Šią informaciją savaitgalį paskelbė Metelių regioninio parko atstovai.

„Turime žinių, kad po maudymosi Dusios ežere prie valčių nusileidimo vietos bei buriuotojų kemperių miestelio, keliems asmenims išbėrė kojas ir atsirado stiprus niežulys. Manome, kad tai įvyko po kontakto su šistosomų lervomis, (cerkarijomis), kurios plika akimi nematomos. Prašome pasipasakoti, kuriame Dusios ežero krante paskutinėmis dienomis maudėtės ir kokia po to Jūsų sveikatos būklė. Duomenų apie bėrimus prie lankytojų centro negirdėjome jau 3 savaites. Dusios ežero vanduo šeštadienio ryte buvo ypač šiltas – 25 laipsniai“, – rašoma pranešime.

Metelių regioninio parko nuotr.

Po šiuo įrašu feisbuke pasipylė internautų komentarai. Vieni tvirtino po maudynių besijaučiantys puikiai, kiti dalijosi nemaloniomis patirtimis.

„Liepos 18 d. maudėmės ten kur „Lelija“, Dusios krantas. Ryte jau bėrimas, bet tik mažamečiui“, – po nuotrauka rašė internautė Lina.

Feisbuko nuotr.

„Mes buvome liepos 13 d. Kitą dieną visi buvome išberti ir niežėjo nežmoniškai. Buvome prie sūpynių“, – pasakojo Inga.

„Liepos 15 dieną maudėmės dešiniajame krante toliau nuo sūpynių, išbėrė du vaikus, suaugusiam nieko“, – Ingai antrino Daiva.

„Dukra maudėsi, visa išgerta, kaip sukandžiota butų... Labai niežti“, – nemalonia patirtimi dalijosi kita moteris.

Kita internautė Kristina pasidalijo nuotrauka, kurioje ant rankos matyti bėrimai. „Maudėmės su vaiku liepos 14 ir 15 dienomis, abu kasomės dar po šiai dienai. Kažkas baisaus, visas kūnas nusėtas guzeliais ir žiauriai juos niežti“, – rašė moteris.

Tačiau minėti bėrimai ir niežulys pasireiškė ne visiems vasarotojams. Dalis jų tvirtino, kad po maudynių jaučiasi puikiai.

„Maudomės senoje valčių nusileidimo vietoje arba už kapinių esančiame krante. Nieko neišbėrė, vanduo švarus“, – pasakojo Raminta.

„Maudėmės direkcijos pakrantėje, šalia liepto. Jaučiamės puikiai“, – rašė Inga.

Kaip rašoma Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) pranešime, šistosominis cerkarinis dermatitas yra liga, kurią sukelia vandens paukščių kraujo sistemoje parazituojančių šistosomų lervos (cerkarijos). Pirmas šią ligą 1950 m. aprašė amerikietis helmintologas Cortas, pastebėjęs, kad po maudymosi sekliuose stovinčiuose vandenyse ar ežeruose išberia odą, atsiranda odos niežulys, kuris po kelių dienų išnyksta.

„Ligos sukėlėjai yra vandens paukščių (ančių, kryklių, gulbių ir kt.) kraujo sistemoje parazituojančios šistosomų, priklausančių Schistosomatidae šeimai, lervos – cerkarijos. Suaugusios šistosomos parazituoja vandens paukščių organizme. Jų tarpiniai šeimininkai yra moliuskai. Šių parazitų gyvybinis ciklas analogiškas kaip ir šistosomų, tačiau šios cerkarijos žmogaus organizme nesivysto ir nesubręsta, nes žmogus šiai šistosomų rūšiai nėra tipinis galutinis šeimininkas“, – rašoma pranešime.

Pasak specialistų, žmogus užsikrečia kontaktuodamas su vandeniu, kuriame yra cerkarijų. Maudantis, žuvaujant, plaunant skalbinius cerkarijos prasiskverbia į odą ir sukelia dermatitą.

„Cerkarinio dermatito metu yra pažeidžiamos odos kraujagyslės. Pažeidimo vietoje jaučiamas dilgsėjimas, deginimas, odos niežulys, atsiranda bėrimai. Šie simptomai atsiranda praėjus 10–15 minučių po kontakto su užterštu vandeniu ir išnyksta po kelių valandų, rečiau – po kelių dienų. Pakartotinai užsikrėtus, dermatitas būna labiau išreikštas (stiprus paraudimas su spuogeliais), lydimas stipraus niežulio, kuris gali išlikti 5–7 dienas. Jei invazija intensyvi, gali pakilti temperatūra. Ligos eiga gali varijuoti nuo lengvos iki sunkios stadijos, priklausomai nuo organizmo imuninės būklės. Jei žmogus kasydamasis pažeidžia odą, liga gali komplikuotis antrine bakterine infekcija“, – rašoma pranešime.

Cerkarinio dermatito profilaktika: vengti kontakto su užterštu vandeniu; išlipus iš vandens iš karto energingais judesiais nusitrinti kūną rankšluosčiu; odos paviršiui nuvalyti naudoti skysčius, turinčius alkoholio; kadangi cerkarijų prisitvirtinimą stimuliuoja odos lipidai, prieš lipant į vandenį kūną nuvalyti spiritiniu losjonu ar nusiplauti su muilu; tvenkinius, kuriuose maudosi žmonės, saugoti nuo teršimo organinėmis medžiagomis, valyti nuo vandens augalų, kurie yra pagrindinis moliuskų maistas.

Bendrajame pagalbos centre pranešimas apie nelaimę gautas 12.55 val., pranešta, kad Dusios ežere apie 200 metrų atstumu nuo kranto skęsta žmogus. Jo gelbėti išvyko ugniagesiai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, į nelaimę pateko du asmenys: vienas jų laikėsi už ledo, o kitas bandė šliaužti į krantą.

Kaip BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Vida Šmigelskienė, gelbėjimo darbus apsunkino tai, kad ledas buvo korėtas, ties krantu aptirpęs.

Nepaisant to, abu žmones pavyko išgelbėti, jie rogėmis nugabenti į krantą.

Ugniagesiai įspėja, kad į Lietuvą atėjus šiltiems, saulėtiems orams, ant ledo lipti yra ypač pavojinga.

Dusios ežeras dabar daugiau panašus į dvokiančią pelkę. Ežero pakraštys prie Metelių regioninio parko direkcijos pasidengęs neaiškios kilmės medžiaga – pastebimos gausios rudos spalvos fitoplanktono sankaupos. 

Parko darbuotojai įtaria, kad ežerui kenkia netvarkingi ūkininkai. Esą šie skystu mėšlu tręšia pasėlius ir ganyklas, o po stipraus lietaus  nuo kalvotų laukų viskas suteka į ežerą. Stiprus vėjas taršą išnešioja po ežero pakrantes, o išsiskyręs fosforas padeda daugintis dumbliams. 

Kodėl iš tiesų taip gausiai „žydi“ Dusios ežeras, aiškinasi aplinkosaugininkai. Nors ežerų vandens „žydėjimas“ – natūralus gamtinis  procesas, aplinkosaugininkams įtarimų sukėlė fitoplanktono gausa ir jo spalva. Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) specialistai paėmė Dusios ežero vandens mėginius.

Pasikeitus oro sąlygoms priekrantėje, ežero paviršiuje keletą dienų buvusi fitoplanktono „plėvelė“ išnyko, tačiau liepos 27 d. imant mėginius giliausios ežero vietos (32,6 m) paviršiniame sluoksnyje matėsi plūduriuojantys dumbliai. Pirminiais tyrimais nustatytas sumažėjęs ežero skaidrumas – 3,1 m. Prieš keletą metų atlikto Dusios valstybinio monitoringo duomenimis, šiam ežerui būdingas 6–7 m skaidrumas.

Ištyrus paimtus mėginius ir įvertinus ištirpusio deguonies kiekį, bendrojo azoto, bendrojo fosforo, amonio azoto, nitratų azoto ir nitritų azoto koncentraciją, matyti, kad žymaus skirtumo tarp gautų tyrimų rezultatų ir 2013 m. atlikto valstybinio monitoringo metu fiksuotų parametrų nėra. Biocheminio deguonies suvartojimo (BDS7) tyrimai bus baigti po savaitės.

Esant pakankamam organinių medžiagų kiekiui vandenyje, šylant oro temperatūrai, susidaro palankios sąlygos dumblių dauginimuisi, prasideda vandens „žydėjimas“. Dusios ežeras priskiriamas mezotrofiniams ežerams. Šiam ežerų tipui būdingas didesnis pagaminamų organinių medžiagų, mikrodumblių bei bestuburių organizmų kiekis. Dėl šių parametrų vandens „žydėjimas“ Dusios ežere gali būti aktyvesnis nei aplinkiniuose ežeruose.

Taip pat neatmetama galimybė, kad gausiau vanduo pradėjo „žydėti“ dėl pažeidimų šalia veikiančiuose ūkiuose – netinkamo mėšlo ir srutų tvarkymo. Alytaus RAAD artimiausiu metu planuoja patikrinti Dusios apylinkėse veiklą vykdančius ūkininkus. Už netinkamai tvarkomą mėšlą ir srutas gresia administracinė atsakomybė, jei paaiškėtų, kad ežeras buvo užterštas, jiems taip pat teks atlyginti aplinkai padarytą žalą.

Kol vandens „žydėjimas“ nesibaigė, maudytis Dusios ežere, ypač – alergiškiems žmonėms, nerekomenduojama. Gamtos saugotojai taip pat įspėja poilsiautojus nekūrenti laužų vandens apsaugos juostoje, nes medžio pelenai – irgi fosforo šaltinis, kurį labai mėgsta ežere vešintys dumbliai. Jų ežere gausu – vandens temperatūrai siekiant 22 laipsnius šilumos, jie tik dar labiau dauginasi.