– Kaip atsirado noras muzikuoti?

– Atsirado iš karto, kai gimiau. Pradėjau kalbėti ir ėmiau dainuoti. Tėvai pasakojo, jog trejų metų pradėjau kurti savo daineles. Atrodo, kad neįsivaizduoju savęs be muzikos. Dar būdama maža dalyvavau įvairiuose tarptautiniuose konkursuose užsienio šalyse.

– Ar mokeisi kokioje nors muzikos mokykloje?

– Ne, aš dainuoju iš širdies, ne iš natų. Nepažįstu natų, bet viskas puikiai sekasi ir, man atrodo, jog nėra būtina žinoti muzikinį raštą, kad galėtum ištransliuoti emociją ir vokališkai tobulėti.

– Kokia veikla be muzikos dar užsiimi?

– Mane traukia įvairūs menai. Patinka šokti, labai norėčiau pabandyti vaidinti. Būtų smagu suvaidinti kokiame nors seriale. Man atrodo, kad aš esu visiška menininkė.

– Kodėl nutarei dalyvauti įvairiuose projektuose?

– Kiekvienas projektas man suteikia naujos patirties. Dalyvaudama juose tobulėju ne tik kaip dainininkė, bet ir kaip asmenybė. Galvojau, kad jau nedalyvausiu jokiame projekte, nes dalyvavau „Lietuvos balse“ ir „X Faktoriuje“. Sakiau sau: „Viskas, jau užtenka“. Tačiau kai pasirodė „Aš superhitas!“, prisiminiau senus laikus, projektą „Kelias į žvaigždes“. „Aš superhitas!“ projekte visada grojo gyva muzika, todėl pagalvojau, jog tai bus kokybiškas šou. Tuomet ir pasiryžau išbandyti savo jėgas. Smagu, jog visų projektų metu gavau labai daug patarimų iš profesionalų: kaip vokališkai tobulėti, kaip elgtis scenoje ir atsikratyti baimių.

– Ar padaugėjo gerbėjų po projekto „Aš superhitas!“?

– Taip. Toks ir buvo mano tikslas: kuo daugiau fanų, tuo daugiau koncertų. Tuomet ir tavo muziką klauso daugiau žmonių. Neseniai buvo labai smagus nutikimas. Su tėčiu ėjome į kino teatrą ir kasininkė sako: „Aš jums dovanoju bilietus. Pažinau tave, man labai patikai projekto metu ir patinka tavo muzika“. Tokie įvykiai labai smagiai nuteikia.

– Ar yra koks atlikėjas ar grupė, kurios partnere norėtum tapti?

– Niekada negalvojau apie tai, nes dabar stengiuosi įrašinėti savo dainas. Jau visai nemažai jų turiu, beveik galėčiau ir albumą išleisti. Šiuo metu noriu labiau populiarinti savo muziką.

Nėra būtina žinoti muzikinį raštą, kad galėtum ištransliuoti emociją ir vokališkai tobulėti.

– Koks tau yra geriausias gerbėjų įvertinimas?

– Geriausia yra, kai ateina į koncertus ir klauso mano dainų. Tuomet atrodo, kad daugiau nieko nereikia. Jie domisi manimi kaip atlikėja ir tuo, kokia aš esu scenoje. Tuo labai džiaugiuosi.

– Kaip tau lengviau dainuoti – vienai ar duetu?

– Dainuojant duetu matau pliusų ir minusų. Pliusai tokie, kad tu išeini į sceną ne viena, todėl jautiesi saugiau. Su tavimi yra žmogus, kuris esant kebliai situacijai tau gali padėti. Minusas – negali visiškai pasikliauti kitu žmogumi ir pačiai kyla didesnė įtampa, jautiesi atsakinga ir už savo partnerį.

– Koks buvo įsimintiniausias konkursas, kuriame dalyvavai?

– Projektas, kuriame neseniai dalyvavau, – „Aš superhitas!“. Jis truko ilgiausiai, net du su puse mėnesio. Mus visą parą stebėjo daugybė žmonių. Visi matė, kaip gyvenome, pusryčiavome, repetavome, dainavome. Nemanau, kad kada nors pamiršiu šį projektą. Labai džiaugiuosi, kad išbandžiau save, nes tai išskirtinė ir nepamirštama patirtis.

– Kokių dainų galima išgirsti tavo grojaraštyje?

– Mano širdis linksta į lyriką. Mėgstu lėtas, jausmingas dainas, jos yra mano „varikliukas“. Tačiau greitos muzikos, linksmų dainų tikrai reikia ir be jų būtų liūdna. Bet manau, kad tokios dainos labiau tinka vakarėliams, šokiams.

– Kokias savybes privalo turėti geras atlikėjas?

– Geras atlikėjas privalo turėti drąsos, nes jei bijosi pats savęs, niekam nebūsi įdomus. Taip pat ryžto. Reikia pasiruošti susidurti su sunkumais ir iš karto jiems nepasiduoti. Daug kartų gali „atsimušti į sieną“, bet turi nenuleisti rankų, eiti toliau. Muzikantui labai svarbus ir talentas bei atsidavimas. Žmogus, kuris daug dirba, anksčiau ar vėliau pasiekia ko nori. Negali sugalvoti: „Aš dabar ilsėsiuosi mėnesį ir nieko nedarysiu“. Tuomet labai greitai klausytojai tave pamirš. Muzika yra toks dalykas, kad tu visą laiką turi eiti į priekį ir negali sustoti, nes konkurencija yra labai didelė, ypač Lietuvoje.

– Kokias dainas labiau mėgsti atlikti: lietuviškas ar angliškas?

– Anksčiau patikdavo dainuoti lietuviškas, bet dabar vis dažniau tenka atlikti ir angliškas dainas. Netgi projekte, kur buvo dešimt tiesioginių eterių, dainavau vien tik angliškai. Tačiau dabar ruošiu naują dainą, kuri bus lietuviška. Man atrodo, jei supranti, apie ką dainuoji, tai nesvarbu, kokia kalba.

– Ką tau reiškia Kaunas?

– Aš esu kilusi iš Palangos, bet baigusi mokyklą įstojau į Kaune esantį universitetą. Šiame mieste gyvenau penkerius metus. Man Kaunas kelia didelius sentimentus ir nostalgiją. Čia prabėgo patys geriausi metai. Sutikau savo draugus, kurie ir šiandien man yra labai artimi.

– Ar esi kada nors dalyvavus Gatvės muzikos dienos šventėje?

– Taip, esu, Kaune. Vienais metais teko dainuoti balkonėlyje prie požeminės perėjos. Tą kartą, kai dainavau Kaune, aplankė labai geros emocijos. Man tai nėra eilinė diena, todėl labai mielai joje dalyvauju. Kur tik eini, ten muzika, kiekvienas savo talentus rodo. Jei nebūtų muzikos – gyvenimas taptų nuobodus, todėl be jos neįsivaizduoju savo gyvenimo.