Policijos duomenimis, trečiadienį, apie 21.30 val., Dariaus ir Girėno g., sporto klube pastebėta, kad iš dušo kabinos pavogtas laikrodis. Nuostolis – 1 000 eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Už vagystę gresia bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Nuo 1992 metų federalinis įstatymas numato, kad dušo galvučių pralaidumas neturėtų būti didesnis nei 9,5 l vandens per minutę. Atsiradus dušų kabinų su daugeliu purkštukų, ankstesnio prezidento Baracko Obamos administracija pakoregavo tvarką ir nustatė 9,5 l limitą nepriklausomai nuo veikiančių galvučių skaičiaus. Pagal antradienį nustatytą naują tvarką iš kiekvienos galvutės gali išbėgti po 9,5 l vandens per minutę.

„Taigi, dušo galvutės – maudaisi duše, vanduo nebėga, – praėjusią vasarą sakė D. Trumpas. – Norit nusiplauti rankas? Vanduo nebėga. Tad ką darote? Tiesiog ilgiau ten stovite ar ilgiau maudotės po dušu? Nes man plaukai – nežinau kaip jums – turi būti tobuli. Tobuli.“

Be to, Energetikos departamentas šią savaitę paskelbė nutartį, kuria neribojamos trumpų „normalių“ ciklų skalbyklių ir džiovyklių energijos ar vandens sąnaudos. Nutartimi nustatoma atskira produktų klasifikacija buitinėms skalbyklėms ir džiovyklėms, kurių ciklai trumpesni nei 30 minučių ir 45 minutės iš priekio pakraunamoms skalbyklėms.

Energetikos departamentas sakė, kad taisyklė dėl skalbyklių ir džiovyklių sudaro sąlygas gamintojams pasiūlyti naujų produktų, atitinkančių trumpesnių ciklų paklausą. Aplinkosaugos aktyvistai sureagavo kitaip.

„Kadangi Jungtinėse Valstijose kiekvienais metais parduodama milijonai skalbyklių ir džiovyklių, šiandien paskelbta taisyklė galėtų nulemti didesnes sąskaitas už komunalines paslaugas ir papildomą taršą anglies dvideginiu naudojant joms energiją“, – nurodė ne pelno organizacija „Natural Resources Defense Council“.

„Be to, šiuo metu kai kur šalyje vis dažnesnės ilgos sausros, ir ji negali sau leisti švaistyti vandenį per nebūtinas taisyklių spragas, kaip ta, kurią ką tik sukūrė Energetikos departamentas“, – sakoma organizacijos pareiškime.

Ypač, kai prie vonios kambario nusidriekia šeimyniškių eilė. Ir vis dėlto: kada geriausias metas praustis? O gal atsakymas į šį klausimą priklauso nuo žmogaus tipo – vieversiams paprasčiau maudytis rytais, pelėdoms – vakarais? Tačiau vakare išsimaudžius, miegoti daug jaukiau – ir švariau. Kita vertus, pernakt suprakaituojame, o ir ryte atsigaivinant po dušu gali kilti viena kita kūrybinga idėja.

Vokietijos dienraštis "Die Welt" linkęs patarti praustis rytais. Priešingai nei tikisi pelėdos, išsimaudžius vakare, jų guolis higienos požiūriu nebus idealiai švarus: mes prakaituojame, ryte ant kūno ir patalynės būna gausu bakterijų.

Priešingai nei tikisi pelėdos, išsimaudžius vakare, jų guolis higienos požiūriu nebus idealiai švarus: mes prakaituojame, ryte ant kūno ir patalynės būna gausu bakterijų.

Vis dėlto, jei jau prausiamasi ryte, svarbu pasirinkti tinkamą vandens temperatūrą. Per karštas vanduo pakelia kūno temperatūrą, tačiau ilgai delsti neturime laiko, greitai atvėstame ir šis temperatūros šuolis kelia nuovargį.

Tai, beje, svarbu žinoti pelėdoms, bevelijančioms praustis vakare: geriausia praustis likus vienai-dviem valandoms iki miego, kad staigiai vėsdamas kūnas lengvai panirtų į miegą. Be to, šiltas dušas atpalaiduoja raumenis, sykiu su dienos prakaitu nusiplauname ir stresą. Tiesa, nereikėtų piktnaudžiauti renkantis vandens stovės stiprumą ir temperatūrą: geriausia po dušu stovėti ne ilgiau 10 minučių, antraip oda ims sausėti.

Jei nepasirenkame tarp ryto ir vakaro ir nusprendžiame praustis dukart, reikėtų neperlenkti lazdos: abiems atvejais prauskitės trumpai, o rinkdamiesi dušo želė, atkreipkite dėmesį į jos sudėtį – tausokite savo odos riebalinį sluoksnį ir, žinoma, aplinką.

 Kauno klinikų odos ir venerinių ligų klinikos gydytoja doc. dr. Vesta Kučinskienė sako, kad kojas, rankas reikia plauti kasdien, o prausti visą kūną po dušu sausu periodu pakaktų du kartus per savaitę, jei žmogus neužsiima aktyvia fizine veikla ir jaučiasi komfortabiliai.

„Be abejo, žmogui žmogui nelygus. Jei jis sportuoja, važinėja dviračiu, bėgioja parke, po tokios aktyvios veiklos visada reikėtų nusiprausti, nes suaktyvėja prakaito liaukų veikla, o ant odos esant blogosioms bakterijoms atsiranda blogas kvapas ir, aišku, kam norėtųsi to nemalonaus kvapo – reikia nusiprausti“, – sako gydytoja V. Kučinskienė.

Tačiau dermatologė perspėja, kad prausiantis kartu su blogosiomis bakterijomis pašalinamos gerosios bakterijos ir tada nelieka imuninės odos apsaugos funkcijos.

Ji perspėja, kad reikia mokėti praustis: pasirinkti atitinkamas priemones, vengti itin karšto dušo, daugiau rinktis drungną vandenį ir baigti prausimąsi vėsiu vandeniu. Prausimosi priemonės neturėtų būti didelio šarmingumo, tam netinka ūkinis muilas, nes jis sausina odą. Optimalus laikas prausti visą kūną sausesniu periodu, žiemą – bent du kartai per savaitę. Gydytoja pabrėžia, kad kasdien būtina prausti rankas, kojas, naudoti kremus.

Daugiau gydytojos patarimų – įraše.

Net 86 proc. respondentų nurodė, kad darbdavio iniciatyva įrengiant dušus darbovietėje būtų įvertinta teigiamai.

„Šiuolaikinio žmogaus dienotvarkėje sveikatingumui atsiranda vis daugiau vietos: Y karta, kuri iki 2020 metų sudarys apie 50 proc. visos darbo rinkos, sveikesnei mitybai ir sportui skiria ženkliai daugiau dėmesio nei kitų kartų atstovai. Jei prieš dešimtį metų darbdaviai stengdavosi sudaryti pagrindinius darbuotojų poreikius patenkinančias sąlygas, dabar dažnas jų ieško biuro sprendimų, atitinkančių asmeninius darbuotojų įpročius“, – teigia Monika Sabaliauskaitė, „MG Valdos“ turto valdymo skyriaus vadovė.

Vykdytos apklausos rezultatai atskleidė, kad trečdalis biurų darbuotojų mano, kad darbdavys turėtų pasirūpinti dušų įrengimu darbovietėje, o ketvirtadalis respondentų teigė galvojantys, kad dušo įrengimas paskatintų darbuotojus dažniau rinktis dviratį kaip transporto priemonę kelionei į darbą.

Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad darbdavio iniciatyva įrengiant dušus darbovietėje gali paskatinti darbuotojus ugdyti sveikesnius įpročius. Tai, kad po kelionės dvirate transporto priemone nėra tinkamų sąlygų nusiprausti,  kaip pagrindinę kliūtį kelionei į darbą dviračiu įvardijo  29 proc. moterų ir 26 proc. vyrų. Tinkamų sąlygų nusiprausti sukūrimą labiausiai vertintų viešojo sektoriaus darbuotojai (30 proc.) bei specialistai (29 proc.).

Kiekybinį Vilniaus biurų darbuotojų nuomonės tyrimą atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

Vaikų neformaliojo švietimo mokykloms priskiriamos muzikos, dailės, meno, sporto mokyklos, ugdymo centrai, skirti vaikų gebėjimams lavinti, moksleivių rūmai, kūrybos, jaunųjų gamtininkų, technikų centrai ir klubai, šeštadieninės ir sekmadieninės tautinių mažumų mokyklos ir kitos mokyklos, teisės aktų nustatyta tvarka vykdančios neformalųjį vaikų švietimą.

Mokiniai iki 18 metų lankantys neformaliojo švietimo įstaigas turi būti pasitikrinę sveikatą ir pateikę vaiko sveikatos pažymėjimą, išduotą ne anksčiau kaip prieš metus. Taip pat galima pateikti ir pažymėjimo kopiją. Mokiniai, lankantys organizuotas kūno kultūros ir sporto pratybas bei dalyvaujantys varžybose, sporto mokymo įstaigų mokiniai – pasitikrinę sveikatą Sportuojančių asmenų sveikatos tikrinimo tvarkoje nustatytu periodiškumu turi pateikti sportuojančiojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, sportininko sveikatos stebėjimo kortelę ar jos kopiją. Šis norminio teisės akto reikalavimo vykdymas nebuvo užtikrintas 6 tikrintose įstaigose.

Patikrinimų metu taip pat nustatyta, kad darbuotojai, laisvieji mokytojai vykdantis neformaliojo vaikų švietimo programas, dirba nepasitikrinę sveikatos.

Vis dar pasitaiko įstaigų, kur grindų danga yra nelygi, su plyšiais, sunkiai valoma, o  dušo patalpų grindys, dušo patalpose esantys kilimėliai ne visada valomi ir dezinfekuojami fungicidiniu (grybelio sukėlėją naikinančiu) poveikiu pasižyminčiomis priemonėmis, nes ne visose įstaigose šių priemonių yra. Įstaigas, kuriose buvo rasti pažeidimai, specialistai patikrino pakartotinai ir nustatė, kad visi pažeidimai buvo pašalinti.

Pajūrio paplūdimių lankytojams šią vasarą buvo paruošta ne viena naujovė: įrengta daugiau dušų, pasiūlyta naujų pramogų, sumontuotas treniruoklis. Pasibaigus sezonui, pliažų prižiūrėtojai nesudeda rankų ir ieško naujų idėjų.

Įrengti pavyko ne visur

Vasarą uostamiesčio paplūdimiuose poilsiautojų laukė daugiau dušų. Jau praėjusiais metais pastarieji buvo įrengti Smiltynėje ir Antrojoje Melnragėje. Jiems vanduo tiekiamas iš gręžinių.

Šį sezoną dušas buvo įrengtas ir Pirmojoje Melnragėje. Vanduo į jį atvestas iš paplūdimio pašonėje esančio viešojo tualeto.

Pagal planą dar vienas dušas šį sezoną turėjo atsirasti ir Giruliuose, tačiau jis nebuvo įrengtas.

Biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktorius Virginijus Urbonas pasakojo, kad problemų kilo dėl vandens – nepavyko jo atvesti į paplūdimį.

"Per kopas tai padaryti sudėtinga", – tvirtino vadovas.

Ar kitą sezoną paplūdimiuose bus įrengta dar daugiau dušų, V.Urbonas negalėjo pasakyti.

Bandė plauti dviračius

V.Urbonas pabrėžė, kad pliažuose atsiradę dušai tikrai pasitvirtino. Jie buvo populiarūs ir tarp suaugusių, ir tarp vaikų.

"Kiek stebėjau, dušai niekada nestovėjo tušti. Vieni lankytojai maudydavosi, kiti kojas nusiplaudavo. Jie tikrai reikalingi", – neabejoja vadovas.

Anot V.Urbono, pasitaikė ir keistų situacijų. Kai kurie poilsiautojai paplūdimyje įrengtame duše jautėsi lyg savo namuose – atsinešdavo muilą, šampūną, kempinę ir maudydavosi. Gelbėtojams teko drausminti tokius asmenis.

Direktorius taip pat prisiminė, kaip vienas lankytojus duše norėjo nusiplauti dviratį.

"Sugėdinau, kad taip elgtis negalima. Kai paplūdimiai sausakimši, įvairių keistuolių atsiranda. Juk nesurašysime taisyklių, kaip reikia elgtis paplūdimyje įrengtame duše. Juokingai atrodytų", – tvirtino vadovas.

Nemokamos pramogos stebino

Poilsiautojus traukė ir Smiltynės paplūdimyje atsiradusios neįprasto dydžio šaškės, treniruoklis, naujas atrakcionas vaikams.

Besibaigiant vasarai, paplūdimių prižiūrėtojai įrengė ir dar vieną tinklinio aikštelę.

"Smiltynėje daug žmonių žaidžia tinklinį. Kiekvieną vakarą abi aikštelės yra pilnos. Aišku, jei nelyja. Buvo tiek norinčiųjų, kad vienos neužteko. Nemažo susidomėjimo sulaukė ir šaškės. Tėvai žaisdavo su vaikais. Buvo ir sportuojančiųjų. Juk žmonės skirtingi. Jiems reikia įvairių pramogų. Vieni laiką leidžia judriai, kiti nenori gulėti, bet juos domina ne tokios aktyvios pramogos", – teigė vadovas.

Visomis šiomis atrakcijomis Smiltynės paplūdimyje poilsiautojai galėjo naudotis nemokamai.

"Dažnas net nustebdavo, kad nereikia atseikėti pinigų. Taip pat – ir su tualetu. Klausia, kur reikia susimokėti, o kai pasakai, kad gali naudotis nemokamai, stebisi", – prisiminė direktorius.

Įrengs apžvalgos aikštelę

Nors vasara jau baigėsi, paplūdimių prižiūrėtojai nesėdi sudėję rankų. Dar šiemet Pirmojoje Melnragėje, ant kopos, bus įrengta apžvalgos aikštelė.

"Taip išspręsime kelias problemas: sutvirtinsime kopą, kuri slenka žemyn, o žmonės turės vietą, kur galės prisėsti, stebėti saulėlydžius, palydėti laivus", – tvirtino vadovas.

Medžiagos aikštelei įrengti jau yra paruoštos. Manoma, kad objektas turėtų būti pastatytas per dvi savaites.

"Rugpjūtį negalėjome šios idėjos įgyvendinti, nes pliaže buvo daug žmonių. Kiekvienas klausinėja, kas čia bus, trukdo. Dabar orai pablogėjo. Galėsime pradėti darbus. Tokios vietos, kur yra molas, matyti uostas, niekas neturi", – komentavo direktorius.

Apžvalgos aikštelė buvo įrengta ir Antrojoje Melnragėje prie įėjimo. Ten stovi suoliukai. Ši vieta tarp žmonių yra labai populiari.

"Ar blogas, ar geras oras, suoliukai čia visada nusėsti", – tvirtino V.Urbonas.

Už Kopų g. esantį tualetą bei dušą uostamiesčio gyventojams teks mokėti brangiau. Planuojama, kad už apsilankymą Melnragėje esančiame tualete pajūrio lankytojai mokės dvigubai daugiau, o dušo kaina šoktelės penketu euro centų. Tokiems planams dar turės pritarti Klaipėdos savivaldybės taryba.

Šiuo metu klaipėdiečiai bei miesto svečiai už apsilankymą Kopų g. 1A esančiame tualete moka 0,14 euro, o maudynės ten pat įrengtame duše kainuoja 1,45 euro.

Šios kainos, tikėtina, išliks neilgai. Klaipėdos savivaldybės tarybai bus siūloma pakelti šiuo metu nustatytą įkainį. Jeigu politikai pritars, naudojimasis išviete kainuos 0,30 euro, o dušu – 2 eurai.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės teigimu, kainas siūloma pakelti todėl, jog suvienodinti viešojo tualeto Kopų g. 1A, Melnragėje teikiamų paslaugų tarifą su mieste esančių viešųjų tualetų teikiamų paslaugų kainomis.

Pastebimai šoktelėjus kainoms paslauga esą taptų mažiau nuostolinga. Vertinant praėjusių metų lankytojų srautus, padidinus teikiamos paslaugos tarifą būtų surinkta 2071,98 eurų daugiau, todėl tikėtina, jog šios paslaugos teikimo finansavimui reikės mažiau lėšų iš savivaldybės biudžeto.

Vis dėlto tokiam siūlymui pritaria ne visi uostamiesčio politikai. Antradienį posėdžiavę Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai tik iš dalies pritarė tokiems planams.

Posėdžiavusiems politikams nekliuvo dvigubai išaugsianti naudojimosi tualetu kaina, tačiau jie „nepalaimino“ siūlymo kelti dušo kainą.

„Vokietijoje tualetai kainuoja apie 60 euro centų, o dušai siekia iki poros eurų. Tačiau nereikėtų pamiršti Vokietijos pragyvenimo lygio. Manau, kad siūlomas dušo įkainis yra per didelis“, – pastebėjo komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila.

Komiteto nariai vieningai sutarė, jog naudojimosi tualetu kaina gali šoktelėti iki trijų dešimčių euro centų, o rinkliava už naudojimasi dušu neturėtų viršyti pusantro euro.

Šiuo metu minėtu tualetu ir dušu rūpinasi biudžetinė įstaiga „Klaipėdos paplūdimiai“.