Sostinės „Eurovaistinėje“ dirbanti farmacininkė Kristina Staivė sako, kad pastaruoju metu daugiau klientų dalinasi, kad jaučia baimę, dažnai konsultuodamiesi yra sudirgę, jautrūs, o dėl to apsiperkant maisto krepšelyje atsiduria ir ne vien sveiki užkandžiai, renkamasi ir tai, kas būtų skirta tiesiog palepinti save, tačiau tai dažnai tampa sutrikusio virškinimo priežastimi.

„Valgymas kai kuriems žmonėms yra kaip šventė, savęs nuraminimo būdas. Daugiau žmonių dirbančių iš namų skundžiasi, kad auga kilogramai, nes ir sporto galimybės sumažėjusios, o dar laukia šventinis periodas, kuris nors ir bus kitoks, bet susijęs su maistu“, – apie iššūkius virškinimui kalba specialistė.

Šis metas ypač sudėtingas žmonėms, kurie turi kitų lėtinių ligų, pavyzdžiui, serga cukriniu diabetu. Pasak vaistininkės, jie kaip ir visi susiduria su didesniu nerimu, kurį norisi numalšinti maistu, o dėl to kraujo rodikliai šiuo metu ypač suprastėję.

„Diabetikai irgi nori palepinti save, todėl sunkiau pasakyti „ne“. Jeigu įprastomis aplinkybėmis išeitum į lauką pasivaikščioti ar pasportuoti, tai dabar sunkiau nukreipti mintis, įsijungia savęs gailestis ir suvalgai saldainį, nors tiek laiko laikeisi“, – paaiškina vaistininkė.

Nukreipti mintis

Vaistininkė K. Staivė sako, kad norint išvengti virškinimo sutrikimų ir neapkrauti savo skrandžio, labai svarbu rasti, kur nukreipti mintis – skaityti knygas ar atrasti kitus seniai pamirštus hobius, padedančius užsimiršti.

Siekiant atsispirti pagundai blogas emocijas malšinti maistu, pasak „Eurovaistinės“ vaistininkės, naudinga išgerti melisos sumaišytos su pipirmėtėmis arbatos, ramiai apgalvoti savo emocijas ir privengti dažno naujienų bei statistikos sekimo.

Norint išvengti virškinimo sutrikimų, svarbu atsižvelgti ir į tai, ką valgome. Virškinimo sutrikimus dažnai skatina sunkesnis, stipriai sūdytas ar keptas maistas. Vyresnio amžiaus žmonėms reikėtų atkreipti dėmesį, kad nuo sūrių patiekalų gali padidėti ir kraujo spaudimas.

Taip pat nemažiau svarbu ir kaip valgoma – pusryčiai turėtų būti sotesni, o vakarienė lengva. Valgyti reikėtų neskubant, kruopščiai sukramtant maistą.

Labai svarbu nepersistengti ir planuojant kalėdinį stalą, nes, pasak vaistininkės, dar nėra buvę tokio Kalėdų ryto, kad į vaistinę neateitų maistu apsinuodijusių ar virškinimo fermentų ieškančių žmonių.

Anot jos, intuityvų valgymą propaguojantys žmonės renkasi maistą, kuris ir skanus, ir reikalingas kūnui – netiesa, kad jei leis sau viską, žmogus valgys tik picas ir mėsainius.

– Galima pamanyti, kad intuityvus valgymas žalingas, kad valgoma norint prastumti laiką, pagerinti nuotaiką. Kaip yra iš tikrųjų?

– Tai, ką paminėjote apie nuotaiką ir laiko prastūmimą, – emocinis valgymas. Intuityvus valgymas su emociniu siejasi nebent tiek, kad stengiamasi neslopinti emocijų maistu. Intuityvus valgymas skatina remtis žmogų savo kūno pojūčiais, valgyti tada, kai žmogus jaučiasi alkanas ir nustoti tada, kai jaučiasi sotus.

Svarbus dalykas, būdingas intuityviam valgymui, – leisti sau valgyti viską, ko norisi. Tai labai svarbu žmonėms, kurie riboja save. Kai žmonės išgirsta, kad reikia valgyti tai, ko norisi, juos apima nerimas. Manoma, kad taip tik didės svoris.

Intuityvus valgymas su emociniu siejasi nebent tiek, kad stengiamasi neslopinti emocijų maistu. Intuityvus valgymas skatina remtis žmogų savo kūno pojūčiais, valgyti tada, kai žmogus jaučiasi alkanas ir nustoti tada, kai jaučiasi sotus.

Taip, gali būti, kad jei kurį laiką žmogus neleido sau valgyti mėgstamų produktų, jis kurį laiką jų valgys kur kas daugiau. Tačiau ilgainiui, po kokios savaitės, viskas susinormalizuoja. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie renkasi tai, ko nori, pasižymi geresniais mitybos įpročiais. Jie pasirenka maistą, kuris ir reikalingas kūnui, ir yra skanus.

Žmonės nėra tokie blogi, kaip patys įsivaizduoja ir, jei leis sau valgyti tai, ko norisi, nesirinks vien picų ir mėsainių. Iš tiesų, žmonės mėgsta ir daržoves, ir vaisius. Jei pagal kažkokias rekomendacijas nereikia maitintis vien daržovėmis, jie mielai jas valgo.

Esminis dalykas yra tai, kad jei ko nors valgyti sau neleidi, to labiausiai norisi. Galbūt tas maistas net nėra toks skanus, bet kai jis uždraustas, labai vilioja. Dalis žmonių patiria vienkartinį persivalgymą, kuris baigiasi nemaloniu jausmu, skrandžio skausmu. Tačiau tai nieko tokio. Blogiau yra daliai žmonių, kurie nuolatos laikosi dietos, save riboja ir jiems persivalgymai būdingi dažnai. Būtent tas ribojimas ir neleidimas valgyti provokuoja persivalgymus.

– Tai – vadinamasis dietinis valgymas?

– Taip, dietinis mąstymas. Viena tokio mąstymo apraiškų – kai maistas suskirstomas į gerą ir blogą, leidžiamą ir neleidžiamą. Tuomet neleidžiami produktai kažkur padedami, neperkami, bet jie kelia įtampą. Ta įtampa visuomet tvyro, o baigiasi palengvėjimu, kurį sukelia persivalgymas.

– Kas nutinka, kai žmonės ima neriboti maisto?

– Kai klientai pradeda valgyti viską dėmesingai, neskubėdami, jausdami maisto skonį, jie ima pastebėti, kad maistas, anksčiau jiems buvęs itin skanus, nėra toks jau ir skanus. Tikslas nėra, kad tam tikri produktai taptų neskanūs ar jų nesinorėtų.

Valgant normaliai, tai nesibaigs persivalgymu. Valgymas turėtų būti malonus, su pasimėgavimu. Tuomet ir nauda kūnui kitokia. Nustatyta ir tai, kad jei valgoma su malonumu, maistinės medžiagos geriau įsisavinamos.

– Dietos besilaikantis žmogus neleidžia sau tam tikrų produktų, bet kartais gali jų persivalgyti. Tuomet jis jaus ne tik malonumą, bet ir kaltę.

– Taip, po to lieka kaltės jausmas. Todėl ir svarbus besąlyginis leidimas sau valgyti. Kai žmogus pasirenka, kad leis sau valgyti viską, tai reiškia, kad jis sau nepriekaištaus, nekaltins, nenuspręs likusią savaitę visiškai nieko neragauti. Žmonės skirtingi, todėl kai kurie jaučia labai stiprų kaltės jausmą. Tuomet jiems reikia gydymo programos, pagal kurią dirbama ir su tuo kaltės jausmu. Tačiau kai kuriems užtenka tik pamąstyti apie savo gyvenimą, pagalvoti – kodėl neleidus sau valgyti to, kas skanu?

– Ar egzistuoja išimtys, kai tam tikrus maisto produktus reikia riboti?

– Be abejo. Tokių situacijų nėra daug, bet yra. Pavyzdžiui, tikrai nerekomenduosiu visko valgyti alergiškam žmogui. Sau leisti viską, ko norisi, galima tik tada, jei nėra medicininių draudimų. Nereikėtų valgyti visko, kai yra alergija maistui, kai netoleruojamas gliutenas. Intuityvus valgymas netinka ir sergantiems anoreksija ar bulimija. Jis gali tikti nebent vėlesniame gydymo etape, tačiau iš pradžių nei alkio, nei sotumo jausmu negalima pasitikėti.

– Intuityvus valgymas – gana novatoriška idėja. Kokių klaidų įžvelgiate?

– Pastebiu, kad intuityvus valgymas kartais priskiriamas emociniam valgymui.

– O kaip reikia suvokti emocinį valgymą?

– Jei susitelkiama į kažką kitą, o ne maistą, tai greičiausiai emocinis valgymas. Jam būdinga tai, kad valgoma tuomet, kai nejuntamas alkis. Lyg ir kažko norisi, gerai būtų užkrimsti, bet nejaučiamas alkis.

Su emociniu valgymu siejamos stiprios emocijos, bet jos dažnai nebūtinos. Gali veikti ir nuobodulys, televizoriaus žiūrėjimas, sėdėjimas prie kompiuterio, rutina dirbant. Tuomet valgymas suteikia malonumo ir, atrodo, kad suteikia jėgų. Regis, visi tai daro ir užkandžiauja, bet jei valgoma prie kompiuterio ir televizoriaus, reikia pasigilinti, kas tai provokuoja.

Žmonėms, galvojantiems, kad jie priklausomi nuo tam tikro maisto, reikia pasakyti, kad tokios priklausomybės nėra.

– Tačiau retai kada žmonės vien tik valgo ir niekuo kitu neužsiima. Dažnai valgoma kavinėje bendraujant su bičiuliais ir pan.

– Bendravimas prie maisto – svarbus ir skatintinas dalykas. Reikia tai daryti, nes maistas suteikia malonumą ir sujungia žmones. Bendravimas prie maisto – kitoks. Taigi jei bendraujame, tai nėra emocinis valgymas.

Tačiau skatinčiau valgant neskaityti, nežiūrėti televizoriaus, nenaršyti internete. Žmonės, kurie valgo ir užsiima papildoma veikla, turi keturis kartus didesnę riziką nutukti. Taip nutinka todėl, kad nebesusitelkiama į maistą, sunku pastebėti, kada atsiranda sotumas, koks maisto skonis. Lieka keistas jausmas – nei pavalgęs, nei nepavalgęs. Geriausia yra susitelkti į maistą.

– Dabar daug maisto produktų savo sudėtyje turi skonio priedų. Gali būti sunku pajusti, kad maistą renkiesi pats, o ne veikiamas priedų.

– Maisto pramonė tikrai stengiasi, kad maistas turėtų kažkokį ypatingą skonį, kad produktai būtų perkami. Tam dedama daug pastangų. Tačiau sakyčiau, kad nereikia labai bijoti išorinių medžiagų, jų poveikis nėra toks stiprus.

Pavyzdžiui, natrio glutamatas – medžiaga, kurią galima rasti ir natūraliai. Jos yra motinos piene, todėl mes jos gauname nuo pat kūdikystės. Taip pat natrio glutamato yra mėsoje, kai kuriose daržovėse ir pan. Mūsų kūnai prie šios medžiagos pripratę. Tačiau taip, natrio glutamatas naudojamas ir keičiant prasto produkto skonį, bandant padaryti jį skanesniu.

Žmonėms, galvojantiems, kad jie priklausomi nuo tam tikro maisto, reikia pasakyti, kad tokios priklausomybės nėra. Kai kažką valgant atrodo, kad neįmanoma sustoti, reikia bandyti mažinti savo pažeidžiamumą išoriniams veiksniams. Jei asmuo pavargęs, neišsimiegojęs, patyręs stresą, yra tikimybė, kad jis norės kažkokio prastesnio maisto, turinčio skonio stipriklių.

Apetitą sutrikdo miego stoka, nuovargis, todėl pirmiausia reikia susitvarkyti su tuo. Tai reikia daryti kiekvieną dieną. Jei valgome sąmoningai ir kreipiame dėmesį į skonį, galime pajusti, ar tai skanu, ar ne, ar yra kažkokių poskonių, kurie nepriimtini. Tuomet gal savijauta suvalgius bulvių traškučių nebus tokia gera, kaip buvo anksčiau.

Anot jo, žmonės valgo netinkamą, bet skanų maistą kompensuodami savo patiriamus neigiamus jausmus, todėl antsvorio problema itin susijusi su psichologija.

Veikia šeimos emocinis raštingumas

Kalbant apie antsvorį ir nutukimą, situacija blogėja, tai rodo tiek Lietuvos, tiek pasaulio statistika, LRT RADIJUI sako Artiomas Šabajevas. Kaip teigia jis, reikia į problemas ir sprendimų paiešką žiūrėti kompleksiškai: „Negalima išskirti sričių, kurios vienareikšmiškai daro didesnę įtaką valgymo sutrikimams. Tai ne vien mityba ar nepakankamas fizinis aktyvumas, o sąlygų kompleksas, kurios suformuoja tą netinkamą elgesį ar gyvenimo būdą šeimoje.“

Pasak A. Šabajevo, viena antsvorio ir nutukimo problemos sudedamųjų dalių – sudėtinga emocinė situacija. „Tai ir stresas, ir nepakankamas visos šeimos emocinis raštingumas – nesugebėjimas išreikšti emocijų, tvarkytis su perteklinėmis. Išgyvenimai daro įtaką žmonių pasirinkimams ir tam, kaip jie kompensuoja tuos patiriamus jausmus. Valgymo sutrikimų problemos labai susijusios su psichologija.“, – aiškina pašnekovas.

Daržovių, košių, vaisių valgymas dažnai vaikui pateikiama kaip priekaištas. Tėvai akcentuoja – tu blogai darai, nevalgai daržovių, sėdi prie kompiuterio, o turi valgyti tą ir aną.

Kaip tvirtina A. Šabajevas, didelė problema yra tai, kad tėvai, norėdami padėti vaikams rinktis tinkamesnį maistą, dažnai perlenkia lazdą: „Daržovių, košių, vaisių valgymas dažnai vaikui pateikiama kaip priekaištas. Tėvai akcentuoja – tu blogai darai, nevalgai daržovių, sėdi prie kompiuterio, o turi valgyti tą ir aną. Tai formuoja vaikų pasipriešinimą ir nenorą, nes būna susieta su neigiamu elgesiu.“

A. Šabajevo teigimu, vaikų emocinis pasaulis sudėtingas, nes jie patiria spaudimą gerai mokytis, turėti pasiekimų, realizuoti save ir pan. „Iššūkiai sukelia sunkius išgyvenimus ir taip kyla noras valgyti maistą, suteikiantį malonumą. To maisto pas mus yra apsčiai, galimybių jį gauti – taip pat daug. Tačiau ugdytojų funkcija yra ne eliminuoti pasirinkimą, o išmokyti pasirinkti“, – sako pašnekovas.

Pirmiausia, specialisto tvirtinimu, reikia išmokyti vaikus suprasti, kodėl jie nori vienokio ar kitokio maisto: „Turime išmokyti vaikus santykio su maistu. Mūsų visuomenei labai trūksta sąmoningo valgymo. Ne tik žinojimo, ką pasirinkti, bet ir ką valgyti. Pataisius šį dalyką, išnyktų daug problemų. Jei vaikas žinotų, kodėl traškučiai jam teikia malonumą, jis imtų pasitenkinti mažesniu jų kiekiu ir valgytų lėčiau. Raginu ne atsisakyti blogo maisto, o suprasti, kodėl tai valgai, pasirinkti teisingą porcijos dydį ir suprasti, kad su tokiu maistu gaunama perteklinė energija, kurią reikia išnaudoti.“

Kad pokyčiai padėtų

Lietuvos antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacijos „Lobesity“ prezidentė, gydytoja Rūta Petereit sako, kad valgyti galima visko, bet tam tikrus kiekius ir tam tikru laiku. „Įgūdžius reikia pradėti formuoti jau darželinukams. Jei šeimos gydytojas pastebėjo, kad pradinių klasių mokinys išsiskiria savo ūgiu ir svoriu, reikia atkreipti į tai dėmesį. Suformavus taisykles ir teisingą maisto pasirinkimą, problemos išnyks“, – aiškina specialistė.

Įgūdžius reikia pradėti formuoti jau darželinukams.

Anot R. Petereit, statistika rodo, kad antsvorio ir nutukimo problemų itin daug tarp paauglių vaikinų: „Tai gali lemti ir mažiau dėmesio šeimoje, paauglių uždarumas. Atsiranda draugai, kurie galbūt renkasi netinkamą maistą. Jei šeima neįsitraukia, vaikas palūžta ir renkasi lengvesnį kelią.“

A. Šabajevas teigia, kad šeimos gydytojui nustačius, kad vaiko svoris neatitinka normų, vaikas siunčiamas pas endokrinologus ir pan. „Dažniausiai jokie nukrypimai nebūna nustatomi, nes nutukimo problema – susijusi su netinkamu gyvenimo būdu. Tuomet gydytojai suteikia rekomendacijas ir taip baigiasi išorinė pagalba“, – tikina specialistas.

Pasak A. Šabajevo, kartais tėvai leidžia vaikus į sporto klubus, būrelius, tačiau tai nepasiteisina: „Vaikai, turintys antsvorio, patiria frustraciją, atsisako tuos būrelius lankyti. Tėvai susiduria su dilema, ką daryti toliau. Jei vaikas nenori fizinio ugdymo, reikia kalbėti apie mitybą ir atkreipti dėmesį į pačių tėvų mitybą. Reikia kalbėti ir apie suaugusiųjų pokyčius. Dažniausiai šeimose, kuriose bent vienas iš tėvų pasiryžtą keistis kartu su vaiku, atsiranda ilgalaikių pokyčių.“

Klaidos dabar, pasekmės – ateityje

R. Petereit tvirtina, kad maitinimosi klaidos nulemia sveikatos problemas, atsirasiančias po 10–15 metų. „Dabar vyrauja širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, onkologinės ligos, blogasis cholesterolis, sąnarių problemos ir pan. Antsvorio turintis žmogus dažnai sako, kad nieko blogo nejaučia ir atrodo sau gražus. Nutukimas ne tik liga, bet ir netaisyklingo gyvenimo būdo pasekmė. Ištyrus žmones paaiškėja, kad 95 proc. neturi jokių endokrininių problemų. Gera žinia, kad mažėja moterų, turinčių antsvorio, bet vis tiek daugėja vyrų, pasižyminčių nutukimu“, – aiškina pašnekovė.

Pasak R. Petereit, nusprendus keisti gyvenimo būdą reikia galvoti ne apie rezultatą, o pirmiausia nusistatyti realų tikslą: „Reikia galvoti apie tai, kaip pagerės sveikata, o ne numestus penkis ar dešimt kilogramų. Kalbant apie vaikus, jų medžiagų apykaita greita, tad jei į pokyčių įsitraukia visa šeima, galima matyti teigiamus rezultatus.“

R. Petereit tikina, kad reikia ne tik valgyti vaisius ir daržoves, bet ir bent 60 minučių per dieną judėti. „Reikia išeiti pasivaikščioti, nepaisant to, kokios oro sąlygos. Tą pasivaikščiojimų valandą galima ir išskaidyti į kelias dalis. Nebūtina tempti vaiko į būrelius, geriau susitarti, kad jis mažiau sėdės prie kompiuterio“, – aiškina specialistė.

Anot R. Petereit, būtina kalbėti apie cukraus žalą, o tai galima padaryti įtraukiant vaikus ir paauglius į apsipirkimo procesą: „Tėvai gali paprašyti pagalbos, kartu su vaiku spręsti, kokią rinktis duoną ar kitus produktus.“

Priepuolių neprisimena

Britų superžvaigždė prisipažino jau kurį laiką sergantis reta lunatizmo forma – vyras negali ištverti naktį neatvėręs šaldytuvo. Teigiama, kad tokia būklė vargina maždaug du procentus populiacijos.

„Jau daugiau nei metus su manimi vyksta keisti dalykai. Aš valgau per miegus! Kadangi viskas įvyksta man būnant nesąmoningam, rytais nieko neprisimenu, todėl ilgą laiką net nežinojau sergąs šiuo sutrikimu“, – paskelbė R. Williamsas. Kartu dainininkas pasiguodė, kad atsidaręs šaldytuvą ieško toli gražu ne kokių salotų, o saldaus maisto.

Kamuojant šiam sindromui nakties metu vieną ar daugiau kartų keliamasi ir valgoma. Persivalgoma neišsibudinus, todėl net neprisimenama, kad buvo toks epizodas.

Nenuostabu, kad šis ligotas potraukis atsiliepė ir jo fizinei formai – garsenybė priaugo papildomo svorio. Dėl šio naktinio įpročio R.Williamsui tenka laikytis griežtos dietos tam, kad būtų atsvertas cukraus kiekis, kurį vyras gauna valgydamas per miegus. Dienos metu jam būtina valgyti išskirtinai sveiką maistą, o tai dainininką labai liūdina. Pavyzdžiui, prieš koncertą atlikėjas suvalgantis vištienos ir salotų porciją.

Tiesa, su antsvorio problemomis dainininkas susiduria ne pirmą kartą. Svorio atsikratyti jam ypač sunku buvo nustojus vartoti antidepresantus. „Jie sugadino mano medžiagų apykaitą. Aš bėgau ir ėjau mylias, tačiau svoris niekur nedingsta...“ – tuomet kalbėjo atlikėjas. Fizinei jo formai susigrąžinti prireikė specialios kūno rengybos programos.

Labdaros fondo globėjas

Kalbėdamas apie praeities demonus – psichikos sutrikimus ir kovą su priklausomybe nuo antidepresantų – R. Williamsas atviravo, kad jam visada trūko pakankamos savivertės ir pasitikėjimo.

„Ši mano gyvenimo varomoji jėga – tiek prakeiksmas, tiek palaiminimas“, – sakė vyras. Be to, jis pridūrė, kad neurozė kartu yra įdomus dalykas. Dainininko manymu, daug geriau būti šiek tiek „sulaužytam“ ir kalbėti apie pažeidžiamumą.

Neatsitiktinai neseniai R. Williamsas tapo pirmuoju labdaros fondo „Music Support“ globėju. Labdaros organizacija rūpinasi nuo alkoholizmo, priklausomybės ir protinių, emocinių ar fizinių sveikatos sutrikimų kenčiančiais muzikos industrijos atstovais. R. Williamsui tokio pobūdžio veikla yra gerai žinoma, nes pernai miręs ilgametis žvaigždės vadybininkas Davidas Enthovenas buvo vienas labiausiai su priklausomybėmis kovojęs muzikos atstovas.

Be to, milijonines minias pavergusio balso savininkas sugebėjo atsisakyti ir dar vieno sveikatą žalojančio įpročio – rūkymo. Anksčiau surūkydavęs po 60 cigarečių per dieną dainininkas galiausiai visai metė rūkyti. Tai buvo jo vestuvinė dovana žmonai Aydai Field, su kuria po trejų metų draugystės susituokė 2010-iais. Po poros metų šeima susilaukė mergaitės, o 2014 m. – sūnaus.

Tarp kita ko

R. Williamso karjera prasidėjo vaikinų grupėje „Take That“ 1990 metais. Po penkerių metų jis paliko grupę ir pradėjo solo karjerą, po to kai su grupe pardavė 25 milijonus įrašų.

Dainininko albumų pardavimai viršija 55 milijonus, singlų pardavimai viršija 17 milijonų, atlikėjas yra pelnęs daugybę apdovanojimų. R. Williamsas pateko į Gineso rekordų knygą, kai per vieną dieną pardavė daugiau nei 1,6 mln. bilietų į savo 2006 metų pasaulinį turą.

2004-aisiais R. Williamsas buvo įtrauktas į Jungtinės Karalystės muzikos šlovės alėją, po to kai buvo išrinktas geriausiu 90-ųjų atlikėju.

Specialisto komentaras

Emocinio valgymo specialistė, psichologė Irina Nikončukienė:

– Naktiniai persivalgymai – tai tarsi miego ir valgymo sutrikimų derinys. Kamuojant šiam sindromui nakties metu vieną ar daugiau kartų keliamasi ir valgoma. Persivalgoma neišsibudinus, todėl net neprisimenama, kad buvo toks epizodas. Tai, kad buvo valgyta, kartais suprantama tik iš tuščių maisto pakuočių ar ištuštėjusio šaldytuvo.

Kitas naktinio persivalgymo variantas: naktį keliamasi ir persivalgoma esant sąmoningos būsenos. Tokiam pacientui atrodo, kad nepavalgius nepavyks užmigti, taip tarsi nusiraminama prieš miegą. Taip pat naktiniai valgymai gali būti ir pastovaus persivalgymo sutrikimo dalis, kai kartojasi persivalgymo epizodai ir dieną, ir naktį.

Persivalgymą sukelia stresas, įtampa, vienišumas ar kiti intensyvūs jausmai. Ryte dažniausiai jaučiamas sunkumas, pilnumas, todėl naktiniai persivalgytojai linkę praleisti pusryčius. Naktiniams persivalgytojams gali būti būdingas antsvoris, nepasitenkinimas kūnu. Naktiniai valgymai dažniausiai stipriai sutrikdo įprastą miego režimą, trūksta miego valandų. Tai didina įvairių sveikatos problemų riziką – antrojo tipo diabeto, padidėjusio kraujospūdžio, antsvorio ir kt.

Pablogėja nuotaika – galima pasiekti depresijos lygį. Taip pat dienos metu gali lydėti bendras nuovargis, sumažėjęs darbingumas, irzlumas, nerimas, sunkumas susikaupti.

Naktinio persivalgymo epizodus dažnai lydi gėdos jausmas, sąžinės priekaištai, todėl žmogui neretai sunku kreiptis pagalbos, arba jis tikisi, kad problema nėra labai rimta ir savaime kažkada išsispręs. Įveikiant ilgai kamuojantį naktinio persivalgymo sindromą keleto psichologo konsultacijų nepakanka. Problema neatsirado per naktį, todėl ir pasveikti reikia laiko: mėnesių, kartais metų.

Pavojingas malonumas

Psichologė Asta Petrulienė teigia, kad būdami blogos nuotaikos, maisto griebiamės todėl, kad taip galime greitai ir lengvai pasiekti malonumą.

Noras valdyti ar malšinti emocijas maistu pirmiausia kyla dėl to, kad valgymas – vienas greičiausiai pasiekiamų malonumų. Daugelis mūsų mėgstame valgyti ir taip save nuraminti. Su emociniu valgymu žmogus susiduria, kai būna liūdnas, apimtas depresinės nuotaikos – juk daugelis sako, kad į šaldytuvą eina ieškoti nusiraminimo.

„Mes prisivalgome, prikišame skrandį ir trumpam pajuntame palengvėjimą. Bet tai nėra gerai, nes emocinis valgymas turi ir savo pasekmes – netrukus atsiranda kaltės, nepasitenkinimo jausmas. Tokiu būdu šalia liūdesio atsiranda dar daugiau negatyvių emocijų ir galiausiai situacija tampa blogesnė nei buvo iki tol“, – sako A. Petrulienė.

Papildomos kalorijos – papildomos bėdos

Psichologė pastebi, kad užklupus liūdesiui, dažniausiai griebiamės sotaus, kaloringo ir nesveiko maisto, kuris ilgainiui gali tapti organizmo negalavimų priežastimi.

Tyrimai rodo, kad užklupus emociniam valgymui, dažniausiai renkamės kaloringą maistą. Tai būna kas nors labai riebaus, saldaus, ar labai sūraus ir aštraus. Visa tai sukelia sunkų sotumo jausmą. Dažnai tai būna nesveikas, greitas maistas. Bandom pasiteisinti, kad tiesiog taip save palepinam, nuraminam, tačiau už to slypi emocinis valgymas. Ir tada atsiranda minėtos papildomos neigiamos emocijos, o taip pat viršsvoris, virškinimo sutrikimai, problemos su skrandžiu.

Mes prisivalgome, prikišame skrandį ir trumpam pajuntame palengvėjimą. Bet tai nėra gerai, nes emocinis valgymas turi ir savo pasekmes.

Sveikai „suvalgyti“ stresą

Jeigu jau užsimojote „suvalgyti“ stresą, vertėtų dažniau rinktis vaisius ir daržoves. Daug žalių daržovių vartojantys žmonės mažiau rizikuoja susirgti depresija. Špinatai, pankoliai, kopūstai, salotos – šiose daržovėse yra folio rūgšties, ji padeda  gamintis vadinamiesiems laimės hormonams.

Yra atskiras sąrašas produktų, kurie duoda dvigubą naudą: yra nekaloringi ir turintys medžiagų, kurios gerina nuotaiką, padeda kovoti su stresu, liūdesiu. Daugelis dietologų rekomenduoja liesesnę ir mažiau kaloringą mėsą, žalias daržoves. Salotos, kopūstai, špinatai, paprikos, apelsinai, kiviai turi vitaminų C ir A – tai labai stiprus antioksidantas, kuris padeda organizmui susidoroti su stresu. Taip pat minimi riešutai, kurie turi Omega-3 riebiųjų rūgščių. Riešutai ir sėklos mažina cholesterolio kiekį kraujyje, saugo nuo susirgimų, tiesa, jie kaloringi, bet mes jų daug nesuvalgysime.

Sąmoningas valgymas

Sąmoningumas – štai kas geriausiai padeda išvengti emocinio valgymo keliamų problemų. Prieš dėdamiesi ką nors į burną, sustokite ir paklauskite savęs: „ar aš tikrai to noriu?“

„Emocinis valgymas pasižymi tuo, kad mes automatiškai, nesusimąstydami dedame maistą burnon. Todėl skatinčiau žmones, kai jiems liūdna ir sunku, sustoti ir sau sąžiningai atsakyti – ar man tikrai norisi to maisto, ar aš esu tikrai alkanas? Keisti mitybos įpročius reikėtų nuo stabtelėjimo ir pagalvojimo: „o kaip aš po to jausiuosi?“ Taigi, reikia stiprinti sąmoningo valgymo įpročius ir su neigiamomis emocijomis kovoti kitais – efektyvesniais ir sveikesniais būdais“, – tvirtina psichologė.

Vaisiai ir daržovės turėtų tapti neatskiriama kasdienės mitybos dalimi tiek vaikams, tiek suaugusiems. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kiekvienam žmogui per dieną suvalgyti 400 g vaisių ir daržovių. Tą daryti skatina ir ne vieną dešimtmetį pasaulyje vykdoma kampanija „Penki per dieną“. Prieš kelis metus ji pradėta ir Lietuvoje.