Patikimiausi partneriai

„Didžiuojamės mūsų dešimties metų bendradarbiavimu, kuriam būdinga draugystė, pagarba ir pasitikėjimas“, – kalbėjo Bergštrasės apskrities vadovas Christianas Engelhardtas.

Mero Valerijaus Makūno pavedimu dokumentą pasirašiusi vicemerė Raminta Popovienė irgi džiaugėsi, kad Bergštrasės apskritis yra patikima partnerė. „Mūsų bendradarbiavimas yra nuoširdus, dalykiškas, teikiantis naudą abiem pusėms“, – pabrėžė vicemerė.

Iškilmėse taip pat dalyvavo Bergštrasės apskrities tarybos pirmininkas Joachimas Kunkelis, buvęs apskrities vadovas Matthiasas Wilkesas, buvęs tarybos pirmininkas Gottfriedas Schneideris, Lietuvos ambasados Vokietijoje įgaliotasis ministras Tomas Grabauskas, vietos lietuvių bendruomenės atstovai.

Pradžia: Kauno rajono meras V. Makūnas ir Bergštrasės apskrities viršininkas M. Wilkesas sutartį pasirašė 2013 m. / Organizatorių nuotr.

Mezgėsi bendruomenių ryšiai

Bergštrasės apskrities ir Kauno rajono savivaldybės bendradarbiavimo sutartis buvo pasirašyta 2013 m., tačiau dviejų kraštų bendrystė užsimezgė gerokai anksčiau.

R. Popovienė prisiminė, kad iš pradžių atsirado ryšiai tarp atskirų bendruomenių. „Garliavos Jonučių progimnazijos ir Friedricho Frobelio mokyklos bičiulystė tęsiasi nuo 2006 m. Tai didelis Heinzo Klee nuopelnas, ačiū jums už tai“, – dėkojo vicemerė. Ištikimo Lietuvos bičiulio laukė staigmena – į lietuvių kalbą išverstas H. Klee eilėraščių rinkinys.

Didžiuojamės mūsų dešimties metų bendradarbiavimu, kuriam būdinga draugystė, pagarba ir pasitikėjimas.

Kitas bendrystės saitas – Renhofo pilyje įsikūrusi Vasario 16-osios gimnazija. Šiam lietuvybės židiniui nuolat rodo dėmesį ir Vokietijos valdžia, ir Kauno rajono savivaldybė.

Dviejų savivaldybių bendradarbiavimo dešimtmečio proga šią vasarą gimnazijos parke atsirado medinių skulptūrų-suolelių alėja, kurią sukūrė Raimondo Uždravio vadovaujama drožėjų komanda. „Šie suoleliai su vokiečių ir lietuvių mitologijos elementais tik patvirtina, kad mūsų tautos turi panašią pasaulėjautą ir vadovaujasi tomis pačiomis vertybėmis“, – pastebėjo R. Popovienė.

Vokietijoje koncertavę folkloro ansambliai „Serbentėlė“ ir „Viešia“ taip pat leido geriau susipažinti su lietuvių etnine kultūra.

Išmoko gaminti šaltibarščius

Ne kartą Lietuvoje apsilankiusį Ch. Engelhardtą ypač sužavėjo projekto „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė“ renginiai. „Iš jūsų verta pasisemti patirties, nes puikiai gebate suderinti tautinius elementus ir šiuolaikines meno formas“, – pastebėjo politikas. Vokiečiai girdėjo melodingas lietuviškas sutartines ir norėtų pamatyti kitąmet 100-metį minėsiančią Lietuvos dainų šventę.

Per dešimt metų abi savivaldybės įgyvendino daug projektų: dalijosi patirtimi, keitėsi specialistų delegacijomis, dalyvavo sporto, kultūrose renginiuose. Svarbų vaidmenį vaidina ir ekonominiai ryšiai. Vokiško kapitalo investicijos Kauno rajone yra didžiausios tarp užsienio valstybių.

Keičiantis patirtimi, neapsieinama ir be kulinarijos paveldo. Ch. Engelhardtas tvirtino jau išmokęs gaminti lietuviškus šaltibarščius.

Kauno rajono žmonėms įsiminė Fyrnheimo virėjų klubo „Linksmieji šaukštai“ prisistatymas su vokiška šiupinine šventėje „Rudens sambariai“ Raudondvario dvare. Vėlesniais metais vyko Bergštrasės krašto vyno degustacijos.

Pokytis: apsilankę vynuogyne „Antes Viniculture“ lietuviai įsitikino, kad gero vyno gaminimo tradicijos iš Pietų Europos sparčiai keliasi į šiauriau esančius kraštus. / Organizatorių nuotr.

Padeda tobulinti savivaldą

„Kiekvienas apsilankymas Vokietijoje mums leidžia pasisemti naujų idėjų ir tobulinti savivaldą“, – sakė R. Popovienė. Pavyzdžiui, lankydamasis Bergštrasėje, meras V. Makūnas sužinojo apie šeimos darželius ir šį modelį sėkmingai pritaikė savajame krašte.

Šį kartą Kauno rajono delegacija buvo pakviesta į Felsbergo dvare pagal Pažangių studijų instituto modelį kuriamą akademiją, kurioje jaunieji mokslininkai, menininkai, amatininkai ir kiti kūrėjai galėtų gauti stipendijas ir tris mėnesius kurtų projektus. Akademijos steigėjas biochemikas dr. Holgeris Zinke yra įkūręs biotechnologijos tyrimų ir informacijos įmonę B.R.A.I.N. ir yra pelnęs ne vieną Vokietijos aplinkosaugos premiją.

Įspūdingais renginiais pasižymėjo Manheime vykusi Vokietijos nacionalinė sodininkystės ir kraštovaizdžio architektūros paroda BUGA. Apsilankę vynuogyne „Antes Viniculture“ lietuviai įsitikino, kad gero vyno gaminimo tradicijos iš Pietų Europos sparčiai keliasi į šiauriau esančius kraštus.

Realių daiktų naudojimas kalbų mokyme nėra naujas dalykas. Ir tai, kad tikri daiktai suaktyvina kalbos įsisavinimą, nes mokiniams yra įdomiau mokytis, kai jie mato tikrus daiktus, gali juos liesti, atlikti su jais tikrus veiksmus, yra gerai žinoma.

Dar per pirmąjį karantiną pasiūlėme jiems kartu pagaminti namuose tikrus patiekalus ir pristatyti šeimos bendros veiklos rezultatus nuotraukose kartu su pagamintų patiekalų receptais anglų kalba mūsų užsiėmimuose.

Tada eksperimente dalyvavo trečios ir ketvirtos klasių mokiniai ir jų tėvai. Apklausose, kurias atlikome tų mokslo metų pabaigoje, daugelis tėvų ir vaikų paminėjo šią veiklą kaip vieną iš įdomiausių mokslo metų užduočių.

Būtent todėl užduotis „Gaminame kartu“ mūsų būrelyje tapo gera tradicija, ir po pirmo eksperimento jau dvejus metus joje dalyvauja ne vienos, o dviejų mūsų būrelio pradinių klasių mokinių grupės ir jų tėvai.

Kiekvieno mokinio šeima pati pasirenka norimą patiekalą, o anglų kalbos užduotys diferencijuojamos pagal mokinių anglų kalbos žinių lygį.

Vieni mokiniai mokosi patiekaluose panaudotų maisto produktų pavadinimus, kurie vėliau taikomi kuriant trumpus pokalbius pamokoje, o kiti trumpai pristato pagamintų patiekalų receptus.

Šiais mokslo metais užduotį praturtinome ir kūrybiškumą skatinančia veikla. Mokiniai sukūrė korteles su kiekvienu maisto produktu.

Jos bus taikomos žodžių kartojimui ateityje. Ši vaikų ir tėvų bendra veikla skatina ne tik vaikų, bet ir tėvų kūrybiškumą, nes mamos stengiasi pateikti patiekalų gaminimo akimirkas kiek įmanoma įdomesne forma.

Pavyzdžiui, sukuria nuotraukų koliažus ir net smagius filmukus, kuriais mokiniai didžiuojasi, kuriuos nori žiūrėti vėl ir vėl.

Taip paprasta kasdienė veikla, paversta užduotimi, tapo žingsniu, kuris, be ugdymo tikslų įgyvendinimo, atneša džiaugsmo akimirkų į mūsų būrelio mokinių šeimas.

Palaikymo renginys

Palaikyti Ukrainos karo pabėgėlius bei balandžio 9 d. atvykti į Palangą kviečiami visi taikos trokštantys geros valios žmonės. Organizatoriai neabejoja, jog paramos renginio – Ukrainos ir Lietuvos draugystės dienos – dalyviai ne tik pajus moralinį pasitenkinimą galėdami ištiesti pagalbos ranką karo baisumus išgyvenusiems ukrainiečiams, bet ir prasmingai bei puikiai praleis laiką Palangoje.

Visą dieną Jūratės ir Kastyčio skvere bei J. Basanavičiaus gatvėje kurorto gyventojai ir svečiai, taip pat – Palangoje apsistoję Ukrainos karo pabėgėliai bus kviečiami į įvairius susitikimus – vienybės, kultūros, vaikystės, skonių, taip pat – informacinius. Veiklos šią dieną nestigs niekam, nes į pasirengimo šiam paramos renginiui darbus aktyviai įsitraukė ne tik Palangos kultūros darbuotojai, verslininkai, tautodailininkai, bet ir patys kurorte apsistoję Ukrainos karo pabėgėliai.

„Ukrainos ir Lietuvos draugystės diena bus ne tik paramos nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams renginys – kartu tai bus graži ir prasminga dviejų tautų vienybę bei draugystę akcentuojanti šventė, kurios metu renginio svečiai ne tik aukos, bet ir labai turiningai praleis laiką, o galbūt net užmegs pažintį su Palangoje apsistojusiais ukrainiečiais, kuri su laiku, tikiu, išaugs į nuoširdžią draugystę“, – kalbėjo Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Ukrainos ir Lietuvos draugystės diena bus ne tik paramos nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams renginys – kartu tai bus graži ir prasminga dviejų tautų vienybę bei draugystę akcentuojanti šventė.

Akcentuos bendrystę

Šią dieną Jūros tilto prieigose esantis Jūratės ir Kastyčio skveras šurmuliuos šventiniu ritmu – čia skambės lietuviška bei ukrainietiška muzika, o svetingi restoranų bei kavinių meistrai siūlys paragauti gardžių lietuviškų bei ukrainietiškų patiekalų. Jiems talkins ir Palangoje apsistoję Ukrainos karo pabėgėliai.

„Šiame paramos renginyje norime akcentuoti lietuvių bei ukrainiečių vienybę, siekiame, kad ir Palangos apsistoję Ukrainos karo pabėgėliai pasijustų šio renginio dalimi, todėl stengiamės juos įtraukti į organizacinius darbus. Vietos ukrainiečiai labai noriai įsijungė į pasirengimo šiam paramos renginiui darbus – jie siūlo ne tik savo idėjas, bet ir pagalbą. Tad Ukrainos karo pabėgėliai ne tik gamins ukrainietiškus patiekalus su profesionaliais virtuvės šefais, bet ir kartu su vietos tautodailininkais kurs įvairius suvenyrus bei siūlys juos įsigyti“, – sakė vienas iš šventės organizatorių Nerijus Stasiulis.

Prie šio paramos renginio prisijungs daugelis kurorto kavinių bei restoranų – paskanauti lietuviškų bei ukrainietiškų patiekalų bei kartu paremti Palangoje apsistojusius Ukrainos karo pabėgėlius bus galima ne tik Jūratės ir Kastyčio skvere, bet ir daugelyje kurorto viešojo maitinimo įstaigų.

Pagalba ir pramogos

Paramos renginio metu Palangoje apsistoję Ukrainos karo pabėgėliai bus kviečiami ir į informacinius susitikimus – specialiai tam tikslui įrengtoje palapinėje specialistai atsakys į ukrainiečiams kylančius klausimus, susijusius su darbo paieška, socialine ar švietimo sistema ir kt. Čia taip pat darbo ieškantys ukrainiečiai galės užsiregistruoti ar gauti tiesioginius potencialių darbdavių kontaktus, atsakingų institucijų teisines konsultacijas.

Vaikai Ukrainos ir Lietuvos draugystės dieną Palangoje taip pat nenuobodžiaus – aktyviai bei smagiai praleisti dieną, o taip pat – susirasti naujų draugų pakvies Palangos vasaros parkas ir savanoriai. Batutai po atviru dangumi, įvairios laipynės bei kitos atrakcijos lauks visų – tiek mažųjų ukrainiečių, tiek ir jaunųjų palangiškių bei kurorto svečių.

Parems karo pabėgėlius

Paramos renginio metu surinktos lėšos bus pervestos į specialią BĮ „Palangos socialinių paslaugų centras“ paramos sąskaitą Nr. LT64 7180 6000 0313 0554, mokėjimo nurodymo paskirtyje įrašant „Parama ukrainiečiams Palangoje“ ir bus skirtos kurorte apsistojusiems Ukrainos karo pabėgėliams paremti. Paremti Palangoje apsistojusius ukrainiečius galime ir kiekvienas iš mūsų.

Tačiau virš Ukrainos telkiantis karo debesims, o sąjungininkams abejojant dėl Vokietijos apsisprendimo, G. Schroederis vis dažniau laikomas potencialiu kliuviniu naujajam kancleriui ir partijos kolegai socialdemokratui Olafui Scholzui. Vis dažniau girdėti raginimai jam aiškiai atsiriboti nuo prokremliško lobisto.

„Schroederis yra našta Vokietijos užsienio politikai ir jo senajai partijai, – rašė savaitraštis „Der Spiegel“. – Jis turi aiškius tikslus. Ne savo šaliai, o sau“.

Nesenas G. Schroederio perspėjimas Ukrainai nutraukti „žvanginimą ginklais“ Vokietijoje buvo sutiktas su dideliu nepasitikėjimu, net tarp ilgamečių draugų centro kairės SPD partijoje.

Praėjusią savaitę paskelbtas pranešimas, kad 77 metų buvęs politikas ketina dirbti Rusijos valstybinės energetikos milžinės „Gazprom“ valdyboje, mažai kam patiko, kaip ir atskleidimas, kad G. Schroederis praėjusį mėnesį kalbėjosi apie Rusiją su vidaus reikalų ministerijos pareigūnu iš SPD.

Schroederis yra našta Vokietijos užsienio politikai ir jo senajai partijai.

Kontroversijos kyla neparankiu metu O. Scholzui, kurio kitą savaitę laukia didžiulis išbandymas – pirmas susitikimas akis į akį su V. Putinu Maskvoje.

O. Scholzas jau sulaukė kaltinimų, kad vangiai dalyvauja diplomatiniuose ginčuose  dėl Ukrainos krizės ir Vokietijos vardu siunčiantis neaiškią žinutę, ar ji palaiko sąjungininkus Rusijos grėsmės akivaizdoje.

„Nord Stream 2“

Po daugybės JAV ir kitų sąjungininkų raginimų O. Scholzas neseniai sugriežtino savo poziciją dėl galimų sankcijų, jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą, įskaitant „Gazprom“ priklausančio dujotiekio „Nord Stream 2“ sustabdymą.

Būtent G. Schroederis, 1998–2005 metais buvęs Vokietijos kancleriu, paskutinėmis savo darbo savaitėmis pasirašė dokumentus dėl pirmojo „Nord Stream“ dujotiekio tarp Rusijos ir Vokietijos, o šiuo metu vadovauja „Nord Stream“ bendrovės akcininkų komitetui.

Jis taip pat yra Rusijos naftos milžinės „Rosneft“ direktorių tarybos pirmininkas.

Televizijos interviu O. Scholzas neigė, kad prieš kelionę į Maskvą G. Schroederis jam darė kokią nors įtaką. „Aš jo neklausiau patarimo, jis man jo ir nedavė“, – sakė jis. – Yra tik vienas kancleris – tai aš“.

„Dėmesio nukreipimas“

V. Putinas ir G. Schroederis užmezgė „tikrą draugystę, pagrįstą pasitikėjimu“, kai G. Schroederis buvo valdžioje, naujienų agentūrai AFP sakė politologė Ursula Muench.

Tačiau „problemiška, kai buvęs kancleris naudojasi savo praeities politine veikla ir ryšiais tam, kad užsidirbtų pinigų“, – sakė ji.

Vokietijos SPD istoriškai palaikė glaudžius ryšius su Rusija, kilusius iš „Ostpolitik“ suartėjimo ir dialogo su tuometine Sovietų Sąjunga politikos, kurią aštuntajame dešimtmetyje sukūrė buvęs SPD kancleris Willy Brandtas.

Vienas po kito dirbę kancleriai įvairiu lygmeniu tęsė tą politiką, tą darė ir O. Scholzo pirmtakė centro dešinės atstovė Angela Merkel, kuri daugiausia dėmesio skyrė ekonominei santykių su Rusija naudai – tai strategija, vokiškai žinoma kaip „Wandel durch Handel“ arba „pokyčiai per prekybą“.

Tačiau dėl G. Schroederio, kuris Sankt Peterburge garsiai atšventė savo 70-ąjį gimtadienį kartu su V. Putinu, kantrybė baigėsi net ir tiems Vokietijos politikams, kurie simpatizavo Rusijai ir jos ilgalaikėms nuoskaudoms dėl NATO plėtros.

Visi žino, kur yra G. Schroederis, visi žino, iš kur jis gauna pajamų.

SPD veteranas Rudolfas Dressleris „Spiegel“ sakė, kad G. Schroederio elgesys yra „gėdingas“, ir paragino partijos vadovybę prašyti G. Schroederio susilaikyti nuo viešo politinių klausimų komentavimo.

Opozicijos politikai ir jaunesniosios SPD koalicijos partijos, liberaliosios FDP, atstovai paragino G. Schroederį atsisakyti buvusio kanclerio privilegijų, tokių kaip biuras su darbuotojais ir asmeninis vairuotojas.

Vokietijos mokesčių mokėtojai nebeturėtų „finansuoti Rusijos lobizmo“, laikraščiui „Bild“ sakė parlamentaras Volkeris Ullrichas iš konservatyvios CSU partijos, siūlydamas „Gazprom“ patiems mokėti už G. Schroederio išlaikymą.

Vokietijos Maršalo fondo politikos ekspertų grupės Berlyne direktoriaus pavaduotoja Sudha David-Wilp sakė, kad naujausia G. Schroederio saga buvo „dėmesio atitraukimas“ nuo Ukrainos krizės, bet nieko naujo.

„Visi žino, kur yra G. Schroederis, visi žino, iš kur jis gauna pajamų“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.

Pasak jos, žymiai įdomiau yra tai, kokius santykius su Rusija O. Scholzas ir SPD pasirinks ateityje.

„Ar dabar suprantama, kad „Ostpolitik“ arba „Wandel durch Handel“ yra praeitis? Ar jie ir toliau naudos tą pačią formulę?“ – retoriškai klausė ji.

Tai buvo arši kova dėl pinigų – mergina kategoriškai atsisakė sugrąžinti jai į banko sąskaitą nuolat pervedamas lėšas, nes esą buvęs draugas jai buvo sakęs, jog „už paslaugas“ gautų pinigų nereikės grąžinti.

„Viską galiu atiduoti, nes myliu“, – dabar jau buvusio draugo atsiųsta žinute bandė dangstytis mergina.

Bet nesėkmingai – supratęs, kad buvusi draugė nesugrąžins pinigų, vyras kreipėsi pagalbos į teisininkus, kurie nurodė tik vieną kelią, kaip susigrąžinti savo pinigines lėšas. Taip netrukus teisme atsidūrė ieškinys, kuriame emigrantas iš buvusios savo draugės prašė priteisti 6 tūkst. 140 eurų skolą. Tiesa, tai nebuvo visa pinigų suma, kurią vyras per metus buvo davęs merginai – kartais jis merginai duodavo grynaisiais, o keletą kartų pervesdamas pinigus į merginos banko sąskaitą buvo nurodęs, jog tai yra dovana. Visuose kituose bankiniuose pervedimuose vyras buvo užrašęs, jog pervedami pinigai yra „paslauga“.

Kreipdamasis į teismą vyras nurodė, kad su uteniške susipažino dar 2019 m. pavasarį Vokietijoje, kur jis dirbo.

Asociatyvi freepik.com nuotr.

„Bendraujant mergina nurodė, kad turi finansinių sunkumų, nesėkmių, todėl sutarėme, jog jai paskolinsiu pinigų, – sakė jis. – Paskolų sutarčių nesudarėme, nes skolinamos pinigų sumos nebuvo didelės.“

Vyras sakė, kad bendraudamas su uteniške įgavo jos pasitikėjimą, todėl šiai prašant periodiškai pervesdavo ir grynais pinigais skolindavo įvairias pinigų sumas.

„Jai pinigų reikėjo asmeniniams poreikiams tenkinti dėl automobilio lizingo ir kitų reikmių“, – anot vyro, mergina nuolat rašydavo apie kokią nors jai kylančią problemą, kuriai išspręsti vis reikėdavo pinigų, ir klausdavo, ar šis galėtų padėti.

Vyro teigimu, netrukus jo ir merginos santykiai tapo artimesni, tačiau jis ne kartą šiai esą buvo užsiminęs, kokią pinigų sumą ši yra skolinga. Anot jo, mergina niekada nesikratė skolos naštos ir žadėjo pinigus sugrąžinti, kai tik galės, juo labiau, kad skolindamas vyras nebuvo nurodęs, iki kada ši privalo su juo atsiskaityti.

„Mes nevedėme bendro gyvenimo ir ūkio, tačiau aš tikėjausi didesnio dėmesio, bet viskas pasikeitė prieš pat Kalėdas, kai ji ėmė keistai elgtis, ėmė manęs vengti, nebenorėjo pas mane atvažiuoti, nuolat teisindavosi, kad blogai jaučiasi arba serga“, – vyro teigimu, dar vėliau mergina ėmė vengti jo skambučių, taip pat neatsakydavo ir į elektroninius laiškus.

Kai suskaičiavau, kiek ji yra skolinga, ir pasakiau apie 6 140 Eur skolą, mergina apie tai nieko nenorėjo girdėti ir pasakė, kad jai paskolintų pinigų nebeatgausiu.

Taip poros santykiai praėjusių metų sausį nutrūko, todėl vyras merginos paprašė jam sugrąžinti paskolintus pinigus.

„Kai suskaičiavau, kiek ji yra skolinga, ir pasakiau apie 6 140 Eur skolą, mergina apie tai nieko nenorėjo girdėti ir pasakė, kad jai paskolintų pinigų nebeatgausiu“, – vyras teisme teigė, kad prašo iš merginos priteisti tik tuos pinigus, kurie mokėjimo pavedime buvo nurodyti kaip „paslauga“, o kitų lėšų, kuriuos buvo perduotos kaip dovana, jis nesiekia atgauti, nes supranta, jog to nepavyks įrodyti.

Tuo metu mergina aiškino, kad neprivalo sugrąžinti pinigų.

„Mes buvome pora, o po išsiskyrimo jis iš keršto bando išsireikalauti pinigus, kuriuos pats savo noru pervedė“, – teisme nurodė mergina.

Ji taip pat pasakojo, kad su dabar jau buvusiu draugu susipažino Vokietijoje, bet čia emigrantės duona nebuvo skalsi, todėl sugrįžo atgal į Lietuvą: „Santaupų daug neparsivežiau, o reikėjo išlaikyti lizingu įsigytą automobilį, padėti tėvams, taip pat turėjau ir kitų įsiskolinimų.“

Uteniškė sakė, kad grįžus į gimtinę iš karto nepavyko susirasti darbo, todėl su ja artimai bendravęs emigrantas pasisiūlė padėti ir paskolinti pinigų. „Iš pradžių nenorėjau skolintis, nes nežinojau, ar pavyks įsidarbinti ir grąžinti, tačiau jis nesakė jokių sąlygų dėl paskolinimo, o iš vėlesnių pokalbių supratau, jog grąžinti reikės tokią sumą, kokią pasiskolinau – nė centu daugiau, – kalbėjo mergina. – Vasarą, kai tapome labai artimi ir pradėjome bendrauti kaip pora, draugas savo valia pervesdavo pinigų, jog galėčiau susimokėti mokesčius. Aš jam ne kartą buvau sakiusi, kad pinigus sugrąžinsiu, tačiau jis sakė, jog esame pora ir jis man perduotų pinigų nelaiko skola, o tie pinigai, kuriuos jis man perdavė iki tampant pora, jau yra pamiršti.“

Anot merginos, artimos draugystės metu vyras ne tik ją rėmė finansiškai, bet ir dovanojo įvairias dovanas, labai norėjo, kad ši atrodytų kuo gražiau ir net rūpinosi, jog ji būtų pasipuošusi, bei esą nuolat kartodavo, jog pinigų nereikės sugrąžinti.

„Jis ne kartą man sakė, kad dėl to nesijaudinčiau, o kadangi mus siejo intymūs santykiai, buvau įsitikinusi, kad man nereikės sugrąžinti pinigų – juk mūsų santykiai buvo paremti artima intymia draugyste, ateities planais, važinėjimu pas vieno kito tėvus ir kt.“, – mergina tikino, kad iš draugo niekada nebūtų priėmusi jo pinigų, jeigu būtų žinojusi, jog šiuos reikės sugrąžinti.

„Juk mano materialinė padėtis buvo itin sunki, aš to net neslėpiau, nuolat jam kartodavau, kad negalėsiu sugrąžinti tų pinigų, kuris man perveda į banko sąskaitą, o jis man sakydavo, jog ir nereikia, jam tereikia tik meilės ir švelnių žodžių“, – aiškino ji.

Bet vieną dieną viskas baigėsi, nes, kaip paaiškėjo, mergina užmezgė artimus santykius su vyro draugu. Tiesa, mergina tikino, jog dėl to yra kaltas tik dabar jau buvęs jos draugas.

Asociatyvi freepik.com nuotr.

„Aš su juo nutraukiau santykius dėl šio nesugyvenamo būdo, todėl dabar jis man kerštauja, – sakė ji. – Manau, jis yra įskaudintas, nes aš nutraukiau intymius santykius ir pradėjau artimai bendrauti su jo draugu, su kuriuo aš dabar gyvenu ir mes auginame bendrą vaiką.“

Tokie buvusios draugės žodžiai kaip reikiant įskaudino ją į teismą padavusį vyrą.

„Nėra jokių įrodymų apie mano nesugyvenamą būdą, kurį ji įvardijo kaip santykių nutraukimo pagrindą, – sakė jis. – Mes nustojome bendrauti tada, kai sužinojau, kad ji laukiasi nuo kito vyro vaiko, ir puoselėti ar kurti artimesnius santykius nebebuvo prasmės.“

Civilinį ginčą dėl skolos sugrąžinimo išnagrinėjęs teismas stojo į pinigus skolinusio vyro pusę – jis teisėjams net pateikė susirašinėjimus su buvusia drauge, kuri ne kartą patvirtino, jog pasiskolintus pinigus sugrąžins.

„Visuomenėje priimtina, kad draugystės pradžioje asmenys bendrauja, vertina ir sprendžia ar nori kurti bendrą ateitį, artimesnių santykių, ar sutampa požiūris į gyvenimą, charakteriai, pomėgiai, ir kt., – nurodė bylą išnagrinėjęs teismas. – Šalių teikti paaiškinimai, pateikti susirašinėjimo duomenys, kitos bylos aplinkybės suponuoja išvadą, kad po pažinties tarp šalių atsirado bendravimas ir užsimezgė draugystė, tačiau negalima konstatuoti, jog šalių santykiai buvo itin artimi ir bendravimo laikotarpiu ginčo šalys nebuvo tik draugai. Bylos duomenimis, jie bendraudavo, susitikdavo, vaikščiodavo kartu ir leisdavo laisvalaikį, ieškovas aplankė atsakovę, kai ši sirgo. Visgi, byloje pateiktų duomenų visuma neleidžia konstatuoti, jog šalių pažinties pradžioje susiklostę tarpusavio turtiniai santykiai ir jų pobūdis per visą jų bendravimo laikotarpį transformavosi į tokius, kurie būdingi artimiems vyro ir moters kaip poros santykiams.“

Jis ne kartą man sakė, kad dėl to nesijaudinčiau, o kadangi mus siejo intymūs santykiai, buvau įsitikinusi, kad man nereikės sugrąžinti pinigų.

Anot teisėjų, vyras ir mergina kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio, taip pat įrodymų dėl konkrečių bendrų planų ateičiai, gyvenimui kartu ar pan., nepateikė, o teikti paaiškinimai, buvimas kartu ir planai į ateitį labiau buvo abstraktaus pobūdžio dėl laisvalaikio leidimo ir bendravimo bei tikėtino siekio tapti dar artimesniais.

„Įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo atsiradęs abipusis kaip poros rūpestis vienas kitu, nėra“, – teismas pažymėjo, jog jų tarpusavio santykiai nebuvo tiek artimi kaip asmenų poroje, juo labiau, kad vėliau mergina nuo kito vyro susilaukė vaiko.

Pasak teismo, bylą iškėlęs vyras nurodė, kad buvusiai draugei buvo perdavęs apie 7 tūkst. Eur, kurių dalis buvo suteikti kaip dovana, šių aplinkybių neginčijo ir mergina. „Nors tarp šalių rašytinės formos paskolos sutartis ar sutartys sudarytos nebuvo, tačiau net jei šalis sieja draugystės santykiai, tai nepaneigia, kad šalis gali sieti ir paskoliniai santykiai“, – teismo teigimu, šioje byloje ginčo dėl pervestų pinigų nebuvo, taip pat atsakove patraukta mergina neneigė, kad pažinties su ieškovu pradžioje ji savo asmeniniams poreikiams skolinosi pinigų, bet vėlesniu draugystės laikotarpiu esą tai buvo paties ieškovo iniciatyva duoti pinigai ir nesutinka, kad yra skolinga bei nepripažįsta, jog priimdama pinigus, buvo įsipareigojusi juos grąžinti.

Bene pagrindiniu įrodymu, jog mergina buvo įsipareigojusi sugrąžinti pinigus, buvo vyro pateikti susirašinėjimai – mergina savo draugui rašydavo, kad turi finansinių problemų, nes baigiasi paskolos už automobilį sumokėjimo terminas, nurodydavo, kokią sumą bankui reikia sumokėti, o kai šis paklausdavo, ar pervesti pinigų, mergina atrašydavo, kad „gali pervesti“ ir nusiųsdavo savo banko sąskaitos duomenis.

„Iš ieškovo atsakymų matyti, jog jis nurodydavo galintis paskolinti; konkrečiai klausdavo, kokios sumos reikia; ar paskolinti; ar pervesti; nurodo, jog grąžinti atsakovė galės, kai gaus algą, dirbs, – pažymėjo teismas. – Pateiktuose susirašinėjimo duomenyse ieškovas du kartus yra nurodęs atsakovei, kokią sumą pinigų yra pervedęs ir jog pirmą kartą tiek pinigų yra paskolinęs žmogui, nors realiai atsakovę pažįsta gan trumpą laiką ir tikisi, jog ji nenuvils. Atsakovė į tai atsako užtikrindama ieškovą, jog „nepergyvenk, kai tik dirbsiu, tikrai grąžinsiu, dėl to gali galvos nesukti“. Pateikti susirašinėjimo duomenys patvirtina, jog ieškovas paskolintas lėšas skaičiavo ir atsakovei tai buvo žinoma. Atsakovė šių aplinkybių neneigė.“

Pasak teismo, vieno susirašinėjimo metu vyras merginai buvo nurodęs, kad jai jau yra pervedęs 2,5 tūkst. Eur, o ši jam parašiusi, kad šis daugiau nebepervedinėtų pinigų, nes „ir algos bus maža atiduoti“, tačiau netrukus vėl pati prašydavo padėti – pervesti pinigų. O tai, anot teismo, paneigia merginos teiginius, jog vyras savo iniciatyva siūlė pinigų.

„Šalių bendravimo duomenys leidžia konstatuoti, jog ieškovas pasitikėjo atsakovės pažadais ir žodžiais, dėl ko susiklosčius pasitikėjimu grindžiamiems santykiams nebūdingas formalizavimas, tačiau nepaisant to, ieškovas pakankamai atidžiai ir rūpestingai elgėsi skolindamas pinigus, juos skaičiuodamas ir byloje pateiktais duomenimis pakankamai aiškiai yra nurodęs atsakovei, kurios sumos yra negrąžintina parama, dovana, o kurios ne, – pažymėjo teismas. – Pervedamų lėšų paskirties nurodymas kaip paslauga yra tinkamas skolinimo paslaugos įvardijimas. Juolab, jog atsakovei nuo pirmųjų lėšų pervedimų, kurių ji neginčija, jog tai buvo pasiskolinimas, dėl to nekilo jokių abejonių.“

Pasak teismo, merginos teiginiai, kad tarpusavio draugystei tęsiantis ir šalims laikant save kaip pora pasikeitė jų susitarimo dėl pinigų paskolinimo sąlygos, nėra pakankamo pagrindo laikyti pagrįstais ir įrodytais.

Asociatyvi freepik.com nuotr.

„Pateiktose susirašinėjimo žinutėse nėra duomenų, jog ieškovas nusprendė dovanoti visas atsakovei suteiktas lėšas; tai, kad ieškovas jautė simpatiją, potraukį atsakovei, nurodė, jog jam „nesunku viską galiu atiduot, nes myliu“ labiau atspindi emocinę ieškovo būseną bei ketinimus į ateitį, bet ne patvirtina buvusio šalių sutarimo dėl lėšų paskolinimo pakeitimą“, – anot teismo, tai, kad ieškovas, laikydamas save atsakovės draugu, siekė jai padėti kaip draugui dar neleidžia konstatuoti, jog teikta pagalba pinigais yra negrąžintina.

Pasak teisėjų, mergina gautus pinigus naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti (automobilio remontui, draudimui, lizingo įmokoms, mokesčiams apmokėti), o duomenų, jog gautų lėšų buvo apmokami kokie nors bendri poreikiai, laisvalaikis ar buvo išlaidos ieškovo kaip draugo, partnerio atžvilgiu, nebuvo pateikta.

„Atsižvelgiant į tarp šalių tarpusavio santykius, susirašinėjimo turinį, spręsti, kad pervedamų lėšų paskirties nurodymas „paslauga“ reiškė neatlygintinę pagalbą, kaip teigia atsakovė, visgi nėra pagrindo, – pabrėžė teismas. – Juolab, kad ieškovas aiškiai įvardijo, kad dalį lėšų jis atsakovei yra perdavęs kaip dovaną ir paramą (tai atsispindi ir mokėjimų nurodymų paskirtyse) ir šių sumų į ieškinio reikalavimus jis neįtraukė. Tai, kad atsakovas pervedamų lėšų mokėjimo paskirtyje neįvardijo kaip paskolos, atsižvelgiant į šalių susirašinėjimą, ieškovo nuolatinius skolos sumos priminimus, nesuponuoja išvados, kad perduodant šias lėšas objektyviai atsakovė galėjo tikėtis, kad tai dovana ar neatlygintinė parama, neturint tikslo jų susigrąžinti ateityje.“

Pokalbis su Sauliumi buvo labai įdomus ir įvairiapusis – nuo koncertų ir gerbėjų iki meistrystės, „Porsche“ ir to, kas yra tikri draugai.

Bene kiekvieno atlikėjo svajonė – pajusti šuolį į minią, kai tave pagauna ištikimiausių gerbėjų rankos. Tad Laidos vedėjas Justinas Jankevičius paklausė Sauliaus, ar nėra tekę patirti šio jausmo?

Saulius pasidalijo labai juokinga istorija apie tai, kaip festivalio metu su grupe buvo šiek tiek „įsilinksminę“ ir nuo šuolio į minią skyrė tik vienas žingsnis. „Aš pamenu, tai buvo vienas iš festivalių, nušokau nuo scenos, užlipau ant tvoros ir staiga aš suprantu, kad krisiu į minią, tačiau atsitiko pats durniausias dalykas, aš nežinau, ar tai Dievas, ar apsaugos firma, ar tai du viename, bet prieš krisdamas supratau, kad mane kažkas laiko už kojos ir neleidžia nukristi, tai likau pakibęs“, – pasakodamas Saulius prajuokino net vedėjus.

Pokalbio metu netikėtai išaiškėjo, kad Saulius toli gražu ne vien tik muzikai turi gabumų. Jis nustebino papasakojęs apie savo meistravimo gebėjimus.

„Paauglystėje man yra tekę dirbti Anglijoje, aš ketverius metus turėjau profesionalaus dažymo, iš to valgiau duoną. Ir tikrai dėl to nesigailiu. Ir dabar, jeigu reikia remontuoti kažką ar atsinaujinti – aš su malonumu paimu teptuką į rankas“, – pasakojo Saulius.

Saulius prisipažino, kad nors ir turi neblogų meistrystės įgūdžių, vis tik yra sričių, prie kurių net nesiliečia, tai – elektros darbai ir mašinų remontas. „Dvejus metus restauravau 1976-ųjų metų „Porsche“, na, ne pats dariau, bet ieškojau detalių ir siunčiausi iš viso pasaulio. Tai tik šiais metais baigiau. Svarbu vis tik suprasti, ko pats negali daryt“, – juokavo atlikėjas.

Taip pat laidoje svečias atvirai kalbės apie tai kas jam yra tikrieji draugai. „Aš supratau, kas yra mano tikri draugai, aš supratau tokį momentą gyvenime, kuris parodo, kada esu su draugu. Tai, kai tyli ir nuo to nebloga“, – savo išmintimi apie tikruosius draugus dalijosi S. Prūsaitis.

Dar daugiau smagių pokalbių ir žaidimų su S. Prūsaičiu, žiūrėkite šiandien 19.30 val. „Gero vakaro šou“ laidoje per TV3.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas vakar savo kabinete priėmė Prancūzijos ambasadorę Claire Lignières-Counathe ir Prancūzų kultūros instituto direktorių Jeaną-Marie Sani.

Susitikime dalyvavo ir Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas, uostamiesčio savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė, projekto "KlaipeDAnce" įgyvendintojos Goda Giedraitytė ir Agnija Šeiko.

"Labai smagu, kad Prancūzijos ambasada yra viena aktyviausių ambasadų, kuri Klaipėdos miestui rodo išskirtinį dėmesį. Ir ne vien tik protokolinį, diplomatinį, o ir dalykinį dėmesį. Tai iš tiesų džiugina, įkvepia ir tampa gera tradicija", – pabrėžė Klaipėdos meras.

Tiesa, susitikimas tapo ir savotišku atsisveikinimu su minėto instituto direktoriumi, baigiančiu kadenciją.

Tačiau aptartas ne tik šis klausimas – daug dėmesio skirta bendradarbiavimo temai.

"Pagrindinis klausimas buvo apie trimetės sutarties tarp Klaipėdos miesto, Prancūzijos ambasados ir Klaipėdos universiteto galiojimo pabaigą. Šie metai yra paskutiniai. Prancūzijos ambasada išreiškė lūkestį ir norą tęsti tą sutartį dar trejiems metams", – dėstė V.Grubliauskas.

Tokie planai, anot mero, tenkina ir miestą, ir Klaipėdos universitetą, todėl buvo aptartos tolesnio bendradarbiavimo galimybės. Minėtą sutartį, kurią norima pratęsti, turės patvirtinti miesto taryba.

"Yra tikrai daug realių darbų. Jau nekalbu apie festivalį "Žiemos ekranai", apie kūrybines šokio dirbtuves, kurios vyko Lietuvoje, o mūsų menininkai važiavo į Prancūziją. Tokie mainai vyko labai intensyviai ir šalia to – dabar aktyvėja bendradarbiavimas akademinėje erdvėje. Tai labai svarbu Klaipėdos universitetui", – pabrėžė V.Grubliauskas.

Klaipėdos universitetas kartu su dar penkiais pakrančių universitetais kuria pažangų Europos universitetą EU CONEXUS. Šiame projekte lyderis yra vienas Prancūzijos universitetų.

"Sąlyčio taškų su Prancūzija, jos kultūra, istorija yra, ir jie bus puoselėjami. Manau, pratęsti sutartį yra būtina ir visiems pageidautina", – apibendrino V.Grubliauskas.

Prieš kelerius metus Ugnė svėrė net 220 kilogramų. Nusprendusi atsikratyti nepageidaujamo svorio, per dvejus metus ji numetė net 140 kilogramų, arba, liaudiškai sakant, net 7 bulvių maišus, ir tai padarė viena, be jokios pagalbos.

Kaip jai tai pavyko?

Išsaugojo įrašus

Teisėsauga pradėjo tyrimą, tačiau istorijos herojė dėl jai adresuotų grasinimų ir toliau gyvena baimėje.

"Kauno dienai" Gintarė pasakojo, kad apie jos gyvenimą apvertusį įvykį nusprendė prabilti, nes tiki, kad tik taip pagaliau sulauks teisingumo ir ramybės.

Šios Gintarė neturėjo dar gerokai prieš pareigūnų apsilankymą jos namuose lapkričio 8-ąją. Jaunos moters kančių epopėja prasidėjo, kaip ji pati teigia, po pažinties su kauniečiu L.M.

"Draugavome šią vasarą. Prabuvome kelias savaites kartu, o tada spalio pradžioje sužinojau, kad jis turi moterį ir kokia veikla verčiasi. Tuomet pasakiau, kad viskas baigta. Tačiau jis man vis tiek neduodavo ramybės – atvažiuodavo pas mane į namus, darbą. Dėl jo palikau buvusią darbovietę, nes man buvo labai gėda. Jis man grasindavo. Tuos įrašus esu išsaugojusi telefone", – drama virtusią draugystės istoriją prisimena pašnekovė.

Tiesa, moteris neslepia – pirmomis pažinties dienomis L.M. buvo dėmesingas vyras: "Nors prie širdies dėk."

Gintarė Nečitailo ir L.M./Asmeninio archyvo nuotr.

Lemtingas susitikimas

Gintarė pasakoja, kad santykiams ėmus braškėti, susirašinėta socialiniuose tinkluose, kartas nuo karto vis dar bendrauta žinutėmis, o galiausiai, dieną prieš lemtingą įvykį, L.M. atvažiavo pas ją į namus esą pasikalbėti.

"Tądien aš turėjau išvažiuoti ir mes susitarėme pakalbėti kitą dieną. Maniau, kad tiesiog taikiai sutarsime, kad sukame skirtingais keliais ir atgausiu ramybę. Tačiau labai klydau. Lapkričio 7-osios vakarą jį pas mane atvežė ir paliko draugai. Jis buvo neblaivus. Iš pradžių pakalbėjome normaliai, tačiau per akimirką tarsi kažkas apsivertė aukštyn kojom – jis mane pagriebė ir pradėjo mušti", – pasakodama vis dar sunkiai tramdė emocijas Gintarė.

Ji paminėjo, kad visi jos sumušimai yra konstatuoti ekspertų, o tai patvirtinantis oficialus raštas pateiktas pareigūnams: kraujosrūvos po akimis, žaizdos vidinėje lūpų pusėje, sutrenkta ausis.

Gintarės sumušimai yra konstatuoti ekspertų – kraujosrūvos po akimis, žaizdos vidinėje lūpų pusėje, sutrenkta ausis./Asmeninio archyvo nuotr.

Agresijos auka tapusi alytiškė telefonu spėjo padaryti ir garso įrašą, kuriame girdima, kaip jos buvęs draugas, paklaustas Gintarės, ar "normalu, kad tu atvažiuoji ir mane sumuši, ir kodėl nemuši vyrų", atkerta: "Mušiu ir vyrus, jei reikės...".

Išgelbėjo vienas skambutis

Tačiau viskas tuo nesibaigė. To, kas įvyko vėliau, Gintarė sakosi nelinkėtų net didžiausiam priešui.

"Jis atėmė mano telefoną ir pradėjo prie manęs lįsti – nurenginėjo, liepė jį tenkinti lytiškai, nes kitaip subjauros mano veidą. Tada mane išprievartavo", – siaubingas akimirkas pasakoja jauna moteris.

Visą ši procesą, pasak Gintarės, vyras fiksavo telefonu: "Tik nežinau, ar su garsu, ar be jo, bet tas vaizdo įrašas tikrai yra. Aš jam pasakiau, kad parašysiu pareiškimą policijai, o jis ėmė šaipytis, esą už smurtą ne kažin kiek gaus. Tuomet jis liepė man paskambinti vienam bičiuliui teisininkui ir paklausti, kokią bausmę už smurtą jam galėtų pasiūlyti. Šis skambutis mane tarsi išgelbėjo, nes draugas, supratęs iš mano balso, kad kažkas ne taip, nieko nelaukęs paskambino į policiją."

"Atvykę pareigūnai manęs paklausė, ar aš juos kviečiau? Šiek tiek sutrikau, nes nežinojau, ką sakyti. Labai bijojau L.M., kad jei papasakosiu, kas buvo, jis man gali pridaryti žiaurių dalykų. Buvau ištikta šoko, nežinojau, ar rašyti pareiškimą. Tačiau galiausiai neiškenčiau ir pareigūnų akivaizdoje apsiverkiau. Tuomet jie greičiausiai suprato situacijos rimtumą ir įkalbėjo mane papasakoti, kas nutiko. L.M. buvo išvestas į pareigūnų automobilį, o aš parašiau pareiškimą", – kraupias prisiminimų detales žėrė moteris.

Jis atėmė mano telefoną ir pradėjo prie manęs lįsti – nurenginėjo, liepė jį tenkinti lytiškai, nes kitaip subjauros mano veidą. Tada mane išprievartavo.

Pradėtas tyrimas

Apie Gintarės išgyventą įvykį "Kauno dienai" patvirtino Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Izabelė Bočkienė.

"Ikiteisminis tyrimas dėl išžaginimo pradėtas lapkričio 8 d., gavus nukentėjusiosios pranešimą apie padarytą nusikaltimą. Tą pačią dieną įtariamasis L.M. buvo sulaikytas, jam pareikštas įtarimas", – atsiųstame laiške rašė prokuratūros atstovė ir patvirtino, kad po dviejų dienų, lapkričio 10 d, L.M. buvo paleistas į laisvę. Jam paskirtos trys kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas.

L.M. gresia laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Pasipylė grasinimai

Iškart po incidento, pasak Gintarės, į jos telefoną ėmė plūsti L.M. draugų žinutės su raginimais atsiimti pareiškimą: "Pareigūnai apie suėmimą informavo į jo telefoną paskambinusią jo širdies damą, greičiausiai ji buvo spėjusi paskambinti L.M. draugams".

Iš Gintarės namų skirtingais ekipažais ji ir jos buvęs draugas buvo nuvežti į ligoninę, kad būtų atliekami reikalingi tyrimai.

"Rašydama pareiškimą papasakojau viską, kas buvo – kad patyriau smurtą ir buvau išžaginta. Ligoninėje man buvo atliktas patikrinimas, o vėliau vykau į komisariatą duoti parodymų. Pareigūnai man žadėjo, kad jis nebus išleistas, nes yra pavojus mano sveikatai ir gyvybei. Nepaisant to, jau sekmadienį, lapkričio 10 d., gavau vieno iš L.M. draugų grasinančią žinutę, kad jis laisvėje ir aš daugiau nebepasieksiu policijos, reikalavo atsiimti pareiškimą", – Gintarė neslėpė, kad tuomet ėmė bijoti ne tik buvusio draugo, bet ir jo draugų.

L.M. draugo žinutės Gintarei Nečitailo/Asmeninio archyvo nuotr.

Spalvinga praeitis

Pagrindo bijoti jauna moteris tikrai turi. Internete laisvai prieinamoje teismų sistemoje galima rasti, kad L.M. yra teistas už viešosios tvarkos pažeidimą, plėšimą, vagystę. Tačiau didžiausią laisvės atėmimo bausmę jis gavo už didelį narkotikų kiekio platinimą. Siekdami demaskuoti narkotikų platintoją, pareigūnai imitavo nusikalstamos veikos modelį – L.M. didelį narkotikų kiekį pardavė pareigūnams, ir ne vieną kartą. Jis buvo sekamas, o surinkta medžiaga tik dar labiau patvirtino didelį nusikaltimo mastą.

"Jis girdavosi, kad priklauso organizuotai gaujai (Lapinų ar Agurkinių). Man taip pat žinoma, kad jis yra smurtavęs ir prieš kitas merginas. Taip pat jas šantažuoja, kad išplatins jų intymias nuotraukas ar įrašus", – pasakojo alytiškė.

"Apie visą jo veiklą pasakiau ir tyrėjai per apklausą, vykusią iškart po įvykio. Tikrai maniau, kad su tokia praeitimi žmogus bus laikomas suimtas. Tačiau klydau. Sužinojusi, kad L.M. jau paleistas, bijojau išeiti iš namų, nes nežinojau, kas jam gali šauti į galvą. Juk grasinimus, kuriuos turiu įsirašiusi telefone, jis galiausiai įvykdė – mane sumušė", – apie toliau tvyrančią įtampą sakė Gintarė.

Akmuo į tyrėjos daržą

Per tolimesnį pokalbį žodis "tyrėja" ėmė skambėti vis dažniau. Tiesa, Gintarės žiniomis, ikiteisminio tyrimo tyrėja pasikeitė. Dabartinė – Alytaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja Neringa Narkevičienė – jau antroji, su kuria merginai teko bendrauti.

Kaip teigia nukentėjusioji, praėjus košmariškam savaitgaliui ji tikėjosi, kad su ja bus susisiekta, vyks pakartotinė apklausa, jai bus suteikta pagalba dėl valstybės garantuojamo gynėjo. Deja, viltys subliuško.

"Nesulaukusi jokių žinių iš policijos, išskyrus pranešimą, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl išžaginimo, negavusi jokio kvietimo duoti parodymus, pati susisiekiau su tyrėja, savo iniciatyva nusiunčiau jai išsaugotas gautas grasinančias žinutes. Nepaisant to, tyrėja su manimi visiškai nesiaiškino paties įvykio detalių. Man taip pat nepavyko gauti jokios ikiteisminio tyrimo medžiagos, nors jos prašiau. Norėjau susipažinti su medikų išvadomis. Taip pat turėti dokumentą, patvirtinantį, kad aš pripažinta nukentėjusiąja. Man buvo atsisakyta duoti medžiagą. Motyvas – netinkamai surašyto prašymo forma", – teisines kliūtis ėmė vardyti moteris.

Negana to, pas Gintarę namuose ėmė lankytis įtartini asmenys. Kaip ji pasakoja, vieną kartą prisistatę policijos pareigūnais, o netrukus kiti – neva beieškantys šuns.

"Buvo atvykę keli vyrai. Prisistatė esantys iš policijos, parodė kažkokius pažymėjimus, kurių neįžiūrėjau, pakvietė į mašiną be policijos skiriamųjų ženklų. Jie klausinėjo apie įvykį, apie turimus įrodymus. Sakė, kad juos esą reikės pateikti bylos tyrėjai. Tačiau, kai po to iš policijos niekas su manimi nesusisiekė, manau, kad tai buvo L.M. draugai, norėdami išgauti iš manęs informaciją apie bylą. Be to, buvęs draugas man yra sakęs, kad turi pažinčių prokuratūroje", – vis didesnę grėsmę dėl savo saugumo ėmė jausti pašnekovė.

Jaunai moteriai ikiteisminio tyrimo vykdymo aplinkybės sukėlė nemažai klausimų. Negana to, kad galimai smurtą patyrusi ir išžaginta alytiškė mažų mažiausiai turėjo sulaukti psichologo pagalbos, jai ilgą laiką nebuvo paskirtas net valstybės gynėjas.

"Socialinė darbuotoja su manimi susisiekė ir padėjo suprasti, kur bei kam turiu rašyti prašymus. Man taip pat padėjo draugas teisininkas, nes daugiau nežinojau, kur galėčiau kreiptis. Norėjau bent susipažinti su bylos duomenimis, kadangi kol kas atstovauju pati sau. Norėjau pasidaryti bylos kopiją, tačiau prašymai keliavo iš rankų į rankas. Tyrėja liepė gauti prokuroro leidimą, o jam leidus, vėl, dėl neaiškių aplinkybių, nukreipdavo pas jį", – tyrėjos darbo peripetijas vis vardijo pašnekovė.

Tik praėjus trims savaitėms po įvykio Gintarei galiausiai leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau jos kopijos pasidaryti moteris vis tiek negalėjo.

Tiesa, žurnalistams pradėjus domėtis Gintarės istorija, praėjus maždaug trims savaitėms po įvykio, jau minėta tyrėja N.Narkevičienė neneigė, kad "šiai dienai su manimi joks gynėjas, kuris ją atstovauja, nėra susisiekęs."

Tyrėjos pasiteiravus, ar nukentėjusioji žino, ką reikia daryti norint gauti valstybės gynėją, atsakymas buvo trumpas: "Žino žino".

O sužinojo Gintarė viską tik padedama socialinės darbuotojos. Nukentėjusioji išsiuntė prašymą, kad galiausiai jai būtų skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba.

Grasinimai praslydo pro akis?

"Kauno diena" pabandė išsiaiškinti, kodėl nereaguojama į Gintarės informaciją dėl jai po nusikaltimo skriejančius, kaip įtariama,  L.M. draugų grasinimus. Taip pat į tai, kad pats įtariamasis yra jai grasinęs ir, panašu, kad savo žodžius pavertė realybe.

Tyrėjos N.Narkevičienės pasiteiravus, ar ją pasiekė nukentėjusiosios laiškas su L.M. draugų grasinimais, taip pat garso įrašai, kuriuose, kaip teigia Gintarė, pats buvęs draugas žeria tokius žodžius kaip: "Tau kas bus, tai tu achuj...", "Nuplėšiu snukį ir sėdėsiu lagerį, ir visi žinos, kad aš tai padariau", sulaukta gluminančio atsakymo.

"Ji apie tą medžiagą buvo užsiminusi pareigūnams, kurie buvo nuvykę į įvykio vietą. Bet, kiek man žinoma, raštiškai jų nebuvo... Man ji buvo siuntusi tik, nesuprasi ten, kažkokį telefono numerį ir nerišlų pokalbį", – pareiškė tyrėja.

N.Narkevičienės paklausus, ar nemato realios grėsmės dėl paties įtariamojo veiksmų Gintarės atžvilgiu, atsakymas buvo trumpas: "Mano turimais duomenimis, jis pats asmeniškai kaip įtariamasis jai nėra grasinęs iki šios dienos."

Prokuratūros atstovė I.Bočkienė "Kauno dienai" taip pat pateikė atsakymą, kodėl L.M. grasinimai Gintarės atžvilgiu nesuvirpina teisėsaugininkų širdžių.

"Šiuo metu nėra pagrindo svarstyti kardomosios priemonės griežtinimo klausimų, mat po paleidimo iš policijos įstaigos įtariamasis nukentėjusiajai nėra rašęs, nėra grasinęs nei rašydamas į mobilųjį telefoną, nei per socialinio tinklalapio "Messenger" programą", – aiškino prokuratūros atstovė.

Sužinojusi, kad L.M. jau paleistas, bijojau išeiti iš namų, nes nežinojau, kas jam gali šauti į galvą.

"Kauno dienai" pradėjus domėtis alytiškės istorija, visa informacija apie grasinimus galiausiai pasiekė ikiteisminiam tyrimui vadovaujantį prokurorą Arūną Juknevičių. Pasirodo, iki tol iš tyrėjos jis jos nebuvo gavęs. Prokuroras ėmėsi veiksmų – jau kitą dieną Gintarė vyko į apklausą ir pateikė savo poziciją žodžiu. Iškart po to A.Juknevičius moteriai atsiuntė laišką, kuriuo ji pasidalijo su "Kauno diena":

"Įtariamajam L.M. yra paskirtos trys kardomosios priemonės, skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, nėra pagrindo. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąjį paleidus iš sulaikymo, iš jo nebuvo gauta jokių grasinamo pobūdžio žinučių ar išreikšto grasinimo kitokiais būdais prieš jus. Visi asmenys, kurie grasino L.M. vardu, bus nustatyti ir apklausti, esant būtinumui, bus imtasi baudžiamojo poveikio priemonių prieš jus. Taip pat bus surinkta visa L.M. charekterizuojanti medžiaga, taip pat ir galimas priklausymas nusikalstamoms grupuotėms", – teigiama laiške.

Ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro pozicija dėl L.M. draugų grasinimų, moteriai leido pasijusti šiek tiek ramiau.

"Kauno dienai" susisiekus su prokuroru A.Juknevičium, jis sakėsi ikiteisminio tyrimo duomenų atskleisti negalintis, tačiau patvirtino, kad moteris buvo apklausta, surinkti visi reikalingi vaizdo ir garso įrašai. Pokalbio metu į detales prokuroras nebuvo linkęs leistis, tačiau užsiminė: "Žinokit, visko čia šioje istorijoje yra. Mes iš savo pusės padarysime viską, kas priklauso".

Bando išsisukti?

"Kauno dienai" telefonu pavyko susisiekti su L.M. Vyras, pradėjęs kiek trumpiau nei pusvalandžio trukmės savo įvykių versijos pasakojimą, per tą laiką keletą kartų užsiminė, kad nežino, ar gali kalbėti su žurnalistais, esą turi pasitarti su advokate ir gavęs jos pritarimą perskambins. Viso pokalbio metu šalia buvo ir Gintarės pasakojime jau minėta draugė, kuri vis įterpdavo vieną kitą savo komentarą.

L.M. kai kuriuos Gintarės mestus kaltinimus pripažino, kai kuriuos buvo linkęs vadinti visiška nesąmone: "Čia yra labai didelė "Santa Barbara"./Asmeninio archyvo nuotr.

Pokalbio metu L.M. kai kuriuos Gintarės mestus kaltinimus pripažino, kai kuriuos buvo linkęs vadinti visiška nesąmone: "Čia yra labai didelė "Santa Barbara".

Visa ši istorija, pasak jo, esą negali būti pasakojama konkrečiai nuo tos lemtingos dienos, kai jis buvo išvežtas pareigūnų iš Gintarės namų. O neva reiktų kalbėti apie kelių mėnesių įvykius, kurie privedė prie kai kurių jo veiksmų prieš nukentėjusią merginą.

Kai kuriuos mestus kaltinimus L.M. bandė paneigti net ir teisėsaugos jam paskirta kardomąja priemone. Esą jis po sulaikymo buvo paleistas, o praktikoje, savo teisines žinias demonstravo jis, tokių dalykų nebūna, kai kalba eina apie tokio sunkumo nusikalstamas veikas.

Iš pokalbio buvo aišku, kad jis santykių su Gintare rimtai nevertino, o ir kai kuriuos merginos minėtus faktus, patvirtino. Kaip, tarkim, kad jo telefone yra "medžiagos", kuria remiantis jis bandys įrodyti savo nekaltumą.

Neneigė L.M. ir to, kad yra teistas, tačiau, kaip minėjo jis pats, "ne už tokio pobūdžio nusikaltimus". "Visko būna gyvenime", – sakė vyras.

Pokalbio pabaigoje aktyviai vis savo nuomonę reiškusi L.M. draugė patvirtino, jei advokatė sutiks, žurnalistės klausimų norės sulaukti raštu. Tačiau praėjus savaitei, nei vienas jų intereso bendrauti taip ir neparodė.