Ranka ranką plovė

Pernai gruodžio pradžioje VTEK gavo Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos pranešimą, kuriame nurodyta, kad, atliekant veiklos auditą viešojoje įstaigoje „Klaipėdos šventės“, kurios steigėja ir savininkė yra uostamiesčio savivaldybė, nustatyta, jog tuometis įstaigos direktorius R.Žiubrys kartu yra ir viešosios įstaigos „Klaipėdos publika“ dalininkas bei darbuotojas.

O kitas tos pačios įstaigos dalininkas ir vadovas, R.Žiubrio svainis, „Klaipėdos šventėse“ yra projektų techninės dalies koordinatorius-inžinierius.

Tiek „Klaipėdos šventės“, tiek ir „Klaipėdos publika“ veikia renginių organizavimo srityje.

Esą šių abiejų žmonių privačių interesų deklaracijose šie ryšiai nurodyti.

VTEK buvo prašoma įvertinti, ar R.Žiubrys, įdarbinęs „Klaipėdos publikos“ vadovą (savo svainį), kuris savo ruožtu savo vadovaujamoje įstaigoje (kurios dalininkas ir darbuotojas jis tuo metu buvo) buvo įdarbinęs R.Žiubrį, tokiais savo veiksmais nepažeidė įstatymo nuostatų.

Be to, paaiškėjo, kad įstaigoje dirba ir R.Žiubrio sutuoktinė.

Būtent todėl VTEK nusprendė pradėti tyrimą dėl R.Žiubrio viešųjų ir privačių interesų galimo konflikto.

Glaudus artimųjų ratas

R.Žiubrys „Klaipėdos švenčių“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2013 m. kovo 5 d. iki 2021 m. sausio 4 d.

Jis taip pat – ir vienas 2009 m. sausio 15 d. įsteigtos įstaigos „Klaipėdos publika“ steigėjų bei buvusių (iki 2013 m. gegužės 24 d.) dalininkų.

„Klaipėdos publikos“ direktoriaus pareigas R.Žiubrys ėjo nuo 2009 m. sausio 15 d. iki 2013 m. gegužės 24 d.

Nuo 2013 m. gegužės 24 d. „Klaipėdos publikos“ direktoriaus pareigas eina R.Žiubrio sutuoktinės brolis (svainis).

R.Žiubrys iki 2020 m. liepos 10 d. buvo „Klaipėdos publikos“ darbuotojas.

Na, o R.Žiubrio vadovaujamose „Klaipėdos šventėse“ dirbo jo sutuoktinė ir sutuoktinės brolis.

R.Žiubrio sutuoktinė įstaigoje dirbo iki pernai birželio 25 d. ir ėjo renginių koordinatoriaus (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį) pareigas.

R.Žiubrio sutuoktinės brolis tose pačiose „Klaipėdos šventėse“ ėjo projektų techninės dalies koordinatoriaus-inžinieriaus (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį) pareigas.

Priedai – ne tik žmonai

VTEK ištyrė R.Žiubrio įsakymus ir kitus sprendimus 2017 m. gruodžio 16 d.–2020 m. gruodžio 16 d. laikotarpiu, reglamentavusius jo sutuoktinės ir sutuoktinės brolio darbo jo vadovaujamoje įstaigoje eigos klausimus.

Iš jų matyti, kad dėl jam artimų žmonių R.Žiubrys tuo metu tokius sprendimus priimdavo kone kiekvieną mėnesį.

Pavyzdžiui, 2017 m. gruodžio pabaigoje jis skyrė 90 proc. atlyginimo dydžio priemoką savo žmonai už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą.

Iš ataskaitos matyti, kad nuo 30 iki 90 proc. algos dydžio priedus jis visus tuos metus skirdavo jai beveik kas mėnesį.

Paskutinį tokį 30 proc. priedą R.Žiubrys žmonai skyrė pernai gegužės 29 d. savo paties įsakymu.

Toks pat dosnus R.Žiubrys buvo ir savo svainiui.

Jam skiriami priedai prie algos irgi siekė nuo 30 iki 90 proc., o už dvi dienas darbo savaitgaliais jam būdavo pridedamos keturios papildomos apmokamos poilsio dienos prie kasmečių atostogų ar kitu šalių sutartu laiku.

Paskutinį 60 proc. dydžio priedą prie algos R.Žiubrys savo svainiui skyrė pernai lapkričio pabaigoje už spalio mėnesį „įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą“.

Žmonos ir svainio prašymai dėl atostogų suteikimo taip pat buvo teikiami R.Žiubriui tiesiogiai.

Klaipėdos miesto savivaldybė VTEK raštu nurodė, kad neturi duomenų apie R.Žiubrio įstatymo nustatyta tvarka teiktus nusišalinimus.

Jaučiasi niekuo nenusidėjęs

R.Žiubrys pasiaiškino, kad „Klaipėdos publikoje“ nedirba nuo 2020 m. liepos 10 d., o šios įstaigos dalininku nėra nuo 2013 m.

Jis VTEK paaiškino, kad, priimant į „Klaipėdos šventes“ dirbti sutuoktinę ir sutuoktinės brolį, buvo vadovautasi Vyriausybės nutarimu „Dėl darbuotojų, kuriems netaikomas draudimas dirbti vienoje valstybės ar savivaldybės institucijoje bei valstybės ar savivaldybės įmonėje, kai juos sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai ir kai jų darbas susijęs su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam, arba su vieno teise kontroliuoti kitą, kategorijų sąrašo patvirtinimo“.

R.Žiubrys prašė atsižvelgti, kad abu minėti darbuotojai nebuvo tiesiogiai jam pavaldūs.

Esą renginių koordinatorius ir projektų techninės dalies koordinatorius pavaldūs projektų ir kūrybos vadovams, kurie neva ir teikė siūlymus dėl priemokų jiems skyrimo.

Įžvelgė interesų konfliktą

Įstaiga, kuriai iki 2021 m. sausio 4 d. vadovavo ir jos veiklą organizavo R.Žiubrys, iš Lietuvos valstybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetų 2017–2020 m. gavo lėšų.

„Vadinasi, R.Žiubrys VTEK tyrimui aktualiu laikotarpiu ėjo pareigas, kurios priskirtinos valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai. Konstatuotina, kad įstatymo nuostatos R.Žiubriui, ėjusiam įstaigos vadovo pareigas, taikytinos tiesiogiai ir visos apimties“, – rašoma VTEK išvadose.

Kitaip tariant, VTEK atkreipė dėmesį, kad R.Žiubrio tarnybinį statusą atitinkantiems asmenims įstatymas draudžia dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.

„Nustatyta, kad VTEK tyrimui aktualiu laikotarpiu R.Žiubrys priiminėjo individualaus pobūdžio teisės aktus (įsakymus) savo sutuoktinės (šeimos nario) bei jos brolio (svainio), kuris, be kita ko, buvo ir jo darbovietės „Klaipėdos publika“ vadovas, darbo įstaigoje eigos klausimais“, – dėstoma VTEK rašte savivaldybei.

Duomenų, kad R.Žiubrys nagrinėjamu atveju būtų nusišalinęs, etikos sargai nenustatė ir darė išvadą, kad R.Žiubrys nevykdė įstatymo nuostatų, įpareigojančių jį vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, o tokiam konfliktui atsiradus – nusišalinti.

VTEK pripažino, kad buvęs „Klaipėdos švenčių“ direktorius R.Žiubrys, nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. sprendęs šioje įstaigoje dirbusios savo sutuoktinės ir nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. – sutuoktinės brolio darbo eigos klausimus ir nuo šių veiksmų nenusišalinęs, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas.

Tapo paramos maistu pradininkais Lietuvoje

Prieš dešimt metų prekybos tinklas „Iki“ išreiškė palaikymą paramos ir labdaros fondui „Maisto bankas“ ir tapo pirmuoju šalyje prekybos tinklu, ėmusiu remti organizaciją besibaigiančio galiojimo maisto produktais. Šiai dienai visos 228 prekybos tinklui priklausančios parduotuvės, du logistikos centrai ir jų darbuotojai kasdien surenka ir fondo savanoriams perduoda paskutinės galiojimo dienos maisto produktus. Šią partnerystę V. Ilgius vertina kaip tikrai išskirtinį ir netgi pavyzdinį socialinės atsakomybės modelį.

„Iki“ buvo pirmasis prekybos tinklas, „pralaužęs ledus“ ir pradėjęs Lietuvoje taikyti socialiai atsakingą besibaigiančio galiojimo maisto perdavimo labdarai praktiką. Tai, kad atiduodamas visas nespėjamas parduoti maistas iš parduotuvių Lietuvoje ir paliekama laiko iki pasibaigiant šio maisto galiojimo terminams jį paskirstyti nepasiturintiems, yra pavyzdinis požiūris tiek į maistą, tiek į kovą su jo švaistymu. Tokia praktika gana plačiai paplitusi Vakarų Europoje, tad džiugu, kad prekybos tinklas „Iki“ prieš dešimt metų pirmasis suprato jos socialinę ir praktinę naudą, įvertino ir įdiegė Lietuvoje. Smagu, kad šiuo pavyzdžiu palaipsniui ėmė sekti ir kiti Lietuvoje veikiantys prekybininkai, o „Iki“ ir toliau išlaiko flagmano poziciją“, – pasakoja V. Ilgius.

Ši pagalba, anot „Maisto banko“ plėtros vadovo, reikšmingai prisideda prie socialinės gerovės kūrimo ir išsaugojimo Lietuvoje – nuo nereikalingo praradimo išgelbėti didžiuliai maisto kiekiai kasdien patenka ant mažas pajamas gaunančių žmonių stalo.

Pagalbą reiškia ne tik maistu, bet ir finansine parama

Tie dešimt metų buvo grįsti pagalba ir rūpesčiu, o ši reikšminga sukaktis yra puiki proga padėkoti, pasidžiaugti ir kartu žengti į antrą dešimtmetį.

Šiandien net 45 proc. visų surenkamų maisto produktų atkeliauja iš skirtinguose šalies miestuose įsikūrusių „Iki“ parduotuvių ir per „Maisto banką“ pasiekia sunkiau gyvenančiųjų stalą. Vien per 2018 m. perduota daugiau kaip 3,6 tūkst. tonų maisto produktų arba beveik dešimt kartų daugiau nei kitų prekybininkų paramai skiriama maisto produktų dalis. Viso per dešimtmetį suaukoto maisto vertė siekia beveik 40 mln. eurų.

Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė pabrėžia, kad prekybos tinklas siekia socialinės gerovės, todėl prisideda ne tik maistu, bet ir finansine parama. „Per dešimtmetį trunkančią draugystę su „Maisto banku“ esame įgyvendinę ir keletą kitų reikšmingų projektų. 2017 m. savo iniciatyva įgyvendinome socialinę akciją „Gera kaina – geras darbas“ ir per dešimt savaičių kartu su geros valios pirkėjų įsitraukimu surinkome net 300 tūkst. eurų. Už juos „Maisto bankas“ įsigijo reikalingos sandėlio ir transporto įrangos bei priemonių, būtinų norint užtikrinti visavertišką ir subalansuotą paramą maistu dar didesnei daliai nepritekliuje gyvenančių Lietuvos žmonių“, – pasakoja komunikacijos vadovė.

„Iki“ nuotr.

Pasak V. Ilgiaus, šia iniciatyva prekybos tinklas „Iki“ aiškiai prisiėmė atsakomybę ir lyderystę už nacionalinį perteklinio maisto perskirstymą labdarai, padėjo tinkamai pasirūpinti maisto perdavimu, kartu pakvietė pirkėjus ir taip sukūrė autentišką ir nesavanaudišką socialinės verslo atsakomybės praktiką.

Ištiesti pagalbos ranką ragins per labdaros koncertą

V. Ilgius tikina, jog prekybos tinklas „Iki“ per dešimtmetį sukūrė precedento savo dydžiu neturinčią, įspūdingą pagalbą šaliai, žmonėms ir gamtai.

„40 mln. eurų – tai labiau nei iškalbingas, tai – milžiniškas pasiekimas. Šią sumą galima bandyti versti į kilogramus ar lėkštes valgio, tačiau kiekiai jau tokie, kuriuos sunku protu suvokti. Tie dešimt metų buvo grįsti pagalba ir rūpesčiu, o ši reikšminga sukaktis yra puiki proga padėkoti, pasidžiaugti ir kartu žengti į antrą dešimtmetį“, – džiaugiasi „Maisto banko“ plėtros vadovas.

Pasak I. Baltrušaitienės, būti neabejingiems kitų sunkumams, kovoti su skurdu, socialine atskirtimi bei maisto švaistymu jau tapo įprasta prekybos tinklo praktika, o gerais pavyzdžiais norisi įkvėpti ir kitus.

„Šiemet, minėdami dešimties metų bendradarbiavimo sukaktį, ilgametę partnerystę simboliškai įprasminame tapdami labdaros telemaratono „PasiDalink“ generaliniu rėmėju. Norime pakviesti visus prisidėti prie maisto švaistymo mažinimo ir įkvėpti dalintis“, – ragina prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė I. Baltrušaitienė.

Reikia pastebėti, kad toks GPM įstatymo pakeitimas, priimtas praėjusių metų pabaigoje, nesumažins skiriamos paramos vertinės išraiškos. Taip yra todėl, kad dėl mokesčių reformos beveik trečdaliu išauga bruto darbo užmokestis bei nuo 15 proc. iki 20 proc. (arba 27 proc. didesnėms pajamoms) padidėja pats GPM tarifas.

Vis tik buvo praleista gera proga suteikti galimybę Lietuvos gyventojams didesnę dalį sumokamo GPM dalį skirti paramai. Pasauliniame aukojimo reitinge „Charities Aid Foundation“ Lietuva yra 137 vietoje iš 139 vertintų šalių. Pagal pagalbą nelaimės ištiktiems nepažįstamiesiems esame tik 132, o vertinant paramą piniginėmis lėšomis, skiriamą labdaringoms organizacijoms, Lietuva yra tik 128 vietoje. Erdvės, kaip ir būtinybės, progresui čia lieka labai daug.

Praėjusiais metais dalį savo sumokėto GPM paramai skirti nusprendė 531 tūkst. gyventojų. Kodėl tokia galimybe pasinaudojo tik vos daugiau nei trečdalis užimtųjų? Viena iš pagrindinių priežasčių – vidutines pajamas gaunantis gyventojas galėjo skirti tik maždaug 33 eurus. Gyventojams, neturintiems prievolės ar kitų priežasčių deklaruoti pajamas, tai galėjo atrodyti per maža suma, kad jie ryžtųsi pereiti biurokratinius deklaravimo ir paramos skyrimo kelius.

Pagal pagalbą nelaimės ištiktiems nepažįstamiesiems esame tik 132, o vertinant paramą piniginėmis lėšomis, skiriamą labdaringoms organizacijoms, Lietuva yra tik 128 vietoje.

Todėl vertėtų rimtai pasvarstyti alternatyvą leisti gyventojams paramai skirti ne 1,2 proc., o, pavyzdžiui, 10 proc. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Tuomet vidutines pajamas gaunantis gyventojas paramai galėtų skirti apie 300 eurų per metus. Tai ne tik iš esmės pakeistų skurdžią situaciją paramos bei aukojimo fronte, bet taip pat būtų papildomas motyvas pajamas gauti oficialiai ir prisidėtų prie mokesčių vengimo mažinimo.

Tiesa, toks daug didesnės sumokėto GPM dalies skyrimas paramai gali būti kritikuojamas dėl kelių priežasčių. Visų pirma, dabar parama neretai skiriama organizacijoms, kurioms jos nelabai reikia. Ne pelno siekiančioms organizacijoms paramos gavėjo statusą gauti yra paprasta, todėl tarp paramos prašančių turime ne tik labdara užsiimančias organizacijas, mokyklas bei darželius, bet ir sporto klubus, keksiukų kepėjų bendruomenes, šonaslydžio mėgėjų susivienijimus ir panašiai.

Akivaizdu, kad norint suteikti galimybę didesnę GPM dalį skirti paramai, reikia griežčiau apibrėžti, kas gali būti paramos gavėjas. Čia kriterijai turėtų būti labai aiškūs – tie, kas siekia ne naudos sau, o suteikia pagalbą ir paramą negalintiems pasirūpinti savimi. Deja, kol kas nemaža dalis paramos skirstymo yra tiesiog būdas arba susigrąžinti, arba savo poreikių tenkinimui įdarbinti sumokėtus mokesčius.

Taip pat reikėtų didesnės atskaitomybės ir aiškesnio reglamentavimo, kaip paramai gautos lėšos yra panaudojamos. Šiuo metu įstatymai leidžia iki penktadalio paramos fondo gaunamų lėšų panaudoti administravimo išlaidoms. Mažiems fondams, gaunantiems kuklias pajamas, tai gali būti nepakankama suma sklandžiai ir efektyviai veiklai užtikrinti, o dideliems – per didelė erdvė paišlaidauti.

Dar viena problema yra susijusi su praradimais šalies nacionaliniame biudžete. 2019 metų nacionaliniame biudžete iš GPM planuojama surinkti apie 3,3 mlrd. eurų. Jei didžioji dalis gyventojų pasinaudotų galimybe skirti dešimtadalį savo sumokėto GPM paramai, dėl to biudžetas netektų daugiau nei 300 mln. eurų. Tačiau jei didžioji dalis šių lėšų per paramos ir labdaros organizacijas atitektų tiems, kam Lietuvoje tos paramos labiausiai reikia, ar tai būtų galima laikyti praradimu valstybei? Turbūt nereikia daryti prielaidos, kad socialinę apsaugą ir paramą efektyviausiai gali užtikrinti tik valstybinės institucijos.

Galima pasvarstyti dar drąsesnį žingsnį – leisti gyventojams perskirstyti dar didesnę dalį, pavyzdžiui, pusę viso sumokėto GPM, nusprendžiant kurioms valstybės funkcijoms jie nori skirti savo sumokėtus mokesčius. Dalis gyventojų mano, kad šiuo metu labiausiai nuskriausta yra švietimo sistema, kitiems prioritetas – sveikatos apsauga, tretiems gali atrodyti, kad krašto apsaugai dar skiriama nepakankamai lėšų ir jos stiprinimui norėtų nukreipti savo sumokėtus mokesčius.

Tai būtų gryniausia tiesioginės demokratijos forma, nes kiekvienas gyventojas, priklausomai nuo savo indėlio į valstybės biudžetą, galėtų proporcingai dalyvauti valstybės finansų valdyme. Žinoma, didelė dalis valstybės funkcijų vis tiek būtų finansuojamos iš kitų mokesčių ir čia sprendimus priimtų vyriausybė. Taip būtų užtikrinama, kad net ir nepagrįstai neįdomi ar nepopuliari sritis neliktų be finansavimo. Tačiau piliečiai, galėdami tokia forma išreikšti savo preferencijas, siųstų aiškų signalą politikams, turėtų daugiau motyvacijos mokėti mokesčius ir aiškiau suvoktų, kad ištekliai yra riboti, ir visus poreikius patenkinti yra sudėtinga.

Galiausiai verta prisiminti, kad Jungtinių Tautų „Pasaulio laimės ataskaitoje“, vertinant dosnumo įtaką laimei, lietuviai yra priešpaskutinėje vietoje pasaulyje. Ne visiems akivaizdu, kad dalinimasis ir rūpinimasis kitais sukelia pasitenkinimą ir laimės jausmą, dažnai didesnį nei kažką gaunant. Galimybė paskirstyti jau sumokėtą GPM nėra vienintelis ir gal net ne svarbiausias būdas paremti tuos, kuriems pagalbos labiausiai reikia. Tačiau šio instrumento išgryninimas ir sustiprinimas galėtų padėti stiprinti empatiją, bendruomeniškumą ir pilietiškumą bei padėti tapti... laimingesniais.

Pasauliniame aukojimo reitinge Lietuva pagal pinigines aukas iš 139 šalių užima tik 128-ąją vietą.

Todėl pagal aukojimo ypatumus, pasaulyje esame vieni iš paskutiniųjų tarp dosniausių.

Kodėl lietuviai nepasižymi dosnumu?

Atminties spragos

Akcija, kuriai skirtas projektas, vyko 1930–1936 m. – siekta surinkti lėšas nacionalinio muziejaus statybai. Daugiau nei milijonas litų buvo surinkta iš Lietuvos žmonių ir užsienyje gyvenančių tautiečių, milijoną skyrė valstybė. Minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines, už surinktas lėšas buvo nuspęsta pastatyti jo Kultūros muziejų – dabartinio Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus pirmtaką.

Baigiantis 2017-iesiems pradėjusi veikti paroda žadėjo kviesti iki šių metų birželio 17-osios, tačiau paaiškėjo, kad bus pratęsta dar ilgiau. Taip nuspręsta, nes ji vis dar pildosi, kuriasi naujai atrastų istorijų mozaika.

Pasak Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojos Dainos Kamarauskienės, tikėtasi, kad bus daugiau žmonių, kurie tarp geradarių atras savo gimines, artimuosius, tačiau praėjęs ilgas laikas trukdo atminčiai.

"Daugelis žmonių randa savo artimuosius, bet neturi kas papasakotų istorijas. Arba nežino, kaip rasti nuotraukų, nebeturi visos informacijos", – teigė D.Kamarauskienė. Parodos eksponatų kolekcija pildoma tomis istorijomis, nuotraukomis, kurias atnešė ar atsiuntė lankytojai.

Gerumo genų paieškos

Vieni įdomiausių šios parodos eksponatų – knygos, kuriose surašyti labdariai, rėmėjai bei šelpėjai. Anot D.Kamarauskienės, buvo sugalvotos trys kategorijos pagal paaukotų pinigų sumą.

"Daugiausia aukojantys žmonės buvo priskirti labdarių kategorijai. Jie aukojo nuo 500 litų ir daugiau. Pati didžiausia labdario auka buvo 2 tūkst. litų", – tvirtino pašnekovė. Rėmėjų kategorijai buvo priskirti tie žmonės, kurie aukojo nuo 100 iki 500 litų. Gausiausia kategorija – šelpėjai. Tai žmonės, kurie aukojo nuo 20 litų. Dar mažesnes pinigų sumas aukoję geradariai nebuvo priskirti jokiai kategorijai, negaudavo pažymėjimo, tačiau buvo paminėti aukotojų sąrašuose.

Tarp aukotojų galima rasti daug garsių pavardžių: gamtininkas Tadas Ivanauskas, poetai Salomėja Nėris ir Jurgis Baltrušaitis, rašytojai Vincas Krėvė-Mickevičius ir Juozas Tumas-Vaižgantas. Prisidėjo ne tik pavieniai asmenys, bet ir įmonės.

Radę savo giminaičio įrašą apie tai, kad jis aukojo, užsako pažymėjimo kopiją ir dovanoja jubiliejaus proga.

Anot D.Kamarauskienės, kai kurie žmonės, neradę savo pavardės aukotojų sąrašuose, labai nusimena, nes mano, kad jų giminės nebuvo dosnūs, tačiau taip tikrai nėra – tiesiog muziejuje išlikę toli gražu ne visi aukojusiųjų sąrašai. Be to, galbūt tie žmonės aukojo kitu būdu, pavyzdžiui, pirkdami suvenyrus, eidami į Vytautui Didžiajam skirtus spektaklius.

Susidomėjimas neslūgsta

Dažniausiai didžiausias lankytojų susidomėjimas būna parodos pradžioje ir pabaigoje, tačiau ši paroda-akcija – maloni išimtis, stebinanti dideliais lankytojų srautais. Anot pašnekovės, lankytojai ateina šeimomis, užsuka su giminaičiais, seneliai su anūkais, labai aktyviai vyksta edukacinės programos, į kurias įsijungia ir vaikai.

"Yra labai gražių atvejų, kada, pavyzdžiui, radę savo giminaičio įrašą apie tai, kad jis aukojo, užsako pažymėjimo kopiją ir dovanoja jubiliejaus proga, šeimos atminimui, šeimos archyvui", – įdomiu faktu pasidalijo pašnekovė.

Šioje išskirtinėje parodoje apsilankyti tikrai verta, nes galėsite apžiūrėti ne tik didingai bei paslaptingai atrodančias knygas su įrašais "L", "R", "Š", iš daugiau negu 200 ranka rašytų pavardžių sukurtą erdvinę instaliaciją, bet ir kunigaikščio Vytauto Didžiojo kelionės po Lietuvą nuotraukas.

Kas? PARODA-INSTALIACIJA-AKCIJA "LABDARIAI.LT. TARPUKARIO DAILĖS IR KULTŪROS ISTORIJOS BEI MECENATYSTĖS SKERSPJŪVIAI"

Kur? Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje.

Kada? veikia iki lapkričio mėn.

Ne tik labdaros, bet ir savanorystės bei pagalbos kitiems aspektus kasmet vertina Didžiosios Britanijos labdaros organizacija „Charities Aid Foundation“. Jos sudarytame pasaulio dosnumo indekso sąraše Lietuva šiais metais vis dar yra viena iš paskutiniųjų, tačiau per metus jau pakilo per keletą vietų aukštyn. 2016 m. Lietuva yra 124 iš 140 šalių, o 2015 m. buvo tik 142 iš 144.

Remiantis „Aukok.lt“ duomenimis, pastaruosius metus fiksuojamos kur kas mažesnės aukojimų „duobės“ naujų metų pradžioje ar vidurvasarį, kai įprastai surenkama mažiausiai paramos. Šiemet planuojama, kad pasinaudodami šia aukojimo internetu platforma gyventojai labdaros organizacijoms skirs apie 400 tūkst. eurų. Dalį šios paramos sumos sudaro ir „Swedbank“ klientų skirta parama, kurie per pastaruosius trejus metus įvairiems socialiniams projektams, gyvūnų globai ir priežiūrai, kultūros rėmimo iniciatyvoms paaukojo virš 100 tūkst eurų.

Pozityviai nuteikia smarkiai augantis aukojimas mobiliaisiais įrenginiais – jais atliekama iki pusės visų „Aukok.lt“ perlaidų. Paramos siekiančioms organizacijoms šios priemonės padeda atkreipti skubančio ir kasdieniais rūpesčiais užsiėmusio žmogaus dėmesį. Į tai atsižvelgiame ir mes, pavyzdžiui, „Swedbank“ interneto banke esančioje „Erdvėje geriems darbams“ prisidėti prie prasmingos iniciatyvos galima vos keliais mygtukų paspaudimais.

Svarbu pabrėžti tai, jog aukojimo kultūros proveržį skatiname bendromis jėgomis. Tam padeda ir žinomų žmonių įsitraukimas, ir ryškūs dideli socialiniai projektai bei didėjantis žmonių supratingumas, taip pat įvairios technologinės priemonės. Aukojimas nėra tik sezoninis atributas, kuomet prieš didžiausias metų šventės sukirba noras padaryti „kažką gero“. Aukoti ir nuolat skirti savo dėmesį bei laiką kitiems yra prasminga.

Psichologų tyrimais įrodyta, kad altruistiniai veiksmai padeda žmonėms jaustis laimingesniais. Tačiau dar didesnį prasmės pojūtį suteikia reikšmingoms iniciatyvoms paaukotas asmeninis laikas ir tiesioginė parama. Tuo įsitikinome drauge su daugiau nei 1400 banko darbuotojų susibūrę į „Gerų darbų vasaros“ projektą, kurio metu savanoriavome spręsdami bendruomenių problemas. Filantropija neapsiriboja kalėdiniu laikotarpiu, o parama, kurios stokoja visuomeninės organizacijos, turi ne tik piniginę išraišką.

Verslas, kaip ir vartotojai, vis noriau pasitelkia pažangias ir patogias galimybes savo socialinės atsakomybės projektams. Galbūt ir Lietuvoje netrukus atsiras daugiau „free-donation“ (angl. nemokama parama) programėlių, kurių pagalba, pavyzdžiui, vartotojų nueiti kilometrai ar įkeltos nuotraukos bus atitinkamai konvertuojamos į finansinę pagalbą paramos organizacijoms. Geimifikacijos arba žaidimų principų išnaudojimas padėtų dar labiau pritraukti ne tik vadinamąją tūkstantmečio kartą, bet pakurstytų būsimųjų aukotojų – Z kartos – socialinę atsakomybę.

Žmonių gerumui ribų nėra. Sekmadienį uostamiestyje vykusio aštuntojo "Vilties bėgimo 2015" metu suaukota daugiau kaip 18,2 tūkst. eurų. Tai yra dvigubai daugiau nei pernai.

Nustebino dosnumas

Akcija, skirta solidarizuotis su sergančiaisiais onkologinėmis ligomis bei paremti Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centrą šiemet – rekordinė aukomis. Surinkta pinigų suma nustebino ir pačius organizatorius.

Jau tradicija tapusios akcijos metu žmonės noriai aukoja, o sumos kiekvieną kartą įvairuoja. Praėjusiais metais suaukota 29 tūkst. litų senąja valiuta. Šiemet – keliskart daugiau.

Tiesa, į šiemet surinktą 18,2 tūkst, eurų sumą neįtraukta po bėgimo "Švyturio arenoje" vykusio paramos koncerto "Nuspalvinkime viltį" auka.

Šv. Pranciškaus onkologijos centro direktorė Aldona Kerpytė džiaugėsi, kad centro veikla, dosnių žmonių dėka, ir toliau bus vykdoma.

"Kadangi visos paslaugos onkologijos centre žmonėms yra teikiamos nemokamai, surinktos aukos leis kiek atsikvėpti ir toliau plėtoti veiklą. Nuostabu, kad šiemet sulaukėme tiek entuziastingai nusiteikusių dalyvių", – komentavo A.Kerpytė.

Bėgti atvyko iš užsienio

Pasak renginio iniciatyvinės grupės nario, kun. Evaldo Darulio, "Vilties bėgimas" šiemet įgijo tarptautinį atspalvį.

Prie gražios iniciatyvos prisijungė ne tik kitų šalių, bet ir žemyno sportininkai. Dalyvavo apie 4 tūkst. bėgikų ir geros valios žmonių ne tik iš Lietuvos, bet ir Didžiosios Britanijos ar net Australijos.

Nors apytikriai bėgti užsiregistravo 4 tūkst. žmonių, manoma, kad dar keli tūkstančiai dalyvių prisijungė tą pačią dieną be išankstinės registracijos.

"Vien iki renginio užsiregistravusių buvo daugiau nei 3 tūkstančiai. Vėliau pritrūkome 10 km distancijos raudonų numerių, kurių bėgimo dieną buvo išdalinta apie 600. Teko važiuoti pasiimti naujų", – pasakojo E.Darulis.

"Vilties bėgimo" dalyviai galėjo pasirinkti norimą trasą pagal savo pajėgumą. Jos buvo 10, 6, 3 km ir 400 m. Trumpiausią trasą paprastai įveikia ir neįgalieji, mamos, stumiančios kūdikių vežimėlius. Pastarųjų, organizatorių teigimu, būta daugiausiai.

Bėgikai tradiciškai finišavo prie Vasaros estrados.

Nuo bėgimo iki maratono

Šių metų “Vilties bėgimas” dedikuotas Šv. Pranciškaus onkologijos centro globėjui, pirmajam Lietuvoje ambasadoriui iš Didžiosios Britanijos – Michael Peart. Šių metų balandį jis mirė nuo vėžio ligos komplikacijų.

Todėl bėgime dalyvavo ambasadoriaus artimieji ir draugai.

Stebėdamasis tokiu dideliu žmonių susidomėjimu renginiu brolis E.Darulis juokavo, esą iš bėgimo jis galėtų virsti į maratoną.

"Bėgimas ateityje galėtų gauti ir maratono vardą, tačiau tuomet turėtų atsirasti 42 km distancija. Nėra nieko neįmanomo, tereikia bendraminčių", – sakė optimistiškai nusiteikęs kunigas, "Vilties bėgime" pagerinęs savo asmeninį bėgimo rekordą ir 10 km distanciją įveikęs per 40 min. ir 50 s.

"Nors vėjas buvo kandus, tačiau bėgikams sušalti nebuvo kada", – užbaigė pašnekovas.

Prancūzija, kurios padangę temdo stagnuojanti ekonomika, skandalų virtinės ir stiprėjantis palaikymas ultradešiniosioms jėgoms, penktadienį pagaliau sulaukė geros žinios.

Vyras, laimėjęs daugiau nei 72 mln. eurų (248,6 mln. litų) loterijoje „Euro Millions“, nusprendė 50 mln. eurų (172,6 mln.) paaukoti labdarai.

Šį sprendimą, kurį bulvarinis dienraštis „Le Parisien“ vadina „neįtikėtinu dosnumo aktu“, neįvardytas laimingasis iš pietvakarinio Aukštutinės Garonos regiono, sakė pasidalysiantis savo prizu su maždaug dešimčia nevyriausybinių organizacijų, padedančių neįgaliesiems.

Tarptautines loterijas Prancūzijoje organizuojanti bendrovė „Francaise des Jeux“ (FDJ) informavo, kad laimėtojas prašė neviešinti jo vardo, bet žiniasklaida paskelbė, kad jis yra viengungis, vyresnis nei 50 metų ir neturintis vaikų.

„Jis turi stiprų socialinio solidarumo jausmą ir tiki dosnumu“, – sakė vienas FDJ atstovas.

Socialiniuose tinkluose pasipylė liaupsės tam Fortūnos numylėtiniui. Daugelis „Twitter“ vartotojų gyrė jį dėl „klasiško akto“.

Sociologas Denis Muzet (Deni Miuzė) pareiškė, kad šis filantropijos ženklas Prancūzijoje buvo pademonstruotas itin tinkamu metu.

„Tas asmuo siunčia mums žinią: sėkmę gyvenime reiškia ne tai, kiek pinigų uždirbi, bet ką nuveiki dėl kitų, – D.Muzet sakė „Le Parisien“. – Visuomenę apėmus krizei, ieškant moralinės atramos taškų ten, kur viską užvaldę pinigai, jo veiksmas yra prasmingas.“

Kanadietis Richardas Wrightas pateko į policijos ir psichiatrų akiratį už tai, kad atsitiktiniams nepažįstamiems žmonėms dalino savo pinigus – 50 ir 100 dolerių kupiūras, praneša Kanados „Metro News“.

R. Wrightas dalindamas pinigus teigė, kad žmonės turėtų už tai dėkoti Dievui, o jei pinigai jiems nereikalingi – turėtų perduoti tiems, kuriems reikia labiau.Kanados policija, gavusi pranešimą apie keistą dosnuolį, nusprendė, kad jam reikalinga medikų apžiūra. Vėliau R. Wrighto dukra Chelsea internete paviešino savo tėvo nuotrauką su žinute, kad jam neleidžiama palikti ligoninės, nors jis teigė neturintis jokių psichinių sutrikimų. Pasak Chelsea, jos tėvas dalino sutaupytus perteklinius pinigus tiems, kuriems jų reikia.

Ankstesniame „Metro News“ pranešime žmonės pasakojo, kad R. Wrightas jiems teigė gyvenantis miškuose ir kalbėjo apie judėjimą, kuris ateina paimti turtą iš turtingųjų ir išdalinti jį vargšams. Tuomet buvo iškelta klausimų apie jo psichinę sveikatą.

Tačiau Kanados Psichinės sveikatos asociacijos narė Bev Cadham teigia, jog R. Wrightas neturi protinių sutrikimų. „Jis yra dosnus žmogus, kuris daro gerus darbus ir nori padėti žmonėms“, – teigia gydytoja.

„Facebook“ susikūrė dosnuolio rėmėjų grupė, kuri ragina paleisti R. Wrightą ir tvirtina, kad jis dalino pinigus anonimiškai, kadangi nenorėjo dėmesio.