„Dėl numatomos koncentracijos nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija rinkoje“, – penktadienį pranešė taryba.

Baigus sandorį „INVL Baltic Sea Growth Fund“ įsigis 100 proc. „Eglės“ sanatorijos, „Namitos“ akcijų ir netiesiogiai – „Birštono šaltinio“ akcijų.

Birželį skelbta, kad fondas ir įmonės pasirašė neskelbiamos vertės pirkimo-pardavimo sutartį, sandoris bus finansuojamas savomis ir skolintomis lėšomis.

Bendros „Namitos“ gydyklos – funkcinės diagnostikos ir reabilitacijos centro „Nemunas“ ir „Eglės sanatorijos“ pajamos pernai siekė 23,4 mln. eurų, įmonėse dirbo virš 700 darbuotojų.

100 proc. Druskininkuose ir Birštone veikiančios „Eglės“ sanatorijos akcijų priklauso įmonei „Visnorus“, kurią valdo Artūras Salda, dar penki fiziniai asmenys ir bendrovė „Mintaka“. „Namitos“ akcijas valdo „Eglės sanatorija“ ir fizinių asmenų valdoma bendrovė „Eriadas“.

Taryba pranešė prašymą sandoriui gavusi antradienį. „INVL Baltic Sea Growth Fund“ įsigytų 100 proc. „Eglės“ sanatorijos, „Namitos“ akcijų ir netiesiogiai – „Birštono šaltinio“ akcijų.

Birželį skelbta, kad fondas ir įmonės pasirašė neskelbiamos vertės pirkimo-pardavimo sutartį, sandoris bus finansuojamas savomis ir skolintomis lėšomis.

Numatoma atnaujinti pastatus, padidinant jų energinį efektyvumą, pritaikant naujoms procedūroms.

Bendros „Namitos“ gydyklos – funkcinės diagnostikos ir reabilitacijos centro „Nemunas“ ir „Eglės sanatorijos“ pajamos pernai siekė 23,4 mln. eurų, įmonėse dirbo virš 700 darbuotojų.

100 proc. Druskininkuose ir Birštone veikiančios „Eglės“ sanatorijos akcijų priklauso įmonei „Visnorus“, kurią valdo Artūras Salda, dar penki fiziniai asmenys ir bendrovė „Mintaka“. „Namitos“ akcijas valdo „Eglės sanatorija“ ir fizinių asmenų valdoma bendrovė „Eriadas“.

Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas ir „Eglės“ sanatorijos generalinis direktorius Artūras Salda sako, kad vidutine ir sunkia koronaviruso forma persirgę žmonės turi liekamųjų reiškinių, todėl jiems reikia reabilitacijos paslaugų. 

„Reiktų politinės valios, kad būtų pradėti siųsti tokie pacientai reabilitacijai“, – Seimo Sveikatos reikalų komitete, kur su privačių sveikatos įstaigų atstovais aptarta galimybė joms prisidėti suvaldant koronaviruso krizę, penktadienį sakė A. Salda.  

„Leistų pataisyti žmonėms sveikatą, o įstaigoms išgyventi ne iš labdaros ir subsidijų, o teikiant valstybei reikalingas paslaugas“, – pridūrė jis. 

Parlamentarė Orinta Leiputė priekaištavo, kad sunkiai persirgę gyventojai dabar negauna siuntimų reabilitacijai.

„Jie negauna siuntimų nei į privačias, nei į neprivačias reabilitacijos įstaigas“, – pareiškė ji.  

Tuo metu Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius pranešė, kad tokių pacientų reabilitaciją apmokėtų valstybė: „Įkainis yra ir tokie pacientai bus apmokami.“ 

„Eglės“ sanatorijos vadovas Artūras Salda BNS sakė, kad atleisti mažiau žmonių nuspręsta ir dėl valdžios planuojamų pratęsti subsidijų už darbo vietų išlaikymą.

„Prisiėmėme daugiau rizikos ant savo pečių, nes norime išsaugoti kaip galima daugiau darbo vietų. Be to, Užimtumo tarnyba pradėjo skelbti, kad prastovų subsidijos po Naujųjų metų turi tęstis, kol tęsis ekstremali situacija. Atsirado daugiau tikėjimo, kad gal prisidės daugiau su pagalbos priemonėmis nauja Vyriausybė“, – BNS teigė A. Salda.

Prisiėmėme daugiau rizikos ant savo pečių, nes norime išsaugoti kaip galima daugiau darbo vietų.

Pasak jo, įmonė tikisi, kad ateityje daugiau darbuotojų atleisti neteks.

„Mūsų tie skaičiai paskaičiuoti jau ganėtinai blogam scenarijui, čia nebuvo optimistinis scenarijus, jau planavom, kad bus blogai, kad bus nedaug pagalbos priemonių, kad klientai greit negrįš, tai esam priversti atleisti“, – sakė A. Salda.

Bendrovė Užimtumo tarnybai pranešė ketinanti atleisti 178 žmones Druskininkuose ir septynis Birštone. Lapkritį ji ketino atleisti atitinkamai 266 ir 90 darbuotojų. „Eglėje“ dabar dirba iš viso 599 darbuotojai.

Pasak Užimtumo tarnybos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės, lapkritį bendrovė atleidimus tik planavo, o oficialų pranešimą apie tai atsiuntė praėjusį penktadienį.

Darbo neteks kambarinės (31), pagalbiniai darbininkai (15), padavėjai (11), valymo operatoriai (10), sveikatos stiprinimo specialistai (9), taip pat dalis virėjų, masažuotojų, skalbimo operatorių, vairuotojų, auklėtojų, registratorių, bendrosios praktikos slaugytojų, konditerių, elektrikų, vairuotojų-traktorininkų.

Be to, „Eglės“ sanatorijos antrinė įmonė „Birštono šaltinis“, teikianti apgyvendinimo, sveikatinimo, konferencijų paslaugas, numato atleisti 41 darbuotoją: 11 padavėjų, devynis pagalbinius darbininkus, aštuonias kambarines, šešis skalbimo operatorius, barmeną, vairuotoją, virėją, laisvalaikio projekto vadovą, budintį registratorių, kiemo darbininką, barmeną-padavėją.

Tuo metu Birštono gydykla „Namita“ pranešė atleidžianti 39 darbuotojus. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu joje dirba 161 žmogus.

Užimtumo tarnybos duomenimis, Druskininkų ir Birštono kurortuose lapkritį daugiausiai augo registruotas nedarbas – atitinkamai 1,4 proc. ir 1,2 proc. punkto.

Gruodžio 1 dieną Druskininkuose registruota 2 tūkst. darbo ieškančių asmenų, registruotas nedarbas siekė 17,7 proc., Birštone – atitinkamai 280 ir 11,8 proc. 

„Esame priversti žengti šį labai sunkų žingsnį, siekdami išsaugoti likusias darbo vietas. Tikėjomės, kad situacija gerės, tačiau taip nenutiko. Dar balandžio mėnesio pradžioje, nors mūsų veikla jau buvo visiškai sustabdyta, mes išmokėjome darbuotojams sezonines premijas už pasiektus rezultatus. Pastarąjį pusmetį laikėme darbuotojus prastovose, tikėdamiesi, jog ši situacija artimiausiu metu baigsis. Tačiau, prasidėjus antrai pandemijos bangai ir įvedus karantiną, situacija pradėjo dar labiau prastėti ir naujų rezervacijų skaičius sumažėjo 90 proc., dėl sumažėjusių planinių operacijų srautų krito ir valstybės finansuojamą medicininę reabilitaciją gaunančių pacientų skaičius“, – sakė „Eglės sanatorijos“ vadovas Artūras Salda.

Dėl susiklosčiusios situacijos „Eglės sanatorija“ planuoja atleisti 266 darbuotojus Druskininkuose ir 90 Birštone.

Dėl susiklosčiusios situacijos „Eglės sanatorija“ planuoja atleisti 266 darbuotojus Druskininkuose ir 90 Birštone. Tai atitinkamai yra apie 50 proc. visų „Eglės sanatorijos“ darbuotojų Druskininkuose ir apie 40 proc. visų darbuotojų Birštone. Daugiausia bus atleidžiami aptarnavimo srityje dirbantys darbuotojai, kurių darbo krūvis tiesiogiai priklauso nuo klientų srautų: švaros, maitinimo, klientų registracijos padalinių darbuotojai, pagalbinis medicinos personalas. Pats atleidimo procesas bus pakankamai ilgas ir bus vykdomas keliais etapais. Paskutinė dalis darbuotojų paliks įmonę tik kovo mėnesį. Jei situacija visgi keistųsi į gerąją pusę ir klientų srautai pradėtų augti, atleidimo procesą būtų galima stabdyti arba sumažinti atleidžiamų darbuotojų skaičių.

Pasak A. Saldos, šiandien įmonė pradeda bendravimą su Darbo taryba dėl atleidimų ir atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijų. Bus sudaryta atrankos komisija, kurioje dalyvaus ir Darbo tarybos atstovas. Pagal objektyvius kriterijus sudarius atleidžiamų darbuotojų sąrašus, atrinkti darbuotojai sulauks įspėjimų dėl atleidimo.

„Susiklosčius tokiai situacijai tenka imtis nelengvų žingsnių, tačiau net ir po šių pokyčių visą savo dėmesį ir toliau skirsime kokybiškų paslaugų teikimui, o dėmesys klientui išlieka vienas svarbiausių mūsų prioritetų“, – teigė A. Salda.

Taip pat dalyvavo devyni juos rengę dėstytojai bei Tarptautinė vertinimo komisija:

komisijos pirmininkas, Tarptautinės masažo asociacijos įkūrėjas ir vadovas Jeppe'as Tengbjergas (Danija);

fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas psichoterapeutas, „Eglės sanatorijos“ direktorius medicinai Arvydas Balčius (Lietuva);

fizioterapijos daktaras, paskelbęs daugiau nei 45 straipsnius prestižiniuose pasaulio žurnaluose Manuelis Gonzalezas Sánchezas (Ispanija);

kineziterapijos, fizinės terapijos, masažo terapijos ir balneoterapijos specialistas  Marekas Zemanas (Čekija).

Pirmoje čempionato dalyje masažais buvo lepinami Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriai – tokią dovaną jiems jaunieji masažo specialistai skyrė Tarptautinės teatro dienos, švenčiamos kovo 27 dieną, proga. Aktoriai buvo sužavėti masažuotojų įsitraukimu, talentu ir atsidavimu: „Labai patiko, tai nuostabi dovana, – džiaugsmingai teigė Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas. – Visi kiti menai, kaip, pavyzdžiui, muzika ar dailė, savo raiškai turi instrumentus, o mūsų, aktorių, instrumentas yra kūnas, tad labai svarbu, kad jis būtų sveikas ir atsipalaidavęs. Ne paslaptis, kad scenoje įtampos tikrai nemažai, masažas tai priemonė, kuri padeda pasiruošti eiti į sceną. Dabar šypsosi ne tik mano veidas, šypsosi visas mano kūnas“, – linksmai užbaigia Kauno dramos teatro aktorius E. Stancikas.

Po 20 minučių trukusio masažo liaupsių negailėjo ir Edvinas Vadoklis: „Tikiu, kad mūsų gražusis kraštas Lietuva su savo perlais – Birštonu, Druskininkais, Palanga – ir tokiais gabiais specialistais pritrauks pusę Europos mėgautis tuo nuostabiu dalyku – masažu, kuris apima ne tik kūną, bet ir mintis. Tikriausiai pastebėjote, kiek palaimingų veidų aplinkui, manau, kad visi kolegos yra labai patenkinti. Tai gražiausia Kauno kolegijos dovana mums.“

Antroje masažo čempionato dalyje jaunieji specialistai savo gabumus komisijos nariams ir renginio žiūrovams rodė atlikdami laisvąją masažo programą.

Netrukus po to komisija skaičiavo balus bei diskutavo, kuris iš 13 dalyvių yra verčiausias gauti garbingąjį geriausiojo masažuotojo titulą ir būti apdovanotas didžiuoju „Eglės sanatorijos“ įsteigtu prizu – savaite „Eglės sanatorijoje“: penkių dienų trukmės profesiniais mokymais ir savaitgalio gydomąja programa. Laimė nusišypsojo lietuviui, trečiojo kineziterapijos kurso Kauno kolegijos studentui Daumantui Bitinui. Vaikinas savo talentu sužavėjo visus keturis komisijos narius ir užėmė pirmąją vietą 2019 metų Tarptautiniame masažo čempionate. Jaunuolis neslėpė susijaudinimo ir puikių emocijų: „Nuoširdžiai tariant – tikrai nesitikėjau, iš pradžių nė neketinau dalyvauti šiame konkurse, bet prikalbintas nusprendžiau išbandyti savo jėgas. Labai stengiausi, daug dirbau ir, regis, man pavyko.“ D. Bitinas čempionate išsiskyrė neįprasta masažo technika ir pateikimu – masažą atliko ant kilimėlio, patiesto ant grindų: „Buvau Maltoje, atlikau masažuotojo praktiką, vėliau ten ir įsidarbinau. Pamačiau panašaus pobūdžio masažą, nusprendžiau daugiau apie jį pasidomėti ir atlikimo techniką pritaikyti čia, Lietuvoje.“ Jaunasis specialistas teigė, kad šis laimėjimas tai – puiki motyvacinė priemonė toliau stengtis, tobulėti masažavimo srityje ir ragina visus nedrįstančius dalyvauti šiame ar kituose panašiuose konkursuose – nebijoti, tai nuostabi patirtis, o jei pavyksta laimėti – geros emocijos tiesiog neapsakomos.

D. Bitinas laimėjo „Eglės sanatorijos“ didįjį prizą – penkių dienų trukmės profesinius mokymus ir savaitgalio gydomąją programą, jį ruošusiai dėstytojai Vaidai Borkertienei taip pat įteikta savaitgalio gydomoji programa. Likusieji dalyviai ir jų dėstytojai apdovanoti įvairia „Eglės sanatorijos“ atributika, suvenyrais ir apsilankymu baseinų ir pirčių komplekse.

Įstaiga nepagrįstai neteikė kai kurių paslaugų vežimėliu judančiam vyrui.

Anot Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pranešimo, A. Skardžiuvienė tyrimą pradėjo po to, kai į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipėsi reikalingų paslaugų negavęs buvęs sanatorijos klientas. Jam paprašius skirti užsiėmimus baseine, „Eglės“ personalas atsisakė, teigdamas, neva baseine nėra keltuvo. Darbuotojai taip pat nepagrįstai baiminosi, kad dėl patirtos stuburo traumos pareiškėjo šalinimo funkcijos šiltame baseino vandenyje bus neprognozuojamos.

Toks paaiškinimas vyrą įžeidė, nes tokia diagnozė jam nebuvo nustatyta, jo ligos istorijoje tokio sutrikimo nėra įrašyta. Pareiškėjas teigė, kad sanatorijos gydytojos įvardyta rizika yra visiškai nepagrįsta: jokių „neprognozuojamų organizmo reakcijų“ niekada nebuvo pasitaikę, be to, sanatorijoje jis naudojosi procedūromis, atliekamomis voniose, kuriose vanduo buvo šiltesnis nei baseine.

Pradėjus tyrimą, sanatorijos generalinis direktorius patikslino, kad veikiantis keltuvas baseine vis dėlto yra. Jo teigimu, pareiškėją gydanti gydytoja šios procedūros neskyrė, įžvelgusi riziką pakenkti paciento sveikatai. Kokia konkreti rizika buvo įžvelgta, gydytoja nepatikslino, motyvuodama asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimais. Pabrėžtina, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai šiuo atveju negali būti priežastis neteikti tarnybai informacijos, nes pats pareiškėjas atskleidė savo tapatybę, aprašė negalios pobūdį ir patirtą traumą.

Nepateikdama jokių paaiškinimų ir objektyvių priežasčių, kodėl vyrui su judėjimo negalia nebuvo skirtos procedūros baseine, sanatorija pripažinta pažeidusi Lygių galimybių įstatymą, kuris numato, kad paslaugų teikėjai privalo sudaryti vienodas sąlygas gauti tokias pačias paslaugas visiems asmenims, nepaisant negalios.

Birštono „Eglės“ sanatorijos vadovui už padarytą pažeidimą skirtas įspėjimas.

„Sanatorijos gydytojos paaiškinimas pareiškėjui žemino jo orumą, o sprendimas neskirti procedūrų ribojo teises lygiai su kitais gauti reikiamas paslaugas. Toks ribojimas nesutampa ir su Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatomis, kurios visas šalis nares įpareigoja organizuoti, stiprinti ir plėsti reabilitacijos paslaugas bei programas, skirtas asmenims su negalia, taip pat draudžia bet kokį diskriminavimą dėl neįgalumo“, - įvertinusi situaciją, sakė A. Skardžiuvienė.

Bendrovė „Eriadas“ sanatorijos projekte dalyvavo ir kaip investuotojas, ir kaip projektavimo bei statybos procesų  valdytojas. „Eriadas“ su savo dukterine įmone „Namita“ 2014  m. tapo trečiojo projekto etapo įgyvendintojais ir prisidėjo 11,6 mln. eurų. Viso gydymo paskirties komplekso projekto vertė siekia beveik 30 mln. eurų.

„Eglės” sanatorijos Birštone statyba vyko keturiais etapais – 2011-2013 metais rekonstruotas B korpusas, 2012-2014 – A korpusas, 2014-2015 pastatytas gydyklų pastatas, C korpusas pradėtas 2016 m. ir baigtas šiemet vasarą. Iš viso jau įrengta 412 kambarių, vienu metu talpinančių daugiau nei 700 klientų.

Pasak „Eriado“ direktorės Vitos Žutautaitės, su „Eglės“ sanatorija „Eriadas“ bendradarbiauja jau 12 metų. „Kartu sėkmingai išvystytas kompleksas Druskininkuose, tad atėjo laikas Birštonui. Šį kartą reikėjo didesnio mūsų indėlio – ne tik viso projekto procesų užtikrinimo – nuo projekto iki statybos ir įrengimo, bet ir investicijų. Mūsų patirtis įvairiuose nekilnojamojo turto projektuos padėjo užtikrinti sklandų „Eglės” įsitvirtinimą Birštone. Esame dėkingi, kad tai įvertino ir LNTPA konkurso ekspertai“, – sakė V. Žutautaitė.

„Eglės“ sanatorijos Birštone generalinis direktorius Artūras Salda teigė, kad įgyvendinant projektą labai daug dėmesio skirta ne tik komerciniam gydyklų patrauklumui, bet ir projekto įsikomponavimui į Birštono kurortą – išlaikyta autentiška anksčiau čia stovėjusio pastato architektūra, stengtasi įsilieti į Nemuno kilpų regioninį parką.

Anot vertinimo komisijos pirmininko, LNTPA direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus, projektas atitinka darnios urbanistinės plėtros tikslus, išlaikytas komplekso santykis su jį supančia gamtine aplinka. Vertinant projekto ekonominį naudingumą akcentuota, kad jis reikšmingas sėkmingos viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės pavyzdys stiprinant Birštono miesto pozicijas sveikatinimui skirto turizmo žemėlapyje ir kuriant naujas darbo vietas regione.

„„Eglės“ sanatorija Birštone yra unikalus projektas. Jame kokybiškos paslaugos sukurtos kruopščiai, kūrybiškai bendradarbiaujant sveikatinimo ir inžinerijos specialistams, mokslininkams. Čia rasti optimalūs ir sukurti originalūs energiniai bei technologiniai sprendimai” – pastebi komisijos narys, VGTU profesorius Vytautas Martinaitis.

Projekto vystytojai – UAB „Eriadas“ ir AB „Eglės“ sanatorija, projektuotojai –UAB „Vakarinis fasadas“, architektai – Darius Jakubauskas ir Andrius Vernys, UAB “AI studija” architektai Artūras ir Asta Imbrasai.

Druskininkuose ir Birštone šiemet sumažėjo turistų iš Rusijos, tačiau tai kompensavo išaugę poilsiautojų srautai iš Lietuvos, Latvijos ir Izraelio.

Kai kurios kurortų sanatorijos džiaugiasi pritraukiančios vis daugiau turistų iš Skandinavijos šalių.

Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Rimantas Palionis BNS sakė, kad šių metų pirmąjį pusmetį bendras turistų skaičius augo.

„Geopolitinė situacija davė savo vaisius, tačiau tai kompensuoja Lietuva“, – sakė R.Palionis.

Užsieniečių kurorte sumažėjo 12 proc., tačiau 14,8 proc. padaugėjo į Druskininkus atvykusių lietuvių. Rusijos turistų sumažėjo 44 procentais, pastebimas ir 12,4 procento sumažėjęs vokiečių srautas. Tačiau latvių atvyko 31 procentu daugiau, taip pat Druskininkai sulaukė 25,5 proc. daugiau turistų iš Izraelio. Pasak R.Palionio, stulbina net 52 procentais išaugęs lankytojų srautas iš kitų šalių - pavyzdžiui, Švedijos, Čekijos, Slovakijos.

„Pusmetis rodo, kad srautas nemažėja, tiktai nedžiugina tai, kad mūsų turistai ir apskritai šio laikmečio turistai ilsisi, nakvoja, turistauja trumpiau negu anksčiau“, – apibendrino jis.

Birštono turizmo informacijos centro direktorė Rūta Kapačinskaitė sakė, kad didelių pokyčių kurortas nepajuto, nes į jį atvykstančiųjų didžiąją dalį iki šiol sudarė lietuviai.

„Jeigu kalbama apie Rusijos rinką, mūsų padėtis yra šiek tiek geresnė vien dėl to, kad pagrindinis kurorto klientas yra lietuvis. Užsieniečių procentinė išraiška yra šiek tiek mažesnė. Nepaisant to, ir lietuvaičių daug daugiau šiais metais atvyko, ir užsienio šalių svečių“, – sakė R.Kapačinskaitė.

Jos teigimu, maloniai nustebino pagausėję turistų srautai iš Lenkijos, kurie paskutinius metus traukėsi. Taip pat atvyksta daugiau skandinavų, latvių.

Panašią informaciją BNS pateikė ir šiuose kurortuose įsikūrusių viešbučių ir gydyklų atstovai: jie pastebi sumažėjusį lankytojų iš Rusijos srautą, bet sako sulaukiantys daugiau lankytojų iš kitų kaimyninių šalių, Skandinavijos.

„Latvijos piliečių apsilanko maždaug trečdaliu daugiau nei 2014 metais. Taip pat jaučiame ir svečių iš Baltarusijos vis aktyvesnį domėjimąsi sveikatinimo procedūromis Druskininkuose, be to, mūsų nuolatiniai svečiai iš Izraelio nepamiršta mūsų procedūrų ir atvyksta pas mus atsiveždami ir jaunąją kartą sveikatintis į Druskininkus. Galime pasidžiaugti ir dažniau girdima prancūzų kalba bei sutinkamais svečiais iš Skandinavijos šalių – jų susidomėjimą po truputį jaučiame, tikimės, kad jis nenuslūgs. Sulaukiame ir lankytojų iš Vokietijos, Ukrainos, Pietų Korėjos, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių“, – BNS informavo Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro „Aqua“ atstovė Jūratė Vaitkevičiūtė.

Druskininkuose įsikūrusio viešbučio „Violeta“ atstovo Mindaugo Matulevičiaus teigimu, dauguma svečių iš Rusijos yra nuolatiniai svečiai, todėl jų sumažėjimo įstaiga nepajuto: jų užsakymai sudaro apie 80 procentų visų užsakymų žiemos švenčių laikotarpiui. Tačiau viešbutyje pastebimas išaugęs baltarusių, ukrainiečių ir latvių susidomėjimas, naujų klientų tikimasi pritraukti iš Skandinavijos šalių.

Į Druskininkų ir Birštono kurortuose įsikūrusią „Eglės“ sanatoriją per devynis šių metų mėnesius atvyko net 480 proc. daugiau klientų iš Švedijos ir Norvegijos nei praeitais metais per tą patį laikotarpį.

„Šiuo metu aktyvesniais reklamos veiksmais formuojami ir srautai iš Vokietijos. Nors augimas kol kas nežymus, bet iš šios šalies atvyksta vis daugiau klientų, kurie orientuojasi į brangesnes paslaugas ir išleidžia mūsų šalyje daugiau pinigų“, – sanatorijos pranešime cituojamas rinkodaros direktorius Edgaras Briedys.

Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį į Lietuvą atvyko 38,7 proc. mažiau rusų turistų nei praėjusiais metais tuo pačiu metu.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, penktadienį dalyvaudamas „Eglės“ sanatorijos Birštone gydyklų atidaryme, pasidžiaugė, kad šis įvykis yra svarbus tiek kurorto gyventojams, tiek ir vystant sveikatos turizmą Lietuvoje.

„Labai smagu šią pavakare būti su jumis Birštone, viename iš seną istoriją turinčių mūsų valstybės kurortų. Šiandien mes visi esame dar vieno svarbaus visai Birštono infrastruktūrai įvykio liudininkai. Atidarome  naują „Eglės“ sanatorijos gydyklų pastatą. Baigus trečiąjį etapą, iki 2016 metų pabaigos, bus rekonstruotas dar vienas korpusas, kuriame veiks naujos gydyklos, baseinai, bus teikiamos įvairios sanatorinio gydymo ir poilsio paslaugos. Akivaizdu, jog „Eglė“ taps bene didžiausiu darbdaviu mieste, nes tuomet numatoma  įdarbinti apie 300 įvairių sričių specialistų. Tai išties tiesioginė investicija į miesto plėtrą“, – sakė premjeras.

Vyriausybės vadovas padėkojo visiems, prisidėjusiems prie sėkmingų darbų, palinkėjo sanatorijai „Eglė“ sėkmingos veiklos ir pritraukti į kurortą kuo daugiau poilsiautojų iš Lietuvos ir viso pasaulio.