Jo žodžiais, Kroatija yra teisingame kelyje į euro zoną, nors visų „namų darbų“ kol kas neatliko, skelbia „Euractiv“.

Savo ruožtu Kroatijos vyriausybės vadovas Andrejus Plenkovičius teigė esąs tikras, jog jo šalis pasiruoš nacionalinės valiutos kunos pakeitimui euru 2023 metų sausio 1-ąją.

Finansų ministras Zdravko Maričius pridūrė neįžvelgiantis priežasčių, dėl kurių Kroatija ne vėliau kaip kitų metų kovą negalėtų atitikti narystei euro zonoje keliamų reikalavimų.

Po šių pareiškimų Kroatijos dešinioji radikalioji Suverenistų partija paskelbė, kad kunos nebus atsisakyta be "demokratinės kovos", praneša šalies naujienų agentūra "Hina".

Kroatijos kraštutiniai dešinieji, prieš dvejus metus pradėję prieš šalies narystę euro zonoje nukreiptą kampaniją, dabar skelbia sieksią, jog dėl to būtų surengtas visuotinis referendumas.

Tuo tarpu vyriausybė mano, jog referendumas šiuo atveju nėra būtinas.

Devyniolikos eurą naudojančių šalių finansų ministrai ir Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininkė Christine Lagarde (Kristin Lagard) sutiko, kad minėtos Europos Sąjungos narės tęstų pasiruošimus įsivesti bendrąją valiutą, nustatant joms valiutų kurso mechanizmo veikimo būdus Ekonominės ir pinigų sąjungos trečiuoju etapu (VKM II).

Prieš ES narei prisijungiant prie euro zonos, jog valiutos kurso euro atžvilgiu svyravimai turi neviršyti 15 procentų.

Bulgarija, tapusi ES nare 2007 metais, jau yra susiejusi savo valiutą levą su euru. Bendrijos nare 2013 metais tapusi Kroatija taiko valdomąjį valiutų kurso svyravimo mechanizmą, kai centrinis bankas atlieka intervencijas į valiutos rinkas, kad užkirstų kelią per dideliems kurso euro atžvilgiu svyravimams.

Susitarimas pradėti taikyti VKM II Bulgarijos levui ir Kroatijos kunai pagrįstas abiejų valstybių „tvirtais įsipareigojimais“ vykdyti tvarią ekonomikos sanglaudos politika iki anksčiausios galimos euro įvedimo datos, sakoma ECB pranešime spaudai.

Abi kandidatės taip pat sutiko vykdyti kovos su pinigų plovimu priemones, taikyti verslo nemokumo reglamentus ir valstybinių įmonių valdymo priemones, kurias jos paskelbė pradėdamos stojimo į euro zoną procesą. Bulgarija ir Kroatija taip pat turėjo valdyti infliacijos, biudžeto deficito ir valstybės skolos lygius.

„Euras yra dalis mūsų bendros tapatybės ir akivaizdaus ryšio tarp 340 mln. žmonių visoje Europoje, – sakė Ch. Lagarde. – Bulgarija ir Kroatija žengė didelį žingsnį kelyje link prisijungimo prie euro zonos. Sveikinu jas ir remiu jų tęsiamas politikos pastangas.”

ECB nurodė, kad Bulgarija „tęs didelio masto reformų įgyvendinimą teisės ir kovos su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu srityse“, nes tai yra svarbu šalies finansų sistemos tvarumui ir stabilumui.

Abiejų šalių valiutoms buvo nustatyti centriniai kursai: vienas euras kainuos 7,53450 kunos ir 1,95583 levo.

Sofija ir Zagrebas tebesiekia įsivesti bendrąją valiutą, nepaisydamos 2010–2015 metų skolų krizės, kai euro zonos narės ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) turėjo suteikti finansinio gelbėjimo paketus Graikijai, Airijai, Portugalijai, Kiprui ir Ispanijos bankams. Šios paskolos buvo suteiktos skausmingomis sąlygomis, įpareigojusiomis vyriausybes laikytis griežto taupymo.

Nuo to laiko tarp euro zonos narių vyko platūs debatai, kaip sustiprinti pinigų sąjungą ir išvengti panašios krizės pasikartojimo.

Jos ėmėsi konkrečių priemonių, įskaitant nuolatinio finansinės pagalbos fondo įkūrimą ir ES lygiu vykdomą bankų priežiūrą. Europos Centrinis Bankas taip pat sukūrė priemonę, leidžiančią suteikti pagalbą šalims, kurioms skolinimasis finansų rinkose smarkiai pabrangsta.

Šiuo metu euro zonos narės taip pat siekia sukurti centrinį ekonomikos gaivinimo fondą, turintį padėti joms atsigauti po gilios recesijos, sukeltos koronaviruso pandemijos.

Lietuva šiuo metu vėliausiai prie euro zonos prisijungusi šalis – tai ji padarė 2015 metais. Danija, jau seniai esanti VKM II narė, bet vis dar delsianti įsivesti eurą, dalyvavo priimant penktadienio sprendimą.

Iš pradžių euro zoną, įkurtą 1999 metais, sudarė 11 šalių, o dabar bendrąją valiutą naudoja 19 iš 27 Europos Sąjungos valstybių.

Lietuvos banko teigimu, euro įvedimas lėmė spartesnį ekonomikos ir pajamų augimą ir pigesnį skolinimąsi, atpigo mokėjimai, išnyko litų ir eurų keitimo išlaidos. 

Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus viršininkas Sigitas Šiaudinis  sako, kad dėl euro įvedimo per penkerius metus valstybė sutaupė 340 mln. eurų. Jis prognozuoja, kad maždaug 2024 metais sutaupymas pasieks 150 mln. eurų per metus.

LRT radijui jis sakė, kad prekių ir paslaugų kainos per tą patį laikotarpį, penkerius metus nuo euro įvedimo, augo vidutiniškai 10 proc. Pavyzdžiui, kuras, elektros energija beveik 10 proc. pigo, o maisto produktai brango nuo 3 iki 6 proc., kavinių ir kitų maitinimo įmonių paslaugos – beveik 40 proc., o kirpyklų – 30 proc. 

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad per pastaruosius  penkerius metus algos ir kitos išmokos augo beveik 50 proc., o kainų didėjimas, siekęs 10 proc., „yra labai panašus į tai, kiek kainos didėjo Latvijoje Estijoje, Vengrijoje, Čekijoje“.

Tuo tarpu produktų kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas, kainų lyginimo analizę atliekantis nuo 2017 metų, pastebi, kad Lietuvoje įvedus eurą ženkliai padidėjo prekybos tinklų antkainiai.

Jis tai sieja su sumų apvalinimu iki euro. Taip pat „Pricer.lt“ atstovas akcentavo prekybininkų antkainių kilimą. 

„Ankstyvesnis (kainų) keitimasis vyko 2016-2017 metais, net 2018 metais, kai labai kito produktų antkainiai. Pavyzdžiui, 2,5 proc. riebumo pieno antkainis anksčiau buvo 20 proc., tai dabar artėja prie 35 proc. Kiaulienos atitinkamai – 20 proc. ir apie 35 proc. Tamsi duona, batonas yra antkainis 40 proc. kai kuriose vietose, kiaušiniai – 45 proc., bulvės – iki 50 proc.“, – kalbėjo jis.  

A. Vizicko teigimu, pomidorai, pavyzdžiui, 2009 metais kainavo 52 centus už kilogramą, o dabar pigesnių nei 1,39 euro neberasime. Žalios vynuogės kainavo 1,30  euro, o dabar – 2,89 euro.

A. Vizickis pabrėžė, kad prekybininkai pradėjo taikyti taip vadinamą „nuolaidų kainodarą“ – kai pavyzdžiui, saldumynų, kosmetikos, skalbimo priemonių kaina padidinama ir periodiškai daromos didelės nuolaidos.

Šiose prekių kategorijose matome labai didelius antkainius.

„Skirtumas tarp Lietuvos ir Vokietijos kainų skirtumas gali būti iki 80 proc. Kai pas mus vykdomos akcijos su minus 50 proc., tai jos atitinka praktiškai reguliarią Vokietijos kainą“, – kalbėjo jis. 

Pigiausių produktų krepšelis 2017 metų sausį kainavo 53,89 euro, dabar, 2019 metų lapkritį, – 55,08 euro.

Pernai rugsėjį toks pat krepšelis kainavo 51 eurą, o gruodį – 50 eurų.

„Tada Vyriausybė buvo paskelbusi karą augančioms kainos, bet atslūgus iniciatyvai, kaina vėl pradėjo augti“, –  tvirtino A. Vizickis. 

Jis pabrėžė, kad dėl kainų augimo dažnu atveju pelnosi prekybininkai, o ne gamintojai.

„Kad ir tos pačios duonos savikaina, kuria perka prekybos tinklai, yra nepakitusi nuo euro įvedimo. Tuo tarpu pats produktas  yra pabrangęs ir ženkli dalis čia yra  PVM ir prekybininkai“, – teigė A. Vizickis.

LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad skaičiuojant vienetais, daugiausia liko  neiškeistų smulkių monetų. 

„Kalbant apie tai, kiek dar litų yra pasilikę kažkur pas gyventojus, tai jų yra tikrai nemažai (...) Daugiausia yra likusių, jeigu vienetais skaičiuotume, vieno, dviejų ir penkių centų. Darome prielaidą, kad jie pasilikti kaip suvenyrai, arba į juos tiesiog nekreipiama dėmesio“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė V. Vasiliauskas.

Pasak centrinio banko, neiškeistų litų monetų vertė siekia 113,9 mln. litų, arba 841,8 mln. vienetų. Tuo metu banknotų vertė siekia 313,6 mln. litų, arba 10,8 mln. vienetų.

Lietuvos banko skyriuose Vilniuje ir Kaune per dieną atliekama maždaug 60 litų į eurus keitimo operacijų, o jų vidurkis – 700-800 litų (apie 220 eurų). 

Lietuvos bankas yra įsipareigojęs litus į eurus keisti neribotą laiką.

Lietuvoje euras įvestas 2015 metų sausio 1 dieną.

LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigia, kad euras kasmet vidutiniškai 0,5 proc. punkto augimo šalies ekonomiką.

„Kalbant apie bendrąjį vidaus produktą, tai kalbame apie teigiamą įtaką kiekvienais metais. Ta teigiama įtaka yra maždaug 0,4 proc. punkto kasmet. (...) Pirmus dvejus metus po euro įvedimo tas poveikis buvo didesnis. Vėlgi tai koreliuoja su tuo, ką mes sakėme savo 2013 metų tyrime, kad vidutiniu laikotarpiu euro įvedimo įtaka ekonomikos augimui bus didesnė, paskui su laiku (...) ta įtaka mažės“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė V. Vasiliauskas.

Pasak centrinio banko, po euro įvedimo išaugę Lietuvos reitingai ir sumažėjusi rizika leido šaliai skolintis pigiau. Vien dėl atpigusio skolinimosi valstybė per penkerius metus sutaupė 334 mln. eurų.

Dėl euro įvedimo paskolų palūkanos krito vidutiniškai 0,3–0,4 proc. punkto, o 640 tūkst. paskolas turinčių šeimų kasmet sutaupė po daugiau nei 30 mln. eurų – beveik po 50 eurų šeimai. Įmonių paskolų palūkanų išlaidos sumažėjo vidutiniškai 29 mln. eurų per metus. Gyventojai ir verslas per penkerius metus iš viso sutaupė beveik 300 mln. eurų.

LB teigimu, net vertinant konservatyviai, euras šalies eksportą kasmet kilsteli bent 200-350 mln. eurų.

„Jeigu kalbėtume apie procentus, tai euro įvedimas eksporto augimą paskatino maždaug 1 proc. punktu kasmet. O tai jau yra pakankamai nemaži skaičiai. Dėl ko? Dėl sumažėjusių užsienio prekybos sąnaudų, tai visų pirma valiutos keitimas, tarptautiniai atsiskaitymai, atsiskaitymų administravimo sumažėjimas, visa tai leido atitinkamai konkurencingai koreguoti kainas“, – sakė V. Vasiliauskas.

Pasak jo, gyventojų nuomonė euro atžvilgiu kinta ir tai susiję su jų požiūriu į kainas.

„Nuo tokios didesnės euforijos tik įvedus eurą, kai jo populiarumas viršijo 50 proc. (...), paskui išart krito žemyn, ir, manome, kad pagrindinė priežastis, kodėl taip įvyko, tai euro susiejimas su kainų augimu“, – sakė V. Vasiliauskas. 

Centrinis bankas nurodo, kad, Eurostato vertinimu, litų keitimo poveikis kainoms buvo vienkartinis ir nedidelis. Infliacija 2015 metų pradžioje dėl euro įvedimo padidėjo 0,11 proc. punkto.

„Nuo 2015 metų vidutinis kainų faktinis pokytis buvo 1,7 proc. punkto (per metus – BNS), o vartotojų suvokiama infliacija buvo maždaug 22 proc. Palyginimui, paskutinė lapkričio mėnesio  gyventojų apklausa apie kainas – atsakymas buvo: jos padidėjo 15 proc. Kitaip sakant, čia tas pats, kas faktinė temperatūra ir jutiminė temperatūra – jos skiriasi“, – aiškino V. Vasiliauskas.

Po euro įvedimo labiausiai brango tos prekės ir paslaugos, kurių reikšmingą sąnaudų dalį sudaro darbo užmokestis – restoranų, kavinių, kirpyklų, poilsio ir kultūros paslaugos. Šios paslaugos per penkerius metus pabrango daugiau nei 20 proc. Taip pat gerokai padidėjo prekių, kurioms valdžios sprendimu nustatomi akcizai, kainos.

Vis dėlto, LB teigimu, Lietuvoje kainos vis dar vejasi euro zonos vidurkį.

Anot V. Vasiliausko pripratimas prie euro, kaip rodo tyrimai, „yra įvykęs“.

„Pagrindinė problema, kuri pabrėžiama apklausose, tai yra vienas, du euro centai, įvardijama kaip tam tikras nepatogumas“, – sakė LB valdybos pirmininkas.

Pasak jo, kitąmet LB planuoja konsultacijas su visuomene dėl galimybės atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų, tačiau jokie galutiniai sprendimai dar nepriimti.

Lietuvoje euras įvestas 2015 metų sausio 1 dieną.

Vengrija nėra įsivedusi euro ir neturi termino, iki kurio ketintų įsivesti bendrąją valiutą. Tiek Vyriausybė, tiek ir šalies centrinis bankas ne kartą pabrėžė, kad Vengrija neturėtų įsivesti euro tol, kol jos ekonomika nebus pakankamai stipri, rašo „Reuters“.

G. Matolcsy teigimu, atėjo laikas Europai „ieškoti būdų, kaip išsilaisvinti iš euro spąstų“.

„Yra tokia netikusi dogma, kad euras yra normalus žingsnis Vakarų Europos integracijos kelyje. Bet bendroji Europos valiuta visai nebuvo normali, nes beveik jokios išankstinės sąlygos nebuvo įgyvendintos“, – „Financial Times“ publikuotame straipsnyje teigia G. Matolcsy.

„Praėjus dviem savaitėms po euro įvedimo, trūksta beveik visų sėkmingos pasaulinės valiutos stulpų: bendros valstybės, biudžeto, sudarančio bent 15-20 proc. euro zonos bendrojo vidaus produkto (BVP), euro zonos finansų ministro ir atitinkamos ministerijos“, – aiškino jis.

Anksčiau šiemet antrai šešerių metų centrinio banko vadovo kadencijai paskirtas G. Matolcsy tikino, kad eurą įsivedusioms šalims turi būti leista palikti euro zoną, o eurą pasilikusios valstybės turėtų sukurti „tvaresnę pasaulinę valiutą“.

Jis taip pat paragino pakeisti 1992-ųjų Mastrichto sutartį, kuria nustatyti kriterijai, kurias ES šalis turi atitikti, kad galėtų įsivesti eurą.

Nuo 2010-ųjų, kai į valdžią atėjo Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, šalies vyriausybė palaipsniui didino valstybės skolinimąsi šalies valiuta forintais, taip siekiant sumažinti priklausomybę nuo skolinimosi užsienio valiutomis.

Spalio pabaigoje apyvartoje esančių litų banknotų vertė siekė 314,4 mln. litų, monetų – 113,9 mln. litų, arba atitinkamai 91,1 mln. ir 33 mln. eurų. Spalio pabaigoje apyvartoje taip pat buvo 18,7 mln. litų vertės numizmatinių monetų.

Pasak Lietuvos banko, litų keitimo į eurus procesas išlieka pakankamai aktyvus.

Gyventojai vis dar pakankamai aktyviai keičiasi litus į eurus: šiemet iki spalio pabaigos Lietuvos banke atlikta daugiau kaip 12 tūkst. litų keitimo operacijų.

„Gyventojai vis dar pakankamai aktyviai keičiasi litus į eurus: šiemet iki spalio pabaigos Lietuvos banke atlikta daugiau kaip 12 tūkst. litų keitimo operacijų, kurių metu pakeista daugiau kaip 9 mln. litų, o per visus 2018 metus atlikta 19 tūkst. litų keitimo operacijų, iš viso pakeista į eurus 13,3 mln. litų“, – BNS nurodė Lietuvos bankas.

Tačiau, anot jo, dalis litų į centrinį banką negrįš vien todėl, kad jie yra arba sunaikinti, pamesti, dalį jų gyventojai pasiliko atminčiai. Lietuvos bankas taip pat pabrėžia, kad nors į eurus dar neiškeistų litų suma atrodo įspūdingai, ji sudaro tik nedidelę dalį prieš euro įvedimą apyvartoje buvusių litų.

Lietuvos banko duomenimis, likus metams iki euro įvedimo – 2014 metų pirmąjį ketvirtį – apyvartoje buvo 11,278 mlrd. litų, prieš pat euro įvedimą 2014-ųjų pabaigoje – 5,805 mlrd. litų, po euro įvedimo 2015 metų pabaigoje – 535,3 mln. litų.

Lietuvos bankas litus į eurus nemokamai keičia neribotą laiką.

Konservatyvios partijos "Įstatymas ir teisingumas" (PiS) pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačinskis) pareiškė, kad lenkams siekiant Vakarų Europos pragyvenimo lygio, šalis turėtų išsaugoti zlotą, turintį apsaugoti Lenkiją nuo tarptautinių finansinių krizių.

Be to, šis įnirtingas Europos Sąjungos kritikas pareiškė, kad Lenkijos tvirta pozicija Bendrijoje pagerins lenkų pragyvenimo lygį.

Apie tai J. Kaczynski kalbėjo penktadienį savo partijos susitikime dėl parlamentinės politikos.

Lenkija yra ES narė nuo 2004, tačiau iki šiol dvejoja dėl euro įsivedimo ir sako, kad šalis pirmiausia turi atitikti visus narystės kriterijus. Šiuo metu eurą naudoja devyniolika Europos šalių.

Pasak jo, visi tikriausiai prisimena, kaip tuometis premjeras Algirdas Butkevičius aiškino, jog jei neįves euro, atsistatydins. Paskui buvo viešai žadama, kad niekas nebrangs, viskas bus kaip "prie lito".

„Atsimename ir tai, kaip meniu restoranuose arba prekybos centrų kainose buvo skaičiai "po kablelio". Esą taip valdžia rūpinosi, kad niekas nebrangtų. Ir tų kainų tikrumą tikrino tada net tie, kuriems pagal pareigas nepriklausė tai daryti. Pavyzdžiui, vadinamosios sanepideminės darbuotojai“, – atsiminimais toliau dalijosi Vilius.

Pribaugino, prišnekėjo nesąmonių, visi patikėjo ir po metų tapo elgetomis.

Skaitytojo teigimu, paskui visi viską pamiršo ir stojo ekonominė demokratija – kainos ėmė begėdiškai kilti kiekvieną dieną. Išsipildė liūdniausia prognozė (iš kurios pradžioje tik juokėmės), kad tai, kas buvo litais, liks eurais.

Tačiau, kaip sakoma, juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis. Ši prognozė beveik išsipildė, ir žmonės vėl tapo ubagais, nors "prie lito" jau buvo spėję šiek tiek prasigyventi.

Stebina vyrą ir tai, kodėl šitaip su mumis nuolat elgiasi mūsų valdžia? Pažada ir apgauna. Ir niekas už nieką  neatsako.

„Kas atsakys už šitokį Lietuvos piliečių nuskurdinimą, įvedus eurą? Juk ta valiuta buvo įvesta ne dėl to, kad mums buvo labai reikalinga, o todėl, jog buvome bauginami, esą tuoj rusai užpuls ir ES negalės mūsų gelbėti. Neva, jei bus Lietuvoje euras, tik tada gelbės“, – klausimų pažeria jis. – Pribaugino, prišnekėjo nesąmonių, visi patikėjo ir po metų tapo elgetomis. Labai gražu. Dabar rodo vieni į kitus pirštais, vieni kitus kaltina, bet niekas dėl to nesėda į kalėjimą. O reikėtų sodinti. Ir premjerą, ir ministrus, ir atsakingus Lietuvos banko darbuotojus. Visi šie asmenys, mano nuomone, turėtų būti teisiami už kenkimą valstybei ir jos piliečiams. Gal tuomet valdžioje esantieji pagaliau pradėtų galvoti, ką daro.“

Prieš euro įvedimą Lietuvos bankas skaičiavo, kad šalies realusis BVP, įvedus šią valiutą, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais būtų didesnis, negu neįvedus. Pagal vieną numatytą scenarijų vidutiniu laikotarpiu, 2014–2022 m., realusis BVP po euro įvedimo turėtų būti didesnis vidutiniškai 1,9 proc., pagal kitą scenarijų – vidutiniškai 1,8 proc. Lietuvos realusis BVP ilguoju laikotarpiu, įvedus eurą, būtų 1,3 proc. didesnis, nei neįvedus šios valiutos. Taip pat buvo sakoma, kad euro įvedimas sukurtų prielaidas tiesioginių užsienio investicijų didėjimui.

2015 metais tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui augo 310 eurų, 2016-aisiais – 217 eurų. Panašiai ar daugiau jos augo ir 2011, 2012, 2013 metais.

2015-aisias Lietuvos BVP demonstravo 1,8 proc., 2016-aisiais – 2,3 proc. augimą. Jei tikėtume prognozuotu augimo dėl euro vidurkiu, turėtume konstatuoti, kad beveik visas Lietuvos BVP augimas buvo dėl euro. Tačiau ar tikrai taip gali būti?

Lietuva šuolio nepademonstravo

Pasak „Danske“ banko vyr. ekonomisto R. Grajausko, sunku tiksliai pasakyti, ar investicijos į Lietuvą ateina dėl euro, ar ne. Tačiau, anot jo, vertinant akademiškai, tai, jog šalis yra euro zonoje, turi stabilią valiutą, turėtų prisidėti prie investuotojų pasitikėjimo, didesnio noro investuoti.

„Pagal projektų, sukuriamų darbo vietų skaičių Lietuva bent jau Vidurio ir Rytų Europos regione yra vienvaldė lyderė. Tai tiesiogiai susiję ir su eksporto rodikliais, nes didžioji dalis investicijų ateina į Lietuvą tam, kad čia vyktų gamyba ir gaminiai būtų eksportuojami. Pernai Lietuva pirmavo Europoje pagal eksporto apimčių augimą, tad turbūt galima pasakyti, kad viena investicijų atėjimo ir eksporto didėjimo priežasčių galėtų būti euras“, – teigia R. Grajauskas.

Kainų lygis gerokai šoktelėjęs, palyginti su tomis, kurios buvo prieš eurą, ir tai turbūt yra pagrindinė nepasitenkinimo šia valiuta priežastis.

Ekonomistas aiškina, kad tiesioginių užsienio investicijų statistikoje tai pernelyg neatsispindi, nes čia vertinami ir išeinantys finansiniai srautai. Kadangi pastaraisiais metais daugiau užsienio kapitalo įmonių išsimokėjo dividendus, tikrojo poveikio statistiniai duomenys neparodo.

„Bet jei žiūrėtume į projektų ir sukuriamų darbo vietų skaičių, investicijų padidėjimą pastebėtume“, – tikina R. Grajauskas.

Ekonomisto teigimu, euro įvedimas davė impulsą ir BVP augimui. Kadangi augimą 2015-aisiais lėtino Rusijos krizė ir dėl to sumažėjęs eksportas, o 2016-aisiais – susitraukusi ES parama, be euro augimas galėjo būti dar lėtesnis.

„Tačiau pernai buvome viena sparčiausiai ES augusių šalių, ekonomiką į priekį varė eksportas. Jei pripažįstame, kad euro įvedimas prisidėjo prie eksporto apimčių didėjimo, tai galima laikyti euro įvedimo efektu. 1,8–1,9 proc. nėra toks augimas, kurio negalėtume priskirti eurui. Manau, tai yra realus įvertis“, – sako ekonomistas.

Vilniaus universiteto socialinės politikos profesorius ekonomistas R. Lazutka sako niekada ir netikėjęs kalbomis apie papildomas investicijas, BVP augimą dėl euro įvedimo.

„Jau buvome matę Estijos pavyzdį, kad, praėjus keleriems metams, tokių impulsų požymių nebuvo, tiesiog veikė ekonomikos cikliškumas. Po krizės ji atsigavo, augo, bet kad tai vyko dėl euro, pasakyti negalima. Jei imtume gretimas šalis, kurios turi labai panašų cikliškumą (Estija, Latvija, Lenkija), pastebėtume, kad, palyginti su jomis, įsivedusi eurą Lietuva šuolio nepademonstravo.

Buvo aiškinančių, kad investuotojai nedrįsta Lietuvoje investuoti dėl lito, nes tai – mažai žinoma valiuta, tačiau tie, kurie tikrai galvojo apie investicijas, viską išsiaiškino ir žinojo, kad litas susietas su euru, netikėtų permainų dėl valiutos nebus. Taigi nesistebiu, kad nieko čia neįvyko, nes negalėjo įvykti“, – kalba R. Lazutka.

Poveikis kainoms – didesnis

Pasak R. Grajausko, pagrindiniai euro privalumai plika akimi matomi mažiau nei trūkumai, todėl, kaip neseniai parodė apklausos, Lietuvoje yra mažiau manančių, kad euras atnešė naudos, negu galvojančių, kad neatnešė.

„Tarptautinė praktika sako, kad įvedus eurą poveikis kainoms pasireiškia pirmaisiais metais ir siekia 0,2–0,3 proc. Manau, dauguma ekonomistų ne visai tiksliai įvertino šį poveikį ir per mažai dėmesio skyrė lūkesčių dedamajai. Objektyvių priežasčių kainoms augti įvedus eurą nėra, tačiau jei žmonės galvoja, kad kainos augs, tai tampa savaime išsipildančia pranašyste. Tai Lietuvoje tikrai įvyko, kainų augimas buvo ypač pastebimas turguje, šoko būsto nuomos kainos, brango paslaugos. Lūkesčiai prisidėjo prie kainų augimo ir, kaip žinome, ir pernai turėjome vieną sparčiausių Europoje infliacijų. Kainų lygis gerokai šoktelėjęs, palyginti su tomis, kurios buvo prieš eurą, ir tai turbūt yra pagrindinė nepasitenkinimo šia valiuta priežastis. Reikia pripažinti, kad kainos kilo labiau, nei prognozavo ekonomistai“, – sako R. Grajauskas.

Ekonomistas R. Lazutka pastebi, kad kainos Lietuvoje augo ir iki euro įvedimo, tad būtų sunku vienareikšmiškai vertinti euro įvedimo poveikį kainoms.

„Dėl kainų sunkiau pasakyti, nes duomenys yra prieštaringi. Statistikos departamentas tik pastaruoju metu fiksuoja kiek didesnį augimą, anksčiau nefiksavo. Kada yra rinka, atskiri pardavėjai negali rizikuoti labai smarkiai didinti kainų, nes kiti gali to nepadaryti, ir kainas padidinęs pardavėjas gali prarasti pirkėjus. Tačiau kadangi buvo sukelti kainų augimo lūkesčiai, atsirado galimybė visiems didinti kainas.

Kita vertus, reikia turėti mintyje, kad kiekvienas pardavėjas visada nori parduoti brangiau, kad ir kokia valiuta bebūtų. Kainos Lietuvoje kilo ir iki euro įvedimo, tad nors prie kilimo jis prisidėjo, sunku pasakyti, kiek reikšmingai“, – kalba R. Lazutka.