D. Trumpas savaitgalį Floridoje susitiko su „Tesla“ vadovu ir keliais turtingais respublikonų rėmėjais, rašo „The New York Times“, remdamasis trimis su situacija susipažinusiais asmenimis. Jis esą ieško stiprios finansinės injekcijos savo rinkimų kovai. Kol kas nei E. Muskas, nei D. Trumpo rinkimų štabas šios informacijos agentūrai „Reuters“ komentuoti nenorėjo.

D. Trumpo asmeninį turtą paveikė nuosprendžiai prieš jį sukčiavimo procese Niujorke bei procese dėl šmeižto. Be to, jo laukia nuosprendžiai kitose bylose.

E. Muskas iki šiol nėra pasakęs, ar finansiškai remtų D. Trumpo kandidatūrą prezidento rinkimuose. Tačiau socialiniuose tinkluose jis davė suprasti, jog yra prieš antrąją demokrato Joe Bideno kadenciją.

E. Musko, kuris vadovauja ne tik „Tesla“, bet it kosmonautikos įmonei „SpaceX“ bei startuoliui „Neurolink“, grynasis turtas, anot žiniasklaidos, vertinamas 198 mlrd. dolerių. Jis po „Amazon“ įkūrėjo Jeffo Bezoso, valdančio 200 mlrd. vertės turtą, yra antras turtingiausias žmogus planetoje, rodo antradienį atnaujintas „Bloomberg“ milijardierių reitingas.

Ukrainos karinės žvalgybos agentūra HUR teigė turinti įrodymų, kad „Starlink“ interneto terminalais sistemingai naudojasi Rusijos kariai, ir apkaltino Maskvą jų kontrabanda įvežus į šalį.

„Starlink“, priklausanti milijardieriaus Elono Musko (Ilono Masko) bendrovei „SpaceX“, yra žemojoje Žemės orbitoje esančių palydovų tinklas, galintis teikti internetą atokiose vietovėse arba vietose, kur neveikia įprasta ryšių infrastruktūra.

„Jis čia negali būti oficialiai tiekiamas ir nėra oficialiai tiekiamas, – pirmadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. – Atitinkamai, jis čia jokiu būdu negali būti oficialiai naudojamas.“

Sistema Rusijoje neveikia, todėl net šalyje esantis įrenginys negalėtų prisijungti prie tinklo. Tačiau Kyjivas apkaltino Rusijos karius naudojant šiuos įrenginius fronte Ukrainoje.

„Starlink“ yra laisvai prieinamas Rusijoje. Palyginti su praėjusiais metais, dabar „Starlink“ naudojimas Rusijos kariuomenėje fronto linijoje tapo sistemingesnis“, – pirmadienį per valstybinę televiziją sakė HUR atstovas Andrijus Jusovas.

Kiek mums žinoma, jokie „Starlink“ [terminalai] nebuvo parduoti Rusijai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai.

Jis teigė, kad tarnyba neatskleis visų turimos informacijos detalių.

Pati Ukraina plačiai naudojasi „Starlink“, kad užtikrintų savo karių komunikaciją ir interneto ryšį per jau dvejus metus trunkantį karą.

Pranešimus, kad „SpaceX“ pardavė „Starlink“ terminalų Rusijai, E. Muskas savo įraše jam priklausančioje platformoje „X“ pavadino visiškai neteisingais.

„Kiek mums žinoma, jokie „Starlink“ [terminalai] nebuvo parduoti Rusijai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai“, – pridūrė jis.

A. Jusovas sakė, kad Kyjivas sutinka, jog „Starlink“ terminalai nebuvo rusams parduoti oficialiai. Anot jo, Rusija juos pirko „lygiagretaus importo būdu, kuris iš esmės yra kontrabanda“.

Nuo tada, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą ir sulaukė Vakarų sankcijų, ji sukūrė prekybininkų ir tarpininkų tinklą trečiosiose šalyse, kad galėtų gauti uždraustų prekių ir kitų produktų, kurių Rusijoje nebegalima įsigyti.

Tai ne pirmas kartas, kai Kyjivas ir E. Muskas susiginčija dėl „Starlink“.

Praėjusiais metais „Tesla“ ir „Space X“ magnatas atmetė prašymą aktyvuoti tinklą Krymo mieste Sevastopolyje, taip nesuteikdamas svarbios pagalbos Ukrainos puolimui prieš Rusijos karinį jūrų laivyną.

Jis nurodė, kad jei „SpaceX“ būtų sutikusi su prašymu, ji būtų prisidėjusi prie, jo teigimu, didelio karo akto ir konflikto eskalavimo.

Pernai jis taip pat pareiškė, kad jo bendrovė negali neribotą laiką finansuoti paslaugos teikimo Ukrainoje, bet paskui sutiko palaikyti šią paslaugą.

Milijardieriaus E. Musko „Starlink“ interneto ryšys perduodamas palydovais į atokias vietoves, kur nėra mobiliojo ryšio signalo. Dar visai neseniai „Starlink“ paslaugos Ukrainoje buvo suteikiamos tik šios šalies pajėgoms.

Tačiau sekmadienį Ukrainos pagrindinis žvalgybos direktoratas paskelbė perėmęs pokalbius, kurie įrodo, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje dabar taip pat naudoja E. Musko internetinio ryšio platformą.

Ukrainos žvalgybos pareigūnai išplatino garso įrašą, kuris, pasak jų, buvo užfiksuotas rusų fronto pusėje. Jame rusiškai kalbantis vyras sako, kad „Starlink veikia, yra internetas“.

E. Musko bendrovė „SpaceX“, teikianti „Starlink“ paslaugas, aiškina nebendradarbiaujanti su Rusijos valdžia ar Rusijos kariuomene.

„SpaceX niekada nepardavė ir neprekiavo „Starlink“ Rusijoje, ir nesiuntė įrangos į vietoves Rusijoje“, – įmonė parašė savo paskyroje socialiniame tinkle „X“, kuris taip pat priklauso E. Muskui.

Bendrovė teigė išsiaiškinsianti tuos atvejus, kai „Starlink“ terminalais naudojamasi be leidimo ir, jeigu reikia, juos išjungs.

JAV veikiantis gynybos naujienų portalas „Defense One“ anksčiau šią savaitę paskelbė, remdamasis anoniminiais šaltiniais Ukrainos kariuomenėje, kad rusai karo zonoje „Starlink“ terminalus pradėjo naudoti prieš keletą mėnesių.

Kai kurios žiniasklaidos priemonės taip pat rašė, kad „Starlink“ terminalai į rusų rankas pateko per tarpininkus Dubajuje. Tačiau šių pranešimų kol kas nepatvirtino nei viena kariaujanti pusė.

Anot „Starlink“, jos interneto paslaugos neteikiamos Dubajuje, o ten šių įrenginių užsisakyti negalima ir nevyksta autorizuota prekyba jais.

„Starlink“ palydovinio interneto ryšiui teko svarbus vaidmuo Ukrainai ginantis nuo Rusijos. Po Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą 2022 m. vasarį, „SpaceX“ suteikė Ukrainai daugybę „Starlink“ terminalų ir iš pradžių paslaugas už jų naudojimą teikė nemokamai.

Vis dėlto vėliau E. Muskas, regis, apribojo „Starlink“ palydovinį interneto ryšį Ukrainoje. 2023 m. jis pripažino sutrukdęs Ukrainai užpulti Rusijos Juodosios jūros laivyną, kai neleido aktyvuoti „Starlink“ ryšio vietovėse prie Ukrainai priklausančio, bet Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio.

Žurnalistų teigimu, E. Muskas esą vartojo narkotikus kartu su „Tesla“ valdybos nariu ir vienu iš „Airbnb“ įkūrėjų Joe Gebbia, su buvusiais „Tesla“ valdybos nariais Stivu Jarvetsonu ir Antonio Gracias bei savo broliu Kimbalu.

Leidinys rašoma apie tai, kad „Tesla“ ir „SpaceX“ vadovai anksčiau privačiuose vakarėliuose esą vartojo LSD, kokainą ir kitus narkotikus. Po skandalingos publikacijos E. Musko advokatas Alexas Spiro pažymėjo, kad jo klientas reguliariai atlieka narkotikų testus ir visada buvo švarus. Pats milijardierius į publikaciją sureagavo savo „X“(„Twitter“) paskyroje. Žinomas vyras rašė, kad tikrai vartotų narkotikus, jei tik tai galėtų pagerinti jo rezultatus.

Šį kartą „WSJ“ teigia, kad kai kurie valdybos nariai dalyvavo vakarėliuose su E. Musku ir taip pat neva vartojo draudžiamų medžiagų, kad neprarastų socialinio kapitalo.

„E. Musko sukurtoje kultūroje kai kurie jo draugai, įskaitant valdybos narius, jaučiasi įpareigoti kartu su juo vartoti narkotikus, nes, kai kurių teigimu, priešingu atveju jie gali įskaudinti milijardierių, kuris jiems leido uždirbti daug pinigų. Jie taip pat nenori rizikuoti prarasti socialinio kapitalo, įgyto būnant šalia E. Musko. Kai kuriems iš jų tai prilygsta buvimui šalia karaliaus“, – rašoma straipsnyje.

E. Muskas ir jo advokatas šios informacijos nekomentavo.

Pirmadienį paskelbtame pranešime „X“ platformoje, anksčiau vadintoje „Twitter“, E. Muskas parašė, kad pacientui implantas buvo įdėtas dieną prieš tai ir kad jis „gerai sveiksta“.

E. Muskas pridūrė, kad „pirminiai rezultatai rodo daug žadantį neuronų signalų aptikimą“.

Pats implantas yra maždaug didelės monetos dydžio.

Net ir turint omenyje, kad daugiau jokios konkretesnės informacijos pateikta nebuvo, šios, daug žadančios srities ekspertai įvertino E. Musko kompanijos pasiekimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kol kas sužinojome, kad jis tiesiog veikia. Jie sukūrė chirurginę procedūrą, gavo visus reikiamus leidimus ir pirmą kartą sėkmingai implantavo žmogui. Tai labai svarbu. Tiesą sakant, tai didžiulis pasiekimas. Tačiau tikrasis sėkmės rezultatas paaiškės po šešių, dvylikos ar dvidešimt keturių mėnesių“, – kalbėjo Arizonos universiteto atstovas Bradley Greger.

Tik labai nedaug panašių kompanijų gavo leidimus išbandyti savo implantus – daugiausiai su paralyžiuotais žmonėmis.

Galime juos naudoti, pavyzdžiui, saugoti savo prisiminimus, naudotis jais taip, kaip norime.

Rugsėjį „Neuralink“ paskelbė, kad pradės rinkti žmones, sergančius kvadriplegija dėl kaklinės stuburo dalies nugaros smegenų pažeidimo arba su ligomis, kurios naikina raumenis valdančius neuronus.

„Girdėjau, kad jie renka žmones, sergančius ALS – amiotrofine lateraline skleroze arba kai kurių rūšių paralyžiumi. Todėl spėju, kad ateityje jie ne tik naudosis „Neuralinku“, kad pasakytų telefonui, ką daryti, ar kur pajudinti žymeklį kompiuterio ekrane, ar žaisti žaidimą, bet ir iš tikrųjų siųs signalus robotui arba valdys, pavyzdžiui, galūnės protezą“, – pasakojo JK neuromokslų asociacijos prezidentė Tara Spires-Jones.

Kitame pirmadienio įraše „X“ svetainėje E. Muskas teigė, kad pirmasis „Neuralink“ gaminys vadinasi „Telepatija“.

Jis leis naudotojams valdyti savo telefonus ar kompiuterius „tiesiog galvojant“. Jis bus skirtas tiems, kurie yra netekę galūnių.

E. Muskas įkūrė „Neuralinką“ ne tik gydymo tikslams.

„Kitos įmonės, jų smegenų sąsajos su kompiuteriais, orientuojasi tik į medicinos sritį. Savo ruožtu, E. Muskas nepasikuklino pasakyti: o kodėl reikia dirbti tik medicinos srityje? Yra ir kitų dalykų, kuriems galime tai panaudoti. Ir vienas iš jų – masėms skirti implantai, kuriuos galės turėti bet kas. Galime juos naudoti, pavyzdžiui, saugoti savo prisiminimus, naudotis jais taip, kaip norime. Net gi savotiškai taip galėtume pasipriešinti dirbtinio intelekto keliamai grėsmei“, – teigė Pensilvanijos valstijos universiteto atstovė Laura Cabrera.

Ši 2016 m. įkurta neurotechnologijų įmonė siekia sukurti tiesioginio ryšio kanalus tarp smegenų ir kompiuterių. Tikslas yra sustiprinti žmonių gebėjimus, gydyti tokius neurologinius sutrikimus, kaip šoninė amiotrofinė sklerozė (ŠAS) ir Parkinsono liga, ir galbūt kada nors pasiekti simbiotinį ryšį tarp žmonių ir dirbtinio intelekto.

„Vakar pirmajam žmogui buvo įdėtas „Neuralink“ implantas, jis sveiksta“, – socialiniame tinkle „X“ (buvusiame tviteryje) parašė E. Muskas.

Praėjusiais metais startuolis paskelbė, kad gavo JAV reguliuotojų leidimą išbandyti savo smegenų implantus su žmonėmis. „Neuralink“ technologija daugiausiai veiks pasitelkiant implantą, pavadintą „Link“ – tai nedidelis įrenginys, implantuojamas į žmogaus smegenis invazinės operacijos metu.

Pasak duomenų bendrovės „Pitchbook“, pernai Kalifornijoje įsikūręs „Neuralink“ turėjo daugiau kaip 400 darbuotojų ir pritraukė mažiausiai 363 mln. JAV dolerių (335,5 mln. eurų).

Apie tai pranešta praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai milijardierius sukėlė audrą, nes savo socialiniame tinkle „X“ pritarė vienai prieš žydus nukreiptai sąmokslo teorijai.

Pasak Europos žydų asociacijos (EŽA), E. Muskas per privatų vizitą buvusioje mirties stovykloje padėjo vainiką ir dalyvavo atminimo ceremonijoje. Jį lydėjo EŽA pirmininkas rabinas Menachemas Margolinas.

E. Muskas ir JAV dešiniųjų pažiūrų politikos komentatorius Benas Shapiro vėliau turėtų kalbėti EŽA rengiamoje konferencijoje.

Lapkričio mėnesį E. Muskas atsiprašė, kai komentaru „tikra tiesa“ sureagavo į platformoje „X“ (buvusiame tviteryje) paskelbtą įrašą, kuris buvo sukritikuotas kaip atkartojantis sąmokslo teoriją. Tai paskatino reklamuotojus stabdyti reklamavimą šiame socialiniame tinkle. Technologijų magnatas taip pat susilaukė kaltinimų, kurie susiję su neapykantos kalbos plitimu tinkle „X“.

EŽA nurodė, kad Krokuvoje bus surengtas aukšto rango politinių veikėjų iš įvairių Europos šalių ir E. Musko susitikimas, skirtas „aptarti ir rasti sprendimus“ klausimams, susijusiems su „Europą veikiančiu smarkiu antisemitizmo augimu“. „Ši nerimą kelianti tendencija“ intensyvėja nuo tada, kai prasidėjo karas tarp Izraelio ir „Hamas“, pažymėjo EŽA.

Šis simpoziumas rengiamas likus kelioms dienoms iki 79-ųjų Aušvico išlaisvinimo metinių, kurios bus minimos sausio 27-ąją – ši data yra tapusi Holokausto atminimo diena.

Šioje stovykloje, kurią okupuotoje Lenkijoje 1940-1945 m. pastatė nacistinė Vokietija, mirė 1 mln. Europos žydų.

„Prosemitiška“

M. Margolinas buvo pakvietęs E. Muską apsilankyti Aušvice per gyvą diskusiją, kuri rugsėjį buvo surengta tinkle „X“. Jis sakė, kad tai būtų „labai stiprus“ signalas, kuris prisidėtų prie „informuotumo apie Holokaustą ir pastangų kovoti su antisemitizmu“.

Turime su tuo kovoti drauge, nes platformose, kurioms jūs vadovaujate, deja, yra daug... antisemitizmo.

Tada E. Muskas sutiko, kad tai galėtų būti „naudinga“ ir būtų „pavyzdys kitiems“.

Diskusijos metu E. Muskas apibūdino save kaip „siekiantį tapti žydu“ ir nurodė, kad lankė hebrajų ikimokyklinio ugdymo įstaigą. „Absurdiška būti kažkuo kaltinamam, kai visi įrodymai nukreipia priešinga kryptimi ir mano viso gyvenimo istorija iš tiesų yra prosemitiška“, – pridūrė jis.

E. Muskas yra pagrasinęs pateikti ieškinį prieš žydų teisių gynimo grupę „Anti-Defamation League“ dėl jos teiginių, kad po to, kai verslininkas įsigijo „X“, šioje socialinių tinklų platformoje padaugėjo problematiškos ir rasistinės retorikos.

„X Corp“ šiuo metu taip pat bylinėjasi su ne pelno siekiančia organizacija „Media Matters“, kuri esą atbaidė reklamuotojus, nes vaizdavo socialinį tinklą kaip kupiną antisemitiško turinio.

„Kvailiausias įrašas“

Įraše, kuriam lapkričio mėnesį pritarė E. Muskas, sakoma, kad žydų bendruomenės neva pasisako už „dialektinę neapykantą baltiesiems“.

Po E. Musko pritarimo tinklą „X“ paliko daugybė didžiųjų reklamuotojų, o Baltieji rūmai apkaltino verslininką „bjauriu antisemitizmo propagavimu“.

Socialinių tinklų titanas vėliau atsiprašė už „tiesiogine to žodžio prasme blogiausią ir kvailiausią įrašą“, kurį jis kada nors yra paskelbęs. E. Muskas tikino, kad įrašas buvo neteisingai suprastas, o jis vėliau bandė patikslinti savo komentarą kituose įrašuose.

Po incidento „SpaceX“ įkūrėjas apsilankė Izraelyje, tačiau pažymėjo, kad ši kelionė buvo suplanuota iš anksto ir nebuvo „atsiprašymo gastrolės“.

Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas pasakė technologijų magnatui, kad kovoje su antisemitizmu jam tenka „svarbus vaidmuo“. „Turime su tuo kovoti drauge, nes platformose, kurioms jūs vadovaujate, deja, yra daug... antisemitizmo“, – nurodė I. Herzogas.

Procedūra pradėta išaiškinus dezinformacijos, susijusios su palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ spalio 7-osios atakomis Izraelyje.

Tai pirmas toks Briuselio žingsnis prieš kokią nors didelę interneto platformą nuo to laiko, kai šiemet buvo priimtas Skaitmeninių paslaugų aktas (SPA). Šiuo plačios apimties ES įstatymu padidinama interneto kompanijų atsakomybė už turinio moderavimą.

„Šiandien, pradėjus oficialią procedūrą „X“ atžvilgiu, akivaizdu, kad su SPA baigėsi laikas, kai didelės interneto platformos elgėsi taip, lyg būtų per didelės, kad joms tai rūpėtų“, – sakė už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas).

„Dabar pradėsime nuodugniai tirti, kaip „X“ laikosi SPA įpareigojimų, susijusių su dezinformacija ir neteisėto turinio platinimu ES, platformų skaidrumu ir naudotojo sąsajos dizainu“, – pridūrė jis.

Europos Komisija teigė, kad spalį platformos „X“ atžvilgiu pradėtas preliminarus informacijos rinkimo etapas, kurio metu buvo nagrinėjamas „neteisėto turinio platinimas „Hamas“ teroristinių išpuolių prieš Izraelį kontekste“, paskatino imtis tyrimo.

Remdamasi šia informacija, „Komisija nusprendė pradėti oficialią pažeidimo tyrimo procedūrą prieš „X“ pagal Skaitmeninių paslaugų aktą“.

Atliekant oficialų tyrimą bus nagrinėjamos keturios sritys: neteisėto turinio sklaida, platformos „X“ pastangų kovoti su dezinformacija veiksmingumas, įtariami apribojimai suteikiant mokslininkams prieigą prie duomenų ir įtariama apgaulinga praktika – vadinamieji „tamsieji modeliai“ – susijusi su „Blue Tick“ prenumeratos produktu.

Įrodžius pažeidimus, SPA numato baudas, kurios gali siekti iki šešių procentų interneto bendrovės pasaulinių pajamų.

Dėl rimtų ir pasikartojančių pažeidimų ES gali uždrausti 27 šalių bloke veikiančią platformą.

Dezinformacija

Komisija teigė, kad, pradėjus oficialų tyrimą prieš „X“ ir „toliau bus renkami įrodymai, pavyzdžiui, siunčiami papildomi prašymai pateikti informaciją, organizuojami pokalbiai arba atliekami patikrinimai“.

Dabar pradėsime nuodugniai tirti, kaip „X“ laikosi SPA įpareigojimų, susijusių su dezinformacija ir neteisėto turinio platinimu ES, platformų skaidrumu ir naudotojo sąsajos dizainu.

Ji pažymėjo, kad nagrinėjimo metu jai buvo suteikti įgaliojimai nurodyti socialiniam tinklui „X“ imtis laikinų ar taisomųjų veiksmų, kol bus baigtas tyrimas.

Galutinis procedūros pabaigos terminas nenustatytas.

Praėjus kelioms savaitėms po to, kai pradėjo rinkti pirminę informaciją apie „X“, komisija taip pat pradėjo preliminarius tyrimus dėl „TikTok“, „YouTube“ ir „Facebook“ valdančios bendrovės „Meta“.

Atliekant šiuos tyrimus taip pat buvo nagrinėjama, kaip platformos kovoja su dezinformacija ir neteisėtu turiniu, susijusiu su „Hamas“ išpuoliu.

Spalio 7 dieną „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį prieš pietų Izraelį. Pasak žydų pareigūnų, per išpuolius žuvo apie 1,14 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir įkaitais paimta apie 240 žmonių.

Atsakydamas į šiuos išpuolius, Izraelis pažadėjo sunaikinti „Hamas“.

„Hamas“ valdomo Gazos Ruožo Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad nuo spalio 7-osios per Izraelio karinę operaciją palestiniečių anklave žuvo daugiau kaip 18,8 tūkst. žmonių, daugiausiai moterų ir vaikų, o didžioji dalis teritorijos virto griuvėsiais.

Socialinio tinklo „X“ savininkas E. Muskas sulaukė kritikos dėl neapykantos kalbos plitimo socialinėje žiniasklaidoje nuo to laiko, kai jis perėmė šią svetainę.

Baltieji rūmai jį taip pat apkaltino „bjauriu antisemitizmo propagavimu“ po to, kai jis pritarė sąmokslo teorijai, kuri kaltina žydus bandymu susilpninti baltųjų daugumą.

I. Herzogo biuras pranešė, kad susitikime taip pat dalyvaus „Hamas“ laikomų įkaitų šeimų atstovai, kurie papasakos apie spalio 7 dieną islamo ekstremistų įvykdyto teroro išpuolio siaubą ir apie tebesitęsiantį nelaisvėje laikomų asmenų skausmą ir nežinomybę“.

„Susitikime prezidentas pabrėš būtinybę imtis veiksmų kovojant su didėjančiu antisemitizmu internete”, – teigė I. Herzogo biuras.

Rugsėjį Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu paragino E. Muską kovoti su antisemitizmu „X“, ragindamas jį rasti „galimybę sustabdyti ne tik antisemitizmą, bet ir bet kokią kitą kolektyvinę neapykantą“.

Turtingiausias pasaulio žmogus E. Muskas sakė, kad nors jo svetainė negali sustabdyti visų neapykantos kalbų iki jų paskelbimo, jis „apskritai yra prieš bet kokios grupės puolimą, nesvarbu, kokia ji būtų“.

Šiuo metu „X Corp“ teisiasi su pelno nesiekiančia organizacija „Media Matters“ dėl to, kad ši, vaizduodama svetainę kaip gausią antisemitinio turinio, atbaidė reklamuotojus.

E. Muskas taip pat pagrasino pateikti ieškinį Kovos su šmeižtu lygai dėl šios teiginių, kad nuo tada, kai jis užbaigė 44 mlrd. dolerių vertės platformos perėmimo sandorį, svetainėje padaugėjo probleminių ir rasistinių pasisakymų.