Ši idėja labai rimta, turėčiau žinoti visas aplinkybes, kurios paskatino prezidentą paskelbti tokį pareiškimą, Varšuvoje sakė D. Tuskas.

Todėl jis norįs susitikti su A. Duda, kad suprastų jo ketinimus. „Taip pat norėčiau, kad galimos iniciatyvos būtų labai gerai parengtos atsakingų asmenų – ir kad visi būtume įsitikinę, jog to norime“.

A. Duda pirmadienį interviu bulvariniam laikraščiui „Fakt“ patvirtino, kad jo šalis pasirengusi priimti JAV branduolinius ginklus, jei NATO nuspręstų, jog tai būtina. „Jei mūsų sąjungininkai nuspręstų dislokuoti branduolinius ginklus mūsų teritorijoje pagal pasidalijimą šiais ginklais, kad sustiprintų NATO rytinį flangą, mes tam pasirengę“, – sakė A. Duda. Ir prezidentas, ir jo patarėjas saugumo klausimais jau praeityje yra išsakę tokius svarstymus.

ES ir NATO šalis Lenkija yra viena artimiausių Rusijos užpultos Ukrainos karinių sąjungininkių. Ji taip pat ribojasi su Rusijos Kaliningrado sritimi ir Maskvos sąjungininke Baltarusija.

Lenkijoje prezidentas yra vyriausias ginkluotųjų pajėgų vadas.

JAV daug dešimtmečių keliose Europos šalyse yra dislokavusios branduolinį ginklą. Tačiau oficialių duomenų apie tai nėra – manoma, kad šių ginklų yra Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Italijoje ir Turkijoje. JAV vyriausybė kol kas nėra užsiminusi, kad svarsto dislokuoti branduolinius ginklus Rytų Europoje – Maskva tai tikriausiai suprastų kaip tiesioginę provokaciją.

D. Tuskas sekmadienį vakare paskelbė pergalę antrame vietos rinkimų ture ir išvardijo miestus, kuriuose laimėjo KO remiami kandidatai. Tarp jų – Krokuva, Poznanė, Vroclavas bei Žešuvas.

Tokie pasiekimai KO žada gerus šansus artėjant rinkimams į Europos Parlamentą. Jie Lenkijoje vyks birželio 9 dieną.

„Manau, laimėjome antrame ture. Nesustosime!“ – parašė D. Tuskas socialiniame tinkle „X“.

Sekmadienį merai buvo renkami 748 miestuose ir miesteliuose, kur per pirmą turą balandžio 7-ąją nė vienam iš kandidatų nebuvo pavykę surinkti daugiau kaip 50 proc. balsų.

D. Tusko partijos kandidatai taip pat šventė pergalę miestuose, kuriuose KO valdžios neturėjo daugelį metų, pavyzdžiui, Zeliona Guroje, Legnicoje bei Torunėje.

Vietos ir regioninės valdžios rinkimai buvo laikomi išbandymu D. Tusko nacionalinei vyriausybei, darbą pradėjusiai prieš keturis mėnesius. Sekmadienio balsavimo rezultatai įtvirtino vyriausybės įtaką miestuose, o tai turėtų palengvinti bendradarbiavimą vykdant vystymosi projektus ir skirstant Europos Sąjungos lėšas.

KO kandidatai iškovojo pergalių dar pirmajame rinkimų ture, taip pat ir Varšuvoje, kur meru perrinktas Rafalas Trzaskowskis (Rafalas Tšakovskis).

Pirmame ture pagrindinė opozicinė partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) užsitikrino kiek daugiau vietų regioninėse asamblėjose 16 Lenkijos vaivadijų, surinkusi 34,3 proc. balsų. KO savo ruožtu užsitikrino 30,6 proc. balsų.

D. Tusko KO turi stiprią paramą miestuose, o PiS pozicijos stipresnės konservatyvesnėse kaimiškose vietovėse, ypač rytinėje Lenkijos dalyje.

D. Tuskas, kurio šalis ištikimai remia Kyjivą, Varšuvoje kalbėjo kartu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu), paraginusiu šalis nares daugiau investuoti į gynybą.

„Nuo pirmųjų karo dienų Lenkija suteikė Ukrainai viską, kas įmanoma, ir dar daugiau. Šiandien Lenkija (...) taip pat turi kurti savo saugumą“, – žurnalistams kalbėjo D. Tuskas.

„Turime visi – ne tik Lenkija – kiek įmanoma padėti Ukrainai, tačiau visa Europa taip pat turi pamažu aktyviau galvoti, kaip padėti tokioms šalims kaip Lenkija ir Estija, šalims, esančioms fronto linijoje“, – tęsė jis.

„Jei esame viena Europa, vadinasi, karas yra prie mūsų slenksčio. Todėl ieškosime visų įmanomų būdų, kaip paremti Ukrainą ir šalis, kurios yra labiausiai pažeidžiamos dėl šio karo padarinių“, – pridūrė Lenkijos, kuri gynybai jau išleidžia apie 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), premjeras.

Turime visi – ne tik Lenkija – kiek įmanoma padėti Ukrainai, tačiau visa Europa taip pat turi pamažu aktyviau galvoti, kaip padėti tokioms šalims kaip Lenkija ir Estija, šalims, esančioms fronto linijoje.

D. Tuskas kalbėjo prieš darbo vakarienę Varšuvoje su Ch. Micheliu ir kelių Europos šalių vyriausybių vadovais.

„Šiandien susiduriame su nepaprastai sudėtingais geopolitiniais iššūkiais, – kalbėjo Ch. Michelis. – Turime kiek įmanoma labiau remti Ukrainą. Turime vystyti savo gynybinius pajėgumus, ugdyti savo gynybinę parengtį, daugiau investuoti į gynybą.“

Praėjusį mėnesį D. Tuskas perspėjo dėl realios konflikto grėsmės Europoje, sakydamas, kad pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos žemynas įžengė į prieškarinę erą.

Reformos, kuriomis siekiama sugriežtinti pasienio procedūras ir priversti 27 valstybes nares dalytis atsakomybe už prieglobsčio prašytojus, trečiadienį buvo priimtos Europos Parlamente.

Pagal reformą ES šalys turės priimti tūkstančius prieglobsčio prašytojų iš tokių valstybių kaip Italija ir Graikija.

Jei nenori priimti prieglobsčio prašytojų, valstybės narės galės skirti lėšų ar kitų išteklių priimančiosioms valstybėms.

„Apsaugosime Lenkiją nuo perkėlimo mechanizmo“, – sakė D. Tuskas žurnalistams Varšuvoje kaip tik tuo metu, kai Briuselyje buvo priimta ginčytina reforma.

Anksčiau valdžioje buvusi konservatyvioji Lenkijos partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) aršiai kritikavo reformas. Naujasis D. Tusko vadovaujamas valdantysis aljansas, nepaisant to, kad iš esmės yra proeuropietiškų pažiūrų, taip pat laikosi šios pozicijos.

„Turiu tam tikrų galimybių kurti aljansus, o perkėlimo arba mokėjimo už [migrantų] nepriėmimą mechanizmas (...) tikrai nebus taikomas Lenkijai“, – sakė D. Tuskas, kuris yra buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.

Pagal galiojančias ES taisykles atvykimo šalis yra atsakinga už prieglobsčio prašytojų priėmimą, patikrinimą ir nepriimtinų prieglobsčio prašytojų grąžinimą.

Naujojo pakto priemonės turėtų įsigalioti 2026 metais, kai Europos Komisija nustatys, kaip jis bus įgyvendinamas.

Šis balsavimas buvo laikomas pirmuoju išbandymu praėjusių metų pabaigoje darbą pradėjusiai D. Tusko centro kairiajai vyriausybei.

D. Tuskas socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įraše pareiškė, kad jį džiugina jo Piliečių koalicijos (KO) pergalės atskirose lenktynėse, įskaitant varžybas dėl merų postų Varšuvos ir Gdansko miestuose. Jis pralaimėjimus aiškino prastu jaunų rinkėjų mobilizavimu ir dideliu opozicinės partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) aktyvumu kaimo ir rytinėse vietovėse.

„Išvada mums? Mes nesiskundžiame, imkimės darbų!“ – rašė D. Tuskas.

Remiantis prognozėmis, PiS buvo stipriausia jėga sekmadienį vykusiame balsavime. 16-os regioninių administracijų rinkimuose PiS atiteko 33,7 proc. balsų, rodo agentūros „Ipsos“ atliktos apklausos.

D. Tusko KO užėmė antrą vietą, surinkusi 31,9 proc. balsų, nurodė „Ipsos“.

Ši partija sostinėje Varšuvoje patyrė didelę sėkmę – buvo perrinktas kadenciją baigiantis meras Rafalas Trzaskowskis, kurį pirmajame ture palaikė 59,9 proc. rinkėjų.

Oficialūs galutiniai rezultatai turėtų būti paskelbti trečiadienį.

29 mln. balso teisę turinčių žmonių rinko visų savivaldybių ir miestų merus, taip pat visų 16 regioninių asamblėjų narius, 380 rajonų tarybų narius ir 2 tūkst. 477 savivaldybių tarybų narius. Balandžio 21 d. numatytas antrasis merų rinkimų turas, jei nė vienas iš kandidatų pirmajame ture nesurinko daugiau kaip 50 proc. balsų.

Tiesiogiai kreipdamasis į Izraelio vadovą Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahų) ir Izraelio pasiuntinį Varšuvoje, D. Tuskas socialiniame tinkle „X“ parašė: „Šiandien jūs išbandote šį solidarumą. Tragiškas išpuolis prieš savanorius ir jūsų reakcija kelia suprantamą pyktį.“

Per smūgį vėlai pirmadienį žuvo septyni labdaros organizacijos „World Central Kitchen“ pagalbos darbuotojai, todėl ji sustabdė savo veiklą Gazos Ruože.

„World Central Kitchen“, aprūpinanti maistu nuo konflikto nukentėjusias bendruomenes, taip pat ir Gazos Ruožą, kuriame katastrofiškai trūksta maisto, pranešė, kad dirbdami palestiniečių anklave žuvo septyni jos komandos nariai.

Organizacijos teigimu, per smūgį žuvo savanoriai iš Australijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės ir palestiniečių teritorijų bei JAV ir Kanados pilietybes turintis asmuo.

D. Tuskas taip pareiškė per interviu Lenkijos laikraščiui „Gazeta Wyborcza“. Šie lenkų premjero žodžiai taip pat buvo cituojami keliose kitose Europos žiniasklaidos priemonėse.

„Gyvename kritiškiausiu laikotarpiu nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, – sakė jis. – Ateinantys dveji metai nulems viską.“

Anot jo, europiečiai neturi priežasčių nesilaikyti neoficialaus NATO tikslo, kad valstybės narės gynybai turi skirti ne mažiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Jis teigė suprantantis, kodėl ne visos šalys nori sekti Lenkijos pavyzdžiu, tačiau išreiškė nuostabą dėl nenoro siekti šio tikslo.

„Gynybai skiriame 4 proc. BVP, tačiau žinau, kad mūsų padėtis yra sudėtingesnė nei Ispanijos ar Italijos. Tačiau 2 proc. yra visiška būtinybė. Nesuprantu, kaip galima tuo abejoti“, – pridūrė jis.

Premjeras nurodė, kad prioritetas turėtų būti Ukrainos apsauga nuo Rusijos ir jos, kaip nepriklausomos ir vientisos valstybės, statuso išsaugojimas.

„Ukrainos ateitis yra mūsų rankose. Kalbu ne tik apie Lenkiją ar Europos Sąjungą, bet ir apie visas Vakarų šalis“, – teigė jis.

„Ar Ukraina sugebės išvengti pesimistinių scenarijų, priklauso nuo mūsų. Šiandien jos padėtis yra daug sudėtingesnė nei prieš metus, bet ir daug geresnė nei karo pradžioje, kai Putino kariai stovėjo Kyjivo pakraščiuose“, – pabrėžė premjeras.

„Žinau, kad tai skamba pribloškiamai, ypač jaunajai kartai, bet turime priprasti prie to, kad prasidėjo nauja era: prieškarinė. Neperdedu, tai darosi kasdien vis aiškiau, – Vokietijos laikraščiui „Die Welt“ ir Europos partnerių žiniasklaidai sakė D. Tuskas. – Nenoriu nieko gąsdinti, bet karas nebėra praeities samprata. Jis realus, tai prasidėjo prieš daugiau nei dvejus metus“.

Pasak D. Tusko, šiuo metu labiausiai nerimą kelia tai, kad bet koks scenarijus yra įmanomas. „Tokios situacijos nematėme nuo 1945 metų“, – sakė jis. Tais metais Hitlerio Vokietija kapituliavo ir baigėsi Antrasis pasaulinis karas.

Tačiau D. Tuskas taip pat pabrėžė, kad Europoje vyksta mentaliteto revoliucija. Niekas nebeabejoja bendros gynybos reikalingumu. Jo žodžiais, Vokietijoje įvyko didžiulis lūžis, abi pagrindinės partijos CDU ir SPD varžosi, kuris iš jų labiau proukrainietiška.

Lenkijos premjeras kalbėjo ir apie tai, kaip Rusija panaudoja migrantus, ir ragino nuosekliau apsaugoti Europos Sąjungos išorės sienas.

„Visa Europos Sąjunga, kaip galinga organizacija, privalo būti morališkai pasirengusi kovoti už mūsų sienų ir teritorijos saugumą“, – sakė jis.

Prancūzų lyderis tai pareiškė po susitikimo su Vokietijos ir Lenkijos lyderiais. Praėjusį mėnesį jis tvirtino, kad ši galimybė neturėtų būti visiškai atmetama.

Tokią jo mintį griežtai atmetė Berlynas ir kiti partneriai Europoje, bet E. Macronas laikosi savo, tik pabrėžia, kad Vakarų sąjungininkės iniciatyvos nesiimtų.

„Galbūt kažkuriuo metu – aš to nenoriu, iniciatyvos nesiimsiu – mums reikės vykdyti operacijas sausumoje, kad ir kokios jos bebūtų, kad atremtume Rusijos pajėgas“, – laikraščiui „Le Parisien“ sakė E. Macronas. Interviu buvo duotas penktadienį.

„Prancūzijos stiprybė ta, kad mes galime tai daryti“, – pridūrė jis.

Nesutarimai dėl sausumos operacijų galimybės ir tolimojo nuotolio raketų tiekimo Ukrainai kėlė grėsmę sąjungininkių bendradarbiavimui.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) piktai sureagavo į E. Macrono ankstesnį atsisakymą atmesti karių siuntimo į Ukrainą tikimybę ir raginimą sąjungininkams „nebūti bailiais“.

Penktadienį E. Macronas Berlyne susitiko su O. Scholzu ir Lenkijos premjeru Donaldu Tusku; susitikimas buvo surengtas siekiant parodyti solidarumą remiant Kyjivą.

Po susitikimo E. Macronas pareiškė, jog Paryžius, Berlynas ir Varšuva vieningai dirba kartu, kad neleistų Rusijai laimėti karo Ukrainoje, tačiau niekada nesieks tiesioginio konflikto su Maskva.