Kauno apskrities viešosios bibliotekos rengiamas elektroninis žinynas „Kaunas: datos ir faktai“ (datos.kvb.lt) – vienas išsamiausių virtualių produktų, skirtų populiarinti Kauno istoriją ir kultūros paveldą. Ženkliai patobulėjus informacinių ir ryšių technologijoms, atsirado poreikis atnaujinti jau 11-uosius metus skaičiuojantį Kauno istorijos žinių lobyną.

„Pažinti Kauną nėra paprasta, labai lengva pasiklysti painiuose miesto istorijos labirintuose. Todėl el. žinyno sudarytojai atrinko svarbiausias datas, faktus, vaizdus, amžininkų atsiminimus, įdomybes, o kad vartotojai galėtų pasitikrinti žinias apie miestą – parengė testus“ – pasakoja D. Giniuvienė.

El. žinyno ašis – svarbiausios Kauno istorijos datos ir faktai, atrinkti iš įvairių visuomenės gyvenimo sričių – miesto savivaldos raidos, visuomeninių organizacijų steigimosi, pramonės įmonių kūrimosi, svarbių objektų statybos ir kt. Datos ir faktai suskirstyti pagal valstybės raidos etapus, pvz., „Kaunas nuo ištakų iki LDK žlugimo“, „Kaunas Rusijos carų valdžioje“ ir kt.

El. žinyno sudarytojai atrinko svarbiausias datas, faktus, vaizdus, amžininkų atsiminimus, įdomybes, o kad vartotojai galėtų pasitikrinti žinias apie miestą – parengė testus.

Iliustruotas žinynas orientuotas į platų vartotojų ratą. Jis naudingas ir įdomus tiek moksleiviams ar studentams, norintiems surasti patikimą informaciją rengiamiems darbams ar projektams, tiek gidams, ruošiantiems ekskursijas ar užsieniečiams, besidomintiems būsimos Europos kultūros sostinės lankytinomis vietomis. Jis rengiamas lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis.

Atnaujintame el. žinyne vartotojai ras ne tik įprastas rubrikas „Laikotarpiai“, „Kauno istorijos apžvalga“, „Kauno vaizdai“, „Amžininkų atsiminimai“, „Datos ir sukaktys“, bet ir naujienas – rubrikas „Teminiai maršrutai“, „Įdomybės“ bei „Testai“. Jose vartotojai susipažins su Kauno miesto dvarais ir dvareliais, pamatys Kauno objektus, liudijančius apie Lietuvos valstybingumą 1918–1940 m., sužinos, kiek Kaune yra saulės laikrodžių ir kt. El. žinyne taip pat galės išvysti, kaip per pastarąjį šimtmetį pasikeitė įvairios Kauno vietos, pvz. Vienybės aikštė, geležinkelio stotis ir kt.

El. žinynas modernizuotas vykdant projektą „Kauno datų ir faktų atvertis šiuolaikiniam vartotojui“, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba. Projekto rėmėjai: kelionių agentūra „Baltic saitas“, kojinių fabrikas „Skinija“, bendradarbiavimo erdvė „Talent Garden Kaunas“, dienraštis „Kauno diena“, televizija „INIT“. El. žinyną modernizavo ir pritaikė žmonių su negalia poreikiams – įmonė „Idėja bus“.

Šio elektroninio leidinio pagrindu yra rengiamas papildytas spausdintas žinynas, pristatantis Lietuvos laivyno kūrėjus. Leidinys skelbiamas Lietuvos jūrų muziejaus tinklalapyje: http://juru.muziejus.lt/Laivyno_istakos.pdf

Šis leidinys gerokai praplečia žinias apie tarpukario Lietuvos jūrines asmenybes ir laivus. Lietuvos jūrų muziejuje kaupiamas Lietuvos jūrų laivyno archyvas. Jame surinkti

iš Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių laivyno veteranų ar jų giminaičių gauti dokumentai ir kitokia laivyno praeitį liudijanti medžiaga. Rinkinį nuolat papildo Lietuvos ir užsienio archyvuose Lietuvos jūrų muziejaus istorikų aptikti duomenys. Kaupiama informacija apie Nepriklausomos Lietuvos laivyno specialistus: jūrininkus, hidrotechnikus, jūrų prekybos, ekonomikos žinovus ir žmones, nuoširdžiai puoselėjusius tautinio laivyno idėją.

Lietuvos vėliavos laivai

Be to, renkami faktai apie 1918–1940 m. su Lietuvos vėliava plaukiojusius jūrinius laivus. Pristatomi 36 laivai tarpukaryje plaukioję su Lietuvos vėliava.

Tai „Aitvaras“, „Budys“, „Darbas“, „Denny-Trakai“, „Friesland“, „Gerda“, „Gotland“, „Hansa II“, „Holland“, „Hollandia II“, „Juratė“, „Kastytis“, „Kathe“, „Kaunas“, „Klaipėda“, „Kretinga“, „Lydys“, „Lietuvaitė“, „Lloyd II“, „Maistas“, „Marijampolė“, „Memel“, „Neringa“, „Nida“, „Palanga“, „Panevėžys“, „Partizanas“, „Prezidentas Smetona“, „Prussia II“, „Savanoris“, „Stephanie“, „Šaulys“, „Šiauliai“, „Utena“, „Venta“, „Žaibas“.

Dalis laivų plaukiojo su Lietuvos vėliava, bet Lietuvoje taip nė karto ir neapsilankė.

Neišliko netgi dalies laivų nuotraukos.

90 tarpukario asmenybių

Elektroniniame žinyne pateikiami devyniasdešimties žmonių, nusipelniusių kuriant Lietuvos laivyną, biografijų faktai lietuvių ir anglų kalbomis pradedamas laivų kapitonu Juozu Andžejausku ir baigiamas Klaipėdos uosto vadovu Ričardu Vysockiu. Pristatomos tarpukario Lietuvos asmenybės, labiausiai nusipelniusios kuriant komercinį ir karo laivyną. Lietuvos laivyno kūrėjai – ne tik jūrininkai profesionalai, bet ir verslininkai, valdininkai, kultūros ir visuomenės veikėjai, buriuotojai, kurių indėlis buvo svarbus.

Elektroninį žinyną parengė Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romaldas Adomavičius. Anot jo, surinkti faktai toli gražu nėra išsamūs. Lietuvos jūrų muziejus tikėtųsi, kad atsilieps asmenys, giminaičiai, pažįstami, kurie pateiks naujų duomenų, nuotraukų, dokumentų apie tarpukario jūrines asmenybes.

Apdorojus sukauptą medžiagą, Lietuvos jūrų muziejus numato išleisti reprezentatyvų leidinį.