Visgi tai nesustabdė Mažeikiuose gimusios Ingos Šviesaitės net keletą kartų apmąstyti savo profesijos pasirinkimą. Anot jos, lietuvių kalbos ir režisūros mokslai, veiklos teatre, žurnalistika, nuosava drabužių studija ir mokytojavimas – iššūkių buvo kiekviename pasirinkimų etape, bet širdis vis šaukė smalsauti.

Prasmės paieškos

„Dar mokykloje pasvajodavau apie dramos studijas. Klaipėdoje įstojau į lietuvių kalbos ir režisūros programą. Studijos man labai patiko, įgavau daug patirties, pažinčių, pavyko sudalyvauti ir ERASMUS mainų programoje. Užsienyje dar artimiau susipažinau su teatro vingrybėmis, buvo labai įdomi patirtis“, – pasakojo Inga.

Vėliau, besimokant teatrologijos magistro studijose, gimė sūnus Dominykas. Iš „inercijos“ studijuoti įpratusi Inga siekė mokytis toliau.

„Norėjau išnaudoti dar vienus „laisvus“ motinystės metus, išmokti ko nors naujo“, – aiškino ji.

„Po magistro studijų Klaipėdoje pradėjau mokytis siuvėjos specialybės galvodama, kad vaikams bent namams užuolaidas gebėsiu pasisiūti. Pabandžiusi supratau, kad galiu ir daugiau – įkūriau savo drabužių studiją MANO. Pradėjau darbuotis, sekėsi gerai, suvokiau, kad kuo daugiau darai, tuo daugiau turi. Netrukus persikėliau į Kauną, lino sukneles kūriau toliau“, – pasakojo Inga.

Visgi dirbant kūrybinėse dirbtuvėse vienai pritrūko bendruomenės, atsirado didesnės prasmės poreikis.

„Vieną vakarą lyg pranašingas ženklas kompiuteryje iššoko „Renkuosi mokyti“ reklama. Užpildžiau anketą nieko nesitikėdama. Dvejojau, ar man iš viso pavyks dirbti su vaikais, juk niekada net nesvajojau apie mokytojos profesiją“, – sakė Inga. Tačiau prasmės paieškos motyvavo bandyti.

Inga Šviesaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

„Renkuosi mokyti“ atranką įveikusi Inga dvejus metus paskyrė mokytojo profesijai „pasimatuoti“. Tęsti ir gilinti pedagogikos žinias moteris nusprendė dar vienose studijose, kurias organizavo KTU pagal ES projektą, skirtą kvalifikacijai įgyti, – „Tęsk“.

„Studijos leido apmąstyti daug dalykų. „Tęsk“ programos finansuojamos pedagogikos studijos padėjo iš naujo įsivertinti ne tik pačią pedagogikos paskirtį, bet ir mokymo struktūrą, atrasti sąmoningą planavimą, galų gale, sutikti įkvepiančių žmonių“, – atviravo moteris.

Ketino mesti mokytojavimą

„Savo, kaip mokytojos, profesinį kelią pradėjau Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijoje, į kurią po keturių metų pertraukos vėl grįžau. Tiesa, po pirmo mokytojavimo pusmečio norėjosi viską mesti. Ačiū Dievui, buvau perkalbėta, nes pamokas, kurias gavau dirbdama mokytoja, būdama „Renkuosi mokyti“ bendruomenės nare, labai vertinu ir džiaugiuosi galėdama augti ne tik profesinėje, bet ir asmeninėje srityje. Iššūkių buvo kiekviename etape, bet dirbti mokykloje, suvokti sistemą ir rasti savų būdų, kaip joje būti, buvo ir tebėra viena sunkiausių patirčių mano gyvenime. Niekur kitur gyvenimas taip greitai nesisuka kaip čia, mokykloje“, – sakė Inga.

„Tęsk“ programai pasibaigus, moteris su šeima nusprendė padaryti pertrauką ir pusmetį keliavo po pasaulį, tyrinėjo aplinką ir skyrė laiką savo svajonių įgyvendinimui.

„Nors aktyviai keliavome, vis bandžiau išsigryninti, kur save matau netolimoje ateityje. Į planus grįžo mokytojavimas. Pasirinkusi Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnaziją nuo praėjusių metų esu socialinių, emocinių įgūdžių ir teatro mokytoja. Pati nuolat mokausi, ieškau, kaip dėstomus dalykus galiu integruoti su meno ir sąmoningumo praktikomis, bandau išsigryninti, kaip ir ką noriu iškomunikuoti mokiniams“, – pasakojo Inga.

I. Šviesaitės asmeninio archyvo nuotr.

Pokyčių baimė – natūrali

„Persikvalifikavimas, pokyčiai – visa tai reikalauja daug vidinės motyvacijos. Ne mažiau svarbu ir smalsumas dalykams. Nauji pasirinkimai motyvuoja atrasti, sužinoti, suvokti, perprasti...  Nors nežinomybė gali ir bauginti, tačiau svarbu prisiminti, kad jei norisi kažką daryti, tai reikia tiesiog pradėti daryti“, – motyvavo ji, dalindamasi savo profesinių pokyčių keliu.

Anot jos, reikia nepamiršti, kad bet koks pasikeitimas, pokytis nėra lengvas, tačiau, jei einama su tėkme ir pasitikėjimu procesu, likimas gali padovanoti daug gražių dovanų.

„Norisi priminti sau ir kitiems mažiau galvoti apie galutinį rezultatą. Būti procese, jį reflektuoti, o svarbiausia tame vyksme būti švelniu sau, – užtvirtino Inga. –  Tikiu, kad dauguma žmonių suabejoja persikvalifikavimo galimybe – kai kurie dėl amžiaus, kitiems sunku atrasti tinkamo laiko ir jį skirti mokymuisi, dar kai kas yra per daug prisirišę prie esamos situacijos. Naują neuro takelį minti sunku, seną – patogu ir saugu. Neturiu atsakymo, kuris yra vertingesnis ir prasmingesnis, tačiau kol galiu, pačiai gyvenimą norisi semti saujomis“, – dalijosi pedagogė.

Inga yra įsitikinusi, kad vienos studijos nebūtinai turi apspręsti visą likusį gyvenimą.

„Gyvenimas, kaip upė, yra nuolatinėje tėkmėje. Kuo mažiau pasiseka prisirišti, tuo laisvesni galim būti savo  pasirinkimuose ir savo būtyje“, – drąsino ji.

Buriama nauja žingeidžių europiečių karta. Studentai naudosis visų šešių universitetų ištekliais ir gaus bendrą 6-ių universitetų diplomą. „EU-CONEXUS“ studentams atvers naujas galimybes šiandienai ir dar didesnes – ateičiai.

Kodėl verta rinktis?

– Bendras 6-ių universitetų diplomas;

– Ne mažiau kaip 50 proc. studentų dalį studijų laikotarpio studijuos užsienyje;

– Europos studento pažymėjimas;

– Daugiau kaip 60-ties jungtinių mokslinių tyrimų institutų;

– Patogi skaitmeninė mokymosi aplinka;

– Tarptautiniai projektai;

– Kasdienis darbas ir studijos daugiakultūrinėje aplinkoje;

– Virtualios bibliotekos, švietimo išteklių naudojimas.

Kasdienis darbas ir studijos daugiakultūrinėje aplinkoje. (KU nuotr.)

Ką reiškia būti Europos universiteto studentu?

„EU-CONEXUS“ sudaro šeši universitetai: Klaipėdos universitetas Lietuvoje, La Rošelio universitetas Prancūzijoje, Atėnų žemės ūkio universitetas Graikijoje, Valensijos Šv. Vincento kankinio katalikiškasis universitetas Ispanijoje, Zadaro universitetas Kroatijoje bei Bukarešto technikos ir civilinės inžinerijos universitetas Rumunijoje.

Suvieniję jėgas, 6 Europos pakrantėse įsikūrę universitetai aktyviai bendradarbiauja siekdami, kad absolventai gautų „EU-CONEXUS“ diplomą. bendrą Europos universiteto diplomą savo absolventams ir planuoja pasiekti 50% studentų ir dėstytojų mobilumą. Partneriai jau kuria Europos aukštojo mokslo tarpuniversitetinį „miestelį“ bei diskutuoja apie novatoriškus miesto pakrančių tvarumo sprendimus ir produktus, numatydami verslo ir mokslo bendradarbiavimą.

Universitetų aljansas jungia 41 223 studentus, 4643 darbuotojus, 33 fakultetus, 61 tyrimų institutus, 396 studijų programas.

Studentams – daugiau kaip 60-ties jungtinių mokslinių tyrimų institutų. (KU nuotr.)

Pasirinkę studijas Klaipėdos universitete studentai įsilies į visų šešių universitetų studentų, dėstytojų, darbuotojų srautą ir galės naudotis bendrais ištekliais. Jie gaus pačias geriausias ir naujausias žinias iš visų universitetų skirtingose Europos šalyse. „Mes suvienijome savo stipriąsias puses, kad galėtume diegti naujoves pasaulyje, naudodami drąsias idėjas ir patirtimi grindžiamus sprendimus. Buriame naują kūrybingų, galinčių bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu europiečių kartą, pasiruošusią efektyviai spręsti Europai iškylančius iššūkius“, – sako Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Rektorius pabrėžia, kad Europos universitetų kūrimas prisideda prie Europos aukštojo mokslo kokybės gerinimo ir jo patrauklumo didinimo, tarptautiškumo plėtros. Numatoma, kad keletas Europos universitetų kurs inovatyvios pedagogikos laboratorijas, padėsiančias iš esmės atnaujinti dėstymo kokybę.

Siekiama, kad iki 2022 m. „EU-CONEXUS“ taps pasauliniu aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų lyderiu išmaniųjų pakrančių miestų tvarios plėtros srityje.

Europos universitetai – ateities universitetai

Europos universiteto tikslas yra įtraukti partnerius iš visų tipų aukštojo mokslo institucijų ir aprėpti plačią geografinę teritoriją visoje Europoje. Pagrindinis dėmesys skiriamas kompetencijai ir europinėms vertybėms. Kartu bus sprendžiamos aktualiausios problemos, su kuriomis šiandien susiduria Europa.

Miestai ir gyvenvietės pakrančių zonose tampa vis tankiau apgyvendintomis teritorijomis. Jie labai svarbūs prekybai, akvakultūrai ir žuvininkystei, energetikai ir turizmui. Tuo pačiu metu šios pakrantės, deja, yra labiausiai pažeidžiamos zonos klimato pokyčių padarinių atžvilgiu.

Pasak Klaipėdos universiteto rektoriaus prof. dr. A. Razbadausko, nors universitetai ir mokslinių tyrimų įstaigos visuomet vaidino pagrindinį vaidmenį skatinant mėlynąją ekonomiką ir mėlynąjį augimą, reikalingas naujas požiūris į studijų ir mokslinių tyrimų organizavimą, siekiant atspindėti problemų ir galimybių, būdingų pakrančių miestų aplinkoms, sudėtingumą.

„EU-CONEXUS” taip pat bus transnacionalinės sistemos, kuriančios inovatyvius pakrančių miestų tvarumo sprendimus ir produktus, centras. Jis rūpinsis startuoliais ir skatins industrijų, artimų institucijoms-partnerėms, bendradarbiavimą.

Projektą „Bedarbių ir neaktyvių darbingų, Aleksoto vietos veiklos grupės teritorijos gyventojų, užimtumo didinimas“ įgyvendino projekto vykdytojas VšĮ „Koučingo klubas“ kartu su partneriu „Verslo mokymo centras“.

Projektas finansuotas Europos socialinio fondo agentūros bei projekto vykdytojo lėšomis.

Šio konsultacijų projekto tikslas – pagalbos įsidarbinant teikimas siekiant didinti bedarbių ir neaktyvių, darbingų, Aleksoto VVG teritorijos gyventojų užimtumą.

Projekto metu Aleksoto gyventojams buvo pasiūlyta išskirtinė galimybė – profesionalų konsultacijos, kurios projekto dalyviams padėjo rasti darbus, paskatino pradėti naują veiklą bei sustiprino pasitikėjimą savimi.

Individualių konsultacijų metu profesionalūs konsultantai, konsultavo projekto dalyvius keturiomis temomis. Bendras konsultacijų paketas apėmė 20 val. kiekvienam dalyviui, o dalyvavimas projekte buvo nemokamas.

Aleksoto gyventojai, atitinkantys tikslinės grupės kriterijus, t.y. šiuo metu nedirbantys, bet siekiantys pagerinti savo padėtį darbo rinkoje, konsultacijų metu turėjo galimybę įgyti žinių ir kompetencijų gyvenimo aprašymo rengimo klausimais, kas dažnu atveju yra lemiantis veiksnys darbo paieškose.

Aleksoto gyventojai, galvojantys apie nuosavo verslo vykdymą, turėjo galimybę „pasimatuoti verslo marškinius“ nuo idėjos išgryninimo iki realaus veiksmų plano, susipažinti su priemonėmis ir subsidijomis, kuriomis galima pasinaudoti.

Gyvenimo aprašymo rengimo klausimais konsultuojanti Irena Kanapkienė dalinosi savo patirtimi ir teigė, jog dalyviai buvo labai skirtingi – turintys patirties įvairiose srityse, norintys tobulėti ir siekti daugiau. Dauguma dalyvių pripažino, kad mažai dėmesio skiria gyvenimo aprašymo tobulinimui.

„Man padėjo parengti labai išsamų gyvenimo aprašymą, kuris padeda tolesniame darbo paieškos kelyje. Konsultacijos suteikė drąsos siųsti gyvenimo aprašymus į visas norimas pozicijas. Esu kviečiama į pokalbius, kuriuose panaudoju gautą informaciją“, – patirtimi dalinosi projekto dalyvė Silvija.

Pastebėta, kad sudėtingiau buvo tiems dalyviams, kurie yra sukaupę įvairios ir ilgametės darbo patirties. Svarbu buvo ją susisteminti, neišsiplėsti ir pateikti svarbiausią informaciją. Kiti projekto dalyviai neturėjo arba turėjo labai mažai darbo patirties. Jiems buvo reikalinga pagalba aiškioms kompetencijoms ir stipriosioms savybėms išsigryninti.

„Konsultacijų dalyviai vertino, jog kartu atradome jų dažnai pačių nepastebėtas kompetencijas, įgūdžius ir viską pateikėme susistemintai, išryškinant tai, kas svarbiausia, norint užimti „išsvajotas“ pareigas,“ – pasakojo I. Kanapkienė.

Profesinio orientavimo klausimais konsultavusi koučingo specialistė Gerda Asipavičienė džiaugėsi, kad galėjo padėti dalyviams nuspręsti dėl veiklos srities pasirinkimo, naujos karjeros pradžios, numatyti veiksmus, kurie padėtų ieškoti darbo, jei trūksta patirties, žinių ar drąsos. Smagu po konsultacijos matyti išeinantį motyvuotą ir labiau pasitikintį žmogų, atsakiusį į sau rūpimus klausimus, o galbūt atradusį ir naujų, svarbesnių nei prieš tai atrodė klausimų, o kitą kartą ir susidėliojusį aiškų veiksmų planą galvoje. Juk toks ir projekto tikslas – suteikti žinių ir motyvacijos.

Ne mažiau aktualia tema – pasiruošimo darbo pokalbiui klausimais su dalyviais dirbusi konsultantė Liudmila Dulksnienė pasakojo, jog buvo gera dalintis patirtimi, žiniomis ir patarimais viešojo kalbėjimo srityje, o taip pat sutikti tiek įdomių ir skirtingų žmonių. „Įgytas žinias galėsiu pasitelkti ne tik darbo pokalbyje, bet ir kasdieninėje verslo aplinkoje ateityje“, – gauta nauda dalinosi projekto dalyvis Vilius.

Darbas projekte leido suvokti ir tikrąją nedarbo situaciją šalyje, kai nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar turimų kompetencijų žmonės ilgą laiką neranda darbo. Tokiais atvejais nepaprastai svarbiu tampa tinkamas pasiruošimas darbo pokalbiui. „Gera prisidėti savo kompetencijomis, perteikiant turimą patirtį ir žinias, suteikiant profesionalią pagalbą, patariant, o kitą kartą ir žmogiškai palaikant“, – teigė L. Dulksnienė.

Aleksoto gyventojai, galvojantys apie nuosavo verslo vykdymą, turėjo galimybę „pasimatuoti verslo marškinius“ nuo idėjos išgryninimo iki realaus veiksmų plano, susipažinti su priemonėmis ir subsidijomis, kuriomis galima pasinaudoti.

Konsultacijos metu pateikta susisteminta informacija apie išorinių finansavimo šaltinių galimybes buvo daugeliui aktuali ir naudinga apsiprendžiant dėl nuosavo verslo kūrimo. Dažnam, nedirbančiam šioje srityje, informacijos radimas tampa dideliu iššūkiu.

Projekto dalyvė Judita džiaugėsi labai konkrečia informacija, vertingomis nuorodomis ir paaiškinimais, į ką atkreipti dėmesį. Kita projekto dalyvė Aušra, sužinojusi, dėl kokios galima kreiptis paramos savo verslo kūrimui, kokių yra pagalbos priemonių, įsivardinusi tikslą ir būdus jam pasiekti, pasiryžo verslo kūrimui.

Projekto siekiami rezultatai ir rodikliai projekto pradžioje: pravesta 700 val. konsultacijų 35-iems Aleksoto gyventojams. Projekto rezultatai projekto pabaigoje: sudalyvavo 41 dalyvis.

„Tokie projektai suteikia dalyviui galimybes tobulėti, pasitarti ir sulaukti realios pagalbos. Kartais net pakelti savivertę. O svarbiausia, jog konsultantas gali pastebėti tai, ko pats dalyvis nepastebi savo gyvenimo aprašyme ar siekiuose. Kartais tai gebėjimai ar charakterio savybės, o kartais – ateities galimybės“, – dalinasi įžvalgomis konsultantė Irena Kanapkienė.

„Dažnai galvojame, jog informacijos apie darbo paiešką yra labai daug. Tačiau standartiniai „receptai“ dažnai lieka teorijose. Projektas parodė, kiek daug gali duoti individualios konsultacijos, skiriant laiko įsigilinimui į kiekvieno situaciją, padedant apsispręsti dėl veiklos srites, įvertinti rizikas ir surasti naujas galimybes, sudaryti veiksmų planą, paskatinant siekti daugiau. Geriausias to įrodymas – pokyčiai, apie kuriuos mums praneša dalyviai projektui pasibaigus“, – teigia G. Asipavičienė.

Bendrovės „Verslo mokymo centras“ vadovė Kristina Ramanauskienė teigia, jog realus poreikis darbo rinkoje, teigiami dalyvių atsiliepimai ir jau vykstantys pokyčiai projekto vykdytojams tapo geriausiu įvertinimu bei motyvacija toliau dirbti ir nuolat tobulėti. Projektas sėkmingai įgyvendintas, tikslai pasiekti, rodikliai viršyti, kas, be abejonės, džiugina.

Įgyvendinat Aleksoto vietos veiklos plėtros 2015-2020 metų strategiją šiais metais bus pradėti įgyvendinti dar du projektai, skirti Aleksoto seniūnijos gyventojams ir jauno verslo atstovams.

Projektai savo veiklų apimtimi bus didesni, todėl atsiras galimybė pagilinti savo žinias ir įgūdžius, pagerinti savo padėtį darbo rinkoje ir sulaukti pagalbos jaunam verslui dar didesnei imčiai dalyvių.

Nuorodos: