„Nereikėtų suprasti neteisingai – gatvės remontuojamos ne tik šiltuoju sezonu, bet visus metus: būtų neprotinga laukti vasaros, kad galėtume užlopyti žiemą viduryje judrios gatvės atsivėrusią duobę. Mūsų darbuotojai avarines duobes tvarkė ir sausį, nes mūsų pareiga yra užtikrinti saugias eismo sąlygas vilniečiams. Žiemą tiesiog darbai organizuojami kitaip, nes nedirba pramoninės asfalto gamyklos: duobes remontuojame naudodami specialiai tam paruoštą mažais kiekiais pasigamintą asfaltą“, – sako bendrovės „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis.

Žiemą į pagalbą pasitelkiamas mobilusis asfalto gamybos įrenginys – recikleris. Jame paruošta asfalto masė pakaitinama iki 175 laipsnių temperatūros ir specialiu termosu, kuris darbinę asfalto  temperatūrą gali išlaikyti net tris paras, transportuojama į darbo vietą. Iš duobės išvalomas sniegas ir purvo sąnašos, o tada užpilama asfalto masė, kuri vėliau yra sutankinama vibracine plokšte. Dėl to, kad avarinės duobės būna „išsimėčiusios“ dideliame gatvių plote, dangos sutankinimui žiemą neefektyvu naudoti vasarą įprastus volus.

Įmonės specialistai paaiškina, kad mūsų klimato juostoje, kur dažnai kartojasi užšalimo ir atšilimo ciklai, peržiem „suplėšyta“ gatvių danga yra įprastas žiemos „palikimas“. Per atlydį į asfalto plyšelius įsiskverbęs vanduo šaldamas plečiasi ir taip trupina asfalto dangą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad gatvių ruožuose, kuriuose vyksta intensyvus transporto eismas, duobės susiformuoja dvigubai greičiau. Specialistai tam ruošiasi iš anksto: aktyviai tikrina miesto gatves, buria papildomas brigadas duobėms užtaisyti, užsako reikalingų medžiagų.

„Daugiausia duobių atsiranda ten, kur asfalto danga paklota prieš kelis dešimtmečius. Vis dėlto peržiemojus kaskart senoms gatvėms padaroma vis daugiau žalos. O senų gatvių dangų atkarpų yra visame mieste. Jau vasarį dirbome kone kasdien, tai kovą dirbsime dar ir kasnakt“, – sako Gatvių remonto skyriaus specialistas Audrius Kazlauskas.

Pagal Gatvių priežiūros standartą, avarinė duobė (nuo 5 cm gylio) turi būti sutvarkoma per tris dienas, tačiau, kaip ir visur, būtina remtis racionalumo kriterijumi. Taigi intensyvaus eismo gatvė, siekiant išvengti nelaimės, sutvarkoma ne per tris dienas, o per tris–keturias valandas.

Pastebėjus avarines, gilias duobes, prašoma nedelsiant pranešti visą parą dirbančiam „Grindos“ Informacijos valdymo centrui trumpuoju telefono numeriu 1355 arba duobes pažymėti programėlėje „Waze“. Taip pat apie problemą operatyviai galima pranešti mobiliąja programėle „Tvarkau Vilnių“.

Ilgai nesutvarko

Kauniečiai nuolat dalijasi informacija apie miesto gatvėje atsiveriančias įgriuvas. Akivaizdu, kad šiemet įgriuvų mieste – kaip niekad daug ir greičiausiai artimiausiu metu jų atsiras dar daugiau. "Įvairiose, net naujai sutvarkytose gatvėse – prie šulinių apstu įvairiausių įdubimų. Tik laiko klausimas, kada atsivers naujos įgriuvos", – piktinosi vairuotojas Saulius.

Miestiečius piktina ir įgriuvų tvarkymo terminai. Kai kuriose vietose jos netvarkomos ne vieną savaitę.

"Kauno diena" skelbė, kad įgriuvos atsiveria net ir naujai išasfaltuotose gatvėse. Štai po praūžusios audros didelė įgriuva atsivėrė Zanavykų ir Kapsų gatvių sankryžoje. Maždaug pusantro metro duobė žiojosi kelias dienas, ją iš visų pusių apdėliojo ženklais. Tiesa, gana greitai sutvarkė.

Tačiau kitose Kauno gatvėse atsivėrusios įgriuvos dar net nesulaukė savo eilės, kada bus užlopytos. Kauniečiai pastebi, kad Aušros gatvėje jau kelias savaites niekas nevyksta, todėl vairuotojams tenka laviruoti tarp duobių, vidury gatvės pastatytų kelio ženklų ir kitų eisme dalyvaujančių automobilių. Šioje gatvėje duobės tiesiog užpiltos skalda.

Ir taip mieste gatvės uždarytos, todėl kitur yra intensyvesnis eismas, bet ir mažesnėse gatvėse negali normaliai važiuoti, nes vairuotojai priversti laviruoti.

V.Putvinskio, Dzūkų, Maironio gatvėse įgriuvos prie šulinių – menkesnės, tačiau tokių darinių anksčiau pasitaikydavo itin retai, o pastaruoju metu jų kaip reikiant užderėjo. A.Mickevičiaus gatvėje kauniečiai taip pat laukia, kada ties šuliniais atsivers kelio dangos plyšiai.

"Duobių mieste pilna, bet tvarkyti nėra kam. Ir taip mieste gatvės uždarytos, todėl kitur yra intensyvesnis eismas, bet ir mažesnėse gatvėse negali normaliai važiuoti, nes vairuotojai priversti laviruoti. Dzūkų gatvėje iš viso yra vietų, kur važiuoti tuoj taps neįmanoma, nes vienoje juostoje stovi sustatyti automobiliai, kitoje – duobė, kuri nuolat plečiasi", – piktinosi į redakciją parašęs kaunietis.

Tiesa, praėjusios savaitės pabaigoje įgriuva Dzūkų gatvėje pagaliau bent buvo užpilta skalda.

Kas kaltas?

Kauniečiai spėlioja, dėl ko atsiranda įgriuvos. Vieni kaltina gatves tvarkiusius darbininkus, kurie galbūt pagailėjo kokybiškų medžiagų. Kiti baksnoja į "Kauno vandenis", nes pastaraisiais metais užkliuvo ne vienas atvejis, kai tik naujai sutvarkytą gatvę vėl teko iškasti, nes "Kauno vandenys" pradėjo keisti vamzdynus.

Netyla kalbos, kad įgriuvos atsiranda ne tik dėl to, jog "Kauno vandenys" naujai iškasa gatves, bet ir dėl to, kad naudoja tokią techniką, kuri aukštu slėgiu valo vamzdynų sistemą. Kai kurie tvirtina, kad būtent per didelis slėgis tarsi butelio kamštis iššauna į viršų ir pramuša skyles.

Pačių savivaldybės valdininkų pozicija keičiasi. Iš pradžių jie kaltę vertė orams. Miesto atstovai svarstė, kad įgriuvos atsirado dėl ypač karštų orų, alinusių Kauną kelias savaites bei vėliau prapliupusio gausaus lietaus. Vėliau sutikta, kad įgriuvos galėjo atsirasti dėl "Kauno vandenų" vykdytų darbų.

Įgriuvos pirmiausia yra tvarkomos pagrindinėse miesto gatvėse, kuriomis važiuoja viešasis transportas, vyksta intensyvus eismas.

"Prieš keletą metų pradėjus intensyviai tvarkyti apleistas miesto gatves, požeminių komunikacijų savininkai vykdė profilaktines apžiūras, tvarkė blogiausias vietas. Tačiau po smarkesnių liūčių nuotekų tinkluose padidėja vandens kiekiai, slėgiai, kurie ir esant nedideliam defektui per ilgesnį ar trumpesnį laiką padaro žalos, tuomet išplaunamas gruntas ir asfaltas įsmenga. Tokiais atvejais iš bendrovės "Kauno vandenys" reikalaujame operatyvaus reagavimo: pašalinti defektus, imtis prevencinių veiksmų. Pvz., užsandarinti šulinių liukus, prie kurių neretai ir atsiveria įgriuvos", – dabar aiškino Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

"Bendrovės "Kauno vandenys" turimi automobiliai su hidrodinaminėmis sistemomis naudojami ilgą laiką. Jais atliekant praplovimo darbus yra labai maža tikimybė, kad dėl aukšto slėgio gatvių dangose atsiveria duobės. Duobių atsiradimą gali lemti skirtingos priežastys: oro temperatūra, asfalto dangos ir po juo esančio grunto kokybė, vandentiekio, nuotekų tinklų, šiluminių trasų avarijos", – kalbas, kad įgriuvas sukelia sistemos valymo darbai, paneigti bandė "Kauno vandenų" technikos direktorius Dainius Gudavičius.

Sako, kad nedaugėja

Pasak miesto savivaldybės atstovų, įgriuvų Kauno gatvėse atsiveria panašiai kaip ir ankstesniais metais. Miestas prašo gyventojų kantrybės, nes pirmiausia tvakomos įgriuvos tose vietose, kur važiuoja viešasis transportas, o vėliau – ir mažesnėse gatvėse.

"Iš tiesų atsivėrusių įgriuvų skaičius nėra didesnis nei ankstesniais metais, tai nėra išskirtinis atvejis. Tiesiog mieste daug daugiau sutvarkytų gatvių, tad atsivėrusi įgriuva naujoje gatvėje sukelia didesnę visuomenės reakciją", – sakė A.Pakalniškis.

"Įgriuvos pirmiausia yra tvarkomos pagrindinėse miesto gatvėse, kuriomis važiuoja viešasis transportas, vyksta intensyvus eismas. Vėliau įgriuvos tvarkomos ir mažesnėse gatvelėse. Dar kartą paraginsime bendrovę "Kauno vandenys" kuo greičiau sutvarkyti problemines vietas", – Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas pažadėjo, kad pasistengs paspartinti įgriuvų taisymo terminus.

Skelbti negalima

„Vilniaus dienoje“ dar gruodžio pradžioje paskelbta informacija, jog gatvių remonto darbai sostinėje atliekami nekokybiškai ir gana greitai pasimato brokas, papiktino R.Šimašiaus patarėją Aleksandrą Zubriakovą. Paskambinęs straipsnį rengusiai žurnalistei valdininkas koneveikė ir ją, ir leidinį, teigdamas, kad straipsnis „pažeidžia etikos standartus“, nes informacija apie nekokybiškai atliekamus darbus „neatitinka realybės“. Tai, kad informacijos apie nekokybišką gatvių remontą gausu viešoje erdvėje, jam ne argumentas – informacijos apie tai, ką daro Vilniaus savivaldybė, A.Zubriakovas ragino teirautis būtent jo.

Tačiau vasario pradžioje „Vilniaus dienos“ redakciją pasiekė sausio 28 d. pas vicemerą Liną Kvedaravičių vykusio pasitarimo protokolas, kuriame nurodoma, kad „Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento vadovas Virginijus Pauža pasitarimo dalyvius informavo apie gaunamą didelį kiekį nusiskundimų dėl darbų broko objektuose, kuriems galioja rangovo garantija“. Pasitarime sutarta fiksuoti šias vietas, o pavasarį, orams leidžiant, įpareigoti rangovus broką eliminuoti.

Redakcijos žiniomis, pasitarime buvo aptarta, ką reikės remontuoti šį pavasarį. Tarp minėtų objektų – ir tie, kurie buvo „tvarkyti“ pastaraisiais metais: Lukiškių aikštė, Vilniaus g., aikštė prie J.Basanavičiaus g., Taurupės g. Pilaitėje, naujai įrengti dviračių takai ir kt.

„Vilniaus dienai“ pasiteiravus konkretesnės informacijos, savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento vadovas V.Pauža klausimus peradresavo savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriui. Iš šio skyriaus sulaukėme vyriausiosios specialistės Neringos Kolkaitės atsakymo, kad „sausio 28 d. savivaldybėje vyko Miesto ūkio ir transporto departamento darbinis pasitarimas, kurio metu buvo aptarta daug svarbių miestui klausimų“.

Savivaldybės atstovė informavo, kad visiems atliktiems darbams taikomas 5 metų garantinis terminas. Pavasarį, atšilus orams ir išėjus pašalui, bus patikrinti visi miesto sutvarkyti objektai. Aptikus trūkumų darbus vykdžiusiai bendrovei bus surašomas defektinis aktas. Bendrovė užfiksuotus trūkumus privalės pašalinti savo lėšomis iki nurodyto termino, Vilniaus miesto savivaldybei tai nieko nekainuos.

Informacijos apie objektus, kuriuose teks taisyti broką, V.Paužos maždaug prieš mėnesį teiravosi ir Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narys Žilvinas Šilgalis. Deja, jam sekėsi ne ką geriau – praėjusią savaitę atsakymo jis vis dar nebuvo sulaukęs.

Duobės – kasmet

Tuo metu Vilniaus gatves prižiūrinčiai SĮ „Grinda“ darbo netrūko ir visą žiemą – sostinės gatvės išasfaltuotos taip „kokybiškai“, kad kaskart šiek tiek atšilus orams ir nutirpus sniegui, gatvėse atsiveria duobės, kurias šiai įmonei tenka skubiai „lopyti“.

„Vilniaus dienai“ pasiteiravus, kiek duobių teko užlopyti šią žiemą, „Grindos“ Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovas Egidijus Steponavičius teigė, kad žiemą dėl temperatūrų skirtumų kasmet atsiveria gatvių dangos pažaidos. Anot jo, sausio mėnesį kasdien skirtingais kanalais – per mobiliąją programėlę, kurios vartotojai gali nurodyti duobės vietą, taip pat iš viešojo transporto operatorių, iš gyventojų – „Grinda“ gaudavo iki 50 pranešimų apie atsivėrusias avarines duobes ir stengdavosi jas kuo greičiau užtaisyti. Per dieną „Grindai“ tekdavo užtaisyti iki 100 avarinių duobių.

Avarinės – tai tokios duobės, kai yra pažeisti du asfalto sluoksniai (maždaug 7-8 cm gylio). Avarinės duobės, anot „Grindos“ atstovo, taisomos naudojant kelias technologijas. Vienas, paprasčiausias, būdas – duobių užpylimas biriomis medžiagomis. Tačiau tai tėra laikinas problemos sprendimas. Kur kas efektyvesnis yra avarinių duobių užtaisymas šaltu arba perdirbtu asfaltu.

Atsainus požiūris

Faktą, kad ne viskas gerai su gatvių remontu sostinėje, pastebėjo ir į sostinės merus pretendavęs Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius: „Vaikštant sostinėje esančia Vilniaus gatve sunku būtų ir pagalvoti, kad ši gatvė buvo renovuojama dar vasarą – atsilupusios, suskilinėjusios ir išsikraipiusios trinkelės ne tik rėžia akį miesto gyventojams, bet ir kelia realią susižeidimo grėsmę. Panaši situacija ir Lukiškių aikštėje bei Taurupio gatvėje“.

Vaikštant sostinėje esančia Vilniaus gatve sunku būtų ir pagalvoti, kad ši gatvė buvo renovuojama dar vasarą – atsilupusios, suskilinėjusios ir išsikraipiusios trinkelės ne tik rėžia akį miesto gyventojams, bet ir kelia realią susižeidimo grėsmę.

Dėl to, kad vilniečiams pasivaikščiojimas miesto gatvėmis tapo ne malonumu, o iššūkiu, ministro manymu, kaltas atsainus savivaldybės požiūris į rangovų darbą.

„2018 m. Vilniaus savivaldybė skyrė rekordinius 27 mln. eurų gatvių, kiemų remontui, naujų kelių tiesimui. Ir nors daugelis darbų gerokai vėlavo, juos užbaigus, rezultatų pasiekti taip ir nepavyko. Vilniaus mieste matome didelę problemą – tai darbų atlikimas, kuris netenkina nei vieno sostinės gyventojo. Sutvarkytose Vilniaus ir Taurupio gatvėse bei Lukiškių aikštėje šiandien jau trupa trinkelės. Keista, kai rekonstruotos gatvės pradeda trupėti vos po kelių mėnesių“, – stebėjosi V.Sinkevičius.

Anot jo, Vilniaus mieste ne tik fiksuojami didžiausi automobilių srautai visoje Lietuvoje, bet ir kasmet matomas didėjantis automobilių skaičius. Tam, kad pagrindinės miesto gatvės netaptų nepravažiuojamos gyventojams, reikalinga tinkamos kokybės kelio danga. Kaip pavyzdį jis pateikė Geležinio Vilko gatvę, kuria statistiškai per valandą pravažiuoja 13-15 tūkst. automobilių. „Tai labiausiai piko metu apkrauta gatvė visame Vilniuje, todėl labai svarbu, kad jos danga būtų aukščiausios kokybės. Tačiau dažnam vilniečiui į akis krenta asfalto kokybė, tad akivaizdu, kad klojant asfaltą nėra laikomasi net paprasčiausių standartų, neatliekama ekspertizė“, – pabrėžia ministras.

Remiantis ekspertais, asfaltuojant kelius ypač svarbiu faktoriumi tampa metų laikai. Keliai turėtų būti asfaltuojami tada, kai yra mažiausiai kritulių, nes tuomet kelio danga laikytųsi kur kas ilgiau. Nepaisant to, Vilniuje galima pamatyti net ir gruodžio mėnesį asfaltuojamus kelius. V.Sinkevičiaus teigimu, tai reiškia tik vieną – netinkamas darbų keliuose projektavimas. Jis turėtų prasidėti žiemą, o darbai įsibėgėti tik vasario pradžioje, kai kelių apkrovimas yra mažiausias, o kritulių kiekis pats žemiausias.

Nereikia apgaudinėti

Vilniaus miesto tarybos nario Algio Čapliko teigimu, savivaldybės prievolė yra asfaltuoti gatves, teisti dviračių takus, tad girtis, kad tai darai – tikrai nėra kuo. Jam labiausiai pikta, kad tie darbai daromi nekokybiškai, atmestinai, vaikantis vien viešųjų ryšių – svarbu padaryti, o po to žiūrėsime. Arba bandant padaryti pigiai, o po to girtis, kad mes padarėme labai pigiai ir labai gerai. Anot politiko, yra paprasta ekonominė taisyklė, kurią visi žino: pigiai ir geriau – nebūna. Tik dabartiniams Vilniaus vadovams tai kažkodėl nežinoma.

„Tad nereikia girtis ir apgaudinėti žmonių. Reikėtų tiesiai jiems pasakyti, kad šie darbai, kurie daromi labai greitai, yra laikini, nes ateityje dėl to bus problemų, – sako A.Čaplikas. – Pavyzdžiui, Upės gatvės rekonstrukcija. Daroma pėsčiųjų zona, dviračių takas, ir vėl nespėta iki žiemos. Kai klausiame, kam jūs pradedate spalio, lapkričio mėnesį darbus, paaiškėja, kad tik tada konkursą laimėjo. Tai gal konkursą protingai riekia skelbti, datas kontroliuoti? Žiemą darbai sustoja, nes šaligatvių kloti negalima, mokama už visokius saugojimus, po to pavasarį, kai viskas atitirpsta, reikia sugrąžinti techniką, vėl žiūrėti, koks ten pagrindas... Panašu, kad Upės gatvė virs Vilniaus gatvės rekonstrukcija. Ir tai – toli gražu ne vienintelis neūkiškumo pavyzdys.“

Gelbėja kasko

Smūgio į duobę jausmą žino daugelis vairuotojų. Kai kuriais atvejais šis nemalonus įvykis dar labiau sustiprėja supratus, kad automobilis pažeistas. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas tikina, kad šį pavasarį jau sulaukta pranešimų dėl duobėse apgadintų transporto priemonių. Anot eksperto, nors kol kas vairuotojų patirti nuostoliai nėra dideli, patirtis rodo, kad kartais remonto sąskaitos gali būti ir keturženklės.

„Dėl netvarkingų kelių patirti nuostoliai gali gerokai skirtis, tai priklauso nuo aplinkybių. Kartais vairuotojai atsiperka tik prakirsta padanga, kuri kainuoja keliasdešimt eurų. Tačiau rimtesniais atvejais smūgio į duobę metu gali būti pažeistas ratlankis, pakabos elementai ar automobilio kėbulas. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai į duobę trenkiamasi ne vienu, o keliais ratais. Savaime suprantama, tada nuostolių stulpelis gerokai išauga“, – pasakoja R. Bieliauskas.

Pasak draudimo eksperto, praktika rodo, kad po smūgio į duobę vairuotojų nuostoliai gali siekti nuo 50 iki 5 tūkst. eurų ar dar daugiau. Augančią nuostolių statistiką lemia ne tik sparčiai atsinaujinantis automobilių parkas, bet ir brangstančios autoservisų paslaugos.

R. Bieliausko teigimu, tokiose situacijose vairuotojus dažniausiai gelbsti kasko. Kitais atvejais, turint tik vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą, išsireikalauti kompensacijos gali būti sunku. „Jei turite kasko, po incidento kelyje svarbu apie tai pranešti draudimo bendrovei, kuri užregistruos įvykį. Jei kasko nėra, tuomet situacija kiek sudėtingesnė – vairuotojui reikia įrodyti, kad susidūrimo su duobe jis negalėjo išvengti“, – aiškina draudimo ekspertas.

Dėl kelio duobės atsiradusių nuostolių atlyginimo galima tikėtis tokiais atvejais, kai apie tai neįspėja kelio ženklai, o pats vairuotojas nepažeidė jokių Kelių eismo taisyklių (KET) ir neturėjo galimybių išvengti incidento. Tuomet, apie įvykį pranešus policijai, ši išduoda specialią pažymą, su kuria galima iš kelio savininko pareikalauti atlyginti žalą.

Kartais gali kaltinti patys save

Lenktynininkas Justas Tamašauskas pripažįsta, kad situacija, kai automobilis pataiko į kelio duobę, yra puikiai žinoma, tačiau tai jis dažniausiai patiria ralio trasose. Pasak profesionalaus ralio meistro, važiuojant realiomis eismo sąlygomis ir atidžiai stebint kelią, duobių galima išvengti beveik visada.

„Jei esi budrus prie automobilio vairo ir stebi tai, kas vyksta priekyje, tokiais atvejais rizika patirti nuostolių dėl smūgio į duobę sumažėja iki minimumo. Žinoma, kartais galime kažkur užsižiūrėti, užsigalvoti, gal užsiimti pašaliniais veiksmais ir atitraukti dėmesį nuo vairavimo, bet tada galime kaltinti tik patys save“, – pabrėžia buvęs Lietuvos ralio čempionas.

Jei esi budrus prie automobilio vairo ir stebi tai, kas vyksta priekyje, tokiais atvejais rizika patirti nuostolių dėl smūgio į duobę sumažėja iki minimumo.

J. Tamašausko teigimu, dažniau duobės vairuotojus gali netikėtai „užklupti“ tamsiuoju paros metu, kai prastas matomumas, lyjant lietui ar po jo, kai duobes užpildo vanduo ir kartais sunku įvertinti, kokio dydžio bei gylio gali būti ištrupėjusi kelio dalis. Stebėdamas vairuotojų elgesį duobėtame kelyje lenktynininkas taip pat įžvelgia ir nemažai daromų klaidų.

„Apie vairuotojus, kurie net nesugeba pamatyti įspėjančių kelio ženklų ar nuolat viršija greitį, nelabai verta bekalbėti. Visgi problemų sukelia tie, kurie pamatę duobę staiga metasi į šoną, kartais net nespėję pažiūrėti į šoninį veidrodėlį ir sukeldami avarinę situaciją. Toks elgesys gali sukelti dar didesnių problemų. Netgi pačiam teko matyti, kai po tokio netikėto manevro automobilis tiesiog atsidūrė priešingoje eismo juostoje. Laimei, tada viskas baigėsi laimingai“, – pasakoja jis.

Vairavimo ekspertas pabrėžia dar vieną vairuotojų daromą klaidą, dėl kurios gali išaugti autoserviso sąskaita, – tai automobilio stabdymas prieš pat smūgį į duobę. J.Tamašausko teigimu, jei incidentas nėra išvengiamas, stabdžio pedalą geriau atleisti, kad ratai laisvai suktųsi.

„Jeigu ratas nesisuka ir tiesiog yra „užkirstas“, smūgio metu gali būti pažeisti ne tik padanga, ratlankis ar pakabos elementai, bet ir ABS sistema. Šiai sistemai užstrigus, remonto išlaidos gali dar labiau išaugti, nes prie to paties reikės suremontuoti ir ją. O tokia paslauga tikrai nėra pigi“, – apie galimus pavojus kalba ralio lenktynininkas.

J. Tamašauskas pataria, kad, norint išvengti nelaimių, visada svarbu laikytis KET ir atsakingai elgtis prie automobilio vairo, o pastebėjus duobę, apie tai pranešti policijai ar kelio savininkui. Juo dažniausiai būna miesto ar rajono savivaldybė.

Sukurtas asfalto dangos viršutinio sluoksnio mišinys užtikrins ne tik didelio eismo intensyvumo kelių, gatvių bei kitų eismo zonų patvarumą, bet ir oro uostų peronų, orlaivių stovėjimo aikštelių, jūrų uostų krantinių bei terminalų susisiekimo infrastruktūros ilgaamžiškumą. Remiantis laboratoriniais bandymais, šis mišinys 1,5 karto atsparesnis provėžoms nei įprasti asfalto mišiniai, tačiau išlaiko ne mažesnį atsparumą aplinkos poveikiui bei nuovargiui kaip tradicinių asfalto dangų.

Vilniečiai bei miesto svečiai dabar gali jį pamatyti gyvai – jau įgyvendinti kelio dangos projektai Kalvarijų gatvės ruože nuo Apkasų gatvės iki Žalgirio gatvės bei V. Kudirkos gatvės ruože nuo Gedimino prospekto iki M. K. Čiurlionio gatvės.

„Lietuvoje šis asfalto mišinys neturi analogų, tai – pirmasis toks atsparus dėvimojo sluoksnio asfalto mišinys. Didelio atsparumo provėžoms asfalto mišiniai kuriami ir kitose Europos šalyse, tačiau daugeliu atvejų, sunkiasvorio transporto eismo bei stovėjimo zonose taikomi betono konstrukcijų ar trinkelių sprendimai. Lietuvoje asfalto dangos tradiciškai labiau priimtinos, todėl tokių asfalto mišinių poreikis buvo jau seniai“, – sako šio projekto vadovas VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo instituto direktorius dr. Audrius Vaitkus.

Lietuvos rinkoje pasigendama asfalto mišinių, kurie tinkamai funkcionuotų ilgalaikių statinių apkrovų veikiamose zonose bei pasižymėtų pakankamu atsparumu statinėms apkrovoms bei liekamųjų deformacijų susidarymui. Taikant tipinius asfalto mišinius, ilgalaikių statinių apkrovų veikiamos dangos konstrukcijos reikalauja rekonstravimo žymiai anksčiau nei projektinis laikotarpis. VGTU mokslininkų sukurtas sprendimas pasižymi geresnėmis mechaninėmis ir eksploatacinėmis charakteristikomis, ilgalaikiškumu, atsparumu aplinkos poveikiui nei tradiciniai asfalto mišiniai.

„Asfalto mišinio atsparumą provėžoms nulemia naudojamų mineralinių medžiagų ir bitumo savybės, granuliometrinė sudėtis, taip pat ir oro tuštymių kiekis. Sukurtų asfalto mišinių granuliometrinė sudėtis specialiai parinkta, taikant mineralinių medžiagų dalelių optimizavimo principus. Tokiu būdu užtikrinamas standesnis mišinio karkasas bei optimalaus bitumo kiekio taikymas“, – apie asfalto tvarumo paslaptis pasakoja dr. A. Vaitkus.

VGTU mokslininkų grupės – A. Vaitkaus, Viktoro Vorobjovo, Ovidijaus Šerno, Ritos Kleizienės, Juditos Gražulytės ir Ajos Tumavičės – sukurti asfalto mišiniai pripažinti Lietuvos patentų biuro ir jiems suteikta patentinė apsauga. Kadangi neseniai pasirašyta licencinė patento sprendimo naudojimo sutartis su AB „Eurovia Lietuva“ atstovais, iki šių metų pabaigos ši įmonė naudos VGTU mokslininkų sukurtą mišinio „receptą“ ir kurs geresnės kokybės, patvaresnį asfalto mišinį. Taigi, labai tikėtina, kad greitai Lietuvoje bus galima pasigirti dar aukštesnės kokybės keliais, taip pat puikia oro ir jūrų uostų dangų kokybe.

Brazilijos tropinę Paros valstiją siaubiantis potvynis prarijo autobusą, skelbia CNN. 

Potvynio vanduo ėmė ardyti palei upę buvusį kelią. Juo važiavęs autobusas pradėjo klimpti.

Keleiviams pavyko saugiai palikti savo vietas. Niekas iš jų nenukentėjo. 

Galiausiai potvynio vanduo išardė kelyje smegduobę, kuri ir pasiglemžė autobusą. 

Daugiau nei milijardą litų per metus paskirstančių Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos lėšos naudojamos neefektyviai. Tokią išvadą pateikė auditą atlikusi Valstybės kontrolė. Kauno miesto savivaldybė audito ataskaitoje pateikiama kaip sektinas kitoms šalies savivaldybėms pavyzdys.

Praėjusiais metais pagal Kelių priežiūros ir plėtros programą (KPPP) buvo paskirstyta daugiau nei 1 mlrd. Lt. Valstybinės reikšmės keliams buvo skirta 800 mln. Lt, tuo tarpu vietinės reikšmės keliams atiteko 211 mln. Lt. Auditą atlikę Valstybės kontrolės specialistai tyrė vietinės reikšmės keliams skirtų lėšų panaudojimo efektyvumą.

"Esama vietinės reikšmės kelių ir gatvių finansavimo iš KPPP lėšų sistema nesudaro sąlygų efektyviam lėšų naudojimui", - teigiama audito išvadose.

Pasak audito rengėjų, esama finansuotinų projektų atrankos tvarka neužtikrina, kad finansavimas būtų skiriamas efektyviausiems projektams ir kad bent dėl dalies tikslinių lėšų konkuruotų skirtingos savivaldybės. Auditorių apklausų savivaldybių atstovų teigimu, vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros bei plėtros finansavimas turėtų būti padidintas nuo 1,7 iki 11 kartų.

Auditą atlikę Valstybės kontrolės atstovai kaip vieną iš didžiausių problemų įvardino tai, jog nėra apibendrintos ir patikimos informacijos apie vietinės reikšmės kelių būklę, ir kad nebaigta šių kelių inventorizacija ir teisinis registravimas. Šioje audito ataskaitos dalyje pavyzdžiu kitoms Lietuvos savivaldybėms įvardijamas Kauno miestas.

"Kauno miesto savivaldybės darbuotojai savarankiškai sukūrė miesto gatvių duomenų bazę, kurioje nurodyti ne tik gatvių parametrai, bet ir visi per pastaruosius maždaug 30 metų atlikti remontai. Nustačius atvejus, kai sąnaudos neduoda numatyto rezultato, tiriamos priežastys (pvz., gali būti blogas gatvių pagrindas, netvarkinga lietaus kanalizacija, ypatingos geologinės sąlygos - požeminis vanduo, rieduliai ir kt.). Gatvės reitinguotos pagal jų svarbą miestui, pagal kriterijų rinkinį (pvz., gatvės naudojimas viešajam transportui) ir kriterijų svarbą, t. y. ši bazė yra tinkama ne tik planuoti gatvių priežiūrą, bet ir įvertinti palyginti seniai atliktų remontų kokybę, tad ir geriau valdyti skiriamas lėšas", - rašoma Valstybės kontrolės atlikto audito ataskaitoje.

"Pagal pateiktas valstybės kontrolės audito išvadas matome, kad  lėšos galėtų būti daug efektyviau naudojamos. Taip pat matome pateikiamus Kauno miesto gerosios praktikos pavyzdžius, apie Kaune vykdoma gatvių priežiūros stebėseną. Audito išvados tiktai patvirtina ką mes esame išsakę daug anksčiau. Eidami tuo keliu ir kalbėdami, jog vyrauja neteisingumas, neproporcingumas lėšų paskirstyme, pagaliau pasieksime, kad turės būti keičiama ši sistema. Taip pat neatsisakome savo ieškinių teismuose, į kuriuos įtrauksime audito išvadas", - pabrėžė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

Pasak audito rengėjų, 2013 m. savivaldybės teikė paraiškas finansuoti iš KPPP lėšų 145 projektus, kurių įgyvendinimo laikas treji ir daugiau metų. Šiems projektams savivaldybės prašė 216,6 mln. Lt, t. y. beveik tiek, kiek KPPP lėšų buvo skirta visiems vietinės reikšmės keliams per 2012 metus (266,7 mln. Lt). Buvo skirta 44,4 mln. Lt arba 20,5 proc. prašomo finansavimo. Audito ataskaitoje pabrėžiama, kad dėl užsitęsusių ir laiku nebaigtu projektų didėja darbų kainos, sensta projektinė ir kita dokumentacija, ją tenka papildomai koreguoti, padarytos investicijos iš esmės užšaldomos, o laukiamo rezultato nėra, dėl nebaigtų darbų užsitęsia nepatogumai gyventojams.

Šiame kontekste auditoriai aprašo šiuo metu statomo, tačiau reikiamo valstybės finansavimo nesulaukiančio Panemunės tilto projektą.

"Preliminariais skaičiavimais numatyta, kad jo atstatymui reikės apie 100 mln. Lt (savivaldybės dalis - 30 mln. Lt) per 3 metus. Tačiau finansavimas stringa: 2012 m. buvo skirti 5 mln. Lt, 2013 metams - irgi tiek pat, o sutartis su rangovu pasirašyta 5 metams. Vadinasi, arba turėtų būti skirta bent po 14 mln. Lt metams, arba, jei finansavimas išliks nepakitęs, tilto atstatymo darbai gali užsitęsti apie 15-20 metų", - rašoma audito ataskaitoje.