– Lietuvos narystės NATO 20-mečio proga Ukrainos centre Vilniuje pristatėte iš Briuselio parvežtą parodą „Nuo Helsinkio iki Kyjivo: atgal į ateitį“. Priminkite, kokia tai ekspozicija. Kodėl dabar pasirinkote ją pristatyti Lietuvoje?

– Kai rengiau šią parodą, norėjau pavaizduoti naujų modernių demokratinių valstybių atsiradimą Europoje nuo Baltijos jūros iki Juodosios jūros 1917–1918 m. ir kolektyvinio regioninio saugumo siekius anuomet ir mūsų laikais. Pernai lapkritį ši paroda buvo eksponuojama EP rūmuose Briuselyje. Jos atidaryme europarlamentarai ne tik akcentavo savo valstybių kūrimosi po Pirmojo pasaulinio karo svarbius aspektus, bet visi be išimties daug dėmesio skyrė ir Ukrainai šiandien, kuri vienintelė šiame regione nėra ES ir NATO narė. Pernai prie NATO prisijungė Suomija, šiemet ir Švedija, o tai iš esmės stiprina Baltijos jūros regiono saugumą. Tačiau kol nebūsime viename gynybiniame aljanse su Ukraina, tol negalėsime jausti užtikrintumo. Suėjus dvejiems metams nuo Rusijos vykdomo totalinio karo prieš Ukrainą pradžios, nusprendžiau šią ekspoziciją, kurioje vaizduojamos įvairios deklaracijos, žemėlapiai, dokumentai, pristatyti visose šešiose regiono valstybėse. Ją atidarant Ukrainos centre Vilniuje, čia dalyvavę šio regiono – nuo Suomijos iki Ukrainos – ambasadoriai, diplomatai Lietuvoje, pabrėžė lygiai tą patį: Ukraina turi tapti ES, NATO nare, o be jos mūsų valstybių ateities saugumas neįmanomas.

– Kalbant apie paramą Ukrainai, ką šiuo metu daro ES, EP?

– Šiemet Europos Vadovų Tarybai pavyko perlaužti Viktoro Orbano Vengriją ir atblokuoti 50 mlrd. eurų paramą Ukrainai, kuri besiginančiai ir rusų atakų nukankintai šaliai yra tiesiog gyvybiškai svarbi. Pernai vyriausiasis ES diplomatijos įgaliotinis Josepas Borrellis pasiūlė naują pagalbos Ukrainai fondą pagal Europos taikos priemonę. Tikimės, kad per ateinančius ketverius metus kasmet šio fondo biudžetas sieks po 5 mlrd. eurų. Naujas fondas leis ir toliau remti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. 2022–2024 m. pagal Europos taikos priemonę ES jau surinko 11,1 mlrd. eurų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms remti. EP neseniai priėmėme rezoliuciją dėl ryžtingos ES pagalbos Ukrainai poreikio praėjus dvejiems metams nuo Rusijos agresyvaus karo prieš Ukrainą pradžios. Turime užmegzti ilgalaikį dialogą su Europos, ne trečiųjų šalių gynybos bendrovėmis, kad būtų užtikrinta nuolatinė šaudmenų, sviedinių ir raketų, gamyba. Europa turi suteikti Ukrainai oro gynybos sistemų: tiek dronų, tiek antidronų, tolimojo nuotolio raketų, bepiločių orlaivių ir ginklų, artilerijos. Pritarėme, kad visi ES ir NATO sąjungininkai turėtų remti Ukrainą karine prasme, skirdami ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP per metus. Kovą EP balsavome dėl laikinų prekybos liberalizavimo priemonių, kuriomis siekiama sustiprinti prekybos srautus tarp ES ir Ukrainos, pratęsimo. Ryžtingai palaikiau pasiūlymą, nes ekonominė parama Ukrainai būtina.

Pritarėme, kad visi ES ir NATO sąjungininkai turėtų remti Ukrainą karine prasme, skirdami ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP per metus.

 

– O kaip dėl Rusijos, ko ES imasi dėl Rusijos įtakos silpninimo?

– Naujausias, 13-asis sankcijų paketas įtraukė dar 200 asmenų ir subjektų, o iš viso jų yra 2 tūkst. Naujausiomis priemonėmis siekiama apriboti Rusijos ginklų pramonės galimybes gauti komponentų dronams gaminti. Tačiau žinome, kad ankstesnes sankcijas bandoma apeiti, kad prekyba vyksta per Centrinės Azijos šalis. Pernai lapkritį EP priėmėme rezoliuciją dėl ES sankcijų Rusijai veiksmingumo, pritarus, kad ES lygmeniu reikia sustiprinti ir centralizuoti sankcijų įgyvendinimo priežiūrą ir sukurti sankcijų vengimo prevencijos ir stebėsenos mechanizmą. Trečiosios šalys, kurios padeda Kremliui apeiti sankcijas, turi būti daug griežčiau baudžiamos ne tik antrinėmis sankcijomis, bet ir diplomatinių santykių lygiu. Sausį, balsuodami dėl ES Vidurinės Azijos strategijos, taip pat įtraukėme sankcijų apėjimo problemą. Visgi dar yra sričių, kur sankcijų reikia įvesti. EP neseniai dalyvavau debatuose dėl sankcijų Rusijos ir Baltarusijos maisto ir žemės ūkio produktų importui į ES. Šis importas ne tik kenkia mūsų bendrai rinkai, bet šie nedemokratiniai režimai iš ES dar ir uždirba po daugiau nei 1,5 mlrd. eurų per metus už šiuos produktus. Paskaičiuokime, kiek dronų bombarduoti Ukrainą gautųsi už tokią sumą! Europos Komisija (EK) kovo pabaigoje paskelbė, kad planuoja įvesti muitus iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamiems grūdams. Tai turėtų duoti tokį patį rezultatą, kokį duotų sankcijos.

– Dirbdamas EP, visuomet daug dėmesio skiriate Baltarusijos situacijai. Kaip ją vertinate šiuo metu?

– Kadencijos pradžioje tapau Delegacijos ryšiams su Baltarusija nariu. Didelių optimistinių vilčių neturėjau (režimas jau tada nebuvo demokratinis, tapęs Kremliaus marionete, o Lietuvos pašonėje stovėjo Astravo atominė elektrinė), bet tai, kas įvyko vėliau, – anuomet būtų atrodę neįtikėtina. Neteisėti prezidento rinkimai, savų piliečių suėmimas ir kalinimas, dirbtinai sukelta nelegalių migrantų krizė prieš Lietuvą ir Baltijos šalis, Rusijos kariuomenės priėmimas į savo teritoriją karui prieš Ukrainą, logistikos suteikimas Rusijos karinei technikai, planai kartu su Kremliumi dislokuoti branduolinį ginklą Baltarusijoje... Minsko retorika Baltijos šalių ir visos Europos atžvilgiu apskritai tampa nevaldoma. Jau daug kartų iš tribūnų sakiau, kad mes per daug ignoruojame Baltarusiją, per daug nerimtai žiūrime į Minsko režimą, į Aliaksandrą Lukašenką. EP, o kartu ir aš, raštiškai bendraudamas su EK, stengiamės palaikyti glaudų dialogą, bandydami informuoti ir sužinoti EK veiksmus, teikti siūlymus dėl iš Baltarusijos kylančių migracijos ir branduolinių grėsmių valdymo poreikių. Reikia griežtesnės migracijos kontrolės dėl didėjančių srautų iš Baltarusijos. Tikėkimės, kad vadinamasis Migracijos ir prieglobsčio taisyklių paketas, priimtas EP balandžio 10 d., įgalins veikti visos ES lygmeniu, o ne valstybėms pavieniui. Kovo mėnesį kreipiausi į EK dėl Minsko režimo ketinimų šį balandį priimti naują karinę doktriną, kuri leistų „gynybos“ tikslais panaudoti taktinį branduolinį ginklą iš Baltarusijos teritorijos. Baltarusija ilgai negavo tikslinių sankcijų. Vos ne tik tarp kita ko pavieniai keli juridiniai ir fiziniai asmenys yra įtraukiami prie sankcijų, skirtų Rusijai. Baltarusijos režimas yra karo prieš Ukrainą bendrininkas, todėl seniai pasisakau, kad sankcijos turi būti tolygios, kaip ir Kremliui.

Svarbu ir farmacijos stiprinimas bendroje rinkoje, kuo mažesnė priklausomybė nuo trečiųjų šalių. Man tikrai buvo didžiulė garbė prisidėti prie Lietuvoje veikiančios vienos sėkmingiausių hepatito C prevencinės patikros programos atsiradimo.

 

– Kovo pabaigoje EP vyko vienuoliktoji ES ir Rytų partnerių EURONEST Parlamentinės Asamblėjos sesija. Jos metu buvo priimtas ir jūsų rengtas pranešimas dėl Rusijos vykdomo karo ekonominio poveikio Ukrainai ir visai Rytų kaimynystei.

– EURONEST Parlamentinėje Asamblėjoje, vienijančioje EP ir Rytų kaimynystės šalių – Armėnijos, Azerbaidžano, Sakartvelo, Moldovos ir Ukrainos – parlamentus, priimdami šį pranešimą mes kalbame ne tik apie ekonomiką, bet ir apie bendrą ES ir Rytų partnerių poziciją Rusijos, Baltarusijos atžvilgiu. Svarbu, kad ES ir Rytų partnerių sutarimas būtų vienodas. Rusijos karo žala Ukrainos ir visos Europos ekonomikai – akivaizdi. Privalome sutelkti visas turimas ES priemones ir šių valstybių paramą. Kartu nelengvoje situacijoje atsidūrusi ir Moldovos ekonomika. Reikia skatinti ES baigti teisinius procesus, kad įšaldytos Rusijos lėšos būtų panaudojamos Ukrainai paremti. Taip pat per sesiją daug dėmesio skyrėme Moldovos ir Ukrainos narystės ES derybų etapui, Sakartvelo perspektyvai Bendrijoje. ES taip pat turi toliau remti šių valstybių pažangą, demokratijos stiprinimo siekius ir apskritai didinti savo įtaką Rytų Europoje, neleisti Rusijai užimti galios pozicijų.

– Baigiant pokalbį norėtųsi aptarti vieną svarbiausių temų šios EP kadencijos pradžioje – sveikatą. Jūs dalyvavote sprendžiant sveikatos klausimus, veikėte kovos su vėžiu ir dėl COVID-19 įgytos patirties ir pasiruošimo ateičiai komitetuose. Ar sveikatos klausimai išliks ES prioritetas?

– Ši ES kadencija prasidėjo beprecedente pandemija. Ją pavyko suvaldyti visoms valstybėms narėms veikiant solidariai ir tai buvo esminis žingsnis gelbėjant žmonių gyvybes. Koordinuotai dalijomės vakcinomis, tiek tarp valstybių narių, tiek ir su trečiosiomis šalimis. Mano Europos liaudies partijos frakcija akcentavo kovos su vėžiu prioritetą: pavyko sukurti komitetą, parengta detali strategija. Išskyrėme sritis, kurios tinka ir bendriems sveikatos klausimams: paslaugų prieinamumas, gydymo kokybė, tyrimų duomenų dalijimasis. Čia atsivėrė ne kartą mano akcentuota Rytų ir Vakarų Europos sveikatos apsaugos atskirtis. Svarbu ir farmacijos stiprinimas bendroje rinkoje, kuo mažesnė priklausomybė nuo trečiųjų šalių. Man tikrai buvo didžiulė garbė prisidėti prie Lietuvoje veikiančios vienos sėkmingiausių hepatito C prevencinės patikros programos atsiradimo. Neseniai viename Lietuvos miestelyje prie manęs priėjo moteris, kuri papasakojo, kad per patikrą jai buvo atrastas hepatito C virusas ir iškart pradėtas gydymas vaistais, kurie 100 proc. kompensuojami. Nuo programos pradžios, 2022 m. gegužės, iki dabar jau patikrinta daugiau nei 1 mln. mūsų piliečių. Gydymas taikomas 3,5 karto daugiau pacientų nei iki jos pradžios. Tai gelbsti gyvybes, padeda ir kovoje su kepenų vėžiu. Lietuva yra pirmoji Centrinės Europos šalis, pradėjusi įgyvendinti šią programą. Neabejoju, kad sveikata liks ES prioritetas, judame link Europos sveikatos sąjungos.

– Lietuvos narystės NATO 20-mečio proga Ukrainos centre Vilniuje pristatėte iš Briuselio parvežtą parodą „Nuo Helsinkio iki Kijivo: atgal į ateitį“. Priminkite, kokia tai ekspozicija. Kodėl dabar pasirinkote ją pristatyti Lietuvoje?

– Kai rengiau šią parodą, tikslas buvo pavaizduoti naujų modernių demokratinių valstybių atsiradimą Europoje nuo Baltijos jūros iki Juodosios jūros 1917–1918 m.

ir kolektyvinio regioninio saugumo siekius anuomet ir mūsų laikais. Pernai lapkritį ši paroda buvo eksponuojama EP rūmuose Briuselyje. Jos atidaryme europarlamentarai ne tik akcentavo savo valstybių susikūrimo po Pirmojo karo svarbius aspektus, bet visi, be išimties, didelį dėmesį skyrė ir Ukrainai šiandien, kuri vienintelė šiame regione nėra ES ir NATO nare. Pernai prie NATO prisijungė Suomija, šiemet ir Švedija, o tai esmingai  stiprina mūsų Baltijos jūros regiono saugumą. Bet tol, kol mes nebūsime viename gynybiniame aljanse su Ukraina, tol negalėsime jausti užtikrintumo. Suėjus dvejiems metams nuo Rusijos vykdomo totalinio karo prieš Ukrainą pradžios, nusprendžiau šią ekspoziciją, kurioje vaizduojamos įvairios deklaracijos, žemėlapiai, dokumentai, pristatinėti visose šešiose regiono valstybėse. Ją atidarant Ukrainos centre Vilniuje, čia dalyvavę šio regiono – nuo Suomijos iki Ukrainos – ambasadoriai, diplomatai Lietuvoje, pabrėžė lygiai tą patį: Ukraina turi tapti ES, NATO nare, o be jos mūsų valstybių ateities saugumas neįmanomas.

– Kalbant apie paramą Ukrainai, ką šiuo metu daro ES, EP?

– Šiemet Europos Vadovų Tarybai pavyko perlaužti Orbano Vengriją ir atblokuoti 50 mlrd. eurų paramą Ukrainai, kuri besiginančiai ir rusų atakų nukankintai šaliai yra tiesiog gyvybiškai svarbi. Pernai vyriausiasis ES diplomatijos įgaliotinis J. Borrellis pasiūlė naują pagalbos Ukrainai fondą pagal Europos taikos priemonę. Tikimės, kad per ateinančius ketverius metus kasmet šio fondo biudžetas sieks po 5 mlrd. eurų. Naujas fondas leis ir toliau remti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. O 2022–2024 m. pagal Europos taikos priemonę ES jau sutelkė 11,1 mlrd. eurų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms remti. EP neseniai priėmėme rezoliuciją dėl ryžtingos ES pagalbos Ukrainai poreikio praėjus dvejiems metams nuo Rusijos agresyvaus karo prieš Ukrainą pradžios. Turime užmegzti ilgalaikį dialogą su Europos, ne trečiųjų šalių, gynybos bendrovėmis tam, kad būtų užtikrinta pastovi šaudmenų, sviedinių ir raketų, gamyba. Europa turi suteikti Ukrainai oro gynybos sistemų: tiek dronų, tiek dar labiau – antidronų, tolimojo nuotolio raketų, bepiločių orlaivių ir ginklų, artilerijos. Pritarėme, kad visi ES ir NATO sąjungininkai turėtų remti Ukrainą karine prasme, skirdami ne mažiau kaip 0,25 proc. nuo BVP per metus. Kovą EP balsavome dėl laikinų prekybos liberalizavimo priemonių, kuriomis siekiama sustiprinti prekybos srautus tarp ES ir Ukrainos, pratęsimo. Ryžtingai palaikiau pasiūlymą, nes ekonominė parama Ukrainai būtina.

– O kaip dėl pačios Rusijos, ko ES imasi dėl Rusijos įtakos silpninimo?

– Naujausias, 13-asis sankcijų paketas įtraukė dar papildomai 200 asmenų ir subjektų, o iš viso jų yra 2 000. Naujausiomis priemonėmis siekiama apriboti Rusijos ginklų pramonės galimybes gauti komponentų dronams gaminti. Bet kartu žinome, kad ankstesnes sankcijas bandoma apeiti, kad prekyba vyksta per Centrinės Azijos šalis. Pernai lapkritį EP priėmėme rezoliuciją dėl ES sankcijų Rusijai veiksmingumo pritarus, kad ES lygmeniu reikia sustiprinti ir centralizuoti sankcijų įgyvendinimo priežiūrą bei sukurti sankcijų vengimo prevencijos ir stebėsenos mechanizmą. Trečiosios šalys, kurios padeda Kremliui apeiti sankcijas, turi būti daug griežčiau baudžiamos ne tik antrinėmis sankcijomis, bet ir diplomatinių santykių lygmeniu. Sausį, balsuojant dėl ES Vidurinės Azijos strategijos, taip pat įtraukėme sankcijų apeidinėjimo problemą. Visgi dar yra sričių, kur sankcijas reikia įvesti. Štai EP neseniai dalyvavau debatuose dėl sankcijų Rusijos ir Baltarusijos maisto bei žemės ūkio produktų importui į ES. Tas importas ne tik kenkia mūsų bendrai rinkai, bet dar šie nedemokratiniai režimai iš ES uždirba po daugiau nei 1,5 mlrd. eurų per metus už šiuos produktus. Paskaičiuokime, kiek dronų išeitų Ukrainos bombardavimui už tokią sumą! Europos Komisija (EK) kovo pabaigoje paskelbė, kad planuoja įvesti muitus iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamiems grūdams. Tai turėtų duoti tokį patį rezultatą, kokį duotų sankcijos.

– Jūs, dirbdamas EP, visuomet daug dėmesio skiriate Baltarusijos situacijai. Kaip ją vertinate šiuo metu?

– Kadencijos pradžioje tapau Delegacijos ryšiams su Baltarusija nariu. Nors didelių optimistinių vilčių neturėjau jau tada (režimas jau tada nebuvo demokratinis, tapęs Kremliaus marionete, o kai Lietuvos pašonėje stovėjo Astravo atominė), bet tai, kas įvyko po to – prieš metus būtų atrodę neįtikėtina. Neteisėti prezidento rinkimai, savų piliečių suėmimas ir kalinimas, dirbtinai sukelta nelegalių migrantų krizė prieš Lietuvą ir Baltijos šalis, Rusijos kariuomenės priėmimas į savo teritoriją karui prieš Ukrainą, logistikos suteikimas Rusijos karinei technikai, planai kartu su Kremliumi dislokuoti branduolinį ginklą Baltarusijoje... Minsko retorika Baltijos šalių ir visos Europos atžvilgiu apskritai tampa nevaldoma. Jau kiek kartų pasisakiau iš tribūnų, kad mes per daug ignoruojame Baltarusiją, per daug nerimtai žiūrime į Minsko režimą, į Lukašenką. EP, o kartu ir aš raštiškai bendraudamas su EK bandau palaikyti glaudų dialogą, bandant informuoti bei sužinoti EK veiksmus, tiek teikti siūlymus dėl iš Baltarusijos kylančių migracinių bei branduolinių grėsmių valdymo poreikių. Reikia griežtesnės migracijos kontrolės dėl didėjančių srautų iš Baltarusijos. Tikėkimės, kad vadinamasis „Prieglobsčio ir migracijos paketas“, priimtas EP balandžio 10 d., įgalins veikti visos ES lygmeniu, o ne valstybėms pavieniui. Štai kovo mėnesį kreipiausi į EK dėl Minsko režimo ketinimų šį balandį priimti naują karinę doktriną, kuri leistų „gynybos“ tikslais panaudoti taktinį branduolinį ginklą iš Baltarusijos teritorijos. Baltarusija ilgai negavo tikslinių sankcijų. Vos ne tik „tarp kita ko“ principu pavieniai keli juridiniai ir fiziniai asmenys yra įtraukiami prie sankcijų, skirtų Rusijai. Baltarusijos režimas yra karo prieš Ukrainą bendrininkas, todėl seniai pasisakau, kad sankcijos turi būti tolygios, kaip ir Kremliui.

– Kovo pabaigoje EP vyko 11-oji ES ir Rytų Partnerių EURONEST Parlamentinės asamblėjos sesija. Jos metu buvo priimtas ir Jūsų rengtas pranešimas dėl Rusijos vykdomo karo ekonominio poveikio Ukrainai ir visai Rytų kaimynystei.

– EURONEST Parlamentinėje asamblėjoje, vienijančioje EP ir Rytų kaimynystės šalių: Armėnijos, Azerbaidžano, Sakartvelo, Moldovos ir Ukrainos parlamentus, priimdami šį pranešimą mes kalbame ne tik apie ekonomiką, bet ir apie bendrą ES ir Rytų partnerių poziciją Rusijos, Baltarusijos atžvilgiu. Svarbu, kad ES ir Rytų partnerių sutarimas būtų vienodas. Rusijos karo žala Ukrainos bei visos Europos ekonomikai – akivaizdi, turime sutelkti visas turimas ES priemones ir šių valstybių paramą. Kartu nelengvoje situacijoje atsidūrusi ir Moldovos ekonomika. Reikia skatinti ES baigti teisinius procesus, kad įšaldytos Rusijos lėšos būtų panaudojamos paramai Ukrainai. Taip pat pačios sesijos metu daug dėmesio skyrėme Moldovos bei Ukrainos narystės dėl ES derybų etapui, Sakartvelo perspektyvai Bendrijoje. ES taip pat turi toliau remti šių valstybių pažangą, demokratijos stiprinimo siekius ir apskritai didinti savo įtaką Rytų Europoje, neleisti Rusijai užimti galios pozicijų.

– Pabaigai norėtųsi aptarti vieną svarbiausių temų šios EP kadencijos pradžioje – sveikatą. Jūs dalyvavote sprendžiant sveikatos klausimus, veikėte kovos su vėžiu ir COVID-19 įgytos patirties ir pasiruošimo ateičiai komitetuose. Ar sveikatos klausimai išliks ES prioritetu?

– Ši ES kadencija prasidėjo beprecedente pandemija. Ją pavyko suvaldyti veikiant visoms valstybėms narėms solidariai ir tai buvo esminis žingsnis gelbėjant žmonių gyvybes. Koordinuotai dalinomės vakcinomis tiek tarp valstybių narių, tiek ir su trečiosiomis šalimis. Mano Europos liaudies partijos frakcija akcentavo kovos su vėžiu prioritetą: pavyko sukurti komitetą, parengta detali strategija. Išskyrėme sritis, kurios tinka ir bendriems sveikatos klausimams: paslaugų prieinamumas, gydymo kokybė, tyrimų duomenų dalijimasis. Čia atsivėrė ne kartą mano akcentuota Rytų ir Vakarų Europos sveikatos apsaugos atskirtis.  Svarbu ir farmacijos stiprinimas bendroje rinkoje, kuo mažesnė priklausomybė nuo trečiųjų šalių. O man tikrai pasitaikė didžiulė garbė prisidėti prie Lietuvoje veikiančios vienos sėkmingiausių hepatito C prevencinės patikros programos atsiradimo. Štai neseniai viename Lietuvos miestelyje prie manęs priėjo moteris, kuri papasakojo, kad patikros metu jai buvo atrastas hepatito C virusas ir iškart pradėtas gydymas vaistais, kurie yra 100 proc. kompensuojami. Nuo programos pradžios, 2022 m. gegužės, iki dabar jau patikrinta daugiau nei 1 milijonas mūsų piliečių. O gydymas taikomas 3,5 karto daugiau pacientų nei iki jos pradžios. Tai gelbsti gyvybes, padeda ir kovoje su kepenų vėžiu. Lietuva yra pirmoji Centrinės Europos šalis, pradėjusi įgyvendinti šią programą. Neabejoju, kad sveikata liks ES prioritetu, judame link Europos sveikatos sąjungos.

Pagrindinės parlamento frakcijos įveikė kraštutinių dešiniųjų ir kraštutinių kairiųjų partijų pasipriešinimą ir priėmė naująjį migracijos ir prieglobsčio paktą – beveik dešimtmetį rengtą plataus masto reformą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) naująsias taisykles pavadino „istoriniu, būtinu žingsniu“ Europos Sąjungai.

Graikijos, kuri yra viena iš labiausiai nuo didėjančio be dokumentų atvykstančių migrantų skaičiaus nukentėjusių šalių, migracijos ministras esminį ES prieglobsčio ir migracijos taisyklių pakeitimą pavadino istorine diena.

„Tai didelis proveržis ir labai svarbus žingsnis link bendro, taigi ir veiksmingesnio mūsų laikų migracijos iššūkių valdymo“, – socialiniame tinkle „X“ rašė migracijos ministras Dimitris Kairidis.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) prieglobsčio taisyklių reformą, kuriai trečiadienį buvo pritarta, pavadino didžiuliu Europos pasiekimu.

„Šiandien iš tiesų istorinė diena“, – spaudos konferencijoje sakė EK pirmininkė po to, kai Europos Parlamentas patvirtino reformą, nepaisant kelis metus trukusių valstybių narių nesutarimų.

Už vidaus reikalus atsakinga eurokomisarė Ylva Johansson (Ilva Johanson) teigė, kad blokas „galės geriau apsaugoti savo išorės sienas, pažeidžiamus asmenis ir pabėgėlius, greitai grąžinti asmenis, kurie neturi teisės pasilikti“ ir įvesti „privalomą solidarumą“ tarp valstybių narių.

Buvo priimta dešimt teisės aktų, reikalingų reformai įgyvendinti.

Prie Briuselio parlamento pastato protestuoti prieš šį balsavimą susirinko dešimtys demonstrantų, pritariančių daugiau kaip 160 migrantų labdaros ir nevyriausybinių organizacijų, manančių, kad tai yra ES vertybių išdavystė.

Išreikšdami aršią opoziciją, balsavimo pradžią pertraukė protestuotojai, šaukiantys „Šis paktas žudo – balsuokite prieš!“.

Tačiau Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) komisaro biuro vadovas pritarė reformai, kurią Europos Komisija parengė po to, kai 2015 metais bloke itin išaugo pabėgėlių srautas.

Kraštutinių kairiųjų nuomone, reformos, kurios apima pasienio centrų, skirtų apgyvendinti prieglobsčio prašytojus, statybą ir kai kurių prieglobsčio prašytojų išsiuntimą į saugias šalis, nesuderinamos su Europos įsipareigojimu ginti žmogaus teises.

Tai buvo „paktas su velniu“, – sakė Žaliųjų frakcijos įstatymų leidėjas Damienas Careme'as (Damjanas Karemas).

Kraštutinių dešiniųjų įstatymų leidėjai skundėsi, kad pertvarka nepakankamai griežta siekiant užkirsti kelią neteisėtiems migrantams, kuriuos jie kaltina skleidžiant nesaugumo jausmą ir keliant grėsmę sunaikinti Europos tapatybę.

„Mes neleisime, kad mus pakeistų ar užtildytų“, – prieš balsavimą vykusiuose debatuose sakė Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinis sambūrio“ (RN), vadovaujamo Marine Le Pen (Marin Le Pen), atstovas Jordanas Bardella (Žordanas Bardela).

Lietuvai tai – geros žinios, mat pabėgėlius vertinti bus galima ilgiau – dienas keis mėnesiai. Tikimasi, kad bus paprasčiau žiūrima ir į fizinius barjerus, tačiau į Lietuvą patekusiems gyvenimo sąlygos gerės, tam bus įkurta speciali Migracijos apgyvendinimo agentūra. Visgi, svarbiausio atsakymo, ką rinksis Lietuva – mokėti pinigus ar priimti pabėgėlius, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kol kas neatskleidžia.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

„Bus sudaryta komisija, kurioje bus skirtingų ministerijų atstovai ir jie priims sprendimą. Man dabar sunku pasakyti, koks bus sprendimas, bet alternatyvos yra labai aiškios – 158 asmenys, kurie būtų perkelti arba finansinė išraiška, kuri yra virš 3 mln. eurų. Komisija, apsvarsčiusi visus argumentus, priims sprendimą, kuris tuo metu atrodys tinkamiausias. Esame išmokę visas pamokas.

2021 metai mums davė didžiulį postūmį, kas susiję su mūsų prieglobsčio ir migracijos sistema. Susistiprinome infrastruktūrą, skyrėme daug dėmesio tam, kad būtų padaryti pokyčiai, atsirado teisės aktų pokyčiai, o šiuo metu Seime svarstomas agentūros klausimas – tai yra migrantų apgyvendinimo agentūra, kuri turėtų, vienu ar kitu atveju, jeigu ištiktų dalykai, kurie yra susiję su srautų padidėjimais, užtikrinti būtent apgyvendinimo klausimą ir jo sprendimą“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Susitarimu pratęsiamas Ukrainos žemės ūkio prekėms taikomas neapmuitinimas, kurį blokas taiko nuo Rusijos invazijos į kaimyninę šalį pradžios 2022-ųjų vasarį, tačiau apribojamas paukštienos, kiaušinių, cukraus, kukurūzų, kruopų ir medaus įvežimas iki vidutinių apimčių, buvusių nuo 2021-ųjų vidurio iki 2023-ųjų pabaigos.

S. Jakeliūnas įrašytas trečiu numerio šios partijos kandidatų sąraše, Z. Streikus – ketvirtu.

Regionų partijos kandidatų sąrašą pradeda Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė, o užbaigia jos sutuoktinis, partijos lyderis parlamentaras Jonas Pinskus, įrašytas 22 numeriu.

Sąraše taip pat yra Seimo narys Andrius Palionis, savivaldybių tarybų nariai Linas Memys, Martinas Leščiauskas, Giedrė Pavasarytė, Aurelija Jonikaitė, Sigitas Kancevyčius, Beata Valungevičienė ir kiti.

„Esu tikra, kad iš kitų politinių jėgų išsiskiriame aiškiais prioritetais, iš kurių svarbiausi – regioninė bei vertybinė linija. Tai mus vienija ir buria į drąsią komandą, pasiruošusią atstovauti Lietuvos žmonėms Europos Parlamente. Kas mane pažįsta, puikiai žino, kad veiksmo bus“, – partijos pranešime teigė Ž. Pinskuvienė.

Europos Parlamento rinkimai vyks birželio 9 dieną.

Lietuvoje bus renkami 11 europarlamentarų.

Kinų patruliai

Komentuodamas žinias apie sutartį dėl bendro patruliavimo, Budapeštas akcentuoja: susitarimas nebeprecedentis ir rodo į Kroatiją, turinčią panašių projektų dėl policijos darbo pajūrio kurortuose, Austriją, kurios policininkai kartu su Vengrijos pareigūnais patruliuoja prie Balatono ežero. Analogišką susitarimą su Pekinu yra pasirašęs ir Belgradas, jame taip pat numatytas Kinijos pareigūnų dalyvavimas patruliuojant Serbijos miestuose.

Vengrijos vidaus reikalų ministro Sándoro Pintério ir Kinijos viešojo saugumo ministro Wang Xiaohong pasirašyta sutartis aiškinama Pekino noru padėti užtikrinti saugumą turizmo sezono piko metu populiariausiose vietose ir dideliuose renginiuose, kur gali būti daug Kinijos piliečių. Tačiau tokie susitarimai kelia nuogąstavimą, kad tokiu būdu sukuriamos galimybės Kinijai į Europą atsiųsti savo jėgos struktūrų darbuotojų.

Nevyriausybinės organizacijos ir žiniasklaida yra suskaičiavę, kad pasaulyje esama apie 100 nelegalių vadinamųjų aptarnavimo centrų, de facto atliekančių Kinijos policijos nuovadų funkcijas. 30 tokių centrų yra keturiolikoje ES valstybių. Kinijos žiniasklaidoje gausu rašinių apie tai, kaip šių centrų darbuotojai padeda tėvynainiams spręsti įvairias problemas – pavyzdžiui, padeda vagystės atveju. Tačiau žmogaus teisių gynėjai fiksuoja kur kas dramatiškesnes istorijas, kai tokių centrų pareigūnai užsiima užsienyje gyvenančių kinų sekimu, aktyvių disidentų viliojimu į Kiniją, kur jų laukia antrankiai.

Pernai Vengrijoje gyveno apie 18 tūkst. Kinijos piliečių, tačiau neoficialiai kalbama apie penkiskart didesnį skaičių.

Padėtų ar šnipinėtų?

Vengrijos valdžios institucijos, atsakydamos į opozicinės Demokratinės koalicijos paklausimus, tikina, kad dirbdami Vengrijoje Kinijos policijos pareigūnai negalės savarankiškai veikti. Jie esą neturės jokių policijai būdingų įgaliojimų, negalės patruliuoti vieni – tik su partneriu vengru. Pasak economx.hu, kinų pareigūnai negalės iš asmenų reikalauti pateikti dokumentus.

Vengrijos žiniasklaida cituoja Vidaus reikalų ministerijos valstybės sekretorių Bence'ą Rétvári, esą kinų pareigūnai padėtų kolegoms bendrauti su Kinijos piliečiais. Tačiau opozicijai labiau rūpi išsiaiškinti, ar Vengrijos valdžios institucijos nebendradarbiaus su kinais kuriant centrinę stebėsenos sistemą „Szitakötő“, kuri per kelias sekundes gali atpažinti visas pageidaujamas transporto priemones ar asmenis, jei jie bus vienos sistemos kameros matymo lauke. 35 tūkst. visoje Vengrijoje įrengtų kamerų padėtų susekti ne tik piktadarius, bet ir nuo režimo pabėgusius kinus.

Traukia emigrantus

Juo labiau kad vis daugiau Kinijos viduriniosios visuomenės klasės atstovų persikrausto į Vengriją. Dėl aplinkos taršos didmiesčiuose, nepasitenkinimo švietimo sistema, vis didėjančio valstybės kišimosi į privatų gyvenimą, noro gyventi lėtesniu tempu finansiškai bent kiek prakutę kinai savo ateitį dažniau sieja su užsienio šalimis. Vis daugiau jų susigundo Vengrijos jau dešimtmetį įgyvendinama vadinamąja auksinių vizų programa, pagal kurią norintieji investuoti į Vengrijos nekilnojamąjį turtą gali persikraustyti į šią šalį ir joje apsigyventi legaliai.

Ofialiais duomenimis, pernai Vengrijoje gyveno apie 18 tūkst. Kinijos piliečių, tačiau neoficialiai kalbama apie penkiskart didesnį skaičių. Vien Budapešte esą gyvena apie 30 tūkst. kinų – jie sudaro didžiausią kinų bendruomenę Rytų Europoje.

Vengrija buvo pirmoji ES šalis, prisijungusi prie Kinijai itin svarbios iniciatyvos „Viena juosta – vienas kelias“, kuria, pasitelkęs investicines programas, Pekinas siekia didinti savo įtakos erdvę. Vengrijoje yra didžiausia už Kinijos sienų „Huawei“ logistikos bazė, Kinijos akumuliatorių gamintoja CATL netoli Debreceno planuoja statyti 7,7 mlrd. dolerių vertės gamyklą, o elektromobilių gamintoja BYD ketina statyti gamyklą, nepaisydama ES atliekamo tyrimo dėl didelių valstybinių subsidijų elektromobilių gamintojams.

Jau šiemet įkurtuves turėjo švęsti Šanchajaus Fudano universiteto filialas Budapešte. Kaip įprasta panašių tarptautinių projektų atveju, objekto statyboms Kinija būtų suteikusi paskolą, būtų samdoma be konkurso atrinkta Kinijos kompanija, kuri atsigabentų savo darbuotojų ir medžiagų. Tačiau šie planai sukėlė didžiulę protestų bangą Vengrijoje. Prieštaraujantieji kalbėjo tiek apie pavojų šalies saugumui, tiek apie finansinius nuostolius. Universiteto miestelis esą būtų kainavęs daugiau, nei valstybė išleido visai Vengrijos aukštojo mokslo sistemai 2019 m. Galiausiai 1,8 mlrd. JAV dolerių vertės projektas buvo įšaldytas.

Trečiadienį Čekija pranešė, kad jos žvalgyba nustatė, jog tinklas skleidė Rusijos propagandą per Prahoje įsikūrusią naujienų svetainę „Voice of Europe“.

Maskva taip pat mokėjo pinigus europarlamentarams, kad šie skatintų Rusijos propagandą, ketvirtadienį pareiškė Belgijos ministras pirmininkas Alexander'as De Croo (Aleksandras De Kro).

Tai paaiškėjo praėjus metams po „Katargeito“ kyšininkavimo skandalo, kai keli ES teisės aktų leidėjai buvo apkaltinti, kad jiems buvo mokama už Kataro ir Maroko interesų rėmimą.

Europos Parlamento politinės frakcijos dabar nori, kad asamblėja ištirtų naujausius kaltinimus.

Centristų frakcijai „Renew“ vadovaujanti Valerie Hayer (Valeri Hajė) raštu kreipėsi į EP pirmininkę Robertą Metsolą (Robertą Mecolą) ir pareikalavo „atlikti išsamų ir skaidrų vidaus tyrimą“.

„Jei europarlamentarai ar kandidatai artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose gavo pinigų iš Rusijos vyriausybės ar jos įgaliotinių, jie turi būti atskleisti ir turi būti imtasi veiksmų“, – sakė ji.

„Renew“ frakcija taip pat paragino parlamente surengti skubias diskusijas.

Žalieji teigė, kad turi būti atliktas greitas ir išsamus tyrimas.

„Taip (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas bando išsisukti nuo atsakomybės dėl savo karo Ukrainoje [...]. Tai tiesioginis išpuolis prieš pačią mūsų demokratijos struktūrą“, – sakė Terry Reintke (Teri Reintkė), viena iš pagrindinių Žaliųjų frakcijos kandidačių birželį vyksiančiuose EP rinkimuose.

„Politikai, gavę pinigų iš Rusijos, turėtų būti griežtai nubausti tiek politiškai, tiek teisiškai“, – pridūrė ji savo pareiškime.

Parlamento atstovas spaudai teigė, kad „šiuo metu nagrinėja Čekijos pareigūnų išvadas dėl „Voice of Europe“, koordinuodamas veiksmus su savo instituciniais partneriais“.

Atstovas pridūrė, kad parlamentas jau dabar draudžia patekti į šią instituciją žiniasklaidos priemonėms, įtrauktoms į ES sankcijų sąrašus.

ES teisės aktų leidėjams taikomos griežtos nepriklausomumo ir etikos taisyklės, o jas pažeidus gresia finansinės ir kitokios nuobaudos.

Europos politikai, susiję su kaltinimais, nebuvo įvardyti, tačiau Žalieji ir vienas Čekijos dienraštis teigė, kad jie yra iš Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos, Nyderlandų ir Lenkijos.

Parlamentaras A. Mazuronis pagal darbotvarkę trečiadienį visą dieną turėjo dirbti Seime, tačiau vietoj to, dienos metu buvo iškviestas apklausai FNTT, nors ir prisipažino, kad labiau norėtų, jog čia būtų partijos kolega V. Uspaskichas. Pareigūnai antradienį apsilankė Darbo partijos būstinėje, tačiau kokiu tikslu – konkrečiai neatskleidžiama. Trečiadienį būstinės durys – užrakintos, o viduje dirbusi moteris komentuoti apie pareigūnų vizitą nepanoro.

„Neturiu jokių duomenų apie tai“, – sakė moteris.

Dabartinis Darbo partijos pirmininkas A. Mazuronis neslepia, kad būstinėje lankėsi pareigūnai, tačiau, kodėl pradėtas tyrimas, A. Mazuronis atvirai nepasako.

„Teisėsaugos institucijos atliko tam tikrus procesinius veiksmus, o procesą inicijavo Europinės teisėsaugos institucijos. Tai nesusiję su jokia partijos veikla“, – teigė A. Mazuronis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Daugiau informacijos apie tyrimą neteikia nei jį pradėjusi Europos prokuratūra, nei FNTT.

„Jeigu atlieka tyrimą Europos prokuratūra, tai Generalinė prokuratūra jame nedalyvauja“, – aiškino generalinė prokurorė Nida Grunskienė. 

Tiesa, pasak A. Mazuronio, tai susiję ne su pačia partija, o su jos nariais EP. O vienintelis „darbiečių“ atstovas Briuselyje – V. Uspaskichas. Jis turėjo vesti partijos sąrašą ir šių metų rinkimuose.

„Arba keisime EP sąrašo lyderius ir vedlius, arba keisime partijos pirmininką. V. Uspaskich – jis partijos lyderis EP rinkimams“, – teigė A. Mazuronis.

LNK žiniomis, tyrimas galimai pradėtas dėl V. Uspaskicho veiklos praėjusioje EP kadencijoje. Su pačiu politiku susisiekti nepavyko.

„Labai norėčiau jums pasakyti ženkliai daugiau. Patikėkite, taip viskas verda manyje. Aš tiek pasakyčiau jums, kad maža nepasirodys, bet šiai dienai – aš negaliu. Kai galėsiu, viską pasakysiu“, – tikino A. Mazuronis. 

Pasak Seimo valdančiųjų, dar vienas Darbo partiją pasiekęs skandalas palies visus jos narius. Nepaisant to, ar tai tikrai susiję tik su V. Uspaskichu.

Klausimas yra vienintelis – ar partija išsivaduos ir nebebus šio žmogaus įkaitė? Jeigu neišsivaduos, tai aš jokių perspektyvų nematau.

„Praktika formuojama tokia, kad už vieno asmens veiksmus, jeigu jis partijos vadovybės narys, gali tekti atsakyti visai partijai. Tai linkiu „darbiečiams“ neatsipalaiduoti“, – linkėjo Seimo narys Eugenijus Gentvilas.

„Klausimas yra vienintelis – ar partija išsivaduos ir nebebus šio žmogaus įkaitė? Jeigu neišsivaduos, tai aš jokių perspektyvų nematau“, – savo nuomonę reiškė Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas. 

Darbo partija į teisėsaugos akiratį pateko dar 2006 m. skandalingoje juodosios buhalterijos byloje. Galiausiai, net po dešimties metų trukusio nagrinėjimo, partijos įkūrėją V. Uspaskichą, tuometį parlamentarą Vytautą Gapšį ir buvusią finansininkę Mariną Liutkevičienę, teismas pripažino kaltais dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Jiems buvo paskirtos piniginės baudos.