21 metų Jackas Teixeira (Džekas Teišeira) pasirodė teisme po savaitę trukusio tyrimo dėl vieno žalingiausių paslapčių nutekinimo nuo 2013-ųjų, kai Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas) paviešino Nacionalinio saugumo agentūros dokumentus.

Per trumpą teismo posėdį jam taip pat buvo pareikšti kaltinimai „neteisėtu slaptų dokumentų ar medžiagų paėmimu ir laikymu“.

Į Masačusetso federalinį teismą Bostone J. Teixeira buvo atvesdintas 10 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku.

Šiame posėdyje jis neprivalėjo atsakyti į kaltinimus. Teisėjo sprendimu, jis lieka suimtas iki posėdžio, kuriame bus sprendžiamas jo tolesnio suėmimo klausimas ir kuris bus surengtas kitą trečiadienį.

Amerikiečių oro pajėgų narį Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentai suėmė ketvirtadienį. J. Teixeira, kaip pranešama, vadovavo internetinei pokalbių grupei, kurioje pirmą kartą buvo nutekinti dokumentai,

JAV nacionalinės gvardijos biuro teigimu, J. Teixeira, IT ir ryšių specialistas, į pajėgas buvo priimtas 2019-ųjų rugsėjį. Jis įgijęs pirmos klasės lakūno laipsnį, kuris yra trečias žemiausias tarp oro pajėgų karių.

J. Teixeira buvo suimtas kitą dieną po to, kai laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad vienas JAV karinėje bazėje dirbęs vyras platformoje „Discord“ paskelbė šimtus dokumentų puslapių.

Dėl šio atskleidimo, paskatinusio Teisingumo departamentą pradėti baudžiamąjį tyrimą, buvo atskleista įslaptintos informacijos apie Ukrainos kovą su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, taip pat JAV sąjungininkų slaptų vertinimų.

Kai kuri dokumentuose esanti informacija buvo tokia slapta, kad ji buvo pažymėta grifu NOFORN, reiškiančiu, kad šia informacija negalima dalytis su sąjungininkų žvalgybos agentūromis, pranešė leidinys „The Washington Post“.

JAV pareigūnai viešai nepatvirtino, kad socialiniuose tinkluose ir kitose svetainėse paskelbtose nuotraukose matomos medžiagos yra tikros, o jų autentiškumo iš karto nepavyko nepriklausomai patvirtinti.

Be kita ko, Pietų Korėja antradienį pareiškė, kad didelė dalis nutekintų JAV žvalgybos dokumentų, rodančių Seulo susirūpinimą dėl ginklų tiekimo Ukrainai, yra suklastoti.

Vis dėlto nutekinta informacija sukėlė Vašingtonui galvos skausmą, nes atskleidė JAV susirūpinimą dėl būsimo Ukrainos kontrpuolimo prieš Rusijos pajėgas perspektyvumo ir leido įtarti, kad ji šnipinėjo ištikimus sąjungininkus Izraelį ir Pietų Korėją.

Daugelio dokumentų nebegalima rasti tose svetainėse, kuriose jie pirmą kartą buvo paskelbti, o Jungtinės Valstijos, kaip pranešama, siekia, kad jie būtų pašalinti.

Numanomo informacijos nutekėjimo padariniai gali būti dideli, nes gali kilti pavojus JAV žvalgybos šaltiniams, o šalies priešininkai gali gauti vertingos informacijos.

Suėmimas, kurį tiesiogiai transliavo televizijos kanalai, buvo savaitę trukusio ir žiniasklaidos intensyviai nušviesto tyrimo dėl vieno iš didžiausią žalą padariusių įslaptintos informacijos nutekinimų nuo 2013-ųjų, kai Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas) paviešino JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) dokumentus, kulminacija.

Jungtinių Valstijų generalinis prokuroras Merrickas Garlandas (Merikas Garlandas) spaudos konferencijoje įtariamuoju įvardijo JAV oro pajėgų nacionalinės gvardijos darbuotoją Jacką Teixeirą (Džeką Teišeirą), kuris, kaip pranešama, vadovavo internetinei pokalbių grupei, kurioje pirmą kartą buvo nutekinti dokumentai.

„Dėl tyrimo, susijusio su įtariamu neteisėtu įslaptintos nacionalinės gynybos informacijos pašalinimu, laikymu ir perdavimu“, vyras be jokių incidentų buvo sulaikytas FTB agentų, sakė M. Garlandas.

Žiniasklaidos filmuotoje medžiagoje matyti, kaip Masačusetso valstijos Šiaurės Daitono miestelyje raudonus šortus ir marškinėlius vilkintis įtariamasis suimamas ginkluotų, maskuojančius drabužius dėvinčių teisėsaugos pareigūnų.

Šio nedidelio miestelio policija siekė nuraminti bendruomenę dėl vykstančios operacijos ir pareiškime teigė, kad grėsmės visuomenės saugumui nėra.

JAV nacionalinės gvardijos biuro teigimu, J. Teixeira, IT ir ryšių specialistas, į pajėgas buvo priimtas 2019-ųjų rugsėjį. Jis įgijęs pirmos klasės lakūno laipsnį, kuris yra trečias žemiausias tarp oro pajėgų karių.

Buvo tikimasi, kad jau penktadienį vyras pasirodys Masačusetso federaliniame teisme.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) paskelbė pareiškimą, kuriame pagyrė Teisingumo departamentą ir FTB „už greitą areštą, susijusį su šiuo tyrimu“.

Jis pridūrė įsakantis „peržiūrėti mūsų (Gynybos) departamento prieigą prie žvalgybos informacijos, atskaitomybės ir kontrolės procedūras, kad būtų atsižvelgta į mūsų pastangas užkirsti kelią tokiems incidentams pasikartoti“.

J. Teixeira buvo suimtas kitą dieną po to, kai laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad vienas JAV karinėje bazėje dirbęs vyras platformoje „Discord“ paskelbė šimtus dokumentų puslapių.

Ar išsaugos vertybes?

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą dėl pilietybės suteikimo amerikiečiui E.Snowdenui, gimtinėje apkaltintam šnipinėjimu. Rugsėjo 26 d. paskelbtame dekrete E.Snowdeno pavardė yra tarp kitų 72 asmenų, kuriems Rusijos prezidentas suteikė pilietybę.

Tiesa, skandalingasis amerikietis Rusijoje gyvena jau daugiau kaip devynerius metus. Pilietybės prašymą jis pateikė dar 2020 m. lapkritį.

Kai prašėsi Rusijos pilietybės, buvęs Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) pareigūnas su žmona Lindsey Mills laukėsi vaiko. E.Snowdenas pabrėžė, kad jis ir jo žmona išliks amerikiečiais ir auklės savo sūnų pagal Amerikos vertybes, įskaitant laisvę reikšti savo nuomonę.

Didysis pabėgimas

E.Snowdenas išgarsėjo 2013 m., kai žurnalistams perdavė informaciją apie NSA vykdomą plataus masto sekimą.

Kadangi Edwardas netarnavo Rusijos kariuomenėje, neturi karinės tarnybos praktikos ar patirties, jam netaikoma šaukimo į karinę tarnybą tvarka.

Nuo 2009 m. jis dirbo iš išorės samdomu IT darbuotoju NSA biure Havajuose. Dirbdamas šį darbą E.Snowdenas turėjo prieigą prie didelės apimties visiškai slaptų NSA duomenų ir dokumentų, įskaitant susijusius su pasaulinių interneto ryšių stebėjimo programomis, kurios iki tol nebuvo žinomos visuomenei.

Kai 2013 m. sausį E.Snowdenas anonimiškai susisiekė su dokumentinių filmų režisiere Laura Poitras, o 2013 m. vasarį – su žurnalistu Glennu Greenwaldu, jis nukopijavo kone 2 mln. slaptų bylų. 2013 m. gegužę E.Snowdenas išskrido į Honkongą, iš kur išsiuntė slaptus dokumentus pirmiausia laikraščiams „Washington Post“ ir „The Guardian“, kurie 2013 m. birželio 6 d. pagaliau paviešino šią istoriją ir paskelbė dalį slaptų dokumentų, iš pradžių neatskleisdami E.Snowdeno tapatybės.

Pentagono teigimu, E.Snowdenas pagrobė 1,7 mln. slaptų bylų, kuriose dauguma dokumentų susiję su „gyvybiškai svarbiomis JAV armijos, karinio laivyno, jūrų pėstininkų ir oro pajėgų operacijomis.

JAV amerikietis už akių buvo apkaltintas šnipinėjimu ir valstybės turto vagyste. Už įslaptintos informacijos atskleidimą jam gresia iki 30 metų kalėjimo.

E.Snowdenas aiškino prieš paviešindamas kruopščiai išanalizavęs kiekvieną dokumentą, norėdamas įsitikinti, ar jo paviešinimas yra svarbus visuomenės interesams.

Pirmąją žurnalistams perduotų dokumentų porciją amerikietis palydėjo šiais žodžiais: „Suprantu, kad už savo veiksmus turėsiu kentėti, bet būsiu patenkintas, jei bent akimirką bus atskleisti slapti įstatymai, nevienodas nebaudžiamumas ir didžiulė vykdomoji valdžia, valdanti pasaulį, kurį myliu. Noriu, kad į šiuos dokumentus būtų atkreiptas dėmesys, ir tikiuosi, kad tai paskatins viso pasaulio piliečių diskusijas apie tai, kokiame pasaulyje norime gyventi.“

Ilgai neapsisprendė

Slapstydamasis nuo teisingumo, E.Snowdenas 2013 m. birželį pasiekė Maskvą. Maskvos Šeremetjevo oro uoste jis ilgiau nei mėnesį buvo tranzitinėje zonoje.

Dar būdamas oro uoste E.Snowdenas prieglobsčio prašė Ekvadore, tačiau šalis aiškino, kad prašymas galėtų būti galutinai išnagrinėtas tik tuo atveju, jei amerikietis būtų Ekvadoro teritorijoje arba ambasadoje. Prieglobstį E.Snowdenui savo iniciatyva ketino suteikti Venesuela. Laikraštis „Los Angeles Times“ tuomet rašė, kad amerikietis prašė prieglobsčio iš viso kone 20 šalių, tarp kurių – ir dauguma ES valstybių, tačiau galiausiai užuovėją jis rado Rusijoje.

„Jei jis nori čia likti, yra viena sąlyga: jis turi nutraukti savo veiklą, kuria siekiama pakenkti mūsų Amerikos partneriams, kad ir kaip keistai tai skambėtų iš mano lūpų“, – šiandien šie Vladimiro Putino žodžiai skamba dar keisčiau nei 2013-ųjų vasarą.

Įtariant, kad E.Snowdenas gali slapta keliauti iš Maskvos skridusio Bolivijos prezidento lėktuvu, buvo žengtas precedento neturintis žingsnis: kelioms Europos valstybėms atšaukus leidimus skristi jų erdvėje, orlaivis su Evo Moralesu buvo priverstas neplanuotai sustoti Vienoje, kur vietos pareigūnai jį patikrino. E.Snowdeno lėktuve nebuvo.

Galiausiai 2014 m. rugpjūtį E.Snowdenui buvo suteiktas leidimas gyventi Rusijoje trejiems metams, kuris 2017 m. buvo pratęstas. 2021 m. spalio pabaigoje E.Snowdenui buvo suteiktas neterminuotas leidimas gyventi Rusijoje.

Kur tiksliai šiuo metu gyvena 40-metis ir jo šeima, esą saugumo sumetimais neskelbiama.

Išvengs mobilizacijos?

E.Snowdenas interviu CBS yra sakęs, kad norėtų grįžti į JAV, bet tai padarys tik tuo atveju, jei jam bus leista gintis teisme remiantis tuo, kad jis veikė viešojo intereso labui.

Jo argumentai, esą slaptus duomenis nutekino norėdamas paviešinti, jo manymu, neteisėtus JAV žvalgybos veiklos metodus, įtikino ne vien Rusijos vadovybę. E.Snowdenas išpopuliarėjo ir Vakaruose: jo kandidatūra siūlyta Nobelio taikos premijai, kai kurie Europos universitetai suteikė jam garbės nario vardą. Jo vardu net buvo pavadinta naujai atrasta vėžių rūšis – cherax snowden.

Rusijos pilietybės suteikimo valdžios atstovai nekomentavo. E.Snowdenas tviteryje pasidžiaugė pagaliau sulauksiantis stabilumo, aiškino išlaikysiąs ir JAV pilietybę.

Jo advokatas Anatolijus Kučerena paaiškino naujojo Rusijos piliečio ir rugsėjo 21-ąją paskelbtos mobilizacijos santykį.

„Kadangi Edwardas netarnavo Rusijos kariuomenėje, neturi karinės tarnybos praktikos ar patirties, jam netaikoma šaukimo į karinę tarnybą tvarka“, – aiškino Rusijos advokatų elito atstovu laikomas A.Kučerena.

Paklaustas, kodėl Rusijos paso gavimo procesas užtruko taip ilgai, advokatas atsakė: „Jis gavo pilietybę bendraisiais pagrindais, įvykdęs visas Rusijos pilietybę reglamentuojančių teisės aktų sąlygas.“

Pirmadienį paskelbtu Rusijos prezidento dekretu 1983 metais gimęs E. Snowdenas įtrauktas į 75 užsieniečių, kuriems suteikta Rusijos pilietybė, sąrašą. Apie tai paskelbta Vašingtono ir Maskvos santykiams dėl karo Ukrainoje pasiekus istorines žemumas.

E. Snowdenas nuo 2013 metų gyvena Rusijoje, kad išvengtų baudžiamojo persekiojimo JAV po to, kai paviešino informaciją, kad NSA pareigūnai rinkdavo duomenis apie milijonų Amerikos piliečių pokalbius telefonu.

2020 metais jam buvo suteiktas nuolatinis leidimas gyventi šalyje, ir tuo metu jis sakė, kad planuoja kreiptis dėl Rusijos pilietybės, neatsisakydamas JAV pilietybės.

Prieš kelerius metus Maskva sušvelnino griežtus pilietybės įstatymus ir leido asmenims turėti Rusijos pasus neatsižadant savo pirminės pilietybės.

E. Snowdeno advokatas Anatolijus Kučerena Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad buvusio kontraktininko žmona amerikietė Lindsay Mills (Lindsi Mils), kuri kartu su juo gyvena Rusijoje, taip pat kreipsis dėl rusiško paso.

2020 metų gruodį pora susilaukė vaiko.

A. Kučerena pasakojo, kad Rusijoje gimusi jųdviejų dukra jau turi šios šalies pasą.

Praėjusią savaitę V. Putinas paskelbė apie Rusijos dalinę mobilizaciją karui Ukrainoje, o A. Kučerena sakė, kad E. Snowdenas nebus pašauktas tarnauti, nes jis neturi jokios patirties Rusijos kariuomenėje.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas naujienų agentūroms sakė, kad E. Snowdenas gavo Rusijos pilietybę savo paties prašymu.

E. Snowdenas, kuris Rusijoje laikosi nuošaliai ir kartais socialiniuose tinkluose kritikuoja Rusijos vyriausybės politiką, 2019 metais sakė, kad yra pasirengęs grįžti į JAV, jei jam bus užtikrintas teisingas teismas.

Apie jam suteiktą Rusijos pilietybę vyras kol kas nepasisakė.

„Tai principinė Edwardo pozicija: gauti rusišką pasą pagal bendras taisykles, kaip numatyta Rusijos įstatymų dėl užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti RF pilietybę. Jis nelaiko savęs didvyriu ir nepretenduoja į kokias nors malones ar lengvatas“, – sakė advokatas.

Pasak jo, „Snowdenas kantriai laukia šio klausimo išsprendimo“ ir „tikisi, kad artimiausiu metu taps Rusijos piliečiu“.

E. Snoudenas yra ieškomas Jungtinėse Valstijose dėl kaltinimų šnipinėjimu, pareikštų jam nutekinus informaciją, kad NSA pareigūnai rinkdavo duomenis apie milijonų Amerikos piliečių pokalbius telefonu.

Jis nuo 2013 metų gyvena tremtyje Rusijoje ir pernai pareiškė ketinąs tapti dvigubu JAV ir Rusijos piliečiu.

„Kaip ir tikėjomės, jo šeimoje – pagausėjimas. Edwardui ir Lindsay (Lindsi) gimė sūnus. Motinos ir kūdikio sveikata yra puiki“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė advokatas Anatolijus Kučerena.

Spalį advokatas naujienų agentūrai sakė, kad bėglys amerikietis ir jo sutuoktinė Lindsay Mills (Lindsi Mils) tikisi susilaukti pirmagimio gruodžio pabaigoje.

Gruodžio pradžioje A. Kučerena pranešė, kad E. Snowdenas nusprendė siekti Rusijos pilietybės, bet ketina išsaugoti ir JAV pasą. Rusijos įstatymai leidžia dvigubą pilietybę.   

E. Snowdenas, anksčiau dirbęs ne tik NSA, bet ir JAV Centrinei žvalgybos valdybai (CŽV), 2013 metais nutekino žiniasklaidai tūkstančius įslaptintų dokumentų, atskleidusių po 2001 metų rugsėjo 11-osios amerikiečių žvalgybos vykdytų sekimo programų mastą.

Jungtinėse Valstijose jam už akių pateikti kaltinimai šnipinėjimu ir valstybės paslapčių vagyste.

E. Snowdenas pabėgo iš JAV  į Honkongą, o vėliau – į Rusiją.

E. Snowdenas, kadaise dirbęs Nacionalinio saugumo agentūroje (NSA) ir Centrinėje žvalgybos valdyboje (CŽV), 2013 metais nutekino žiniasklaidai tūkstančius įslaptintų dokumentų, atskleidusių po 2001 metų rugsėjo 11-osios amerikiečių žvalgybos vykdytų piliečių sekimo programų mastą. Nuo to laiko jis gyvena Rusijoje.

Prieš kelias savaites E. Snowdenui buvo suteiktas nuolatinis leidimas gyventi Rusijoje. Be to, prieš kelias dienas E. Snowdeno ilgametė gyvenimo draugė Lindsay Mills (Lindsi Mils) pranešė, kad jis netrukus taps tėvu.

Pirmadienį E. Snowdenas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Po daugelio metų, praleistų skyrium nuo mūsų tėvų, aš su žmona nenorime būti atskirti nuo mūsų sūnaus.“

37 metų vyras rašė, kad „šiuo pandemijos ir uždarytų sienų metu mes prašome dvigubos JAV ir Rusijos pilietybės“.  

Maskva tik neseniai sušvelnino griežtus pilietybės įstatymus, atverdama kelią gauti Rusijos pasą neatsisakant pirmosios pilietybės. 

E. Snowdenas tviteryje pabrėžė, kad jis ir L. Mills „liks amerikiečiai“. 

„Mes diegsime savo sūnui visas Amerikos, kurią mylime, vertybes, įskaitant laisvę kalbėti tai, ką galvoji“, – rašė jis. 

Jungtinės Valstijos yra paskelbusios E. Snowdeno paiešką dėl kaltinimų šnipinėjimu. Jo nutekinta informacija, be kita ko, atskleidė, kad NSA agentai įrašinėjo milijonų JAV piliečių pokalbius telefonu. 

Anksčiau šiais metais JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pareiškė svarstysiantis galimybę suteikti malonę buvusiam žvalgybos kontraktininkui, tačiau daugiau jokių komentarų tuo klausimu nepateikė.   

2015 metais Baltieji rūmai atmetė peticiją, raginusią tuometinį valstybės vadovą Baracką Obamą (Baraką Obamą) suteikti malonę E. Snowdenui.

„Vakar buvome susitikę su Edwardu, ir jis man pranešė džiugią žinią. Gruodžio pabaigoje jie su žmona laukia pirmagimio“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė advokatas Anatolijus Kučerena.

Pasak jo, kūdikis gimimu įgis Rusijos pilietybę.

„Vaikas turės Rusijos pilietybę“, – nurodė teisininkas.

Paklaustas, apie paties E. Snowdeno planus gauti pilietybę, advokatas atsakė: „Manau, kad artimoje ateityje, dėl planuojamo vaiko gimimo, mes aptarsime šį klausimą. Kol kas informacijos šiuo klausimu nėra“.

E. Snowdenas, anksčiau dirbęs ne tik NSA, bet ir JAV Centrinei žvalgybos valdybai (CŽV), 2013 metais nutekino žiniasklaidai tūkstančius įslaptintų dokumentų, atskleidusių po 2001 metų rugsėjo 11-osios amerikiečių žvalgybos vykdytų sekimo programų mastą.

Jungtinėse Valstijose jis yra kaltinamas šnipinėjimu ir valstybės paslapčių vagyste. Už tokius nusikaltimus jam grėstų iki 30 metų laisvės atėmimo bausmė.

E. Snowdenas pabėgo iš JAV  į Honkongą, o vėliau – į Rusiją, kur dabar gyvena.

Remiantis CNN duomenimis, E. Snowdenas iš savo knygos pardavimų uždirbo 4,2 mln. JAV dolerių, dar daugiau nei 1 mln. JAV dolerių jis gavo už savo pasirodymus.

Civiliniame ieškinyje E. Snowdenas kaltinamas pažeidęs su CŽV ir NSA pasirašytus vadinamuosius slaptumo susitarimus, draudžiančius atskleisti informaciją.

E. Snowdenas, nutekinęs žiniasklaidai tūkstančius įslaptintų dokumentų, atskleidusių po 2001 metų rugsėjo 11-osios JAV vyriausybės vykdytų privačių duomenų sekimo programų mastą, šiuo metu gyvena Rusijoje.

Ieškinyje teigiama, kad E. Snowdenas išleido savo knygą „Permanent Record“ nepateikęs jos agentūroms, kad šios galėtų peržiūrėti jos turinį. Šia knyga buvo pradėta prekiauti antradienį. 

Anot Teisingumo departamento, jis nenori blokuoti knygos publikavimo, bet siekia, kad E. Snowdenas, kuriam Jungtinėse Valstijose gresia kaltinimai šnipinėjimu, negautų jokių pajamų už jos pardavimą.   

Ieškinyje minima ir knygos leidėja „Macmillan Publishers“. Anot Teisingumo departamento, leidykla turi užtikrinti, kad E. Snowdenui nebus pervesta jokių lėšų.

„Edwardas Snowdenas pažeidė įsipareigojimą Jungtinėms Valstijoms, kurį prisiėmė, kai pasirašė susitarimus darbindamasis CŽV ir NSA kontraktininku“, – sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Jody Huntas (Džodis Hantas).

„Jungtinių Valstijų sugebėjimas apsaugoti jautrią nacionalinio saugumo informaciją priklauso nuo to, ar darbuotojai ir kontraktininkai laikosi savo slaptumo susitarimų“, – sakė J. Huntas.  

„Neleisime asmenims pelnytis Jungtinių Valstijų sąskaita, nesilaikant įsipareigojimų pateikti (publikuojamą medžiagą) išankstinei  peržiūrai“, – kalbėjo jis.

Virdžinijos Rytinės apygardos, kur buvo pateiktas ieškinys, prokuroras G. Zachary Terwilligeris (Dž. Zakaris Terviligeris) sakė, kad ieškiniu siekiama „užtikrinti, kad pasitikėjimą sulaužęs Edwardas Snowdenas neturėtų iš to finansinės naudos“. 

„Žvalgybinė informacija skirta saugoti mūsų šalį, o ne nešti kažkam pelną“, – sakė prokuroras.

E. Snowdenas, kuriam gresia ilgi metai kalėjimo, jei bus nuteistas, pirmadienį interviu televizijos CBS laidai „This Morning“ sakė, kad norėtų grįžti namo, jei jam būtų garantuota sąžiningas teismo procesas. 

Nuo 2013 metų, kai nutekinęs žiniasklaidai tūkstančius įslaptintų dokumentų E. Snowdenas pabėgo iš Jungtinių Valstijų, jis gyvena Rusijoje, kuri yra suteikusi jam prieglobstį.

Nors šalininkai giria jo, kaip informatoriaus ir privatumo gynėjo, veiksmus, Vašingtonas kaltina E. Snowdeną sukėlus grėsmę šalies nacionaliniam saugumui ir pareiškė jam kaltinimus pagal 1917 metų Šnipinėjimo įstatymą.

„Jo teisė spręsti klausimą dėl gyvenamosios vietos – gyventi Rusijoje, grįžti į Ameriką ar persikraustyti į kokią nors Europos šalį. Mes gyvename teisinėje valstybėje ir negali būti jokios kalbos apie kokias nors kliūtis tam. Nematau nieko bloga, kad jis nori gauti leidimą gyventi ar pilietybę kokioje nors kitoje šalyje. Tai nereiškia, kad jis nemyli mūsų šalies“, – sakė A. Kučerena, komentuodamas E. Snowdeno pareiškimą dėl noro gauti prieglobstį iš pradžių Vokietijoje, o paskui – Prancūzijoje.

„Mūsų šalyje jį viskas tenkina, jis niekada nereiškė nepasitenkinimo kuo nors. Atvirkščiai, jis dėkingas mūsų šaliai, kad ji jį priėmė. Nors daug šalių atsisakė jam suteikti prieglobstį, Rusija atsižvelgė, padarė viską ne tik humanitarinių sumetimų prasme, bet ir įstatymo prasme“, – sakė advokatas.

Taip pat jis mano, kad nuo JAV valdžios persekiojimo bėgęs E. Snowdenas, kuris nutekino informacijos apie amerikiečių vyriausybės vykdomo masinio sekimo programą, Rusijoje yra saugesnis nei būtų kokioje nors kitoje šalyje.

A. Kučerena priminė, jog turint omenyje tai, kad E. Snowdenas tebėra ieškomas, „saugumo klausimas jam yra pats svarbiausias“.

„Čia jis vis dėlto yra saugus, bet Edwardas – drąsus žmogus, ryžtingas, todėl jei kelia klausimą dėl galimo leidimo gyventi gavimo kitose šalyse, tai kodėl gi ne? Tačiau, kita vertus, nė viena valstybė neužsiims jo saugumo klausimais“, – pabrėžė advokatas.

Pasak jo, daug šalių spaudžiamos JAV išduoda asmenis, kuriuos persekioja ir iš kitų valstybių pasiima amerikiečių pareigūnai.

„Matėme, kaip JAV sprendžia visus savo uždavinius ir klausimus, taip pat ir susijusius su kitų šalių piliečių sulaikymu trečiųjų šalių teritorijose ir jų atvežimu į JAV teritoriją. Tai mes tiksliai žinome“, – sakė A. Kučerena.

Jis pridūrė: „Rusijoje Edwardas nors ir nėra saugomas valstybės, jį saugo mūsų įstatymai.“

Pasak advokato, per pokalbius amerikietis „ne kartą kalbėjo apie tai, kad myli Rusiją, yra dėkingas jai už suteiktą prieglobstį“.

„Iš pradžių jam tikrai buvo sunku, nes jis nepažinojo šalies, nemokėjo kalbos, bet šiandien jis, ačiū Dievui, daugmaž įsikūrė ir jaučiasi pakankamai patogiai, – sakė A. Kučerena. – Jis – pasaulio žmogus, todėl nori keliauti, jam norisi įvairovės ir aš čia nieko bloga nematau.“

Į klausimą, ar E. Snowdenas neketina gauti Rusijos pilietybės, A. Kučerena atsakė: „Tai jis spręs pats. Kai tik nuspręs, jis apie tai pasakys. Kol kas niekas nesikeitė, jis turi leidimą gyventi.“

Komentuodamas E. Snowdeno parašytos knygos pristatymą, planuojamą šį pirmadienį, A. Kučerena sakė: „Iš dalies žinau jos turinį, jis man pasakojo. Pasakysiu taip: skaitykite knygą, ten daug įdomių dalykų.“

E. Snowdenas, kadaise dirbęs ne tik NSA, bet ir JAV Centrinei žvalgybos valdybai (CŽV), 2013 metais nutekino spaudai tūkstančius slaptų dokumentų, kurie atskleidė didžiulį privačių duomenų sekimo mastą po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų Jungtinėse Valstijose. Nuo to laiko jis gyvena užsienyje.

Nors šalininkai giria jo, kaip informatoriaus ir privatumo gynėjo, veiksmus, Vašingtonas kaltina E. Snowdeną keliant grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.

Jungtinėse Valstijose jam gali būti pareikšti kaltinimai šnipinėjimu – taigi, jei būtų nuteistas, E. Snowdenas gali būti pasiųstas už grotų keliems dešimtmečiams.