Išgyvena pakilimą

Kas tai per koncepcija? Kodėl ji išgyvena pakilimą ir kaip geriausiai kurti individualią emocijas kuriančią erdvę? Pasak interjero dizainerio Dovo Serapino, interjeras visų pirma turi atspindėti individualias patirtis ir pagrindinius asmenybės bruožus.

Būseną kuriančio interjero koncepciją savo darbuose neretai integruojantis dizaineris teigia, kad yra daug gudrybių, kurios lemia nuotaikos sukūrimą. Pavyzdžiui, dienos pietų restoranuose bus daug laikrodžių, funkcionalumas skatins neužsilikti. Vakaro restoranuose ar salonuose, anaiptol, sėdėjimo vietos, krėslai, apšvietimas kurs ilgesnio apsilankymo dvasią. Šis interjeras per skirtingas savybes ir bruožus gali puikiausiai pasireikšti SPA ar šventyklose.

„Šiandien vis daugiau žmonių domisi vidiniu pasauliu, keliauja po egzotiškus kraštus ir parsiveža skirtingų patirčių. Interjeras turi atliepti jų asmeninį augimą. Pavyzdžiui, galbūt apsilankęs Japonijoje asmuo nori gerti arbatą laikydamasis autentiškų ritualų, aplinka gali prie tos nuotaikos prisidėti“, – sako interjero dizaineris.

Dovas Serapinas / Asmeninio archyvo nuotr.

Anot jo, Ukrainoje vykstantis karas keičia būsto įrengimo tendencijas ir akcentų dėjimą. Žmonės vis dažniau pageidauja saugumo, užtikrintumo, funkcionalumo ir praktiškumo, aišku, estetinis elementas irgi nedingsta, bet praktiniai sumetimai tampa vis reikšmingesni.

Žinoma, technologijos irgi dalyvauja šiuose procesuose. Tiesa, anot D. Serapino, jos jam pačiam ne visada asocijuojasi su jausenų kūrimo magija.

Neseniai pats atradau, kad kuo daugiau interjere yra žmogaus jėgos, tuo stipresnis ir įtaigesnis jis bus.

Tarp funkcijos ir estetikos

Vis dėlto interjero dizaineris yra susidūręs su iššūkiu sukurti ramybės oazę triukšmingoje aplinkoje. Tuomet buvo ne tik pasitelktos patikrintos akustinės izoliacijos technologijos, bet ir integruotos garso sistemos, kurios būsto viduje sukūrė natūralių garsų harmoniją.

„Esame naudoję technologijų, kurios kliento namuose skleidžia pavasarinio lietaus ar paukščių čiulbėjimo garsus, sukurdamos atpalaiduojančią atmosferą net pačioje triukšmingiausioje miesto dalyje“, – prisimena pašnekovas.

Jis pabrėžia – svarbu išlaikyti subtilią pusiausvyrą tarp estetikos ir funkcionalumo, kuris kartais gali atrodyti miglotas ir sunkiai suvokiamas, tačiau būtinas norint pasiekti tikrąjį komfortą, emocijų ir būsenų kūrimo efektą.

Džesika Kulpytė / Asmeninio archyvo nuotr.

„Neseniai pats atradau, kad kuo daugiau interjere yra žmogaus jėgos, tuo stipresnis ir įtaigesnis jis bus. Jei interjeras bus sukurtas greitai, naudojant generinius objektus ir sprendimus, ypatingos jėgos, tikėtina, jis neturės, net jei ir bus modernus ar geroje vietoje. Štai miške gali stovėti medinis namelis, dabintas asmeniniais drožiniais, dirbiniais, ir jis spinduliuos galingą jausmą, kuris labai aiškiai persiduos ir kurs tam tikrą būseną ir emociją“, – mintimis dalijasi garsus interjero dizaineris D. Serapinas.

Skirtingos spalvos gali sukelti skirtingų emocijų ir nuotaikų: pavyzdžiui, mėlyna gali veikti raminamai, o raudona – energizuoti.

Spalvų ir baldų svarba

Kol būseną kuriantis interjeras daliai žmonių Lietuvoje vis dar išlieka nepažinus ir svetimas terminas, specialistai mėgina įdiegti šią sąvoką į mūsų žodyną ir išaiškinti jos reikšmę.

Interjero dizainerės-architektės Džesikos Kulpytės teigimu, svarbu akcentuoti tai, kad būseną kuriantis interjeras gali veikti žmogaus emocinę ir psichologinę būseną. Pasak jos, vienas esminių šio tikslo elementų – spalva.

freepik.com, pixabay.com nuotr.

„Spalvų̨ psichologija yra svarbi mūsų̨ darbo dalis. Skirtingos spalvos gali sukelti skirtingų emocijų ir nuotaikų: pavyzdžiui, mė̇lyna gali veikti raminamai, o raudona – energizuoti“, – teigia pašnekovė.

Ji įsitikinusi – baldų išdėstymas erdvėje yra kertinis elementas, galintis nulemti svečių mobilumą, judėjimą, skatinti arba, priešingai, kliudyti bendravimui ir sąveikai.

„Pagrindinis tikslas turėtų būti sukurti erdvių, kurios yra ir funkcionalios, ir estetiškai malonios“, – pabrėžia D. Kulpytė.

Pasak interjero dizainerio D. Serapino, šviestuvų stiliaus įvairovėje nesunku pasimesti, todėl geriausia būtų šviestuvą derinti prie bendro namų ar konkretaus kambario stiliaus. Istorinio stiliaus šviestuvus renkasi klasikos mėgėjai ir tai yra garantuotas bei saugus variantas – kas buvo madinga prieš kelis šimtus metų, atgimsta ir šiandieniniame interjere. Klasikinis stilius jau yra išbandytas anksčiau, per ilgą laiką pasitvirtinęs ir dažniausiai neapvilia.

Visuomet mėgstamos ir lengvai interjere priderinamos spalvos yra bronzos, aukso, nerūdijančio plieno, baltai purkšto metalo ir žinoma, juoda. Ryškėja ateities tendencija – moderniame interjere atsiranda daugiau neoninių spalvų – patys šviestuvų gaubtai bus sintetinės oranžinės, ultramarino, žalios, ciklameno spalvos.

Didelėms erdvėms – masyvesni šviestuvai

Tinkamai parinktas apšvietimas gali kardinaliai pakeisti aplinkos nuotaiką. D. Serapinas rekomenduoja planuojant apšvietimą atsižvelgti į patalpos dydį. „Erdvioje patalpoje didelis šviestuvas atrodys efektingai ir užpildys erdvę. Tai nebūtinai turi būti vienas masyvus šviestuvas. Iš kelių vienodų šviestuvų sudaryta kompozicija atrodys lyg darni tūrinė skulptūra. Juos galima kabinti skirtinguose aukščiuose, taip sukuriant šviestuvų "debesį" – sutemus jis paliks įspūdį. Didesnis šviestuvas vietą gali rasti ir koridoriuje greta laiptų – ten paprastai būna aukštesnės lubos, todėl toks pasirinkimas puikiai papildys erdvę“, – sako interjero ekspertas.

Didesnis šviestuvas vietą gali rasti ir koridoriuje greta laiptų – ten paprastai būna aukštesnės lubos, todėl toks pasirinkimas puikiai papildys erdvę.

Sietynas – jaukumo ženklas

Sietyną D. Serapinas rekomenduoja kabinti ne tik svetainėje, bet ir tose patalpose, kuriose norisi daugiau jaukumo, pavyzdžiui, vonios kambaryje. Ši patalpa dažniau planuojama taip, kad būtų funkcionali, patogi ir mažiau galvojama apie jos atmosferą, todėl sietynas čia įneštų daugiau elegancijos. Taip pat labai tinkama vieta sietynui – koridorius ar holas. Vos įžengus pro namų duris jis sukurs reikiamą nuotaiką – įves į namų ramybę, atsipalaidavimą po sunkios dienos. Žinoma, teigiamai nuteiks ir atvykusius svečius – tai tarsi jaukių, šiltų namų ženklas.

Derinti pagal veiklą

Planuojant apšvietimą įvairiose patalpose reikėtų koncentruotis į veiklą, kuria ten bus daugiausiai užsiimama. „Jei prieš miegą dažnai skaitoma lovoje, tuomet reikėtų kraipomo šviestuvo su ilgesne alkūne greta lovos. Jis turėtų būti pakankamai ryškus, kad nevargintų akių skaitant, ir koncentruoto spindulio, kad neapšviestų greta esančio partnerio, jei jis ar ji nori miegoti“, – pataria interjero bei baldų prekybos centro „Domus galerijos“ ambasadorius.

Virtuvėje pagrindinė ir būtina šviesa turi sklisti iš po spintelių. Papildomai gali būti naudojami ir  lubiniai šviestuvai, tačiau pjaustant, ruošiant maistą šviesa nuo spintelių yra tinkamiausia, nesukuria nepatogių šešėlių. Apšvietimas turi būti taip integruotas į spinteles, kad šviesos šaltinis niekaip neišsikištų ir nekristų į akis, pakankamai apšviestų virtuvės stalviršį, tačiau netrukdytų su virtuve sujungtoje svetainėje ar valgomajame sėdintiems žmonėms.

Valgomajame, anot D. Serapino, būtų praktiškiausia rinktis reguliuojamą apšvietimą – šioje patalpoje, priklausomai nuo to, ar vakarieniaujama dviese, ar su draugų kompanija, yra gerai turėti galimybę keisti šviesos ryškumą. Pavyzdžiui, romantiškai vakarienei norėtųsi šiltesnio, neintensyvaus apšvietimo, o aplink stalą susėdus pietų su draugais, reikia daugiau šviesos. Gaubtinis šviestuvas virš stalo turėtų būti pakabintas tokiame aukštyje, kad ir atsisėdus ir atsistojus gaubtas uždengtų lemputę ir neakintų. Šviestuvai su aukštesniais, siauresniais gaubtais labiau paslepia lemputę. Geras sprendimas taip pat būtų šviestuvas su šviesą praleidžiančiu matiniu uždengimu gaubto apačioje.

Svarbus ir šviestuvų kiekis

Šviestuvai namuose gali būti kaip interjero akcentai, juos galima rinktis ir gana skirtingus, tačiau vienijamus kokios nors stiliaus gairės ir derančius prie bendro interjero. „Domus galerijos“ ambasadorius pataria laikytis auksinės taisyklės, kuri tikrai tiks bet kuriuose namuose – geriau daugiau nedidelių, neryškių apšvietimo šaltinių, nei vienas, pakabintas patalpos centre. Tai padės sukurti įdomesnį apšvietimą ir suteiks patalpai jaukumo.

Žinomas interjero kūrėjas Dovas Serapinas interjerus kuria jau daugiau nei 8 metus. Pasak jo, apšvietimas – vienas svarbiausių elementų, kurio dėka savo namuose jaučiamės ramiai ir saugiai. Viena iš pagrindinių šiuo metu namų apšvietimui naudojamų priemonių – taupioji lemputė, kurios iš prekybos išėmus kaitrines lemputes, tampa vis populiaresnės. Dizaineris prasitaria, kad jam dar neteko kurti interjero, kuriame nebūtų bent kartą panaudota taupioji lemputė.

„Šiuolaikinės technologijos leidžia energiją taupančias lemputes pritaikyti taip, kad apšvietimą būtų galima reguliuoti pagal nuotaiką, akimirką arba panaudoti kaip namų aksesuarą. Žmones džiugina ir maža sąskaita už namo apšvietimą, jei jis įrengtas naudojant taupiąsias lemputes“, – pastebi D. Serapinas. Tiesa, taupiosios lempos skleidžia kitokią – išsklaidytą šviesą, kuri yra labai aktyvi, sklindanti į visas puses ir  netinkamai nukreipta, gali akinti. Tačiau, dizainerio teigimu, puikiai galima išvengti šio nepatogumo, jei lemputės bus naudojamos tinkamai.

5 D. Serapino patarimai, įrenginėjant namų apšvietimą su taupiosiomis lemputėmis:

1. Taupiosios lemputės gali būti derinamos su kito tipo lempomis. Norint išgauti šiltai jaukų apšvietimą taupiąsias lempas reikia derinti su halogeninėmis: tokiu atveju halogeniniais šviestuvais pašviečiami pagrindiniai interjero akcentai, kuriant jaukius šešėlius, o taupiosiomis lemputėmis – bendrieji plotai. Šis tinkamai suderintas šviesų tandemas primena besileidžiančios saulės šviesos spektrą, kuria ekonomišką šiltų atspalvių apšvietimą.

2. Naudoti skirtingo spalvinio spektro taupiąsias lemputes. „Jei patalpoje naudojamos stipraus galingumo taupiosios lemputės, pavyzdžiui, norint gerai apšviesti virtuvinį darbastalį, pati lemputė gali būti ir vos šaltesnio spektro. Tokiu būdu galima išgauti kontrastą su kitokio intensyvumo bei spalvinio spektro šviestuvais toje pačioje erdvėje“. Dizaineris priduria, kad visgi, namuose nepatartina naudoti paties šalčiausio spektro taupiųjų lempučių, nes jų skleidžiama šviesa nėra jauki.

3. Taupiąją lemputę reikia uždengti. „Neuždengta lemputė plieks tiesiai į akis, vargins, žmogus jausis nemaloniai, todėl pačią lemputę reikia paslėpti po gaubtu”, – sako D. Serapinas. Kaip alternatyva gali būti lubose „paslėptas apšvietimas", kai lempučių visai nesimato. Be to, svarbu atkreipti dėmesį ir į lemputės dydį: lemputę reikia rinktis tokią, kad šviestuve būtų kuo mažiau pastebima.

4. Taupiųjų lempučių neverta naudoti patalpose, kuriose dažnai junginėjama šviesa, ypač, kartu su judesio detektoriumi. Taupiosios lemputės, kad pasiektų 100 proc. šviesos našumą, turi įkaisti. Tai gali trukti minutę ar ilgiau, todėl kaskart jas įjungiant eikvojama daugiau elektros energijos.  

5. Patarimo verta kreiptis į profesionalą. „Investuoti į tai, kas atsiperka. Savo darbą išmanantis žmogus ne tik pasistengs įgyvendinti užsakovo poreikius, bet ir padės priimti tinkamus sprendimus, kurie ateityje tikrai pasiteisins“.

Dar vienas svarbus aspektas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį įrengiant namų apšvietimą taupiosiomis lemputėmis - šių lempučių sudėtyje yra gyvsidabrio, kuris, patekęs iš sudaužytos lemputės į aplinką, yra pavojingas.Todėl perdegusias lemputes reikia atiduoti į specialius jų surinkimo punktus. „Nors šios lemputės yra akivaizdžiai naudingesnės vartotojams, tačiau netinkamai išmestos perdegusios, kelia pavojų ir gamtai, ir žmogaus sveikatai“ – sako energiją taupančių lempučių surinkimą Lietuvoje organizuojančios VšĮ „Ekošviesa“ vadovas Tadas Ruželė.