Dienraščio „Klaipėda“ skaitytoja pasakojo negalinti prisijungti prie „Regitros“ elektroninių paslaugų sistemos. Ji pirmadienį norėjo registruotis vairuotojo pažymėjimo keitimo paslaugai.

Pusdienį maigiusi klaviatūros mygtukus ji galiausiai prisiskambino į „Regitrą“ ir išgirdo atsakymą apie tai, kad sistema tvarkoma.

Praėjo pusdienis, bet klientė ir toliau negalėjo sutvarkyti būtinų reikalų. Apie tai, kad vairuotojo pažymėjimo galiojimas pasibaigęs, ji sužinojo atidžiau apžiūrėjusi pažymėjimą. Pasirodo, dokumentas nebegalioja nuo 2023-iųjų rudens.

„Norėjau kaip galima greičiau registruotis gauti naują dokumentą. Kai supratau, kad sistema stringa, pradėjau panikuoti. Informacija apie gedimą yra, o kaip elgtis, nepranešama“, – piktinosi klaipėdietė.

Informacija apie gedimą yra, o kaip elgtis, nepranešama.

Valstybės įmonės „Regitra“ atstovas spaudai Lukas Vosylius patikslino, kad prisijungti prie Vairuotojų portalo tapo neįmanoma dar penktadienio vakarą.

Tuo metu „Regitros“ skambučių centras ir administracija jau nedirbo. Todėl pirmą kartą sutrikimai užfiksuoti šeštadienį, tada raštu informuota ir atsakinga institucija. Abejotina, ar valstybinė įstaiga Informacinės visuomenės plėtros komitetas šeštadienį dirbo.

„Esame priklausomi nuo išorinių registrų, dažniausiai būna informacinių ryšių departamento sutrikimai. Ir šiuo atveju dar penktadienį vakare sutriko procesai Informacinės visuomenės plėtros komiteto administruojamame Elektroninių valdžios vartų portale. Kitaip sakant, bandant prisijungti, šis portalas nejungia su Vairuotojų portalu. Kol kas laukiama šio portalo sprendimo. Bandome įvertinti, kiek mes prarandame finansiškai, kiek patiriame nepatogumų dėl Informacinių ryšių departamento sukeliamų dažnų sutrikimų. Sutrikimų būna gana daug, tik tiek ilgai trunkančio nepamenu“, – pirmadienį teigė L. Vosylius.

Vienintelis patarimas vairuotojams – gyvai vykti į „Regitros“ padalinius. Tiesa, pirmadienį šie padaliniai nedirbo.

L. Vosylius patikslino, kad vairuotojų portalas neveikė iki pirmadienio vakaro. Jis pats pranešimą apie tai, kad gedimas pašalintas, gavo pirmadienį 17.44 val.

Vakar, antradienį, „Regitros“ tinklalapis jau veikė.

„Lietuvoje teikiamų skaitmeninių viešųjų paslaugų pažangos rodikliai beveik du kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį. Būdami tarp pirmaujančių šalių, turime užtikrinti šių paslaugų saugumą ir kokybę bei patogumą vartotojams. Tad šio papildomo kvietimo lėšomis stiprinsime skaitmeninę valstybę ir skatinsime diegti inovatyvias, patikimas ir saugias elektroninės atpažinties technologijas“, – ministerijos pranešime cituojama ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Ministerija nurodo, kad pagal šią priemonę iki 4 mln. eurų bus skiriama projektams įgyvendinti sostinės regione ir iki 4 mln. eurų Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione. Didžiausia galima projektui skirti finansavimo lėšų suma yra 1,5 mln. eurų.

Skelbiama, kad kvietime dalyvauti gali valstybės informacinės sistemos ar valstybės registro valdytojai ir tvarkytojai.

„Nustatėme, kad kas trečia platformoje (Elektroninių valdžios vartų portale – ELTA) sukurta elektronine paslauga kasmet pasinaudojama vos iki 10 kartų, o reikšminga dalimi sukurtų paslaugų per metus apskritai nėra pasinaudojama“, – pirmadienį Seimo Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečio posėdyje sakė VK Informacinių technologijų audito departamento vadovas Markas Marcinkevičius.

VK 2018–2022 m. laikotarpiu auditavo Ekonomikos ir inovacijų ministeriją (EIM), Vidaus reikalų ministeriją bei Informacinės visuomenės plėtros komitetą. Auditoriai vertino elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų kokybę, skaitmenizavimo plėtrą bei paslaugų stebėseną.

„Neužtikrinama, kad visuomenei būtų teikiamos kokybiškos elektroninės paslaugos“, – parlamentarams teigė M. Marcinkevičius.

Anot jo, šalyje nėra patikimų duomenų apie visas viešąsias ir administracines skaitmenines paslaugas, visos jos nėra teikiamos vieno langelio principu.

Auditorių atstovas dar pabrėžė, kad vertinimus pateikia tik 1,3 proc. visų Elektroninių valdžios vartų portalo paslaugomis pasinaudojusių gyventojų.

Neužtikrinama, kad visuomenei būtų teikiamos kokybiškos elektroninės paslaugos.

 

„Esant mažam vartotojų įsitraukimo lygiui gauti duomenys yra nepakankami, kad jais remiantis būtų galima atlikti pagrįstus keitimus ir tobulinti paslaugas“, – kalbėjo M. Marcinkevičius.

Jo pristatytais duomenimis, administracinės procedūras be popieriaus pernai teikė 47 proc. institucijų (4 lygio paslaugas internetu). 50 proc. institucijų teikė 3 lygio paslaugas (suteikė galimybę internetu grąžinti užpildytus dokumentus), 77 proc. – 2 lygio (suteikė galimybę dokumentus atsisiųsti).

„Kas penkta institucija, 22,9 proc., per 10 metų, nuo 2012 m., nesugebėjo įgyvendinti 2 lygio paslaugų teikimo“, – sakė VK atstovas.

Taip pat, jo pateiktu pavyzdžiu, elektroniniu būdu neteikiamos vienos dažniausiai užsakomų Aplinkos apsaugos agentūros teikiamos paslaugų – taršos leidimo išdavimas, keitimas ar panaikinimas bei leidimo nelaisvėje laikyti laukinius gyvūnus išdavimas.

Tai esą rodo, kad skaitmenizavimo nauda ir poreikis nėra tinkamai vertinami: „Nors yra didelis naudojimo atvejų skaičius, bet sąlygos gauti paslaugas elektroniniu būdu nesudarytos.“

VK vertinimu, valstybės mastu nestebima ir nevertinama, ar perkėlus viešąsias ir administracines paslaugas į elektroninę erdvę jos teikiamos efektyviau ir kelia vartotojų pasitenkinimą. „Nežinoma, ar paslaugos suteikimo laikas mažėja, kaip buvo planuojama ją teikiant elektroniniu būdu“, – dar sakė M. Marcinkevičius.

„Nėra duomenų kokią faktinę naudą sukūrė skaitmenizavimas ir koks jo santykis palyginus su faktinėmis patirtomis sąnaudomis – ar buvo užtikrintas naudos sukūrimas, faktinė vertė“, – kalbėjo jis.

Anot VK specialisto, tik trečdalis institucijų vertina elektroninių paslaugų tinkamumą vartotojams, 85,3 proc. nerenka duomenų, kuriais remiantis būtų galima paslaugas tobulinti.

Jis taip pat sakė, kad iki šiol Lietuva neįgyvendino apie trečdalio 2014–2020 m. numatytų viešųjų ir administracinių paslaugų skaitmenizavimo tikslų bei uždavinių. Nuo 2021 m., priduria auditorius, EIM nebestebi kaip ši programa įgyvendinama.

Sunku įvertinti paslaugų skaitmenizavimo projektų ir priemonių efektyvumą, sukuriamą poveikį ir naudą visuomenei.

 

„Esami rodikliai, skirti stebėti ir vertinti gyventojų naudojimosi elektroninėmis paslaugomis lygį ir dažnumą arba pamatuoti programos priemonės įgyvendinimo rezultatą, nėra pakankami. Todėl sunku įvertinti paslaugų skaitmenizavimo projektų ir priemonių efektyvumą, sukuriamą poveikį ir naudą visuomenei“, – teigė M. Marcinkevičius.

VK ministerijoms rekomenduoja valstybės mastu kaupti duomenis apie visas teikiamas elektronines paslaugas, centralizuotai vykdyti stebėseną, užtikrinti, jog visos elektroninės paslaugos būtų pasiekiamos per Elektroninių valdžios vartų portalą. Taip pat auditoriai siūlo ieškoti būdų, kaip skatinti vartotojus įvertinti suteikiamų paslaugų kokybę bei kodėl viena ar kita paslauga nesinaudojama.

Lietuvoje per Elektroninių valdžios vartų portalą 2023 m. pradžioje buvo pasiekiamos 643 viešosios ir administracinės paslaugos. Nuo 2021 m. iki 2030 m. jų skaitmeninimo projektas skirti 238 mln. eurai, ankstesniu laikotarpiu (2014–2020 m.) – 96 mln. eurų.

VK teigimu, pagal skaitmeninių paslaugų prieinamumą Lietuva Europos Sąjungoje yra dešimta.

Kenčia vyresni

Bene labiausiai dėl išskirtinai internetu teikiamų paslaugų nukenčianti visuomenės grupė yra vyresnio amžiaus asmenys.

Eurostato duomenimis, 2017 m. Lietuvoje 33 proc. gyventojų, patenkančių į 55–64 metų amžiaus grupę, niekada nebuvo naudojęsi kompiuteriu. Tarp 65–74 metų amžiaus asmenų šis skaičius buvo beveik dvigubai didesnis – net 61 proc. 2019 m. nesinaudojusių internetu tarp šių amžiaus grupių per paskutinius tris mėnesius taip pat buvo panašiai – 30 proc. (55–64 metų) ir 60 proc. (65–74 metų). Kai daug vyresnių asmenų nesinaudoja nei kompiuteriu, nei internetu kituose įrenginiuose, dalis paslaugų jiems yra neprieinamos arba naudojimasis jomis tampa labai suvaržytas.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės grupės vadovas Vytis Muliuolis sako, kad tokiais atvejais yra reikalingi alternatyvūs būdai pasinaudoti paslaugomis, o jų nesudarius įžvelgiama netiesioginės diskriminacijos grėsmė: „Labai svarbu paminėti, kad, kreipiantis dėl konkrečių viešųjų paslaugų suteikimo, pavyzdžiui, komunalinių paslaugų ar mokesčių administravimo, asmeniui yra būtina patvirtinti savo tapatybę. Vienas iš populiariausių ir patikimiausių būdų tai padaryti – e.bankas. Deja, apklausų duomenys rodo dar ir tai, kad nemaža dalis vyresnių asmenų nesinaudoja e.banko paslaugomis arba apskritai neturi sąskaitos banke.“

Sulaukia skundų

Pernai birželį Tarnyba gavo skundą dėl Aplinkos projektų valdymo agentūros reikalavimo prašymus teikti tik per informacinę sistemą. Pareiškėjas teigė, kad ne tik jis, bet ir daugelis kitų garbaus amžiaus asmenų vairuoja taršius automobilius, tačiau nesinaudoja el.banku ir neturi e.parašo, todėl negali savarankiškai ir be papildomų išlaidų gauti kompensacijos už mažiau taršaus automobilio įsigijimą.

Po atlikto tyrimo kontrolierė pripažino netiesioginę diskriminaciją – agentūrai ir Aplinkos ministerijai buvo pateikta rekomendacija numatyti neelektroninius prašymų teikimo būdus ir aiškiai pateikti šią informaciją.

Netiesioginė diskriminacija amžiaus pagrindu fiksuojama ne tik viešajame sektoriuje. Štai vienas naujausių atvejų buvo „Lidl“ parduotuvių tinklo mobiliosios programėlės „Lidl Plus“ įdiegimas, dėl kurio tarnyba sulaukė ne tik daugybės paklausimų, bet ir oficialaus skundo. Nors „Lidl“ pirkėjams reguliariai siūlo įvairių akcijų, specialūs pasiūlymai, vienkartiniai kuponai ir galimybė dalyvauti žaidime „Trink ir laimėk“ galioja tik nuskenavus programėlėje pateikiamą QR kodą.

Pareiškėjas teigė, kad yra pensinio amžiaus ir nesinaudoja technologinėmis inovacijomis, tarp jų ir išmaniuoju telefonu, todėl negali pasinaudoti tik programėlės vartotojams suteiktu privalumu įsigyti prekių pigiau.

Anot „Lidl“ atstovų, visi atsisiuntę programėlę gali ja naudotis vienodai nepriklausomai nuo savo amžiaus ar kitų asmens tapatybės bruožų. Vis dėlto sąlygos parsisiųsti programėlę įgyvendinimas neįmanomas visiems, nors Lygių galimybių įstatymas įpareigoja prekių ir paslaugų teikėjus visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas bei už juos taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ir garantijas.

Skirtingos aplinkybės

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė ragina nepamiršti, kad kiekvienu atveju aplinkybės gali būti skirtingos.

„Galbūt mūsų tėvai ar seneliai išmoko naudotis kompiuteriu, tačiau tokią galimybę turi tikrai ne visi. Vyresnio amžiaus asmenys jaučiasi pažeminti, kai negali gauti jiems reikalingų paslaugų tik dėl to, kad negali naudotis išmaniaisiais telefonais ar kompiuteriais“, – sako ji.

Birutė Sabatauskaitė/L. Balandžio (BNS) nuotr.

Kaip pabrėžia V.Muliuolis, dėl privilegijų teikimo besinaudojantiems išmaniosiomis technologijomis ir prieinamumo standartų nesilaikymo nukenčia ne tik vyresni žmonės: „Mažiau palankioje padėtyje šioje situacijoje taip pat gali atsidurti mažesnes pajamas gaunantys asmenys, kurių socialinė padėtis neleidžia įsigyti naujausios kompiuterinės technikos ar telefonų, kai aplikacijoms reikalingi būtent naujesni įrenginiai, arba tam tikrą negalią turintys asmenys.“

Vyresnio amžiaus asmenys jaučiasi pažeminti, kai negali gauti jiems reikalingų paslaugų tik dėl to, kad negali naudotis išmaniaisiais telefonais ar kompiuteriais.

Diskriminacija yra skausminga tiek ją patyrusiems asmenims, tiek diskriminavusioms organizacijoms, todėl svarbu apie lygių galimybių užtikrinimą pagalvoti iš anksto. „Labai svarbu, kad, pradėdamas teikti paslaugą ar keisdamas jau teikiamos paslaugos sąlygas, teikėjas įsivertintų, ar numatytos sąlygos bus priimtinos visiems vartotojams“, – sako Teisės grupės vadovas.

„Viena vertus, naudojimasis banko paslaugomis ar įvairių prašymų teikimas internetu yra taupesnis laiko atžvilgiu, o popierinių dokumentų bei plastikinių nuolaidų kortelių atsisakymas padeda prisidėti prie ekologinių problemų sprendimo. Kita vertus, nesudarius galimybių pasinaudoti tomis pačiomis paslaugomis kompiuterinio raštingumo nereikalaujančiais būdais, pažeidžiamos visuomenės grupės patenka į mažiau palankią padėtį. Jei kyla abejonių, organizacijos visada gali konsultuotis su mūsų tarnybos ekspertais“, – sako B.Sabatauskaitė.

Atsisakius popierinių gimimo, santuokos ir mirties liudijimų, jų vis tiek reikalaujama visomis svarbiomis progomis. Ko verti labai brangūs e.valdžios vartai, jei pro juos valdininkai patys negali pasižiūrėti, ar pilietis tikrai gimė, vedė, ištekėjo ir ar dar nenumirė?

Nori parduoti nekilnojamąjį turtą – pasirūpink kalnu pažymų. Kad neskolingas už elektrą, dujas, už šaltą, šiltą bei karštą vandenį, šilumą ir namų valdybai ar bendrijai už administravimą – negana parodyti kiekvieną mėnesį atsiunčiamos sąskaitos už suteiktas paslaugas. Ten aiškiausiai parašyta, kiek praėjusį mėnesį prikapsėjo mokesčių, koks balansas (skola ar permoka). Bet. Kodėl privalu tam pačiam butų ūkiui pristatyti jo paties pašto dėžutėn metamų popierinių sąskaitų elektronines kopijas? Pažymų išdavėja neturi kompiuterio? Per brangu nupirkti? Tikrai pigiau būtų ją atleisti.

Ko verti labai brangūs e.valdžios vartai, jei pro juos valdininkai patys negali pasižiūrėti, ar pilietis tikrai gimė, vedė, ištekėjo ir ar dar nenumirė?

Aiškiau nei aišku, jei savininkas trejetą mėnesių delsia atsiskaityti, jis atiduodamas skolų išmušinėtojams. Ši paslauga teikiama ir karantinų metu, nesvarbu, kad šeimininkai dirba nuotoliniu būdu iš kitoje savivaldybėje esančios sodybos, laikosi Vyriausybės paskelbtų nurodymų atsisakyti kelionių. Aišku, pašto dėžutės ant durų nepatikrinimas nuo kaltės neatleidžia. Bet. Šiais laikais net maži vaikai turi e.paštą. Btų ūkio tarnybos tas išradimas dar nepasiekė.

Su elektronika Lietuvai ir kitose srityse dar nepakeliui. Kol buvo pataisyti teisės aktai, kad Seimo nariai galėtų posėdžiuose dalyvauti nuotoliniu būdu, upės krokodilo ir begemoto ašarų išlieta. Vis dėlto įteisintas toks darbo būdas.

O štai vienam išrinktajam, nusprendusiam, kad politika nėra švarus darbas, mesti parlamentaro mandato e.būdu neįmanoma. Įstatymas neleidžia. Graudu. Visi įstatymai keičiami, lopomi. Šio negalima?

Visuomenės apklausos duomenimis, per pastaruosius metus banko skyriuje nesilankė 48 proc. gyventojų. Prieš metus tokių buvo trečdalis.

Savo ruožtu LBA surinkti naujausi bankų duomenys rodo, kad elektroninėmis paslaugomis aktyviai besinaudojantys klientai per mėnesį prie savo interneto banko paskyros per naršyklę jungiasi vidutiniškai 15 kartų, o banko mobiliąja programėle pasinaudoja apie 30 kartų.

Kaip ir anksčiau, apklausoje dalyvavę klientai nurodė dažniausiai bankuose lankęsi norėdami pasiimti pagamintą mokėjimo kortelę (28 proc.).

LBA nurodo, kad, svarstant apsilankyti skyriuje, klientams patariama pirmiausia susipažinti su aktualia informacija dėl paslaugų teikimo konkretaus banko interneto svetainėje bei užsiregistruoti vizitui iš anksto.

Populiarėja elektroninė prekyba

COVID-19 pandemijos metu įvestas karantinas paskatino dar aktyvesnį visuomenės skaitmenizavimąsi: naudojimąsi paslaugomis, darbą nuotoliniu būdu, elektroninę prekybą, finansines operacijas. Verslumo ir eksporto agentūros "Versli Lietuva" inicijuota Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad karantino metu penktadalis (20 proc.) apklaustųjų internetu pradėjo pirkti daugiau, trečdalis (30 proc.) – pirko tiek pat, kiek ir iki karantino, beveik dešimtadalis (9 proc.) pirko mažiau, o 41 proc. atsakė, kad iš viso neperka internetu.

Nuo balandžio iki karantino pabaigos gegužę vien "Verslios Lietuvos" elektrininės prekybos platformoje "Internete karantino nėra" užregistruota net 830 parduotuvių. Daugiausia aprangos ir dizaino prekių parduotuvių, jų yra apie 20 proc. Antra pagal dydį kategorija yra maisto prekės.

Skirtingos institucijos prevencinę veiklą vykdo pagal savo nustatytus prioritetus, prevencinių priemonių tarpusavyje nederina.

Apie 50 proc. naujų elektroninio verslo parduotuvių buvo atidarytos Vilniuje, Kaune – 19 proc. Klaipėdoje – 6 proc., o Lietuvos regionuose – 25 proc.

Spartus elektroninių parduotuvių populiarėjimas padidino ir galimybes vykdyti nusikalstamas veikas elektroninėje erdvėje. Tačiau, pasak valstybės auditorių, Lietuvoje elektroninių nusikaltimų prevencija, kontrolė ir tyrimas yra nepakankami ir neveiksmingi.

Tikrinta Generalinės prokuratūros, Policijos departamento, Krašto apsaugos ir Teisingumo ministerijų veikla 2015–2019 m. planuojant ir įgyvendinant nusikaltimų elektroninėje erdvėje prevenciją, užtikrinant šių nusikaltimų ištyrimą bei sudarant sąlygas šios srities tyrimams tobulinti. Tiesa, auditas neatskleidžia COVID-19 poveikio interneto erdvėje, nes buvo pradėtas dar gerokai iki karantino.

"Augant elektroninių nusikaltimų mastui, visuomenė turi būti pasiruošusi atpažinti nusikaltimų elektroninėje erdvėje grėsmes ir sugebėti nuo jų apsisaugoti. Turi būti suformuotos pajėgos, gebančios užkardyti ir ištirti šio pobūdžio nusikaltimus, tačiau elektroninių nusikaltimų užkardymo ir tyrimo procesuose nustatyta trūkumų ir visuomenei dar neužtikrinama saugi aplinka elektroninėje erdvėje", – tvirtina Valstybės kontrolė.

Penkios institucijos nesužiūri

"Skirtingos institucijos prevencinę veiklą vykdo pagal savo nustatytus prioritetus, prevencinių priemonių tarpusavyje nederina, neatlieka prevencinės veiklos poveikio vertinimo, todėl įgyvendinamos panašios prevencinės priemonės, kurios neduoda reikiamo rezultato. Pavyzdžiui, švietėjišką veiklą elektroninio sukčiavimo tema vykdė penkios institucijos", – sako Asta Riukienė, Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento vyriausioji patarėja.

Prevencine veikla šioje srityje užsiima policija, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir kitos institucijos, tačiau jos savo veiklos tarpusavyje nederina, neatlieka veiklos poveikio vertinimo ir nesukuria šalies mastu veikiančios planavimo bei koordinavimo sistemos.

Vien tik policijos įstaigos per 2015–2019 m. įgyvendino apie 1,5 tūkst. įvairių prevencinių priemonių, daugiausia orientuotų į šviečiamąją veiklą renginių metu ir informaciją teikiant internete. Tačiau dalyvaujančios institucijos veikia savo kompetencijos srityje ir pagal savo nustatytus prioritetus, prevencinių priemonių tarpusavyje nederina, neatlieka prevencinės veiklos nusikaltimų elektroninėje erdvėje poveikio vertinimo, šalies mastu nesukurta tarpinstitucinė prevencinės veiklos planavimo, koordinavimo ir poveikio matavimo sistema. Dėl šių priežasčių įgyvendinamos panašios prevencinės priemonės neduoda reikiamo rezultato. Eurobarometro tyrimo duomenimis, 2019 m., palyginti su 2018 m., Lietuvoje 16 proc. padaugėjo (nuo 28 iki 44 proc.) gyventojų, kurie mano, kad nepajėgūs apsisaugoti nuo nusikaltimų elektroninėje erdvėje.

JAV programinės įrangos įmonės "WebsiteBuilderExpert" kibernetinių nusikaltimų rizikos ES šalyse 2018 m. tyrimo duomenimis, Lietuva yra šeštoje vietoje tarp 28 ES valstybių kaip viena didžiausių kibernetinių nusikaltimų rizikų turinti šalis. 2019 m. atlikto Eurobarometro tyrimo duomenimis, 73 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad didėja rizika tapti nusikaltimų elektroninėje erdvėje auka, o 42 proc. gyventojų nėra gerai informuoti apie nusikaltimų šioje erdvėje grėsmes.

Blokavimo teisės, kurios turėtų apriboti prieigą prie nepageidaujamo ir žalingo turinio internete, suteiktos septynioms institucijoms. Auditoriai nustatė, kad iki 2020 m. vasario šalies mastu iš viso buvo užblokuota 511 svetainių. Atlikus blokavimo veiksmus, sukuriama kita veidrodinė svetainė. Pavyzdžiui, iš 397 Lošimų priežiūros tarnybos blokuotų svetainių 297 buvo veidrodinės. Nepageidaujamą ir žalingą turinį internete platinantys asmenys geba apeiti blokavimo mechanizmą, todėl šios priemonės yra laikino pobūdžio, o neteisėtas ir žalingas turinys lieka nepašalintas. Dėl to gyventojams ir toliau išlieka grėsmė nukentėti nuo galimai vykdomų nusikaltimų.

Nesikeičia informacija

Policija nevaldo visos informacijos apie kibernetinius incidentus, kurie galimai yra nusikalstamos veikos, nes ne visi kibernetinio saugumo subjektai (19 iš 143 valstybės auditorių apklaustų) praneša policijai apie kibernetinius incidentus, kurie galimai yra nusikalstamos veikos elektroninėje erdvėje. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija tokios informacijos policijai 2015–2019 m. nė karto neteikė, o Nacionalinis kibernetinio saugumo centras nurodo kibernetinio saugumo subjektams patiems kreiptis į policiją.

Policija ir Nacionalinis kibernetinio saugumo centras nesikeičia turimais duomenimis apie elektroninėje erdvėje vykstančius įvykius ir incidentus. Be to, nenustatyti kriterijai, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti, kurie kibernetiniai incidentai galimai yra nusikaltimai elektroninėje erdvėje. Taip pat nėra aiškiai reglamentuota, ką kibernetinio saugumo subjektai privalo informuoti – policiją ar Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą apie kibernetinius incidentus, galimai turinčius nusikalstamos veikos požymių.

Pasak Valstybės kontrolės, 64 proc. apklaustiems kibernetinio saugumo subjektams neaišku, kaip įvertinti nusikaltimo nuostolį ar žalą, 51 proc. – kaip tinkamai surinkti ir išsaugoti elektroninius įrodymus, o 27 proc. – kaip reaguoti į galimai vykdomą nusikaltimą elektroninėje erdvėje. Be to, nesudarytos sąlygos kibernetinius incidentus, kurie galimai yra nusikaltimai elektroninėje erdvėje, valdyti taikant vieno langelio principą.

Lietuvos kriminalinės policijos biuras aktyviai nevykdo kibernetinių incidentų, kurie galimai yra nusikalstamos veikos, stebėsenos ir analizės, tam neskiria pakankamai žmogiškųjų išteklių (su kibernetiniais incidentais dirba vienas pareigūnas, per 2015–2019 m. jis atliko 9 kibernetinių incidentų tyrimus).

Trigubas krūvis

Valstybės kontrolė nustatė, kad trūksta specializuotų pajėgumų tirti nusikaltimus elektroninėje erdvėje. Keturiuose daugiausia nusikaltimų elektroninėje erdvėje ikiteisminius tyrimus atliekančiuose specializuotuose padaliniuose viršijamas priimtinas (ne daugiau kaip šeši ikiteisminiai tyrimai vienu metu) pareigūnų darbo krūvis. Kai kurių pareigūnų krūviai iki 3 kartų viršija nustatytą normą. Todėl šalies mastu nepakankamai identifikuojami sisteminiai nusikaltimai elektroninėje erdvėje.

Nors apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų lygiu atliekama duomenų analizė, siekiant nustatyti sisteminius nusikaltimus, tačiau Generalinė prokuratūra skirtinguose komisariatuose nustato atliekamus ikiteisminius tyrimus, kurie neidentifikuojami kaip sisteminio nusikaltimo dalis ir nesujungiami. Pavyzdžiui, nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki šių metų vasario 18 d. skirtingose ikiteisminio tyrimo įstaigose buvo pradėti 68 ikiteisminiai tyrimai, kurie nebuvo sujungti į vieną sisteminį.

Lietuvos kriminalinės policijos biuras neturi visos informacijos apie nustatomus sisteminius nusikaltimus. Nuo 2018 m. birželio iki 2020 m. kovo mėn. Lietuvos kriminalinės policijos biuras gavo vienuolika tarnybinių pranešimų apie sisteminius nusikaltimus elektroninėje erdvėje iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kiti padaliniai tokios informacijos neteikė. Neidentifikavus visų sisteminių nusikaltimų, prarandama galimybė įvertinti tikrąjį nusikalstamų veikų žalos mastą, nukentėjusių ir kaltininkų skaičių.

Ikiteisminiai tyrimai nukenčia ir todėl, kad juos atlieka nespecializuoti pareigūnai, jiems trūksta šios srities kompetencijos. Per pastaruosius ketverius metus nespecializuoti pareigūnai atliko vidutiniškai 62 proc. visų nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimų. Daugiau kaip dešimtadalis šių tyrimų turėtų būti priskirti specializuotiems daliniams.

Taip pat krūvius didina neužkardomi nusikaltimai elektroninėje erdvėje, vykdomi iš laisvės atėmimo vietų. Pavyzdžiui, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos specializuotų padalinių tiriami elektroniniai sukčiavimai iš laisvės atėmimo vietų 2019 m. sudarė 8–16 proc. visų tais metais registruotų šio pobūdžio nusikaltimų. Pasak kontriolierių, siekiant perskirstyti ir mažinti darbo krūvius vienam pareigūnui, ikiteisminius tyrimus paskiriama atlikti žvalgybos funkciją vykdantiems pareigūnams, taip mažinant žvalgybos veiksmų apimtis šioje srityje.

„Lietuva yra nuveikusi labai daug perkeliant paslaugas į elektroninę erdvę: turime elektroninius valdžios vartus, naudojame elektroninį parašą, taigi ir dabar didelę dalį paslaugų žmonės jau gali gauti nuotoliniu būdu. Tačiau mums susidūrus su pandemijos iššūkiu paaiškėjo, jog ne visos valstybės institucijos noriai teikia paslaugas gyventojams nuotoliniu būdu, egzistuoja 145 paslaugos savivaldybėse, kurių nuotolinis teikimas yra apribotas aukštesnės galios teisės aktų painiavos. Be to, gyventojai iki šiol negali gauti nuotolinių notarų paslaugų, nors Teisingumo ministerija yra tą žadėjusi bent laikinai“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Jos teigimu, pasaulį užklupusi sveikatos ir ekonominė krizė parodė, kad valstybė ir verslas savo paslaugas žmonėms teikdami išmaniųjų sprendimų pagalba, veikia efektyviau ir skaidriau, o tai taip pat leidžia mums tapti konkurencingiems pasaulyje. „Karantino metu dirbdami iš namų supratome, jog daugybę dalykų realiai galime susitvarkyti neišėję iš namų, būdami bet kurioje pasaulio vietoje“, – teigė A. Armonaitė. 

Karantino metu dirbdami iš namų supratome, jog daugybę dalykų realiai galime susitvarkyti neišėję iš namų, būdami bet kurioje pasaulio vietoje.

Seimo narė naujai Vidaus reikalų ministerijos parengtame Viešojo administravimo įstatymo projekte siūlo įtraukti nuostatą, kad viešojo administravimo subjektas, teikiantis administracines paslaugas, užtikrintų paslaugų teikimą ir nuotoliniu būdu, elektroninėmis ryšio priemonėmis. Suteikiant paslaugas asmens tapatybė patvirtinama prisijungus prie valstybės įdiegtų ir teisės aktais patvirtintų elektroninių platformų. Esant būtinybei, asmens tapatybė taip pat galėtų būti patvirtinta ir nuotolinėmis vaizdo identifikavimo priemonėmis.

A. Armonaitė taip pat registravo Civilinio kodekso pakeitimus, kurie numatytų, kad pasirašant notarinius sandorius šalių tapatybės būtų užtikrinamos elektroninėmis asmens tapatybės patvirtinimo priemonėmis. Jeigu reikalingas papildomas fizinių asmenų identifikavimas, jis taip pat būtų įgyvendinamas naudojantis nuotolinėmis vaizdo identifikavimo priemonėmis.

Parlamentarės teigimu, įstatymų pakeitimai reikštų, jog gyventojai, pavyzdžiui, norėdami gauti socialines išmokas ar užbaigti nekilnojamojo turto sandorius neturėtų fiziškai eiti į valstybės ar notarų biurus, o tą daryti iš namų, ar bet kurios kitos vietos Lietuvoje ir pasaulyje.