Tvirtai pareiškiame, kad Izraelis yra suvereni valstybė. Niekas neturi teisės jos pulti, veržtis į teritoriją ir žudyti žmonių. Žudikams negali būti jokio pateisinimo ir pasigailėjimo. Šiandien, praėjus daugiau nei 50 metų, vėl lemtingai skamba legendinės Izraelio Premjerės Goldos Meir žodžiai: Kare turėjome slaptą ginklą – jokios alternatyvos. Ir šįkart Izraelis vėl kaunasi už išlikimą.

Šis brutalus karas ypatingai skausmingas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariams, nes Lietuvoje nėra žydų šeimos, kurios artimiausi žmonės nebūtų atsidūrę šių siaubingų įvykių sūkuryje. Jie kovoja priekinėse linijose, gydo sužeistuosius, gelbsti atsidūrusius po griuvėsiais, padeda įstrigusiems, žūsta. Be galo jais didžiuojamės.

Mūsų širdys ir mintys su Izraelyje likusiais tėvais, broliais, sesėmis, vaikais, anūkais, draugais. Su kiekvienu, kuris kovoja už mūsų istorinę Tėvynę. Su kiekvienu, kuris išgyvena siaubą ir netektį.

Deja, pavojuje atsidūrė ne tik Izraelyje, bet ir Lietuvoje gyvenantys mūsų artimieji. Šalyje, kurioje gimėme, augome ir dirbame, kurią mylime, kurios piliečiais esame, antisemitizmas sklinda ne tik socialinėje erdvėje bei mitinguose, bet ir iš Seimo tribūnos, o išpuolius patiria net mūsų vaikai – jiems sąmoningai grasinama ir kenkiama. Vakar lietuviškai nebendraujantis tamsaus gymio pavežėjų kompanijos „Bolt“ vairuotojas, paklausęs nepilnamečio vaiko tautybės ir sužinojęs, kad šis yra žydas, atsisakė jį vežti į mokyklą. Tai – toli gražu ne vienintelis, tačiau situaciją puikiai iliustruojantis atvejis.

Tokie įvykiai visai bendruomenei kelia nesaugumo jausmą, tačiau esame susitelkę ir vieningi – mus vienija ne tik istorijos tūkstantmečiai, bet ir ateitis.

Glaudžiai bendradarbiaujame su Lietuvos policija ir kitomis saugumo struktūromis, nuolat palaikome ryšį su Izraelio užsienio reikalų ministerija, Lietuvos ambasada Izraelyje ir tarptautinėmis žydų organizacijomis, keičiamės informacija, dalijamės duomenimis.

Nepaisant ištikusio šoko, stengiamės padėti ir Izraelyje įstrigusiems Lietuvos piliečiams, ir iš Lietuvos į namus išskristi negalintiems Izraelio piliečiams – teikiame informaciją, konsultuojame, padedame spręsti netikėtai užgriuvusias problemas.

Dėkojame LR Prezidentui Gitanui Nausėdai, LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei – Nielsen ir Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei už išreikštą tvirtą palaikymą Izraelio valstybei ir Lietuvos žydų bendruomenėms. Didžiuojamės, kad Lietuva nedviprasmiškai pasmerkė teroristų veiksmus ir stojo teisingumo pusėn.

Esame nepaprastai dėkingi ir Lietuvos žmonėms, kurie siunčia užuojautos ir palaikymo žinutes bei meldžiasi už teroristų įkaitais tapusius mūsų brolius ir seseris. Tuo pačiu raginame kritiškai vertinti gaunamą informaciją ir dalytis tik oficialių Izraelio įstaigų pateikiamomis žiniomis.

Am Yisrael Chai.

– Sėdime tuščioje klasėje Šolomo Aleichemo gimnazijoje, pamokos vyksta nuotoliu, nes „Hamas“ teroristai paprašė savo palaikytojų išeiti į gatves protestuoti. Socialiniuose tinkluose matyti žinutės su raginimais pulti žydų bendruomenes, pulti objektus Lietuvoje. Per 300 žinučių su grasinimais sprogdinti darželius, mokyklas. Kaip jūs visa tai vertinate?

– Taip ir vertiname, kad vaikai mokosi nuotoliu, sinagoga uždaryta. Bendruomenėj praktiškai darbuotojų nėra, įspėtos visos regioninės bendruomenės. Vienu žodžiu, mes esame pasiruošę. Tai nereiškia, kad mes išsigandom, bet normalus žmogus turi bijot kartais. O po to, kas įvyko Izraelyje, mes realiai matome, kad, iš tikrųjų, gali kažkas atsitikti tokio siaubingo, ko visiškai ir nelauki. Todėl, kaip sakoma, atsargumas gėdos nedaro, mes nežinome iki galo visų aplinkybių, kas įvyko Izraely, kiek prisidėjo vietiniai palestiniečiai. Mes nežinome, kokia situacija yra Lietuvoje, ar čia yra daug radikalių žmonių, pasiruošusių pulti ir žudyti. Todėl naudodamiesi ta informacija, kurią mes turim, rekomendacijomis, mes ir imamės visų galimų saugumo priemonių. Be kita ko, noriu pasakyti, kad esu labai dėkinga policijai už parodytą dėmesį ir ypatingai Renatui Požėlai, kuris tikrai dieną naktį skambina ir klausia, kaip mes laikomės.

Kita vertus, žinot, Europoj vyksta nuolatiniai teraktai prieš žydų bendruomenę ir šiandiena baigsis. Para, kaip žinom, turi 24 valandas. Šeštadienį, sekmadienį pamokos nevyksta, gerai, kas bus toliau, sakykim, kad ir su šita mokykla? Tėvai išgyvena, tėvai bijo. Dabar niekas čia selekcijos nedaro, kas žydas, kas ne žydas. Kas užtikrins saugumą mokyklos? Policija atvažiuoja ir išvažiuoja. Nuolatinės apsaugos mokykla neturi. Ir tokie dalykai yra neleistini.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jūs prieš tai sakėte, kad žydų bendruomenė nėra išsigandusi, yra pasiruošusi. Bet kaip jaučiasi žydų bendruomenė visą šią savaitę?

– Žydų bendruomenė jaučiasi labai blogai. Mums kai kas ir priekaištauja, kad mes nereiškiam užuojautų, kad mes nesigailim aukų. Mes labai gailimės aukų, mes išreiškiam savo užuojautą.

„Pirmoje vietoje čia visgi turėtų būti valstybės reakcija. Šiandien yra trėmimų diena, kiek žydų buvo ištremta iš Lietuvos, kiek nacionalizuota jų turto, ir procentine dalimi buvo ištremta tikrai didelis skaičius žydų. O dabar kaltinti žydus trėmimu, apskritai kaltinti tautą kažkuo – tai yra negražu, nėra žodžio tam apibūdinti“, – BNS trečiaidenį sakė F. Kukliansky.

R. Žemaitaitis šią savaitę feisbuke paskelbė keletą antisemitinio pobūdžio pasisakymų: piktinosi premjerės Ingridos Šimonytės vizitu Izraelyje, apkaltino žydus lietuvių trėmimu, žudymu.

Aš nežinau, ką daryti, nes aš niekad nesu susidūrusi su tokiu brutalumu, tokia nepagarba.

„Mes, Lietuvių tauta, niekada neturi pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų tautos naikinimo!“, – skelbė R. Žemaitaitis.

Pasak F. Kukliansky, valstybė turi reaguoti į tokio pobūdžio pareiškimus ir ieškoti priemonių užkardyti antisemitizmui, nes iš pasisakymų feisbuke matyti, kad R. Žemaitaitis turi rėmėjų.

„Pasaulyje šito nėra, kad žydų bendruomenė pati savo jėgomis apsigintų, mes neturime tų metodų. Aš nežinau, ką daryti, nes aš niekad nesu susidūrusi su tokiu brutalumu, tokia nepagarba, bet valstybinės institucijos turėtų imtis kokių nors priemonių, nes kitą dieną tai gali peraugti į dar rimtesnius dalykus“, – kalbėjo F. Kukliansky.

„Be to, aš matau feisbuke, kokie yra atsiliepimai, kiek yra palaikančių R. Žemaitaitį, R. Žemaitaitis nėra vienas žmogus, kuris vienintelis taip elgiasi ar mąsto, yra daugiau taip bemąstančių. Reikia galvoti ir apie švietimą, apie daug ką, jei vyksta tokie reiškiniai“, – kalbėjo bendruomenės vadovė.

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen parlamentaro pasisakymus įvertino kaip kiršinimo ir provokacijų tąsą.

„Vertinu kaip planingai R. Žemaitaičio pasirinktos linijos, kuri paremta provokacijomis ir kiršinimu, tąsą“, – parlamento vadovės komentarą BNS perdavė jos atstovė Ilona Petrovė.

Anksčiau dėl antisemitinio pasisakymo apie nugriautą palestiniečių mokyklą „Laisvės ir teisingumo“ partijos valdyba gegužę sustabdė R. Žemaitaičio narystę šioje partijoje.

Komisija įsipareigojo pasirūpinti finansavimu – rinkti lėšas ir šiam projektui skirti iki 75 tūkst. JAV dolerių. Savo ruožtu Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė užtikrins projekto įgyvendinimą, šeštadienį pranešė Lietuvos žydų bendruomenė.

„Lietuvos žydų kultūros išsaugojimui tai nepaprastai svarbus projektas, juk Žiežmarių sinagoga – unikalus medinės architektūros pavyzdys. Tokių visoje Europoje išlikę vos keliolika. Džiugu, kad ponia Starlet „Star“ Jones, atstovaujanti labai įtakingai JAV organizacijai, įvertino litvakų kultūros svarbą ir nusprendė prisidėti prie jos išsaugojimo“, – po sutarties pasirašymo sakė F. Kukliansky.

Lietuvoje viešinti S. Jones Lugo, geriau žinoma kaip Star Jones – advokatė, populiari televizijos laidų vedėja, žmogaus teisių gynėja. JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ją paskyrė JAV paveldo užsienyje išsaugojimo komisijos pirmininke.

Ši kelionė į Lietuvą – pirmoji S. Jones Lugo misija užsienyje.

Anot pranešimo, ji aplankė nemažai kultūros paveldo objektų, Panerių memoriale pagerbė Holokausto aukas ir pasirašė pirmąją savo sutartį, kuria ir tapo Žiežmarių sinagogos moterų galerijos restauravimo projektas.

Sinagoga Žiežmariuose pastatyta XIX amžiuje. 1920 metais ją nuniokojo gaisras, tačiau buvo atstatyta. Iki Antrojo pasaulinio karo ši sinagoga tūkstančiui tuo Žiežmariuose gyvenusių žydų buvo ne tik maldos namai, bet ir mokymo bei bendruomenės gyvenimo centras.

Per Antrąjį pasaulinį karą žydų bendruomenė buvo išžudyta ir nebeatsikūrė, o sinagoga naudota kaip sandėlis. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę sugriautas pastatas grąžintas Lietuvos žydų bendruomenei, 2016 metais pradėtas jos restauravimas. Pritrūkus lėšų liko nesutvarkytas antrasis sinagogos aukštas.

„Labai gaila, kad taip anksti ir taip staigiai išėjo žmogus, mes, Lietuvos žydų bendruomenė, jį prisimename kaip išmintingą, teisingą žmogų, tikrą mūsų bendruomenės narį“, – BNS ketvirtadienį sakė LŽB pirmininkė F. Kukliansky.

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus ketvirtadienį pranešė, kad eidamas 77-uosius mirė rašytojas, vertėjas M. Zingeris, daugiau kaip dešimtmetį buvęs šio muziejaus vadovu.

„Labai gaila, kad taip staigiai tenka atsisveikinti su žmogumi, kuris taip neseniai buvo kupinas gyvenimo planų. Mums labai trūks šito žmogaus ir mes visada geruoju prisiminsime jį ir jo indėlį į Lietuvos kultūrą, Lietuvos istorijos puoselėjimą“, – kalbėjo F. Kukliansky.

Užuojautą dėl M. Zingerio mirties ketvirtadienį paskelbė prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kultūros ministras Simonas Kairys.

Prienuose gimęs poetas, prozininkas, dramaturgas ir vertėjas M. Zingeris Vilniaus universitete baigė žurnalistiką, vėliau Kaune dėstė filosofiją. 1991–1995 metais jis dirbo kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ redakcijoje.

Jis yra išleidęs tris eilėraščių ir vieną apsakymų rinkinį, penkis romanus. Romanas „Aš sėdėjau Stalinui ant kelių“ yra pelnęs Liudo Dovydėno premiją. Jis taip pat vertė iš anglų kalbos.

M. Zingerio kūrinių išversta į anglų, jidiš, olandų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbas, publikuota prozos bei poezijos rinktinėse Lietuvoje ir užsienyje.

Ji pripažino, kad projektas dėl naujų 37 mln. eurų kompensacijų yra kompromisinis, tačiau bendruomenė jį vertina teigiamai.

„Mes tai labai vertiname. Aš manau, kad bus kritikos iš visur. Lietuva galbūt mažiausiai kritikuotų ir turėtų kritikuoti, bet, galbūt, ir žmonės bus nepatenkinti, kad didysis kapitalas neatgavo savo lėšų ir neatgaus, kadangi tai yra tik simbolinė suma, kuo valstybė šiandien gali atsilyginti. Turiu omenyje kritiką iš buvusių savininkų pusės“, – BNS sakė F. Kukliansky.

„Bet tai yra tam tikras išbandymas valstybei, ar bus priimtas tas įstatymas, ar ne“, – kalbėjo ji.

Didelės finansinės naštos neįžvelgia

Pasak LŽB pirmininkės, 37 mln. eurų, kurių mokėjimą Geros valios fondui numatoma išdėstyti iki 2030-ųjų vidurio, neturėtų būti didelė finansinė našta Lietuvai, tačiau turės teigiamą poveikį jos tarptautiniam įvaizdžiui.

„Žiūrint iš finansinės pusės, nesu ekonomistė, bet man atrodo, kad per 30 milijonų eurų valstybei nėra didelė suma, juo labiau kad ji neišmokama iš karto, o išmokama per eilę metų. Bet aš vis dėlto esu žydė. Tad išleidžiant pinigus reikia galvoti, ką tu gauni, ką prarandi. Man atrodo, kad Lietuva šiuo atveju gauna gerokai daugiau, nei praranda“, – kalbėjo F. Kukliansky.

„30 mln. eurų nei karo Ukrainoje, nei Lietuvos ekonomikos neišgelbės, o geram vardui tai turės didelę įtaką“, – pabrėžė ji, užbėgdama už akių galimai kritikai, jog pinigus labiau vertėtų skirti dabartinės geopolitinės situacijos sukeltų problemų sprendimui.

Pagal dabar galiojantį Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą, religinėms bendruomenėms iki 2023-iųjų kovo numatyta išmokėti 37 mln. eurų kompensacijų.

Naujos redakcijos įstatyme premjerė Ingrida Šimonytė siūlo numatyti papildomus 37 mln. eurų ir už privatų nusavintą turtą. Kompensacijos būtų mokamos nuo 2024-ųjų liepos ir baigtos išmokėti per šešerius metus – iki 2030-ųjų liepos.

Vertina I. Šimonytės požiūrį

„Premjerė, kaip žmogus, kiek žinau, yra labai jautri mūsų žydų tragedijos klausimu. Be abejo, kaip žmogus, ji, matyt, norėtų bent kažkiek išspręsti tą klausimą, kiek tai yra įmanoma apskritai išspręsti“, – apie kol kas asmeninę I. Šimonytės iniciatyvą kalbėjo F. Kuklansky.

Žiūrint iš finansinės pusės, nesu ekonomistė, bet man atrodo, kad per 30 milijonų eurų valstybei nėra didelė suma, juo labiau kad ji neišmokama iš karto, o išmokama per eilę metų.

I. Šimonytė antradienį teigė, kad naujų kompensacijų mechanizmas buvo derintas tiek su LŽB, tiek ir su JAV Amerikos žydų kongresu.

Tuo metu F. Kuklansky tvirtino, kad šį įstatymą, kaip ir bet kuriuos kitus teisės aktus, lydi kompromisai, kurie gali ir nepatikti nusavinto turto teisėtiems savininkams, gyvenantiems tiek užsienyje, tiek Lietuvoje

„Bet kuris įstatymas yra susitarimo reikalas – moralės, gero elgesio, sveiko proto susitarimas (...). Ką reiškia suderinta? Kaip mano senelis sakydavo: duoda – imk, muša – bėk. Tad atsakymas paprastas. Aišku, esame suinteresuoti, kad žmonėms būtų kuo geriau atlyginta. Bet mes labai dėkingi ir už tai, kas yra stengiamasi padaryti, jeigu tai bus padaryta“, – kalbėjo F. Kukliansky.

Pasak jos, iki šiol visoje Europoje sunkiai sprendžiami klausimai dėl, pavyzdžiui, nusavintų meno kūrinių, kitų kilnojamų vertybių, o šios svarstomos kompensacijos yra vienintelis būdas žmonėms, nukentėjusiems nuo okupacinio nacių režimo, gauti bent simbolinę kompensaciją.

Ji priminė, kad ir 2011-aisiais patvirtintas kompensacijų mechanizmas religinėms bendruomenėms sunkiai skynėsi kelią tarp politikų, tad ir dabar nesitiki lengvų sprendimų.

Kompensacijos beveik visiškai panaudotos

F. Kukliansky teigimu, didžioji dalis iš per dešimtmetį baigiamų išmokėti 37 mln. kompensacijų jau yra panaudota „žydų reikalams“, taip pat ir kitų religijų ir kitų tautybių asmenų iniciatyvoms, skirtoms puoselėti žydų istoriją bei tradicijas ir taip „išlaikyti atmintyje pražuvusią žydų bendruomenę“. Dalis kompensacijų iškeista į nekilnojamąjį turtą – sinagogas, pastatus, kuriuose įsikūrusios žydų organizacijos.

„Galiu pasakyti, kad buvusysis įstatymas labai daug padėjo ne tik patiems žydams, iš kurių tas turtas buvo nusavintas, bet ir apskritai valstybei, Lietuvos visuomenei. Todėl kad daugybė projektų buvo vykdomi ne tik su žydais, bet ir su įvairaus tikėjimo, įvairiais žmonėmis, kuriems atrodė, kad jie gali kažkokį indėlį įnešti Lietuvos kultūrai ir bendradarbiauti su žydais. Tad nuo to niekam blogiau nepasidarė“, – kalbėjo LŽB vadovė.

Anot jos, ligšiolinis Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas buvo netobulas, nes neleido skirti bent simbolinių išmokų tiesiogiai per Holokaustą nukentėjusiems asmenims – getų, koncentracijos stovyklų kaliniams, kuriems, be kita ko, nebuvo atkurta ir Lietuvos pilietybė, nes šie dar iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo pasirinko išvykti gyventi į Izraelį.

„Šių žmonių atžvilgiu buvo ypatingai nesąžiningai pasielgta ir aš galvoju, kad šitos klaidos turėtų būti atitaisytos. Tačiau atidaryti Pandoros skrynią ir atnaujinti Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą Vyriausybė nesiryžta“, – kalbėjo žydų bendruomenės vadovė.

„Todėl tas klausimas ir yra sprendžiamas kompensaciniu mokėjimu, nes nacionalizuotos ir kitaip nusavintos buvo žymiai didesnės pinigų sumos, vertybės. Tai – tiesiog valstybės gera valia bent kiek kompensuoti asmenims padarytą žalą“, – tikino ji.

„Šiandien protestuotojų prie Seimo minia segi Dovydo žvaigždes, vilki koncentracijos stovyklų kalinių uniformas ir stovi už spygliuotos vielos. „Getui – NE“, šaukia, pridurdami dar žodį „nepasiskiepijusių“. Ar tai reiškia, kad statistinis lietuvis pagaliau suvokė prieš 80 metų prasidėjusį Holokausto siaubą ir Europos bei Lietuvos žydus ištikusią tragediją? (...) Ne, šaukiu aš, ir šaukia negausi Lietuvoje išlikusi žydų bendruomenė. Ne, nes šiandien prie Seimo esantys žmonės susirinko ne atsiminti ir pagerbti Holokausto aukų, o panaudoti jų kančios istoriją kaip argumentą prieš mokslo pažangą, kaip argumentą nesiskiepyti“, – feisbuke rašė F. Kukliansky.

„Tie, kurie išgyveno mirtį stovėdami prie žvyrduobių ir žiūrėdami savo žudikams į akis, tie, kurie metų metus kentėjo getuose, tie, kurie gyvuliniais vagonais buvo vežami į koncentracijos stovyklas ir matė, kai rūksta krematoriumų kaminai, jie ir jų palikuonys, išgyvenę holokaustą, niekada nesutiks, kad jų pavyzdžiu būtų naudojamasi kovojant prieš pažangą, prieš solidarumą ir prieš valstybę“, – teigia ji.

Dabartiniai tikri ir menami gyvenimo nepatogumai neprilygintini nei tremtims, nei genocidui, Holokaustui ar kitiems baisiems dalykams.

Lietuvos žydų bendruomenės vadovė paragino tuos, kurie mitingui pasirinko Holokausto simboliką, aplankyti bent vieną masinę kapavietę ir pagerbti „tuos, kurie iš tiesų buvo paženklinti, atskirti ir nužudyti“.

I. Šimonytė antradienio vakarą išplatino komentarą, kuriame atsiprašė dėl tokių mitingo dalyvių veiksmų.

„Atsiprašau tų, kuriuos įžeidė šiandien protesto akcijoje prie Seimo kai kurių protestuotojų naudoti žydų simboliai bei nuskambėję palyginimai su nacistinės okupacijos laikų getais. Tai nepriimtina siaubingas žmonijos tragedijas įvardijančių sąvokų devalvacija“, – teigia premjerė.

„Dabartiniai tikri ir menami gyvenimo nepatogumai neprilygintini nei tremtims, nei genocidui, Holokaustui ar kitiems baisiems dalykams, kuriuos ištvėrę žmonės bei jų artimieji iki šiol gyvena su žaizdomis širdyje ir sieloje“, – sako ji.

I. Šimonytė pabrėžė, kad karantino apribojimai nustatomi būtent tam, kad būtų saugomos žmonių gyvybės ir sveikatos sistema.

„Galiu tik apgailestauti, kad minint 80-ąsias Holokausto ir sovietinių represijų metines, pasitaiko palyginimų, įžeidžiančius atmintį žmonių, stovėjusių prie šaudymo duobių ar mirtinai sušalusių prie Laptevų jūros“, – teigia premjerė.

Keli tūkstančiai žmonių antradienį prie Seimo protestavo dėl Vyriausybės planuojamų ribojimų imuniteto koronavirusui neturintiems ar nesitestuojantiems žmonėms.

Bendruomenės pirmininkas ketverių metų kadencijai renkamas atskirų Lietuvos miestų žydų bendruomenių ir organizacijų atstovų balsų dauguma. Visuotiniame susirinkime dalyvavo 31 organizacijos atstovas iš 32, priklausančių Lietuvos žydų bendruomenei. Už dabartinės pirmininkės F. Kukliansky kandidatūrą atiduota 30 balsų iš 31 galimo, nurodoma Lietuvos žydų bendruomenės pranešime.

Trečiai kadencijai perrinkta F. Kukliansky pabrėžė, kad svarbiausia jos, kaip pirmininkės, užduotis – vienybės telkimas tarp skirtingų žydų bendruomenių Lietuvoje. Kiti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės prioritetai nesikeičia, tačiau, pasak F. Kukliansky, keičiasi gyvenimas – sparčiai sensta ir išeina Antrojo pasaulinio karo baisumus tiesiogiai patyrusi karta, tad rūpyba jais šiandieną tampa dar svarbesnė.

„Toliau stiprinsime bendruomenės socialinio centro veiklą – rūpinsimės socialiai remtinais žmonėmis, įdarbinsime žmones su negalia ir padėsime juos įtraukti į bendruomenines veiklas. Kitas svarbus prioritetas – išlikusio žydų kultūrinio paveldo išsaugojimas bei įveiklinimas: turime puikių pavyzdžių, kaip restauruotos sinagogos tampa kultūrinės veiklos centru“, – sako perrinktoji Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė.

Faina Kukliansky. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Lietuvos žydų bendruomenė ruošiasi aktyviai dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje ir naudotis pasauline tribūna kalbėti apie bendražmogiškas vertybes ir žmogaus teises. „Tikrai pasižadu visomis galimomis priemonėmis, t.y. ir įstatymų koregavimu, ir bendradarbiavimu su tarptautinėmis organizacijomis, kovoti su Holokausto neigimų ir iškraipymu, neapykantos nusikaltimais. Žmonės, ypatingai jaunimas, turi žinoti tiesą ir tai neturi apsiriboti tik proginiais minėjimais“, – sako F. Kukliansky.

Bendruomenė taip pat įsitraukusi į diskusijas dėl Vilniaus senųjų žydų kapinių Šnipiškėse ir Olandų g. įamžinimo. „Šios teritorijos turi ir religinę, ir simbolinę reikšmę ne tik Lietuvoje esančiai žydų bendruomenei, bet ir daugybei žydų visame pasaulyje: šiose vietose buvo palaidoti jų protėviai ir visos žydų tautos gerbiami išminčiai. Siekiame, kad šių žmonių įamžinimas atitiktų žydų sakralinėms vietoms keliamus reikalavimus“, – sako F. Kukliansky.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė tikina, kad bendruomenė yra pasiruošusi pristatyti savo identitetą visuomenei ir yra pagrindinis žydų kultūrą, istoriją ir vertybes atstovaujančių balsas. Bendruomenė, kaip teigiama pranešime, taip pat planuoja tęsti jau susiformavusias tradicijas vilniečiams ir miesto svečiams pasakoti apie žydų kultūrą, rengti diskusijų ciklą aktualiomis temomis, o gurmanus supažindinti su tradiciniu litvakišku maistu, kurio galima paragauti atsinaujinusioje „Beigelių krautuvėlėje“.

Lietuvoje antradienį minint 80-ąsias tremties metines, Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl didžiųjų netekčių ir pasipriešinimo totalitarinių režimų okupacijoms 80-ųjų metinių sukakties minėjimo“.

Joje sakoma, kad „nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą naciai pradėjo vykdyti Lietuvos žydų genocidą, atvėrusį kelią masinėms žudynėms ir smurtui, lėmusį didžiosios dalies žydų bendruomenės netektį“.

Anot F. Kukliansky, būtent šioje formuluotėje trūksta „vieno esminio elemento – priminimo, kad masinės žudynės buvo vykdomos su vietinių kolaborantų pagalba“.

„Norite paprasčiau ir aiškiau? Lietuvos miestuose ir miesteliuose atsirado tokių žmonių, kurie dalyvavo žudant savo kaimynus žydus. Pasakyti dar kitaip? Prie žvyrduobių pamiškėse stovėjo ne nacių tankai ir daliniai, o ginkluoti vietos gyventojai, kurie paleido mirtinus šūvius į išrikiuotus žydus – vyrus, moteris ir vaikus“, – pranešime cituojama Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė.

Prie žvyrduobių pamiškėse stovėjo ne nacių tankai ir daliniai, o ginkluoti vietos gyventojai, kurie paleido mirtinus šūvius į išrikiuotus žydus – vyrus, moteris ir vaikus.

„Ir dar viena formuluotė, kurios taip bijome: tarp pasirengimą žudynėms organizavusių ir jas fiziškai įvykdžiusių asmenų buvo lietuvių. Skamba baisiai? Bet tai yra tiesa“, – teigė ji.

F. Kukliansky teigimu, tai yra tiesa, kurią dar kartą pabijota pripažinti. Pasak jos, tiesa Lietuvoje „vis dar priklausoma nuo baimės“.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė taip pat pabrėžė, kad nei ji, nei kiti Lietuvos ir pasaulio žydų bendruomenės nariai, istorikai, mokslininkai nesakė ir nesako, kad kalta tauta.

„Kaip galėtume, jei čia Lietuvoje, turime arti tūkstančio Pasaulio tautų teisuolių, kurie gelbėjo žydus. Ne, tautą reikia matuoti pagal geriausius, o ne pagal blogiausius jos narius. Tačiau sakėme ir sakysime tiesą: 1941 m. birželį prasidėjusios žydų žudynės vyko nacių paliepimu su vietinių kolaborantų pagalba“, – aiškino ji.

Be kita ko, rezoliucijoje Seimas pasmerkė visų formų totalitarizmą ir jo nusikaltimus, paragino Lietuvos viešąsias erdves išvaduoti nuo simbolių, įprasminančių okupacinius totalitarinius režimus, bei konstatavo būtinybę reikalauti okupacijos žalos atlyginimo iš Rusijos, kaip Lietuvą okupavusios SSRS teisių tęsėjos.

Šiemet sukanka 80 metų nuo Holokausto Lietuvoje pradžios: per Antrąjį pasaulinį karą išžudyta apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. žydų. Karo metais išgelbėti apie 8 tūkst. Lietuvos žydų, dar maždaug tiek pat liko gyvi, nes spėjo pasitraukti.

Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras „Yad Vashem“ už žydų gelbėjimą Pasaulio tautų teisuoliais yra pripažinęs apie 900 lietuvių.