Pirmasis pralaimėjimas estams oficialiose rungtynėse 59:65 gerokai sujaukė K. Maksvyčio nuotaiką ir lietuvių šansus Senojo žemyno atrankoje. Nors turnyras tik prasidėjo, o iki artimiausių atrankos mačų liko daugiau nei pusmetis, mūsų šalies komandai teks vytis H grupės viršūnėje įsitaisiusią Estiją.

„Buvo sunkios, klampios rungtynės, daug techninio broko iš abiejų komandų, daug keitimosi gynybos. Galėjome laimėti ir puolimu, ir gynyba, bet pirmoje rungtynių pusėje gynyba šlubavo. Leidome rinkti „pigių“ taškų. Labai stipriai pralaimėjome kovą dėl atšokusių kamuolių. Puolime estai atkovojo 15 kamuolių, o mes tik 2. Jei neatsikovojame kamuolių ir prastai pataikome, tada būna labai sunku laimėti. O antroje rungtynių dalyje strigo mūsų puolimas. Vienur paskubėjome, kitur perlaikėme kamuolį“, - sakė K. Maksvytis.

- Kokią pamoką gavo Lietuvos rinktinė?

- Šiandien nebuvo geriausia atmosfera žaisti, bet mes turėjome parodyti charakterį ir nenubėgti į krūmus. Reikia daugiau komandiškumo ir charakterio, kuomet yra sunku.

– Kas lėmė tokią prastą kovą dėl kamuolių?

– Estai atkovojo daug kamuolių, kur jiems pasisekė, bet ir mums trūko noro. Buvo nesusikalbėjimo, kuomet mes dviese imame ir nė vienas nepaimame kamuolio po krepšiu.

– Kiek įtakos kovai dėl atšokusių kamuolių padarė Martino Gebeno netektis, kai „centro“ pozicijoje liko Ąžuolas Tubelis, Gabrielius Maldūnas ir Marekas Blaževičius?

– Kažkiek padarė. Įtaką padarė ir Margirio Normanto netektis. Mes netekome dydžio, kontakto ir ėjome su kita priekine linija.

– Estai pelnė daug taškų iš įkirtimų į baudos aikštelę. Kas tai lėmė?

– Buvo koncentracijos problemų, nes būdavo paprasti įkirtimai, kur nėra kažkokios komandinės gynybos.

– Lietuviai atliko vos 10 rezultatyvių perdavimų. Ar likote patenkintas įžaidėjų veiksmais?

– Varžovai daug keitėsi, mes kažkur paskubėjome, kažkur perlaikėme ir ypač antroje pusėje tai mums nepadėjo.

– Tomas Dimša minėjo, kad Estijai padaryta dar viena šventė. Ar skaudu, kad estai pirmą kartą įveikė lietuvius oficialiose rungtynėse?

– Bet koks pralaimėjimas yra skaudus. Ar tai būtų estai, ar latviai, ar JAV. Šitų rungtynių aš nesureikšminu.

– Ąžuolas Tubelis šiame mače gavo daugiau minučių. Kaip vertinate jo žaidimą?

– Gerai. Kadangi turėjome problemų priekinėje linijoje, galime sakyti, kad jis iš mūsų aukštaūgių, buvo šviežiausias ir daugiausiai mums davė.

– Ar Ą. Tubelio mobilumas gynyboje gali būti koziris prieš artėjančią vasarą?

– Gali. Jo mobilumas, gebėjimas žaisti per dvi pozicijas.

– Kas nepavyko gynyboje prieš Siimą-Sanderį Vene?

– Nemanau, kad kažkas labai nepavyko. Kažkur vėl nesusikalbėjome, laisvas įmetė tritaškį ir prieš lietuvius turėjo motyvacijos žaisti.

– Estai išnaudojo nelygiaverčio pasikeitimo situacijas prieš Luką Lekavičių, kai prieš jį žaidė nugara į krepšį. Kie jį reikėjo slėpti mačo metu?

– Kai estai pelnė pirmus keturis taškus, tai galbūt buvo ir mūsų sprendimo pasekmės. Po to pakeitėme Luko ginamąjį varžovą ir pabaigoje neturėjome problemų. Problemos dėl Luko buvo tik mačo pradžioje.

Lietuvos rinktinė anksti įgijo savo pranašumą, kai įvartį pelnė Jokubas Minelga. Tiesa, varžovai netruko išlyginti rezultato ir lietuviams dar kartą į priekį įsiveržti pavyko kai Paulius Grybauskas išnaudojo varžovų vartininko klaidą.

Antrajam kėliniui artėjant prie pabaigos varžovams mažumoje buvo pavykę išlyginti rezultatą, bet lietuviai surado laiko atsakui, kai ataką tiksliai užbaigė Ignas Bakus.

Situacija nesikeitė ir trečiajame kėlinyje, kuriame varžovams buvo pavykę trečią kartą rungtynėse išlyginti rezultatą, bet galutinį tašką rungtynėse padėjo I. Bakus, antruoju savo įvarčiu išplėšdamas pergalę.

„Gavome daug baudos minučių, bet tikrai gerai per jas išsilaikėme. Gerai, kad mes patys išnaudojome savo progas ir rungtynės mums baigėsi sėkmingai. Man asmeniškai tai buvo antrosios rungtynės žaidžiant už rinktinę ir jos buvo tikrai neblogos. Dabar jaučiuosi tikrai gerai, manau, kad esu puikios formos. Iš pradžių rinktinėje buvo sunku įsivažiuoti, bet dabar viskas jau gerai – mano nuomone, trenerio reikalavimus išpildžiau sėkmingai. Pati stovykla prasidėjo nelengvai, nes skrendant teko atlaikyti 9 valandų kelionę, bet ją pačią vertinčiau tikrai gerai“, – po rungtynių kalbėjo dviejų įvarčių autorius I.Bakus.

„Mūsų vaikinai puikiai prisitaikė prie situacijos, mes dirbome sunkiai ir nors individualūs sprendimai nebuvo atliekami tinkamai ir mums trūko susitelkimo, bet man patiko, kaip žaidėjai dirbo taisydami savo klaidas, blokuodami metimus. Tai yra dalykai, kuriuos tu nori matyti būdamas treneriu.“, – po pergalės pagrindinius rungtynių aspektus išskyrė. vyriausias treneris Dougas Boulangeris.

Priminsime, jog Lietuvos jaunimo rinktinė ruošiasi jau gruodžio 13-19 dienomis laukiančiame pasaulio IIA diviziono čempionatui Rumunijoje. Tuo tarpu estai rungtyniaus laipteliu aukščiau – IB divizione.

Lietuvos merginų rinktinė vadovaujama Viliaus Stanišausko ir Linos Brazdeikytės po atkaklios kovos 60:69 (16:13, 12:23, 19:9, 13:24) turėjo pripažinti Estijos bendraamžių pranašumą, o antrose turnyro rungtynėse 64:73 (8:22, 25:19, 14:22, 17:10) turėjo pripažinti Latvijos krepšininkių pranašumą ir turnyre užėmė trečią vietą.

Vaikinų rinktinė vadovaujama Karolio Čyžiaus ir Remigijaus Bardausko pirmą turnyro dieną 75:79 (23:16, 18:24, 23:22, 11:17) taip pat turėjo pripažinti bendraamžių iš Estijos pranašumą. Šeštadienį vaikinai susitiko su metais vyresne (U16) Estijos rinktine, kuri turnyre dalyvavo svečio teisėmis ir į apdovanojimus nepretendavo. Vyresnieji Estijos krepšininkai įrodė savo pranašumą rezultatu 90:64 (22:16, 24:7, 22:24, 22:17).

Paskutinę turnyro dieną lietuviai susitiko su Latvijos krepšininkais ir iškovojo užtikrintą pergalę rezultatu 83:59 (22:14, 16:18, 28:14, 17:13), kuri dėl geresnio tarpusavio rungtynių rezultato leido vaikinams iškovoti pirmą vietą turnyre.

„Esame labai laimingi ir patenkinti vaikinais, nes jie išklausė visus mūsų reikalavimus ko mes norėjome iš jų. Imlumas buvo fantastinis, nes per kiekvienas rungtynes gerinome žaidybines detales ir to pasekoje pasiekėme netikėtą pergalę prieš latvius. Praėjusiais metais mes prieš juos pralaimėjome 40-ies taškų skirtumu ir tikrai smagu, kad šiais metais atėjome ir parodėme, kad ne tik galime kovoti, bet galime laimėti dideliu taškų skirtumu.

Ačiū krepšinio federacijai, kad išskyrė net dešimt dienų pasiruošti prieš šį turnyrą. Ačiū visam personalui ir visiems žaidėjų tėveliams, kurie atvyko mūsų palaikyti. Tai buvo tikrai didelė jėga“, – teigė vaikinų rinktinės treneris Karolis Čyžius.

Merginų ir vaikinų rinktinės buvo sudarytos iš Lietuvos krepšinio federacijos organizuojamo projekto „Talentų karta“ dalyvių. „Talentų karta“ – ilgalaikis projektas. Visi projekto dalyviai gauna sportines aprangas, atliekami išsamūs jų fiziniai bei medicininiai tyrimai. Pagal juos specialistai sudaro individualias rekomendacijas, ką reikia tobulinti, kaip maitintis ir kokio režimo laikytis. Specialistai prižiūri jaunuosius krepšininkus ištisus metus. Projekto dalyviai vėl sulauks dovanų iš prekybos centro „LIDL“ – jaunieji krepšininkai galės pasistiprinti „Čempionų užkandžiais“.

Audringai palaikomi „Palova“ arenos tribūnose susirinkusių artimųjų, bičiulių, Lietuvos delegacijos atstovų, sirgalių mūsų šalies krepšininkai pirmame Europos žaidynių C grupės mače 21:13 pranoko Estijos rinktinę.

Rungtynės buvo sustabdytos iki joms skirto dešimties minučių laiko likus 28 sek., nes tada tolimą dviejų taškų vertės metimą pataikęs Mintautas Bulanovas Lietuvos rinktinės kraitį padidino iki 21 taško. O pagal 3x3 krepšinio taisykles, komandai surinkus 21 tašką, ji laimi.

Lietuvos ekipai 7 taškus pelnė Paulius Semaška, 6 – Aurelijus Pukelis, 5 – M.Bulanovas, 3 – Medas Kuprijanovas.

Lietuvos krepšininkai galingai pradėjo rungtynes ir, sužaidus pusantros minutės, pirmavo 7:0. Tačiau tada 6 taškus iš eilės pelnė estai, sumažinę skirtumą iki taško (7:6). O likus žaisti 6 min. 13 sek. po estų snaiperio Kristjano Evarto tritaškio rezultatas jau buvo lygus. Dar kelias minutes kova vyko taškas į tašką, bet susitikimo pabaigoje aikštėje vėl šeimininkavo lietuviai.

„Labai geros emocijos. Pirmiausia – nerealu žaisti už Lietuvą. Antra – labai jautėme fanų palaikymą. Labai ačiū jiems, kad atvažiavo čia“, – sunkiai atgaudamas kvapą po kovos tvankioje „Palova“ arenoje sakė P.Semaška.

Lietuvos krepšininkai neslėpė, kad juos kiek išmušė iš vėžių K.Evarto taiklumas. Šis estas iš viso pelnė 9 taškus, pataikęs net 4 iš 7 tolimų metimų. „Paaiškėjo, kad jis – pavojingas snaiperis. Be jo taškų estai nelabai ką būtų nuveikę. Labai gerai gynėmės, kovojome. Net netikėjau, kad mums taip gerai seksis“, – kalbėjo P.Semaška.

Paklaustas, ar nevargino karštis, M.Bulanovas sakė: „Kai žaidi už Lietuvą, jokio karščio nejauti“.

Iškart po rungtynių su estais Lietuvos krepšininkai ir jų treneris Dainius Novickas ne skubėjo atsigaivinti duše, o atsisėdo tribūnoje ir stebėjo būsimų savo varžovų – Baltarusijos ir Slovėnijos – rinktinių susitikimą. Banguotai vykusiame mače pergalę 15:10 šventė žaidynių šeimininkai. Jie pirmavo 10:2, bet po to slovėnai priartėjo iki taško (10:9). Bet baltarusiams vėl pavyko atitrūkti.

Birželio 23 d. Lietuvos rinktinės laukia dvejos rungtynės: pirmiausia – su Baltarusija, po trumpo atokvėpio – su Slovėnija.

Europos žaidynių vyrų krepšinio 3x3 turnyre dalyvauja 16 komandų, suskirstytų į keturias grupes. Į ketvirtfinalį pateks po dvi stipriausias grupių komandas.

Atletai savo treneriui patvirtino, kad trečiadienį buvo sulaikyti policijai tiriant bylą dėl dopingo, rašo laikraštis „Postimees“. 

„Per kelias minutes iš atletų man pavyko sužinoti, kad tai dopingo byla. Daugiau nieko nežinau, tyrimas tęsiamas. Tai susiję su tema, nuodugniai aptarinėjama jau ilgiau nei parą. Abu vaikinai sakė, kad tai dopingo byla. Jie man nesuteikė daugiau jokios informacijos“, – žurnalistams sakė slidininkų treneris Anti Saarepuu (Antis Sarepus).

„Paklausiau to abiejų atletų. Jie abu tai patvirtino. Nežinau, kas jų laukia, bet viliuosi, kad jie galės grįžti namo ir čia bus toliau aiškinamasi. Manau, bausmės ir kiti dalykai paaiškės po kurio laiko. Jie nebuvo pripažinti kaltais, tyrimas tęsiamas“, – kalbėjo jis.

Trečiadienį Austrijos Zėfeldo mieste per Pasaulio slidinėjimo čempionatą buvo sulaikyti iš viso penki atletai. Kazachas Aleksejus Poltoraninas bei austrai Dominikas Baldaufas ir Maxas Hauke (Maksas Haukė) buvo paleisti anksčiau. 

„A. Poltoraninas, D. Baldaufas ir M. Hauke prisipažino dėl kraujo dopingo ir pateikė tyrėjams visapusiškos bei išsamios informacijos. Šiuo etapu negalime jos atskleisti“, – rašoma Insbruko prokuratūros pranešime, išplatintame po to, kai buvo paleisti kazachas ir abu austrai. 

„Dabartiniu tyrimo etapu nėra priežasčių laikyti įtariamus atletus suimtus. Dėl šios priežasties prokuroras sutiko, kad jie būtų paleisti. Tačiau tyrimas jų atžvilgiu dar nebaigtas“, – rašoma pranešime.

Pasaulio antidopingo agentūra (WADA) anksčiau pranešė prisidėjusi prie Austrijos teisėsaugos tyrimo ir pridūrė, jog „reidai buvo surengti vykdant platesnę policijos operaciją prieš nusikaltėlius iš kelių Europos šalių“.

Austrija pastaruoju metu agresyviai kovoja su dopingo vartojimu, pernai paaiškėjus, kad Tarptautinės biatlono sąjungos (IBU) skyrius Zalcburge per kelerius metus galimai paėmė net 300 tūkst. JAV dolerių (264 tūkst. eurų) kyšių iš Rusijos pareigūnų, norėjusių nuslėpti dopingo vartojimo atvejus tarp rusų atletų.

Trečiadienį surengti reidai nesusiję su IBU byla, pranešė ją tiriantys prokurorai.

„Galiu patvirtinti, kad jus pasiekę gandai iš esmės neatitinka tikrovės“, - pabrėžė J. Luikas.

Vasario 12 d. M. Helmė kreipėsi į ministrą tokiu laišku: „Mane pasiekė informacija, kad Voru pėstininkų batalione rusakalbiai kariškai nepaklūsta įsakymams ir terorizuoja būtinosios karinės tarnybos kariškius estus. Rusakalbiai šauktiniai ten sudaro daugumą. Jie dažnai atsisako kalbėti estiškai tiek su savo tarnybos draugais, tiek su aukštesnio rango asmenimis. Atliekant Estijos himną jie garsiai gieda Rusijos himną ir terorizuoja estus, kurių yra mažuma. Buvo ir tiesioginio smurto atvejų. Neseniai 16 rusakalbių tiesiogine prasme sumušė estą, kuris atsidūrė ligoninėje“.

Ministro J. Luiko atsakymas buvo toks: „Voru pėstininkų batalione neseniai iš tikrųjų kilo šauktinių muštynės. Šio incidento aplinkybės tiriamos. Į tyrimą įsijungė ir policija. Prieš darant galutines išvadas reikia palaukti, kol bus išaiškintos visos aplinkybės“.

Pasak Estijos gynybos ministro, „būtų nepagrįsta sieti šį incidentą su kariškių etnine priklausomybe remiantis turima informacija“.

SEB banko apskaičiuotas automobilių įperkamumo indeksas rodo, kad pirkiniui Lietuvos gyventojai šiemet gali skirti beveik 8 proc. didesnę sumą nei pernai.

„Didžiausią įtaką įperkamumo reikšmių didėjimui turėjo reikšmingai paaugęs darbo užmokestis po mokesčių - šių metų antrą ketvirtį jis buvo 9,5 proc. didesnis negu prieš metus. Tačiau kad ir kaip sparčiai augo vidutinis atlyginimas Lietuvoje, kaimynų latvių ir estų pagal automobilių įperkamumą visgi nepavijome“, - sakė SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas

SEB banko analitikų duomenimis, įsigydamas lizingu automobilį latvis šiemet gali rinktis 200 eurų, estas - 5,5 tūkst. eurų brangesnį variantą. Jeigu automobilį pirktų dviejų asmenų šeima, latviai galėtų įpirkti maždaug 400 eurų, o estai - 11 tūkst. eurų brangesnį automobilį negu šeima Lietuvoje.

Lietuvoje vidutinį atlyginimą gaunantis ir kitų finansinių įsipareigojimų neturintis gyventojas lizingu šiemet galėtų įpirkti automobilį, kurio vertė Lietuvoje - 10,9 tūkst. eurų, o šeima - automobilį iki 21,8 tūkst. eurų.

„Nors Lietuvoje vis dar populiariausi 11-15 metų senumo automobiliai, tačiau situacija kinta ir tai akivaizdžiai matyti lizingo rinkoje. Praėję metai tapo lūžio metais - naujų automobilių Lietuvoje lizingu buvo nupirkta daugiau negu naudotų“, - teigė SEB banko Lizingo departamento direktorius Saulius Mickus.

ELTA primena, kad SEB banko analitikų apskaičiuotas automobilių įperkamumo indeksas rodo, kokios vertės automobilį galėtų įsigyti vidutinį darbo užmokestį gaunantis vienas asmuo arba šeima, jei ne mažiau kaip 15 proc. perkamo automobilio kainos yra padengiama turimomis lėšomis, o lizingo sutartis yra sudaroma penkeriems metams ir lizingo įmokų bei pajamų santykis neviršija 25 proc. Atliekant skaičiavimus taikoma dabartinė vidutinė rinkos palūkanų norma.

Pernai apskaičiuotas automobilių įperkamumo indeksas rodė, kad vidutinį darbo užmokestį gaunantis asmuo lizingu gali įsigyti 1 tūkst. eurų brangesnį automobilį negu būtų galėjęs užpernai. Įperkamo lizingu automobilio kaina Lietuvoje tuo metu buvo 10,1 tūkst. eurų, arba beveik 12 proc. didesnė negu užpernai.

Vizito metu Estijos atliekų tvarkytojai išsamiai susipažino su Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistema, apžiūrėjo Dumpių sąvartyną, rūšiavimo ir kompostavimo aikšteles, uždarytus sąvartynus, lankėsi atliekų deginimo  jėgainėje. 

Pasidalyti įspūdžiais paprašėme Talino atliekų perdirbimo centro vadovės Kertu Tiitso.

Daug suvaržymų

Kalbant apie atliekų surinkimą, susidarė įspūdis, kad mums dirbti ir uždirbti yra lengviau. Taline kiekvienas konteineris – nesvarbu ar jis yra individualiame gyventojo kieme, ar daugiabutyje, ar verslo įmonėje – turi šeimininką ir už jo aptarnavimą mokamas konkretus mokestis.

Mes surenkame mokesčius, šias lėšas naudojame mašinoms, mechanizmams, konteineriams įsigyti ir kitoms įmonės reikmėms.

O jūsų KRATC renka vietinę rinkliavą, kuri patenka tiesiai į savivaldybės kasą, tačiau bendrovė tais pinigais pasinaudoti negali.

Mums tai pasirodė keista.

Lyginant su Estija, pas jus šalyje atliekų tvarkymo veikla labai suskaidyta ir apribota. Pavyzdžiui, mes galime teikti visą paslaugų paketą nuo konteinerio pastatymo, atliekų surinkimo iki visiško atliekų perdirbimo. O jūsų KRATC tik administruoja, tačiau neturi priemonių, kad galėtų surinkti atliekas.

Tai akivaizdžiai trukdo, kai reikia skubiai sureaguoti į kliento skundą ir pašalinti atliekas. Mes Taline esame įsivedę tvarką, kad per 24 valandas nuo pranešimo apie netvarką atliekas turime išvežti.

Klaipėdos KRATC tokios galimybės neturi – jie neturi savo mašinų, darbuotojų, todėl tik gali prašyti vežėjų, kad tvarka būtų įvesta. Man tikrai neaišku, kodėl Lietuvoje atliekų sistemos administratoriams neleidžiama turėti savo transporto ir patiems išvežti šiukšles.

Estijoje tokių suvaržymų nėra, nors galioja tos pačios Europos Sąjungos direktyvos.

Skirtumai ir panašumai

Kai lyginome mokesčių už atliekų surinkimą rezultatus, tai Klaipėdoje mokesčiai surenkami geriau. Taline mes skaičiuojame, kad apie 10 procentų gyventojų ir verslininkų sugeba išvengti mokesčių ir meta atliekas į svetimus konteinerius.

O Klaipėdoje nemokančių už atliekas yra mažiau nei 2 procentai. Tai labai geras rodiklis. Ko gero, tai ir yra pagrindinis jūsų administracinės sistemos pranašumas, kad praktiškai nebelieka parazituojančių visuomenės narių ir įgyvendinamas europinis principas „teršėjas moka“. Taline mums sunkiai sekasi sugaudyti visus teršėjus – kažkas gyvena priemiestyje ir atveža atliekas į miestą, Talino verslininkai atvirkščiai – suinteresuoti slėpti atliekas, veža jas į pamiškes.

Sistema veikia gerai

Apžiūrėję, kaip Dumpių sąvartyno gamykloje išrūšiuojamos atliekos bei kaip tvarkomas sudegintų atliekų šlakas, išvydome analogišką sistemą, kokia yra ir pas mus.

Vienintelis skirtumas – Estijoje jau keletą metų atskirai surenkamos ir perdirbamos virtuvės atliekos. Mes iš virtuvės atliekų gaminame kompostą. Žinoma, kaip ir Klaipėdoje, taip ir Estijoje komposto poreikis yra mažas, todėl mes jį kaupiame bei ieškome rinkų, kur kompostą būtų galima realizuoti.

Čia yra erdvės Baltijos šalių atliekų tvarkytojų bendradarbiavimui – sukaupus didelį kiekį galėtume jį pasiūlyti Afrikos ar Arabijos pusiasalio valstybėms, kur jo tikrai reikia.

Beje, kalbant apie bendradarbiavimą, profesionalams keistis informacija ir patirtimi yra būtina. Todėl su Klaipėdos RATC ketiname pasirašyti bendradarbiavimo sutartį. O apibendrinant tai, ką išvydome per tris viešnagės dienas Lietuvoje, galime sakyti, kad jūsų atliekų surinkimo sistema sudėtingesnė, tačiau  ji veikia gerai.

O antrame etape – atliekų perdirbimo – iš esmės ir Taline, ir Klaipėdoje naudojame tas pačias technologijas ir pasiekiame panašius rezultatus.