Pasiekė revanšą

„Vaikinams pasakiau, jog šiemet vilniečiams pralaimėjome užtektinai. Ilgiau tai tęstis nebegali. Turbūt šie žodžiai užgavo jų ambicijas“, - svarstė Darius Maciulevičius.

Buvusio Lietuvos rinktinės saugo diriguojami Panevėžio „Ekrano“ futbolininkai 18-ajame ture priėmė jiems puikiai pažįstamą priešininką – Vilniaus BFA. Jaunieji vilniečiai šiemet „ekraniečius“ skriaudė ir Pirmoje lygoje, ir LFF taurės turnyre. Tačiau tai buvo sezono pradžioje. Nuo to laiko Aukštaitijos komanda pagavo sėkmingą bangą ir nepralaimi jau beveik tris mėnesius. Atkaklių rungtynių su BFA baigtį nulėmė vienintelė kontrataka antrojo kėlinio pradžioje, kurios smaigalyje atsidūręs Danielis Omokhoa meistriškai suklaidino svečių gynėją ir vartininką. Tai buvo trečiasis nigeriečio įvartis per tiek pat pastarųjų turų. Jo dėka panevėžiečiai trumpam buvo šoktelėję net į 4-ąją poziciją.

Po mačo BFA ekipos vairininkas Haroldas Šidlauskas neslėpė, jog jo auklėtiniai mintys jau kurį laiką sukosi apie trečiadienį vyksiantį vieną svarbiausių egzaminų klubo istorijoje. Vilniečiai LFF taurės ketvirtfinalyje priima Lietuvos vicečempioną „Kauno Žalgirį“.

Priekaištai dėl aikštės

Panevėžiečiai savo šuoliu džiaugėsi neilgai. Netrukus juos į 6-ąją poziciją nustūmė Kretingos „Minija“ ir Marijampolės „MML City“ klubai. Pirmieji 2:0 pranoko kaimynus iš Klaipėdos „Neptūno“, o suvalkiečiai su „Panevėžio“ dubleriais pagaliau nutraukė savo pralaimėjimų seriją. Į Aukštaitiją atvykę svečiai kardus su šeimininkais sukryžiavo dar prieš mačą. Iš pradžių rungtynių arbitrai turėjo priekaištų panevėžiečių aikštės kokybei, o vėliau jau marijampoliečiai atsisakė šeimininkų pasiūlymo persikelti į rezervinį natūralios žolės stadioną. Panevėžiečiams teko skubiai šalinti dirbtinės dangos trūkumus, o pusvalandžiu vėliau prasidėjusį mūšį 1:0 laimėjo „MML City“.

Po 18-ojo turo Marijampolės futbolininkai su 31 tašku vėl priartėjo prie lyderių trejeto bei turi rungtynes atsargoje. Tiesa, jiems ant kulnų mina vos tašku atsiliekanti „Minija“ bei dviem – „Ekranas“. Šią draugiją jau artimiausiu metu gali papildyti Vilniaus „Riteriai“ B, tapę savotišku turnyro tamsiuoju arkliuku. Vilniečiai tarsi ir tūno labai toli nuo podiumo, bet jų užimama kukli pozicija (8 – 10 vietos) neturėtų klaidinti. Vis labiau įsibėgėjantys „Riterių“ dubleriai pirmadienį 3:0 nupūtė „Jonavą“ ir turi 24 taškus. Jie yra žaidę net dviem susitikimais mažiau nei aukščiau esantys konkurentai, tad potencialiai gali šokti net į lyderių penketą.

Žaidė devyniese

Sostinės jaunimui neakivaizdinę paslaugą padarė ir du iš trijų pirmaujančio trejeto atstovų. Vilniaus „TransInvest“ 3:0 nepaliko šansų „Kauno Žalgirio“ dubleriams ir artimiausius konkurentus jau lenkia net 13 taškų. Gi Kėdainių „Nevėžis“ bei Plungės „Babrungas“ savaitgalį netikėtai liko tuščiomis. Kėdainiečiai rezultatyvioje kaktomušoje 2:3 nusileido Gabrieliaus Micevičiaus vedamam „Šiaulių“ jaunimui. Žemaičiai iš Plungės 1:2 nesulaikė Gusto Jarusevičiaus akistatoje su Vilniaus „Žalgirio“ dubleriais.

Esant tokiai situacijai, vilčių vytis prizininkus neprarado ir Kauno „Be1 NFA“ talentai. Pastarieji karštame Kauno derbyje 3:0 nušlavė „Garliavą“ ir prie 24 taškų gali pridėti dar tris teorinius, nes žaidė rungtynėmis mažiau.

„Turėjome gerą taktinį planą, bet jį sujaukė raudonos kortelės. Ypač skaudi buvo pirmoji“, - pripažino „Garliavos“ ekipos treneris Gintautas Vaičiūnas.

Jam teko net kelissyk koreguoti savo strategiją. Iš pradžių 15-ąją min., kai iš aikštės buvo pašalintas komandos kapitonas Tomas Rakašius, o varžovai realizavo 11 m baudinį. Antrajame kėlinyje garliaviečiai liko devyniese, kai antrąją geltoną kortelę išvydo Nojus Akinis.

„Sėkmingas „Žalgirio“ pasirodymas šiame sezone nepalieka abejingų. Ne veltui Kaunas padarė viską, kad lemiamos Eurolygos kovos šiemet įvyktų mūsų mieste. Privalome palaikyti savo komandą kaip galėdami garsiau, todėl gegužės 3 dieną visus pakviesime susirinkti prie didžiulio ekrano Nepriklausomybės aikštėje. Jei prireiks, pakartosime tą patį ir gegužės 5-ąją. Tegul tai tampa simboline įžanga prieš artėjantį finalo ketvertą“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Matant, kokį didelį ažiotažą sukėlė artėjanti „Žalgirio“ akistata su „Barcelona“ ir jau pirmąją dieną prekyboje nebelikus bilietų į areną, Kauno miesto savivaldybė kviečia stebėti trečiąsias serijos rungtynes po atviru dangumi.

Jau nuspręsta didelių matmenų LED ekraną įrengti šalia Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios. Nepriklausomybės aikštė prie vadinamojo Soboro tampa tradicine krepšinio aistruolių susibūrimo vieta stebint svarbiausius krepšinio mačus.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Svarstoma ir dėl antros galimos vietos ekranui įrengti.

Pirmas dvi ketvirtfinalio rungtynes „Žalgiris“ sužais išvykoje balandžio 26 ir 28 dienomis. Trečiosios numatytos gegužės 3 d. Kaune.

Tegul tai tampa simboline įžanga prieš artėjantį finalo ketvertą.

Jeigu serijoje iki trijų pergalių prireiks ketvirtojo susitikimo, jis Nemuno saloje vyktų gegužės 5 d. Penktų rungtynių Barselonoje data numatyta gegužės 9 d.

Į Eurolygos ketvirtfinalį patekęs „Žalgiris“ kovos dėl galimybės rungtyniauti finalo ketverte. Gegužės 19–21 dienomis pirmą kartą istorijoje pusfinalių ir finalų kovos vyks Kaune, „Žalgirio“ arenoje.

Rugpjūčio pradžioje sugedus „Ekrano“ marių užtvankos šliuzui dėl to patvino per miestą tekantis Nevėžis. Vandens tekėjimas buvo suvaldytas, tačiau dėl įvykio paskelbta ekstremali situacija.

Panevėžio savivaldybėje apsilankiusi keleto šalies universitetų hidraulikos, betono bei metalo sričių mokslininkų grupė administracijai pateikė žodines rekomendacijas. Laukiama ir išsamių išvadų, kurios bus pateiktos raštu, kad būtų galima planuoti konkrečius darbus.

„Jie apžiūrėjo nuodugniai, paėmė sulankstyto užtvaro alkūnes, metalo pavyzdžius, matavo. Skaičiuoja, ar ašys nesulankstytos, – BNS sakė Panevėžio savivaldybės vicemeras V. Jakštas. – Buvo mintis tą užtvaro plokštę palikti, keisti tik naujas alkūnes, bet viena iš išvadų, bent žodinė buvo tokia – atitarnavo 40 metų, reikia daryti naują ir tą, kuri sulaužyta, ir pakeisti, kuri dar sveika, nes, ko gero, metalas pavargęs, visko gali nutikti“.

Anot jo, procesas užtruks ir bus brangus. Vien naujo skydo detalus suprojektavimas atsieis dešimtis tūkstančių eurų. Laiko pareikalaus suderinimas su atsakingomis institucijomis.

„Turi būti iš labai patikimų medžiagų, skaičiuos konstruktoriai ir hidrotechnikos specialistai, koks reikalingas metalas, taip pat jį gavus turi būti atliekama ekspertizė, ar iš tiesų gautas toks, o ne analogas“, – teigė vicemeras.

Pasak jo, vienas skubiausių darbų – pagaminti šandorus. Tai metalines plokštės, kurios gali užtverti vandens tekėjimo kelią įvykus avarijai. Vienas toks komplektas jau buvo panaudotas rugpjūčio pradžioje įvykus avarijai. Papildomo komplekto savivaldybė neturi.

„Jaučiamės įsitempę, skubiai reikalingi atsarginiai šandorai. Vieną komplektą sudaro trys plokštės. Buvo pagamintas su projektu vienas komplektas vienai pusei, antrai pusei nebuvo, o vandens keliai yra du. Skubos tvarka reikia antro, nes jei sulūžtų.... Gal pavargęs metalas, neduok Dieve, jei pralaužtų, būtų blogai“, – kalbėjo vicemeras.

Antradienį Panevėžyje turėtų apsilankyti aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Ministerija pasisako už užtvankų griovimą arba žuvitakių įrengimą, remontui lėšų neskiria.

Panevėžio savivaldybė planuoja kapitalinį užtvankos remontą ir griauti jos neplanuoja. Pasak vicemero, miestiečiai užtvanką naudoja rekreacijai, aplink ją yra sutvarkytas gerbūvis.

„Tikrai yra užtvankų, kurias reikia griaut, nes pavojingos dėl prastos priežiūros ar jos nebuvimo. Norime, kad ministras pasižiūrėtų, kaip užtvanka atrodo po avarijos, įvertintų, koks yra aplinkui sutvarkytas gerbūvis. Kalbėjome apie galimybę statyti žuvitakį. Nevėžis nėra ta upė, kur veisiasi lašišos, ypatingesnės žuvys. Visa tai aptarsime“, – sakė vicemeras.

„Ekrano“ gamyklos tvenkinys dar vadinamas Ekrano mariomis yra Biliūno gatvėje, rytiniame Panevėžio miesto pakraštyje, ir tęsiasi Panevėžio rajone. 

Aplinkos ministerijos duomenimis, šalyje yra 1351 užtvanka, iš jų 535 priklauso valstybei, 144 neregistruotos, 136 yra privačios. Apie 40 proc. užtvankų nesama informacijos.

„Pagaliau pradedame čempionatą nuo tuščio lapo“, - šyptelėjo Darius Maciulevičius. Jo vadovaujamas LFF 2-osios lygos laimėtojas „Ekranas“ Panevėžyje 2:0 palaužė Alytaus „Dainavą“.

Lapas. Pirmuosiuose turuose skaudžias nesėkmes (1:4 su Kėdainių „Nevėžiu“ ir 0:5 su Kazlų Rūdos „Šilu“) patyrę panevėžiečiai šįsyk degė noru atsidaryti taškų sąskaitą. Šeimininkų ryžto nenumalšino net ir apmaudžiai praleista šimtaprocentinė proga - pirmojo kėlinio viduryje neįmuštas 11 m baudinys. Jų pastangas vainikavo ukrainiečio Andrijaus Karvatskio (39 min.) ir Motiejaus Slivkos (62 min.) įvarčiai.

„Pirmąją sezono pergalę lėmė didžiulis mūsų noras ir kovingumas. Po nepelnytai didelių dviejų pralaimėjimų visi buvome prislėgti – tiek žaidėjai, tiek treneriai. Bandėme suprasti, kur suklydome ir tai ištaisyti. Susitikime su alytiškiais tas pavyko. Tikėkimės, kad laimėjimas prieš stiprų varžovą įkvėps komandai pasitikėjimo jėgomis. Norime kilti į viršų“, - svetainei 1lyga.lt sakė D. Maciulevičius.

Nepaisant pergalės, panevėžiečiai kol kas lieka paskutinėje Pirmos lygos vietoje, nes turnyrą pradėjo turėdami minus 3 taškų baudą. Tiesa, jau 4-ajame ture jie gali „išlipti į pliusą“, jei šeštadienį išvykoje palauš taip pat nulį taškų grafoje turinčią turnyro lentelės kaimynę „Garliavą“.

Derbiai. Garliaviečiai savo pirmuosius taškus medžiojo akistatoje su Kauno „Be1 NFA“. Atkaklus Kauno apskrities derbis baigėsi šeimininkų, „Be1 NFA“ futbolininkų naudai. Vienintelį įvartį įpusėjus pirmajam kėliniui pelnė Deitonas Vinckus. Likusią mačo dalį iniciatyva priklausė „akademikams“, bet Kauno rajono ekipa galėjo atstatyti pusiausvyrą, kai po Evaldo Kugio galingo šūvio kamuolys sudrebino varžovų vartų konstrukciją.

Praėjus trims dienoms „Be1 NFA“ futbolininkai dar spėjo pasidalinti po tašką (0:0) nukeltame 2-ojo turo susitikime su „Nevėžiu“. Kėdainiečiai prieš tai savaitgalį namuose kiek netikėtai 0:2 nusileido jaunajam Vilniaus BFA kolektyvui. Pralaimėjimu jiems galėjo baigtis ir dvikova Kaune, jei „Be1 NFA“ saugas Martynas Džiugas 49-ąją min. Būtų realizavęs 11 m baudinį. Kauniečiai su 5 taškais pakilo ant 5-ojo laiptelio, o kėdainiečiai su 4 taškais – 7-ti.

Įtemptai klostėsi ir Vilniaus miesto derbis tarp „Žalgirio“ ir „Riterių“ dublerių, pasibaigęs lygiosiomis 1:1. 12-ąją min. žalgiriečius į priekį išvedė 19-metis saugas iš Nigerijos Adamsas Sirachas Olubi, tačiau vos po 6 min. iš 11 m baudinio pasižymėjo afrikiečio bendraamžis Juozas Lubas.

Tuo tarpu mūšio tarp dviejų kaimynų iš Žemaitijos baigtis abejonių nekėlė. Plungės „Babrungas“ 3:0 nepaliko šansų Gargždų „Banga B“ vaikinams. Plungiškiai su 6 taškais rikiuojasi visai greta lyderių trejeto, gargždiškiai – su 1 tašku lieka 14-ti.

Lyderiai. Pirmenybėse liko trys taškų dar nepraradusios komandos, bet viena jų tikrai suklups jau kitame ture. 3-ajame ture Klaipėdos „Neptūnas“ svečiuose dar iki pertraukos susikrovė pergalingą pranašumą (2:0) prieš „Panevėžio“ dublerius. Kazlų Rūdos „Šilas“ už 3 taškus (1:0) akistatoje Kretingoje su „Minija“ gali dėkoti jau trečią turą paeiliui po įvartį mušančiam japonui Tomochika Obara. Penktadienio vakarą klaipėdiečiai ir Suvalkijos atstovai uostamiestyje susitiks tarpusavio mūšyje.

Tuo tarpu „Šiaulių“ dubleriai turi visus šansus pratęsti pergalių seriją iki keturių. Saulės miesto atstovai praėjusį savaitgalį 2:1 nuskriaudė Mažeikių „Atmosferą“, o ateinantį šeštadienį gins savo tvirtovę pasimatyme su „Be1 NFA“.

Naršyti išmaniuoju telefonu internete jau seniai tapo kasdienybė, į skaitmeninę erdvę perkeliamos ir knygos, periodiniai leidiniai, net mokykliniai vadovėliai. Vis dėlto, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkų doc.dr. Arūno Gudinavičiaus ir dr. Vinco Grigo teigimu, skaityti popieriuje bei išmaniojo įrenginio ekrane nėra tas pats. Priešingai – nepritaikius teksto ekranui, toks skaitymo būdas gali būti netgi žalingas.

Reikšminga studija

A.Gudinavičius ir V.Grigas – vieni iš daugiau nei šimto mokslininkų, pasirašiusių Stavangerio deklaraciją. Pastaruosius ketverius metus Europos mokslinių tyrimų iniciatyvos E-READ nariai tyrė skaitmeninimo poveikį skaitymo procesui. Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip skaitytojai, ypač vaikai ir jaunimas, suvokia ir prisimena spausdintą bei skaitmeniniuose ekranuose skaitomą tekstą. Įvairių mokslo sričių ekspertai vykdė 54 mokslines studijas, kuriose dalyvavo daugiau nei 170 tūkst. dalyvių. Tyrimų analizė atskleidė, kad nuo skaitymo popieriuje prie skaitmeninių įrenginių nėra pereinama neutraliai. Pavyzdžiui, ilgas informacinis tekstas (monografija, vadovėlis) suvokiamas žymiai geriau, kai skaitomas popieriuje, o ne ekrane. Pastaruoju atveju skaitytojas tiesiog nesugeba sukoncentruoti pakankamai dėmesio ir vien paviršutiniškai skenuoja. Vis dėlto, deklaracijoje pabrėžiama, kad skaitmeninį tekstą pateikus tinkamai ir pritaikius prie skaitytojo poreikių, ši problema išnyksta.

"Negalime kategoriškai sakyti, kad ekranas yra blogiau arba geriau, – atkreipė dėmesį A.Gudinavičius. – Tiesiog privalome suvokti, kad spausdintą ir skaitmeninį tekstą skaitome skirtingai. Antruoju būdu skaitytojas dažniau fragmentuoja mintis, prasčiau atsimena, ką perskaitė, sunkiau susikaupia. Žodžiu, viskas vyksta sudėtingiau, negu skaitant popierinį variantą."

Kolegai antrino ir V.Grigas. Pasak jo, žmonija per tūkstančius metų išsiugdė gebėjimą skaityti iš plokščio popieriaus ar kitos medžiagos lapo, kuriame yra tik tekstas ir iliustracija. Kadangi skaitmeniniai tekstai yra skaitomi aplink esant aibei dirgiklių, tai trukdo susikaupti, nuosekliai sekti mintį.

O kaip pritaikyti skaitmeninį tekstą, kad jis taptų kuo naudingesnis? Pasak mokslininkų, skaitytojo dėmesį išlaikyti padeda interaktyvumas – šalia teksto pateikiamos nuorodos, trumpi, judantys vaizdai, kurie palengvina skaitymo procesą. Pagelbėti gali ir paties skaitytojo pasirenkamas šriftas, valdoma ekrano spalva. "Deklaracijoje nekalbama apie detales, kadangi tai labiau leidėjų, autorių ir kitų specialistų reikalas, – atskleidė A.Gudinavičius. – Svarbiausia, kad skaitmeninis tekstas nebūtų tiesiog į ekraną perkelta spausdinto varianto kopija. Tyrimų rezultatai rodo, kad skaitydami nepritaikytą elektroninį vadovėlį mokiniai atsimena kur kas mažiau, negeba įsigilinti į pateikiamą medžiagą. Tačiau, jeigu jiems yra sukurta speciali mokymosi aplinka, skaitymo skaitmeninėje erdvėje rezultatai gali būti netgi geresni negu tradicinio."

V.Grigas pridūrė, kad išmaniosios technologijos gali pagelbėti ir silpnaregiams ar neregiams. Juk tekstą ekrane galima įgarsinti, lengva keisti jo matomumo kontrastą, anotuoti – popieriuje to padaryti nepavyks.

Vincas Grigas, Arūno Gudinavičiaus nuotr.

Nyksta įgūdžiai

Įdomu tai, kad mokslinių tyrimų metu nepastebėta skirtumų, kai  grožinė literatūra skaitoma popieriniu variantu ir ekrane. Pasak A.Gudinavičiaus, taip yra dėl kitokio skaitymo principo.

"Romaną skaitome linijiniu būdu – nuo pradžios iki galo, – pastebėjo jis. – O kai skaitoma ieškant informacijos, tarkim, ruošiant užduotį pamokai, būtina vienu metu naudotis keliais šaltiniais, peržiūrėti ne vieną knygą. Dirbant prie ekrano žmogui sudėtingiau orientuotis tarp skirtingų šaltinių, sunku atsiminti, atsiranda tam tikro fragmentiškumo."

Specialistų teigimu, svarbu ir tai, kad grožinės literatūros tekstas dažnu atveju yra paprastesnės struktūros, o jo informacinis krūvis mažesnis. Kalbėdami apie skaitymą skaitmeninėje erdvėje, mokslininkai atkreipė dėmesį ir į fiziologinę pusę – žvelgdamas į šviečiantį ekraną skaitytojas greičiau pavargsta. O jei skaitoma mobiliajame telefone ar planšetėje, vargina ir mažas tokių prietaisų dydis. Prieš kurį laiką atsiradusios elektroninių knygų skaityklės neturi šviečiančio ekrano, tad kiek gerina situaciją, tačiau taip pat ne visada pasiteisina.

V.Grigas ir A.Gudinavičius nuogąstavo ir dėl apskritai vis mažėjančio ilgo skaitymo laiko – t.y. kai skaitoma nuo kelių valandų iki savaičių, pavyzdžiui, romaną. "Toks skaitymas yra naudingas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, atminties ir vaizduotės lavinimo, – atskleidė A.Gudinavičius. – Tyrimai rodo, kad būtent skaitydami ilgus tekstus jauni žmonės mokosi rašyti, reikšti savo mintis, plečia žodyną. Jeigu mes to atsisakome ir tik ekrane skenuojame antraštes, neįgauname šių įgūdžių."

V.Grigo teigimu, ilgus tekstus žmonėms, o ypač jaunimui, skaityti darosi vis sudėtingiau būtent dėl naujųjų technologijų įsigalėjimo. "Šiandien skaitome daug trumpų, SMS tipo tekstų, – pabrėžė jis. – Nuolat naudojamės išmaniaisiais įrenginiais, kurie turi mažus ekranus – bent keturis kartus mažesnius nei standartinis popieriaus lapas. Tokioje terpėje skaityti ilgus tekstus yra nepatogu, tad natūraliai atsiranda poreikis juos trumpinti."

Anot mokslininko, ši tendencija vis labiau plinta – netgi rinkodaros specialistai akcentuoja tekstų trumpumą, kai nori pasiekti tikslines auditorijas.

Arūnas Gudinavičius, asmeninio albumo nuotr.

Neatsparūs antims

Pasak specialistų, Stavangerio deklaracijos atradimai gali pagelbėti ir kalbant apie įvairaus amžiaus žmonių paveikumą propagandai bei vadinamosioms netikroms naujienoms, antims. Juk žmogui praradus gebėjimą įsigilinti į tekstą ir jį suvokti, tokį skaitytoją daug lengviau paveikti, įtikinti nebūtais dalykais. V.Grigas pastebėjo, kad dėl didelio naujienų srauto neturime laiko tikrinti šaltinių, jų apgalvoti. Net ir internetinėje žiniasklaidoje taupant laiką tekstai prieš publikavimą vis rečiau tikrinami. "Tyrimai rodo, kad žmonėms pakanka vien tik pamatyti šmėkštelintį užrašą, kad susidarytų tam tikrą įspūdį, – atskleidė jis. – Pavyzdžiui, nustatyta, kad mirktelėjus reklamai "Vote" (liet. balsuok), žmonės, kurie greta skaitomo teksto matė tokį užrašą, keliais procentais aktyviau dalyvavo rinkimuose nei jo nemačiusieji. Kai rinkimus lemia kelios šimtosios procento, tai reikšminga. O tokių šmėkštelėjimų per dieną būna daug, mes jų net nepastebime."

Mokslininkas atkreipė dėmesį ir į tai, kad "Google" paieškos sistemose netikros naujienos dažnai patenka į pirmąjį puslapį – jos užima aukštas pozicijas dėl susiformavusios tokių naujienų portalų ekosistemos. Kadangi šių vis daugėja, jie turi geresnį lankomumo srautą.

Tad Stavangerio deklaraciją pasirašę mokslininkai iš įvairių pasaulio šalių perspėja pedagogus neapgalvotai neatsisakyti knygų, popieriaus ir rašymo priemonių mokymosi proceso metu. Tačiau, pasak A.Gudinavičiaus, skaitmenizacijos nederėtų per daug baimintis. Jo teigimu, profesionaliai parengtas elektroninis vadovėlis gali būti netgi kur kas naudingesnis nei popierinis. "Tačiau parengti tokį vadovėlį kainuotų gerokai brangiau nei spausdintą, – pabrėžė specialistas. – Atvejais kai mąstoma, kad nespausdinant bus sutaupyti pinigai, pristatomos tokios mokymosi priemonės, iš kurių mokiniai nesugeba nieko išmokti. Vis dėlto, skaitmeninėje erdvėje galima panaudoti daugiau medijų, kurios būtų paveikios: vaizdą, garsą. To paties nepadarysi popieriuje," – svarstė jis. VU Komunikacijos fakulteto atstovų nuomone, svarbiausia atsižvelgti, kokiu tikslu skaitytojas skaito tekstą – savo malonumui, o gal siekdamas kažko išmokti? "Vienodi sprendimai neturėtų būti taikomi skirtingiems tekstams, – priminė A.Gudinavičius. – Jeigu jie elektroninėje erdvėje bus rengiami apgalvotai, iššūkių jaunuolių vystymuisi ir mokymosi procesams tikrai nekils."

Kaip pranešė prokuratūra, incidentas vienoje Panevėžio greitojo maisto užkandinėje įvyko 2014 metų lapkričio 30 dienos paryčiais. Ten užsuko keli „Ekrano“ futbolo klubo žaidėjai, švenčiantys sezono uždarymą. Sportininkams ėmus triukšmauti ir nederamai elgtis, o vidurio gynėjui A. Šušnjarui užkandinėje bandant užsirūkyti, savininkas paprašė, kad kompanija išeitų.

Tuomet A. Šušnjaras ėmė stumdyti užkandinės šeimininką. Šiam išėjus į kiemą sportininkas bei kitas, 17-metis futbolininkas, vyrą pastūmė, o suklupusiam kelis kartus spyrė į galvą. Kadangi užpultasis spėjo galvą nuo smūgių prisidengti rankomis, rimtų sužalojimų išvengė. Vėliau ekspertas nustatė, kad jam nežymiai sutrikdyta sveikata. Taip pat buvo suplėšyti panevėžiečio drabužiai.

Išgirdę, kad iškviesta policija, sportininkai pasišalino. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jį atliko Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato tyrėjai, o jiems vadovavo Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorai.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nuspręsta tyrimą dėl A. Šušnjaro veiksmų  atskirti į atskirą, kadangi šis iškart po incidento išvyko iš Lietuvos – buvo nutraukta jo sportinės veiklos sutartis su klubu. A. Šušnjaras yra kilęs iš Serbijos.

Pareigūnams teko ne kartą kreiptis su teisinės pagalbos prašymais į užsienio šalių, kurių klubuose vėliau žaidė šis futbolininkas, pareigūnus. Sportininko apklausos buvo vykdomos nuotoliniu būdu, jam būnant ne Lietuvoje.

Incidente dalyvavęs panevėžietis futbolininkas nuosprendį išgirdo 2016 metų vasarį. Panevėžio miesto apylinkės teismas jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės ir skyrė jam auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą. Be to, teismas jaunuolį įpareigojo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Šių metų rugpjūčio 29 dieną Panevėžio apylinkės teismas išnagrinėjo Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Jasulaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. Šušnjaro byloje.

Teismas konstatavo, kad A. Šušnjaras savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką. Kaip lengvinančią aplinkybę teismas įvertino, kad teisiamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Skirtą baudą futbolininkas turi sumokėti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Didysis barjerinis rifas, kasmet priviliojantis milijonus turistų, dėl vandens temperatūros kilimo, siejamo su klimato kaita, kenčia nuo masinio blukimo reiškinio, nulemiančio koralų nykimą.

Australijos jūrų biologijos instituto mokslininkus padrąsino plūduriuojančio „Saulės ekrano“, pagaminto iš kalcio karbonato, bandymų rezultatai. Pasirodė, kad tokia plėvelė saugo koralus nuo blukimo.

„Ji sukurta plūduriuoti vandens paviršiuje virš koralų, o ne tiesiogiai ant koralų, ir užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo Saulės“, – sakė fondo „Great Barrier Reef Foundation“ vykdomoji direktorė Anna Marsden (Ana Marsden).

Bandymai su septynių skirtingų tipų koralais parodė, kad tokia apsauginė danga maždaug 30 proc. sumažina Saulės šviesos kiekį ir apribojo daugumos koralų rūšių blukimą.

"(Projektas) sudarė galimybę išbandyti idėją, kad sumažindami koralus pasiekiančios Saulės šviesos kiekį ... galime užkirsti kelią jų blukimą nulemiančiam stresui“, – sakė A. Marsden.

Prie projekto, kuriam vadovavo šalies polimerinius banknotus sukūrę mokslininkai, prisidėjo įvairių sričių specialistai.

„Šiuo atveju ... naujovę įgyvendino chemijos inžinieriai ir polimerų mokslo ekspertai, dirbdami drauge su jūrų ekologais ir koralų ekspertais“, – sakė A. Marsden.

Australija, naudojanti daug anglimis kūrenamose elektrinėse pagamintos elektros ir turinti palyginti mažai gyventojų, yra laikoma viena didžiausių pasaulyje teršėjų šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, skaičiuojant vienam gyventojui. Aktyvistai ragina Kanberą labiau saugoti aplinką.

Didžiajam barjeriniam rifui pavojų kelia ir plėšrios, koralais mintančios jūrų žvaigždės, taip pat žemės ūkio nuotekos.

Pasak A. Marsden, būtų nerealu sakyti, kad „Saulės ekranas“, pagamintas iš medžiagos, kurios randama ir koralų skeletuose, galėtų uždengti visą 348 tūkst. kv. km užimantį rifą.

„Bet jį būtų galima naudoti mažesniu, vietos mastu, siekiant apsaugoti vertingas ar dideliame pavojuje atsidūrusias rifo dalis“, – sakė ji.

„Šiai koncepcijai reikia daugiau darbo ir bandymų, kol prieisime tą etapą, bet tai džiuginantis įvykis tokiu metu, kai mums reikia išstudijuoti visas galimybes ir užtikrinti Didžiojo barjerinio rifo išsaugojimą būsimoms kartoms“, – pažymėjo ji.

Rifo pagrindą sukuriantys kietieji koralai iš kalcio karbonato – tos pačios medžiagos kaip mokyklinė kreida – suformuoja kietą skeletą. Minkštieji koralai kalcio karbonato sukaupia mažiau.

Verslo konsultavimo ir audito firmos „Deloitte Access Economics“ pernai parengtoje ataskaitoje Didysis barjerinis rifas buvo įvertintas kaip 56 mlrd. Australijos dolerių (34,6 mlrd. eurų) vertės turtas. Apskaičiuojant jo vertę buvo atsižvelgta į pajamas iš turizmo ir netiesioginę vertę žmonėms, kurie dar neapsilankė prie šio rifo, bet apie jį žino. 

Futbolo klubui iš A.Labino priteista 2 mln. 510 tūkst. eurų žalai atlyginti.

Teismas įpareigojo kaltinamąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų ir per trejus metus atlyginti bankrutavusiam futbolo klubui dalį padarytos žalos – 1,3 mln. eurų.

Bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad 2010–2012 metais A.Labinas, tuo metu ėjęs futbolo klubo „Ekranas“ prezidento pareigas, iš klubo kasos paėmė ir negrąžino daugiau kaip 2,5 mln. eurų. Norėdamas nuslėpti pinigų pasisavinimą ir pagrįsti tokios didelės sumos panaudojimą, jis nurodė darbuotojams į klubo buhalterinę apskaitą įtraukti įvairius suklastotus dokumentus – žaidėjų atstovavimo sutartis, susitarimus dėl užmokesčio, sąskaitas faktūras, pinigų išmokėjimo kvitus, kt.

Nors kaltę dėl jam inkriminuoto turto pasisavinimo A.Labinas neigė, teismo neįtikino kaltinamojo versija, kad pinigus jis perdavė futbolininkų agentui iš Moldovos, o šis neva meluoja, jog jų negavo.

Rašysenos ekspertai pripažino, kad ant 2011–2012 metais A.Labino iniciatyva parengtų susitarimų dėl užmokesčio esantis agento iš Moldovos I.C. parašas yra suklastotas.

Teismas pabrėžė, kad kaltinamojo parodymai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams: liudytojų parodymams, ekspertų išvadoms, klubo mokestinių patikrinimų aktams, o kai kuriais atvejais ir elementariai logikai.

A.Labinas kaltintas ir dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Teismas jį išteisino kaip nepadariusį šio nusikaltimo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į A.Labinui priklausančius pusę žemės sklypo ir namo paliktas galioti, kol bus atlyginta futbolo klubui priteista žala.

Panevėžio apygardos teismo nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Legendinio Lietuvos futbolo klubo prekinis ženklas su visais apdovanojimais ir turtu yra parduodamas aukcione. Tiesa, pirmosiose varžytinėse lapkričio 28 dieną pirkėjas neatsirado.

Antrosios varžytinės yra suplanuotos jau šį ketvirtadienį, sausio 19 dieną. Tokia informaciją portalui futbolas.lt patvirtino paskirta bankroto administratorius Algimantas Galminas. Pasak jo, šį kartą "Ekrano" vardo kaina yra dar labiau sumažinta. Šį kartą pradinė kaina bus 40 tūkstančių eurų, o lapkritį ji buvo dešimt tūkstančių eurų didesnė.

Tuo metu buvęs komandos vadovas Aušrys Labinas mina teismų slenksčius. Dėl iššvaistytų lėšų jam gresia maksimali dešimties metų kalėjimo bausmė.

"Ekranas" net aštuonis kartus tapo šalies čempionu, tačiau buvęs komandos vadovas Aušrys Labinas šiuo metu mina teismų slenksčius. Jam gręsia iki dešimties metų kalėjimo už iššvaistytas lėšas.

Portalas futbolas.lt susisiekė su paskirtu bankroto administratoriumi Algimantu Galminu, kuris papasakojo kokia situacija yra šiuo metu.

"Varžytinės neįvyko, nes šiai dienai tiesiog neatsirado norinčių įsigyti šį prekinį ženklą. Dabar po 20 dienų šauksime antras varžytines ir tikimės, kad pirkėjas jau atsiras. Mažinsime kainą ir galbūt turėsime naujus savininkus", – pasakojo A.Galminas.