E. Misiūnas į įvairių instancijų teismus yra kreipęsis dėl atsisakymo jį grąžinti į teisėjų luomą.

LAT Atrankos kolegija spalio 16 dieną nusprendė, kad skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų Civilinio proceso kodekse nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Pasak LAT, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei kasacijos pagrindo egzistavimo.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kasaciniu skundu E. Misiūnas prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo liepos 4 dienos nutartį, sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, gavus Konstitucinio Teismo nutarimą – atnaujinti bylos nagrinėjimą bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vilniaus apygardos teismas šių metų gegužę atsisakė priimti E. Misiūno ieškinį dėl prezidento veiksmų. Šio teismo vertinimu, ieškinio reikalavimai pripažinti prezidentą pažeidus konstitucinius principus nesukelia teisinių pasekmių ieškovo teisėms ir pareigoms, todėl nenagrinėtini teisme.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo nutarimu, kad teismai negali už Seimą, prezidentą ar Vyriausybę priimti atitinkamų sprendimų arba įpareigoti minėtų valdžios institucijų išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu.

Be to, teismas pažymėjo, kad teisėjų korpuso formavimas yra prezidento veikla ir teismai neturi jurisdikcijos už šią valdžios instituciją priimti atitinkamų sprendimų arba įpareigoti prezidentą išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu, be kita ko, teisėjų skyrimu į pareigas.

Teismas taip pat akcentavo, kad E. Misiūno reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo nepaskyrimo į teisėjo pareigas dienos, tai yra nuo 2022 metų gruodžio iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nenurodant konkrečios sumos yra ieškinio trūkumas.

Lietuvos apeliacinis teismas liepą panaikino žemesnės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti E. Misiūno ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ir grąžino pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Likusią nutarties dalį, kurią skundė E. Misiūnas, teismas paliko nepakeistą.

Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas priėmė įvertinęs, kad Vilniaus apygardos teismas „netinkamai aiškino ir taikė ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, ir, nesant teisinio pagrindo, atsisakė priimti ieškinio dalį“.

E. Misiūnas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju buvo paskirtas 2015-aisiais. 2016 metų gruodį jis tapo vidaus reikalų ministru ir šias pareigas ėjo iki 2019 metų rugpjūčio, po to iki 2020 metų gruodžio mėnesio buvo krašto apsaugos viceministru.

2020 metais E. Misiūnas su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga dalyvavo Seimo rinkimuose ir, kai nebuvo išrinktas, gruodį Nacionalinei teismų administracijai pateikė prašymą iš naujo jį skirti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju.

Tačiau prezidentas G. Nausėda netenkino jo prašymo sakydamas, kad jam reikalingas „politinio atšalimo“ laikotarpis. Prezidentūra tada teigė, kad „asmenys, kurie nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo polinėje veikloje ar paskyrimo į politines pareigas, ir siekia ją atstatyti politinių pareigų netekę“, neatitinka politinio neutralumo principų ir motyvacinių kriterijų.

Praėjus dvejiems metams prezidentas sutiko grąžinti E. Misiūną į teisėjus ir kreipėsi Teisėjų tarybos patarimo, ši davė teigiamą atsakymą. Nepaisant to, G. Nausėda vėl nepaskyrė jo teisėju.

Teisininkas sako teisėju tapti artimiausiu metu nebebandysiantis, jis ketina tapti advokatu.

Dėl nesugrąžinimo į teisėjų luomą buvęs ministras Lietuvą apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui.

„Šią savaitę išlaikiau egzaminą. Dabar reikia Advokatūros tarybos sprendimo mane įrašyti į advokatų sąrašą, tuomet turės būti priesaika, kiti formalumai, o galiausiai – įrašymas į praktikuojančių advokatų sąrašą“, – BNS sakė E. Misiūnas.

Pasak jo, šios procedūros gali užtrukti dar kelis mėnesius.

Buvęs vidaus reikalų ministras teigė kol kas nenusprendęs, kokios srities advokatu norėtų būti.

„Pagal mano mokslinę sritį esu viešosios teisės specialistas, visa administracinė teisė, valstybinis valdymas, valstybės tarnyba, administraciniai nusižengimai. Būdamas teisėju, dirbau kaip baudžiamosios teisės specialistas. Taip pat septynerius metus esu dirbęs teisinės pagalbos centre, kur daug civilinės teisės“, – kalbėjo E. Misiūnas.

„Galvoju, kur mano stiprybė galėtų būti. (...) Bet žiūrėsime, kur nuves likimas, kokia bus pirma, antra trečia byla“, – pridūrė jis.

Teisininkas taip pat teigė dar neapsisprendęs, ar prisijungti prie esamos teisininkų kontoros, ar kurti savąją.

Galvoju, kur mano stiprybė galėtų būti. (...) Bet žiūrėsime, kur nuves likimas, kokia bus pirma, antra trečia byla.

„Turiu keletą pamąstymų, galbūt pas kažką į kontorą. Galvoju galbūt sukurti „Misiūno politinio atšalimo advokatų kontorą“. Gal visai ir neblogai skambėtų. Aišku, nežinau, ar praktiniu požiūriu tai pasiteisintų, ar apskritai galėtų būti toks įregistruotas, bet juokais: kodėl gi ne?“ – svarstė eksministras.

E. Misiūnas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju buvo paskirtas 2015-aisiais. 2016 metų gruodį jis tapo vidaus reikalų ministru ir šias pareigas ėjo iki 2019 metų rugpjūčio, po to iki 2020 metų gruodžio mėnesio buvo krašto apsaugos viceministru.

2020 metais E. Misiūnas su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga dalyvavo Seimo rinkimuose ir, kai nebuvo išrinktas, gruodį Nacionalinei teismų administracijai pateikė prašymą iš naujo jį skirti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju.

Tačiau prezidentas G. Nausėda netenkino jo prašymo. Prezidentūra tada teigė, kad „asmenys, kurie nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo polinėje veikloje ar paskyrimo į politines pareigas, ir siekia ją atstatyti politinių pareigų netekę“, neatitinka politinio neutralumo principų ir motyvacinių kriterijų.

Praėjus dvejiems metams prezidentas sutiko grąžinti E. Misiūną į teisėjus ir kreipėsi Teisėjų tarybos patarimo, ši davė teigiamą atsakymą. Nepaisant to, G. Nausėda vėl nepaskyrė jo teisėju.

Teisininkas sako teisėju tapti artimiausiu metu nebebandysiantis.

„Kol Prezidentūroje yra šis ponas, kuris ypatingai nepalankus man, tikrai nesiruošiu šitame etape pretenduoti daugiau“, – teigė E. Misiūnas.

„Kiek galima tyčiotis iš manęs šituo požiūriu?“ – pridūrė jis.

Dėl nesugrąžinimo į teisėjų luomą buvęs ministras bylinėjasi teismuose, dėl šios situacijos Lietuvą jis apskundė ir Europos Žmogaus Teisių Teismui.

E. Misiūnas taip pat bylinėjasi dėl Vyriausybės strateginės analizės centre patirto psichologinio smurto, dėl neteisėto atleidimo kilusios žalos, sumažinto papildomo darbo užmokesčio.

Lietuvos apeliacinis teismas šią savaitę panaikino žemesnės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti E. Misiūno ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ir perdavė pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Likusią nutarties dalį, kurią skundė E. Misiūnas, teismas paliko nepakeistą.

Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas priėmė įvertinęs, kad Vilniaus apygardos teismas „netinkamai aiškino ir taikė ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, ir, nesant teisinio pagrindo, atsisakė priimti ieškinio dalį“.

Grąžinti jį į teisėjo pareigas E. Misiūnas paprašė po 2020 metų Seimo rinkimų. Juose jis dalyvavo kaip „valstiečių“ kandidatas, bet išrinktas nebuvo.

Tuomet prezidentas Gitanas Nausėda netenkino jo prašymo. Prezidentūra teigė, kad „asmenys, kurie nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo polinėje veikloje ar paskyrimo į politines pareigas, ir siekia ją atstatyti politinių pareigų netekę“, neatitinka politinio neutralumo principų ir motyvacinių kriterijų.

Praėjus dvejiems metams prezidentas sutiko grąžinti E. Misiūną į teisėjus ir kreipėsi Teisėjų tarybos patarimo, ši davė teigiamą atsakymą.

Vis dėlto 2023 metų kovą E. Misiūnas sulaukė prezidento vyriausiojo patarėjo teisės klausimais Andriaus Kabišaičio skambučio, kad jis nebus skiriamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo pareigas, nes gruodį baigėsi dvejų metų terminas, per kurį jis galėjo grįžti į teisėjus.

E. Misiūnas kreipėsi į teismą su ieškiniu, nes prezidentas, anot buvusio teisėjo ir politiko, „subjektyviai, neskaidriai ir nesąžiningai priėmė sprendimą neskirti jo apylinkės teismo teisėju, demonstruodamas ypač didelį nepalankumą jo atžvilgiu“.

Taip pat ieškiniu prašyta pripažinti, kad prezidentas nepaisė Konstitucijoje įtvirtintų reikalavimų valstybės institucijoms ir šalies vadovui visus traktuoti kaip lygius ir teisingai bei nesilaikė pagrindinio šalies įstatymo nuostatų.

Taip pat E. Misiūnas siekė, jog būtų pripažinta, kad šalies vadovas savo sprendimą jo neskirti motyvavo „nepagrįstais argumentais, kurie negalėjo būti vertinami kaip aplinkybės, turinčios reikšmės sprendimui neskirti pareiškėjo teisėju“, taip nesivadovaujant Teisėjų tarybos rekomendacija.

Vilniaus apygardos teismas šių metų gegužę ieškinį atsisakė priimti. Jo vertinimu, ieškinio reikalavimai pripažinti prezidentą pažeidus konstitucinius principus nesukelia teisinių pasekmių ieškovo teisėms ir pareigoms, todėl nenagrinėtini teisme.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo nutarimu, kad teismai negali už Seimą, prezidentą ar Vyriausybę priimti atitinkamų sprendimų arba įpareigoti minėtų valdžios institucijų išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu.

Be to, teismas pažymėjo, kad teisėjų korpuso formavimas yra prezidento veikla ir teismai neturi jurisdikcijos už šią valdžios instituciją priimti atitinkamų sprendimų arba įpareigoti prezidentą išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu, be kita ko, teisėjų skyrimu į pareigas.

Teismas taip pat akcentavo, kad E. Misiūno reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo nepaskyrimo į teisėjo pareigas dienos, tai yra nuo 2022 metų gruodžio iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nenurodant konkrečios sumos yra ieškinio trūkumas.

E. Misiūnas apskundė šią nutartį, prašydamas Apeliacinio teismo ją perduoti nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje pažymėjo, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio reikalavimų tenkinimas dėl prezidento veiksmų įvertinimo „ ieškovo subjektinių teisių ar pareigų nemodifikuotų, t. y. jų nesukurtų, nepanaikintų ir nepakeistų“, todėl minėti reikalavimai pagrįstai atsisakyti priimti nagrinėti.

Vis dėlto šis teismas atkreipė dėmesį, jog tai nepanaikina asmens, manančio, kad valstybės valdžia buvo įgyvendinama netinkamai, teisės reikalauti atlyginti dėl to patirtą žalą.

Pasak Apeliacinio teismo, nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas turėjo nurodyti ieškinyje prašomą priteisti sumą, tačiau turėjo ne atsisakyti priimti skundą, bet nurodyti pašalinti jo trūkumus.

„Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo ne atsisakyti priimti ieškinio dalį dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą, o nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti – įpareigoti ieškovą ieškinyje nurodyti tiksliai reikalaujamo priteisti turtinės žalos atlyginimo dydį bei visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas“, – rašoma nutartyje.

Tai įvertinęs apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą grąžinti ieškinio dalį dėl žalos nagrinėti iš naujo.

Buvęs politikas Strasbūro teismui teigia negalėjęs veiksmingai apskųsti prezidento sprendimo jo neskirti iš naujo į teisėjo pareigas.

Šioje byloje EŽTT vertins, ar nebuvo pažeista teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, ar pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į teismą, kad būtų sprendžiamas jo teisių ir pareigų klausimas, ar nepažeista jo teisės į gynybą bei privataus gyvenimo gerbimą.

E. Misiūnas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju buvo paskirtas 2015 metais. 2016 metų gruodį jis tapo vidaus reikalų ministru ir šias pareigas ėjo iki 2019 metų rugpjūčio, po to iki 2020 metų gruodžio mėnesio buvo krašto apsaugos viceministru.

2020 metais E. Misiūnas su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga dalyvavo Seimo rinkimuose ir, kai nebuvo išrinktas, gruodį Nacionalinei teismų administracijai pateikė prašymą iš naujo jį skirti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju.

Tačiau tuomet prezidentas G. Nausėda netenkino jo prašymo. Prezidentūra tada teigė, kad „asmenys, kurie nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo polinėje veikloje ar paskyrimo į politines pareigas, ir siekia ją atstatyti politinių pareigų netekę“, neatitinka politinio neutralumo principų ir motyvacinių kriterijų.

Praėjus dvejiems metams prezidentas sutiko grąžinti E. Misiūną į teisėjus ir kreipėsi Teisėjų tarybos patarimo, ši davė teigiamą atsakymą. Nepaisant to, G. Nausėda vėl nepaskyrė jo teisėju.

Paaiškėjo, kad šįkart kelią grįžti į teisėjų luomą teisininkui užkirto pasisakymas, jog sulaukęs siūlymo jis svarstytų vėl užimti politinį postą.

Prezidentūra tuomet BNS komentuodama situaciją pažymėjo, kad Teismų įstatyme numatyta galimybė buvusį teisėją, atleistą iš pareigų savo noru dėl paskyrimo į tam tikras kitas pareigas, vėl paskirti teisėju, tačiau nėra įpareigojimo prezidentui tai padaryti.

Prezidentūros teigimu, Teisėjų tarybos posėdžio metu jos nariai „iškėlė klausimų dėl aplinkybių, kurios prezidentui nebuvo žinomos iki kreipimosi į Teisėjų tarybą patarimo, susijusių su E. Misiūno veikla būnant ministru bei jo dalyvavimo politinėje veikloje ateities planais“.

E. Misiūnas per Teisėjų tarybos posėdį svarstant prezidento kreipimąsi patarimo dėl jo grąžinimo į teisėjus sakė, kad tuo atveju, jei „valstiečiai“ laimėtų rinkimus ir jį vėl pakviestų į ministrus, jis su tokiu pasiūlymu sutiktų.

Skunde Strasbūro teismui E. Misiūnas nurodė iš viešų pareiškimų supratęs, kad prezidento manymu, jis neturi pakankamai motyvacijos būti teisėju, nes „metė“ teisėjo darbą dėl politinio posto, kad nesugebės būti nešališkas ir atsakingai vykdyti pareigų ir kad reikalingas neaiškios trukmės „atšalimo“ nuo politikos laikotarpis.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad dėl jo prašymo grąžinti į teisėjo pareigas nebuvo priimtas joks oficialus sprendimas, kurį jis būtų galėjęs apskųsti.

E. Misiūnas įsitikinęs, jog valstybės vadovas nepagrįstai jo nepaskyrė į teisėjo pareigas, juoba, kad Teismų įstatymas numato, kad buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų dėl jo išrinkimo ar paskyrimo į valstybės pareigas, gali būti be atrankos ir egzamino paskirtas tos pačios pakopos ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo minėtų pareigų ėjimo pabaigos nepraėjo dveji metai.

Prezidentas Gitanas Nausėda pernai spalį kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl E. Misiūno skyrimo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju, o lapkritį Teisėjų taryba tam pritarė.

Gruodį E. Misiūnui suėjo dvejų metų terminas, kai jis galėjo grįžti į teisėjų luomą be konkurso, tačiau prezidentas jo teisėju nepaskyrė. E. Misiūno įsitikinimu, tai buvo padaryta tyčia.

Prezidentūra BNS komentuodama situaciją pažymėjo, kad Teismų įstatyme numatyta galimybė buvusį teisėją, atleistą iš pareigų savo noru dėl paskyrimo į tam tikras kitas pareigas, vėl paskirti teisėju, tačiau nėra įpareigojimo prezidentui tai padaryti.

Atsakyme taip pat nurodoma, kad Teisėjų tarybos posėdžio metu jos nariai „iškėlė klausimų dėl aplinkybių, kurios prezidentui nebuvo žinomos iki kreipimosi į Teisėjų tarybą patarimo, susijusių su E. Misiūno veikla būnant ministru bei jo dalyvavimo politinėje veikloje ateities planais“.

E. Misiūnas per Teisėjų tarybos posėdį svarstant prezidento kreipimąsi patarimo dėl jo grąžinimo į teisėjus sakė, kad tuo atveju, jei „valstiečiai“ laimėtų rinkimus ir jį vėl pakviestų į ministrus, jis su tokiu pasiūlymu sutiktų.

E. Misiūnas sakė nieko bloga nematantis, kad teisėjai kviečiami dirbti ministrais – nepriklausomos Lietuvos istorijoje taip buvę ne kartą.

Prezidentūros atsakyme taip pat nurodoma, kad „teisėjams keliami itin dideli etinio ir moralinio pobūdžio reikalavimai: jų reputacija turi būti nepriekaištinga“.

„Prezidentas, skirdamas asmenį teisėju, vertina visas turinčias reikšmės aplinkybes ir tai, ar siūlomas skirti teisėju asmuo atitinka teisėjui keliamus reikalavimus dėl aukščiausio standarto nepriekaištingos reputacijos, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas teisėju“, – sakoma BNS perduotame komentare.

Praėjusios Vyriausybės vidaus reikalų ministras ir buvęs teisėjas E. Misiūnas praėjusią savaitę feisbuke paskelbė sulaukęs prezidento vyriausiojo patarėjo teisės klausimais Andriaus Kabišaičio skambučio, kad jis nebus skiriamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo pareigas, nes gruodį baigėsi dvejų metų terminas, per kurį jis galėjo grįžti į teisėjus.

Pagal Teismų įstatymą, buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų dėl jo išrinkimo ar paskyrimo į valstybės pareigas, gali būti be atrankos ir egzamino paskirtas tos pačios pakopos ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo minėtų pareigų ėjimo pabaigos nepraėjo dveji metai.

Grąžinti jį į teisėjo pareigas E. Misiūnas paprašė po 2020 metų Seimo rinkimų. Juose jis dalyvavo kaip „valstiečių“ kandidatas, bet išrinktas nebuvo. Tačiau tuomet prezidentas G. Nausėda netenkino jo prašymo.

Prezidentūra tada teigė, kad „asmenys, kurie nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo polinėje veikloje ar paskyrimo į politines pareigas, ir siekia ją atstatyti politinių pareigų netekę“, neatitinka politinio neutralumo principų ir motyvacinių kriterijų.

Praėjus dvejiems metams prezidentas sutiko grąžinti E. Misiūną į teisėjus ir kreipėsi Teisėjų tarybos patarimo, ši davė teigiamą atsakymą.

E. Misiūnas 2016–2019 metais ėjo vidaus reikalų ministro pareigas. Į jas jį delegavo tuometinė valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, prieš tapdamas ministru E. Misiūnas dirbo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju.

E. Misiūnas dėl šio prezidento sprendimo jam „atšalti“ buvo kreipęsis į teismą, tačiau visų instancijų teismai atsisakė priimti skundą.

Jis taip pat bylinėjasi su Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA) dėl patirto psichologinio smurto, žalos jį neteisėtai atleidus iš darbo, sumažinto papildomo darbo užmokesčio.

Buvęs teisėjas E. Misiūnas BNS sakė penktadienį sulaukęs prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo teisės klausimais Andriaus Kabišaičio skambučio, kad jis nebus skiriamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo pareigas, nes gruodį baigėsi dvejų metų terminas, per kurį jis galėjo grįžti į teisėjus.

Prezidentas G. Nausėda spalį kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl E. Misiūno skyrimo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju, o lapkritį Teisėjų taryba tam pritarė.

Pagal Teismų įstatymą, buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų dėl jo išrinkimo ar paskyrimo į valstybės pareigas, gali būti be atrankos ir egzamino paskirtas tos pačios pakopos ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo minėtų pareigų ėjimo pabaigos nepraėjo dveji metai.

„Aš visą laiką nuo dokumentų pateikimo bendravau su prezidento vyriausiuoju patarėju Andriumi (Kabišaičiu – BNS), palaikiau tą ryšį, po tarybos lapkričio 11-osios esu skambinęs: kada procedūros, per kiek laiko jūs pranešite man, reikia mantiją išsilyginti, viską susitvarkyti. Dar gruodžio pradžioje skambinau, kad gruodžio 10 dieną baigiasi dveji metai, ar nebus bėdos, ir jis šiandien man paskambino, (...) ir pranešė, kad yra tokia nuomonė (neskirti praėjus terminui – BNS)“, – kalbėjo E. Misiūnas.

Jis teigė penktadienį oficialiai kreipęsis raštu į Prezidentūrą, kodėl nebuvo paskirtas teisėju, nors nuo Teisėjų tarybos sprendimo iki termino jam grįžti be konkurso buvo likęs mėnuo.

Aš šiandien oficialiai parašiau, kad kanceliarija atsakytų ir pateiktų dokumentus, nes per mėnesį nuo lapkričio 11 dienos iki gruodžio 10 dienos nesugebėti suorganizuoti priesaikos tikrai ne priežastis, čia kažkokios kitos priežastys, kurios trukdė suorganizuoti ir specialiai buvo praleistas terminas, bent aš taip vertinu

„Aš šiandien oficialiai parašiau, kad kanceliarija atsakytų ir pateiktų dokumentus, nes per mėnesį nuo lapkričio 11 dienos iki gruodžio 10 dienos nesugebėti suorganizuoti priesaikos tikrai ne priežastis, čia kažkokios kitos priežastys, kurios trukdė suorganizuoti ir specialiai buvo praleistas terminas, bent aš taip vertinu“, – BNS teigė E. Misiūnas.

Su prezidento vyriausiuoju patarėju teisės klausimais A. Kabišaičiu penktadienį telefonu BNS nepavyko. Prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis BNS sakė, kad komentarą dėl to Prezidentūra pateiks vėliau, pirmadienį, taip pat kėlė klausimą, kodėl E. Misiūnas apie jo paskyrimą prakalbo tik kovą, nors terminas grįžimui praleistas dar gruodį.

Grąžinti jį į teisėjo pareigas E. Misiūnas paprašė po 2020 metų Seimo rinkimų. Juose jis dalyvavo kaip „valstiečių“ kandidatas, bet išrinktas nebuvo. Tačiau tuomet prezidentas G. Nausėda netenkino jo prašymo.

Prezidentūra tada teigė, kad „asmenys, kurie nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo polinėje veikloje ar paskyrimo į politines pareigas, ir siekia ją atstatyti politinių pareigų netekę“, neatitinka politinio neutralumo principų ir motyvacinių kriterijų.

Praėjus dvejiems metams prezidentas sutiko grąžinti E. Misiūną į teisėjus ir kreipėsi Teisėjų tarybos patarimo, ši davė teigiamą atsakymą.

E. Misiūnas svarstė, jog Prezidentūrai galėjo nepatikti jo pasisakymas per Teisėjų tarybos posėdį, kad tuo atveju, jei „valstiečiai“ laimėtų rinkimus ir jį vėl pakviestų į ministrus, jis su tokiu pasiūlymu sutiktų.

E. Misiūnas sakė nieko bloga nematantis, kad teisėjai kviečiami dirbti ministrais – nepriklausomos Lietuvos istorijoje tai buvę ne kartą.

E. Misiūnas 2016–2019 metais ėjo vidaus reikalų ministro pareigas. Į jas jį delegavo tuometinė valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, prieš tapdamas ministru E. Misiūnas dirbo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju.

E. Misiūnas dėl šio prezidento sprendimo jam „atšalti“ buvo kreipęsis į teismą, tačiau visų instancijų teismai atsisakė priimti skundą.

Jis taip pat bylinėjasi su Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA) dėl patirto psichologinio smurto, žalos jį neteisėtai atleidus iš darbo, sumažinto papildomo darbo užmokesčio.

Į teismą eksministras taip pat kreipėsi dėl jo skundus galbūt nepilnai ištyrusios ir visų aplinkybių neišsiaiškinusios Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) veiksmų.

Dvi civilines bylas nagrinėja Vilniaus miesto apylinkės teismas, byla dėl VDI veiksmų yra pasiekusi Vilniaus apygardos administracinį teismą.

„Sistema prieš smurtą, kuri turėtų veikti, šiuo atveju nesuveikė, tai skaudžiausia. Jei visi tinkamai būtų įvertinę, nebūtų tiek bylų. Nesuveikė sistema, neužkardė psichologinio smurto. Tai visiškas susidorojimas, kuris prasidėjo nuo užmokesčio sumažinimo iki atleidimo“, – BNS sakė E. Misiūnas.

Bylą dėl sumažinto papildomo darbo užmokesčio Vilniaus miesto apylinkės teismas STRATA advokatės Agatos Staševskajos prašymu sausio pradžioje paskelbė nevieša. Ji tokį prašymą motyvavo tuo, kad byla susijusi su STRATA tyrimais, siekiama apsaugoti užsakovų interesus. Byloje kaip liudytojai apklausti du centro darbuotojai.

STRATA skelbia esanti yra ekspertinė institucija, teikianti Vyriausybei ir ministerijoms nepriklausomą, tiriamąja veikla grįstą informaciją, reikalingą įrodymais pagrįstiems viešosios politikos sprendimams priimti.

Pernai gruodį E. Misiūnas kreipėsi į Vyriausybės kanceliariją, prašydamas atlikti STRATA direktorės Agnės Vilkončiūtės veiksmų tyrimą. Vyriausybės kanclerės Giedrės Balčytytės rašte, kurį matė BNS, nurodoma, kad, atsižvelgus į tai, kad vyksta teisminiai ginčai, prašymas nebus nagrinėjamas.

Izoliuotas nuo galimybės dirbti

E. Misiūnas BNS pasakojo, kad jam psichologinis smurtas pradėtas taikyti pernai gegužę, kai laikinai STRATA direktorės pareigas pradėjo eiti A.Vilkončiūtė.

Pasak jo, laikinoji direktorė faktiškai nušalino jį nuo darbo, taikė ir kitas psichologinio smurto formas: apšaukdavo kolegų akivaizdoje, diskriminavo kitų vadovų atžvilgiu, menkino profesinę reputaciją, laikinosios direktorės ir visų grupių vadovų darbo sąlygos buvo pagerintos, išskyrus E. Misiūno.

Sistema prieš smurtą, kuri turėtų veikti, šiuo atveju nesuveikė, tai skaudžiausia.

Birželį E. Misiūnas kreipėsi į VDI. Jo teismui pateiktuose dokumentuose rašoma, kad po mėnesio inspekcijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyrius nusprendė kad „laikinai direktoriaus pareigas einanti A. Vilkončiūtė, organizuodama pasitarimus su E. Misiūnui pavaldžių tyrimų grupių vadovais, (...) izoliavo/izoliuoja jus nuo galimybės realiai, tinkamai ir pilna apimtimi vykdyti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, o toks įstaigos vadovės taikomas izoliavimas laikytinas psichologinio smurto forma“.

Direktorei buvo surašytas reikalavimas ir įteiktos rekomendacijos, tačiau, pasak E. Misiūno, vadovės elgesys nepasikeitė.

Dėl tokių A. Vilkončiūtės ir VDI inspektorės veiksmų ir dėl to, kad darbo inspektorius ištyrė ne visas, E. Misiūno manymu, aplinkybes, jis parašė dar vieną skundą VDI. Tačiau įstaiga atsakė, kad jos darbuotojas veikė teisės aktų nustatyta tvarka.

Pasak E. Misiūno, nuo 2022 metų gegužės darbdavys jam taip pat nustojo mokėti pareiginės algos kintamąją dalį, įteikė pranešimą apie darbo pareigų pažeidimą.

Tarp bylos aplinkybių – ir durų plėvelė

E. Misiūno manymu, VDI inspekcija nepilnai ištyrė jo skundus, nes neapklausė nė vieno jo kolegos, galėjusio paliudyti apie vadovės elgesį ir pasakytus jo atžvilgiu žodžius.

Jis VDI taip pat skundėsi, kad STRATA darbuotojų kabinetų stiklinės durys bei pertvaros buvo padengtos matine plėvele, E. Misiūno darbo vieta plėvele liko nepadengta.

VDI nusprendė, kad šalys pateikė prieštaringus paaiškinimus dėl padengimo plėvele – pareiškėjas teigė, kad nepadengimas susijęs su įstaigos vadovės požiūriu į jį, tuo metu įstaigos vadovė tai sieja su finansinėmis lėšomis. E. Misiūnas su tokia išvada nesutinka – jis teismui teigia, kad VDI atstovai netyrė ir nevertino STRATOS metinio pirkimų plano, įrodančio, kad įstaigos biudžete lėšų užtonuoti jo kabinto pertvarą, buvo pakankamai.

Jis teismui teigia, kad, jo manymu šališkas ir neobjektyvus faktinių aplinkybių vertinimas, selektyvus įrodymų rinkimas, šališkas faktinių duomenų nerinkimas kelia didelį susirūpinimą dėl VDI gebėjimo ar paveikumo VDI inspektoriams tirti asmenų, patiriančių vadovų psichologinį smurtą, skundus.

„Inspektorių veiksmuose matyti tyčinis nenoras rinkti įrodymus“, – mano pareiškėjas.

BNS susisiekė su STRATA advokate A. Staševskaja ir klausė centro pozicijos dėl E Misiūno atleidimo aplinkybių bei teismuose nagrinėjamų bylų. Klausimai sausio 20 dieną buvo pateikti raštu. Sausio 28 dieną teisininkė atsiuntė trumpą komentarą.

„STRATA, įvertinusi, kad dalis teismo procesų vyko uždaru būdu, dalis bylos medžiagos pripažinta nevieša, nusprendė situacijos nekomentuoti tol, kol bus pilnai baigti visi teisminiai procesai“, – rašoma BNS atsiųstame atsakyme.

Grįš dirbti teisėju

Pernai lapkritį Teisėjų taryba pritarė, kad praėjusios Vyriausybės vidaus reikalų ministras E. Misiūnas būtų grąžintas į teisėjo pareigas. Teisėjui yra numatyta galimybė grįžti į pareigas be konkurso.

Prezidentas kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo skirti E. Misiūną Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju. Prezidentūra mano, kad jau praėjo gana ilgas laikotarpis nuo tada, kai E. Misiūnas dirbo politinį darbą.

E. Misiūnas 2016–2019 metais ėjo vidaus reikalų ministro pareigas. Į jas jį delegavo tuometinė valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, prieš tapdamas ministru E. Misiūnas dirbo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju.

Grąžinti jį į teisėjo pareigas E. Misiūnas paprašė po 2020 metų Seimo rinkimų. Juose jis dalyvavo kaip „valstiečių“ kandidatas, bet išrinktas nebuvo. Tačiau tuomet prezidentas G. Nausėda netenkino jo prašymo.

Prezidentūra tada teigė, kad „asmenys, kurie nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo polinėje veikloje ar paskyrimo į politines pareigas, ir siekia ją atstatyti politinių pareigų netekę“, neatitinka politinio neutralumo principų ir motyvacinių kriterijų.

E. Misiūnas dėl šio prezidento sprendimo buvo kreipęsis į teismą, tačiau visų instancijų teismai atsisakė priimti jo skundą.

2015 metais E. Misiūnas tapo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju, 2016 metais pradėjo vadovauti Vidaus reikalų ministerijai, 2019 metais paskirtas krašto apsaugos viceministru. Nuo 2021 metų jis dirbo STRATA. 

Už tai balsavo 15 tarybos narių, vienas tarybos narys, Apeliacinio teismo pirmininkas Nerijus Meilutis sakė balsavęs prieš – jam nepriimtinas E. Misiūno prisipažinimas tarybai ir prezidentui Gitanui Nausėdai, kad jeigu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ateityje laimėtų rinkimus ir jį pakviestų vėl į ministrus, jis vėl su tokiu pasiūlymu sutiktų.

E. Misiūnas sako nieko bloga nematantis, kad teisėjai kviečiami dirbti ministrais – nepriklausomos Lietuvos istorijoje tai buvę ne kartą.

„Visos pažymos tarnybų surinktos, nėra pagrindo abejoti mano sąžiningumu. Teisėjui yra numatyta galimybė grįžti į pareigas be konkurso, dabar irgi tuo naudojuosi“, – prieš balsavimą tarybos nariams sakė E. Misiūnas.

Prezidentas kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo skirti E. Misiūną Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju. Prezidentūra mano, kad jau praėjo gana ilgas laikotarpis nuo tada, kai E. Misiūnas dirbo politinį darbą.

E. Misiūnas 2016–2019 metais ėjo vidaus reikalų ministro pareigas. Į jas jį delegavo tuometinė valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, prieš tapdamas ministru E. Misiūnas dirbo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju.

Grąžinti jį į teisėjo pareigas E. Misiūnas paprašė po 2020 metų Seimo rinkimų. Juose jis dalyvavo kaip „valstiečių“ kandidatas, bet išrinktas nebuvo. Tačiau tuomet prezidentas G. Nausėda netenkino jo prašymo.

Teisėjui yra numatyta galimybė grįžti į pareigas be konkurso, dabar irgi tuo naudojuosi.

Prezidentūra tada teigė, kad „asmenys, kurie nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo polinėje veikloje ar paskyrimo į politines pareigas, ir siekia ją atstatyti politinių pareigų netekę“, neatitinka politinio neutralumo principų ir motyvacinių kriterijų.

E. Misiūnas dėl šio prezidento sprendimo buvo kreipęsis į teismą, tačiau visų instancijų teismai atsisakė priimti jo skundą.

Nori nurimti nuo politinių vėjų

Prezidento patarėja teisės klausimais Inga Žukovaitė per posėdį sakė, kad buvęs teisėjas turi galimybę vėl paskirtas į teisėjo pareigas.

2015 metais E. Misiūnas tapo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju, 2016 metais pradėjo vadovauti Vidaus reikalų ministerijai, 2019 metais paskirtas krašto apsaugos viceministru. Nuo 2021 metų rugpjūčio iki šių metų rugpjūčio jis dirbo Vyriausybės strateginės analizės centre Tyrėjų grupės vadovu.

„Yra sukaupta pedagoginė, įvairiapusė teisinio praktinio darbo patirtis, yra dirbęs ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje. Savo motyvaciją pateikė, išdėstė, pasiruošęs ginti žmogaus teises, laisves, teisėtus interesus. Nėra duomenų apie nepriekaištingos reputacijos neatitikimą“, – per posėdį sakė prezidento patarėja teisės klausimas I. Žukovaitė.

„Turėjau norą grįžti, bet prezidento valia neteko iki jūsų ateiti, noras niekur neišnyko. Norėčiau vėl grįžti į kelią, kur nėra tiek daug politinių vėjų ir truputį nurimti“, – tarybos nariams sakė E. Misiūnas.

Tarybos nariai kandidato teiravosi apie portale 15min.lt skelbtą informaciją, kad 2019 metais jam einant vidaus reikalų ministro pareigas buvo informuotas apie atliekamą tyrimą dėl Kauno policijos vadovo Dariaus Žukausko ir perspėtas atsargiau bendrauti su Palangos gelbėtojų vadu Jonu Pirožniku.

Turėjau norą grįžti, bet prezidento valia neteko iki jūsų ateiti, noras niekur neišnyko. Norėčiau vėl grįžti į kelią, kur nėra tiek daug politinių vėjų ir truputį nurimti.

E. Misiūnas teigė, kad tuo metu pagal gautą informaciją, pagal tas pažymas, kurias jis matė, nusprendė, jog nėra konkrečios informacijos apie Kauno policijos vadovo D. Žukausko galbūt neleistiną veiklą, jis nusprendė nesikreipti į prokuratūrą.

„Akivaizdaus pagrindo kreiptis į prokuratūrą nebuvo“, – sakė E. Misiūnas. Jis pridūrė, kad dėl D. Žukausko „nedarė jokių kompromisų su savo sąžine“, paneigė versiją, jog jis ir D. Žukauskas buvo kurso draugai.

Teigė patyręs mobingą  

Anksčiau dirbdamas Vilniaus miesto apylinkės teismas E. Misiūnas nagrinėjo  baudžiamąsias bylas.

„Smagu būtų ir darbo santykius panagrinėti, civilinę teisę, savivaldybėje esu dirbęs konsultantu“, – sakė E. Misiūnas.

Jis BNS sakė, kad dirbdamas Vyriausybės strateginės analizės centre (STRATA) patyrė mobingą, jam nepagrįstai sumažinta alga, nemokėti priedai, dėl to jis buvo kreipęsis į Darbo inspekciją.

Teismų informacinė sistema LITEKO skelbia, kad kitą savaitę, lapkričio 16 dieną, Vilniaus miesto apylinkės teisme teisėja Vilma Brazinskienė parengiamajame posėdyje ketina nagrinėti civilinę darbo bylą, kurioje ieškovu yra E. Misiūnas, atsakovu – Vyriausybės strateginės analizės centras.

„Šiai dienai yra pasiektas susitarimas su darbdaviu, su STRATA, advokatė pasiūlė konfliktą baigti taikiai, (...) esu kreipęsis į Valstybės darbo inspekciją dėl man taikomo mobingo, buvo nustatytas faktas, net 90 proc. darbuotojų pasakė, kad situacija labai prasta įstaigoje, man buvo nubrauktas priedas“, – tarybos nariams pasakojo buvęs teisėjas.

E. Misiūnas BNS teigė, kas dabar su buvusiu darbdaviu ieškoma susitarimo, jam siūloma sumokėti kompensaciją, sutarties sąlygos jam priimtinos.

Jis kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl E. Misiūno skyrimo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju.

„Jis (E. Misiūnas – BNS) parašė vėl prašymą, tas prašymas svarstytas ir priimtas sprendimas, kad jį galima būtų skirti, jeigu atitinkamai turės sveikatos ir lojalumo pažymas“, – BNS trečiadienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas teisės klausimais Andrius Kabišaitis.

Anot jo, jau praėjo gana ilgas laikotarpis nuo tada, kai E. Misiūnas dirbo politinį darbą.

„Kadangi praėjo gana ilgas laikas, sprendimas buvo toks priimtas“, – teigė patarėjas.

E. Misiūnas 2016–2019 metais ėjo vidaus reikalų ministro pareigas. Į šias pareigas jį delegavo tuometinė valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, prieš tapdamas ministru E. Misiūnas dirbo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju.

Grąžinti jį į teisėjo pareigas E. Misiūnas paprašė po 2020 metų Seimo rinkimų. Juose jis dalyvavo kaip „valstiečių“ kandidatas, bet išrinktas nebuvo. Tačiau tuomet prezidentas Gitanas Nausėda netenkino jo prašymo.

Prezidentūra tada teigė, kad „asmenys, kurie nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo polinėje veikloje ar paskyrimo į politines pareigas, ir siekia ją atstatyti politinių pareigų netekę“, neatitinka politinio neutralumo principų ir motyvacinių kriterijų.

E. Misiūnas dėl šio prezidento sprendimo buvo kreipęsis į teismą, tačiau visų instancijų teismai atsisakė priimti jo skundą.

Eksministras trečiadienį BNS sakė rugsėjo pradžioje pateikęs pakartotinį prašymą prezidentui dėl grąžinimo į teisėjo pareigas.

„Visą laiką planavau antrų metų pabaigoje kreiptis dar kartą į prezidentą dėl skyrimo į pareigas, nes norėjau pažiūrėti, ar jau būsiu atšalęs, ar nebūsiu dar kartą sušilęs, kad teikiau skundus ir bandžiau įrodyti savo tiesą“, – teigė E. Misiūnas.

Jis teigė antradienį susitikęs su G. Nausėda dėl šio pakartotinio prašymo.

„Jis klausė, kaip esu pasiruošęs, ar politika dar mane vilioja, ar nevilioja. Pasamprotavome, padiskutavome, pagal teikimą matau, kad mano atsakymai tiko“, – tvirtino E. Misiūnas.

„Iki šiol nesuprantu, kaip man tas politiškumas galėjo trukdyti apylinkės teisme vykdyti teisingumą, vagystes analizuoti, smurtą aplinkoje ar kitokius smulkius nusikaltimus“, – svarstė teisininkas.

Dabar E. Misiūnas dirba Vyriausybės strateginės analizės centre Tyrėjų grupės vadovu.

Apylinkės teismų teisėjus skiria ir atleidžia prezidentas.

Trečiadienį priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

E. Misiūnas anksčiau kreipėsi į įvairius teismus dėl prezidento Gitano Nausėdos atsisakymo grąžinti jį į teisėjo pareigas.

Jo įsitikinimu, šalies vadovas ir jo teisės grupės patarėjai tai darydami pažeidė įstatymus ir Konstitucijoje nustatytus principus.

Tuo metu prezidentas G. Nausėda žurnalistams yra sakęs, kad E. Misiūnas, kandidatavęs su „valstiečių“ sąrašu į Seimą, nepagrįstai siekia iškart grįžti į teisėjo pareigas.

„Nors teisėjų korpuso formavimas yra Respublikos Prezidento valstybės valdžios įgyvendinimo sritis, dėl ko teismas negali už šią valdžios instituciją priimti atitinkamų sprendimų arba įpareigoti išleisti aktus, susijusius su teisėjų skyrimu į pareigas, tačiau tai nepanaikina asmens, manančio, kad valstybės valdžia buvo įgyvendinama netinkamai, teisės reikalauti atlyginti dėl to patirtą žalą“, – rašoma Aukščiausiojo Teismo nutartyje.

„Taip yra užtikrinama nacionaliniuose ir tarptautinės teisės aktuose garantuojama asmens teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos“, – nurodė teismas.

Savo ieškinyje E. Misiūnas prašė priteisti žalą – negautą darbo užmokestį už nepaskyrimo teisėju laiką, taip pat prašė ginti pažeistą garbę, pripažinti prezidento G. Nausėdos teiginius nepagrįstais, žeminančiais garbę ir orumą, bei priteisti 10 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Pasak Aukščiausiojo Teismo, bylos pagal pareikštus ieškinio reikalavimus dėl garbės ir orumo gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo pirmąja instancija nagrinėjamos apylinkės teismuose, nepriklausomai nuo prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Vis dėlto tais atvejais, kai vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme.

Ieškinyje turi būti nurodyta ieškinio suma. Ieškinio reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį kaip turtinės žalos atlyginimą pagal teismingumą būtų priskiriamas apylinkės arba apygardos teismui priklausomai nuo ieškinio sumos dydžio.

Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškinyje E. Misiūnas nenurodė ieškinio sumos – konkrečios prašomo priteisti negauto darbo užmokesčio sumos kaip turtinės žalos dydžio.

Trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje apygardos teismas turėjo ne atsisakyti priimti ieškinio dalį dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą, o nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti – įpareigoti ieškovą ieškinyje nurodyti reikalaujamo priteisti turtinės žalos atlyginimo dydį.

„Jei ieškovui nurodžius reikalaujamos atlyginti turtinės žalos dydį paaiškėtų, kad dydis siekia apygardos teismo jurisdikciją, – šį reikalavimą priimti nagrinėti kartu su kitais reikalavimais dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo“, – paskelbė Aukščiausiasis Teismas.

Pasak šio teismo, dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutarties dalis atsisakyti priimti ieškinio reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo, garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, yra teisiškai nepagrįsta, todėl panaikintina ir perduotina pirmosios instancijos teismui, kad šis išvardytų ieškinio reikalavimų priėmimo klausimą spręstų iš naujo.

„Kiti kasacinio skundo argumentai, susiję su paskyrimo į teisėjo pareigas procedūromis, Respublikos Prezidento kompetencija skiriant teisėjus, nesusiję su atsisakymo priimti ieškinį klausimo išsprendimu, o būtų susiję su ieškinio nagrinėjimu iš esmės, todėl dėl tokių skundo argumentų kolegija nepasisako“, – paskelbė Aukščiausiasis Teismas.

Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad teisėjų korpuso formavimas yra tokia prezidento veikla, kuri yra susijusi su jo įgyvendinama valstybės valdžia.

„Teismai neturi jurisdikcijos už šią valdžios instituciją priimti atitinkamų sprendimų arba įpareigoti minėtą valdžios instituciją išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu, inter alia, teisėjų skyrimu į pareigas. Todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai nurodė, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti Respublikos Prezidentą paskirti ieškovą į teisėjo pareigas nepriskirtas nagrinėti jokiam teismui. Nustatęs, kad ginčas dėl aptariamų ieškinio reikalavimų nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, teismas atsisako priimti ieškinį“, – rašoma kasacinio teismo nutartyje.

Aukščiausiojo Teismo vertinimu, bylą nagrinėję teismai pagrįstai atsisakė priimti šį ieškinio reikalavimą.

BNS pateiktame atsakyme Prezidentūra yra teigusi, kad „asmenys, kurie nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo polinėje veikloje ar paskyrimo į politines pareigas, ir siekia ją atstatyti politinių pareigų netekę“, neatitinka politinio neutralumo principų ir motyvacinių kriterijų.

E. Misiūno manymu, prezidentas individualiai taikė „atšalimo“ terminą – jo nereikėjo į teisėjus grįžusiam buvusiam generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui, ambasadoriumi Kanadoje tapusiam buvusiam užsienio reikalų viceministrui Dariui Skusevičiui ir kt.

E. Misiūnas nuo 2016 metų gruodžio iki 2019-ųjų vasaros premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje vadovavo Vidaus reikalų ministerijai, tačiau atnaujinus valdančiąją koaliciją jo pareigas perėmė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė.

2019-ųjų spalį E. Misiūnas tapo krašto apsaugos viceministru, prieš tai mėnesį jis dirbo ministro Raimundo Karoblio patarėju.

Prieš tapdamas ministru E. Misiūnas metus dirbo teisėju Vilniaus apylinkės teisme.

Iki tapdamas teisėju, E. Misiūnas yra dirbęs Specialiųjų tyrimų tarnyboje, dėstė tuometinėje Policijos akademijoje.