„Nuolat graužia gerklę ir šis nemalonus kvapas tikrai erzina. Anksčiau taip nebūdavo. Tų dūmų tiesiog jau per daug“, – kalbėjo Kiolno gyventoja Melanie Berlinger.

Vaidengese yra Kiolno kebabų centras. Be abejo, tikros kebabų kepsninės, kuriose naudojamos medžio anglys, skleidžia daug dūmų. Vietos gyventojai nuolat filmuoja, kaip iš kaminų virsta dūmų kamuoliai, o tai reiškia, kad jų kvartale dūmų smarvė tvyro kiaurus metus. Be to, tokiuose dūmuose yra ir vėžį keliančių medžiagų. Dėl to maždaug prieš metus kaminuose buvo liepta įrengti filtrus. Deja, padėtis nepagerėjo, todėl Kiolno gyventojai privertė savivaldybę pabandyti teisiniu būdu uždrausti kebabų kepsnines. Kepėjai, o tai daugiausiai išeiviai iš Turkijos, sako, kad tradicinis kebabas yra jų kultūrinio paveldo dalis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Aigelštaino piliečių asociacija jau septynerius metus bando tarpininkauti tarp gyventojų ir restoranų. Deja, visiškai nesėkmingai“, – sakė Aigelštaino piliečių asociacijos atstovas Atakanas Taneris.

Nuolat graužia gerklę ir šis nemalonus kvapas tikrai erzina. Anksčiau taip nebūdavo. Tų dūmų tiesiog jau per daug.

Kebabų restoranų savininkai nepanoro kalbėtis su vokiečių reporteriais, jie nesupranta, kaip miesto valdžia galėtų priimti tokį drakonišką sprendimą. Bet kebabų kepėjų padėtis akivaizdžiai prastėja. Dauguma Kiolno gyventojų nori švaraus oro ir greičiausiai sugebės padaryti taip, kad jis nebus teršiamas tiesiai jiems panosėje.

„Juk turi būti įmanoma kažkaip uždrausti šiems kaminams taip smarkiai rūkti“, – teigė M. Berlinger.

Kol tai neįvyko, Kiolno kebabų restoranai toliau kepa ir maitina savo lankytojus, o į dangų kylančius dūmus laisvai plaiksto vėjas.

Kaip pranešė Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, ketvirtadienio rytą, 6.56 val., buvo gautas pranešimas, kad Rasytės gatvėje esančio daugiabučio namo laiptinėje jaučiamas dūmų kvapas.

Atvykus ugniagesiams, laiptinėje buvo juntamas prisvilusio maisto kvapas, bet buto durų niekas neatidarė.

Keltuvu pasikėlus per balkoną 4 aukšte patekta į buto vidų, atidarytos durys, įleisti medikai bei policijos pareigūnai.

Paaiškėjo, kad virtuvėje ant viryklės buvęs prisvilęs puodas su maisto produktais nukeltas iki ugniagesių atvykimo.

Buto viduje rasta sąmoninga senolė.

Išvėdintos buto patalpos. Dūmų detektoriaus bute nebuvo.

Dar vienas panašus įvykis tą pačią dieną registruotas Jurbarke, Gedimino gatvėje. 11.28 val. ugniagesiai gavo pranešimą, kad senyvo amžiaus kaimynas buvo prisvilinęs puodą.

Atsitiktinai atėjęs meistras puodą nukėlė, degimo nebuvo.

Bute dūmų detektoriaus nėra įrengtas.

Klaipėdos savivaldybės interneto puslapyje gyventojas pranešė apie Mainų gatvėje sklindantį tvaiką.

Manyta, kad dūmai galėjo sklisti iš vienos įmonės pastato, kuriame remontuojami automobiliai.

„Įmonė, esanti šiuo adresu, bent kartą per savaitę kažką degina, kas stipriai dūmija, po to jaučiama stipri smarvė, neįmanoma atsidaryti langų, o pabuvus lauke bent minutę, griaužia akis ir gerklę“, – viešai parašė klaipėdietis.

Mainų gatvė yra pramoniniame rajone, bet gyventojai tokio kvapo ankščiau neužuosdavo. Šį kartą įtarta, kad deginami automobilių tepalai arba kokios nors kitos medžiagos.

Mainų gatvė yra pramoniniame rajone, bet gyventojai tokio kvapo ankščiau neužuosdavo.

Pasak Komunikacijos ir aplinkai saugaus elgesio skatinimo departamento Komunikacijos skyriaus atstovo, aplinkosaugininkai atliko apžiūrą Mainų gatvėje ir priėmė sprendimą pradėti neplaninį autoserviso įmonės patikrinimą.

Pareigūnai nustatė, kad kuro katile buvo deginami mediniai padėklai.

„Įmonės direktorius buvo informuotas, kad mediniai padėklai yra medinės pakuotės atliekos ir turi būti tvarkomos, vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklėmis, ir priduotos atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tokias atliekas tvarkyti“, – teigė departamento atstovas.

Teigiama, kad už nustatytą pažeidimą įmonės atsakingam asmeniui bus taikoma administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodeksą ir reikės atlyginti aplinkai padarytą žalą.

Teršalų išmetimas į orą, viršijant leidime nustatytus į atmosferą išmetamo teršalų kiekio normatyvus, užtraukia baudą nuo 60 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1 170 eurų.

Informacija išplito telegramo kanale „Crimean Wind Telegram“. Teigiama, kad eismas Krymo tiltu laikinai blokuojamas, nes tiltas – rimtai apgadintas. Tačiau Rusija tai neigia.

Telegrame nuolat talpinamos nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kad aplink tiltą kyla tiršti dūmai. Okupacinė Rusijos valdžia skelbia apie numuštas dvi ukrainiečių raketas.

„Kerčės sąsiaurio teritorijoje oro gynybos pajėgos numušė dvi priešo raketas. Krymo tiltas nebuvo apgadintas. Prašau išlikti ramiems ir pasitikėti tik oficialiais informacijos šaltiniais“, – tikino Krymo vadovas Sergejus Aksionovas.

S. Aksionovo patarėjas Olegas Kriučkovas tvirtina, kad dūmai aplink tiltą yra tik „specialiųjų tarnybų surengta dūmų uždanga“, o ne pasekmės. Tuo tarpu vietiniai gyventojai pranešė, kad prie Krymo tilto atskubėjo pakrančių apsaugos valtys, buvo išsiųsti sraigtasparniai.

Išpuoliai prie Krymo tilto. Ką reikia žinoti?

Išpuoliai ant Krymo tilto, jungiančio pusiasalį su Rusijos Federacijos teritorija, vyko jau du kartus. Pirmasis iš jų – 2022 metų spalio 8 dieną. O liepos 17 d. buvo sunaikinta šio tilto, kuria juda motorinės transporto priemonės, dalis.  Tada Krymo totorių bendruomenės pirmininkas Refatas Chubarovas prognozavo, jog pastato laukia trečias smūgis ir jis jo neatlaikys.

Po antrojo incidento okupantai tiltą papildomai aptvėrė specialiomis apsaugos priemonėmis, kurių veiksmingumu suabejojo ​​karo ekspertai.

Apie 15.17 val. Bendrajame pagalbos centre skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Lakūnų gatvėje 47A, dega garažų kompleksas.

Anot PAGD atstovės Editos Zdanevičienės, atvira liepsna degė lengvasis automobilis.

„Ugniagesiai iš patalpų išvedė tris žmones dėl galimai apsinuodijimo dūmais, perdavė medikams“, – BNS sakė atstovė.

Pasak jos, apie 15.43 val. buvo paskelbta apie gaisro lokalizavimą.

E. Zdanevičienės teigimu, pirminiais duomenimis, gaisras kilo daugiaaukščiame garaže, kuriame yra ir uždarų patalpų.

Kaip pranešė policija, mobilus namelis sudegė Sasnavos seniūnijoje, Puskelnių kaime, Volungės gatvėje.

20.34 val. buvo gautas pranešimas, kad dega namas. Atvykus ugniagesiams, mobilus namelis degė atvira liepsna.

Sudegė stogas, vidaus pertvaros sienos, viduje buvę namų apyvokos daiktai. Išneštas dujų balionas.

20.56 val. po nuolaužomis rastas galimai 57 metų vyro kūnas.

Gaisro priežastis tiriama, pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Pirminiais duomenimis, šiemet per gaisrus Lietuvoje žuvo 45 žmonės – maždaug dešimčia daugiau nei pernai tuo pat metu.

Sausį–gegužę apdegė ir dūmais apsinuodijo apie 70 žmonių – 15 daugiau nei pernai.

„Kaimynė pradėjo belsti į langą, priėjau prie lango, o ji ėmė šaukti, kad – gaisras. Mes greitai apsirengėme ir išbėgome į kiemą“, – sakė moteris.

Tik išėjusi pro duris šio daugiabučio gyventoja išvydo liepsnas. Pro langą ir laiptinę ugnis jau veržėsi ir į palėpę, nors gaisras kilo pirmame aukšte.

„Ugniagesiai atvažiavo, greitoji pagalba atlėkė. Mums visiems liepė atlaisvinti kiemą ir eiti toliau į tilto pusę“, – pasakojo gaisro liudininkė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Bute buvo daug degių medžiagų, tad liepsna išplito staiga. Išdegė sienos, lubos ir visi viduje esantys  daiktai. Ugnis apgadino ir bendro naudojimo patalpas.

„Nukentėjo ir laiptinė, arba dar vadinamas koridorius, kuriame yra keturi butai. Daugiausiai – koridoriaus lubos, kitų namo gyventojų butų durys“, – komentavo Šiaulių ugniagesių atstovas Gintaras Zonis.

Ugniagesiai iš buto išnešė tris žmonių kūnus: negyvą vyrą, jo sugyventinę bei be sąmonės, sunkiai sužalotą laikinai tame pačiame bute gyvenantį vyrą.

„Jis yra apsinuodijęs smalkėmis. Buvo nelabai sąmoningas, tad sulaukus greitosios pagalbos ekipažo, skubiai išvežtas į ligoninę“, – konstatavo G. Zonis.

Medikų pagalbos prireikė ir vienam ugniagesiui.

Ugniagesys vieną kūną ištempė, paskui antrą, o paskui betempiant nukrito kaukė ir pats apsinuodijo. Žiūriu, pats gelbėtojas jau arti mirties.

 

„Ugniagesys vieną kūną ištempė, paskui antrą, o paskui betempiant nukrito kaukė ir pats apsinuodijo. Žiūriu, pats gelbėtojas jau arti mirties“, – sakė degusio namo gyventoja.

Kodėl ugniagesys susižalojo ir kaip nukrito apsauginė kaukė, paaiškės po tyrimo. Jo būklė sunki, bet stabili.

„Pirminiais duomenimis, jis apsinuodijo dūmais. Išvežtas į Šiaulių ligoninę. Vakar su juo buvo susisiekta – jis juda, vaikšto, tačiau papildomai atliekami dar kiti tyrimai“, – teigė Šiaulių ugniagesių atstovas.

Tiriamos dvi gaisro kilimo priežastys.

„Galimai viena iš gaisro priežasčių – elektrinis šildymo įrenginys, nes šis butas, kuriame gyveno žuvusieji, neturėjo kieto kuro krosnies. Na, o viena iš pagrindinių, tai – neatsargus rūkymas“, – sakė G. Zonis. 

Anot  šio namo gyventojų, bute gyvenę asmenys nebuvo pavyzdingi. Rūkalai ir alkoholis čia liejosi laisvai.

„Jie kiekvieną dienelę pabaliavodavo“, – porino kaimynė. 

Šiame daugiabutyje tai – jau antras gaisras. Kiek anksčiau nuo kamino buvo įsiliepsnojęs kitas butas pirmame aukšte.

Pensininkų pora rodo po gaisro aprūkusią daugiabučio laiptinę. Kad dega kaimyno butas, sako, supratę tik išgirdus vaikų klyksmus.

„Išgirdusi riksmus, nubėgau pažiūrėti pro langą. Pamačiau gaisrą, supratau, kad kažkas atsitiko negero, kad dega“, – pasakojo senolė.

Tik tada sutuoktiniai suprato, kad jų buto durys įkaitusios. Netrukus pro jas senjorus į lauką išvedė ugniagesiai gelbėtojai.

„Mus išvedė. Jau dūmų buvo ir čia“, – sakė moteris.

Kiek anksčiau, kad daugiabutyje kažkas dega, suvokė antrame aukšte gyvenantys kaimynai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Miegamajame pajutome karštą tvaiką, bet aš vėl atsiguliau, nes dūmų dar nebuvo“, – sakė kita daugiabučio gyventoja.

„Pirmieji užuodė dūmus mano vaikai, kurie kaip tik buvo atvažiavę iš Kauno. Visi buvome truputėlį prislopę“, – porino kaimynas iš antro aukšto.

Iš savo buto jie bandė gelbėtis per laiptinę, tačiau dūmų joje buvo per daug.

„Paskubomis kas kokius daiktus pristvėrėme ir visi puolėme bėgti į lauką, tačiau vos pradarius duris tvokstelėjo karšti dūmai. Tuomet visi nuskubėjome atgal į butą prie lango“, – kalbėjo dar viena įvykio liudininkė.

Visus kaimynus iš antro aukšto pro langą kopėčiomis iškėlė ugniagesiai. Liepsnojančiame bute jie rado apdegusį buto savininko kūną. Pas 51-erių vyrą kaip tik svečiavosi dukra su vyru ir dviem savo dukterimis. Visi jie išsigelbėjo. Drąsos netrūko ir aštuonerių mergaitei.

„Viena mergytė iššoko pro langą, o kitą dukrą moteris išsinešė su savimi.

Mergaitė sunkių sužalojimų nepatyrė, tačiau medikai jos būklę vis dar stebi ligoninėje. Anot ugniagesių, greičiausiai gaisrą sukėlė pats buto šeimininkas.

„Tiriamos kelios versijos. Viena iš pagrindinių, kuri, greičiausiai, ir pasitvirtins, – neatsargus rūkymas. Dūmų detektoriaus bute nebuvo“, – įvykio priežastis komentavo Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) atstovas Gintaras Zonis. 

Anot kaimynų, išdegusiame kambaryje buvo krosnis. Galbūt nelabai tvarkinga, nes kartais dūmai iš jos pasklisdavo ir į kitus butus. Vietiniai pasakojo, kad buto šeimininkas buvo ramus, tačiau išgerti mėgdavo. Ugniagesius iškvietusi kaimynė, negaili gerų žodžių gelbėtojams.

„Labai esame dėkingi gaisrininkams už operatyvumą. Jie čia sulėkė per septynias minutes. Reikėtų jiems išreikšti didžiausią padėką“, – dėkojo ugniagesiams per gaisrą apdegusio daugiabučio gyventoja.

Pavyzdžiui, 2003-aisiais per gaisrus Lietuvoje žuvo 255 žmonės, po dešimtmečio 2013-siais – 150 žmonių.

70 žmonių žūčių buvo užregistruota 2019 metais, tačiau kitais metais šis skaičius išaugo iki 95 žmonių.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininko Aurimo Gudžiausko, tai galėjo lemti tai, jog dėl COVID-19 pandemijos žmonės daugiau buvo namuose.

94 žmonės žuvo 2021 metais.

„Sumažėjimas tikrai yra didelis žuvusiųjų per gaisrus – beveik 30 proc. sumažėjo. Bendras gaisrų skaičius panašus išliko, šiek tiek sumažėjo gaisrų gyvenamosiose patalpose – 10 proc.“, – BNS sakė A. Gudžiauskas.

Žmonės dar pripratę rūkyti savo lovose, todėl jie renkasi propaguoti žalingą įprotį, negu pasirūpinti savo saugumu.

Kaip ir anksčiau, didžioji dauguma žuvusiųjų ugnyje savo namuose nebuvo įsirengę autonominių dūmų detektorių, trečdalio žuvusiųjų žūties gaisre priežastis  – neatsargus rūkymas. Dėl pastarosios priežasties pernai žuvo 26 žmonės.

Lietuvoje gyvenamuosiuose būstuose dūmų detektorius yra įsirengę apie 60 proc. gyventojų. Pasak A. Gudžiausko, apklausos parodė, kad du trečdaliai apklaustųjų pateisino šį reikalavimą, jis taip pat privalomas Vakarų gyventojų namuose. Tuo metu trečdalis manė, kad dūmų detektoriai nereikalingi.

„Tai, matyt, ta nuomonė nelabai ir pasikeitė – du trečdaliai, kurie palaikė reikalavimą, juos įsirengė, trečdalis taip ir nepakeitė savo nuomonės. Žmonės dar pripratę rūkyti savo lovose, todėl jie renkasi propaguoti žalingą įprotį, negu pasirūpinti savo saugumu“, – BNS sakė A. Gudžiauskas.

Pasak jo, jau yra nubaustų asmenų už tai, kad jie nėra įsirengę dūmų detektorių. Dažniausiai tokie pažeidimai nustatomi tiriant kaimynų skundus dėl neatsargaus elgesio: pavyzdžiui, name gyvena kelios šeimos, kaminas yra bendras, viena šeima atsisako juo rūpintis, nevalo suodžių, neremontuoja ir t.t.

Pastebima, kad daugiausia tragiškų gaisrų, pasibaigusių žmonių žūtimis, kyla rytų ir pietryčių Lietuvoje – aplink Vilniaus regioną ir Dzūkiją, vakarų Lietuvoje žūčių ugnyje pasitaiko mažiau.

Pasak A. Gudžiausko, dėl gaisrų prevencijos pastaruoju metu gana aktyviai bendradarbiaujama su vietos savivalda, Vidaus reikalų ministerija yra patvirtinusi gaisrų prevencijos planą.

„Mūsų pareigūnai su savivalda rengia bendras prevencijos akcijas, sudarinėjam sąrašus asmenų, pas kuriuos yra didelė rizika gaisrų kilimui, saugos įgūdžių stoka, tuos žmones stengiamės aplankyti, pasižiūrėti, ar nėra rimtų pavojų – ar suremontuota krosnis. Kur reikia remonto, mūsų pareigūnai su savivalda ieško galimybių, kaip su savivalda praktiškai pagerinti gaisrinę saugą“, – teigė jis.

Pasak A. Gudžiausko, kai kurios savivaldybės nemažai prisideda prie gaisrų prevencijos: remontuoja krosnis, sutvarko elektros instaliaciją, įrengia dūmų detektorius. Kaip pavyzdį A. Gudžiauskas nurodo Šiaulių miesto savivaldybę, ji gana aktyviai bendradarbiauja su ugniagesiais. 

Už tokias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas per pateikimo procedūrą balsavo 58 Seimo nariai, 29 buvo prieš, 32 susilaikė.

S. Gentvilas siūlė, kad lengvieji automobiliai būtų tikrinami ne tik techninės apžiūros metu, bet ir esant reikalui kelyje. Tokią teisę turėtų policija ir Transporto saugos administracija, pastaroji dabar kelyje gali tikrinti sunkiasvorius automobilius, autobusus.

Ministro teigimu, patikrų rezultatai parodė, kad vien sostinėje kas 40-as ar 50-as automobilis yra prastos techninės būklės.

Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis teigė, kad toks siūlymas verstų pasišaipyti iš Seimo narių, nes praėjusią savaitę Vilniui leista šildymui naudoti mazutą.

„Suprantu, komitetas dėl ko nepritarė, nes priešingu atveju, jei būtų pritarta šiam pasiūlymui, už mėnesio, kai šildymo tinklai pradės šildymo sezoną, pradės veržtis mazuto dūmai, reikės stabdyti šildymo sezoną. (...) Aš noriu, kad už praeitų įstatymo projektas, kad dar kartą iš mūsų Seimo narių pasišaipytų. Negi nesuprantame, kad yra techninės apžiūros, kurios tikrina ir įvertina patį automobilį? Nemanau, kad esamoj situacijoj yra esminis projektas“, – teigė R. Žemaitaitis.

Siūlymui pirmadienį taip pat nepritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys, buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė, jog derėtų ieškoti inovatyvesnių sprendimų.

„Negrįžkime į tuos laikus, kai sprendimus priiminėjo žmogus, buvo suvedinėjamos sąskaitos, kaimynas skundė kaimyną, policininkas nemylėdamas politiko vizualiai spręs, ar siųs į technines apžiūras. Nesinorėtų to. Ministrui siūlyčiau pasižiūrėti inovatyviai“, – sakė K. Mažeika.

Konservatorius Audrius Petrošius teigė, kad ministro siūlymas yra geras ir padėtų išspręsti esamą spragą.

„Pasiūlymas yra geras ir teisingas pirmiausia todėl, kad techninės apžiūros yra atliekamos kas dvejus metus. Šiandien turime reglamentavimą, kuris galiojantis, nėra subjektų, kurie perpatikrintų priemones, jei tame ilgame tarpe įvyktų kas nors ne taip. O įvyksta kažkas ne taip, tikrai ne vienas esame matę uždūminančius automobilius gatvėse, įgalintume institucijas imtis veiksmų“, – teigė A. Petrošius.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė, jog komitetas pasiūlymą atmetė, nes klausimas nebuvo išdiskutuotas numatant papildomas funkcijas policijai ir Lietuvos transporto saugos administracijai.