„Man artimos šios vietos, svarbios čia gyvenančiųjų bėdos, ir norėtųsi prisidėti prie žirmūniškių problemų sprendimo, kiek tai priklauso nuo parlamento nario galimybių“, – partijos pranešime spaudai cituojamas E. Šablinskas.

Rinkimuose į Seimą Žirmūnų apygardoje trečiadienį pasibaigus nustatytam terminui registravosi aštuoni savarankiški politinės kampanijos dalyviai, taip pat jau iškelti kai kurių partijų kandidatai.

Politinei kampanijai užsiregistravusios partijos kandidatus galės teikti iki liepos 5 dienos.

Dalyvauti rinkimuose kaip savarankiški kandidatai siekia du partijų atstovai – Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas bei Darbo partijos atstovas Darius Ulickas, taip pat šeši savarankiški dalyviai: Dovilas Petkus, Gediminas Davulis, Jurijus Subotinas, Ramojus Girinskas, Rasa Žemaitė ir Rima Olberkytė. Lietuvos centro partija apygardoje yra iškėlusi buvusio Seimo nario Povilo Gylio kandidatūrą.

Laisvės partijos atstovai ketvirtadienį pranešė, jog R. Olberkytė – šios partijos remiama kandidatė. Birželio 1 dieną įsteigta partija dėl įstatyme numatytų terminų dar negali registruotis kampanijai ir oficialiai kelti kandidato.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai kandidatus į laisvas vietas Seime planuoja iškelti šeštadienį vyksiančiame tarybos posėdyje.

Rinkimai į laisvą vietą Seime Žirmūnų apygardoje vyks rugsėjo 8 dieną. Jie rengiami, nes šioje apygardoje Seimo rinkimus laimėjusi Aušra Maldeikienė išrinkta į Europos Parlamentą.

Rugsėjo 8-ąją rinkimai vyks ir Gargždų bei Žiemgalos apygardose, registracija politinės kampanijos dalyviais šiose apygardose baigėsi jau anksčiau, nes anksčiau paskelbta apie būsimus rinkimus. Gargždų apygardoje registravosi 6, Žiemgalos – 4 politinės kampanijos dalyviai. Čia rinkimai rengiami į Seimą išrinktiems politikams pradėjus eiti merų pareigas: „valstietis“ Bronius Markauskas tapo Klaipėdos rajono meru, liberalas Vitalijus Gailius ėmė vadovauti Joniškio savivaldybei.

Parlamentaras įregistravo atitinkamas Seimo, Europos Parlamento, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų pataisas, taip pat BNS patvirtino planuojantis registruoti reikiamus Konstitucijos pakeitimų projektus, kurie būtini norint perkelti parlamento bei prezidento rinkimus.

Pasak socialdemokrato, šeštadienį rinkimus rengti būtų patogiau, o per juos dirbantys žmonės turėtų laiko pailsėti prieš prasidedančią naują darbo savaitę. E.Šablinskas taip pat pabrėžė, kad pakeitimus siūlo ne artimiausiems rinkimams, o ateičiai, tad būtų pakankamai laiko diskusijoms dėl šios idėjos.

„Siūlau perkelti į šeštadienį, nes milžiniška armija darbuotojų, rinkimų komisijos, stebėtojai, kandidatai su štabais sekmadienį vakare laukia rezultatų ir per naktį, o pirmadienį jau darbas. Mes užmerkiame akis prieš realybę, kad pirmadienis – darbo diena, o po rinkimų apie dešimt procentų jų tikrai bus nedarbingi, ir būtų logiška perkelti šeštadieniui“, – BNS sakė E.Šablinskas.

Pasak parlamentaro, šeštadienis būtų patogesnė diena ir rinkėjams. „Jei žmonės nori išvažiuoti – iš ryto atėjai, pabalsavai ir gali išvažiuoti, o ne atvirkščiai, sekmadienį vakare turi skubėti grįžti, kad prieš aštuonias valandas spėtum pabalsuoti“, – sakė Seimo narys.

Šiuo metu visi Lietuvoje vykstantys rinkimai rengiami sekmadienį. Seimo bei prezidento rinkimų datos yra nustatytos Konstitucijoje: parlamentas renkamas kadencijos pabaigos metais antrą spalio sekmadienį, prezidentas – paskutinį sekmadienį likus dviem mėnesiams iki kadencijos pabaigos.

Artimiausi rinkimai bus Seimo ir vyks spalio 9 dieną.

Seimo kanclerė Daiva Raudonienė BNS patvirtino, kad papildomas etatas skirtas dėl Seimo nario specialiųjų poreikių. Parlamentaras turi judėjimo negalią.

Seimo statutas numato, kad kiekvienam Seimo nariui įsteigiamos trys Seimo nario padėjėjo–sekretoriaus pareigybės. Seimo nariui, turinčiam specialiųjų poreikių, Seimo valdybos pritarimu gali būti steigiama viena papildoma padėjėjo-sekretoriaus pareigybė.

E. Šablinskas BNS sakė papildomo padėjėjo etato paprašęs padaugėjus darbo prieš rinkimus, o anksčiau tokia galimybe nesinaudojęs, nes norėjęs taupyti lėšas.

„Man sunku su judėjimu, dabar daug važinėju, jei turėčiau padėjėjų, jie tuos darbus atliktų už mane. Paprasčiausiai nesinaudojau šituo dalyku dėl taupumo, nors jau anksčiau man kolegos siūlė. O dabar darbo apimtys išties didelės ir nebespėju, – jau gaunu velnių ir nuo savo rinkėjų“, – sakė parlamentaras.

Jis sakė etatą ketinantis išskaidyti keliems žmonėms.

Seimas: savivaldybės galėtų riboti alkoholio vartojimą ir prekybą

Seimas spręs, ar nuo rugsėjo 1-osios savivaldybėms leisti riboti arba uždrausti alkoholio vartojimą ir prekybą šventėse ir masiniuose renginiuose, kur dalyvauja nepilnamečiai.

Seimas antradienį po svarstymo priėmė atitinkamas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurių autorė Rima Baškienė sako, kad dabartinės alkoholio vartojimo taisyklės nėra efektyvios.

Dabar savivaldybės negali uždrausti vartoti alkoholį visuose renginiuose, kur dalyvauja nepilnamečiai.

Prieš losjonų ir odekolonų grąžinimą į turgų

Seimo nesutiko į turgų grąžinti pigių kvepalų, losjonų ir odekolonų.

Seimas antradienį atmetė parlamentaro Eduardo Šablinsko parengtas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, siūlančias turguje leisti prekybą daugiau negu 20 proc. alkoholio turinčia parfumerija, technologiniais, kosmetikos, buitinės chemijos ir kitais gaminiais.

Už pataisų atmetimą balsavo 64 Seimo nariai, prieš - trys, o susilaikė 16 parlamentarų.  

Turguose prekiauti kosmetiniu spiritu Seimas uždraudė nuo 2014 metų lapkričio. E.Šablinskas sako, kad dėl to darbo neteko apie 500-600 žmonių.

Draudimas vartoti alkoholį - iki 20 metų

Seimui liko vienintelis balsavimas, kuriuo nuo šių metų lapkričio siūloma uždrausti alkoholį vartoti žmonėms iki 20 metų.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė atitinkamoms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms. Už jas balsavo 42 Seimo nariai, prieš buvo 12, susilaikė 18 parlamentarų.

Jeigu Seimas priims pataisas, asmenims iki 20 metų būtų draudžiama ir vartoti, ir turėti bet kokių alkoholinių gėrimų, o prekybininkams - draudžiama juos parduoti.

„Nematau problemos, kad vestuvės būtų ir be alkoholio“, - antradienį svarstant projektą teigė „tvarkietis“ Petras Gražulis.

Vis dėlto jis siūlė per jungtuves padaryti išimtį ir leisti jaunesniems nei 20 metų asmenims tokia proga išgerti šampano.

Liberalsąjūdietis Andrius Mazuronis siūlė „nedaryti nesąmonių iš rimto dalyko“. „Dabar alkoholio galima įsigyti tik nuo 18 metų, o 16-mečiai ir net jaunesni negeria? Geria“, - sakė parlamentaras.

Alkoholiu degalinėse siūloma leisti prekiauti iki 2019 metų - trejais metais ilgiau negu dabar numato įstatymas. 

Tai numatančias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas Seime užregistravo socialdemokratai Andrius Palionis, Eduardas Šablinskas ir Juras Požela. Pastarasis teigia, kad būtina suspėti šiuo klausimu padiskutuoti.

„Mes turėtume siekti kuo mažesnio alkoholio vartojimo, tačiau, kita vertus, turime siekti ir tai, kad tas alkoholio vartojimas būtų legalus. Daugelyje miestelių degalinės yra likusios vienintelės vietos, kur žmonės gali legaliai įsigyti alkoholio“, - BNS teigė J.Požela.

Pasak jo, jeigu Seimas įstatymo nepakeis, nuo 2016 metų išaugtų negalaus alkoholio srautas į Lietuvą ir jo vartojimas.

Teigiama, kad degalinėse parduodama tik 2 proc. alkoholio, realizuojamo mažmeninėje rinkoje.

Seimas dar 2011 metais yra nusprendęs, kad alkoholiniais gėrimais prekiauti degalinėse nebūtų galima nuo 2016 metų.

Kilus problemoms dėl Vyčio pakabinimo Seimo plenarinių posėdžių salėje, parlamentarai siekia greta etaloninio valstybės herbo įteisinti adaptuotą Vytį.

Ketvirtadienį skubos tvarka Seimo nariai svarstė parlamento pirmininkės Loretos Graužinienės siūlymą pataisyti Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymą, kad institucijų ir įstaigų posėdžių salėse, darbo kabinetuose gali būti iškabintas adaptuotas herbas, jeigu to reikia dėl patalpų architektūrinių ar konstrukcinių ypatumų arba etaloninio herbo iškabinimas būtų neproporcingas kaštams.

Kitais atvejais kabinamas Lietuvos valstybės herbas turi atitikti įstatymo priede pateiktą herbo etalono piešinį.

„Iškilo šis klausimas priėmus mums Seimo nutarimą dėl šios salės papuošimo mūsų būtent herbiniu ženklu. Mūsų teisininkai ilgai diskutavo ir nutarė, kad vis dėlto reikia pataisyti įstatymą, kad mes galėtume po to įvykdyti Seimo nutarimus“, - Seime sakė L.Graužinienė.

Jos teigimu, Seimas priėmė nutarimą dėl didelio Vyčio pakabinimo parlamento posėdžių salėje, bet, anot Seimo pirmininkės, paaiškėjo, kad etaloninis Vytis netinka moderniai salei, todėl reikia įteisinti stilizuotą Vytį.

Seimo nutarimo, kuriuo kanceliarija buvo įpareigota posėdžių salėje pakabinti Vytį, autorius Vytautas Matulevičius tvirtino, kad specialistai taip pat teigia, jog šioje salėje klasikinis Vytis netinka.

„Užklausiau Heraldikos komisijos, kuriems pagal kompetenciją priklauso spręsti tokius klausimus, ir jie atsakė, kad jie neprieštarauja ir mano, kad Seimo salėje gali būti stilizuotas Vytis. Jau nekalbu apie tai, kad tokį pat atsakymą davė salės architektai, autoriai broliai Nasvyčiai, kad jie projektuodami herbinę sieną įsivaizdavo stilizuotą Vytį“, - sakė politikas.

Socialdemokratas Eduardas Šablinskas siūlė parlamentarams finansiškai prisidėti prie herbo pakabinimo salėje.

„Ar nenorėtume organizuoti lėšų surinkimą šitam stilizuotam Vyčiui pagaminti. Lietuvai parodytume, kad ir mes savo lėšomis prisidedame ir kartu taupome biudžeto lėšas“, - siūlė jis Seimo pirmininkei.

Tačiau L.Graužinienė į pasiūlymą neatsakė, ji tik atkreipė dėmesį, kad herbo pagaminimas atsieis brangiai - apie 200 tūkst. litų.

Priimti minėtas pataisas Seimo nariams ketvirtadienį pritrūko balsų. Dėl pataisų priėmimo gali būti balsuojama ketvirtadienį arba antradienį.

Vilniaus taryba trečiadienį pritarė, kad Šiaulių gatvėje gyvenanti Marija Aldona Bytautienė privalo išsikraustyti iš socialinio būsto – dviejų kambarių, daugiau nei 49 kv. m buto. Pagal dokumentus moteris šiame bute gyvena jau ne vieną dešimtmetį, o kurį laiką kartu su ja čia gyveno ir jos žentas, Seimo narys Eduardas Šablinskas, trečiadienį rašo naujienų portalas 15min.lt

Moteris socialiniame būste gyvena jau nuo 1992 metų, dalį laiko – kartu su žentu, dabartiniu Seimo nariu E.Šablinsku. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė tvirtina, kad šiuo metu būstas moteriai nepriklauso ir ji ten gyvena neteisėtai.

E.Šablinskas 15min.lt sakė, kad visa ši istorija yra susijusi su juo, nors jis tame bute negyvena – gyveno vos kelerius metus iki 1994 metų.  Seimo narys įsitikinęs, kad šis butas prisimintas dėl artėjančių rinkimų.

Vilniaus savivaldybė siekia iškraustyti parlamentarą socialdemokratą Eduardą Šablinską iš buto sostinės centre Stiklių gatvėje ir prisiteisti 700 tūkst. litų nuompinigių.

Jau 18 metų E.Šablinskas laikosi nuomonės, kad butas yra jo, tuo tarpu savivaldybė tvirtina priešingai, šeštadienį pranešė LNK televizijos žinios.

Vilniaus savivaldybė dėl šio buto su E.Šablinsku bylinėjasi jau keliolika metų. "Buvo tiesiog garantiniai raštai išduoti 1996 metais, mes manome, kad tie garantiniai raštai buvo laikino pobūdžio, o ponas Šablinskas traktuoja, kad jie suteikia teisę gyventi nuolatinai", - sakė Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento direktorius Edvardas Varoneckas.

Dar 2002 metais sostinės meras Artūras Zuokas kreipėsi į prokuratūrą, tvirtindamas, kad E.Šablinskas butą užgrobė - anuomet buvęs senamiesčio seniūnu pasinaudodamas tarnybine padėtimi savo seną butą iškeitė į esantį pačiame senamiesčio centre.

Nors E.Šablinskas nėra buto privatizavęs, tvirtina, kad tai - jo nuosavybė. E.Šablinskas sako, kad konfliktas su savivaldybė kilo, nes namą norima parduoti verslininkams. "Mums šimtą kartų buvo siūlyta - geruoju ieškokitės, kur norite, duosim, tai čia nesuprantama, čia duosiu, čia metu lauk", - sakė E.Šablinskas.

Seimo nariui niekaip per teismus nepavyksta susitvarkyti nuosavybės dokumentų, o savivaldybė už butą skaičiuoja nuompinigius, dėl jų pareikštas ieškinys. "Mes esam pareiškę ieškinį teisme, jei neklystu, suma yra netoli 700 tūkst. litų nuostolių atlyginimo, kad naudojasi savivaldybei priklausančiu butu", - sakė E.Varoneckas.