Programišiai arba „haktyvistai“ pasinaudojo prieiga prie kompiuterių tinklo, susieto su Rusijos kalėjimų sistema, ir paskelbė A. Navalno nuotrauką kalėjimo interneto puslapyje.

„Haktyvistai“ – tai internetinis judėjimas, tam tikromis veiklomis kompiuteriais ir kompiuterių tinklais siekiantis įvairių tikslų.

„Tegyvuoja Aleksejus Navalnas!“ – dar vasarį skelbė „haktyvistų“ užrašas prie nuotraukos.

Kaip CNN teigė patys programišiai, jie taip pat įsilaužė į duomenų bazę, kurioje yra informacijos apie šimtus tūkstančių rusų kalinių ir jų artimųjų, įskaitant duomenis apie kalinius Arkties kolonijoje, kur ir mirė A. Navalnas.

Programišiai, kurie teigia esantys įvairių tautybių atstovai, pasidalijo šiais duomenimis „tikėdamiesi, kad kas nors galės su jais susisiekti ir padėti suprasti, kas atsitiko A. Navalnui“.

Mes mylime savo šalį ir grįšime, kai ji bus laisva nuo [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino režimo. Ir šiuo keliu mes eisime iki galo.

Be to, „haktyvistai“ Rusijos kalėjimų sistemos internetiniame komisariate, kuriame šeimos nariai perka maistą kaliniams, pakeitė kai kurių maisto produktų kainas. Pavyzdžiui, makaronų ir jautienos konservų kainos siekė tik vieną rublį arba 0,01 euro centą. Paprastai šios prekės kainuoja daugiau.

Prireikė kelių valandų, kol internetinės parduotuvės administratorius pastebėjo, kad rusai perka maistą už centus, CNN pasakojo programišius. IT darbuotojams kalėjimo parduotuvėje prireikė trijų dienų, kad galėtų pašalinti programišių suteiktas nuolaidas.

„Haktyvistų“ teigimu, duomenų bazėje yra apie 800 tūkst. kalinių ir jų artimųjų kontaktų.

Remiantis CNN peržiūrėtais įrašais, internetinė kalėjimo parduotuvė priklauso Rusijos valstybei ir oficialiai žinoma kaip UAB „Kaluzhskoe“.

Vasario 19-ąją, dieną po to, kai programišiai įsilaužė į svetainę, UAB „Kaluzhskoe“ Rusijos socialiniame tinkle „VKontakte“ pranešė, kad patyrė „techninį gedimą“, dėl kurio „maisto ir būtiniausių prekių kainos“ sumažėjo.

„Haktyvistai“ perspėjo internetinės kalėjimo parduotuvės administratorius, kad šie neišimtų A. Navalną palaikančio pranešimo. Jiems atsisakius programišiai sunaikino vieną iš administratorių kompiuterių serverių.

„Mes, IT specialistai, palikome šiandieninę Rusiją. Mes mylime savo šalį ir grįšime, kai ji bus laisva nuo [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino režimo. Ir šiuo keliu mes eisime iki galo“, – buvo rašoma kalėjimo parduotuvių interneto svetainėje vasario 18 d.

Kremliaus kritikas A. Navalnas mįslingomis aplinkybėmis mirė vasario 16 d. kalėjime Arktyje. Tarptautinė bendruomenė V. Putiną laiko atsakingu už A. Navalno mirtį.

Anot jos, viešai prieinamuose programišių forumuose ketvirtadienį aptikti vartotojų vardai ir pavardės, telefono numeriai, elektroninio pašto adresai iš verslo įstaigų, kurios naudojasi „Aiva sistemos“ paslaugomis.

„Aiva sistema“ nedelsiant informuota apie šią kibernetinę ataką.

Su bendrovės vadovu Robertu Šertvyčiu BNS susiekti nepavyko. Įmonės Šiaulių padalinio vadovas Regimantas Vėgėlė BNS nurodė, kad „Aiva sistema“ veiklos nevykdo jau penkerius metus ir yra likviduojama.

„Negali būti, „Aiva sistema“ jau penkeri metai, kaip nevykdo jokios veiklos, Registrų centras ją likviduoja“, – sakė R. Vėgėlė.

Registrų centro duomenimis, „Aiva sistemos“ likvidavimas 2022 metų lapkritį inicijuotas dėl neteikiamų finansinių ataskaitų – paskutinį kartą šie dokumentai pateikti už 2016 metus.

„Baltimax“ inžinierius Lukas Apynis sako, kad buvę įmonės klientai turėtų atkreipti dėmesį į gaunamą informaciją, nes ja gali bandyti naudotis kibernetiniai nusikaltėliai.

„Jei esate naudojęsi šios įmonės paslaugomis, gali būti, kad ir jūsų duomenys buvo nutekinti, todėl rekomenduoju atkreipti dėmesį į elektroniniu paštu ar telefonu gaunamą informaciją, nes artimiausiu metu gali būti padidėjusi rizika pakliūti į piktavalių rankas“, – bendrovės pranešime sakė L. Apynis.

Anot jo, programišiai į „Aiva sistema“ duomenų bazę galėjo įsilaužti ir informaciją gauti naudojantis palikta saugumo spraga, neatnaujinta programine sistema.

Joje užsiregistravusios įmonės gaus naują tikslinę informaciją, susijusią su Ukrainos atstatymo projektais, finansavimo šaltiniais ir bus viešai matomos didžiausios eksporto duomenų bazės Lietuvoje „B2Lithuania“ puslapyje.

„Tikimės aktyvaus įsitraukimo ir iš startuolių bendruomenės, edtech (edukacijos technologijų – BNS), govtech (viešojo sektoriaus technologijų – BNS) ir kitų skaitmeninių paslaugų atstovų. Taip kuriame daugiau galimybių Lietuvos verslui prisidėti prie Ukrainos atstatymo“, – pranešime teigė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Projektų įgyvendinimo metu planuojamos teikti ir konkrečiam sektoriui skirtos konsultacijos. Tai padės parengti bendrą pagalbos planą, atitinkantį Ukrainos ekonomikos poreikius.

Skaičiuojama, kad šiuo metu bendra Lietuvos karinė, humanitarinė ir finansinė parama Ukrainai pasiekė 1 mlrd. eurų, o tai sudaro 1,42 proc. 2022 metų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

Ministerija ketvirtadienį informavo, kad dėl to sutarta nuotoliniame susitikime su aukštosiomis mokyklomis.

„Šiandien susitikusioje darbo grupėje sutarta, jog vienas iš greitųjų sprendimų, padėsiančių aukštosioms mokykloms rasti laisvų vietų bendrabučiuose, būtų sudaryti bendrabučių ir laisvų vietų juose duomenų bazę, kuria galėtų naudotis ir duomenis pagal besikeičiančią situaciją joje atnaujinti visos aukštosios mokyklos“, – informavo ministerija.

Pasak jos, neketinama kurti naujos, brangios informacinės sistemos, bet ministerijai surinkus informaciją iš Turto banko, aukštųjų ir profesinių mokyklų apie turimus bendrabučius ir laisvas vietas juose, bus sukurtas aktyvus dokumentas bendram naudojimui.

Bendrabučių valdymo perimti iš aukštųjų mokyklų neplanuojame. Visgi prisidėti prie sprendimų paieškų galime ir norime.

„Taip aukštosios mokyklos galės užtikrinti bendrabučius savo studentams pasitelkdamos ir kitų aukštųjų mokyklų infrastruktūrą“, – tvirtina ministerija.

Ji pabrėžia, kad studentų apgyvendinimo klausimas ypač aktualus Vilniuje, kur pastaruoju metu kilo diskusijos dėl trūkstamų vietų.

„Bendrabučių valdymo perimti iš aukštųjų mokyklų neplanuojame. Visgi prisidėti prie sprendimų paieškų galime ir norime“, – sako viceministras Gintautas Jakštas.

Lietuvos aukštosios mokyklos turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, t. y. teisę pačioms spręsti dėl priimamų studentų skaičiaus, studijų kainos nustatymo, studijų programų rengimo, sutarčių su studentais, taip pat bendrabučių administravimo.

ŠMSM tvirtina ir iki šiol skatinusi aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą dalijantis bendrabučių vietomis, nes kai kuriose jų studentų yra daugiau, kai kuriose – mažiau, ir bendrabučiuose lieka laisvų vietų.

Taip pat jau anksčiau buvo prašyta ir profesinių mokyklų pagalbos. Kai kurie universitetai savarankiškai, o kai kurie tarpininkaujat ministerijai, susisiekė su Vilniuje esančiomis kolegijomis ir profesinėmis mokyklomis.

Ministerija žada siekti, kad aukštosios mokyklos, nuomodamos bendrabučius, prioritetą teiktų studijuojantiems asmenimis, aiškiau būtų apibrėžiamas nuomos laikas.

Ieškant bendrabučiams tinkamų pastatų Vilniuje ir Kaune universitetams padės Turto bankas, parengsiantis sąrašą jo valdomų objektų.

Susitikime taip pat sutarta, jog ŠMSM, ieškodama ilgalaikių sprendimų, peržiūrės ir įvertins šiuo metu veikiančias paramos programas, kurias galima būtų naudoti sprendžiant bendrabučių atnaujinimo, plėtros klausimus. Sutarta, jog vėliau darbo grupė rinksis aptarti, kaip šias programas būtų galima tobulinti.

Ministerijos iniciatyva šiais metais pradėta įgyvendinti aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo programa, jai iki 2025-ųjų numatyta skirti daugiau kaip 7 mln. eurų.

Viešųjų investicijų plėtros agentūra aukštojo mokslo ir profesinio mokymo infrastruktūrų atnaujinimui bei plėtrai nuo 2020 metų teikia paskolas, kuriomis galima finansuoti aukštojo mokslo ir profesinio mokymo pastatų (įskaitant bendrabučius) išorės ir vidaus atnaujinimą, naujų pastatų statybą, kitus su pastato atnaujinimu ar plėtra susijusius rangos darbus.

Šiuo metų yra sudarytos trys sutartys dėl aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių renovacijos.

Šiuo metu Kelių direkcija jau yra gavusi arti trisdešimties prašymų su paraiškomis.

Šioje duomenų bazėje elektromobilių vairuotojai ras informaciją apie įkrovimo prieigos tikslų adresą, darbo valandas, būklę, t. y. veikia ji ar neveikia, užimta ar neužimta realiu laiku, taip pat ir informaciją apie įkrovimo galimybes – kokia galia ir įkrovimo standartai, kokie yra įkrovimo prieigos jungčių tipai. Taip pat bus galima sužinoti atsiskaitymo už paslaugas būdus bei įkrovimo paslaugos kainą.

„Pirmą kartą Lietuvoje sukurta tokia viena informacinė sistema, kurioje paprastai ir greitai galima pamatyti ir naudotis visiems prieinamais vienodais visų operatorių teikiamais statiniais ir dinaminiais duomenims apie viešąsias elektromobilių įkrovimo prieigas“, – sako susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.

„Plečiantis elektromobilių įkrovimo prieigų tinklui, svarbu turėti galimybę patogiai naudotis viena duomenų baze, kurioje vartotojas galėtų rasti visą aktualią informaciją apie vietas, kur galima įkrauti automobilį, kokios įkrovimo sąlygos ir pan. Šio projekto tikslas – išsami elektromobilių įkrovimo prieigos duomenų bazė, kurioje ir bus duomenys apie visas viešas ir pusiau viešas Lietuvoje esančias elektromobilių įkrovimo prieigas. Išsami informacija vienoje vietoje žmonėms palengvins kelionių planavimą“, – pabrėžė Kelių direkcijos Intelektinių transporto sistemų skyriaus vadovas Laurynas Ivinskis.

LAKD pranešime primena, kad viešųjų ir pusiau viešųjų įkrovimo prieigų ir jų operatorių registravimasis šioje sistemoje yra privalomas pagal Alternatyviųjų degalų įstatymą. Neužsiregistravę sistemoje operatoriai negalės dalyvauti viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros konkursuose, taip negalės gauti finansinės paramos infrastruktūros plėtrai ir subsidijos už prisijungimą prie elektros tinklų. Todėl visi operatoriai yra kviečiami registruotis sistemoje.

Kelių direkcija šią duomenų bazę sukūrė vykdydama ES finansuojamą projektą „ID ir alternatyvių degalų duomenų surinkimas“. Projektą Kelių direkcija pradėjo įgyvendinti 2019 m.

Vykdant šį projektą sukurtas elektrinio transporto infrastruktūrai suteikiamų ID kodų formato standartas ir šių kodų registras. ID kodas yra tarptautinis – bendras visoje Europoje. Kiekvienam esamam elektromobilių prieigos operatoriui, užsiregistravus sistemoje, bus suteikiami unikalūs ID kodai, pagal kuriuos vartotojai ES lygiu galės identifikuoti, kurioje prieigoje įkrauna automobilį. Tuo tarpu šia duomenų baze galės naudotis ir kitos Europos šalys, pavyzdžiui, sukurtos duomenų mainų sistemos pagalba trečiosios šalys (GPS, mobiliųjų aplikacijų kūrėjai) galės šią informaciją naudoti kurdami savo teikiamas paslaugas (pvz., interaktyvūs žemėlapiai, navigacijos programėlės). Šie duomenys bus pateikiami ir Datexll 2 standartu tolesniam naudojimui.

Projektą „Karštos pėdos“ inicijavo žiniasklaidos kokybę skatinantis judėjimas „Media4Change“ bei tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“.

Anot iniciatorių, sistema vienoje vietoje apjungia politikų ir aukšto rango valstybės tarnautojų interesų deklaracijas, viešųjų pirkimų ir Europos Sąjungos investicijų informaciją, apimančią keliasdešimt milijardų eurų.

„Media4Change“ vadovė Neringa Jurčiukonytė spaudos konferencijoje sakė, kad išsami duomenų bazė orientuota į viešųjų duomenų skaidrumą.

„Tai įrankis, kuris padės atskleisti viešųjų lėšų ryšius su tais, kurie tas lėšas valdo – politikais ir valstybės tarnautojais. Norime pabrėžti, kad tai įrankis, skirtas visiems, juo gali naudotis kiekvienas, iki šiol dar nebuvo taip paprasta analizuoti milijardinius skaičius“, – sakė N. Jurčiukonytė.

Tai įrankis, kuris padės atskleisti viešųjų lėšų ryšius su tais, kurie tas lėšas valdo – politikais ir valstybės tarnautojais.

Pasak idėjos autoriaus, „Sienos“ vadovo Šarūnas Černiausko, šiuos viešai prieinamus duomenis iki šiol buvo sudėtinga analizuoti, nes jie nebuvo sujungti į vieną visumą.

„Čia, galima sakyti, yra duomenų žurnalisto mąstymas, perkeltas į kompiuterį ir „pamaitintas“ milžinišku kiekiu duomenų (...). „Karštos pėdos“ visus duomenis sukelia į vieną visumą“, – sakė jis.

Anot jo, duomenų bazė paremta „Linkurious“ platforma, naudota ir „Panama papers“ dokumentų viešinime – sistema leidžia susieti ir lyginti skirtingus duomenis keliais klavišų paspaudimais. 

Idėjos autoriai akcentuoja, kad čia pateikiami duomenys leidžia patikrinti įvairius politikų, verslo ryšius, bet savaime neinkriminuoja piktnaudžiavimo, nepotizmo ar korupcijos.

„Žmogus turi savo ligos istoriją, kuri galbūt tik jam žinoma, o ne visai plačiai visuomenei“, – LRT radijui sakė stoties profesinės sąjungos tarybos atstovė Violeta Seiliuvienė.

Pranešama, kad dispečeriai vasario mėnesį pastebėjo, jog negali peržiūrėti pagalbą kviečiančių žmonių ligos kortelių. Atlikus auditą buvo konstatuota, kad serverių duomenų bazė yra tuščia.

„Išvada turėtų būti traktuota taip, kad iš Greitosios medicinos pagalbos stoties serverio informacija buvo perkelta į kitą serverį. Kaip suprantu, prie jų gavo prieigą ir tretieji asmenys“, – sakė informacinių technologijų specialistas Darius Povilaitis.

Pats stoties vadovas Zdislavas Skvarciany dėl galimos duomenų vagystės kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Vis dėlto LRT radijui pažymėjo jis, dėl koronaviruso procedūros kol kas nepradedamos.

„Artimiausiu metu bandysime su jais susisiekti ir žiūrėti šią problemą“, – teigė Z. Skvarciany.

Skelbiama, kad inspekcija savo ruožtu tyrimo nepradėjo, nes Greitosios medicinos pagalbos stotis prašė tik patarimo, kaip elgtis tokioje situacijoje. Pabrėžiama, kad tyrimą būtų galima pradėti, jeigu į inspekciją ar stotį kreiptųsi patys pacientai. Radijo reportaže taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Vilniaus GMP stotis nepranešė pacientams apie galimai nesaugiai laikomus jų konfidencialius duomenis.

„Bet kuris asmuo, patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę iš duomenų valdytojo gauti kompensaciją. Matyt, kad to dėmesio galėtų būti ir daugiau nukentėjusiam asmeniui, nes galbūt kažkas net nežino, kad neteisėtai tvarkomi jo duomenys ar yra kažkokie pažeidimai. Jei jis sužinotų tą informaciją, jis turi teisę kreiptis dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo – gal jis ir kreiptųsi“, – pastebėjo advokatas Karolis Rugys.

Savo ruožtu stoties steigėjos – Vilniaus miesto savivaldybės – vicemerė Edita Tamošiūnaitė stebisi, kodėl Vilniaus GMP vadovybė apie kilusias problemas net neužsiminė.

„Turėjome ir praėjusią savaitę posėdį su visais vadovais. Vadovas – Skverciany apie tai jokio signalo, kad yra tokia problema, toks klausimas, nėra net užsiminęs“, – teigė E. Tamošiūnaitė.

Vis dėlto į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją dėl tyrimo pradėjimo kreipėsi Šeškinės poliklinikos šeimos gydytojas Igoris Bunkus. Pasak mediko, pacientams dažnai kviečiama greitoji pagalba, tad jis norįs būti užtikrintas, kad jo pacientų duomenys tvarkomi tinkamai.

Nacionalinio genomo tyrimų centro mokslininkai planuoja sužymėti maždaug 11,7 proc. Estijos gyventojų genus.

Kitas Estijos šimtmečio proga šiais metais pradėto 5 mln. eurų projekto tikslas – paruošti ir išduoti genetines korteles su personalizuota genotipo analize 100 tūkst. Estijos savanorių.

„Kuo daugiau turėsime genetinių duomenų, tuo tikslesni bus mūsų moksliniai tyrimai, tuo greičiau mes galėsime surasti genetinius variantus, lemiančius vieną ar kitą ligą“, – pirmadienį elektroniniu paštu informavo Genomo tyrimų centro atstovė Annely Allik (Aneli Alik).

Ši duomenų bazė papildys dabar egzistuojančią daugiau 52 tūkst. Estijos gyventojų genetinių duomenų bazę, kuri buvo surinkta nuo centro atidarymo 2001 metais.

Savanoriai gali duoti savo DNR mėginius ligoninėse ir privačiose projekto partnerio „Synlab“ laboratorijose.

Tačiau projekto organizatoriai perspėja savanorius, kad jie negalės pasinaudoti savo genetiniais įrašais giminės medžiui sudaryti, nes tam prireiktų įstatymų saugomų trečiosios šalies duomenų.

Taip tyrėjai į duomenų bazę siekia surinkti kuo didesnio žmonių skaičiaus DNR. Turėdami tokią didelę duomenų bazę mokslininkai viliasi tiksliau tirti genetines ligas.

Lobkovičių vardas ant Čekijos Kladrubų miestelio kapinių paminklų vietos gyventojams byloja apie vieną įtakingiausių Rytų Europoje aristokratų šeimų. Jos šaknis istorikai atseka iki pat XIII amžiaus, o palikuonys ir šiuolaikinėje Čekijoje daro didelę įtaką. Lobkovičius – buvęs šalies gynybos ministras, Ostravos miesto vyskupas, Vokietijos Miuncheno universiteto rektorius. Bet šios šeimos palikuonių gali būti gerokai daugiau, todėl genetikas Emanuelis Zdarsky pradėjo projektą, pavadinimu „Lobkovič plius“ ir siūlo nemokamai išsitirti DNR.

Garsindami projektą jo organizatoriai iškasė vieno iš Lobkovičių palaikus – patikrinti jo DNR.

„Šie palaikai rasti Šv. Kryžiaus koplyčioje Kladrubų miestelyje. Jie gali priklausyti Lobkovičių giminei. Daktaras E. Zdarsky dabar tai tiria“, – sako Rytų Bohemijos Pardubicės muziejaus archeologas Tomasas Zavoralis.

Galimybė nemokamai pasitikrinti, ar gyslomis teka aristokratiškas mėlynas kraujas, – tarsi jaukas, kuriuo minėtas daktaras E. Zdarsky siekia privilioti kuo daugiau žmonių į savo duomenų bazę.

Ji genetikui padės tirti genetines ligas ir kaip jų išvengti. Mėginį palikti labai lengva – užtenka atsiųsti išdžiovintų seilių ir atsakymas, ar siuntėjas turi mėlyno Lobkovičių kraujo, garantuotas.

„Pirma projekto dalis romantinė – patikrinti, ar aplink Kladrubus tebegyvena aristokratų palikuonys. Antra dalis – klinikinė, kuri techniškai labai panaši į pirmąją. Mes ieškome tam tikrų genetinių ligų pėdsakų, kurie perduoti vaikams galėtų sukelti rimtų ligų. [...] Žiūrint ekspertų akimis – jei pavyktų patikrinti visus žmones valstybėje, tuomet gal ir galėtume išnaikinti kai kurias ligas Čekijos Respublikoje“, – teigia bendrovės „GenDetective“ savininkas R. Zdarsky.

Projektas atviras ir nemokamas visiems čekams, taip pat ir gyvenantiems užsienyje.