Keturių parduotuvių šefas
V.Jankauskas tikrai negalėtų skųstis nuobodžiu gyvenimu ar praeitimi.
Atrodytų, vyras be didesnių galvos skausmų sukasi daugelio, ypač moterų, išsvajotame prabangios mados pasaulyje, kur visi šypsosi, per mados pristatymus geria šampaną, noriai pozuoja fotografams ar lankosi išblizgintuose mados sostinės Milano garsiuosiuose drabužių salonuose.
Tačiau tik nedaugelis žino, kokį sunkų kelią teko nueiti V.Jankauskui, kol pasiekė tai, ką turi.
Visame pasaulyje pripažintų prabangių prekių ženklų kūrėjų – "Prada", "Gucci", "Moncler", "Dolce & Gabanna", "Dsquared2" bei daugelio kitų – gaminiais oficialiai mūsų šalyje prekiaujančios kompanijos įkūrėjas – jaunatviškai energingas ir stilingas.
Akivaizdu, kad V.Jankauskas dirba mados srityje – pats visada apsirengęs šiuolaikiškais, skoningais, akies nerėžiančiais drabužiais.
"Dviejų brolių" parduotuvių tinklui šiuo metu priklauso keturios parduotuvės Vilniaus Rotušės aikštėje ir viena Palangoje.
Svarbiausia – šeima
Du sūnus užauginęs verslininkas gali didžiuotis tinkamai auklėjęs vaikus. Andrius ir Tomas sėkmingai baigė mokslus universitete ir prisidėjo prie šeimos verslo.
Dabar jie visi trys yra lygiaverčiai partneriai plėtojant "Dviejų brolių" parduotuvių tinklą.
Susitikimo vietą Palangoje V.Jankausko sūnus Andrius parinko neatsitiktinai – jis teigė, kad čia tinkamiausia aura tokiam pašnekesiui.
Mat sostinėje jie sukasi kaip vijurkai – nuolat tvarko skubius reikalus, atsakinėja į įvairiausius prekybos salonų darbuotojų, interesantų klausimus.
Savaitgaliais Jankauskai mėgaujasi gyvenimu gimtojoje Palangoje.
Tiesa, Vaidoto sūnus A.Jankauskas pabrėžė, kad jie irgi yra iš tų tipiškų palangiškių, kurie nemėgsta vaikštinėti Palangos poilsiautojų dažniausiai lankomomis gatvėmis.
Jie, kaip tikri kurorto gyventojai, retokai vasaromis būna ir prie jūros. O jeigu ir nusprendžia prie jos pabūti, dažniausiai renkasi atokesnes, atvykėliams mažai žinomas pajūrio vietas.
Pašnekovas ne kartą pabrėžė, kad jam pinigai nėra svarbiausi. Svarbiausia – šeima.
Tai patvirtino ir mūsų susitikimo dieną – sekmadienį šalia parduotuvės veikiančiame restorane susirinkusi gausi V.Jankausko šeima – žmona, abu sūnūs Andrius ir Tomas su sutuoktinėmis ir vaikais.
Reketininkai su granatsvaidžiu
V.Jankauskas pasakojo, kad nuosavą verslą pradėjo 1987-aisiais. Po metų jis jau turėjo teisę atidaryti valiutinę sąskaitą, kuria iki šiol naudojasi.
Kaip Vaidotas sakė, tai buvo šeimyninei rangai skirta sąskaita.
Tuo pat metu Vilniuje savo veiklą pradėjo garsaus restorano "Stikliai" steigėjai, taip pat turėję tokią sąskaitą.
"Mūsų konkurenciją jautęs "Inturist" (sovietiniais laikais veikusi įtakinga organizacija, kontroliavusi Lietuvoje besilankančias užsienio turistų grupes – D.D.) mus skundė, kad imame grynaisiais pinigais iš vokiečių turistų, todėl, siekdami išvengti nereikalingo galvos skausmo, nutarėme atidaryti tą sąskaitą. Tuomečiai mokesčių prievaizdai mus akylai stebėjo dėl kiekvieno gaunamo Amerikos dolerio ar Vokietijos markės. Bet į viename Maskvos bankų esančią sąskaitą pinigėliai krinta iki šiol", – pasakojo V.Jankauskas.
Pradėjus verslą V.Jankauskui teko patirti ne vien džiugių akimirkų. Jis ne kartą akis į akį susidūrė su pamažu laisvėjančioje šalyje savo jėgą pradėjusiais rodyti nusikalstamo pasaulio veikėjais.
Anot Vaidoto, pirmieji Lietuvos banditai tais laikais manė, kad restoranų verslas, kuriame jis pradėjo savo, kaip verslininko, karjerą, krauna didelį pelną.
Tad jie susidomėjo V.Jankausko šeimos įsteigta pirmąja kavine su kiemeliu, kuri 1992 m. veiklą pradėjo Palangoje, S.Daukanto gatvėje.
"Prieš du dešimtmečius ten sprogdino, čia sprogdino ir toliau esantį viešbutį sprogdino. Iš pradžių tai buvo ne tik maisto, bet ir nedidelė drabužių parduotuvė, kavinė. Kartą nuo balto kioskelio kitoje gatvės pusėje ant kelio priklaupęs nusikaltėlis ketvirtą valandą ryto į mūsų pastatą paleido sprogmenį iš granatsvaidžio", – rodydamas į Palangoje greta esančius "Dviejų brolių" restoraną ir parduotuvę, patyrusius banditų išpuolį, pasakojo Vaidotas.
Įžūlūs to meto reketininkai nebijojo ateiti pas verslininką, ištisas valandas šnekėti ir visaip mėginti jį įkalbėti mokėti duoklę.
"Bet aš jiems sakydavau: "Mane galite fiziškai sudoroti, tačiau nepalenksite, nes aš negaliu eiti prieš save ir sutikti su jūsų taisyklėmis", – kalbėjo V.Jankauskas.
Praėjus kuriam laikui drąsus palangiškis sulaukė ne vieno nusikaltėlių grasinimo susidoroti su pačiu brangiausiu jo turtu – vaikais.
"Jie nusprendė kirsti per jautriausią vietą – vaikus, sakė, kad Baltijos jūra visus priima, kad bet kada gali dingti mano vaikai, – prisimindamas sudėtingą laikotarpį pasakojo V.Jankauskas. – Tai mane smarkiai sukrėtė. Nors nebuvau iš tų, kuris greitai pasiduoda, juk jaunystėje buvau neblogas boksininkas, kažkada kovojau net sovietinės Lietuvos sporto rinktinėje. Bet tąsyk užvaldė negeras jausmas. Po kurio laiko šie asmenys ėmėsi kitos taktikos. Bendraudamas su kriminalistais sužinojau, kad tie, kurie mokėjo duokles banditams, ėmė kalbėti: "Kodėl iš "Dviejų brolių" neimate?"
Vaidotas suprato, kad faktiškai visi aplinkiniai verslininkai mokėjo mėnesinius mokesčius banditams, o jis vienas iš nedaugelio Lietuvos pajūryje nenusileido, todėl ir buvo visais įmanomais būdais spaudžiamas ir atakuojamas.
Daktarų šėlionės Palangoje
Anuomet Palangoje tarp nevaržomai siautėjusių Kauno Daktarų gaujos veikėjų dar sovietmečiu V.Jankauskas buvo pelnęs tam tikrą pagarbą.
1983–1985 metais legendiniame to meto Palangos "Gabijos" restorane V.Jankauskas dirbo barmenu.
Stovėdamas prie baro jis ne vieną vakarą yra pastebėjęs, kaip į šeimininkų vaidmenį įsijautę neprognozuojamo būdo nusikaltėliai į restoraną slapčia atsineša savo degtinės ir ją iš pradžių iš po stalo, o paskui ir atvirai geria su savo draugėmis.
"Būdavo, kad juos perspėju, bet jie nereaguoja. Kartą per vakarą jie ištuštino du butelius, bet pastebėjęs trečią griebiau nuo stalo ir paleidau ant grindų, – įtemptą situaciją prisiminė V.Jankauskas. – Ir ramiai nuėjau. Tada vienas iš tų banditų priėjo prie baro, metė 25 rublius ir agresyviai reikalavo, kad jam parduočiau "Kosmoso" cigarečių. Jis šaukė: "Žąsine, duok cigarečių." Mečiau jam tuos pinigus atgal sakydamas: "Moliūge, išmok normaliai elgtis."
Tuomet Vaidotas nuėjo ieškoti restorano administratoriaus, kad šis kuo skubiau iškviestų Palangos milicininkus. Sugrįžęs į salę išvydo kovos poza stovinčius tris agresyviai nusiteikusius vyrus.
"Tas, kuris metė pinigus, bandė smogti, bet spėjau atšokti, – pasakojo verslininkas. – Tada jie mane apsupo ratu, bet pradėjome kovoti vienas prieš vieną. Vikriais judesiais sudaviau nokdauną, vienas tuojau pat parkrito. Tuo metu į salę įsiveržė Juozas Jucevičius (buvęs bokso čempionas). Jis šaukė: "Vyrai, ką jūs darote?"
Tą vakarą V.Jankauskas neturėjo nė menkiausio supratimo, kas buvo tie agresyviai nusiteikę restorano lankytojai.
Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo Išsižiojėlio pravarde pagarsėjęs Kauno Daktarų gaujos veikėjas Algutis Edvardas Tamulis.
Nusikaltėlių klestėjimo metais jis buvo savotiškas kauniečių banditų gaujos vietininkas Palangoje. Garsėjo pasakiškais turtais ir pažintimis su kaimyninių šalių gangsteriais.
Kalbėta, kad šis veikėjas turėjo nemažų užmojų Lietuvos pajūryje – ketino statyti lošimo namus, diskotekas, viešbučius su moderniomis poilsio zonomis.
Tačiau jis tapo pirmąja nepriklausomoje Lietuvoje banditų karo auka – 1991-ųjų rugsėjį A.E.Tamulis buvo subadytas ir paliktas mirti kaimyninės Latvijos pašonėje esančioje tarpukelėje. Jo mirties užsakovai nenustatyti iki šiol.
Manoma, jog su Išsižiojėliu galėjo susidoroti ir saugumo darbuotojai, mat būta kalbų, kad jis neva palaikęs ryšius su KGB.
16-osios divizijos peripetijos
Tais laikais V.Jankauskui teko lankytis ir legendinėje Klaipėdos naktinių linksmybių vietoje, susijusioje su vadinamąja 16-ąja divizija.
Vyresnės kartos uostamiesčio gyventojai ir dabar tikriausiai atsimena ir su šypsena kartais papasakoja apie uostamiestyje veikusią moterišką 16-ąją diviziją, kuri teikdavo intymias paslaugas užsienio jūreiviams ir kurią gana menkai drausmino to meto valdžios bei teisėsaugos institucijos.
"Toje vietoje rinkosi margaspalvė publika. Atvykdavo ir vokiečių jūreivių, – pasakojo V.Jankauskas. – Bet visada stengdavausi išlikti sąžiningas klientų atžvilgiu. Tiesa, neslėpsiu, pasitaikydavo barmenų, kurie šampaną dideliuose moliniuose ąsočiuose maišydavo su sausu vynu. Aš visada pildavau tik šampaną, nieko nemakaluodavau. Kaip vėliau paaiškėjo, ten lankėsi ir "naktinės plaštakės", kurios buvo įdarbintos saugumiečių."
Į Klaipėdą iš užsienio krovininiais laivais atplaukę jūrininkai iš V.Jankausko kartkartėmis įsigydavo ir užsienio valiutos.
10 tuomečių Vokietijos markių kainuodavo 15 rublių, atvykėliai dažniausiai pirkdavo 100 markių, kurias tuojau pat iškeisdavo į 150 rublių.
Tokius klientus iki Vaidoto dažniausiai atvesdavo su užsieniečiais nevaržomai linksmintis mėgusios merginos.
Jau tada tarp Klaipėdos banditų lyderio pozicijas išsikovojęs Sigitas Gaidjurgis turėjo pusbrolį, pravarde Gruzinas.
"Kartą S.Gaidjurgis susikivirčijo su mano pažįstamu boksininku. Aš neleidau jiems jo užsipulti, – nesutarimus su uostamiesčio kriminalinio pasaulio viršūnėlėmis prisiminė Vaidotas. – Išėję iš restorano nutarėme lauke išsiaiškinti santykius. Tas mano pažįstamas S.Gaidjurgio akivaizdoje sumušė Gruziną. Kovos metu šiaip taip sulaikiau kitus į šį konfliktą panorusius įsikišti nusikaltėlių draugus. Nors S.Gaidjurgis nelindo prie manęs, paskui į Palangą atsiuntė tokį Butkų. Pamenu jo labai skvarbias akis. Atėjęs jis tiesiai pareiškė: "Galėtum paremti vietos kultūrizmą." Tai išgirdęs jam atšoviau: "Yra sporto komitetai, tad dėl paramos kreipkis ten. O netrukus mūsų patalpose nugriaudėjo sprogimas."
Vaidotas teigė, kad visi į "Dviejų brolių" patalpas nukreipti reketininkų išpuoliai pamažu buvo atskleisti.
Už prieš dvidešimt metų Lietuvą sudrebinusį ir šalies gyventojus pašiurpinusį verslininkų pastato sprogdinimą banditai buvo nuteisti 6–7 metų laisvės atėmimu..
Atžalos tęsia verslą
Šiandien V.Jankauskas ir jo sūnūs garsėja kaip vieninteliai Lietuvos gyventojams pateikiantys išties prabangių drabužių kolekcijas.
Tokių parduotuvių vis dar nelabai išvysime ir Latvijos sostinėje Rygoje ar Estijoje, tad nestebina, kad parduotuvės "Du broliai" sulaukia nemažai pirkėjų ir iš kaimyninių šalių.
Garsiausiems pasaulyje mados namams Lietuvoje atstovaujantis verslininkas V.Jankauskas džiaugiasi, kad abu sūnūs pasuko jo pėdomis.
Vyras nuo pirmųjų dienų vylėsi, kad jo vaikams šis verslas bus įdomus, tačiau specialiai jų neskatino rinktis šio kelio.
"Aišku, vaikai augo ir savo akimis matė visą verslo pradžią, – kalbėjo Vaidotas. – Andrius, dar lankydamasis buvusioje Vakarų Vokietijoje, matė visas verslo užuomazgas. Juk dar sovietiniais laikais gaudavau šeimines vizas iš tuomečio Vokietijos ambasadoriaus. Jis atvažiavęs į Palangą apsigyvendavo mūsų viešbutyje. Būdavo ilgos eilės norinčiųjų gauti vizas, bet aš atkakliai siekiau savo tikslo ir gaudavau tai, ko man reikia. Taip ir prasidėjo šis verslas."
V.Jankauskas pasakojo, kad vyresnysis sūnus Andrius nuo mažumės augo ir brendo verslo aplinkoje. Dar Palangos kavinėje jis klientams ruošdavo kavą.
Kitas sūnus Tomas privalėdavo saugoti brangius indus kavinės kieme.
"Jis žiūrėdavo į dangų, lis ar ne. Jei lyja, tada nereikia saugoti. Jam tada buvo gal septyneri, – šypsodamasis prisiminė Vaidotas. – Paskui įlipdavo į medį ir žiūrėdavo, kas iš klientų išsineša indus. Juk tada buvo visuotinio deficito, brangesnių daiktų trūkumo laikai, visiems visko stigo."
Kovos su konkurentais
Sėkmingai gyvuojančią mados parduotuvių imperiją sukūręs V.Jankauskas sakė, kad, nors banditų laikai ir praėjo, tuomečio laukinio kapitalizmo laikotarpiu naudotus nešvarius veiklos metodus net ir šiais laikais sėkmingai taiko kai kurie iš jo konkurentų.
"Matote, kai kurie didelius verslus darantys žmonės mano, kad labai lengva paimti iš kito. Tiesiog, kaip senais laikais, – prasitarė Vaidotas. – Prieš keletą metų tokie asmenys mus buvo įskundę ir Mokesčių inspekcijos darbuotojams. Jie tikrino, analizavo mūsų perkamų prekių kiekius. Pasitaikė atvejų, kai konkurentų žmonės kreipdavosi į partnerių, sakykime, "Dolce & Gabanna", atstovus ir sakydavo: "Du broliai" perka už tiek. Arba eidami pas "Gucci", "Prada" atstovus aiškindavo: "Jie iš jūsų perka už šimtą tūkstančių, o mes visko galime nupirkti ir už milijoną." Mes džiaugiamės, kad jie tai sau gali leisti. Bet iš karto jie mums to nepasakė, tai paaiškėjo gal po dvejų ar trejų metų. Visada visiems teigdavau, kad Lietuvoje "Aprangos" grupė – pigesnių drabužių segmento lyderė. Tai išgirdę užsienio partneriai sakydavo: "Mes žinome, nes jie čia buvo atvažiavę."
Dažnai bendraudamas su pasaulyje pripažintų mados namų atstovais, kartu su ryškiausiomis žvaigždėmis viešėdamas tarptautiniuose drabužių kolekcijų pristatymuose V.Jankauskas su aplinkiniais elgiasi santūriai ir kukliai.
Jis tik nusišypsojo išgirdęs mano pamąstymus apie dažnai susireikšminti linkusius, tačiau nieko išskirtinio pasauliui nesugebančius duoti lietuvius.
"Mums irgi kai kada juoką sukelia, kai žmonės sako, kad negali skraidyti žemesnės klasės lėktuvais. Mes patys jais skraidome taupydami laiką. Nuolat naudojamės tiesioginiais reisais į Milaną ar Paryžių skrisdami pigesnių kompanijų lėktuvais, – kalbėjo Vaidotas. – Kai to nebuvo, dažnai į Rygą skrisdavome arba važiuodame automobiliu, o iš ten – dar toliau. Bet visada norėjau, kad kuo greičiau atsirastų tiesioginių skrydžių. Todėl nelabai suprantu tuo besiskundžiančius žmones. Palaukite, juk praėjo tie laikai, kai buvo ypač svarbu įsigyti tam tikrą daiktą. Vieša paslaptis, kad tarp lietuvių tai buvo išties paplitę. Bet tai buvo 1998-ieji ar 2000 metai. To reikėjo siekiant, kad tave pripažintų aplinkiniai. Ir tai buvo labai svarbu kai kuriems asmenims. Bet mano žodžiuose, kad per didelė prabanga atrodyti blogai, yra dalis tiesos. Ką tai sakydamas turiu omenyje? Kai esi žinomas ir gerbiamas žmogus, gali ateiti basas, nuplyšęs, bet viskas su tavimi bus gerai. Tačiau kai tavęs dar niekas nežino ar žino tik šiek tiek ir tai tik Lietuvos masteliu, tokiu atveju stengiesi atrodyti labai labai, nors išties tau šiaip sau sekasi. Tada man tokių žmonių norisi paklausti: "Tai kurgi mes nuėjome?"
Knygoje – garsiausi šalies turtuoliai
Daugiau nei 500 puslapių užimančios juodosios lietuviško verslo paslaptys į rašytojo Dailiaus Dargio naujais faktais papildytą knygą "13 tamsaus lietuviško verslo paslapčių" sugulė prakalbinus daugelį garsių Lietuvos verslo ir politikos pasaulio žmonių.
Naujoje knygoje narpliojamas šalies turtingiausiųjų gyvenimas, slepiantis milijoninius sandorius, konkurencinės kovos, pasitelkus valstybės institucijas, ar verslo užgrobimai.
Septynių bestselerių autoriaus D.Dargio teigimu, ši knyga šokiruos visus, tikinčius, kad didieji verslo banginiai yra tikrasis šalies elitas, besipuikuojantis gyvenimo būdo žurnaluose ar jaunuosius verslininkus skatinančiuose seminaruose.
"Tai, ką surinkau, ir perteikiu savo skaitytojams, – tikrasis jų veidas. Galiu sakyti, kad apnuoginu tai, ką jie slepia ir ko labiausiai bijo, pradedant advokatų kontoromis, mintančiomis milijoninėmis sumomis už konfliktų reguliavimą, baigiant keistais sutapimais teismų, nagrinėjančių kovojančių verslininkų bylas, sprendimuose. Ir esu tikras, kad tikrai ne politikai valdė mūsų valstybę, bet valdė juos pačius", – sakė rašytojas.
Naujais šokiruojančiais faktais papildytą knygą "13 tamsaus lietuviško verslo paslapčių" jau galima rasti pagrindiniuose Klaipėdos knygynuose.
"Vos atidavęs knygą spaudai, sulaukiau ne vieno įdomaus skambučio. Akivaizdu, kad tam tikros grupės tikrai nenori, kad ji pasiektų skaitytojus", – sakė D.Dargis.
