Marškinėliai su Che Guevaros atvaizdu, kanapių lapai, šemagos tapo neatsiejama tikrosios šių simbolių prasmės nežinančių sovietmečio vaikų įvaizdžio dalimi. Kad garsusis Kubos comandante buvo „iš nepamatuojamos meilės“ žudęs sadistas, o tam tikro marginimo arabiškų skarų dėvėjimas reiškė Artimųjų Rytų marksistų ir Kremliaus agento Jassero Arafato palaikymą, kritinio mąstymo dar neišsiugdę naujieji europiečiai nelabai tesistengė aiškintis. Viskas atrodė egzotiška ir labai cool. Praėjo dešimtmečiai, tačiau egzotikos trauka vis nustelbia poreikį gilintis į kontekstus. Vieni Che Guevaros gerbėjai nusprendžia, kad geriausias būdas naudotis laisvojo pasaulio teisėmis – ignoruoti įstatymus, kiti – kad ryšiai su įvairiomis antiutopijomis yra geriausias būdas kelti Lietuvos ūkio lygį. Nors karti Rusijoje ar Baltarusijoje dirbusio verslo patirtis, regis, turėjo tapti gera pamoka, tačiau atsakingus postus užimantys vyrai ir moterys vėl siūlo lipti ant to paties grėblio. Vakar ekonomikos ir inovacijų ministrė prabilo apie Lietuvos įmonių laukiančias saulėtas perspektyvas Palestinoje – ar omenyje turėjo ir Gazos ruožą, de facto valdomą HAMAS, kurią ES pripažino teroristine? Šiandien vidaus reikalų ministerija, pataikaudama bala žino kur pigių darbuotojų ieškančiam verslui, rengiasi steigti išorės paslaugų centrą Nigerijoje – „Boko Haram“ teroristų tėvonijoje. Nenustebkime, jei rytoj sužinosime apie kam nors užsakytą partnerysčių su Jemenu ar Centrine Afrikos Respublika galimybių studiją. O po metų graudinsimės vaduodami vietinių teroristų pagrobtus verslus ar tautiečius.

Nameliai medžiuose

Iki tikslo likus gal 60 km, netikėtai sustojame. "Dabar mus išlaipins, o lyg iš po žemių išdygę vairuotojų draugeliai lieps mokėti krūvą batų (turiu omeny, tailandietiškus pinigus), kad laimingai pasiektume kelionės tikslą", – piktai bamba mano vyras, prisiskaitęs panašių istorijų internete.

"Mes gi pirkome stotyje bilietus iki Khao Sok gyvenvietės... – bandau mesti gelbėjimosi ratą. – Jūs pri-va-lo-te mus nuvežti į vietą!"

Štai ir derybininkas. Iškėlęs baltą vėliavą (tiesa, iš arti ji primena ne pirmo švarumo nosinę) vairuotojas aiškina, kad sugedo autobuso variklis, tad į kalnus neužkilsime. "Netrukus jūsų paimti atvyks kitas autobusas", – teisinasi jis.

Nepraėjus nė pusvalandžiui, įkaitų drama mano vizualizuotame siaubo trilerio scenarijuje baigiasi laimingai. Už valandėlės, apsikarstę nešuliais tarsi daugiakupriai Khao Sok kupranugariai, įplaukiame į Khao Sok kaimelio dykumą.

O štai ir pirmieji miražai – jaukūs mediniai namukai. Ne bet kur – medžiuose! Iš tolo jie primena stebuklines babų jagų trobeles. Stačius įvijus laiptukus į jų medines terasėles puošia meilūs pūkuoti vikšreliai. Atskiros panegirikos vertas nykštukų kambarys, skradžiai per kurį auga... medis (prie jo pritvirtintas dušas). Tai bent etno ekologiškas dizainas! Pažvelgus aukštyn ir žemyn žiojėja išpjauta kiaurymė – puiki trasa pūkuotiems šimtakojams, voreliams, skruzdėliukams, gyvačiukams ir turbūt netgi beždžioniukams patekti į mūsų laikinąjį butą.

Jau imame abejoti, ar nakvynė tuose tyčia prakiurdintuose nameliuose – geriausias mūsų sprendimas. Dar pamiršau uodus. Tikrai teks išbandyti iš Lietuvos atsivežtus visų trijų rūšių purškalus.

Staiga pasigirsta šūviai. Išgąsdinti skubame į šiaudinę registratūros pašiūrę. Šaudo šeimininkė, keliais petardų driokstelėjimais norėjusi pagąsdinti suįžūlėjusias, pro atvirus langus į namus lendančias primatas...

Pavojinga atrakcija

Kad nebūtų pamintas kaosokiškas svetingumas, užsisakome plaukimą vietos upe padangomis. Atėję į vietą, pakrantėje išvystame merginą, ne juokais susirūpinusia savo sėdyne. Dailiame užpakaliniame žanduke – o, siaube! – dar kraujuojanti dantukų žymė.

Laužyta anglų kalba vargšelė pasakoja, kaip jai besėdint padangoje kažkas (turbūt tas, kuris gyvena upelyje) jai įkando. Įvykio vieton atlėkusi šeimininkė piktokai atrėžia: "Sakiau, kad judėtum, o ne sėdėtum vietoje!" Pasirodo, tai pufferfish (keturdantės pūsliažuvės) darbas. Dar kitaip ši Tetraodontidae šeimos atstovė vadinama žuvele-balionu (angl. balloonfish).

Iš pirmo žvilgsnio būdama nedidelių gabaritų, žuvelė, pajutusi pavojų, gali priryti į savo skrandį tiek oro, kad šis išsipučia kaip balionas. Pavirtusi balionėliu ji dar pašiaušia smailius spyglius ir tampa trigubai už save didesniu monstru. "Ar ją galima sužvejoti?" – smalsauja mūsų žvejys Gediminas. "Ne... Jokiu būdu, – mostaguoja rankomis šeimininkė. – Išsipūsdama ji išskiria pavojingą cheminę medžiagą – tetrodotoksiną, – kuris yra šimtą kartų toksiškesnis už cianidą. Jis suardo žmogaus ar gyvūno nervų sistemą, neleisdamas smegenims siųsti signalų kūnui. Viena tokia balioninė žuvelė savo kepenyse turi pakankamai toksinų, kad nužudytų net 30 suaugusių žmonių!"

Po tokios reklamos sėstis į padangas ir plaukti upe kažkaip nebesinori… Vis dėlto Japonijoje, kaip vėliau paguglinome, patyrę virtuvės šefai, pasitreniravę kelis metelius, iš pufferfish gamina tikrus delikatesus – fugu – prieš tai kruopščiai pašalinę nuodinguosius jos organus.

Oficialiame Khao Sok tinklalapyje skelbiama, kad šiame – viename seniausių atogrąžų miškų – galima sutikti net 48 žinduolių, 311 paukščių, 30 šikšnosparnių rūšių ir nesuskaičiuojamą gausybę roplių, vabzdžių.

Tailandietiškas masažas

Temsta čia anksti, bet negi riogsosi medyje, kai tolumoje spingsintys kaimelio žiburiai vilioja pasimėgauti vietiniais Khao Sok malonumais. Nutariame išbandyti garsųjį tailandietišką masažą.

Salono durys atlapos. Masažo gultai – tarsi iš reklaminio SPA atviruko. Tarpdury į telefoną įsikniaubusi moterėlė, paklausta, ar galime užsisakyti masažą visi penki vienu metu, guviai linkčioja galva ir puola darbuotis. Telefonu. Nemokantiems tajų kalbos vertimas pirštųsi maždaug toks: "Ei, Maryte, ką veiki? Čia tokių užsieniečių padavė. Nori masažo. Mesk darbus ir lėk greičiau. Dar Onutę pakeliui prigriebk. O gal žinai, kur Birutė? Tegul ji pasuka Janinai ir Kristinai... Negaliu joms prisiskambinti. Turistų juk penki, sakau tau. Ir visi nori masažo vienu metu. Paskubėk!"

Nepraėjus nė pusvalandžiui prie mūsų kuklaus salonėlio ima birbti motoroleriai su onutėmis, birutėmis, kristinomis ir janinomis. Veiklioji vadybininkė kiek persistengė: moterėlių sulėkė gal net daugiau negu reikia. Kadangi nesu šitų atpalaiduojančių reikalų mėgėja, tai pasirenku patį nekalčiausią – pėdų masažą. Šalia iš juoko kleketuoja dvi dukros, užsisakiusios atpalaiduojantį viso kūno pamaigymą. O vyras didvyriškai pasiryžta tikram tailandietiškam kaulų laužymui. Net bijau pažvelgti į tą pusę – jaunutė vyriško stoto tajė joja apsižergusi maniškį tarsi kokį grynakraujį lietuvišką eržilą.

Košmariška nakvynė

Pasišviesdami mobiliųjų telefonų prožektoriais bandome rasti kelią į savo namelius medžiuose. Jaunėlė Dorotėja, iš pradžių pasiryžusi nakvoti viena savo namelyje, matau, dvejoja. "Gal vis dėlto miegam kartu?" – metu drąsuolei gelbėjimosi ratą labiau dėl savo šventos ramybės, kai tualete vos neužlipu ant kumščio dydžio rupūžės.

Asmeninio archyvo nuotr.

Kažkur tolumoje spygauja beždžionės. Gal net vagiliauja pro atdarus langus?.. Ar tik nepamiršome jų uždaryti? Rituosi iš lovos patikrinti plėvesuojančių užuolaidų. Mano džiaugsmui, tai tik ventiliatoriaus vėjas. Bandau užmigti ir beplūduriuodama kažkur tarp sapno ir realybės išgirstu nedrąsų sąžinės priekaištą, kad dukrai – vienai namelyje, tolimiausiame medyje – tikrai nejauku. O gal net labai baisu.

Susirandu mobilųjį. Skambinu. "Kaip tu? Ar nebaisu?.." – bandau įpūsti baimės kvapą drąsuolei. "Aee… Truputį…" – "Tai gal norėtum ateiti pas mus? Ar apsikeisti su tėčiu vietom?.." – jau ne klausiu, bet imperatyviai tiesiog reikalauju sutikti. Dukra nesispyrioja. Vargšą knarkiką – lunatiko žvilgsniu ir žingsniu – be gailesčio teleportuojame į buvusią dukters vienutę. Medyje. Dabar man ramiau. Tik neilgam.

Turiu pakeisti mąstymą ir nuraminti savo perdėm literatūrišką vaizduotę, nes girdžiu, tikrai girdžiu kažką krebždant tame pintame krepšyje. "Kažkas bėgioja mano nugara! Kelkis!" – isteriškai klykiu dukrai uždegdama kambaryje šviesą ir akimirksniu virsdama motina monstre iš "Monstrų biuro" vaikų gąsdinimo tarnybos. Bet nieko negaliu su savim padaryti.

Apsimiegojusi dukra klusniai keliasi ir kelissyk apžiūri kambarį. Nieko nėra, tik skruzdėlytės bando pralaužti kampuose užkaišiotą baldakimo užkardą ir pasidaryti automagistralę tiesiai per mūsų lovos vidurį. "Soriukas! Tvarkykit savo reikalus aplinkkeliu…" – dar spėju pamąstyti ir nugrimztu į iškankinto ligonio miegą, o ryte pabudusi bijau pramerkti akis. Nes. Juk. Reikės. Kažkaip. Pasiaiškinti. Dukrai. Už. Naktines. Isterijas. Gėda.

Mano galva – nieko įdomaus

Papusryčiavę apsiginkluojame buteliukais vandens, fotoaparatais, maudymosi kostiumais ir kulniuojame pasižvalgyti po Khao Sok nacionalinį parką. Jis be proto didžiulis. Karščiui spaudžiant iš mūsų lipnias prakaito sultis nueiname tik kelis kilometrus. Abipus pažliugusio molėto kelio želia milžiniški bambukai, padangėse noksta nematyti laukiniai vaisiai, keistais balsais klykauja ragasnapiai paukščiai.

Ėjimas kažkuo primena Madeiros kalnuose pamėgtus pėsčiųjų takus – levadas – kurių pabaigoje esi apdovanojamas kokiu nors superprizu – keliolikos kriokliukų simfonija ar vieno milžino soliniu šou. Čia apie jokį kelio galą negali būti nė kalbos…

Po pralaimėtos naktinės kovos su savo vaizduotės šiurpėmis vos velkuosi per džiungles ir visiems akivaizdžiai smukdau kelionės dvasią: "Ar dar ilgai? Ir ko jūs čia nematėt? Kaučiukmedžių? Lijanų? Driežų? Kur pažvelgsi – vienoda lapija. Jokių parko administracijos žadėtų gyvūnų... Grįžtam, prašau!" – vos neraudu iš nevilties, guminėmis šlepetėmis slidinėdama po pažliugusį nuo tropinio lietaus taką.

Užtai mano santūrioji jaunėlė, paprastai nereiškianti viešai jokių emocijų, tiesiog sproginėja iš džiaugsmo kaip koks Naujųjų fejerverkas. "Mama, žiūrėk, laukinė iguana… Reiks nusiųsti Rimutei (Rimutė – VŠĮ "Driežo namas" įkūrėja, mūsų naminės iguanos krikštamotė – past.). O ten tolėliau tikra agama! Ir dar viena…"

Beždžionių ir dėlių ataka

Užsiviję plaštakos dydžio drugelį – nagi, sustok bent vienam kadrui! – vos neįsimūrijam į vokiečių turistus, be perstojo spragsinčius fotoaparatais. Jų susidomėjimo objektas – žavi beždžionių šeimynėlė. Visu grožiu ant informacinės lentos išsikėtojęs tėtis ir žmonelių haremas su mielais kūdikėliais. Bet mieli jie tik tol, kol vienas išalkęs vokietukas neišsitraukia iš kelioninės kuprinės sausainių pakelio. Vaikas vos spėja atšokti į šalį, kai beždžionių šeimynos galva mikliai griebia iš rankų laimikį.

Ne veltui buvome perspėti prieš einant į parką nusisegti visus papuošalus, neimti maisto ir nesiartinti prie sutiktų gyvūnų. Čia jų namai, o mes viso labo prašalaičiai, atėję savo akimis įsitikinti, kad Khao Sok nacionalinis parkas išties knibždėte knibžda įvairiarūše fauna ir flora. Oficialiame Khao Sok tinklalapyje skelbiama, kad šiame – viename seniausių atogrąžų miškų – galima sutikti net 48 žinduolių, 311 paukščių, 30 šikšnosparnių rūšių ir nesuskaičiuojamą gausybę roplių, vabzdžių. Čia gyvena ilgiausi pasaulyje skorpionai, nuodingiausios gyvatės, didžiausios skruzdės. Brrr... nekalbu jau apie kitą egzotinę gyvūniją – juoduosius lokius, tigrus, leopardus, tapyrus, šernus, elnius, laukinius šunis ir kt.

Staiga širdį perveria dukros klyksmas. Dėlė... Įsisiurbusi į koją. Kaip perkūnas iš giedro dangaus – juk einame džiunglėmis, o ne meškeriojame įsibridę į vandenį! Mano vyras tiksliu tinklininko kirčiu tik brūūūūkšt atgalia ranka – ir siurbėlės kaip nebūta. Pasirodo, kai kuriose Tailando džiunglėse puikiai tarpsta ir miško dėlės, nes joms patinka drėgmė. Išore, kaip patys įsitikinome, jos beveik nesiskiria nuo lietuviškų siurbėlaičių. Tik čionykštės juda miško paklote užpakaliniu galu įsikibdamos į žemę, o priekinį pakeldamos ir virsdamos ore apversta U raide. Matyt, Dorotėjai sustojus atsipūsti tokia guminukė ją ir užpuolė.

Atgaiva nuo karščio

Nors Tailande lietaus sezonas, saulė pleškina net išsijuosusi. Tik ir svajojame apie maudynes, tad netoliese išgirdę kriokiančio krioklio aidą – labai nudžiungame.

Staiga iš trobelių pasipila žmonės. Jie energingai mostaguoja rankomis, šoka į siauras ilgauodeges valteles ir skubiai irkluoja į kitą ežero krantą.

"Kriokliukas visai neįspūdingas..." – mesteliu mus čia atvilkusiam Gediminui, nes matau, kad šeimyna nusiteikusi maudytis. Kiek atokiau nuo upės, į kurios sraunius vandenis tuoj pamerks uodegas mano sušutusi ketveriukė, stovi ženklas: "Atsargiai, pufferfish! Tad lieku sėdėti ant akmens tarsi kokia Kopenhagos "Undinėlė" ir akylai stebiu vandenį. "Nėra čia jokių balionžuvių... – juokiasi mano vyras, bandydamas išstovėti pačioje upės sraunumoje nepaguldytas ant menčių. – Nagi, šokit!"

Akimirksniu ramią Khao Sok nacionalinio parko padangę sudrebina laukinis merginų klyksmas ir karštligiškas kojų plakimas į vandenį. Akimirka verta "Juokingiausių Amerikos vaizdelių", nes abi mano dukros bando tiek kojomis, tiek rankomis išgąsdinti menamas dantytąsias siaubūnes. Nebūčiau aš, jei retsykiais, patogiai sėdėdama ant akmens, jų nepagąsdinčiau: "Atsargiai, matau ją... Pufferfish! Į krantą, greičiau!" Bet juk taip visiems dar smagiau...

Asmeninio archyvo nuotr.

Namo grįžtame pavargę, bet laimingi. Pakeliui miestelyje nusiperku kišeninį žibintuvėlį (dėl viso pikto) – jei tos įkyrios skruzdėlės ir piktosios dvasios iš skalbinių krepšio sugalvotų ir vėl mane pulti. Laimei, esu kaip nuvarytas lietuviškas kuinas. O gal kaip mažytė tailandietiška dėlė. Vos užkopusi į savo namelį įsikertu į pagalvę apverstos U dėlės poza ir paskęstu kriokliškame knarkime. Ar aš knarkiu??? Nesąmonė. Tai tik Dorotėjos sapnas...

Išbandymai ant vandens

Khao Sok nacionalinis parkas vilioja turistus ne tik įvairaus sudėtingumo pėsčiųjų maršrutais, bet ir pasiplaukiojimu po nuostabaus grožio Čolano ežerą bei nakvyne nameliuose ant vandens.

Lyg mums dar būtų maža ekstremalių potyrių, renkamės egzotiškąsias bambukines pašiūres. Pasirodo, Čolano ežeras turi įdomią atsiradimo istoriją. Kai Pasaeng upė, tekanti per Khao Sok nacionalinio parko teritoriją, buvo užtvenkta, atsirado įspūdingas, savo kalkakmenio uolomis garsėjantis, net 165 kv. km dydžio dirbtinis ežeras. Prieš jį sukurdami valdžios atstovai bandė vykdyti didžiausią Tailando istorijoje gyvūnų gelbėjimo operaciją.

Deja, ji nebuvo sėkminga. Statistika byloja, kad net 52 upinių žuvų rūšys nesugebėjo prisitaikyti prie gilesnių ežero vandenų ir išnyko. Nepavyko išgelbėti ir visų gyvūnų, o kai kurie sėkmingai evakuotieji vargšeliai mirė nuo patirto streso. Štai jums ir drugelio efektas. Noras aprūpinti elektros energija šalies pietus sukėlė išties pražūtingą įvykių grandinę Khao Sok draustinyje.

Netikėta audra

Mūsų tailandietiškos valties kapitonas, mokantis vos keletą žodžių angliškai, rodo į pro šalį plaukiančias įspūdingas uolas ir entuziastingai šūkčioja: "Look, elephant...", "Madam, Eifel"... Suprask, kalkakmenio skulptūros turėtų atitikti jų pavadinimus. Stengiamės fotografuoti barzdotais žolių kuokštais pasipuošusius uolų monumentus akimis, pajausti pro šalį plaukiančius kadrus širdimi, nes joks XXI a. gudruolis dar nesukūrė tokios technikos, kuri sugebėtų perteikti šio peizažo didybę…

Staiga dangus persimaino. Iš kažkur atsiradęs smarkus lietingas vėjas šukuoja aukštomis garbanomis ežero bangas ir net bando užpildyti mūsų valtį putotu, pusiau sausu Čelono šampanu. Gerti aš nenoriu. Prigerti – juo labiau. Gūžiamės į savo oranžines liemenes, intuityviai traukdami arčiau savęs po visą valtį išmėtytas kuprines.

Mano baimėms ir vėl nemenkas išbandymas: stichija įsišėlsta, kaip ir mano desperatiška rauda. Meldžiuosi proverksmiais, visu balsu… Laimei, po keliolikos minučių (jos prilygsta valandų valandoms) audra nurimsta, o mūsų akys, žvelgdamos į tolį, jau gali sufokusuoti idilišką vaizdelį – bambukinių namelių, tingiai plūduriuojančių ant vandens, virtinę, jungiamą siaurų pontoninių tiltelių.

Staiga iš trobelių pasipila žmonės. Jie energingai mostaguoja rankomis, šoka į siauras ilgauodeges valteles ir skubiai irkluoja į kitą ežero krantą. "Elephants! Elephants!" – šaukia mūsų vairininkas, kviesdamas ir mus plaukti drauge ten, kur jau iš tolo siūbuoja medžių viršūnės.

Ramybė sieloje ir ežere

Vakarėja. Ežerą nuspalvina įvairiaspalvės sutemos. Rimsta dienos garsai. Sėdime tamsoje be ryšio. Elektra vis dar spingsi didžiojoje pašiūrėje (bet ne mūsų trobelėse).

Jaučiu, kaip neseniai visą fizinį ir psichinį mano kūną varginę baimės nuodai pamažu ima garuoti visais įmanomais energiniais kanalais. Rūkstu kaip kaminas. Savijauta gerėja. Protas rimsta. Nusprendžiu rytoj, iš pat ryto, visų atsiprašyti (už tą stresą, kurį sukėlė mano baimės), o dabar mėgausiuos vakaro harmonija. Ir beuode tyla. Sieloje. Ežere. "Labanakt…" – tyliai sau sakau ir pavirstu lengvai virš ežero sklandančiu rūku…

Nuo lapkričio 1 d. Lietuvos keliuose automobiliams leidžiama važinėti tik su žieminėmis ar dygliuotomis padangomis. Jei padangos naudojamos daugiau kaip penkerius metus, specialistai pataria pirkti naujas. Pardavėjai pastebi, kad vis daugiau vairuotojų domisi ne tik jų kaina, bet atkreipia dėmesį ir į eksploatacines savybes, saugumo charakteristikas.

Dauguma vairuotojų ištikimi lietuviškoms vairavimo taisyklėms, prisipažįsta, kad naujų padangų sukrunta ieškoti, kai žiema jau ant nosies.

Pasak specialistų, rudenį 50 procentų vairuotojų vis dėlto perka naujas, trečdalis – naudotas, tik 15 procentų ant varomųjų ratų deda naujas, o ant likusių – naudotas padangas. Esą daugiau dėmesio skiriama kainos ir kokybės santykiui, populiariausios – vidutinės klasės padangos.

„Galima sutaupyti renkantis padangas, bet labai neatsargiai pasirinkus netinkamą variantą galima ir „prataupyti“. [...] Sakykime, kas turi 15 [colių skersmens] ratlankius, jie vidutiniškai ryžtasi leisti apie 800 litų už komplektą padangų. 16 [colių skersmens] ratlankius turintys vairuotojai – iki 1200 litų“, – pasakoja IĮ „Egzotika“ padalinio vadovas Aivaras Valentinavičius.

Pasak padangų pardavėjų, mažiau važinėjantys vairuotojai jomis apsirūpina iš anksto ir perka brangesnes, o iškritus pirmajam sniegui pasipila pigesnių padangų pirkėjai.

„[Panevėžyje žmonės] renkasi ne pačias brangiausias padangas. [...] Tikrai jos šiandieną nepabrangę ir pigesnės negu praėjusi sezoną. O kokybė? Jau dešimt metų dirbu šiame versle ir, jei anksčiau būdavo ir nekokybiškų keletas padangų, tai dabar metai mes nesusiduriame su tuo“, – tikina UAB „Melga“ filialo vadovas Rolandas Šiaučiūnas.

Apgultis ir pas padangų montuotojus. Šiomis dienomis norinčiųjų jas pasikeisti  padaugėjo tris–keturis kartus. Esą vairuotojai prašo patikrinti ir protektoriaus gylį, jis žiemą turi būti ne mažesnis negu 3 milimetrų .

Pasak specialistų, jei per žiemą nuvažiuojama iki 10 tūkstančių kilometrų, naujų žieminių padangų komplekto, kainuojančio apie tūkstantį litų, turėtų užtekti 3 metams.

Gyvenime trokštame pokyčių, bet niekaip nesiryžtame jų imtis? Apie kvapų įtaką žmogaus savijautai ir net elgesiui pasakojanti psichologė Beatričė Kaziliūnaitė rekomenduoja į pagalbą pasitelkti netikėtus aromatus.

Pasirodo, jei savi, artimi kvapai, pavyzdžiui, bandelių su cinamonu, kurias kepdavo močiutė ar mama, aromatas nukelia į vaikystę ir taip ramina, suteikia saugumo jausmą, tai egzotiški, netikėti kvapai gali tapti impulsu didžiausioms mūsų gyvenimo permainoms. 

Didžiausias permainų priešas yra rutina. Kuomet viskas gyvenime yra nusistovėję ir užvaldo buitis, tuomet ne tik dienos nebesiskiria viena nuo kitos, bet ir savaitgaliai, ir ištisos savaitės tampa vienodos. Iš dalies toks gyvenimas teikia saugumo, tačiau jis nebeneša žmogui reikalingo atradimo džiaugsmo. „Rutina gali nužudyti ir spontaniškumą bei gebėjimą improvizuoti, o būtent tokiose situacijose žmogus jaučiasi gyvybingas, gimsta gražiausios idėjos ir kūrybiniai sumanymai, o humoras liejasi fontanais“, – pasakojo psichologė. 

Išblaškyti rutiną ir sugrąžinti gyvenimui skonio gali net ir patys mažiausi pokyčiai, bet atsiranda užburtas ratas – pokyčių nesiimame, nes su rutina ateina ir apatija, ir apskritai atsiranda baimė kažką gyvenime keisti. Todėl kvapai – vienas galimų ir vienas paprasčiausių būdų padėti sau ir įkvėpti taip trokštamas permainas, – ir tiesiogine, ir perkeltine žodžio „įkvėpti“ prasme. 

„Tiems, kurie į savo gyvenimą kviečiasi pokyčius, rekomenduojami gaivūs, aktyvinantys ir net egzotiški kvapai. Kas kam yra egzotika – jau išsilavinimo bei akiračio klausimas. Vis dėlto, jei egzotiką apsibrėžtume pagal geografinę padėtį, Lietuvoje gyvenantiems žmonėms tai yra rytietiški kvapai, taip pat aromatai augalų, kurie mūsų kraštuose neauga ir panašiai“, – sakė B. Kaziliūnaitė.

Pavyzdžiui, vienas tokių egzotiškų aromatų yra lotosas, kurio grynas natūralus kvapas tiek keistas, jog sulig pirma pažintimi net gali pasirodyti nebūdingas augalų pasauliui. Dėl šios priežasties lotosas dažniausiai kvepaluose komponuojamas su kitais, žmogui lengviau atpažįstamais, aromatais: jazminų, rožių, mandarinų ir kitų. Atrasti žalumą ir vandens gaivą sujungiantį lotoso aromatą ir, galbūt, leistis jo nešamam į naujus nuosavo gyvenimo tolius, galima nuvykus į egzotiškus kraštus ir panardinus veidą į vieną įstabiausių pasaulio žiedų.

„Egzotiški, Lietuvoje rečiau sutinkami, netikėti kvapai ne tik praplečia mūsų akiratį, bet ir praturtina mūsų gyvenimo kokybę, kūrybingumą lemiančią vaizduotę. Todėl atrastas egzotiškas, netikėtas  kvapas gali paskatinti, pavyzdžiui, leistis į kelionę po tolimus dar nematytus kraštus, užsirašyti į patinkančių rankdarbių būrelį ar ko nors mokytis, ar imtis kitokių naujus potyrius, įspūdžius į gyvenimą įnešančių permainų“, – sakė B. Kaziliūnaitė.

Beje, mokslo  įrodyta, jog per orą (t. y. per plaučius) natūralūs eteriniai aliejai dėl savo itin smulkių bei lakių dalelyčių patenka į kraują ir mus paveikia greičiau nei, pavyzdžiui, šios medžiagos įsisavinamos per skrandį. Tad kvapų poveikis ir mūsų reakcija į juos yra žaibiška.

Lietuviai vis labiau linkę žiemos šventes, o ypač Naujuosius metus, sutikti svetimuose kraštuose. Pastaruoju metu vis dažniau ieškoma egzotikos.

Traukia šilti kraštai

Neseniai "Spinter tyrimų" ir BTA draudimo bendrovės atlikti tyrimai parodė, kad pusė Lietuvos gyventojų žiemos atostogas norėtų praleisti šiltuose kraštuose.

Apklausus žmones paaiškėjo, kad šaltieji kraštai ir žiemos pramogos nėra labai trokštami. Tik dešimtadalis šalies gyventojų ketino atostogauti kalnuose ir mėgautis žiemos sporto pramogomis. Ketvirtadalis teigė keliausiantys po Lietuvą arba atostogų iš viso neplanavo.

Donatas Kireilis, kelionių agentūros "Kelionių akademija" vadovas, teigė, kad, remiantis statistika, keliaujančių skaičius yra toks pat kaip ir praėjusiais metais per šventes. Vis dėlto jis tikino, kad klientai linkę pirkti brangesnes keliones.

"Šiek tiek brangesnes, palyginti su pernai metais, keliones šiemet žmonės pirko per Naujuosius metus", – sakė D.Kireilis.

Kelionės brangesnės

Nors "Kelionių akademijos" specializacija – egzotinės kelionės, ne vien tokios kelionės domina klientus. Egzotinės kelionės sudaro apie pusę visų šioje agentūroje įsigytų kelionių.

D.Kireilis atkreipė dėmesį, kad pasirinkimą lemia ir kaina. Vis dažniau žmonės gali sau leisti įsigyti brangesnes keliones. Šventinės kelionės dažniausiai atsieina gerokai brangiau nei kelionės bet kuriuo kitu metu.

"Šiaip naujametės kelionės visos šiek tiek brangesnės. Tiksliau, poilsinės kelionės yra brangesnės. Egzotinės, į kurias įtrauktas poilsis ir per kurias švenčiami Naujieji metai, taip pat brangesnės. Slidinėjimo kelionių kainos iš esmės beveik tokios pačios. Nedaug kuo skiriasi, ar tai yra naujametė šventė, ar įprasta slidinėjimo kelionė", – aiškino D.Kireilis.

Jo teigimu, paprastai, jei nusprendžiama branginti apgyvendinimo paslaugas, jos pabrangsta nuo 50 iki 100 proc. "Kai kurie operatoriai tam tikromis kryptimis pabrangina skrydžius. Kaina gali iškilti nuo 50 iki 70 proc. naujamečiu laikotarpiu, kalbant apie poilsines keliones. Slidinėjimo kelionių kainos skiriasi maždaug dviem šimtais litų", – sakė D.Kireilis ir akcentavo, kad turi omenyje standartines slidinėjimo keliones, kai atvykusieji apsistoja vidutinės klasės viešbutyje ir jiems patiekiami pusryčiai bei vakarienė.

Kelionių agentūros "Alfaturas" vadovė Jandra Ilkevičienė ir kelionių agentūros "Kauno piligrimas" kelionių organizavimo direktorius Juozas Pėkis tvirtino, kad kelionės gali pabrangti ir ne taip smarkiai. Tačiau už bet kurią kelionę šventiniu laikotarpiu vis dėlto daugeliui teko sumokėti bent 30 proc. didesnę sumą negu kitu laiku.

Keliauja sutikti Naujųjų

D.Kireilis taip pat akcentavo, kad šį sezoną surinko daugiau nei įprastai grupių, kurios norėjo tik trumpam palikti Lietuvą ir Naujuosius metus sutikti arčiau namų: Vokietijoje, Čekijoje, Prahoje, Estijoje ar Latvijoje.

"Šiais metais tikrai buvo matyti didesnis judėjimas per Naujuosius metus", – situaciją apibūdino D.Kireilis.

Jis teigė, kad didžioji dalis keliaujančių buvo labiau linkę svečiuose kraštuose pasitikti Naujuosius metus, o per Kūčias ir Kalėdas pasiliko namie su šeima. Žinoma, buvo ir tokių, kurie į kelionę išvyko dar prieš Kalėdas, o į Lietuvą grįžo tik po Naujųjų metų.

"Didesnė dalis renkasi tokias pokalėdines keliones. Bet jeigu reiktų suskirstyti į kalėdines ir naujametes keliones, tai maždaug 20–30 proc. būtų tokių, kurie per Kalėdas keliauja, o likusi dalis – kurie labiau renkasi naujametes keliones", – sakė D.Kireilis.

Planuoti kuo anksčiau

J.Ilkevičienė pritarė, kad norinčių keliauti visuomet padaugėja per šventes ir taip pat šiais metais, palyginti su praėjusiais, daugiau žmonių žiemos šventes praleido užsienyje.
Be to, ji taip pat tvirtino, kad nemažai žmonių rinkosi keliones, į kurias išvyko tik po Kalėdų. Tačiau verslininkė atkreipė dėmesį, kad vis dažniau žmonės rinkosi keliauti ilgesnį laikotarpį ir išvykti dar prieš Kalėdas.

Jos teigimu, favoritėmis išliko šalys, turinčios šiltesnį klimatą.

"Žmonės nori egzotikos. Tikrai keliauja kuo toliau, pradedant Karibais", – tikino pašnekovė. Kur tiksliai keliaujama, priklauso ir nuo to, kada buvo pradėta ruoštis kelionei. Tie, kurie norėjo iškeliauti į tolimesnius šiltuosius kraštus, dažnai keliones pradėjo planuoti likus keliems mėnesiams iki skrydžio, nes tolimai kelionei pasiruošti reikia kuo anksčiau. Be to, vėliau vietų paprasčiausiai neliko.

J.Ilkevičienei pritarė ir J.Pėkis, esą daugelis žmonių tolimas keliones pradeda planuoti likus bent dviem trims mėnesiams iki kelionės.

"Žinoma, yra galimybių ir prieš dvi tris savaites tokią kelionę suorganizuoti, tačiau labai išauga kaina, nes ir viešbučių lieka patys brangiausi pasiūlymai, ir lėktuvo bilietai labai pabrangsta paskutiniu metu", – sakė pašnekovas.

J.Pėkio nuomone, suorganizuoti kelionę į tolimą šalį likus vos kelioms dienoms beveik neįmanoma, nes šventiniu laikotarpiu visos vietos – ir lėktuvuose, ir viešbučiuose – būna užimtos.

J.Ilkevičenės teigimu, tie, kurie kelionės tikslą renkasi paskutinėmis dienomis, dažniau ieško pigesnės kelionės ir dairosi paskutinės minutės pasiūlymų ar specialių akcijų. Tiesa, likus savaitei iki Naujųjų metų, vis dar buvo galima rasti kelionės pasiūlymą ir 2014-uosius pasitikti kurioje nors Europos valstybėje. Tačiau tai būtų buvusi kelionė autobusu.

Vietų į egzotiškas tolimas šalis, kaip Tailandas, Pietų Amerikos valstybės ar kt., rasti likus savaitei iki švenčių jau buvo gana sunku.

Kai kurios įmonės siūlo ir kelionių po Lietuvą paslaugas. Nenorintiems keliauti toli ar norintiems išleisti mažiau pinigų tai galėtų būti puikus pasiūlymas. J.Pėkis teigė, kad tokios paslaugos vis dėlto nebuvo paklausios per šventes.

"Šiais metais per Naujuosius metus kolektyvai pas mus neužsisakė kelionių. Vis dėlto Kalėdos yra daugiau šeimos šventė, ne kolektyvo. Kolektyvai po Naujųjų metų važinėja. Taip priimta yra, kad kolektyvai naujųjų metų sutikimą atšvenčia arba prieš Naujuosius metus, arba po jų. Naujieji metai paliekami draugams, o Kalėdos – šeimai", – sakė J.Pėkis.

Keliauja dažniau, išleidžia daugiau

Remiantis išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m. paskutinį ketvirtį į užsienį keliavo 296,4 tūkst. šalies gyventojų. Tai 8,5 proc. daugiau nei per tą patį 2011 m. laikotarpį.

Kelionių į užsienį skaičius padidėjo 7,7 proc. Lietuvos gyventojai buvo išvykę į 360,1 tūkst. kelionių, iš jų beveik pusę sudarė kelionės su turizmo paslaugų paketu, įsigytu įmonėse, teikiančiose turizmo paslaugas.

Per 2012 m. Lietuvos turistų kelionių į užsienį skaičius siekė 1,7 mln. ir, palyginti su 2011 m., padidėjo 12,3 proc.

2013 m. trečią ketvirtį į užsienį keliavo 516 tūkst. šalies gyventojų. Trečią ketvirtį kelionių į užsienį skaičius padidėjo nesmarkiai – 1,5 proc., palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu. Tačiau tai rodo, kad Lietuvos gyventojai buvo išvykę į 623,6 tūkst. kelionių, iš jų šiek tiek daugiau nei 10 proc. sudarė kelionės su turizmo paslaugų paketu, įsigytu įmonėse, teikiančiose turizmo paslaugas.

Po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos 2013 m. trečią ketvirtį išleido daugiau nei 1 mlrd. litų, arba 8,5 proc. daugiau nei 2012-aisiais per tą patį laikotarpį. Kelionėje vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai išleido 1632 litus, o kelionėje praleisdavo šiek tiek daugiau nei aštuonias paras (pernai per tą patį laikotarpį išleido 1527 litų, o kelionė truko 7,6 nakvynės).
2013 m. trečią ketvirtį daugiausia keliautojų – 16 proc. visų keliavusių – vyko į Latviją. Taip pat tarp dažniausiai lankomų šalių išliko Jungtinė Karalystė, Baltarusija, Lenkija, Vokietija, Norvegija.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų žiemos metu planuoja atostogas šiltuose kraštuose. Dešimtadalis šalies gyventojų ketina atostogauti kalnuose ir mėgautis žiemos sporto pramogomis, tuo tarpu ketvirtadalis liks gimtinėje bei atostogų išvis neplanuoja. Tą atskleidė ne gyvybės draudimo bendrovės BTA atliktas tyrimas. 

Draudimo bendrovės kartu su „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad didžioji dauguma šalies gyventojų vienaip ar kitaip planuoja savo žiemos atostogas. Beveik 50 procentų apklaustųjų  jas ketina praleisti šiltuose kraštuose, kur galima pasimėgauti šiluma ir saule, 16 procentų planuoja keliauti Lietuvoje, o 11 procentų atostogų metu ketina mėgautis žiemos sporto malonumais kalnuose.

„Gerėjant Lietuvos ekonominei padėčiai vis daugiau šalies gyventojų planuoja ne tik vasaros, bet ir žiemos atostogas. Daugiau nei pusė jų ketina keliauti į užsienio šalis. Šiems keliautojams vertėtų susirūpinti kelionės rizikų draudimu, ypač jei ketina atostogauti aktyviai ar užsiimti rizikingu sportu. Norime atkreipti dėmesį, kad kai kuriose šalyse nutikus nelaimei net minimali pirmoji medicinos pagalba gali stipriai patuštinti kišenes. Tokių nemalonių situacijų išvengti padės kelionių draudimas“, – teigia ne gyvybės draudimo bendrovės asmens draudimo specialistas Ronaldas Grizickas.

Pasak specialisto, mėgstantiems kalnų sportą, vertėtų draustis ne tik būtinosios pagalbos draudimu, bet ir draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Apsidraudus nuo nelaimingų atsitikimų bei ištikus nelaimei, bus išmokėta išmoka, kurios prireiks, jei po traumos atsiras nedarbingumas ar atsiras kitų išlaidų, susijusių su sveikatos atstatymu.

Vidutinė kelionių draudimo išmoka dėl nelaimingų atsitikimų siekia 2 tūkstančius litų. Išmokų kiekvienais metais išmokama vis daugiau, nes vis daugiau keliautojų renkasi nelamingų atitikimų draudimo riziką.

Pasak draudimo specialistų, vienas svarbiausių kelionės pasirengimo etapų – būtinai apsidrausti bei pasirinkti tokias apsaugas, kurios tikrai padės išvengti nuostolių ir nesugadinti atostogų. Be aukščiau minėtų rizikų, verta apsidrausti bagažą, įskaitant sportinį inventorių, arba civilinę atsakomybę, jei netyčia kažkam savo veiksmais sukelsite žalą. Draudikai siūlo ir specialių, slidininkams skirtų draudimo rizikų, tokių kaip dienpinigių draudimas, slidinėjimo trasų uždarymo draudimas ar gamtos reiškinių sukeltų stichinių nelaimių draudimas.