Operatorė trečiadienį pranešė paskelbusi projektavimo darbų pirkimą šios linijos rekonstrukcijai.

„Atlikę rekonstrukciją ne tik pagerinsime oro linijos būklę, bet ir padidinsime linijos pralaidumą, sukursime sąlygas prijungti daugiau atsinaujinančių energijos išteklių, investuotojams planuojant intensyvią saulės ir vėjo elektrinių plėtrą Panevėžio, Pasvalio ir Biržų rajonuose“, – pranešime teigė „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Rekonstrukcijos darbai planuojami Lietuvos teritorijoje, nuo Panevėžio pastotės iki paskutinės oro linijos atramos pasienyje su Latvija.

Jų metu ketimama esamas viengrandės linijos atramas bei laidus pakeisti dvigrandėmis atramomis, įrengiant vienos grandies laidininkus ir sudarant galimybę ateityje prijungti antrą grandį.

Rekonstrukcijos projektavimo paslaugų pirkimo laimėtojas turės atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atrankos procedūras, parengti oro linijos rekonstravimo techninį projektą bei gauti statybos leidimą.

Rekonstruotos oro linijos eksploataciją numatoma pradėti 2029 metais.

Aizkrauklė–Panevėžys yra viena iš keturių Lietuvą ir Latviją jungiančių elektros perdavimo linijų, pastatyta ir pradėjusi veikti 1969 metais. Jos ilgis – 83 kilometrai.

Vilniaus apygardos teismas sausio 24-ąją atmetė bendrovės ieškinį, kuriuo reikalauta panaikinti „Litgrid“ sprendimą pasinaudoti garantija ir įpareigoti ją grąžinti 100 tūkst. eurų.

„Atsakovas („Litgrid“ – BNS) teisėtai ir pagristai taikė pirkimo sąlygose numatytą atsakomybės už atsisakymą pasirašyti sutartį priemonę – pasinaudojo garantija“, – rašoma teismo nutartyje.

Vienintelė konkurse dalyvavusi „Žilinskis ir Co“ nugalėtoja paskelbta pernai balandžio 8-ąją, sutartį jai pasiūlyta pasirašyti gegužės 2-ąją, o šiai atsisakius „Litgrid“ kreipėsi į banką ir paprašė pasinaudoti garantija – 100 tūkst. eurų valstybės valdomai bendrovei pervesta gegužės pabaigoje.

Šio veiksmo teisėtumą ginčijusi „Žilinskis ir Co“ teismui bandė įrodyti, kad sutarties buvo priversta atsisakyti dėl pernelyg užtrukusio konkurso, nes Rusijai pradėjus karą Ukrainoje maždaug trečdaliu pabrango statybinės medžiagos, jų trūko dėl Rusijai ir Baltarusijai taikomų sankcijų.

Be to, įsipareigojimų vykdymą apsunkino Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos rekomendacija darbams nenaudoti jokios Rusijoje, Baltarusijoje ir Kinijoje pagamintos įrangos, jos komponentų ar medžiagų.

„Žilinskis ir Co“ elektros linijos statybą turėjo baigti iki 2025-ųjų birželio. Laimėjusi naują konkursą „Žilinskis ir Co“ liniją iki 2025-ųjų pabaigos statys už 59,2 mln. eurų.

Nauja beveik 60 kilometrų ilgio linija bus tiesiama nuo Vilniaus rajone, Nemenčinės seniūnijoje esančios Neries transformatorių pastotės iki Marijampolio seniūnijos, kur susijungs su esama 330 kV oro linija Vilnius–Molodečno. Nuo šio taško bus rekonstruojama 22,7 km esamos linijos atkarpa iki Vilniaus transformatorių pastotės Panerių seniūnijoje.

Linijos Vilnius–Neris statyba yra vienas iš penkiolikos strateginių valstybės projektų, būtinų Lietuvos elektros tinklų sinchronizavimui su Europa.

Saugumo pajėgos uždarė Kabulo centrą, krovininiais konteineriais blokavusios svarbiausias miesto sankryžas. Tuo tarpu protestuotojai patraukė link prezidento rūmų, reikalaudami, kad elektros linija, sujungsianti energijos išteklių turtingas Centrinės Azijos šalis, eitų chazarų dominuojama teritorija Vidurio Afganistane.

Ši demonstracija atspindi įtemptą politinę situaciją karo nuniokotoje šalyje. Ji surengta po vieno iš didžiausių per daug metų antivyriausybinių mitingų, kuris įvyko pernai lapkritį ir kurį pakurstė grupės chazarų nukirsdinimas.

Kai kurie protestuotojai svaidė akmenis į pareigūnus ir trankė konteinerių sienas, tačiau rimtesnių incidentų per demonstraciją išvengta.

„(Prezidentas) Ashrafas Ghani (Ašrafas Ganis) slepiasi už aukštų sienų“, – sakė chazarų lyderis Dawoodas Naji (Davudas Nadžis), kreipdamasis į demonstrantus, o jo žodžiai buvo palydėti audringais plojimais.

„Panorėję galėtume nugriauti šiuos konteinerius, bet susirinkome čia civilizuotu būdu protestuoti dėl savo teisių“, – sakė jis.

Pareigūnai uždarė link prezidentūros vedančius kelius, bijodami, kad nepasikartotų smurtas, prasiveržęs per lapkritį vykusią protesto akciją, kurios metu demonstrantai šturmavo kompleksą.

500 kilovoltų (kV) elektros linija TUTAP, sujungsianti Centrinės Azijos šalis Turkmėnistaną, Uzbekistaną ir Tadžikistaną su elektros energijos stokojančiais Afganistanu bei Pakistanu, laikomas labai svarbi infrastruktūros projektu.

Tačiau šis projektas išprovokavo daug ginčų, chazarų lyderiams reikalaujant, kad linija eitų per Bamijaną, kur gyvena daug šios mažumos atstovų.

Iš pradžių planuota, kad ši linija eis per centrines šalies provincijas, tačiau vėliau vyriausybė nusprendė pakeisti jos maršrutą ir nutiesti liniją per Salango kalnų perėją, esančią į šiaurę nuo Kabulo, pareiškusi, kad trumpesnis maršrutas leis paspartinti projekto įgyvendinimą ir sutaupyti milijonus JAV dolerių.

Chazarų lyderiai užsipuolė prezidentą puštūną, tvirtindami, kad sprendimas pakeisti linijos maršrutą yra diskriminacinės politikos ženklas. A.Ghani šį kaltinimą griežtai atmetė.

Afganistano chazarų bendruomenė, turinti apie 3 mln. narių, ne vieną dešimtmetį buvo persekiojama. Praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje tūkstančius chazarų išžudė „al Qaeda“ ir sunizmą išpažįstantys Talibano kovotojai puštūnai.

Europos Komisijai (EK) patvirtinus viešąjį ir bendruomeninį interesą atitinkančių objektų sąrašą, Lietuvoje jau klausiama, kam reikalinga nauja vidinė aukštos įtampos elektros perdavimo linija tarp Kruonio ir Visagino, penktadienį rašo "Verslo žinios".

Nors argumentas - įtraukti šį perdavimo sistemos objektą į bendrą Europos Sąjungos finansuojamų prioritetinių Lietuvos infrastruktūros plėtros projektų sąrašą - oficialiai, pasak dienraščio, įvardijamas kaip būtinybė šaliai pasirengti sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos tinklais, tik pusbalsiu priduriama - "jeigu bus įgyvendinamas naujos Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos projektas". Kitaip tariant, esant didelės galios elektros gamybos objektui (pvz., VAE), nenutiesus šios linijos, Lietuvos elektros perdavimo sistemos bendras darbas sinchroniniu režimu su kontinentine Europa (tai iki šiol yra strateginis Lietuvos energetikos politikos siekis) būtų neįmanomas.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės "Litgrid" generalinis direktorius Daivis Virbickas dienraščiui teigė, kad į Kruonio-Visagino liniją "Litgrid" dar neinvestavo ir neinvestuos nė vieno euro, kol nebus aiškaus vienareikšmio sprendimo dėl VAE. Jis pripažįsta, kad neturint tikslo statyti naują atominę jėgainę Visagine Kruonį ir Visaginą jungianti perdavimo linija yra nereikalinga.

Klaipėdos uosto vystymui trukdanti oro linija gali tapti paties uosto arba visų Lietuvos gyventojų problema, nes dėl jos kiltų netgi elektros įkainiai.

Problema su barzda

Šiuo metu yra suaktyvėję orinės elektros linijos iškėlimo iš uosto teritorijos ir Kiaulės Nugaros svarstymai. Kaip dažnai būna Lietuvoje, strateginių klausimų svarstymai juda vėžlio greičiu. Apie oro linijos į Kuršių neriją keitimą kabeline Neringos savivaldybės prašymu įvairiais lygiais jau kalbama nuo 2008 metų, tačiau sprendimai taip ir nepriimami.

Dar 2009 metais Uosto direkcijos prašymu buvo parengta studija, suformuoti siūlymai Vyriausybėje, pateiktas variantas, kaip oro linijai pakeisti kabeline būtų galima gauti  ES lėšų.

2010 metais buvo siūloma naują kabelinę jungtį iš Klaipėdos į Kuršių neriją įrengti vykdant elektros tilto su Švedija statybą. To neįvyko ir iš „Lietuvos energijos“ buvo gautas pasiūlymas atlikti darbus tuo atveju jei už juos mokėtų Uosto direkcija, per kurios teritoriją eina dalis oro linijos ir Neringos savivaldybė, kaip linijos naudotoja. Tai kuriam laikui atšaldė linijos iškeldinimo reikalus.

Prie jų vėl grįžta 2014 metais, kai Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektinio įgyvendinimo komisijoje, kuriai vadovauja premjeras Algirdas Butkevičius, prabilta apie tai, kad Kiaulės Nugara gali būti naudojama kaip teritorija dujų terminalo veiklai plėsti, bet tam trukdo ant šios salos esanti Kuršių nerijos orinės elektros linijos atrama.

Ir vėl iniciatyvos ėmėsi Uosto direkcija. Jos užsakymu Lietuvos energetikos tinklų institutas pagal elektros tinklų ekploatuotojos LITGRID sąlygas parengė orinės elektros linijos Marios – Juodkrantė perkėlimo į kabelius siūlymus.

Prabėgs dar penkmetis

Reikėtų į kabelinę keisti beveik penkių kilometrų orinę elektros liniją, kuri eina per uostą, Kiaulės Nugarą, Kuršių marias iki transformatorinės pastotės ties įvažiavimo postu į Neringos savivaldybę.

Iš viso pateikti keturi galimi oro linijos iškeldinimo variantai. Pirmasis, kai kabelis klojamas per Kuršių marių dalyje už Kiaulės nugaros naujai suformuotą sausumos dalį, toliau po Kuršių mariomis nuo 25 iki 32 metrų gylyje ir vėl sausuma per Kuršių neriją tempiamas į vadinamąją Juodkrantės pastotę. Antrasis variantas kabelis būtų tiesiamas per ateityje planuojamą statyti tiltą į Kuršių neriją. Trečias variantas kabelis būtų paklotas šalia jau esančio jungties į Švediją „NordBalt“ linijos ir ketvirtasis variantas kabelis eitų ta pačia vieta kur dabar yra orinė linija, tik jis būtų pakištas po žeme.

Pagal kainą pigiausias variantas – apie 7,5 mln. eurų būtų tiesti kabelį per tiltą. Tik neaišku, kada jis bus pastatytas. Brangiausias variantas – tiesti kabelį šalia „Nord Balt“ linijos ir dabartinės orinės linijos. Tai kainuotų atitinkamai apie 14 ir 12 mln. eurų. 

Tiek Lietuvos energetinių linijų instituto, tiek Uosto direkcijos techninės tarybos narių nuomone priimtiniausias variantas būtų tiesti kabelį uosto pietinėje dalyje per naujai suformuotą sausumos dalį ir Kuršių marias. Tai kainuotų apie 10,9 mln. eurų. Kabelio tiesimo per uosto teritoriją ir Kuršių marias kaina būtų apie 4,5 mln. eurų. Vadinamieji pietinės uosto dalies vartai prijungiant prie uosto teritorijos Kiaulės Nugarą būtų pradėti statyti apie 2018-2019 metus po to, kai bus parengtas Klaipėdos uosto bendrasis planas.

Svarbiausia – kas mokės

Pagrindinis klausimas lieka – kas finansuos elektros linijos į Kuršių neriją kabeliavimą? Uosto direkcija sutiktų prisidėti prie elektrinės orinės linijos iškėlimo, nes be to rimta uosto plėtra pietinėje dalyje yra neįmanoma. Juo labiau, kad elektros linijos iškėlimas pirmiausia reikalingas Lietuvos strateginio objekto – suskystintųjų gamtinių dujų terminalo distribucijai arba papildomoms veikloms vystyti. Planuojama, kad pietinėje uosto dalyje, tiksliau ant Kiaulės nugaros galėtų atsirasti dujų išpilstymo į specialius konteinerius ir talpas centras. Taip išpilstytos dujos galėtų būti tiekiamos mažmeniniams vartotojams.

Tačiau orinės elektros linijos iškeldinimo projektas Uosto direkcijos lėšomis Klaipėdoje turi ir priešininkų. Kyla pagrindinis klausimas – kam priklausys už Uosto direkcijos lėšas įrengta elektros linija. Kaip jūridiškai atrodys tai, kad už Uosto direkcijas lėšas įrengtas turtas bus perduotas kitai organizacijai. Ar neturėtų ta organizacija per kurį laiką, kaip yra su suskystintųjų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros statyba, pinigus grąžinti? O gal prie to turėtų prisidėti ir Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo valdytoja, nes oro linijos iškeldinimas atvertų naujas erdves jos veiklai?

Galima ir pats paprasčiausias variantas – iškeldinti orinę elektros liniją pakeičiant kabeline elektros linijų naudotojo lėšomis. Jog jis iš to turės tiesioginės naudos. Tokie variantai buvo svarstomi, tačiau pateikti variantai, kad linija turėtų būti iškeldinama visų Lietuvos elektros vartotojų sąskaita – tai yra jos iškeldinimui reikalingos lėšos įskaitytos į elektros tarifus. Toks variantas dar nėra atmestinas, nes iškeldinant oro liniją planuojama tiesti ne vieną, o du 110 kW kabelius. Jei viename įvyktų gedimas elektros tiekimas į Kuršių neriją nesutriktų, kaip dažnai būna dabar. Už antrojo kabelio tiesimą tiesiogiai mokėtų LITGRID. Tuo pat metu elektros tinklai (LESTO) savo lėšomis keistų Kuršių nerijos mažos įtampos norinius tinklus į kabelinius.

Klaipėdos jūrų uostas ieško galimybių plėtrai trukdančią oro elektros liniją per Kuršių marias į Neringą pakeisti kabeliu, tačiau kol kas nesutariama, kas projektą finansuotų.

Uosto direkcija siūlo elektros liniją susieti su planuojamu pietinių uosto vartų projektu - tiltu ar tuneliu per Kuršių marias, dėl to kalbamasi ir su bendrove "Klaipėdos nafta", trečiadienį rašo "Lietuvos žinios".

"Kabeliui nutiesti per Kuršių marias nuo 12-os atramos iki kontrolės posto Neringoje reikėtų 10,9 mln. eurų. Neseniai Energetikos ministerijoje dėl to surengtas pasitarimas, bet konstruktyvių sprendimų nepriimta. Nusprendėme diskusijoje paskelbti pertrauką. Kalbėjomės su bendrove "Klaipėdos nafta". Jai būtų įdomu turėti teritoriją Kiaulės Nugaros saloje, todėl šį klausimą reikia spręsti Vyriausybės lygiu", - Klaipėdos uosto plėtojimo tarybos posėdyje sakė jo vadovas Arvydas Vaitkus.

Uosto taryba pritarė, kad elektros perdavimo linija turi būti iškelta, nes ji trukdo būsimai uosto veiklai, o SGD laivų bunkeriavimas sunkiai įsivaizduojamas greta oro linijos. Kad uostui nereikėtų leisti pinigų, kurie skirti jo infrastruktūros projektams, siūloma ieškoti finansinių donorų iš šalies.

Šeštadienį Kaune, kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, bus ribojamas ir stabdomas eismas.

Automobilių kelių direkcija pranešė, kad dėl aukštos įtampos linijos tvarkymo darbų nuo 12 iki 18 valandos magistralinio kelio A5 pirmame kilometre bus ribojamas greitis iki 30 kilometrų per valandą ir tris kartus po 15 minučių stabdomas transporto priemonių eismas abiem kryptimis.

Kelias nuo Kauno iki Suvalkų yra magistralės „Via Baltica“, jungiančios Taliną ir Varšuvą, dalis. Jame ypač intensyvus sunkiasvorio transporto eismas.

Lietuvai ketinant statyti milijardinės vertės antrą elektros jungtį į Lenkiją, linijos nuo Kauno iki Lietuvos ir Lenkijos sienos per Marijampolę studiją rengs Didžiosios Britanijos inžinerinių ir dizaino paslaugų įmonė "URS Infrastructure and Environment" filialas Lietuvoje.

Bendrovė "Ligrid" ir "URS Infrastructure and Environment" rugpjūtį pasirašė 60 tūkst. litų vertės studijos rengimo sutartį, nurodoma centriniame viešųjų pirkimų portale.

Konkurse taip pat dalyvavo "Taem urbanistų" ir "Infraplano" konsorciumas (kaina - 103 tūkst. litų), "Sweco Lietuva" (117 tūkst. litų) ir "Ardynas" (302 tūkst. litų).

"Litgrid" atstovė spaudai Vilija Railaitė BNS sakė, kad studijosrengėjai turės atlikti priešprojektinę galimybių studiją, kuri nustatys naujos elektros perdavimo linijos nuo Kauno iki Lietuvos ir Lenkijos sienos trasos alternatyvas, tai yra, ar apskritai linija tame regione yra įgyvendinama, kokiomis trasomis o būtų įmanoma ją tiesti.

"Sprendimai dėl konkrečios trasos būtų priimami, tik išnagrinėjus visas priešprojektinėje studijoje pristatytas alternatyvas", - BNS sakė V.Railaitė.

Skelbta, kad studijos rengėjas, be kita ko, turės įvertinti galimą linijos trasos sąsają su planuojamu dujotiekiu tarp Lietuvos ir Lenkijos bei "Rail Baltica" ir "Via Baltica" trasomis.

Priklausomai nuo pasirinkto scenarijaus, projektas kainuotų nuo 435 mln. iki 622 mln. eurų (nuo 1,5 mlrd. iki 2,146 mlrd. litų).

Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su ES tinklais projektas įtrauktas į Europos Komisijos (EK) patvirtintą 250 svarbiausių energetikos infrastruktūros projektų sąrašą.