Kaip informuoja Policijos departamentas, vienas eismo įvykis įvyko dėl neblaivaus vairuotojų kaltės.

Šeštadienį ryte dėl buvusio ar besitęsiančio lietaus valstybinės reikšmės kelių dangos drėgnos, vietomis šlapios, praneša Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD).

Varėnos, Trakų, Ignalinos ir Šalčininkų rajonuose lietus. Likusioje šalies dalyje be kritulių. Oro temperatūra nuo 2 iki 7 laipsnių šilumos.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis dieną vietomis, daugiausia pietiniuose rajonuose, palis, vyraus nedidelis lietus. Vėjas pietvakarių, vakarų, 7–12 m/s. Oro temperatūra nuo 6 iki 11 laipsnių šilumos.

Plačiau situaciją komentavo „CarVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis. 

– Kokios mašinos dažniausiai patenka į eismo įvykius? Pirmoje vietoje visi pagalvotų apie BMW. 

– Pagalvotų apie BMW. Labai įdomi tendencija, šiame daužtų automobilių tyrime BMW dominuoja beveik visose šalyse. Tai net ir Lietuvoje yra vienas iš dažniausiai patenkančių į avarijas modelių. Kitose šalyse dažniausiai pirmas ir su didele persvara. Lietuvoje šiuo atveju matome, kad trys ketvirčiai iš sistemoje tikrinamų BMW turi kažkokių istorinių įrašų apie patirtą žalą. 

Vis tik pats populiariausias gamintojas, kurio automobiliai patenka į avarijas Lietuvoje, „Subaru“. Lietuvoje turi daugiausiai įrašų. Tai mums duoda supratimą galvoti, kad labai didelė dalis tikrinamų „Subaru“ automobilių atkeliauja būtent iš JAV. Kadangi iš JAV absoliuti dauguma atkeliauja daužtų automobilių, tai dėl to mes matome „Subaru“ pirmoje vietoje. Būtų toks labai paprastas paaiškinimas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jeigu „Subaru“ daugiausiai patenka į eismo įvykius, BMW šiek tiek mažiau, kuri markė į eismo įvykius patenka Lietuvoje mažiausiai? 

– Žiūrint į automobilių dvidešimtuką, pačioje pabaigoje galime matyti kelis prancūzų gamintojus, taip pat ir italų. „Fiat“, „Citroen“, „Peugeot“ – šie automobiliai turi mažiausiai istorinių įrašų apie patirtą žalą. 

– Kaip jūs galvojate, kodėl? 

– Sunku pasakyti. Mes galime atkreipti dėmesį ir tokį faktą, kad ne visi žalos įrašai yra fiksuojami. Pavyzdžiui, jeigu žmogus parkavosi su savo automobiliu ir atsitrenkė į kitą ir ten vos tik įbrėžimas ar kažkas panašaus, nebūtinai ta žala yra deklaruojama, nebūtinai yra registruojama tokiu pat būdu ir mes negalime pastebėti tų įrašų. Kartais atsiranda tokie momentai. Aš manyčiau, kad vidutinė galia tų automobilių yra tikrai mažesnė už, sakykime, „BMW“ ar „Subaru“. Yra tiesioginė priklausomybė tarp automobilio galingumo ir avaringumo. Čia toks momentas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį. 

– Kuo galingesnis automobilis tuo didesnė tikimybė, kad jis pateks eismo įvykį? 

– Tikrai taip. Jeigu galią didintume maždaug kas 100 kilovatų, priklausomybė patekti į eismo įvykį didėja maždaug 10 proc. Esame tą pamatavę ir matėme, kad yra įdomi koreliacija. 

– Kai kurie automobiliai į eismo įvykius patenka ne vieną ir ne po du kartus. Kas dažniausiai patenka po kelis kartus į eismo įvykius? 

– Matome, kad BMW automobiliai šioje vietoje ir Lietuvoje yra rekordininkai. Vidutiniškai 2,12 karto patenka vienas automobilis į eismo įvykį. 

– Mažiausiai porą kartų jis yra buvęs, taip? 

– Taip, vidutiniškai. Kadangi tai yra vidurkis, tikriausiai yra ir tokių, kurie būna patekę į eismo įvykius ir 4, ir 5 kartus. Mūsų rekordininkas šioje vietoje, matėme iš to, kokias ataskaitas žmonės išsitraukia, yra „VW Passat“, kuris turėjo 32 žalos įrašus.  

– Jis gal kokiose bulių kautynėse dalyvavo? 

– Manau, kad bulių kautynėse gal mažiau atsitinka eismo įvykių. Čia gali būti, kad daugiau mažiau apynaujis automobilis, kuris dėl menkiausio įbrėžimo yra tvarkomas pagal Kasko draudimo sutartį. Čia yra pakankamai dažnas paaiškinimas, kodėl automobiliai dažnai turi kažkokių istorinių žalos įrašų. Dar yra momentas, kad naudotam automobiliui yra visiškai normalu bent kartą į 5 metus patirti eismo įvykį, nes patys matome, kokios situacijos kyla eisme ir kartais sunku to išvengti. 

– Kokias mašinas yra brangiausia remontuoti?  

– Mes matome, kad pagal markes pirmoje vietoje yra „Porsche“. Matome, kad sąraše pagal tai, kokios yra vidutinės žalos eismo įvykių, pagrinde dominuoja tie automobiliai, kurie dažniausiai būna atgabenti iš JAV. Matome ir „Jeep“ ir „Hyunday“ naujesnių modelių. Žinoma, BMW yra visai netoli to. Jeigu sakytume, kokios yra vertės, vidutinė „Porsche“ žala siekia apie 6 tūkst. eurų, vidutinė BMW žala siekia apie 5 tūkst. eurų. 

Pasak Kauno policijos atstovės, nuo 8 iki 14 val. Kaune bei Kauno rajone užregistruota 17 techninių eismo įvykių ir šeši pranešimai apie galimai avarijose sužalotus žmones.

Pavyzdžiui, apie 11 val. Neries krantinėje automobilis „Toyota Prius“, vairuojamas blaivaus 45-erių metų vyro, kliudė, pirminiais duomenimis, per gatvę ėjusią ar bėgusią 82-ejų metų moterį. Ši, įtarus patirtą sunkią galvos traumą, išvežta į gydymo įstaigą.

Tiesa, greitosios medikai kol kas Kaune prasidėjo įkyraus snygio nelinkę sureikšminti. Anot jų, darbo dėl paslydusių ar traumuotų per eismo įvykius kol kas per ne lyg nepadaugėjo. „Gal jau žmonės išmoko vaikščioti?!“ – pati klausė, pati atsakė su portalu kauno.diena.lt šia tema bendravusi Greitosios medicinos pagalbos tarnybos atstovė.

Tiesa, Kauno policijos atstovė, be jau minėtų pranešimų apie prasidėjusius eismo įvykius buvo linkusi akcentuoti ir dėl suprastėjusių oro sąlygų prasidedančias spūstis. Kol kas ji dėl to buvo linkusi išskirti Parodos kalną ir Vakarinį aplinkkelį.

Sudėtingos eismo sąlygos

Ketvirtadienio vakarą eismo sąlygas visoje šalyje sunkina snygis, įspėja Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD).

Kelininkų teigimu, daugelyje valstybinės reikšmės kelių atsiradusios provėžos, kelių dangos šlapios, padengtos prispausto ar pažliugusio sniego sluoksniu, daugelyje rajonų – iki 10 centimetrų.

Oro temperatūra ketvirtadienio vakarą Lietuvoje nuo 7 laipsnių iki 10 laipsnių šalčio.

Pranešama, kad penktadienio naktį daug kur taip pat pasnigs. Kai kur pustys. Vietomis, daugiausia pietiniuose rajonuose, galima silpna lijundra. Naktį žemiausia oro temperatūra nuo 5 iki 10 laipsnių šalčio.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Sniegas ir šaltis

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, į Lietuvą ateina šaltis.

Penktadienio naktį pasnigs. Kai kur pustys. Vietomis, daugiausia pietiniuose rajonuose, galima silpna lijundra. Vėjas besikeičiančios krypties, 5–10 m/s. Žemiausia temperatūra 9–14, vietomis 15–17 laipsnių šalčio. Dieną daug kur truputį pasnigs. Vietomis pustys. Vėjas vakarinių krypčių, 6–11 m/s, pajūryje iki 14 m/s. Aukščiausia temperatūra 5–10, pajūryje 2–4 laipsniai šalčio.

Šeštadienio naktį ciklono centras trauksis į šiaurės rytus. Vietomis, daugiausia šiauriniuose ir rytiniuose rajonuose, negausiai pasnigs. Pūs vakarinių krypčių vėjas, liks vidutinio stiprumo. Naktis bus žiemiškai šalta ir temperatūra kris iki 11-16, vietomis Vakarų Lietuvoje bus ne taip žvarbu ir pažemės iki 6-10 laipsnių šalčio.

Šeštadienio dieną virš šalies ims stiprėti aukštesnio slėgio sritis. Danguje atsiras pragiedrulių ir bent trumpam išvysime saulę. Nedidelio sniego sulauksime tik vietomis, didžiausia tikimybė ties šiauriniais regionais. Šiaurinių krypčių vėjas liks vidutinio stiprumo. Temperatūra įdienojus bus apie 4-9, Šiaurės Rytų Lietuvoje išliks šalčiau – kai kur bus apie 10-14 laipsnių šalčio.

Sekmadienį orus lems anticiklono pietrytinė dalis, tad orai bus ramūs, tačiau labai šalti. Tiek naktį, tiek dieną atsiras nemažai pragiedrulių. Laukia sausesnė para ir snigti jau neturėtų. Pūs nestiprus šiaurės, šiaurės rytų krypties vėjas. Naktį esant giedram dangui temperatūra sparčiai nukris iki 15-20, šiaurės rytiniuose rajonuose vietomis ir iki 21-26 laipsnių šalčio. Dieną šaltis laikysis ir temperatūra bus apie 10-15, kai kur Šiaurės Rytų Lietuvoje 16-21 laipsnį šalčio.

Pirmadienį orų situacija keisis menkai. Vis dar orus lems ties Skandinavija esanti aukšto slėgio sistema. Pragiedrėjimų danguje netruks, o pasnigti neturėtų. Naktį pūs šiaurės rytų, dieną nepastovios krypties vėjas, bus nestiprus. Ir toliau bus šalta ir temperatūra naktį vėl sparčiai kris iki 15-20, šiaurės rytiniuose rajonuose ir iki 21-26 laipsnių šalčio, o dieną daugelyje rajonų laikysis 11-16, vakariniame šalies pakraštyje 6-10 laipsnių šaltis.

Sekmadienį buvo septyni įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose sužeista 10 žmonių, iš kurių – du nepilnamečiai.

Du eismo įvykiai – dėl neblaivių vairuotojų kaltės.

Sekmadienį apie 10 val. Tauragės rajone ties Mišeikių kaimu, kelyje Šakvietis-Lomiai-Eidintai, susidūrė priešpriešiais važiavę automobiliai „Volvo XC90“, vairuojamas vyro, gimusio 1987 metais, ir „Subaru Outback“, kurį vairavo vyras, gimęs 1969-aisiais.

Per eismo įvykį sužaloti automobilio „Subaru“ vairuotojas (dėl sužalojimų paguldytas į Klaipėdos ligoninę) bei automobilio „Volvo“ vairuotojas ir keleivis, gimęs 1951 metais, kurie, suteikus medicininę pagalbą, gydomi ambulatoriškai.

Apie 14.40 val. Vilniuje, Ukmergės ir Salomėjos Neries gatvių sankryžoje, automobilis „Audi A6“, vairuojamas moters, gimusios 1997 metais, partrenkė ir sužalojo per pėsčiųjų perėją degant draudžiamam šviesoforo signalui paspirtuku važiavusį nepilnametį, gimusį  2011-aisiais, kuris suteikus medicininę pagalbą, gydomos ambulatoriškai. 

Šeštadienį apie 17 val. Kretingos rajone, kelio Šiauliai-Palanga 131-ame km, automobilis „Audi A5“, vairuojamas vyro, gimusio 2002 metais, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „BMW X3“, kurį vairavo moteris, gimusi 1975 metais.

Per eismo įvykį nukentėjo automobilio „BMW X3“ keleivė, gimusi 2008-aisiais, kuri dėl sužalojimų paguldyta į ligoninę, o taip pat vairuotoja bei automobilio „Audi A5“ keleivė, gimusi 1992 metais, kurios, suteikus medikų pagalbą, gydomos ambulatoriškai.

Policijos departamentas pranešė, kad įvyko trys įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose sužeisti penki žmonės, tarp jų nepilnamečių nėra.

Trys eismo įvykiai – dėl neblaivių vairuotojų kaltės.

Nelaimių sąrašas pradedamas antradienio ryto įvykiu Vilijampolėje – Varnių gatvėje, kuomet apie 8.40 val. iš kiemo automobiliu „Opel Insignia Sports Tourer SW“ išvažiuodama 38 metų moteris partrenkė šaligatviu elektriniu paspirtuku važiavusį 37 metų vyrą. Šis neišvengė sužalojimų.

Dar vienas eismo įvykis, kuriame dalyvavo elektrinis paspirtukas, tądien užregistruotas Garliavoje – Liepų gatvėje. Apie 16.25 val. ten automobilis „Renault Megane Scénic RX4“, vairuojamas 57 metų vyro, susidūrė su priešpriešiais važiavusiu elektriniu paspirtuku. Nukentėjo pastarojo 42 metų vairuotoja.

Antradienį Kaune bei pakaunėje nukentėjo ir du dviratininkai. Iš viso tądien šalyje tokių buvo trys. Abiem atvejais nukentėjusieji – mažamečiai. Tądien šalyje sužeisti trys nepilnamečiai dviratininkai.

Apie 15.30 val. Kaune, Pramonės prospekte, į pėsčiųjų perėją dviračiu įvažiavusį 13-metį kliudė automobilis „Toyota Corolla“, vairuojamas 35 metų moters.

Apie 17.50 val. Kauno rajone, Domeikavos kaime, krovininis automobilis „Iveco“ (iki 3,5 t) kliudė iš šalutinio kelio dviračiu išvažiavusią septynmetę.

Dar vienas elektrinio paspirtuko vairuotojas nukentėjo Kaune trečiadienio ryte. Apie 7.45 val. Verkių gatvėje į prie pėsčiųjų perėjos sustojusio automobilio „Toyota Prius“ galą atsitrenkė neblaivus šia transporto priemone važiavęs senjoras. 65-erių nukentėjusiajam nustatytas 2,21 prom. girtumas.

Vienas iš minėtų atvejų šiandien paryčiais užregistruotas Jonavos rajone – kelyje A6 ties Šveicarijos seniūnijos Spanėnų kaimu.

Remiantis Kauno ugniagesių gelbėtojų suvestinėmis, šiandien 4.37 val. sulaukta prašymo iš policijos nuvalyti minėtoje vietoje kelio dangą po eismo įvykio – nuo Jonavos Kauno link važiavęs sunkiasvoris automobilis „Mercedes-Benz“ kliudė į kelią išbėgusius tris šernus. Jie žuvo.

Kadangi šis įvykis neįtrauktas į Lietuvos kelių policijos tarnybos suvestines apie praėjusios paros įskaitinius eismo įvykius, belieka daryti išvadą, kad „Mercedes Benz“ vairuotojas sužalojimų išvengė.

Remiantis minėtomis suvestinėmis, birželio 20-ąją šalyje užregistruota dešimt transporto priemonių susidūrimų su gyvūnais. Pusė iš jų – tamsiu paros metu. Minimas ir magistralinis kelias A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ties Raseiniais.

Birželio 21-ąją – vienuolika tokių atvejų. Aštuonių iš jų – naktį. Ir vėl vienas toks susidūrimas užregistruotas minėtame magistraliniame kelyje Raseinių rajone.

Oro pagalvių neturi

Dviračiai – kasmet Lietuvoje populiarėjanti transporto priemonė. Didėjančios spūstys miestuose, aštrėjanti parkavimo problema, brangstantys degalai ir remontas skatina miesto gyventojus ieškoti automobilio alternatyvų. Kai kurie jų persėda į viešąjį transportą, o šiltuoju metų laiku renkasi dviračius ir elektrinius paspirtukus.

Žvelgiant iš tvarumo perspektyvos, mažėjantis automobilių srautas yra gera žinia, bet pastebima ir nerimo ženklų. Kiekvienais metais pareigūnai Lietuvoje fiksuoja šimtus eismo įvykių, kuriuose dalyvauja dviratininkai. Dar didesnė dviratininkų nelaimių dalis policijos suvestinėse nefiksuojama, tad apie tikrąjį problemos mastą lieka tik spėlioti.

Dviratininkas, panašiai kaip ir pėsčiasis, yra itin pažeidžiamas eismo dalyvis. Susidūrimo su automobiliu atveju elementarūs fizikos dėsniai yra ne jų naudai.

Saugaus eismo specialistų teigimu, nors saugumo reikalavimai vienodai galioja visiems eismo dalyviams, dviratininkai jų turėtų laikytis kur kas griežčiau nei automobilio vairuotojai.

„Dviratininkas, panašiai kaip ir pėsčiasis, yra itin pažeidžiamas eismo dalyvis. Susidūrimo su automobiliu atveju elementarūs fizikos dėsniai yra ne jų naudai – jų nesaugo nei masė, nei apsauginės konstrukcijos, nei oro pagalvės“, – perspėjo asmens draudimo rizikų vertintojas Andrius Žilėnas.

Girtumas – kaip epidemija

Didele problema, ypač provincijos keliuose, tampa dviratininkų neblaivumas. Praėjusiais metais policijos pareigūnai nustatė net 5 071 dviračio vairuotoją, kuris važiavo neblaivus.

Iš jų 2 544 nustatytas nuo 0,41 iki 1,5 promilės girtumas, dar 2 531 – 1,51 promilės ar didesnis. Palyginkime: pernai girtumas nuo 0,41 iki 1,5 promilės nustatytas 4 585 automobilių vairuotojams.

Skaičiai atrodo dideli, tačiau, įvertinus ankstesnius metus, jie rodo, kad situacija keičiasi į gerąją pusę. Pavyzdžiui, 2018 m. vien 0,41–1,5 promilės girtumas nustatytas 4 347 kartus. 4 137 kartus – daugiau nei 1,51 promilės. Tais pačiais metais autotransporto vairuotojų, kuriems nustatytas 0,41–1,5 promilės girtumas, buvo 2 870.

Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovo Vytauto Grašio, tokius didelius neblaivių dviratininkų skaičius lemia atsakomybės stoka ir požiūris į savo gyvybę. Dviračiu važiuojantis žmogus tarsi jaučiasi savo likimo šeimininku, nes veža tik pats save, o ne keleivius.

„Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad neatsakingas dviratininko elgesys kelyje yra toleruotinas ir tinkamas. Juk jis sukelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Tokiems „drąsuoliams“ šeima, draugai, visuomenė neturi leisti važiuoti nei automobiliu, nei jokia kita transporto priemone. Jeigu reikia, į pagalbą būtina kviesti pareigūnus“, – patarė V. Grašys.

Poslinkiai regionuose

Alkoholis prieš sėdant ant dviračio – ne vienintelė nuodėmė, kuri prišaukia nemalonumų. Per praėjusius metus 445 dviratininkai nesilaikė važiavimo tamsiuoju paros metu saugos reikalavimų, 980 nepaisė kelio ženklų, o 107 ignoravo eismo reguliavimo signalus.

Iš 216 įskaitinių eismo įvykių, kuriuose dviratininkai pripažinti kaltininkais, beveik 15 proc. jų buvo neblaivūs. Sužalojimų patyrė 400 dviratininkų, žuvo penki.

Policijos pareigūnai teigia, kad šalies regionuose dviratininkai tampa drausmingesni, tačiau prasižengėlių gretos retėja ne taip greitai, kaip norėtųsi.

„Pastebime, kad daugėja dviračiais važinėjančių jaunų šeimų, vaikai mokomi dėvėti apsaugos priemones: šalmus, šviesą atspindinčias liemenes, atšvaitus. Tokią tendenciją pastebime ir kaimiškose vietovėse. Tiesa, vyresnio amžiaus žmonės į šias saugumo priemones dažniau linkę žiūrėti pro pirštus. Be to, daug žmonių vis dar neskiria pakankamai dėmesio dviračiui, kad jis būtų tvarkingas ir saugus“, – aiškino Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Asta Šuminienė.

Jos teigimu, mažesniuose miestuose dviratininkai dažniau atsakingai elgiasi pėsčiųjų perėjose, yra linkę nulipti nuo dviračio. Parkuose, gatvėse, kur dviračių takai kertasi su pėsčiųjų takais, jie signalu įspėja pėsčiuosius. Jei nuo namų iki mokyklos veda patogūs dviračių takai, priemiestyje gyvenantys moksleiviai į mokyklas dažniau važiuoja dviračiais arba paspirtukais.

Ne visos traumos įskaitinės

Nors statistika ir pareigūnų matomi pokyčiai rodo, kad dviratininkų sąmoningumas auga, Lietuvoje šiltuoju metų laiku kasdien sužalojimų kelyje patiria vidutiniškai daugiau nei vienas dviratininkas.

„Tai tik skaičiai iš įskaitinių įvykių suvestinės, kuri nevertina susižalojimų, patiriamų be kitų eismo dalyvių įsikišimo. Mūsų duomenys rodo, kad dviratininkų traumos, patiriamos policijos fiksuojamuose eismo įvykiuose, iš tiesų tėra ledkalnio viršūnė“, – atskleidė BTA draudimo bendrovės atstovas A. Žilėnas.

Įskaitiniai įvykiai, kuriose dviratininkai patiria traumų dėl susidūrimų su automobiliais ar kitais eismo dalyviais, bendrovės statistikoje sudaro vos apie 3 proc. visų dviratininkų patiriamų sužalojimų.

Kenčia galūnės

Kur kas dažnesnė situacija, kai dviratininkas griūva pats dėl kelio defektų, pavyzdžiui, duobių, išsikišusių plytelių, nepamatuotos drąsos, netikėtų kliūčių ar kitų priežasčių.

Aukos: pernai vien oficialiai užfiksuotuose eismo įvykiuose sužalo jimų patyrė 400 dviratininkų, penki – žuvo. V. Kopūsto / BNS nuotr.

„Labai svarbu, kad dviratininkai įvertintų savo pažeidžiamumą ir neignoruotų elementarių saugumo priemonių – bent jau šalmų, šviesą atspindinčių liemenių ir žibintų – naudojimo. Leidžiantis į rizikingesnes pramogas, pavyzdžiui, kalnų dviračiais, būtinai reikėtų naudoti ir galūnių apsaugas“, – patarė A. Žilėnas.

Dažniausiai patiriamos dviratininkų traumos – galūnių kaulų lūžiai ir minkštųjų audinių sužalojimai. Įprastai krintant bandoma remtis rankomis, tad natūralu, kad pirmiausia kenčia būtent jos – patiriama plaštakų plėštinių sužalojimų, delno, dilbio, žasto kaulų lūžių. Neretai pasitaiko ir raktikaulių lūžių. Kiek rečiau diagnozuojami kojų sužalojimai. Įprastai tai nutinka dėl skaudaus kontakto su dviračiu griūvant.

Griūvant neretai sužalojama ne viena kūno dalis, todėl draudimo išmoka gali siekti ir ne vieną tūkstantį eurų. BTA bendrovės statistika rodo, kad praėjusiais metais dviračiu važiavusiems ir susižalojusiems asmenims buvo išmokėta beveik 8 tūkst. eurų, kitam nukentėjusiam – beveik 4 tūkst. eurų.

Negalėjo pajudėti

„Negaliu sakyti, kad keliuose buvo labai blogai. Aišku, gerai niekam nebuvo. Net ir pėstieji pajuto rimtas grėsmes. Visi slidinėjome. Laimei, „Kauno autobusų“ vairuotojai yra profesionalai, todėl jokių ypatingų ir jokių paprastų avarijų neturime. Bent jau aš nežinau“, – patikino „Kauno autobusų“ transporto eksploatacijos direktorius Rimas Stankaitis.

Pasak jo, apie 5 valandą ryto autobusai pradėjo strigti Garliavoje, Noreikiškėse.

„Dėl slidaus kelio kai kuriose gatvėse autobusai tiesiog negalėjo pajudėti iš vietos. Kai taip užstringa, pabarstymas jau nepadeda, reikia siųsti techninę pagalbą. Bet tokia yra žiemos kasdienybė – su nemaloniais nesklandumais. Dėl stringančių autobusų atsirado apie pusvalandį siekiantys vėlavimai. Vienuose maršrutuose mažiau, kituose – daugiau. Tai, be abejonės, keleiviams sukėlė nepatogumų. Manau, daugelis, tarp jų ir aš, žinodami, kokie orai prasideda, į darbą stengėsi išvykti bent pusvalandžiu anksčiau“, – svarstė R. Stankaitis.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Darbas naktį

„Mūsų technika ir darbuotojai Kauno gatvėse pradėjo darbuotis pirmą valandą nakties. Vienuolika traktorių valė ir barstė pėsčiųjų zonas, dešimt sunkvežimių su barstytuvais tvarkė gatves“, – sakė bendrovės „Kauno švara“ atstovas Jonas Tumpa.

Vienuolika traktorių valė ir barstė pėsčiųjų zonas, dešimt sunkvežimių su barstytuvais tvarkė gatves.

Anot jo, plikledis ir lijundrą sudaro tokias sąlygas, kad smėlio ir druskos žarstymas pasidaro mažai efektyvus.

„Galima berti labai daug druskos, bet rezultatas nuo druskos kiekio beveik nepriklauso, nes esant plikledžiui ir lijundrai, druską iš karto užlyja ir jos efektyvumas labai krenta. Efektyvumas atsiranda tada, kai prasideda intensyvesnis automobilių judėjimas. Druska tada išsisklaido, tolygiau pasiskirsto ant važiuojamosios dalies. Intensyviausiu judėjimu pasižyminčiose gatvėse mūsų technika pravažiavo keletą kartų“, – pabrėžė J.Tumpa.

Sąlygos – ekstremalios

Jo pastebėjimu, eismo dalyviai – ir vairuotojai, ir pėstieji – tampa pakantesni, suprantantys, kad esant tokioms oro sąlygoms, tai vienur tai kitur neišvengiamai gali atsirasti eismui sudėtingų ruožų, reikalaujančių iš vairuotojų ir pėsčių ypatingo atsargumo.

„Oro sąlygos, kokios susidaro plikledžio, lijundros ar smarkaus snygio metu, yra ekstremalios. Žmonės tai supranta, žino, kad kelių tvarkytojai stengiasi padaryti viską, kas nuo jų priklauso“, – vylėsi specialistas.

Jis pabrėžė, jog dabar laukiama ledą tirpdančio vadinamojo šilto lietaus.

„Bet reikia atsiminti, kad bet kada gali atsirasti minusas ir ledas. Turime būti labai atsargūs ir vengti nebūtinų kelionių“, – patarė „Kauno švaros“ atstovas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Ragino nerizikuoti

„Oi…“ ištarė bendrovės „Kautra“ eismo tarnybos vadovas Alvydas Periokas, paklaustas, kaip sudėtingomis eismo sąlygomis teko tvarkytis, kad visiškai nesubyrėtų autobusų maršrutų grafikai.

Pasak jo, pirmieji nesklandumai prasidėjo po šeštos valandos ryto.

„Mūsų maršrutai apima priemiestį ir tarpmiestį, Apie situaciją mieste galiu pasakyti, kad kai kur grafiką trikdė kamščiai. Užmiestyje kelių danga ir oro sąlygos reikalavo didelio atsargumo, todėl suprantama, kad autobusai vėlavo. Laimei, neatsitiko jokių rimtų avarijų. Vairuotojai pranešdavo, kad kai kurios vietos yra sunkiai pravažiuojamos. Tokiu atveju nurodydavome nerizikuoti ir maršrutą nutraukti, kas leidžiama pagal įstatymus“, – sakė A. Periokas.

Paklaustas, kokiam procentui maršrutų sutriko grafikas, specialistas atkreipė dėmesį, kad su didesniais ar mažesniais vėlavimais autobusai važinėja visais numatytais maršrutais, nei vienas maršrutas neapmirė.

„Autobusai važiuoja bendrame sraute, ir jei yra bendras transporto srauto sulėtėjimas, autobusas jo neišvengs. Kai paskambina vairuotojai ir praneša, kad vėluoja, nespėja ir klausia, ką daryti, sakome: važiuokite ramiai, nesinervinkite dėl grafiko neatitikimo. Svarbiausia – saugumas“, – pabrėžė A. Periokas.

Eismo įvykiai

Kauno apskrities policijos komisariato komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Reda Zarauskienė informavo, kad nuo 6 iki 10 valandos Kaune ir Kauno rajone užfiksuota keturiolika nedidelių eismo įvykių.

„Nemaloniausias įvyko Panerių gatvėje. Dešimt minučių po aštuntos valandos susidūrė trys lengvieji automobiliai. Vairuotojai buvo blaivūs. Vieno automobilio keleivę dėl nesunkių sužalojimų teko vežti į gydymo įstaigą“, – apgailestavo specialistė.

Policijos duomenimis, ryto valandomis įvairiose vietose nuo kelio nuslydo keturi automobiliai.

„Babtų seniūnijoje, atliekant sukimo manevrą, „Renault“ nuslydo nuo kelio ir apsivertė ant stogo. Kalbant apskritai, pareigūnai situaciją slidžiuose Kauno ir Kauno rajono keliuose vertina kaip pakankamai neblogą. Vairuotojai yra atsargesni, atsižvelgia į eismo sąlygas, renkasi maksimaliai saugų važiavimą – laikosi patikimo atstumo, neskuba“, – atkreipė dėmesį R. Zarauskienė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

100 pacientų

LSMU Kauno ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas informavo, kad Traumatologijos skyriuje antradienį nuo 6 val. ryto sulaukta apie 100 įvairias traumas patyrusių pacientų, kai įprastai per visą parą jų būna apie 150 – 200.

„Didžiausias antplūdis prasidėjo apie vidurdienį. Gausu ir sunkių traumų, kai reikalingas stacionarus gydymas. Tokių nuo ryto turime apie 20“, – sakė specialistas.