„Oras gal ir blogas, bet Lietuvoje tokio būna. Turime vasario antrąją pusę. Dabar yra praktiškai ištirpęs sniegas, Lietuvoje jo beveik nėra. Upių pakilimas anksčiau būdavo pavasarinis potvynis, o dabar yra žiemos polydis – naujas klimato kaitos reiškinys“, – aiškino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas Donatas Valiukas.

Anot D. Valiuko, dėl patvinusių upių iš dalies kaltas tirpstantis sniegas.

„Ir pakilęs vandens lygis upėse dėl tirpstančio sniego, ir kritulių kiekis, kuris tiek pirmąjį vasario dešimtadienį, tiek antrąjį buvo didesnis už įprastines vasariui būdingas sąlygas. Bet kažkokio labai didelio kritulių kiekio nebuvo, nors tiek pirmąjį dešimtadienį, tiek antrąjį kritulių buvo daugiau negu įprastai vasarį būna“, – sakė klimatologas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Esą vėjai nuo Atlanto ciklono daugiau įtakos turi pajūriui ir Danės upei. O štai Vakarų Lietuvoje išsiliejusi Minija išsiliejo ne dėl vėjų.

„Danė – upė, kuri nebegalėjo įtekėti į Baltijos jūrą. Čia jau kalti vėjai, tam tikros įtakos gali turėti ir Nemuno žemupys, kai Nemunas įteka į marias. Visai kita pakilęs upių vandens lygis – tai yra sniego tirpsmas ir krituliai“, – teigė D. Valiukas.

Esant klimato kaitai, pastebima vis daugiau anomalijų klimato srityje.

Tų anomalijų būna vis daugiau, jos neturėtų stebinti. Dabar yra ankstyvasis pavasaris.

„Tų anomalijų būna vis daugiau, jos neturėtų stebinti. Dabar yra ankstyvasis pavasaris, kada viskas tirpsta, kada temperatūra apie nulį ar virš nulio. Bet augalų vegetacija dar neprasidėjusi. Yra toks laikotarpis – drėgna, temperatūra nelabai aukšta, pavasario pojūtis, bet dar nėra tas tikrasis pavasaris“, – kalbėjo klimatologas.

Pasak jo, artimiausiomis dienomis galime sulaukti daugiau kritulių, tačiau vėliau jų prognozuojama šiek tiek mažiau.

Baltijos jūros situacija taip pat pavojinga – per paskutinę audrą vandens lygis ten buvo pakilęs 60 cm. D. Valiukas paaiškino, ką tai gali reikšti gyventojams.

„Kai yra jūros lygio pakilimas su stipriu vėju, tai reiškia intensyvesnį krantų ardymą. Natūraliai, kuo aukštesnis lygis, tuo vanduo prieina arčiau kopų“, – tikino pašnekovas.

Tačiau jis nuramino arti upių gyvenančius žmones.

„Sniego tirpsmas jau praktiškai yra pasibaigęs, vanduo po truputį turėtų pradėti slūgti. Dar norėtųsi pasakyti žmonėms – kai vyksta naujų namų statybos, pakankamai dažnai neatsižvelgiama į tas vietoves, kurios gali būti užtvindytos. Jei ten penkerius ar dešimt metų nebuvo potvynio, tai nereiškia, kad jo negali būti. Vykdant statybas, reikėtų atsižvelgti į daugiamečius duomenis ir galimybę, kad tam tikros teritorijos gali būti potencialiai užtvindytos“, – šnekėjo D. Valiukas.

Gruodis – su šiluma

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas Donatas Valiukas aiškino, kad standartinė klimato norma, kuri yra 1981–2010 m. meteorologinių elementų vidutinė reikšmė Lietuvoje, šalyje siekia minus 1,9 laipsnio.

"O pajūryje ši norma yra pusė laipsnio šilumos. Tai lemia Baltija. Pajūriui prognozuojama dviejų laipsnių šilumos vidutinė mėnesio norma. Kritulių kiekis prognozuojamas 10 proc. mažesnis nei standartinė klimato norma. Tai yra labai nežymus skaičius. Tačiau tokia prognozė siekia tik pirmąją gruodžio pusę", – tikino D. Valiukas.

Klimatologas pastebėjo, kad amerikiečių sinoptikai Šiaurės Europai taip pat prognozuoja šiltesnę nei vidutinės normos žiemą.

"Jie mato apskritai šiltą žiemą, neskaičiuojant atskirų laikotarpių, kai gali pasirodyti trumpalaikiai atšalimai", – pasakojo klimatologas.

Aštrėja ekstremalūs reiškiniai

Rusų tinklalapio "gismeteo.lt" sudarytojai uostamiesčiui per Kūčias prognozuoja lietų. Gruodžio 23-iąją numatoma keturių laipsnių šiluma, naktį esą atvės iki 0 laipsnių.

Pajūriui prognozuojama dviejų laipsnių šilumos vidutinė mėnesio norma.

Visam gruodžiui rusų sinoptikai Klaipėdai prognozuoja šiltus orus – tik porą kartų naktimis turėtų atvėsti iki kelių laipsnių šalčio, o dienomis esą išliks 5–8 ar net 9 laipsnių šiluma.

"Rusijos tinklalapių nebesekame, nuo jų atsiribojo net ir oficialiosios tarnybos. Abejočiau šių prognozių patikimumu", – paaiškino D.Valiukas.

Anot jo, šiais metais Europą skrodė rekordinis skaičius tropinių darinių.

"Šiemet uraganų ir vėtrų buvo rekordiškai daug. Jie formavosi Atlanto vandenyne. Tai byloja, kad keičiasi klimatas, jis šyla. Bet negalime sakyti, jog mums teks pamiršti minusines žiemas. Taip tikrai nebus, nes Lietuva yra arti šiaurinės platumos, todėl čia gali įsiveržti šaltos oro masės, ir šalčiai gali išbūti kurį laiką. Šaltis sugeba įsiveržti net ten, kur anksčiau tokių šaltų orų nebūdavo. Pasikeitė orų cirkuliacija, o ekstremalios temperatūros visame pasaulyje aštrėja", – pastebėjo D. Valiukas.

Pajūrį kelias savaites košiančius vėjus, pasak D.Valiuko, neša vienas po kito judantys ciklonai.

Donatas Valiukas / Redakcijos archyvo nuotr.

"Jie atneša drėgmę ir šiltus orus. Todėl pajūryje mūsų stotelės nei spalį, nei lapkritį nefiksavo neigiamos temperatūros", – paaiškino D.Valiukas.

Procesai keičiasi

Garsi Lietuvos geografė, meteorologė, mokslų daktarė, meteorologijos mokslo populiarintoja Audronė Galvonaitė tikina, kad šiais laikais, net ir turėdama milžinišką patirtį, ji nebegali remtis tomis mokslo žiniomis, kurios jai buvo žinomos visą gyvenimą.

"Visa tai, ko aš mokiausi, dabar jau reikia pamiršti. Visi tie procesai, kurių mokiausi, kaip formuojasi tam tikri reiškiniai, šiuo metu jau nebeatitinka nieko. Pažvelkime, kas dėjosi Rusijos pietiniuose rajonuose vos prieš savaitę – prisnigo iki 37 centimetrų sniego. Ką čia gali prognozuoti? Novosibirską prieš savaitę buvo sukaustęs ledinis lietus, o mano kieme liepa iki šiol su lapais ir net nežada jų numesti, balkone pelargonijos žydi. Kaip gali sudarinėti prognozes, kai iš viso niekas neaišku? Pernai jakutai pirmą kartą pamatė Atlanto cikloną. O jis niekada tiek toli nenukeliaudavo, nes jam kelią užstodavo Sibiro anticiklonas, kuris, beje, ir lemdavo mūsų šaltas žiemas. O kur dabar tas anticiklonas? Stovi prie Uralo ir nežino, ką daryti", – pasakojo A. Galvonaitė.

Žiema baigėsi neprasidėjusi

Paklausta, kokių prognozių galima tikėtis šiai žiemai, A. Galvonaitė paaiškino, jog žiema dar net nekvepia.

"Iki žiemos dar reikia pagyventi. Dabar yra tik priešžiemis. Per Kalėdas 1998 m. yra buvę 23 laipsniai šalčio. Kaip šiemet bus, neaišku. Šiaurės vandenyne beveik ištirpo visas ledas, Sibiro anticiklonas nebeįgauna jėgų, jis nebegali pasiekti Lietuvos, todėl Atlanto ciklonai varo iki Sibiro. Dabar į Lietuvą šalčiai ateina ne iš Sibiro, o iš Skandinavijos", – teigė klimatologė.

Paklausta, kokia vis dėlto bus šių metų žiema, A. Galvonaitė išpyškino: "Kokia bus, tokią ir turėsime."

"Pernai visą žiemą buvo ruduo ir iš karto prasidėjo pavasaris", – prisiminė klimatologė.

Pasak jo, šaliai numatoma temperatūra turėtų būti artima daugiametėms normoms.

„Šiaurės pusrutulis yra labai didelis. Tas pats gegužės pavyzdys, kai Lietuvoje buvo pakankamai vėsu, Pietų Europoje, pavyzdžiui, Graikijoje, karščio banga, kai kur ir Pietvakarių, Vakarų Europoje buvo karšta, anomalūs karščiai Sibire. Visgi Lietuvai numatoma temperatūra turėtų būti artima daugiametėms normoms“, – Eltai sakė klimatologas.

Jo teigimu, pietinėje pusrutulio dalyje esančios šalys vasarą turėtų sulaukti karščio bangų, bet Lietuvai tokie atvejai mažiau tikėtini.

Visgi Lietuvai numatoma temperatūra turėtų būti artima daugiametėms normoms.

Kaip teigė klimatologas, šilčiausiu metų sezonu Lietuva turėtų sulaukti įprasto kiekio kritulių, nors, pabrėžė jis, tai prognozuoti yra pakankamai sudėtinga.

„Krituliai vasarą, kaip ir temperatūra, numatoma pakankamai arti daugiamečių normų, bet krituliai yra toks dalykas, kurį sunku prognozuoti, be to, jie labai netolygiai pasiskirsto. Daug kas yra pastebėję atvejų, kai pusė miesto sulaukia smarkaus lietaus, o kita pusė – sausa. (...) Toks netolygus pasiskirstymas vasarą yra labai būdingas. Bet tas netolygumas yra visoje Lietuvos teritorijoje, taip yra nuolat, ne kažkoks išskirtinumas šią vasarą“, – sakė D. Valiukas.

Šią savaitę Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbė, kad, nepaisant vėsios gegužės, pavasaris buvo šiek tiek šiltesnis už daugiametes normas. Anot tarnybos, vidutinė kalendorinio pavasario (kovas-gegužė) oro temperatūra buvo 0,2 laipsnio aukštesnė ir iškrito ketvirtadaliu (25 proc.) mažiau kritulių nei įprastai Lietuvoje.

„Sausra, kritulių trūkumas – apie jį galima šnekėti daug dažniau, bet kaip stichinis reiškinys jis būna daug rečiau, ir kol kas apie stichinį reiškinį kalbėti dar ankstoka. Kritulių pasiskirstymas labai netolygus: vakarinėje Lietuvoje, Žemaitijoje jų daugiau, centrinėse, pietrytinėse Lietuvos dalyse jų yra mažiau“, – Eltai sakė D. Valiukas.

„Jei paimtume balandį, kritulių buvo mažiau negu įprasta. Ypatingai trūkumas prasidėjo nuo kovo paskutinio dešimtadienio ir šiek tiek užsitęsęs, bet, jeigu analogų ieškotume su praėjusiais metais, kada balandis buvo sausas ir kritulių trūkumas labai panašiai prasidėjo nuo kovo pabaigos, tai pernai balandį praktiškai išvis nelijo arba vos keletą milimetrų“, – pridūrė klimatologas.

Pasak jo, dėl kritulių trūkumo dirvožemio paviršinis sluoksnis yra išdžiūvęs, tuo metu upių nusekimas susijęs su klimato kaita.

„Vykstant klimato kaitai, keičiasi visi režimai ir turime kitokias žiemas, kitokius pavasarius. (...) Jeigu žiūrėtume į situaciją kovą, kritulių nebuvo mažiau negu įprastai kovą būna. Tas upių (lygio – ELTA) kritimas labiau susijęs su tuo, kad nebuvo žiemos, nebuvo sniego, nebuvo potvynio“, – kalbėjo klimatologas.

Hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad antrąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių Lietuvoje kiekis buvo 4,1 milimetro. Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 5 milimetrų, tik pietrytinėje, šiaurės rytinėje dalyje ir vietomis Žemaitijoje iškrito 5,2–9,3 milimetro kritulių.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, iki 16 valandos sostinėje iškrito 34,6 milimetrai kritulių, kai rugpjūčio mėnesio norma yra 75 milimetrai.

„Tai mes jau ir turime beveik pusę tos normos. Vidutiniškai per mėnesį Vilniuje iškrenta 75 milimetrai kritulių, tai šiandien iškritęs kritulių kiekis yra tikrai didelis“, – BNS meteorologas Donatas Valiukas.

„Kintant klimatui tokių dienų per metus pasitaiko vos po keletą“, – pridūrė jis.

Kintant klimatui tokių dienų per metus pasitaiko vos po keletą.

Taip pat gausiai lijo ir Dotnuvoje, kur iškrito 36,1 milimetro kritulių, Švenčionyse – 33,5 milimetro, Varėnoje ir Telšiuose – 23 milimetrai.

Pasak D. Valiuko, ketvirtadienį Lietuvoje lijo labai netolygiai, tolygiau krituliai krito tik pietryčių Lietuvoje.

„Sakykime, Raseiniuose, kurie yra visai netoli Dotnuvos, iškrito vos 3,8 milimetro, tai tie krituliai kai kurių rajonų dalių ir galėjo neužkabinti“, – teigė meteorologas.

Pasak jo, tokias lietingas dienas prognozuoti iš anksto sudėtinga, tačiau antroje rugpjūčio pusėje laukiama įprastų šiam mėnesiui orų su šiek tiek gausesniais krituliais.

Kauno savivaldybės atstovai BNS nurodė, kad šiuo metu lengvatinėmis sąlygomis patalpų nėra suteikta nė vienai politinei jėgai, o likti patalpose Savanorių prospekte ir Rasytės gatvėje už rinkos kainą šią vasarą pasirinko vieninteliai Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD).

Savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus Donatas Valiukas sakė, kad šią savaitę užbaigtos beveik 150 kv. metrų patalpų pardavimo procedūros Laisvės alėjoje – jomis anksčiau naudojosi Vytauto Šustausko vadovaujama Kovotojų už Lietuvą sąjunga, šiuo metu taip pat Laisvės alėjoje parduodamos ir buvusios Liberalų sąjūdžio, „Tvarkos ir teisingumo“ Kauno skyrių patalpos. Į parduodamų objektų sąrašą įtraukta ir buvusi Darbo partijos Kauno skyriaus būstinė Rotušės aikštėje, baigiama sutarti ir su Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) (LLS) atstovais dėl patalpų Rasytės gatvėje grąžinimo savivaldybei.

Anot D. Valiuko, Kauno taryba nėra priėmusi atskiro sprendimo nebeskirti partijoms patalpų panaudos teisėmis. Tuo metu Vilniaus taryba tokį sprendimą buvo priėmusi pernai balandžio pabaigoje, bet metų pabaigoje jį pakoregavo: taryba pritarė opozicinės LLS siūlymui suteikti nemokamai iki 50 kv. metrų patalpas.

Šiuo metu Vilniuje trys partijos atsisakė grąžinti patalpas ar nuomotis jas rinkos kaina: Darbo partija atsisakė persirašyti galiojančią sutartį dėl daugiau nei 200 kv. metrų centrinės būstinės senamiesčio Ankštojoje gatvėje, šiuo pavyzdžiu pasekė ir Gedimino prospekte įsikūrę „tvarkiečiai“, Šermukšnių gatvėje būstinę turinti Lietuvos žaliųjų sąjunga.

Savivaldybės skaičiavimu, jei patalpos būtų nuomojamos be lengvatų, „darbiečiai“ per metus turėtų mokėti apie 43,5 tūkst. eurų, „tvarkiečiai“ už patalpas T. Vrublevskio gatvėje mokėtų 21,1 tūkst. eurų, „žalieji“ už būstinę A. Juozapavičiaus gatvėje – apie 2,7 tūkst. eurų.

Nemokamas ar už simbolinį mokesti nuomotas patalpas galutinai grąžinusios tik trys politinės jėgos: Darbo partijos Vilniaus skyrius, Rusų partija ir TS-LKD – konservatoriai grąžino patalpas Kaštonų gatvėje, tačiau dar neapsisprendė dėl būstinės L. Stuokos – Gucevičiaus gatvėje.

„Darbiečių“ Vilniaus skyriaus buvusios patalpos Gedimino prospekte jau parduodamos nuo vasaros, konservatorių ir Rusų partijos turėtas erdves taip pat ruošiamasi parduoti.

Liberalų sąjūdis informavo, kad vienas didžiausių partijoms suteiktų patalpų – per 210 kv. m patalpas Vašingtono aikštėje – grąžins iki sausio pabaigos. Atsakymo, ką darys su beveik 50 kvadratinių metrų suteiktomis patalpomis Pamėnkalnio gatvėje, savivaldybei nėra pateikusi ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis BNS sakė, kad jos „tikrai bus atiduotos“, nes yra prastos būklės ir nuomotis jas komercinėmis sąlygomis nėra prasmės. Anot jo, partija jau išsinuomojo kitas patalpas sostinėje.

Tuo metu Naglio Puteikio vadovaujama Lietuvos Centro partija žada likti Kaštonų gatvėje ir savivaldybei už 30 kv. metrų pusrūsį mokės rinkos kaina. Ji, ankstesniais savivaldybės skaičiavimais, turėtų siekti apie 2 tūkst. eurų per metus.

Savivaldybės Turto departamento vadovas Vygintas Jakas teigia, kad partijos nuo pavasario buvo raginamos apsispręsti, ar renkasi nuomą be lengvatų, ar palieka patalpas, pastarąjį kartą tai daryta lapkritį. Ką darys, kol kas neapsisprendė TS–LKD ir LLS – konservatoriai, be jau grąžintų Vilniaus skyrių sueigos patalpų, dar naudojasi per 270 kv. metrų centrine būstine L. Stuokos – Gucevičiaus gatvėje, Artūro Zuoko vadovaujama LLS – beveik 400 kv. metrų patalpomis Vilniaus gatvėje.

Tiek TS–LKD vadovas Gabrielius Landsbergis, tiek LLS lyderis Artūras Zuokas BNS teigė, kad su savivaldybe šiuo metu dar kalbamasi dėl sąlygų, galutinai apsispręsti politikai žada artimiausiu metu.

G. Landsbergis neatmeta, kad konservatoriai, nesulaukę nuolaidų iš savivaldybės, gali palikti būstinę, kadangi didžioji dalis patalpų – prastos būklės ir nėra naudojama partijos reikmėms. A. Zuokas sako, kad partijos reikmėms naudojama tik apie 200 kv. metrų antrajame pastato aukšte, likusi dalis yra pagalbinės patalpos, kurių taip pat būtų linkstama atsisakyti. Anot jo, kol kas nėra aiškumo, kaip bus traktuojami jo frakcijos iniciatyva Vilniuje priimti pakeitimai dėl ne didesnių nei 50 kv. metrų patalpų suteikimo panaudai.

„Vyksta diskusija, kaip suprasti, ar 50 kv. metrų suteikiama naujai sudaromoms, ar esamoms sutartims, taip pat ką daryti, kai patalpos yra didesnės, nei 50 kvadratinių metrų“, – sakė jis.

Klaipėdoje partijos iki šiol naudojasi patalpomis nemokamai ar už simbolinę kainą, bet meras, Liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriaus pirmininkas Vytautas Grubliauskas neatmeta, jog paseks Kauno ir Vilniaus pavyzdžiu bei atsisakys nemokamų patalpų.

„Panašiai vertiname situaciją, kaip ir kolegos Kaune ar Vilniuje, kalbant apie požiūrį į patalpas partijoms dažniausiai patraukliose miesto vietose. Tą vertiname rimtai, manau, kad vienokius ar kitokius sprendimus artimiausiu metu išgryninsime“, – BNS sakė meras.

Jis sako taip pat svarstysiantis, ar kitiems Liberalų sąjūdžio skyriams atsisakant patalpų, jas partijai būtina turėti ir Klaipėdoje, Danės gatvėje.

Vilniaus savivaldybės atstovai šią savaitę patvirtino svarstantys bent dukart padidinti frakcijoms skirtas patalpas sostinės savivaldybės dangoraižyje – jomis būtų leidžiama naudotis ir partijų reikmėms, įskaitant centrinės būstinės atsisakiusius liberalus.

Šalies ūkininkai rimtai sunerimę dėl gausių kritulių, o ekstremalią situaciją yra paskelbusios daugiau nei penktadalis iš 60 Lietuvos savivaldybių. Premjeras Saulius Skvernelis kreipėsi į Europos Komisijos pirmininką Jeaną-Claude`ą Junkerį su prašymu kompensuoti nuostolius, kuriuos šalies ūkininkai patyrė dėl pasėlius nusiaubusių liūčių. Skaičiuojama, kad Lietuvos grūdų derlius šį sezoną bus 4,7 proc. menkesnis nei praėjusiais metais, o iš viso dėl liūčių šalies ūkininkai patyrė dešimtis milijonų eurų nuostolių.

Gausus lietus Lietuvą merkia nuo vasaros pabaigos. Klimatologas D. Valiukas interviu LRT.lt teigia, kad kai kuriose šalies vietovėse gruntas persisunkęs drėgme ir krituliai net nebesusigeria. „Dalyje Lietuvos [...] tokio lietingo rugsėjo nėra buvę 50 metų“, – teigia pašnekovas.

– Pone Valiukai, kai kuriuose šalies regionuose lyja ne pirmą savaitę. Ką rodo statistika, ar kritulių kiekis jau viršija metines normas?

– Krituliai, kalbant apie normas, Lietuvoje pasiskirstę gana netolygiai. Vakarinėje šalies dalyje rugsėjį ir spalį kritulių paprastai būna daugiau, o centrinėje – mažiau. Kol kas galime kalbėti tik apie spalio pradžią, nes šis mėnuo dar tik įpusėjo. Lietus yra užsitęsęs nuo rugsėjo, bet jei pažiūrėsime į prognozes, dabar numatoma, kad lietus po truputį turėtų liautis ir gausių kritulių nebeturėtų būti.

Klimato kaita – ne tik oro temperatūros kilimas, bet ir tokių reiškinių stiprėjimas ir kontrastingumas. Gali iškristi labai gausių kritulių per vieną valandą, dieną ar mėnesį, o vėliau gali sekti laikotarpis, kai kritulių bus mažai.

Kalbant apie rugsėjį ir kai kuriuos regionus, tai iš tiesų dalyje Lietuvos, pavyzdžiui, Panevėžyje, Biržuose, Dotnuvoje, Raseiniuose, tokio lietingo rugsėjo nėra buvę 50 metų. Telšiuose, Klaipėdoje taip pat buvo rekordiškai lietingas rugsėjis. Tuo metu pietinėje ir pietrytinėje Lietuvoje situacija šiek tiek geresnė ir tokių gausių kritulių nebuvo.

Vilniuje rugsėjį registruota 76 mm kritulių, kai įprastai būna 66 mm. Jei ieškotume rekordų, galime prisiminti 1990-uosius, kai Vilniuje kritulių buvo 148 mm. Bet kalbant apie Rytų Lietuvą, reikėtų prisiminti ir rugpjūtį – jis buvo specifiškas. Lietuva buvo padalinta tarsi į dvi dalis – vakarinę ir rytinę. Vakarinėje kritulių buvo mažiau, nei įprasta, rytinėje – kur kas daugiau. Gruntas yra persisunkęs drėgme, pripildytas ir krituliai nebesusigeria.

Rudenį kartais slenka tokios ciklonų grupės su krituliais, kurie būna įkyrūs, bet šis laikotarpis yra užsitęsęs nuo rugpjūčio iki pat spalio.

– Ar tai klimato kaitos padarinys, ar yra ir kitų priežasčių?

– Taip, klimato kaita yra viena iš priežasčių. Kintant klimatui svarbų vaidmenį vaidina ir vandenyno lygio kilimas. Vyksta cirkuliacinių procesų persiskirstymas, o vėliau vienokios ar kitokios oro masės, ciklonai ir anticiklonai atkeliauja pas mus. Klimato kaita – ne tik oro temperatūros kilimas, bet ir tokių reiškinių stiprėjimas ir kontrastingumas. Gali iškristi labai gausių kritulių per vieną valandą, dieną ar mėnesį, o vėliau gali sekti laikotarpis, kai kritulių bus mažai.

– Ar dabar turėtų lietus liautis ir ateiti šilumos pliūpsnis?

– Žvelgiant keturias savaites į priekį, pirmąją savaitę bus atšilimas ir mažiau kritulių, o į mėnesio pabaigą pagal dabartines tendencijas numatoma, kad kritulių kiekis turėtų būti artimas įprastinėms normoms.

– Ką galėtumėte pasakyti dėl temperatūros – kokia vidutinė spalio temperatūra Lietuvoje?

– Lyginant su ankstesniais metais, ruduo gana įprastas. Bet jei spalį palyginsime su praėjusių ir dar ankstesnių metų [spalio mėnesiais], jie buvo maždaug 2 laipsniais vėsesni. Šis spalis numatomas artimas daugiametei normai, kuri Lietuvoje siekia 7,2 laipsnio.

– Ar jau turėjome bobų vasarą, ar ji dar tik pakeliui? Žmonės galvoja, kad bobų vasara buvo praėjusią savaitę, kai vyravo gražūs orai, nors su šalnomis.

– Ne, bobų vasaros dar neturėjome. Turėjome tokius šiltus orus, kuriuos kai kas norėjo vadinti bobų vasara, bet klimatologinės bobų vasaros, kuri susijusi ne tik su šiltu oru, bet ir su tam tikra atmosferos cirkuliacija, atslinkusiais šiltais orais nuo Azorų salų, dar neturėjome.

– Nors dar tik įpusėjo ruduo, galbūt jau galite pasakyti, kokia prognozuojama žiema?

– Prognozės vis tikslinamos ir atnaujinamos. Pagal dabartines tendencijas numatoma, kad turėtų būti šilčiau už mums įprastas sąlygas, šilčiau nei daugiametės normos. Bet paskutiniais dešimtmečiais visada buvo šilčiau. Kalbant apie bendrą metų šiltėjimą, žiema šiltėja labiausiai. Tai ir ši žiema kol kas numatoma šiltesnė.

– Kada ji turėtų prasidėti? Kaskart, atrodo, ji prasideda vis vėliau.

– Teisingai pastebėjote, kad žiemos vis pasistumia tolyn, taigi tikroji žiema prasideda tik po Kalėdų. Žiūrint į būsimos žiemos prognozes, didelių nuokrypių nenumatoma.

Meteorologai skaičiuoja, kad pastaruosius kelerius metus dienų su perkūnijomis – kur kas daugiau nei anksčiau. Šalies draudimo kompanijos teigia, kad dėl padidėjusio žaibų skaičiaus ir padaromos žalos tenka atlyginti daugiau nuostolių. Savo ruožtu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai atskleidžia, kuriose šalies vietose ir kur dėl žaibų dažniausiai kyla nelaimių, ir pataria, kaip elgtis žaibuojant, rašo tinklalapis LRT.lt.

Žaibus atpažįsta automatiškai

Galutinių duomenų, kiek šiais metais buvo dienų su perkūnijomis, dar nėra, tai paaiškės vasaros pabaigoje, sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyr. specialistas Donatas Valiukas.

„Tačiau šiemet buvo panašiai kaip ir pernai. Pastaruosius dvejus metus vasaromis dienų su perkūnijomis yra daugiau nei ankstesniais metais“, – tinklalapiui sako specialistas. Anot D. Valiuko, tai galima sieti su pasikeitusiu klimatu bei Biržų, Šilutės ir Varėnos meteorologijos stotyse įrengtų žaibų detektorių, kurie fiksuoja žaibų išlydžius dangus-žemė.

„Anksčiau stotyje darbuotojas griaustinį galėjo išgirsti daugiausiai už 25-30 km. Tuo metu dabartinė mūsų įrengta sistema leidžia aprėpti kur kas platesnę teritoriją ir atlikti analizę visos Lietuvos mastu. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl dienų su perkūnijomis suskaičiuojama daugiau“, – teigia specialistas.

Tačiau, pasak D. Valiuko, dienų su perkūnijomis yra daugiau ir dėl pasikeitusio klimato – tai gali nulemti karštesnės dienos bei intensyvesnė konvekcija. „Kai yra labai karšta, vyksta konvekcija: nuo žemės kyla šiltas oras, susidaro dideli debesys, ir jie dažnai yra lydimi išlydžių“, – paaiškina meteorologas.

Pašnekovo teigimu, žaibų pasitaiko netgi žiemą, ypatingai pajūryje, tačiau intensyvesnis sezonas trunka nuo gegužės iki rugsėjo. „Rytų Lietuvoje daugiausia birželį ir liepą, pajūryje dienų su perkūnija daugiau liepą ir rugpjūtį“, – skaičiuoja D. Valiukas.

Specialistas aiškina, kad klimatologijoje viskas lyginama su klimatine norma – 30-ies metų periodu. „Šiuo metu turime 1981-2010 metų klimatinę normą. Lazdijuose klimatinė norma buvo 26 dienos su perkūnijomis, o 2012-aisiais – 31, Utenoje norma buvo 21, o 2012-aisiais – 30, Kaune klimatinė norma buvo 22, o 2012-aisiais dienų su perkūnijomis suskaičiuota 38“, – duomenis pateikia specialistas.

Dažniausiai pleškina ūkinius pastatus

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, šiemet šalyje žaibo iškrova jau sukėlė 30 gaisrų – degė 8 individualūs namai, 13 ūkinių pastatų, 1 garažas ir kiti pastatai. Ugnis sunaikino 4 ūkinius pastatus. Šiemet žaibai daugiausiai gaisrų sukėlė Utenos apskrityje – 9.

Palyginimui, per tą patį laikotarpį dėl žaibo iškrovos praėjusiais metais kilo 45 gaisrai. Per 2012-uosius dėl žaibo iškrovos iš viso kilo 80 gaisrų (degė 21 individualus namas, 31 ūkinis pastatas), aukų ir traumų jų metu išvengta. Tuo metu 2011-aisiais buvo traumuoti du žmonės – Vilniuje ir Kaune, gesindami dėl žaibo iškrovos kilusį gaisrą apdegė du gyventojai. Vienas žmogus dėl žaibo iškrovos žuvo 2010-aisiais.

„Žaibas – galinga elektros srovės iškrova. Dažniausiai jis trenkia į namus, bokštus, medžius, stulpus. Beje, tiesiai į žmogų žaibas trenkia gan retai, dažniausiai nuo jų nukenčiama, kai stovima šalia medžių ar netoli vandens telkinio“, – sako PAGD Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus vedėja Vida Šmigelskienė.

Pašnekovės teigimu, trenkus žaibui, neretai pažeidžiami vidaus organai, nudeginama oda. Žaibas gali pažeisti smegenis, sutrikdyti kvėpavimą, kartais netenkama sąmonės, imama dusti, žaibo smūgis gali sukelti galūnių paralyžių.

„Nukentėjusiam nuo žaibo reikia kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą. Beje, jį liesti nėra pavojinga, būtina kuo greičiau atlaisvinti kvėpavimo takus, o, jei jis praradęs sąmonę, daryti dirbtinį kvėpavimą“, – įspėja V. Šmigelskienė.

Draudimo kompanijos: dėl žaibų nuosekliai didėja patiriami nuostoliai

Šių metų pirmąjį pusmetį „Lietuvos draudimas“ registravo 430 pranešimų apie nuostolius dėl elektros įtampos svyravimų ir žaibų, jiems atlyginti prireikė daugiau nei 450 tūkst. Lt nuostolių. Praėjusiais metais buvo registruota 800 pranešimų, dėl jų atlyginta daugiau nei 750 tūkst. Lt nuostolių.

Audronė Ananevienė, „Lietuvos draudimo“ Privataus turto draudimo rizikos portfelio valdytoja, skaičiuoja, kad per paskutinius penkerius metus nuosekliai daugėja ir žalų dėl viršįtampių, ir žaibų skaičius bei patiriami nuostoliai: palyginus su 2008-aisiais tokių įvykių padaugėjo 4 kartus, nuostolių suma išaugo beveik 5 kartus.

Bendrovė pastebi, kad daugiausia nuostolių žaibai padaro gegužę ir rugpjūtį – mėnesiais, kai tradiciškai praūžia stipriausios metų audros. Bendrovės duomenimis, daugiausia pranešimų registruota Vilniaus ir Kauno miestuose bei jų rajonuose, praėjusiais metais daugiau fiksuota Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Klaipėdos miestuose.

Vidutinis žaibų nuostolis siekia 1050 Lt, pernai – 340 Lt.

Tuo metu Europos bendrovės „ERGO Insurance“ išplatintame pranešime žiniasklaidai teigiama, kad po perkūnijų draudimo bendrovė pranešimų daugiausia gauna dėl sugadintos vartų automatikos, signalizacijos ir apsaugos sistemos, butinės ir elektroninės technikos.

Bendrovės specialistai nuo žaibų žalos apsisaugoti norinčius gyventojus į draudimo sutartis rekomenduoja įtraukti ugnies ir viršįtampių rizikas. Jei žaibas tiesiogiai trenkia į turtą ir jis užsidega – draudimas žalą atlygins, vadovaudamasis apdrausta ugnies rizika. Tuo metu jei žaibas trenkia į antenas ar elektros laidus, o dėl šios priežasties kyla viršįtampis ir perdega elektros prietaisai, tuomet nuostoliai padengiami pagal apdraustą viršįtampių riziką.

Patarimai perkūnijos metu:

• Žaibuojant arba griaudžiant geriausia pasilikti namuose, uždaryti langus ir duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacijos angas, kad nebūtų skersvėjų.
• Griaudėjimo metu nesiartinti prie elektros linijų, žaibolaidžių, lietvamzdžių, antenų, negalima stovėti prie lango,  būtina išjunkti televizorių, radiją ir kitus elektros prietaisus.
• Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų bei namo lauko sienų, už kurių auga dideli medžiai.
• Nuo žaibo patikimai apsaugo automobilis, tik reikia įtraukti anteną, uždaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.
• Jei audra užklupo lauke, patariama nesislėpti po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų arba pastatų sienų, neieškoti prieglobsčio greta žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų ir vengti aukštesnių atvirų vietų.
• Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti ant šlapios žolės, nuokalnėje, apėmus rankomis kelius.
• Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių.
• Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsiant reikia skubėti į krantą.
• Griaudžiant patariama nebėgioti, nevažiuoti motociklu ar dviračiu, nelaikyti rankose metalinių daiktų. Net į skėčio metalinį antgalį gali trenkti žaibas.
• Pamačius kamuolinį žaibą, rekomenduojama elgtis ramiai, nejudėti ir prie jo nesiartinti, nebandyti paliesti jo kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Taip pat nepatartina bandyti nuo jo bėgti, kadangi oro srovė gali jį pritraukti prie žmogaus.