Išleido mažiau, nei planavo

Klaipėdos savivaldybė šiam renginiui buvo numačiusi 500 016 eurų, tačiau realiai išleista šimtu tūkstančių mažiau.

"Paskaičiavus išleistus pinigus, panašu, kad išleista arti 400 tūkst. Tai galėtų būti apie 350–370 tūkst. eurų. Dar laukiame galutinių duomenų. Dalyvių apgyvendinimui skirta apie 55 tūkst. eurų. Maitinimui – apie 80 tūkst., o visa kita suma buvo išleista visame mieste įrengtoms kelioms scenoms, miesto apipavidalinimui, koncertinių renginių įgarsinimui", – pinigus skaičiavo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Asta Dirgėlienė.

Europos šalių tautinės kultūros festivalis "Europiada" organizuojamas nuo 1964 m., pirmą kartą buvo surengtas Belgijoje Antverpene. Kasmet festivalis pristatomas vis kitame Europos mieste.

57-oji "Europiada" į Klaipėdą sugrįžo po 13 metų. Pirmą kartą Klaipėdoje ši fiesta buvo organizuota 2009 m.

Trejus metus iš eilės šventę teko atidėti dėl pandemijos. Todėl 770-ąjį gimtadienį švenčiančios Klaipėdos pastangos atgaivinti po pertraukos šį renginį, "Europiados" organizacinio komiteto manymu, prilygsta šio festivalio išgelbėjimo misijai.

Paskaičiavus išleistus pinigus, panašu, kad išleista arti 400 tūkst.

Kokia grąža miestui?

Niurzgliams, kurie tvirtina, esą abejotinos kultūrinės reikšmės renginiui "su saviveikliniais kolektyvais" nederėjo skirti pusę milijono, A.Dirgėlienė atkerta skaičių kalba.

"Paskaičiuokime. Į Klaipėdą atvyko 1 243 renginio dalyviai. Kiekvienas jų pagal "Europiados" organizacinio komiteto taisykles sumoka nario mokestį. Tai sudaro 120 eurų. Organizuojančiai šaliai pervedama pusė surinktos nario mokesčio sumos. Dalyviai surinko 149 160 eurų. Klaipėda iš to gaus 74,5 tūkst. eurų", – skaičiavo A.Dirgėlienė.

Atvykėliams uostamiestis galėjo pasiūlyti padorias, bet ne prabangias sąlygas viešnagei.

Ansambliams buvo siūloma apsistoti įvairiose biudžetinių įstaigų patalpose – bendrabučiuose ir net mokyklose.

Jei svečio netenkino siūlomos vietos, jam niekas netrukdė apsigyventi viešbutyje.

Taip ir padarė daugelis Vakarų Europos šalių atstovų.

Pavyzdžiui, vokiečiai rinkosi pačiame miesto centre esantį keturių žvaigždučių viešbutį. Ten apsistojo ir daugiau svečių.

"Tai reiškia, kad iš šventės uždirbo ir miesto viešbučiai, kurie dar ir sumokėjo mokesčius valstybei. Maitinimas buvo organizuotas LCC tarptautiniame universitete. Bet kas uždraus žmogui pietumis mėgautis kavinėje, esančioje upės pakrantėje? Minimaliausiais skaičiavimais, vienas žmogus per dieną galėjo mieste išleisti 20 eurų", – svarstė A.Dirgėlienė.

Vadinasi, per dieną atvykę svečiai uostamiestyje paliko 24,8 tūkst. eurų.

Tačiau veikiausiai kiekvienas jų išleido gerokai daugiau.

"Renginys truko penkias dienas. Beveik visi atvyko diena anksčiau, o išvyko dieną po renginio. Iš viso jie Klaipėdoje viešėjo septynias dienas. Išeina, kad užsienio šalių ansamblių nariai, net skaičiuojant mažiausiomis išlaidomis, mieste išleido 174 tūkst. eurų. Realiai panašu, kad svečiai mieste išleido apie 200 tūkst. eurų. Juk uždirbo mūsų verslai, paslaugų teikėjai", – sakė A.Dirgėlienė.

Saitai: Klaipėdai jau net antrą kartą teko garbė organizuoti tarptautinį renginį, kai tokio šanso kitų šalių miestai laukia ne vieną dešimtmetį. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Į renginį plūdo svečiai

Meno ansambliai penkias dienas rengė pasirodymus visiškai nemokamai.

"Apie honorarą niekas nekalba. O jei pasirodymai kai kam atrodo per menki, verta priminti, kad aukšto lygio atlikėjams yra mokami padorūs honorarai. Skaičiuojant labai grubiai, iš 400 tūkst. eurų, kuriuos skyrė miesto biudžetas, pusė sumos sugrįžo miestui per paslaugas. Taigi, nėra tiesa sakyti, kad renginys neatsipirko. Jis atsipirko. Ir su kaupu", – patikino A.Dirgėlienė.

Sakydama "su kaupu" A.Dirgėlienė turėjo galvoje mintį, kad, kiekvienam svečiui per savaitę mieste išleidus ne 100, o dvigubai daugiau, miestas galėjo uždirbti 400 tūkst. eurų.

Tai, kad septynias dienas Klaipėdos verslininkai galėjo uždirbti dar daugiau, byloja vaizdai, matyti penktadienio ir šeštadienio vėlyvą vakarą.

Specialiai į Klaipėdą į "Europiados" renginius tą savaitgalį buvo suvažiavę daugybė žiūrovų.

Dienai be nakvynės į pajūrį dūmė skuodiškiai, šilutiškiai, šiauliečiai.

Vilniečiai ir kauniečiai į Klaipėdą traukė nakvynės ieškodami pas bičiulius ir gimines, buvo ir tokių, kurie apsistojo viešbučiuose.

Teatro aikštėje užfiksuota, kaip įvairių šalių atlikėjai ir šokėjai šėlo iki paryčių, ragaudami lietuviškus patiekalus ir gėrimus.

Stebint vakarėlio vaizdo įrašą daugeliui kilo klausimas – ar tikrai tai vyko Klaipėdoje?

Atrodė, kad tai naktinio šurmulio vaizdai iš kokio nors Vakarų Europos didmiesčio.

"Tą savaitgalį Druskininkuose vyko Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Tikrai žinau, kad plaukikai susėdo į mašinas ir palikę Druskininkus atvažiavo į Klaipėdą, specialiai į "Europiadą". Žinau, kad ir amerikiečiai važiavo žiūrėti renginio ir sakė, kad tai buvo nuostabu", – tikino A.Dirgėlienė.

Dalis renginio dalyvių net pasiliko keletą dienų ilgiau ir po "Europiados".

"Miesto centre esantys viešbučiai buvo pilnutėliai", – sakė A.Dirgėlienė.

Pažino mūsų kraštą

Tiesa, iš 80-ies meno ansamblių dalis nakvynei pasirinko ne Klaipėdą, o, pavyzdžiui, Kretingą ar Kretingalę.

"Žmonės po pasirodymų užsakinėjo ekskursijas po Palangą, Kretingą, Nidą. Lankydami kitus miestus žmonės pažino mūsų kraštą. Buvo tokių, kurie atvažiavo su šeimomis. Šeimos nariai nemoka nario mokesčio, tačiau jie lygiai tiek pat išleido už nakvynę ar kitas paslaugas", – kalbėjo A.Dirgėlienė.

Išvažiuodami kai kurie svečiai su vietiniais bičiuliais atsisveikino lyg broliai.

"Esant tokiai geopolitinei padėčiai, šis renginys neša žinutę visiems mums – mes esame vieninga Europa. Dvi savaites po renginio Klaipėda vis dar sulaukia sveikinimų ir padėkų laiškų iš dalyvių. Socialiniuose tinkluose vis dar dalijamasi nuotaikomis ir nuotraukomis", – džiaugėsi A.Dirgėlienė.

Į Klaipėdą atvyko ansambliai iš keturiolikos Europos valstybių – Alandų salų, Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Vokietijos, Estijos, Ispanijos, Suomijos, Didžiosios Britanijos, Vengrijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Švedijos.

Ispanai atrado Pakruojį

"Europiados" šeima Klaipėdą žino dar nuo 2009 m. Tada sulaukta 4 232 dalyvių.

"Šis renginys gyvuoja tik pačių saviveiklininkų dėka. O jie yra tie žmonės, kuriems brangi jų regiono tautinė kultūra, tradicijos, tautiniai kostiumai ir dainos. Kaip galima manyti, kad tai nėra vertybė?" – stebėjosi A.Dirgėlienė.

"Europiados" metu mezgasi asmeniniai santykiai, driekiasi draugystės tiltai.

"Praėjusios "Europiados" metu portugalai sutartinių varžytuvėse atrado Pakruojo ansamblį. Melnragėje vyko varžytuvės, kurių metu svečiai rungėsi šokiu ir daina. Varžybos baigėsi bendru šokiu", – pasakojo A.Dirgėlienė.

Pakruojo ansamblis "Pamūšis" šiais metais iš karto puolė ieškoti, kur jų draugai. Tačiau portugalai negalėjo atvykti tiek dėl siaučiančių gaisrų, tiek dėl karo baimės.

"Šiais metais ispanai atrado Pakruojį. Ansambliai labai susidraugavo. Šiemet ispanai vėlavo dėl atidėto skrydžio, jie naktį praleido oro uoste. Atvykę nebegalėjo dalyvauti atidaryme. Bet koks buvo žmonių užsidegimas, jie vis tiek važiavo tik trims dienoms. Kokia stipri jėga žmones veda. Netikėtai ispanai susidraugavo su būriu pakruojiškių", – pasakojo A.Dirgėlienė.

Vytautas Grubliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Metas telktis

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas drįstantiems priekaištauti dėl "Europiados" rengimo priminė, kad dėl teisės rengti šį festivalį varžosi dešimtys Europos miestų.

"Tai yra garbė. Retorinis klausimas – ar tos dešimtys Europos miestų, kurie rengė "Europiadas", tie kiti miestai, kurie atrinkti būsimų švenčių šeimininkais, tikrai į renginį žvelgia kaip į pinigų išmetimą į orą? Manyčiau, kad ne. Visų pirma, tai parodytas pasitikėjimas Klaipėda labai plačiame Europos kontekste", – akcentavo V.Grubliauskas.

"Europiada" parodė, kad Europa ieško vienybės kultūriniuose saituose.

Tai, kad uostamiestis sulaukė tūkstančio svečių, kurie dalijosi savo tautinėmis tradicijomis su klaipėdiečiais, yra puiki proga gyvai pažinti kitų šalių paveldą.

"Kitu atveju pasaulį beliktų pažinti tik per televizorių. Džiaugėsi širdis matant ne tik šokančius žmones, atvykusius iš visos Europos, bet ir minią jaunų klaipėdiečių, kurie įsitraukė į šokio sūkurius. Ar gali būti geresnis būdas parodyti savo tautinės kultūros perlus? Aš suprantu, kad nuomonių visada būna įvairių. Visada atsiras tokių, kurie sakys, kad tuos pinigus reikia pridėti prie pensijos ar išleisti kompensacijoms. Negalima pasaulio matyti tik per materialųjį aspektą", – kalbėjo V.Grubliauskas.

Miesto vadovas priminė, kokiomis aplinkybėmis šiemet rengta "Europiada".

"Europa telkiasi prieš Rusijos agresiją. "Europiada" parodė, kad Europa ieško vienybės kultūriniuose saituose. O skaldančių dalykų šiais laikais yra daug. Todėl manau, kad reikia vienytis ir telktis. Nemanau, kad tie pinigai buvo prašvilpti vėjais, pravalgyti ar pramiegoti. Jie išleisti labai prasmingai. O mes turėtume džiaugtis tuo, kas mus vienija", – akcentavo V.Grubliauskas.

Centre – dalyvių paradas

Uostamiestis ilgokai nejuto tokio šėlsmo – gatvės mirgėjo nuo spalvingų kostiumų, o šokiai ir dainos savaitgalį netilo iki paryčių.

Šeštadienį "Europiados" renginių kulminacija tapo iškilmingas dalyvių paradas miesto centre.

Beveik 1,3 tūkst. dalyvių, pasipuošusių įspūdingiausiais kostiumais, eisena startavo J.Janonio gatvėje, o finišavo prie Senojo turgaus.

Visi eisenos dalyviai – 73 ansambliai ties Atgimimo aikšte stojo trumpam prisistatymui žiūrovams.

Jų pasirodymus stebėjo Tarptautinio organizacinio komiteto nariai ir kiti garbingi renginio svečiai.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nerimas dėl prognozių

"Nepaisant to, kad pajūryje siautė krušos, liūtys ir vėjai, bet Klaipėda, kaip M.K.Čiurlionio "Karalių pasakoje", buvo apsaugota nuo stichijų šėlsmo. Renginio organizatoriams prognozės kėlė didelį nerimą. Jei būtų reikėję vertinti situaciją pagal žadamus orus, būtų tekę net ir nedaryti šventės. Gerai, kad buvome stipraus tikėjimo, o ne regėjimo", – apie orų prognozes šventiniam savaitgaliui kalbėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Fiestos dalyvius buvo galima išvysti įvairiose miesto vietose – nuo Vasaros estrados iki Teatro, Karlskronos aikščių.

Savitomis dalyvių pasirodymo scenomis tapo erdvė prie skulptūros "Žvejys", "Europiados" dalyviai šokio ritmu sukosi prie paminklo vieningai Lietuvai "Arka", muzikos garsai skambėjo aikštėje prie burlaivio "Meridianas".

Niekada nesakyk niekada. O gal "Europiada" ir trečią kartą sugrįš į Klaipėdą.

Šeštadienio vakarą prasidėjęs šventinis dalyvių pasirodymas Teatro aikštėje užtruko iki paryčių.

Klaipėdos meras pasidžiaugė tuo, kad "Europiados" organizacinis komitetas antrą kartą patikėjo Klaipėda kaip solidžiu partneriu, kuris sugebėjo priimti tūkstančius svečių ir visiems padovanojo įsimintiną reginį.

"Įstrigo viena išsprūdusi frazė – jei esą dėl kokių nors priežasčių "Europiada" Klaipėdoje nebūtų įvykusi, panašu, kad jos iš viso būtų nebelikę renginių žemėlapyje. Ne tik "Europiada" suteikė didelį džiaugsmą miestui ir Lietuvai. Klaipėda išgelbėjo "Europiadą", – tikino V.Grubliauskas.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Estafetę perėmė vokiečiai

Dėl pandemijos šis renginys trejus metus nebuvo rengiamas. Tad po pertraukos startavusi fiesta vėl atgimė su viltimi tęsti tradicijas.

Buvo svarstoma, kad šventė 2023-iaisiais turėtų vykti Vokietijos mieste Gotoje, o 2024 m. – Lenkijoje esančiuose Kelcuose.

"Ne "Europiada" buvo mieste, o miestas buvo "Europiadoje". Aš manau, kad visiems ši šventė dovanojo džiugių akimirkų. Pastebėjau, kad renginiuose dalyvavo daug ukrainiečių. Jie jungėsi į šokančią minią ir buvo matyti, kad labiau atsipalaidavę. Jie moka džiaugtis. Tai mes, lietuviai, esame labiau santūresni", – teigė V.Grubliauskas.

Po trylikos metų pertraukos į Klaipėdą sugrįžusi "Europiada", pasak mero, įsimins ilgam.

"Niekada nesakyk niekada. O gal "Europiada" ir trečią kartą sugrįš į Klaipėdą. Tik spėju, kad negreitai", – vylėsi Klaipėdos meras.

Šiandien 18 val. uostamiestyje vyks reginys, kurio praleisti negalima – didysis „Europiados“ paradas.

Beveik 1,3 tūkst. dalyvių pasipuošę gražiausiais kostiumais ir įkvepiančiais pasirodymais startuos J.Janonio gatvėje, toliau keliaus J.Janonio, Herkaus Manto gatvėmis, iki Atgimimo aikštės, toliau trauks Tiltų gatve ir finišuos prie Senojo turgaus žiedo.

Eisenos dalyvių – 73 kolektyvų pristatymas numatytas ties Atgimimo aikšte. Būtent čia bus įrengta speciali pakyla, kurioje svečius pasveikins Klaipėdos miesto meras, eiseną stebės Tarptautinio organizacinio komiteto nariais.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Šeštadienio rytą Teatro aikštėje vyko regionų kūrybinės dirbtuvės, Vasaros estradoje vyko vaikų kūrybinės dirbtuvės.

Turgaus gatvėje nuo 10 val. iki 18 val. vyksta „Europiados“ forumas.

Teatro, Karlskronos aikštėje, prie skulptūros „Žvejys“ ir paminklo vieningai Lietuvai „Arka“, aikštėje prie burlaivio „Meridianas“ vyksta dalyvių pasirodymai.

Šeštadienio vakarą į šventinį visų dalyvių pasirodymą miestiečiai kviečiami užsukti į Teatro aikštę. Vakaro renginys startuos 21 val.

Sekmadienį nuo 16 iki 18 val. Vasaros estradoje vyks uždarymo koncertas.

Svečiai pasidžiaugė, kad Klaipėdoje vykstantis festivalis – puikiai organizuotas, į jį kasdien įsitraukia būriai žmonių.

Pasak Klaipėdos mero, buvo svarstoma, kad šventė 2023-iaisiais turėtų vykti Vokietijos mieste Gotoje, o 2024 m. – Lenkijoje esančiuose  Kelcuose.

"Jau prie šio stalo buvo dėliojami tam tikri akcentai, vertinama Klaipėdos patirtis. "Europiada" įgavo antrą popandeminį kvėpavimą, atlaikiusį visus išbandymus, įrodžiusį savo gyvybingumą", – pastebėjo V.Grubliauskas.

Susitikime dalyvavo 12 žmonių, tarp kurių buvo ne vien "Europiados" miestų merai, bet ir kitų miestų atstovai.

"Bendrai sutarėme, kad reikia džiaugtis, jog pagaliau "Europiada" po trejų metų pertraukos vyksta. Nes jeigu šiemet ji būtų ir vėl neįvykusi, būtų kilęs klausimas dėl jos egzistencinės prasmės. Tačiau būtent šių metų "Europiada", vykstanti Klaipėdoje, yra aiškus ženklas – "Europiada" yra ir ji tikrai laukiama", – nurodė meras.

Tikime ateitimi, šviesos pergale prieš tamsą.

Pašnekovo teigimu, svečiams puikų įspūdį paliko Klaipėdos pasirengimas ir nuoširdumas priimant svečius.

O tai, kad festivalis startavo būtent uostamiestyje – ženklas, kad reikia vienytis dėl kovojančios Ukrainos, kuri šiuo metu kaunasi ir už mus.

"Pasikeitėme mintimis apie tai, jog turime rodyti sau ir pasauliui, kad turime gyventi ne baimėje, o viltyje ir tikėjime, kad galime ir turime keisti pasaulį. Gyvenimas negali sustoti. Turime susitikti, organizuoti tokius renginius, nes tai yra žinia ir ženklas, kad tikime ateitimi, šviesos pergale prieš tamsą. Būtent tokie renginiai yra geriausias to įrodymas", – tikino V.Grubliauskas.

Tikimasi, kad savaitgalį orai nesutrukdys šventės ir joje apsilankys dar daugiau klaipėdiečių bei miesto svečių.

Aikštėse žydės saulėgrąžos

Į 57-ąjį kartą organizuojamą šventę pamažu renkasi dalyviai net iš 14 šalių. Jie per šokį, dainą ir muziką klaipėdiečius ir miesto svečius iki liepos 17 d. džiugins išskirtiniais pasirodymais, pristatys savo tradicijas bei kultūrą.

Net šešiose pagrindinėse miesto aikštėse – minėtoje Vasaros estradoje, Teatro aikštėje, aikštelėje prie paminklo "Žvejys", prie burlaivio "Meridianas", paminklo "Arka" ir Karlskronos aikštėje žiūrovai matys tam tikrų ukrainietiškų akcentų, kuriais bus išreiškiamas palaikymas karo niokojamai šaliai.

"Klaipėda turėtų pasitikti "Europiadą" pradedant vieną tokį simbolinį, tačiau, mums atrodo, labai gražų sprendimą – kiekvieną aikštelę, kurioje bus šokiai, dainos, papuošime saulėgrąžomis. Tegul jos išreiškia tam tikrą bendrystę su mūsų sese Ukraina, kurioje šios dienos nėra tokios šviesios ir saulėtos", – teigė viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" komunikacijos ir rinkodaros vadovė Živilė Putnienė.

Būtent švęsdami parodome Europos vienybę, o tai šiuo metu yra ypač svarbu.

Logotipe – taikos paukštis

Pasak šio festivalio projektų vadovo Roberto Petraičio, organizuojant renginį viskas vyko pagal planą. Tačiau dėl pandeminės situacijos ir kitų iššūkių šventę teko atidėti net tris kartus.

"Europiados" prezidento Rudigerio Hesso teigimu, šio renginio tikslas – vienyti Europą ir nešti taiką, o ne susiskaldymą.

"Idėja gimė, kai po Antrojo pasaulinio karo tūkstančiai žmonių pasitraukė į Europą. Atsirado noras sukurti tokį renginį, kuris tarnautų jaunimui ir kurtų naują mąstymą Europoje. 1964 m. įvyko pirmasis "Europiados" renginys Antverpene, kuriame yra šios organizacijos būstinė. Ji buvo įkurta, kad suvienytų susiskaldžiusias Europos tautas", – sakė R.Hessas.

Pagrindinis "Europiados" simbolis – vėliava.

"Mūsų logotipas sukurtas 2009-aisiais. Tai yra paukštelis, nešantis žinią ir atspindintis "Europiados" spalvingumą ir tautinės vėliavos spalvas. Kiekvienas miestas pagal savo stilistiką kuria dar ir savo logotipą", – pasakojo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Asta Dirgėlienė.

Dalyvių bus mažiau

Šiais metais dalyvaus atstovai iš Alandų salų, Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Vokietijos, Estijos, Ispanijos, Suomijos, Vengrijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Švedijos.

Į šventę jau užsiregistravo 1 243 dalyviai. Tai mažiau negu 2009-aisiais, kai šis renginys uostamiestyje buvo organizuojamas pirmą kartą. Tąkart susirinko net 4 tūkst. dalyvių.

Iš viso dalyvaus 73 žmonių grupės, iš kurių bus keturi lietuvių ansambliai iš Radviliškio, Kauno, Klaipėdos rajono.

R.Hessas nurodė, kad sumažėjęs skaičius – tai pandemijos pasekmės ir baimė dėl karo Ukrainoje.

"Turime pripažinti, kad dvejų metų pandemijos laikotarpis turi tam tikrų pasekmių. Visada akcentavome, kad čia yra saugu, bet tolesnių šalių, tokių kaip Ispanijos, Portugalijos, piliečiai turėjo tam tikrų abejonių ir šiokių tokių baimių", – užsiminė R.Hessas.

Tačiau miesto meras Vytautas Grubliauskas ragino pasidžiaugti, kad šventė vyksta būtent Klaipėdoje.

"Tai jautri ir įkvepianti žinutė, kad mes nebijome. Kad renkamės, mokame, galime švęsti tautinių kultūrų šventę ir būtent švęsdami parodome Europos vienybę, o tai šiuo metu yra ypač svarbu", – kalbėjo meras.

Planuojamas šventės biudžetas šiemet siekė apie pusę milijono eurų. Išlaidas sudaro dalyvių apgyvendinimas, maitinimas, techniniai scenos parengimai.

Taip pat yra renkamas ir dalyvio mokestis – 120 eurų.

Organizatoriai tikino, kad visomis šventės dienomis viešasis transportas važiuos įprastu grafiku.

57-oji Europos šalių tautinės kultūros šventė "Europiada" dovanos aštuonių dešimčių kolektyvų pasirodymus įvairiose Klaipėdos senamiesčio erdvėse.

"Seniausias Lietuvos miestas – Klaipėda mini 770-ies metų įkūrimo jubiliejų. Turiningą ir prasmingą istorijos kelio ruožą nukeliavęs vienintelis Lietuvos uostamiestis gimtadienio išvakarėse priima neeilinę dovaną – į miestą po ilgų trejų laukimo metų sugrįžta spalvingas Europos folkloro kultūros festivalis "Europiada". Festivalio "Europiada" sugrįžimas – tai ne loterijos bilietas, kurį netikėtai ištraukė laiminga ranka, o prasmingas ir dalykiškas įvertinimas, įprasminęs visos miesto bendruomenės darbą, Klaipėdos dvasią ir miesto žmonių svetingumą, festivalį priimant pirmąjį kartą 2009 metais", – kalbėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Anot mero, šis garbingas sugrįžimas po trylikos metų – kartu ir didelis įpareigojimas kiekvienam iš mūsų, kuriant svetingą ir saugų uostą šventės svečiams, kurių nuoširdžiai laukiame savo mieste.

Teigiama, kad festivalis "Europiada" itin retai sugrįžta į tą patį miestą, todėl grįžimas į Klaipėdą – didelis komplimentas miestui ir jo žmonėms.

Beveik savaitei Klaipėda taps svetingu uostu tarptautinio festivalio "Europiada" dalyviams iš keturiolikos Europos valstybių – Alandų salų, Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Vokietijos, Estijos, Ispanijos, Suomijos, Didžiosios Britanijos, Vengrijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos ir Švedijos, kurie savo šokiais ir dainomis pristatys tautinį folklorą.

Būtent toks ir yra pagrindinis festivalio tikslas – puoselėti Europos kultūrų įvairovę ir tautų draugystę.

Festivalis "Europiada" Klaipėdoje pirmą kartą vyko prieš 13 metų, antrą kartą suplanuotas 2020 ir 2021 m., tačiau dėl pandemijos atšauktas ir perkeltas į šią vasarą.

"Europiada" organizuojama nuo 1964 m. Pirmą kartą šventė surengta Belgijoje esančiame Antverpeno mieste.

"Europiados" pradininku laikomas flamandas Mon De Clopper (1922–1998), Flamandų liaudies kultūros asociacijos įkūrėjas.

Pasak Klaipėdos mero, renginių programos atrodo įspūdingai.

"Pasirengimas "Europiadai" vyksta gana sklandžiai. Buvo pristatyta programa, kur ir kas nuo liepos 13 iki liepos 17 d. vyks, kokios eisenos, pasirodymai, susitikimai su įvairiomis grupėmis. Galiu užtikrinti, kad "Europiada" šiemet tikrai įvyks, dalyviai tikrai atvyks. Šiandien būtų sudėtinga kalbėti apie galutinį jų skaičių, bet bus iki dviejų tūkstančių dalyvių. Kviečiu klaipėdiečius kuo aktyviau dalyvauti ne tik kaip pasyvius žiūrovus, bet kaip aktyvius dalyvius. Bus tikrai sunku atsispirti traukai įsijungti į šokį ar dainą", – teigė Vytautas Grubliauskas.

Šokiai ir dainos susirinkusiuosius džiugins įvairiose miesto erdvėse – Teatro ir Karlskronos aikštėse, netoli "Meridiano", "Žvejo" ir "Arkos" paminklų, šalia Jono kalnelio, Danės skvere, Turgaus aikštėje.

Vytautas Grubliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Europiada" startuos liepos 13 d. ir truks iki liepos 17 d.

Nenorėčiau įvykiams užbėgti už akių.

Kalbėdamas apie Jūros šventę meras užsiminė, kad ji jau turi ir savo šūkį, kuris netrukus bus atskleistas spaudos konferencijoje.

"Kalbant apie Jūros šventę, laiko pasiruošti yra pora savaičių daugiau. Primenu, kad Jūros šventė šiais metais sutampa su Karinių jūrų pajėgų 30-mečiu, o tai šventei suteikia naujų spalvų. Vyks karinių laivų vizitai, dalyvaus kariniai orkestrai, vyks eisena, kuri šiais metais turi būti gerokai didesnė ir spalvingesnė, nes galbūt dalyvaus ir kiti orkestrai, bet nenorėčiau įvykiams užbėgti už akių. Kaip suprantu, parengiamieji darbai vyksta aktyviai. Liko šiek tiek daugiau negu pusantro mėnesio, bet tai – labai nedaug. Labai tikiuosi, kad Jūros šventė nenuvils nei svečių, nei miestiečių, nei organizatorių", – sakė V.Grubliauskas.

Jūros šventė prasidės liepos 29 ir tęsis iki rugpjūčio 1-osios.

Į 57-ąjį kartą organizuojamą renginį planuoja atvykti svečiai iš 180-ties Europos regionų, dalyvaus per 5 tūkst. žmonių. Per šokį, dainą ir muziką kolektyvai klaipėdiečiams pristatys savo tradicijas bei kultūrą.

Itin didelio dėmesio sulauks ir karą išgyvenanti Ukraina bei jos žmonės. Šis klausimas greitu metu bus diskutuojamas.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Astos Dirgėlienės, rodyti palaikymą Ukrainai – būtinybė.

„Negalime šio klausimo pamiršti. Tai labai aktualu. Tikrai visi nerimauja. Buvęs Tarptautinio „Europiados“ komiteto prezidentas Bruno Petersas viso komiteto nariams yra išsiuntęs savo nuogąstavimą ir nepritarimą karui. Šis žmogus labai giliai išgyvena esamą situaciją Ukrainoje. Jo prašymas – skirti didelį dėmesį ukrainiečiams, parodyti visai Europai ir pasauliui, kad esame tik už juos, juos palaikome ir linkime, kad ukrainiečiai laimėtų“, – sakė A.Dirgėlienė.

„Europiada“ organizuojama nuo 1964 m., pirmą kartą buvo surengta Belgijoje, Antverpene.

Klaipėdoje festivalis vyko prieš 13 metų. Suplanuotas jis buvo 2020 m. ir 2021 m., tačiau dėl pandemijos atšauktas ir perkeltas į šią vasarą.

„Trečias kartas nemeluoja. Nors šios dienos įvykiai, geopolitinė situacija įneša tam tikros baimės. Trečiadienį „Europiados“ asamblėjos vykdomojo komiteto nariai įvertino, kad šventė visgi turėtų įvykti ir vienas iš jos akcentų būtų solidarizacija ir palaikymas Ukrainai. Su tarptautinio komiteto nariais peržiūrėsime visas mokyklas, kuriose būtų apgyvendinti „Europiados“ dalyviai. Taip pat įvertinsime pasirodymams gatvėse vietas, išskirsime ypatingas zonas kaip buvo 2009-aisiais. Prieš tai turėjome 23 mokyklas, dabar 20 proc. padidinome, kad turėtume daugiau erdvės ir suvaldytume srautus, nes bet kokiu atveju rekomendacijų turėtume laikytis. Turime ir nuostabų projektų vadovą Robertą Petraitį. Labai tikimės, kad asamblėja įvertins mūsų jau atliktus veiksmus. Mano akimis, mes esame pasiruošę“, – tikino A.Dirgėlienė.

Europos šalių tautinės kultūros festivalis „Europiada“ organizuojamas nuo 1964 m., pirmą kartą buvo surengtas Belgijoje Antverpene.

Kasmet festivalis pristatomas vis kitame Europos mieste.

Penkias dienas trunkanti šventė pritraukia iki 4,5 tūkst. dalyvių iš įvairių Europos valstybių ir sulaukia keliskart didesnio žiūrovų antplūdžio.

Šis išskirtinis renginys Klaipėdoje jau vyko prieš 12 metų, suplanuotas jis buvo ir pernai, tačiau dėl pandemijos atšauktas ir perkeltas į šią vasarą. Bet ir šiemet dėl tų pačių priežasčių jis neįvyks.

Tačiau tikėtina, kad jis tikrai bus surengtas kitais metais liepos 13–17 d. Tai patvirtinta oficialiai.

Tad jau dabar pradėti organizaciniai darbai, pradėti skaičiuoti pinigai, kurie bus reikalingi šiam renginiui organizuoti.

Festivalis būtų finansuojamas iš Klaipėdos savivaldybės biudžeto, valstybės biudžeto fondų ir privačių rėmėjų lėšų.

Nemenką festivalio biudžeto dalį sudarytų pajamos, gaunamos iš dalyvių mokesčio, kuris svyruoja nuo 125 eurų suaugusiesiems iki 80 eurų vaikams, bei pajamos, gaunamos už parduotus bilietus.

Pagal sutarties sąlygas, dalis dalyvio mokesčio sumos tenka festivalį priimančiam miestui.

Preliminariais skaičiavimais, Klaipėdai atiteksiančios pajamos iš dalyvio mokesčio sudarytų apie 352,5 tūkst. eurų.

Visos pajamos, gautos už parduotus bilietus, taip pat atitenka festivalį organizuojančiam miestui.

Festivalio išlaidas sudarys atidarymo ir uždarymo bei kitų renginių organizavimas, dalyvių maitinimas ir apgyvendinimas, scenų ir pakylų nuoma, apšvietimo ir garso technikos nuoma, transporto paslaugos, savanorių maitinimas, apgyvendinimas, viešinimo išlaidos, darbo užmokestis.

Festivalio daliniam finansavimui iš Klaipėdos miesto biudžeto 2020 m. buvo skirta 700 tūkst. eurų (apie 95 proc. tiesioginėms išlaidoms ir apie 5 proc. administravimui), tačiau prasidėjus pasaulinei pandemijai ir atšaukus festivalį šios lėšos nebuvo panaudotos.

2022 m. festivaliui būtų planuojama panaši suma − apie 700 tūkst. eurų.