ir palaipsniui kaupti palaikų identifikavimui būtinus DNR mėginius bei užtikrinti jų saugojimą. Trečia – numanomose išvardytų asmenų palaikų užkasimo vietose organizuoti archeologinius tyrimus.

Skyriui vadovauti paskirtas centre vyresniuoju istoriku dirbęs Rimantas Zagreckas, daug prisidėjęs nustatant Leipalingyje ekshumuotų pokario rezistentų tapatybę ir iki šiol tyrinėjęs tiek partizaninį judėjimą, tiek Holokaustą bei aktyviai publikavęs tyrimų rezultatus centro leidiniuose. Pastaruoju metu R. Zagreckas ieško žuvusių laisvės kovotojų artimųjų ir ima jų mėginius DNR tyrimams.

„Per pastaruosius ketverius metus Centro įvykdytos sėkmingos paieškos ir sukaupta patirtis leidžia teigti, kad daugeliu atvejų ir ateityje vyksiančios paieškos bus sėkmingos“, – sako R. Zagreckas, Paieškų ir identifikavimo skyriaus vedėjas. Naujo skyriaus vadovas primena, kad centras jau yra sulaukęs dešimčių raštiškų asmenų prašymų surasti jų gimines – laisvės kovotojus – ir kviečia aktyviai teikti šiam tikslui pasiekti naudingą informaciją ne tik artimiausius giminaičius, kuriems neretai sudėtinga, naudotis modernesnėmis technologijomis, bet ir įvairias kraštotyros ir nevyriausybines organizacijas, besidominčias partizaniniu judėjimu, iškiliomis ginkluoto pasipriešinimo asmenybėmis.

Kaip nurodo Paieškų ir identifikavimo skyriaus darbuotojai, pradžiai užtenka išdėstyti trumpą pageidavimą kartu būtinai paliekant savo kontaktinius duomenis ir atsiųsti tai el. paštu paieskos@genocid.lt, o toliau bus susisiekta individualiai. Šis pirminis informacijos srautas leis pagal suinteresuotų bendruomenių poreikius apibrėžti teisinę paieškų ir identifikavimo procedūrą bei terminus. Susisteminta informacija dėl DNR mėginių ir genealoginių bei archyvinių tyrimų organizavimo bei atlikimo tvarkos bus atnaujinta ir pranešta visuomenei.

Iš viso šiuo metu naujai įkurtame Paieškų ir identifikavimo skyriuje yra 4 darbuotojų etatai. Į naujai įsteigtą padalinį jau perėjo 3 centro darbuotojai. Centro vadovų pastangomis užtikrinta Paieškų ir identifikavimo skyriaus plėtra, kuri leis sparčiau vykdyti šią svarbią funkciją.

Seimas neseniai paskelbė šių duomenų kaupimą leisiančias įgyvendinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pataisas, o Vyriausybė šiai valstybiškai svarbiai funkcijai įgyvendinti prie kasmetinio centro biudžeto papildomai 2022 m. skyrė 181 tūkst. eurų, iš kurių 73 tūkst. eurų skirti 4 darbuotojų darbo apmokėjimui.

Bylos duomenimis, pernai liepos 18 dieną 38 metų Z. T. iš nenustatyto asmens įgijo 12 tūkst. 517  pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos banderolėmis, kontrabandos bendra vertė – beveik 44 000 eurų.

Šias cigaretes tą pačią dieną traukinio vagone gabeno iki Radviliškio geležinkelio stoties, kur ketino kontrabandinį krovinį išsikrauti, tačiau buvo pastebėtas saugos tarnybos darbuotojo ir iš nusikaltimo vietos paspruko.

Keturis kartus anksčiau teistas vyras iš viso kalės ketverius metus, ši bausmė subendrinta su anksčiau jau paskirta bausme, pranešė Šiaulių apygardos teismas.

Kaltinamasis teigė, kad buvo atvykęs į Radviliškio miestą ir automobiliu važinėjo netoli įvykio vietos, tačiau teigė atvykęs apžiūrėti perkamo automobilio.

Pasak Šiaulių apygardos teismo, nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, teismo įsitikinimu, byloje yra tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, kurie paneigia kaltinamojo parodymus ir kartu patvirtina, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis.

„Kaltinamojo Z. T.  parodymus, kad Radviliškio geležinkelio stotyje į traukinio vagoną jis įlipęs nebuvo ir cigarečių iškrauti nebandė, teismo įsitikinimu, paneigia tai, kad vagone ant aptiktų ir paimtų vienkartinių  pirštinių buvo rastas  Z. T. DNR. Atlikus ir papildomą DNR tyrimą nustatyta, kad ant minėtų vienkartinės pirštinės išorės ir vidaus bei vienkartinės pirštinės išorės gautas DNR profilis sutampa su Z. T. DNR profiliu“, – rašoma teismo pranešime.

Kaip pabrėžė teismas, tai, kad kaltinamasis Z. T. traukinio vagone gabenamas cigarečių pakuotes bandė iškrauti ir užkluptas apsaugos darbuotojo pasišalino, patvirtina liudytojų, pateikti telekomunikacijos įvykio duomenys. 

Per ikiteisminį tyrimą Z. T. savo kaltę kategoriškai neigė. Šalčininkietis teigė, kad užsiima prekyba naudotais automobiliais. Sakė, jog dažnai iš Vilniaus, Šalčininkų, veždavo užsienio piliečius į Radviliškį, Šiaulius, Klaipėdą nusipirkti automobilių, jų dalių, ūkio technikos. Už vežimą gaudavęs pinigų.

Z. T. negalėjo paaiškinti, kaip nusikaltimo vietoje galėjo atsidurti pareigūnų rastas įkaltis, kuris susijęs su juo pačiu.

Saugos tarnybos darbuotojas paliudijo, jog 2020 metų liepos 18 dieną budėdamas Radviliškio stotyje pamatė ant vieno vagono laiptelių stovintį vyrą. Budėtojas sušuko, kad šis stotų, tačiau nepažįstamasis spruko į šalia esančias pievas.

Saugos tarnybos darbuotojas ketino bėglį vytis, bet išgirdęs triukšmą vagono viduje, nusprendė užlipti ir pažiūrėti. Jam lipant ant vagono viršaus, nuo vagono viršaus nušoko asmuo, kuris ant veido dėvėjo kaukę ir nubėgo tuo pačiu keliu kaip ir pirmasis asmuo. Pažvelgęs į vagono vidų pamatė ten esančias cigaretes.