Sulygino su žeme

Šiemet renginiai skirti gyvajam paveldui – visuomenė buvo kviesta į „Memel-Nord“ bateriją, kurią iš užmaršties prikėlė istorijos entuziastai.

Diskusijos dalyviai kėlė klausimą – ar rūpi Mažosios Lietuvos paveldo išsaugojimas?

Pajūryje iki šiol yra išlikęs ne vienas tiek vokiečių, tiek sovietų laikų karinio paveldo objektas.

Tačiau kai kurių objektų likimas yra nepavydėtinas – Palangoje buvęs sovietinių laikų bunkeris buvo sulygintas su žeme, nes objektas atsidūrė privačiame sklype.

„Tačiau yra dar vienas įdomus pavyzdys – Klaipėdoje, prie Dangės upės, prie Tauralaukio tebestovi bunkeris, kurio viena dalis patenka į privatų sklypą. Ir šį bunkerį galima pavadinti kone geriausiai prižiūrimu, sklypas sutvarkytas, aplinka prižiūrima. Tai mane nustebino“, – apie renginį pasakojo Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų tarnybos specialistas Erlandas Paplauskis.

Erlandas Paplauskis / Asmeninio archyvo nuotr.

Nesiruošė gintis

Lyginant vokiečių ir sovietų laikų statinius, viena išvada turi tam tikrų sąsajų ir su šiais laikais.

„Iš to, kaip sovietai elgėsi su gynybiniais fortais, vadinamąja Molotovo gyvybine linija, kuri driekėsi per visas Baltijos šalis, man peršasi įdomi mintis. Sovietai nesiruošė gintis. Jie ruošėsi pulti. Nors bunkeriai buvo pastatyti, bet jie liko apleisti, niekas nesustatė čia ginklų, tad jie taip ir liko. Bet šie bunkeriai pasaulinės istorijos kontekste yra svarbūs. Bet labai saugomų čia nėra“, – pastebėjo E. Paplauskis.

Karinio paveldo tyrinėtojas, istorikas Titas Tamkvaitis patikino, kad geru pavyzdžiu gali būti Lenkija.

Sovietai nesiruošė gintis. Jie ruošėsi pulti.

„Ten karo laikų bunkeriai, tiek vokiečių, tiek sovietų laikų, pristatomi vienodai.

Egzistuoja sudaryti žemėlapiai, pagal kuriuos žmonės gali tokius objektus rasti. Kalbant apie Lietuvos karo paveldo objektus, negalima sakyti, kad jie visiškai nesaugomi, bet negalima teigti, kad viskas padaryta idealiai. Klaipėda Lietuvoje yra išskirtinis miestas. 1939 m. po Vokietijos įvykdytos Klaipėdos krašto aneksijos pajūryje pradėti pakrantės ir priešlėktuvinių baterijų statybos darbai. Daugiau analogiškų statinių Lietuvos teritorijoje nebuvo. Tai, kad šiomis dienomis tokį palikimą galime pamatyti savo akimis, yra labai svarbu ir reikšminga“, – pasakojo T. Tamkvaitis.

Ekskursijos: pakrantės artilerijos baterijoje „Memel-Nord“ vyksta ekskursijos, kur visuomenė supažindinama su karinio paveldo objektais Klaipėdos krašte. / M. Denisenkos nuotr.

Registre – trys objektai

Vokiečiai pajūrio krašte pastatė aštuonias baterijas.

„Jei kalbėsime apie paveldo situaciją, į Kultūros vertybių registrą yra įrašyti trys objektai. Tai pakrantės artilerijos baterija „Memel-Nord“, baterija „Memel-Süd“, priešlėktuvinė artilerijos baterija „Schweinsrücken“. Šie objektai yra saugomi valstybės, bet efektyviai naudojama tik baterija „Memel-Nord“, – tikino T. Tamkvaitis.

Baterijos „Memel-Süd“ pritaikymo visuomenės reikmėms projektas dar ruošiamas. Taip pat prasidėjo baterijos „Schweinsrücken“ įveiklinimo darbai.

„Likusių gyvybinės sistemos objektų likimas neaiškus. Dalis šių objektų yra prastos būklės arba priklauso privatiems asmenims“, – pastebėjo T. Tamkvaitis.

Jis tikino, kad sovietai savo laiku daugiau dėmesio pakrantės gynybai skyrė Latvijai ir Estijai.

M. Denisenkos nuotr.

„Tuo metu vienintelis uostas buvo Šventoji, o dėl vieno uosto gynybos nebuvo prasmės statyti didžiulių įtvirtinimų. Todėl jie koncentravosi į žemyninės dalies apsaugos įtvirtinimus“, – kalbėjo T. Tamkvaitis.

T. Tamkvaitis turėjo ką pasakyti tiems, kurie priekaištauja už vokiečių laikų karo objektų saugojimą.

„Dažniausiai aiškinama, kad tai okupacinis paveldas, kad tai ne mūsų. Galiu pasakyti – neigiamu ženklu istorinius objektus gali ženklinti tik pats žmogus. Tai tiesiog istoriniai objektai, kurie gali būti įdomūs architektūrine prasme, jie buvo naudojami karo metu. Romatizuojame arba demonizuojame tik mes patys“, – paaiškino T. Tamkvaitis.

Rugsėjo 14 d.

10.30–11.15 val. Laivas turi plaukti! Kurėno restauracijos istorija ir ekspedicijos (R. Adomavičius). Lauksime Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje.

13–13.45 val. Nuo Reduto iki Akvariumo! (S. Karalius). Lauksime prie įėjimo į Lietuvos jūrų muziejų.

Rugsėjo 15 d.

10.30–11.15 val. Laivas turi plaukti! Kurėno restauracijos istorija ir ekspedicijos (D. Elertas). Lauksime Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje.

13–13.45 val. Nuo Reduto iki Akvariumo! (S. Karalius). Lauksime prie įėjimo į Lietuvos jūrų muziejų.

Rugsėjo 16 d.

10.30–11.15 val. Laisvės, Saugumo ir Atsakomybės ženklai Nerijos forte (A. Brazauskas). Lauksime prie įėjimo į Lietuvos jūrų muziejų.

13–13.45 val. Laisvės, Saugumo ir Atsakomybės ženklai Nerijos forte (V. Laškovaitė). Lauksime prie įėjimo į Lietuvos jūrų muziejų.

Rugsėjo 17 d.

10.30–11.15 val. Laisvės, Saugumo ir Atsakomybės ženklai Nerijos forte (A. Brazauskas). Lauksime prie įėjimo į Lietuvos jūrų muziejų.

13.00–13.45 val. Laisvės, Saugumo ir Atsakomybės ženklai Nerijos forte (V. Laškovaitė). Lauksime prie įėjimo į Lietuvos jūrų muziejų.

Europos paveldo dienų programą finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė.

Sąrašas ilgėja

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos duomenimis, šiuo metu Kauno rajono savivaldybėje Kultūros vertybių registre yra 351 kultūros vertybė. Kauno rajono vicemerė Raminta Popovienė pabrėžė: nekilnojamojo kultūros paveldo objektų skaičius nėra galutinis ir baigtinis, nes jis nuolat kinta.

Pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba apsaugą suteikė net trims pakaunės piliakalniams. Toks statusas pripažintas Andruškonių piliakalniui, esančiam to paties pavadinimo kaime Lapių seniūnijoje, Girionių piliakalniui (Samylų sen.) ir Smiltynų piliakalniui, stūksančiam Smiltynų I kaime, Domeikavos seniūnijoje. Kauno rajonas išties gali pasigirti piliakalnių gausa. Iš 27 piliakalnių, Pyplių ir Pakalniškių sutvarkyti kompleksiškai, o kiti taip pat kruopščiai prižiūrimi. Netrukus turėtų prasidėti Jadagonių piliakalnio (Zapyškio sen.) tvarkybos darbai.

Sąrašą koreguos ir tai, kad dar aštuoniems kultūros paveldo objektams inicijuotas paskelbimo valstybės saugomu procesas. Tai Piepalių, Babtyno piliakalnis su gyvenviete, Piepalių, Babtyno piliakalnio su gyvenviete gyvenvietė, Panevėžiuko dvaro sodybos fragmentų rūmai, Panevėžiuko dvaro sodybos fragmentai, Panevėžiuko dvaro sodybos fragmentų ledainė, Panevėžiuko dvaro sodybos fragmentų oficina, Lietuvos sklandytojų slėnis II ir Virbaliūnų senovės gyvenvietė.

Naujienų jau pažėrė ir Vilkija: unikalios urbanistinės struktūros miestelyje atliekami kasinėjimai.

Kaita: praėjusių metų pabaigoje Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba apsaugą suteikė net trims pakaunės piliakalniams. / Kauno marių regioninio parko nuotr.

Itin vertingi

Turtingame pakaunės kultūros sąraše aukščiausią statusą turi Raudondvario dvaro sodyba, Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, kompozitoriaus Juozo Naujalio gimtosios sodybos vieta, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, visuomenės veikėjo, finansininko, pramonininko Jono Vailokaičio ir visuomenės veikėjo, ekonomisto, kunigo Juozo Vailokaičio kapas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir Tauro apygardos pareigūno Juozo Lukšos-Skirmanto, Skrajūno, Daumanto kovos ir žūties vieta.

Vertinant Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esančius nekilnojamojo kultūros paveldo objektus pagal vertingųjų savybių pobūdį ir bendrą kiekybinį aspektą, rajono teritorijoje ypač gausu architektūrinių ir archeologinių paveldo objektų: archeologinį vertingųjų savybių pobūdį turi apie 26 proc. visų kultūros vertybių registre įregistruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių, architektūrinį – apie 36 proc.

Prestižas: kai kurie šalia senosios Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vykstantys renginiai turi tarptautinių statusą. / S. Baltušio nuotr.

Komplimentai už požiūrį

Kultūros paveldo objektams tvarkyti pernai savivaldybė skyrė daugiau kaip 1,5 mln. eurų. Ši sritis nebus nuskriausta ir šiemet. Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio skyriaus vyr. specialistė Asta Naureckaitė Kauno rajono savivaldybės požiūrį į kultūros paveldą vadina pavyzdiniu. „Daug metų jaučiame mero dėmesį, matome įspūdingų darbų. Šia prasme esate išskirtinė savivaldybė“, – viešai yra kalbėjusi paveldo specialistė.

Kauno rajono dėmesį paveldui teigiamai įvertino ir savivaldybėje pernai apsilankiusios LR Vyriausybės patarėja Diana Varnaitė ir LR ministro pirmininko patarėja Gabrielė Žaidytė.

Raminta Popovienė / S. Jankausko nuotr.

Ypač komplimentų nusipelno pokyčiai Raudondvario dvaro komplekse. Kauno rajono savivaldybės pastangomis atnaujintas kultūros paveldo objektas jau daug metų tarnauja bendruomenės šventėms, kultūros renginiams, parodoms, konferencijoms. Čia veikia Kauno rajono muziejus, Civilinės metrikacijos skyrius, Turizmo ir verslo informacijos centras, Menų inkubatorius.

Savivaldybė perėmė anksčiau privatiems asmenims priklausiusias oficinas: rytinė jau beveik baigta restauruoti, vakarinė sparčiai tvarkoma. Parengtas ir Raudondvario dvaro svirno techninis projektas, planuojama, kad, sutvarkius pastatą, jame veiks Kauno rajono meno mokyklos filialas.

Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų skaičius nėra galutinis ir baigtinis, nes jis nuolat kinta.

Sparčiai atgimsta ir kitas pakaunės perlas – Tado Ivanausko Obelynės sodyba, kurioje įsikūręs Kauno rajono muziejaus filialas. Čia jau baigiami pagrindinio sodybos pastato vidaus ir išorės tvarkybos darbai.

Obelynė vis labiau atgauna pirmapradį vaizdą. Vištidėje, kaip T. Ivanausko laikais, kudakuoja padėtais kiaušiniais besigiriančios vištos, ryškėja ir sovietmečiu sunaikinto žiemos sodo kontūrai. Profesorius juo išties naudojosi, žiemos sode augo keli vynmedžiai. Tikimasi atkurti įdukros Eleonoros Baltuškevičienės gėlynus ir profesoriaus puoselėtą bijūnų alėją.

Sodyboje įrengtas informacijos centras, vyksta koncertai, ekskursijos, edukacijos. Sode po atviru dangumi veikia Nacionalinės premijos laureato Leono Striogos skulptūrų ekspozicija.

Planai: ketinama restauruoti senuosius Karmėlavos Šv. Onos bažnyčios šventoriaus vartus, toliau remti Čekiškės sinagogos atstatymo darbus. / Organizatorių nuotr.

Dėmesys maldos namams

Atsakingai rūpinamasi ir pakaunės šventovėmis. Į Kultūros paveldo registrą yra įtrauktos penkios katalikų bažnyčios, Garliavos evangelikų liuteronų bažnyčia, Čekiškės sinagoga ir Didžiųjų Ibėnų Švč. Dievo Motinos Ėmimo į dangų sentikių cerkvė.

Bendradarbiaujant su Vilkaviškio arkivyskupija, antram gyvenimui prieš kelerius metus prikelta senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, tituluojama Lietuvos bažnyčių motina. Pačioje šventovėje ir sutvarkytose prieigose kas savaitgalį vyksta įvairūs renginiai, kai kurie jų turi net tarptautinių statusą.

Šiemet Kauno rajono savivaldybės biudžete religinių bendruomenių paveldui skirta 280 tūkst. eurų. Su Kauno arkivyskupu Kęstučiu Kėvalu aptartos galimybės restauruoti senuosius Karmėlavos Šv. Onos bažnyčios šventoriaus vartus, numatyta prisidėti prie Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios restauravimo, toliau remti Čekiškes sinagogos atstatymo darbus.

Organizatorių nuotr.

Nepamiršta naujausių laikų istorija

Kultūros vertybių registre yra septyniolika vietų, susijusių su laisvės kovų įamžinimu – trys partizanų žeminės, mūšių vietos, paminklai. Šiemet bus rengiami vertinimo tarybos aktai dar trims vietoms, susijusioms su partizaniniu pasipriešinimu.

Iki rugsėjo 23-iosios – Lietuvos žydų genocido dienos – Kluoniškiuose (Zapyškio seniūnija) bus sutvarkyta Holokausto aukų vieta ir atidengtas paminklas, o kitais metais tai bus padaryta Dievogaloje (Alšėnų seniūnija).

Kovoje dėl Lietuvos laisvės svarbų vaidmenį atlikusiai Sitkūno radijo stočiai savivaldybė siūlo suteikti teisinę apsaugą ir valstybės saugomo objekto statusą, o Sausio 13-osios įvykiai Kauno rajone užfiksuoti šiemet išleistoje knygoje.

Rugsėjo 15 d. 17 val. Klaipėdos etnokultūros centras buria Klaipėdos miesto gidus į paskaitą „Delmonas – Klaipėdos krašto ženklas“. Paskaitą skaitys dr. Elena Matulionienė – Klaipėdos etnokultūros centro liaudies dailės studijos koordinatorė, tautinio kostiumo ekspertė. Renginio dieną miestiečiams ir miesto svečiams bus atviros Delmonų ir Audimo galerijos, kuriose lankytojai galės susipažinti su unikaliomis ekspozicijomis, pabendrauti su amatininkėmis, kurios saugo šio krašto amatystės tradicijas.

Rugsėjo 15 d. 18 val. Klaipėdos senamiestyje atgis tautinių šokių tradicija. Klaipėdos etnokultūros centras kviečia visus įsitraukti į projektą „Visa Lietuva šoka“. Šis renginys ne tik atgaivins tradicinio šokio melodijas, bet ir kiekvienam dalyviui dovanos šypsenas, puikiai praleistą laiką ir vienybės jausmą. „Kviečiame šeimas, draugus ir bendraminčius prisijungti prie šio nepaprasto renginio, kurio tikslas vienyti mus šokiu, dainomis ir linksma nuotaika, skleidžiant mūsų kultūrinį paveldą. Būkite dalimi šios išskirtinės kultūrinės patirties!“ – ragino renginio organizatoriai.

Abu renginiai vyks Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10). Įėjimas – laisvas.

Lietuvoje prasideda Europos paveldo dienų renginiai, bus apdovanoti paveldo tyrėjai ir restauratoriai.

Kaip pranešė Kultūros paveldo departamentas, renginiais norima supažindinti visuomenę su turtingu Lietuvos kultūros paveldu. Šių metų tema – „Gyvasis paveldas: meistriškumo laboratorija“, skirta atkreipti dėmesį į paveldo kūrėjus ir meistriškumo laboratoriją, veikiančią kultūros paveldo objektų kūrimo ir išsaugojimo procese.

Ketvirtadienio vakarą Europos paveldo dienų atidarymo renginys vyks Vilniaus šv. Jurgio bažnyčioje. Jos metu bus apdovanoti tyrėjai ir restauratoriai, savo žinias paskyrę kultūros paveldo tyrimams ir išsaugojimui. Kultūros paveldo departamentas įteiks medalius „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“.

Vėliau numatyta diskusija apie paveldo vietą šiandienos žmogaus ir piliečio gyvenime, kaip kultūros paveldas gali tapti įkvėpimo bei kūrybingumo šaltiniu, skatinti tęstinumo jausmą ir kurti pridėtinę vertę. Dalyviai galės pasidairyti po šv. Jurgio bažnyčios erdves, kurios dešimtmečius buvo uždaros ir ne kasdien prieinamos. Vilniaus senosios regulos karmelitų vienuolyno statinių ansamblio šv. Jurgio bažnyčia yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas.

Anot departamento, daugiau nei 200 organizatorių dešimt rugsėjo dienų visoje Lietuvoje kurs paveldo pažinimo šventę, kurioje bus sudaryta galimybė apsilankyti restauravimo laboratorijose Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre, restauravimo ir konservavimo centruose įvairiuose krašto muziejuose, jaunųjų restauratorių meistriškumo dirbtuvėse Panemunės pilyje. Čia bus galima susipažinti su restauravimo procesu ir gyvai jį patirti.

Europos paveldo dienų metu vyks pastaraisiais metais restauruotų architektūros objektų pristatymai – šalies bažnyčių, dvarų sodybų ar gyvenamųjų pastatų. Susitikimai su architektais bei restauratoriais numatyti Šv. Teresės ir Pranciškonų bažnyčiose Vilniuje, H. ir T. Ivanausko šeimos namuose Obelynėje, Ilguvos Šv. Kryžiaus atradimo, Pavoverės Šv. Kazimiero, Skaudvilės Šv. Kryžiaus bažnyčiose, dviejuose Tiškevičių rūmuose Vilniuje, kuriuose šiandien įsikūrusi Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešoji biblioteka bei VilniusTech Kūrybinių industrijų fakultetas, Salų dvaro sodybos rūmuose Aukštaitijoje.

Šiemet minint UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos 20-metį, renginių programoje numatyti nematerialiajam kultūros paveldui arba senųjų tradicijų pažinimui skirti renginiai – pažintis su skiedrinės stogdengystės ir šiaudinių sodų rišimo tradicijomis, pažintinė kelionė į drevinės bitininkystės bityną Musteikos kaime, pasivaikščiojimas per šilinių dzūkų kaimus.

Europos paveldo dienos – tai kultūros paveldo pažinimo, populiarinimo, jo verčių atvėrimo visuomenei iniciatyva. Tai bendra Europos Tarybos ir Europos Komisijos programa, kurioje dalyvauja 48 šalys.

Europos paveldo dienų renginiai Lietuvoje vyks iki rugsėjo 17 dienos. Į daugelį jų reikalinga registracija. 

Idėja pradėti rengti paveldo dienas gimė Prancūzijoje dar 1984 m., jos iniciatorius buvo Prancūzijos kultūros ministras Jackas Langas.

Per keletą metų šis renginys išplito po daugelį Vakarų Europos šalių ir tapo toks populiarus, jog, 1991 m. Europos Tarybai inicijavus ir parėmus EK, visoje Europoje imta rengti Europos paveldo dienas.

Lietuva prie Europos paveldo dienų programos prisijungė 1994 m.

Europos paveldo dienų metu Europos valstybėse pagal tų metų pasirinktą temą organizuojami įvairaus pobūdžio nemokami renginiai, skirti visuomenei, siekiant ją supažindinti su kultūros paveldu, paskatinti žmones domėtis tiek savo šalies, tiek ir kitų šalių kultūra ir istorija.

Vakar Karališkojoje Dangės krantinėje karo tarnybą baigusiame ir muziejumi tapusiame laive M52 "Sūduvis" iškėlus Europos paveldo dienų vėliavą, startavo renginių savaitė, kurios metu laivo lankymas bus nemokamas, jame vyks edukacijos ir ekskursijos, tačiau būtina išankstinė registracija.

Europos paveldo dienų renginys "Tvarus Klaipėdos krašto kultūros paveldas" planuojamas ir I.Simonaitytės viešosios bibliotekos edukacinėje erdvėje.

Kitą penktadienį numatytos paskaitos "Artėjant Klaipėdos krašto 100-osioms prijungimo metinėms", "LDK paveldas Ukrainoje", vyks paroda-kūrybinės dirbtuvės "Ukrainiečių tautinis kultūrinis paveldas", su savanoriais iš Ukrainos bus galima pasigaminti lėles-apsaugas (motankas).

Numatyta paskaita-ekskursija "Pri(si)jaukinti Klaipėdą: lietuvių kultūra, šventės ir pramogos 1923–1939 metais". Čia išankstinė registracija nebūtina.

Jų atidarymą žymės tradicinis simbolinis varpo dūžis Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje. Tuo pačiu bus pagerbtas Ukrainos žmonių pasiryžimą ginti savo kraštą ir europietiškąją tapatybę, pranešė Kultūros paveldo departamentas (KPD).

Čia istorikas Alfredas Bumblauskas taip pat apžvelgs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros paveldą, sąsajas su Ukraina.

Klaipėdoje Europos paveldo dienų renginiai prasidės iškilmingu vėliavos pakėlimu laive-muziejuje M52 „Sūduvis“.

1956–1958 metais Vokietijoje pastatytas karo laivas perduotas Lietuvos jūrų muziejui. Jis lankytojų laukia uostamiesčio centre, Danės upėje.

Šių metų Europos paveldo dienų tema – tvarus paveldas.

Anot KPD, Europos paveldo dienų renginių tikslas – geriau pažinti greta esantį kultūros paveldą, suvokti jo vertę, žadinti susidomėjimą juo, įsitraukti ir kitus įtraukti į jo išsaugojimo sąjūdį, išmokti jį saugoti, tausoti ir išradingai naudoti.

Pakoreguoti planai

Rugsėjo 9–18 d. Lietuvoje vyksiantys renginiai – iš tų keliasdešimties tūkstančių, kurie kasmet rugsėjį pusšimtyje Europos valstybių suburia milijonus dalyvių.

Pirmieji kultūros paveldo pažinimo renginiai, 1985 m. prasidėję Prancūzijoje, siekė pristatyti ir atskleisti kultūros paveldą šalyje gyvenantiems užsieniečiams ir turistams. Galiausiai iniciatyva taip išpopuliarėjo, kad Europos Taryba perėmė ją ir pakvietė jungtis visas organizacijos nares. Taip 1994 m. šis kultūros paveldo pažinimo virusas persimetė ir į Lietuvą.

Anot Kultūros paveldo departamento vadovo Vidmanto Bezaro, prieš metus formuojant Europos paveldo dienų temą tvaraus paveldo sąvoka buvo siejama su žmogaus, gamtos, paveldo derme, apsauga ir prisitaikymu prie klimato kaitos. Niekas net negalėjo pagalvoti, kad beprotiškas Rusijos žingsnis sukeliant karą pakeis viską: prioritetus ir supratimą apie tvarumą, trapumą, vertybes.

„Paveldo tvarumas įgauna visai kitą prasmę, kai žinai, kad Ukrainoje daugiau kaip 300 kultūros paveldo objektų yra suniokota, pažeista, kai sunaikintos kelių kartų muziejuose sukauptos kolekcijos. Sunku suvokti, kas turėjo nutikti kai kurių žmonių sąmonėje, kad, praėjus 80 metų po Antrojo pasaulinio karo, žvelgdami į 1941 ir 2022 m. darytas nuotraukas su Odesos prieigomis, matome analogiškus vaizdus su prieštankiniais įrenginiais ir smėlio maišais... Paveldas net ir XXI a. yra ne tik tvarus, bet ir labai trapus, – sako V.Bezaras.

Todėl, vykdant paveldo apsaugos misiją, būtina prisidėti ne tik prie paveldo fizinės apsaugos, bet ir prie taikaus sambūrio, griežtesnių sankcijų agresijai propagavimo. „Dabar pagrindinė misija – suvaldyti agresiją, jos padarinius, apginti paveldą, padėti kitiems, nes, jei mes nepadėsime, su mūsų paveldu gali nutikti tas pats“, – pastebi KPD direktorius.

Atsivers daug durų

Kultūros paveldo pažinimo šventė prasidės šį ketvirtadienį Vilniaus Švč.Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčioje vyksiančiu renginiu. Tačiau tai progai skirtų iniciatyvų bus kiekviename Lietuvos regione: lankytojams atsivers paprastai uždaros durys, restauratoriai papasakos apie naujam gyvenimui prikeliamas vertybes, gidai pasakos įdomių istorijų, atkreips dėmesį į paveldo tvarumą, kuris ypač aktualus šiandieniame pasaulyje.

Susipažinus su kultūros paveldo objektais, jų statybos technologijomis, medžiagų apdirbimu bus galima pamatyti senųjų meistrų išmonę, pasimokyti pritaikyti ją ir šiuolaikinėms statyboms.

Kaune į Europos paveldo dienų programą paprastai įsitraukia pagrindiniai kultūros židiniai. Oficialus Europos paveldo dienų Kauno apskrityje atidarymas vyks rugsėjo 15 d. Kauno miesto muziejaus M. ir K.Petrauskų skyriuje.

Paveldo tvarumas įgauna visai kitą prasmę, kai žinai, kad Ukrainoje sunaikintos kelių kartų muziejuose sukauptos kolekcijos.

Ekskursijos „Petrauskų namų turtai“ metu bus gilinamasi į čia gyvenusių garsių muzikų Kipro ir Miko Petrauskų namų eksterjero ir interjero detales, jų pokyčius, vykusias restauracijas ir jų metu išsaugotas pastato vertingąsias savybes. Lankytojai sužinos, kaip keitėsi namo planas, kaip pritaikyta muziejaus reikmėms, žvilgtelėsite į fondų patalpas, kuriose saugoma daugybė eksponatų, o autentiškame K.Petrausko bute lauks restauruotas interjeras, kuriame gimsta lietuviškų dizaino tradicijų ir art deco sintezė.

Išsaugoti ir atkurti

Apie tvarumą interjere bus kalbama ir rugsėjo 14 d. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje vyksiančiame renginyje „XX a. I pusės gyvenamųjų interjerų paveldas: istorija ir atkūrimo iššūkiai“. Menotyrininkė dr. Aistė Dičkalnytė skaitys paskaitą „Tarpukario miestiečių interjerai: tarp modernumo ir tradicijų“, kurioje bus galima sužinoti, kaip atrodė prieškario gyventojų namai, kokios vyravo mados ir kaip interjerai pasikeitė vykstant modernizacijai.

Norint atnaujinti baldą, dažnai nebūtina įdėti daug darbo. Galbūt užtenka pašalinti mechaninius pažeidimus ar seną dangą pakeisti nauja ir taip atidengti jo vertę. Žinant reikalingus etapus, tinkamai pasirinkus medžiagas baldą galima atnaujinti patiems namuose, tačiau esama atvejų, kada verčiau kreiptis į specialistą. Apie visa tai edukacinėje paskaitoje „Medinių dirbinių restauravimas: ką galima pasidaryti patiems ir kada kreiptis į specialistą?“ papasakos meninių baldų restauratorius Aurelijus Blažinauskis.

Po paskaitų lauks ekskursija „Senieji Prekybos, pramonės ir amatų rūmai ir rūmų pirmininko butas juose“. Ekskursijos metu bus pristatyti buvę Prekybos, pramonės ir amatų rūmai – vienas ryškiausių Kauno modernizmo pastatų, kuriuose šiuo metu yra įsikūrusi Kauno apskrities viešoji biblioteka. Ekskursijoje bus aptariamos interjerų paveldo vertybės, pastato išplanavimo ypatumai su rūmų pirmininko tarnybiniu butu.

Rugsėjo 17-ąją prie Lietuvos švietimo istorijos muziejaus prasidės ekskursija „Vinco Ruzgo šviesos keliu“. Kartu su Kauno Vinco Kudirkos viešąja biblioteka muziejus pakvies pasivaikščioti po Kauno centrą ir senamiestį, kur tarpukariu buvo įsikūrę muziejaus ir bibliotekos namai, pasiklausyti istorijų ir susipažinti su Vinco Ruzgo, abiejų įstaigų įkūrėjo ir vadovo, tikro to meto šviesuolio, bibliotekininko, muziejininko ir pedagogo asmenybe.

Į programą įsitraukę projekto „Kaunas 2022“ architektūros ir paveldo programos „Modernizmas ateičiai“ dalyviai pakvies į seminarą, skirtą kultūros paveldo objektų prieinamumo iššūkiams, dirbtuves apie žmonių, architektūros, miesto planavimo, socialinio ir miestietiško gyvenimo kultūros ryšius, suburs į Kauno Žaliakalnio medinukų gelbėjimo dirbtuves.

Išsami Europos paveldo dienų Kauno regione programa, dalyvavimo sąlygos ir informacija apie registraciją – http://kpd.lt/epd2022/kauno-regionas.

Ragina domėtis miestu

Kaunas yra pateikęs paraišką UNESCO kultūros paveldo sąrašui, tad įvairių paveldo objektų mieste tikrai netrūksta. Europos kultūros paveldo dienos kaip tik skatina atkreipti dėmesį į vertingus pastatus, jais pasigrožėti, o jei reikia, ir padėti išsaugoti.

„Turime daug gražių ir unikalų dalykų, todėl raginu domėtis tiek Kauno kultūra, istorija, tiek ir kitų Lietuvos regionų paveldu“, – taip į Europos paveldo dienas kvietė Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Jau tradicija tapusios Europos paveldo dienos – galimybė iš naujo atrasti gerai žinomus, bet naujomis veiklomis patrauklius ar visuomenei dažniausiai uždarus objektus, pažinti nepelnytai primirštas ar atnaujintas kultūros paveldo vertybes, jų istorijas ar susipažinti su paveldosauginiais procesais.

Turime daug gražių ir unikalų dalykų, todėl raginu domėtis tiek Kauno kultūra, istorija, tiek ir kitų Lietuvos regionų paveldu.

„Šios dienos aktualizuoja paveldo reikšmę. O kadangi kitąmet Kaunas taps Europos kultūros sostine, šis renginys taip papildo ir mūsų programą. Šio renginio metu pristatomos ir globalios paveldo tendencijos, ir mažos iniciatyvos. Šiemet dėmesį skyrėme medinei architektūrai. Panemunės bendruomenės centras, nors kol kas nėra įtrauktas į Kultūros paveldo registrą, tačiau dabar yra tvarkomas, tad jo valdytojai gali taip pat iš mūsų pasisemti patirties. Ką gali žinoti, galbūt kada nors šis pastatas taps saugomu, tad dabar jį tvarkant ir konsultuojantis su paveldo specialistais, bus išvengta klaidų“, – kalbėjo „Kaunas 2022“ programos koordinatorius Žilvinas Rinkšelis.

Europos paveldo dienų proga įvairūs specialistai dalijosi žiniomis apie paveldo priežiūrą, gyventojai sužinojo apie įtraukius bendruomeninius ir individualius projektus. Be to, pasivaikščioti po paveldu turtingas K. Donelaičio ir V .Putvinskio gatves kvietė ir miesto gidai. Duris atvėrė ikoniški paveldo objektai – Kauno Vytauto Didžiojo muziejaus statinių komplekso kariliono ir laikrodžio bokštas bei Kauno tvirtovės VI fortas.

Pagalba paveldui

„Modernizmas ateičiai“ komanda yra „Kaunas 2022“ programos dalis, kuri kauniečius šį kartą sutiko Panemunėje. Čia pristatytas „FixusMobilis“ arba „greitoji paveldo pagalba“ – projektas, padedantis paveldo pastatų savininkams vykdyti prevencinę priežiūrą.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

„Tai projektas, kuris keliauja po visą Lietuvą. Mobiliame autobusiuke yra speciali įranga, kuria naudojasi paveldo specialistai. Jie vykdo prevencinę priemonę ir kalbasi su paveldo objektų savininkais, padeda išspręsti įvairias su paveldo išsaugojimu susijusias problemas. Tai nėra komanda, kuri atliktų statybinius darbus, bet šie žmonės gali įvertinti pastato būklę, atlikti stebėseną, kad, tarkime, remontuojant, būtų išvengta klaidų arba atlikti smulkius darbus, kurių nepadarius jie peraugtų į dideles problemas“, – „FixusMobilio“ idėją pristatė „Kaunas 2022“ koordinatorius.

Iš tiesų mobili paveldo gelbėjimo komanda gali padėti išvalyti lietvamzdžius, nuo saugomo pastato nepažeidžiant jo konstrukcijos pašalinti nereikalingus augalus, ar užlopyti skylę, kad sienos toliau nešlaptų, taip pat pasidalyti patarimais, kaip teisingai atlikti kitus būtinus darbus ir taip prisidėti prie vertingų pastatų išsaugojimo.

Paveldo situacija Kaune

Kultūros paveldo objektų Kaune iš tiesų gausu. Turime nemažai tarpukario modernizmo perlų, medinukų, kurie įdomūs pasauliui. „Kauno diena“ pasidomėjo, kaip paveldo specialistai įvertina miesto pastangas išsaugoti šį turtą bei kokių iššūkių kyla.

Mieste tikrai yra kuo didžiuotis, nes yra veikianti paveldotvarkos programa, pagal kurią savivaldybė gali gana svariai prisidėti prie fasadų tvarkybos.

„Mieste tikrai yra kuo didžiuotis, nes yra veikianti paveldotvarkos programa, pagal kurią savivaldybė gali gana svariai prisidėti prie fasadų tvarkybos. Iš pradžių buvo galima paraiškas teikti tik tiems pastatams, kurie įtraukti į registrą, tačiau dabar galima ir tiems, kurie tiesiog patenka į saugomą teritoriją, tad galima sutvarkyti ženkliai daugiai pastatų“, – savo nuomonę išsakė Ž. Rinkšelis.

Tačiau mieste būta ir tokių atvejų, kuomet pastato valdytojai numoja ranka į tai, kad pastatas saugomas arba yra apsaugos zonoje ir lengva ranka sunaikina vertingas savybes. Vienas garsiausių pastarojo meto paveldo skandalų buvo dėl Perkūno al. 11-ojo namo, kuris dabar pusiau nugriautas, o paveldo sergėtojai su savininku bylinėjasi teismuose.

„Šalia tų gerų iniciatyvų yra ir probleminių vietų. Dalį problemų galima išspręsti edukuojant žmones. Būtent tokių renginių, kaip Europos kultūros dienos, metu galima rasti daug sprendimų, kaip išsaugoti vertybes. Tačiau daug didesnės problemos kyla tada, kai į miestą ateina didelės investicijos ir interesai užsidirbti. Tada paveldas nustumiamas į antrą planą“, – nuomonę išsakė Ž. Rinkšelis.